(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020  m. balandžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“, trečiajam asmeniui UAB „Naujamiesčio būstas“, dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:        

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkime priimtus sprendimus neteisėtais ir 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkimo protokolą Nr. 2017/12/1601 panaikinti. Jei būtų konstatuota, kad ieškinio pateikimui taikomas ieškinio senaties terminas praleistas, tuomet prašo, vadovaujantis ieškinyje nurodytomis aplinkybės ir teisiniais pagrindais, atnaujinti ieškinio pateikimui taikomą ieškinio senaties terminą. Ieškinyje nurodė, kad būdamas buto, esančio daugiabučiame name adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininku, susipažinęs su UAB „Naujamiesčio būstas“ 2018 m. kovo 31 d. pateikta sąskaita Nr. NBG18031608 už namų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), administravimo paslaugas, jis sužinojo, kad butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkime, vykusiame 2017 m. gruodžio 16 d., buvo priimti sprendimai dėl maksimalaus kaupiamos įmokos tarifo nustatymo ir 2018-2022 metų (imtinai) daugiabučių remonto ilgalaikio plano patvirtinimo. Ieškovas nurodo, kad 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų visuotiniame susirinkime (toliau – ir susirinkimas) jis nedalyvavo, kadangi iki 2018 m. vasario mėnesio dalinai (priklausomai nuo darbo aplinkybių) gyveno (DUOMENYS NESKELBIAMI), kur buvo oficialiai registruotas. Nors ieškovas žinojo apie susirinkimo organizavimą (buvo informuotas elektroniniu paštu), balsavo išankstiniame balsavime, tačiau, kad susirinkime sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, t. y. nesant kvorumo, sužinojo tik susipažinęs su DNSB „Vilkpėdės šilas“ pirmininko R. Č. 2018 m. balandžio 25 d. elektroniniu paštu jam pateiktais dokumentais, kurių ieškovas pareikalavo dar 2018 m. balandžio 14 d. Todėl ieškinio senaties terminas dėl 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkimo protokolo Nr. 2017/12/1601 turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 25 d., ieškovas mano, kad ieškinio pateikimui taikomo ieškinio senaties termino nepraleido. Jeigu teismas laikys, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, tai, ieškovo manymu, jis turi būti atnaujinamas atsižvelgiant į jo aktyvius veiksmus siekiant apginti pažeistas teises ir DNSB „Vilkpėdės šilas“ veiksmus neišviešinant 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkimo sprendimų kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos. Atkreipė dėmesį į tai, kad apie 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkimo sprendimų rezultatus nebuvo pranešta elektroniniu paštu, nors DNSB „Vilkpėdės šilas“ turi ieškovo elektroninio pašto duomenis. Be to, nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. gegužės mėn. DNSB „Vilkpėdės šilas“ internetinė svetainė nefunkcionavo dėl atnaujinimo darbų, todėl jokia informacija apie bendrijos sprendimus minėtu laikotarpiu nebuvo skelbiama viešai. Nurodytus faktus patvirtina bendrijos teikti oficialūs atsakymai į paklausimus ir pridedami elektroniniai laiškai, elektroninių laiškų išklotinės ir bendrijos viešinti skelbimai.

