Civilinė byla Nr. 2-360-157/2016 

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00127-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 18 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2186-436/2015 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės DNB banko skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto nutarimų, suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Montuotojas“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotas“ (toliau – administratorius). Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, iš kurių AB DNB banko (toliau ir bankas) įkeitimu užtikrintas 11 989 781,96 Lt finansinis reikalavimas, o teismo 2012 sausio 23 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

              Pareiškėjas AB DNB bankas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė pripažinti negaliojančiais BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių 2015 m. birželio 26 d. komitete priimto nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų“: 1.1 punktą, kuriuo kaip bankroto administravimo išlaidos pagal lentelę Nr. 2.2 patvirtintos UAB „Bioetan LT“ aptarnavimo išlaidos; 1.2.2 punktą, kuriuo kaip bankroto administravimo išlaidos pagal lentelę 3.3 patvirtintos išlaidos darbuotojų, kurie dalyvauja vykdant ūkinę komercinę veiklą, atlyginimams ir visiems su šiais atlyginimais susijusiems mokėjimams (soc. draudimo, Garantinio fondo ir pan. įmokos); 1.3. punkto dalį, kuria kaip bankroto administravimo išlaidos pagal lentelę Nr. 7 patvirtintos ir faktiškai patirtos išlaidos darbuotojų atlyginimams (bei susijusiems mokėjimams), taip pat išlaidos, susijusios su UAB „Bioetan LT“ aptarnavimu (toliau – ir ginčijami nutarimai).

Nurodė, kad šiuose nutarimuose ūkinės komercinės veiklos išlaidos, skirtos UAB „Bioetan LT“ nebaigtos bioetanolio gamyklos, esančios Telšiuose saugojimui ir aptarnavimui (užmokestis sargams, elektrikui, buhalterei, už elektrą, vandenį), nepagrįstai patvirtintos kaip bankroto administravimo išlaidos, nes minėta veikla įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą – teikia nekilnojamojo turto saugojimo paslaugas UAB „Bioetan LT“, kuri bankrutavusiai bendrovei yra skolinga virš 2,9 mln. Eur. Banko teigimu, šios išlaidos priskirtinos ūkinės komercinės veiklos išlaidoms, nes jų priskyrimas bankroto administravimo išlaidoms prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto, 36 straipsnio 3 dalies reikalavimams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2015 m. birželio 26 d. kreditorių komitetas pirmuoju darbotvarkės klausimu sprendė dėl administravimo išlaidų paskirstymo: 1.1 punktu nutarė pakeisti 2013-07-10 kreditorių komiteto nutarimą darbotvarkės 3.1 klausimu dalį dėl ūkio išlaidų už 104 483,28 Lt ir turto saugojimo išlaidų už 4 974,05 Lt tokiu būdu: nustatyta, kad periodui nuo 2011-02-10 iki 2013-02-28 tvirtinamos administravimo išlaidos (be darbuotojų atlyginimų ir administratoriaus atlyginimo) yra 87 492,33 Lt, nepagrįstos išlaidos – 29 980,50 Lt, pagal pridedamą Lentelę Nr. 2.2. „BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ išlaidų (be darbuotojų atlyginimų ir administratoriaus atlyginimo) suvestinė pagal administratoriaus pateiktus pirminius dokumentus ir paaiškinimus periodui nuo 2011-02-10 iki 2013-02-28“. Teismas nurodė, kad 2013-07-10 kreditorių komiteto nutarimo 3.1 punkto teisėtumas ir pagrįstumas yra nustatytas Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartyje (civilinė byla Nr. B2-2289-436/2013) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-2676/2013).

Teismas nustatė, kad kreditorių komitetas 1.2 punktu patvirtino periodui nuo 2013-03-01 iki 2013-10-01 administravimo išlaidas darbuotojų atlyginimams 116 890,20 Lt, pripažino nepagrįstomis išlaidas 6 626,30 Lt sumai pagal pridedamą lentelę Nr. 3.3 „BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ išlaidų darbuotojams su mokesčiais suvestinė periodui 2013-03-01 iki 2013-09-30 pagal administratoriaus pateiktus pirminius dokumentus“.