2.       Atsakovas DNSB „Vilkpėdės šilas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas DNSB „Vilkpėdės šilas“ paaiškino, kad jis 2017 m. liepos 16 d. organizavo butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiuose adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų balsavimą raštu dėl naujojo administratoriaus skyrimo. Nurodytų daugiabučių laiptinėse esančiose skelbimų lentose 2017 m. gruodžio 1 d. buvo pakabintas pranešimas, informuojantis apie balsavimo rezultatus, pranešimu taip pat informuota apie bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018-2022 metams ilgalaikį planą bei apie naujo administratoriaus rinkimą. Visi šie klausimai buvo išspręsti 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkime, t. y. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkime buvo priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018-2022 metams (imtinai) ilgalaikio plano patvirtinimo; dėl mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo apskaičiavimo 2018-2022 metams patvirtinimo; bei dėl daugiabučių (DUOMENYS NESKELBIAMI), namų, naujo administratoriaus – UAB „Naujamiesčio būstas“ išrinkimo. Atsakovas nurodė, kad (DUOMENYS NESKELBIAMI) daugiabučių laiptinėse esančiose skelbimų lentose bei elektroniniu paštu 2017 m. gruodžio 1 d. jis išviešino informaciją gyventojams, nurodydamas būsimo susirinkimo, vyksiančio 2017 m. gruodžio 16 d., dienotvarkę bei papildomai informuodamas savininkus, jog dalyvauti susirinkime galima savo balsą atidavus raštu. Balsavimo raštu biuletenius gyventojams įmetė į pašto dėžutes. Taigi, atsakovas DNSB „Vilkpėdės šilas“ 2017 m. gruodžio 16 d. organizavo butų ir kitų patalpų, adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI)savininkų susirinkimą iš anksto paskelbtos dienotvarkės klausimams spręsti. Po įvykusio susirinkimo, jo organizatorius (DUOMENYS NESKELBIAMI) daugiabučių laiptinėse esančiose skelbimų lentose 2017 m. gruodžio 16 d. pakabino pranešimą, informuodamas apie susirinkimo eigą ir balsavimo rezultatus. Toks informacijos išviešinimo būdas yra įprastas gyventojams (savininkams), ir atitinka tiek Bendrijos įstatus, tiek esamą teisinį reguliavimą. 2018 m. balandžio 25 d. ieškovui pareikalavus, visi prašomi duomenys šiam buvo pateikti elektroniniu paštu. Atsakovo manymu, ieškovas praleido terminą ginčyti priimtą sprendimą ir prašo teismo taikyti ieškinio senatį. Pranešimas gyventojams (savininkams) apie 2017 m. gruodžio 16 d. įvykusio susirinkimo eigą ir rezultatus buvo iškabintas tą pačią dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 16 d. Atsakovo nuomone, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo kitos dienos nuo skelbimo apie balsavimo rezultatus išviešinimo, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 17 d. Ieškovas žinojo apie vykstantį balsavimą, užpildė ir grąžino Bendrijai balsavimo biuletenį, žinojo, kada bus priimamas galutinis sprendimas dienotvarkėje paskelbtais klausimais, tad jeigu ieškovui iš tiesų rūpėjo įvykusio balsavimo rezultatai, jis, kaip apdairus asmuo, turėjo pasidomėti balsavimo rezultatais žymiai anksčiau - iškart po balsavimo rezultatų paskelbimo ar bent per protingai trumpą terminą. Ieškovas nepakankamai operatyviai reagavo į visą situaciją, nebuvo apdairus. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovui pareiškus ieškinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, remdamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovo R. M. ieškinį atmetė, iš ieškovo R. M. trečiajam asmeniui UAB „Naujamiesčio būstas“ priteisė 78,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nurodė, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 “Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos” patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Butų ir kitų patalpų savininkai nagrinėjamu atveju daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti savo teises bei pareigas įgyvendino per įsteigtą bendriją – DNSB „Vilkpėdės šilas“.

5.       CK 4.85 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo (butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus) kompetencija tuo atveju, kai yra priimtas visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, būtent – jis įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ginčija ne bendrijos organo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnis), bet butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkimo sprendimus ir protokolą Nr. 2017/12/16-01 (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnis), teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju ieškovo R. M. ieškinio reikalavimai atsakovo DNSB „Vilkpėdės šilas“ atžvilgiu atmestini, kaip nepagrįsti.

6.       Teismas taip pat konstatavo, kad ieškinys teismui pateiktas 2018 m. liepos 20 d., o susirinkimo protokolas surašytas 2017 m. gruodžio 16 d. Nors ieškovas nurodytame susirinkime nedalyvavo, nes, kaip teigia, iki 2018 m. vasario mėn. dalinai gyveno (DUOMENYS NESKELBIAMI), tačiau patvirtino, jog apie šį susirinkimą jis buvo informuotas, pateikė savo balsavimo raštu biuletenį, todėl teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo būtent nuo šio protokolo (sprendimo) priėmimo. Teismo vertinimu ieškovo nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastis nėra svarbios, todėl, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, remdamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, teismas taikė senaties terminą ir ieškovo ieškinį atmetė taip pat ir šiuo pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