Teismas nustatė, kad kreditorių komitetas 1.3. punkto dalimi patvirtino periodui nuo 2014-10-01 iki 2015-04-30 administravimo išlaidas 25 368,35 Eur, pripažino nepagrįstomis išlaidas 864,26 Eur sumai pagal pridedamą lentelę Nr. 7 (koreguota posėdžio metu) „BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ administravimo išlaidos pagal UAB „Bankrotas“ pateiktas mėnesines išlaidų apskaitos lenteles su buhalteriniais dokumentais nuo 2014-10-01 iki 2015-04-30“.

Teismas nustatė, kad BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ pagal antstolio pavedimą saugo savo debitorės UAB „Bioetan LT“ nebaigtą statyti bioetanolio gamyklą vykdymo procese, iš kurios ji tikisi atgauti dalį skolos ir padengti kreditorių reikalavimus; kad ginčas kilo tik dėl šių lėšų priskyrimo administravimo išlaidoms.

Teismas nustatė, kad BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2013-07-10 kreditorių komitetas 2.1 klausimu patvirtino administravimo išlaidų sąmatą pagal komiteto pirmininko projektą, nurodant, kad bus samdomas buhalteris, sandėlininkas-energetikas, sargai, ūkio ir turto saugojimo išlaidos ir kt.; 2.2 klausimu nutarė, kad UAB „Bioetan LT“ gamyklos saugojimo išlaidos nuo 2011-02-10 iki bankroto procedūrų pabaigos bus priskirtos administravimo išlaidoms; kad banko atstovas šiuose komitetuose dalyvavo, tačiau nutarimų neskundė.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad išlaidos, susijusios su gamyklos UAB „Bioetan LT“ saugojimu, aptarnavimu ir kita veikla, priskirtinos administravimo išlaidoms (ĮBĮ 36 str. 3 d.). Pažymėjo, kad nuo teismo 2012 sausio 23 d. nutarties pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ji nebeturi teisės verstis jokia ūkine-komercine veikla (ĮBĮ 30 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų jį argumentai

              Pareiškėjas AB DNB bankas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad išlaidos, susijusios su UAB „Bioetan LT“ saugojimu turi būti priskirtos prie ūkinės komercinės veiklos, o ne administravimo išlaidų:

1. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas, todėl tai, kad bankas neskundė kreditorių komiteto 2013-07-10 nutarimų nėra pagrindas atmesti jo skundą dėl 2015-06-26 komiteto nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu 1.1, 1.2.2, 1.3 punktų (dalies).
2. Teismas be pagrindo nurodė, kad bendrovė negali verstis ūkine komercine veikla nuo jos pripažinimo bankrutavusia dienos, nes: pirma, bankas kėlė klausimą dėl tokių išlaidų pripažinimo ūkinės komercinės veiklos išlaidomis ir už ankstesnį laikotarpį nei 2012-01-23; antra, teismas netinkamai taikė ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalį, nes draudimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą po bankroto bylos iškėlimo įsigaliojo tik nuo 2013-10-01; trečia, teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo nutarties Nr. 3K-3-109-611/2015 išaiškinimais; ketvirta, nors nėra teismo nutarties, leidžiančios bendrovei verstis ūkine komercine veikla po jos pripažinimo bankrutavusia, tačiau šios veiklos vykdymą patvirtina faktinės aplinkybės: bankroto procese bendrovė teikė nekilnojamojo turto saugojimo paslaugas UAB „Bioetan LT“ ir teikė jai sąskaitas; kad bankrutavusi bendrovė galėtų teikti gamyklos saugojimo paslaugas buvo įdarbinti 4 sargai, buhalterė, sudaryta sutartis su AB „Lesto“; 2014-06-19 komitetas dar katą sprendė gamyklos saugojimo klausimą ir nutarė tęsti saugojimą pagal antstolio patvarkymą, nes priešingu atveju kiltų grėsmė, jog turtas bus sunaikintas ar sugadintas.
3. Teismas be pagrindo nekonstatavo, kad skundžiami kreditorių komiteto nutarimai prieštarauja imperatyviems ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto ir 36 straipsnio 6 dalies reikalavimams, t. y. kad gamyklos saugojimo išlaidos priskirtinos prie ūkinės komercinės veiklos išlaidų ir atlygintinos ĮBĮ 35 straipsnyje numatyta tvarka.
4. Skundžiami kreditorių komiteto nutarimo punktai ypač pažeidžia hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, nes sumažėja galimybės patenkinti savo finansinį reikalavimą ĮBĮ nustatyta tvarka.

BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

1. Apeliantas neatsižvelgia į ginčijamų išlaidų prigimtį ir paskirtį bei pačių kreditorių pritarimo šioms išlaidoms priežastis, nors pagal teismų praktiką būtent tai lemia išlaidų priskyrimą administravimo išlaidoms (ĮBĮ 36 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Teismas teisingai nustatė, kad gamyklos saugojimo išlaidos yra susijusios su debitorės UAB „Bioetan LT“ vienintelio turto išsaugojimu, kad jį būtų galima realizuoti už didžiausią kainą ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Debitorinis
   3 132 453,77 Eur reikalavimas yra bendrovės finansinio turto dalis, todėl bankroto administratorius privalo jį apsaugoti, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (ĮBĮ 11 str. 5 d. 4 p., CK 1.5, 1.112 str.). Kreditorių interesus atitinka veiksmai, kuriais siekiama išieškoti debitorines skolas, todėl debitoriniams reikalavimams išieškoti panaudotos lėšos atitinka administravimo išlaidų teisinį prigimtį ir paskirtį.
2. Teismas teisingai įvertino vienbalsiai 2013-07-10 komitete išreikštą kreditorių valią nebaigtos statyti bioetanolio gamyklos saugojimo išlaidas priskirti administravimo išlaidoms ir pagrįstai remdamasis teismų praktika sprendė, kad kreditorių komitetas savo ankstesnius nutarimus gali keisti tik nepažeisdamas CK 1.2 straipsnyje įtvirtintų teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų – tik į ateitį. Dėl šios gamyklos saugojimo ir sargų samdymo kreditorių komitete buvo pritarta ne kartą (2014-01-17 nutarimas 1 klausimu, 2014-05-14 nutarimas 8 klausimu, 2014-06-19 nutarimas 1 klausimu, 2014-03-17 nutarimas 3 klausimu, 2014-10-15 nutarimas 5 klausimu, 2014-11-24 nutarimas 4 klausimu), pareiškėjas nei karto neskundė šių nutarimų dėl nebaigtos statyti bioetanolio gamyklos saugojimo iš administravimo išlaidų.
3. Kyla pagrįstų abejonių apelianto, kuris yra hipotekos kreditorius, sąžiningumu. Pripažinus ginčo išlaidas ūkinės komercinės veiklos išlaidomis, jos būtų dengiamos tik iš pardavus  UAB „Bioetan LT“  turtą gautų sumų ir sumažėtų bendras administravimo išlaidų dydis. Dėl to pareiškėjui, kaip hipotekos kreditoriui, tenkanti administravimo išlaidų dalis sumažėtų I-III eilės kreditorių sąskaita.

Suinteresuotas asmuo AB „Montuotojas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

1. Teismas teisingai nustatė, kad BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ nevykdo ir nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos, nes: pirma, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2011-06-30 kreditorių komiteto priimto nutarimo 5 klausimu „Tęsti ūkinę komercinę veiklą“, nurodė, kad bankrutuojančios įmonės turto saugojimas atitinka ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintą administratoriaus pareigą saugoti įmonės turtą ir negali būti siejamas su ūkine komercine veikla (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.). Šią bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 6 d. nutartimi panaikino minėtą kreditorių komiteto nutarimą; antra, nėra kreditorių sprendimo dėl ūkinės komercinės veiklos sąmatos tvirtinimo, todėl administratorius negalėjo savavališkai tokių išlaidų turėti; trečia, bankrutuojanti bendrovė iš UAB „Bioetan LT“ už turto saugojimą jokių pajamų negavo – visos pajamos gautos vykdymo byloje pagal antstolio patvarkymus, o 2011-03-18 – 2012-03-26 gautais mokėjimais buvo dengiami senesni UAB „Bioetan LT įsiskolinimai, atsiradę prieš bankroto iškėlimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1120/2013).
2. Skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu buvo pakeista tik dalis 2013-07-10 komiteto nutarimo 3.1 klausimu, tuo tarpu jo dalis, susijusi su darbuotojų atlyginimais, nebuvo pakeista. 2013-07-10 nutarimo teisėtumas yra patikrintas teismų (Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis), o bankas neskundė  2013-07-10 3.1 nutarimo dalies, kuria visos išlaidos darbuotojams laikotarpiu nuo 2011-02-10 iki 2013-02-28 buvo patvirtintos kaip administravimo išlaidos.
3. Apeliantas neginčija komiteto patvirtinto išlaidų dydžio – sargams, už elektros energiją, vandenį bei biotualetų nuomą, tačiau teigia, kad jos priskirtinos ūkinei komercinei veiklai.
4. Teismas teisingai nurodė, kad pripažinus bendrovę bankrutavusia nebegali būti tęsiama ūkinė komercinė veikla.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Apeliacine tvarka sprendžiama, ar BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino šios bendrovės kreditoriaus AB DNB banko (pareiškėjo) skundo panaikinti 2015 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju klausimu „Dėl administravimo išlaidų“ dalies – 1.1, 1.2.2 punktų ir dalies 1.3 punkto, kuriais patvirtintos faktiškai patirtos bendrovės administravimo išlaidos – bendrovės debitorei UAB „Bioetan LT“ priklausančios nebaigtos statyti bioetanolio gamyklos saugojimo išlaidos.