7.       I. R. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkime priimtus sprendimus neteisėtais bei juos panaikinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1.       Apelianto nuomone nors Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti savo teises bei pareigas įgyvendina per įsteigtą bendriją, tačiau nesigilino ir nevertino į tai, kokie įgaliojimai suteikti atsakovui organizuojant ir užtikrinant butų ir kitų patalpų, adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkimus bei juose priimtų sprendimų teisėtumą. Ieškovo teigimu, butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją ne tam, kad jinai savitiksliai egzistuotų, o tam, kad jinai užtikrintų butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Atsakovo įstatų 9 punkte nurodyta, kad atsakovo steigimo tikslas yra įgyvendinti pastatų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimu, valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, atstovauti bendrijos narių interesams. Atsakovo įstatų 11.4 punkte nurodyta, kad atsakovas turi organizuoti patalpų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl pastato ar jo dalies atnaujinimo (modernizavimo) priemonių, o 11.5 punkte nurodyta, kad atsakovas turi organizuoti patalpų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl patalpų savininkų bendrųjų interesų tenkinimo. Atsakovas yra įsteigtas tam, kad užtikrintų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų tinkamą sušaukimą, sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimą. O tai reiškia, kad būtent ieškinyje nurodyto atsakovo pareiga yra įvertinti, ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime dalyvaujantys savininkai turi teisę priimti teisėtus sprendimus, kurie būtų privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Tokią poziciją patvirtina ir tai, kad būtent atsakovo pirmininkas buvo paskirtas 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkimo pirmininku, kuris privalėjo įvertinti, ar susirinkime dalyvauja tiek savininkų, kad būtų įgyvendintas reikalavimas dėl privalomo kvorumo buvimo. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats atsakovas nei pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu nekvestionavo tai, kad yra atsakingas už butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų sprendimų, nurodytų protokole Nr. 2017/12/1601, teisėtumą.

7.2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra prieštaringas, tuo aspektu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime nurodo, kad apeliantas nepagrįstai ginčydamas butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų sprendimų, nurodytų protokole Nr. 2017/12/1601 teisėtumą, atsakovu nurodo bendriją, bet tuo pačiu sprendime nagrinėdamas ieškinio senaties termino taikymą konstatuoja, jog šie sprendimai yra bendrijos organų sprendimai, nes jiems taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas ieškinio senaties termino taikymą butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkimą prilygina ir laiko bendrijos organu, už kurio sprendimų teisėtumą atsako bendrija, t. y. atsakovas. Tai patvirtina, kad apeliantas pagrįstai ir teisėtai ieškinyje atsakovu nurodė bendriją.

7.3.       Apelianto teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai traktavo sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo pradžią bei nevertino faktinių aplinkybių, susijusių su informacijos, reikalingos siekiant įvertinti galimą apelianto pažeistų teisių buvimą, gavimu. Nurodo, kad nors ir žinojo apie susirinkimo organizavimą, balsavo išankstiniame balsavime, tačiau, kad susirinkime sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, t. y. nesant kvorumo, sužinojo tik susipažinęs su DNSB „Vilkpėdės šilas“ pirmininko R. Č. 2018 m. balandžio 25 d. elektroniniu paštu jam pateiktais dokumentais, kurių ieškovas pareikalavo dar 2018 m. balandžio 14 d. Todėl, ieškovo teigimu, ieškinio senaties terminas dėl 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkimo protokolo Nr. 2017/12/1601 turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 25 d. Jeigu teismas laikys, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, tai, ieškovo manymu, jis turi būti atnaujinamas atsižvelgiant į jo aktyvius veiksmus siekiant apginti pažeistas teises ir DNSB „Vilkpėdės šilas“ veiksmus neišviešinant 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkimo sprendimų kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos.

7.4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu atmetė apelianto ieškinį dėl ieškinyje nurodyto netinkamo atsakovo ir praleisto ieškinio senaties termino ir nebevertino ieškinio pagrįstumo iš esmės, t. y. nevertino, ar 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkimo protokole nurodyti sprendimai yra teisėti.

8.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo pašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

8.1.       Teismas sprendime tinkamai konstatavo, jog butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti savo teises bei pareigas įgyvendina per įsteigtą bendriją - DNSB „Vilkpėdės šilas. CK 4.85 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo (butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus) kompetencija tuo atveju, kai yra priimtas visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, būtent - jis įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Ieškovas ginčija ne bendrijos organo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnis), bet butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkimo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnis) sprendimus ir protokolą Nr. 2017/12/16-01, todėl įvertinus išdėstytą aukščiau, darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovo R. M. ieškinio reikalavimai atsakovo DNSB „Vilkpėdės šilas“ atžvilgiu atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

8.2.       Teismas sprendime tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymo institutą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Atsakovo manymu, ieškovas neįrodė fakto, jog jis negalėjo žinoti apie susirinkime priimtus sprendimus. Pranešime apie susirinkimo eigą nurodytas dalyvių skaičius, įskaitant balsavimo raštu biuletenius ir visa kita išsami informacija. Pažymėjo, kad iki ieškinio pateikimo teismui ieškovas buvo aktyvus socialinio tinklo Facebook narys uždaroje „Vilkpėdės šilo“ diskusijų grupėje ir nuolat savaip interpretuodavo bendrijos veiklą bei susirinkimų rezultatus, įskaitant ir šį, kuris skundžiamas, tačiau ieškovas visas savo žinutes pašalino.

8.3.       Ieškovas žinojo apie vykstantį balsavimą, užpildė ir grąžino Bendrijai balsavimo biuletenį, žinojo, kada bus priimamas galutinis sprendimas dienotvarkėje paskelbtais klausimais, tad jeigu ieškovui iš tiesų rūpėjo įvykusio balsavimo rezultatai, jis, kaip apdairus asmuo turėjo pasidomėti balsavimo rezultatais žymiai anksčiau, iškart po balsavimo rezultatų paskelbimo ar bent per protingai trumpą terminą, tačiau ieškovas susidomėjo balsavimo rezultatais tik gavęs naujo administratoriaus sąskaitą. Ieškovas nepakankamai operatyviai reagavo į visą situaciją, nepakankamai apdairiai domėjosi visa situacija ir savo galimai pažeistomis teisėmis. Esmines ginčijamų protokolo sprendimų aplinkybes, t. y. faktą, kad balsavimas vyko tiek raštu, tiek žodžiu 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkimo metu buvo aišku iš skelbimo apie vykdomą balsavimą bei iš skelbimo lentose pakabintų balsavimo rezultatų. Pranešime apie įvykusio susirinkimo eigą ir rezultatus aiškiai nurodyti balsavimo rezultatai, kiek balsų gauta balsuojant raštu, kiek žodžiu, susirinkimo metu, kaip buvo skaičiuojamas kvorumas ir t.t. Apdairiai bei rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo neabejotinai apie savo teisių pažeidimą pagal ginčo faktines aplinkybes būtų sužinojęs iškart po ginčo susirinkimo. Todėl darytina išvada, jog ieškovas praleido terminą gyventojų priimtiems sprendimams apskųsti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

10.       Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar viešo intereso nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11.       Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučių namų (DUOMENYS NESKELBIAMI), patalpų savininkai yra įsteigę daugiabučių namų savininkų bendriją „Vilkpėdės šilas“, kuriai pavesta įgyvendinti šių namų patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namų bendrojo naudojimo objektų ir žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. DNSB Vilkpėdės šilas 2017 m. liepos 16 d. organizavo butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiuose adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų balsavimą raštu dėl naujojo administratoriaus skyrimo ir kitų klausimų. Nustatyta, kad nurodytų daugiabučių namų laiptinėse esančiose skelbimų lentose 2017 m. gruodžio 1 d. buvo pakabintas pranešimas, informuojantis apie balsavimo rezultatus, pranešimu taip pat informuota apie bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018-2022 metams ilgalaikį planą bei apie naujo administratoriaus rinkimą. Visi šie klausimai buvo išspręsti 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkime, t. y. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI) savininkų susirinkime, vykusiame 2017 m. gruodžio 16 d., ir jo metu buvo priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018-2022 metams (imtinai) ilgalaikio plano patvirtinimo; dėl mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo apskaičiavimo 2018-2022 metams patvirtinimo; bei dėl daugiabučių (DUOMENYS NESKELBIAMI), namų, naujo administratoriaus – UAB „Naujamiesčio būstas“ išrinkimo. 