              Apeliantas teigia, kad minėtos išlaidos, susijusios su debitorei UAB „Bioetan LT“ priklausančios nebaigtos statyti bioetanolio gamyklos saugojimu, turi būti priskirtos ūkinės komercinės veiklos išlaidoms. Dėl to, anot jo, šių išlaidų priskyrimas administravimo išlaidoms prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktui ir 36 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, nes nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

              Kaip nustatė teismas, byloje nėra ginčo dėl kreditorių komiteto sušaukimo tvarkos pažeidimo, ginčijamais nutarimo punktais patvirtintų išlaidų dydžio pagrįstumo, o kvestionuojamas šių išlaidų priskyrimas administravimo, o ne vykdomos ūkinės komercinės veiklos išlaidoms.

              Kaip žinoma, bankrutuojanti įmonė gali vystyti dviejų rūšių veiklą: administravimo, skirtą įmonės turto likvidavimui ir įmonės užbaigimui, bei ūkinę komercinę, skirtą įmonės turto gausinimui. Įmonės administravimo veikla finansuojama iš administravimo išlaidų. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos prioritetine tvarka, o 3 dalyje – nustatytas pavyzdinis administravimo išlaidų sąrašas bei nurodyta, kad prie tokių išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla.

              Kaip teisingai nurodo apeliantas, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte nustatyta, kad įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu jos veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Bankrutuojančios įmonės veikla gali būti apribota tik kreditorių arba teismo sprendimu (ĮBĮ 10 str. 7 d. 6 p., 23 str. 6 p.).

              Pagal teismų praktikoje suformuluotą bendrąją taisyklę, išlaidas priskiriant prie lėšų, skirtų bankroto procedūrai administruoti ar bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį, t. y. ar jos skirtos atlikti ĮBĮ nustatytus administravimo veiksmus, siekiant įgyvendinti bankroto procedūrą, ar jos skirtos uždirbti pelno, kuris galėtų būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Be to, dėl išlaidų priskyrimo administravimo išlaidoms sprendžia kreditorių susirinkimas, tvirtindamas bankroto administratoriaus pateiktą tokių išlaidų sąmatą (ĮBĮ 36 str. 2 d.). Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 10 str. 4 d. 7 p.), kol ją patvirtins vėliau sušauktas kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 22 str. 1 d., 23 str. 5 p.). Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl šių išlaidų sąmatos tvirtinimo gali būti skundžiami teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Pažymėtina, kad kompetenciją spręsti dėl ūkinės komercinės veiklos tęstinumo taip pat turi kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 6 p.).

              Iš bylos medžiagos, o taip pat informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditoriai nėra priėmę sprendimų dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęstinumo, to neteigia ir apeliantas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2750/2011) panaikino pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjų Ž. K., D. G., M. Š., D. C. skundas dėl BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių susirinkimo 2011-06-30 nutarimų pripažinimo negaliojančiais, įskaitant ir nutarimą 5-uoju darbotvarkės klausimu „tęsti bendrovės ūkinę komercinę veiklą dėl nebaigtos statyti bioetanolio gamyklos Telšiuose saugojimo pagal 2006-08-10 su UAB „Bioetan LT“ sudarytą Generalinę investicinio projekto įgyvendinimo sutartį“ ir grąžino teismui bylą nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tik nustačius aplinkybę apie BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ realiai gaunamas pajamas iš nurodytos veiklos, galima daryti išvadą, kad bankrutuojančios įmonės vykdoma veikla atitinka ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte įtvirtintus pagrindus. Kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad bankrutuojančios įmonės turto saugojimas atitinka ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintą administratoriaus pareigą ir negali būti siejamas su įmonės ūkinės komercinės veikos tęsimu (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.).

              Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs šį klausimą, 2012 m. kovo 6 d. nutartimi panaikino minėtą komiteto nutarimą 5-uoju darbotvarkės klausimu dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo. Kaip minėta aukščiau, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorių susirinkimas būtų priėmęs nutarimą tęsti ūkinę komercinę veiklą. Priešingai, pats apeliantas taip pat teigia, kad teismas nėra priėmęs nutarties, leidžiančios vykdyti bendrovei ūkinę komercinę veiklą po to, kai 2012 m. sausio 23 d. nutartimi ši bendrovė pripažinta bankrutavusia (ĮBĮ 30 str. 3 d.).

              Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto dėstomos faktinės aplinkybės, kurios, anot jo, patvirtina, kad bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, nepaneigia ir neprieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad UAB „Bioetan LT“ yra BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ debitorė, kurios skola bendrovei sudaro virš 3 000 Eur; kad jos turto – nebaigtos bioetanolio gamyklos – saugojimas pagal antstolio patvarkymą yra perduotas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“; kad saugodama gamyklą bankrutuojanti bendrovė siekia, jog šis turtas nebūtų nuniokotas, o jį pardavus būtų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai; kad UAB „Bioetan LT“ pati nesaugo jai priklausančio turto; kad nėra nustatyta, jog turto saugojimą BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atlieka neatlygintinai. Šiame kontekste pažymėtina taip pat ir tai, kad apeliantas nėra pateikęs teismui jokių duomenų, jog debitorės turtą bankrutuojanti bendrovė saugo dėl to, kad šios veiklos rezultatas mažina balanse nurodomus nuostolius (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.). Be to, kaip teisingai nurodo bankroto administratorius, bankrutavusios bendrovės debitorinės skolos yra jos finansinis turtas, iš kurio bus tenkinami kreditorių reikalavimai.

              Dėl paminėto, o taip pat įvertinęs bylos medžiagą, bankrutavusios bendrovės saugomo turto aplinkybes ir tikslus (išsaugoti debitorės turtą), atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad debitoriui priklausančios nebaigtos gamyklos apsauga atitinka ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintos bankroto administratoriaus pareigos užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą įgyvendinimą, o taip pat bankroto procedūros sklandumą ir tikslą patenkinti kreditorių interesus (CPK 185 str.).

              Pirmiau minėta, kad dėl išlaidų priskyrimo administravimo išlaidoms sprendžia kreditorių susirinkimas (komitetas), tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 36 str. 2 d.). Apeliacinis teismas taip pat sutinka su teismo išvada, kad ginčijamas išlaidas būtent kreditorių susirinkimas priskyrė kitoms administravimo išlaidoms (ĮBĮ 36 str. 3 d.), nes dar 2013-07-10 kreditorių komitetas darbotvarkės 2.1 klausimu patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kuri numatė sargų samdymą ir kitas būtinas išlaidas, reikalingas nebaigtos statyti bioetanolio gamyklos Telšiuose saugojimui; 2.2 darbotvarkės klausimu nutarė UAB „Bioetan LT“ gamyklos saugojimo išlaidas nuo 2011-02-10 iki bankroto procedūrų pabaigos priskirti administravimo išlaidoms; banko atstovas kreditorių komiteto posėdžiuose dalyvavo, tačiau šių kreditorių komiteto priimtų nutarimų neskundė.

              Pažymėtina, kad apeliantas teisingai cituoja ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį, pagal kurią bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas, tačiau, akivaizdu, jog tokia teisė nėra absoliuti. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad net jei paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusių kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012).

              Dėl aukščiau išdėstyto atskirasis skundas netenkinamas ir paliekama nepakeista teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2015 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų“ 1.1, 1.2.2 punktų ir dalies 1.3 punkto panaikinimo (CPK 263 str. 1 d., 320, 338 str.).

              Kiti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam šio klausimo išnagrinėjimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

              Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Virginija Čekanauskaitė