12.       Byloje nustatyta, kad atsakovas (DUOMENYS NESKELBIAMI) daugiabučių laiptinėse esančiose skelbimų lentose, o taip pat ir elektroniniu paštu 2017 m. gruodžio 1 d. išviešino informaciją apie susirinkimą gyventojams (sąvininkams), nurodydamas būsimo susirinkimo, vyksiančio 2017 m. gruodžio 16 d., dienotvarkę bei papildomai informuodamas, jog dalyvauti susirinkime galima savo balsą atidavus raštu. Atsakovas balsavimo raštu biuletenius gyventojams įmetė į pašto dėžutes. Taigi, atsakovas DNSB „Vilkpėdės šilas“ 2017 m. gruodžio 16 d. organizavo butų ir kitų patalpų, adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI)savininkų susirinkimą iš anksto paskelbtos dienotvarkės klausimams spręsti. Po įvykusio susirinkimo, jo organizatorius (DUOMENYS NESKELBIAMI)daugiabučių laiptinėse esančiose skelbimų lentose 2017 m. gruodžio 16 d. pakabino pranešimą, informuodamas apie susirinkimo eigą ir balsavimo rezultatus.

13.       Ieškovo (apelianto) R. M. teigimu, 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbiami), savininkų susirinkimo priimti sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais, nes jie buvo priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, t. y. 2017 m. gruodžio 16 d. susirinkime nebuvo surinktas privalomas kvorumas, užtikrinantis susirinkimo teisėtumą ir galimybę priimti sprendimus, todėl susirinkimas negali būti laikomas teisėtu ir tuo pačiu jame negalėjo būti priimami jokie sprendimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovas R. M. nenurodė jokių argumentų, kokiu būdu jo, kaip viento iš minimų daugiabučių namų butų ar patalpų sąvininko, mterialinės teisės ginčijamais sprendimais pažeistos, ieškovas appsiribojo nurodydamas apie kvorumo nebuvimą.

14.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ginčija ne atsakovo (bendrijos organo) sprendimus, bet butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkimo, kuris fiksuotas protokole Nr. 2017/12/16-01, metu priimtus sprendimus (ir patį protokolą), ieškovo R. M. ieškinio reikalavimus atsakovui DNSB „Vilkpėdės šilas“ atmetė, kaip nepagrįstus, tai yra pareikštus ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti. Ginčijamu sprendimu teismas taip pat sprendė, kad ieškovo nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastis nėra svarbios, todėl, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, remdamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, teismas taikė ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmetė taip pat šiuo pagrindu.

Dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos tinkamumo būti atsakove

15.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

16.       Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas).

17.       Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė panaikinti vien 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkimo protokolą Nr. 2017/12/1601. Pirmosios instancijos teismui nutartimis nurodžius ieškovo pareigą patikslinti procesinį dokumentą bei bylos dalyviais įtraukti minimų namų butų ir patalpų sąvininkus, ieškovas su teismo nutartimis nesutiko ir teikė atskiruosius skundus. Tiek pirmu, tiek antru atveju nagrinėjant ieškovo atskiruosius skundus, apeliacinės instancijos teismo nutartyse konstatuota, jog pagal ieškovo procesinio dokumento (ieškinio) turinį aiškiai suprantama ieškovo valia ginčyti ne atsakovo (bendrijos) organų sprendimus, o būtent minimų namų butų ir kitų patalpų sąvininkų sprendimus. Nutartyse taip pat atkreipiamas dėmesys, jog byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl tinkamo atsakovo pasirinkimo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme žodinio teismo posėdžio metu nagrinėjančiam bylą teisėjaui apie tai nurodžius, ieškovas tikslino savo reikalavimus žodžiu - papildomai prašė pripažinti negaliojančiais 2017 m. gruodžio 16 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkime priimtus sprendimus dėl maksimalaus kaupiamos įmokos tarifo nustatymo ir 2018-2022 metų (imtinai) daugiabučių remonto ilgalaikio plano patvirtinimo, nurodydamas, kad jie priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, t. y. nesant kvorumo. Ieškovas taip pat nurodė, kad nesutinka byloje keisti atsakovo. Kaip atsakovą byloje ieškovas (apeliantas) ir toliau nurodė Daugiabučių namų savininkų bendriją „Vilkpėdės šilas“ (Bendrija). 

18.       Spręsdama šalių ginčą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Kaip reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 3 straipsnio 1 dalis, daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

19.       Ginčo teisiniams santykiams reguliuoti nagrinėjamu atveju aktualus CK 4.85 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas). CK 4.85 straipsnis taip pat reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizavimo ir vykdymo aspektus. CK 4.85 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta taisyklė, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.

20.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (trumpinama - DNSBĮ) 12 straipsnio, reglamentuojančio visų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, taip pat sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendros nuosavybės objektų priėmimą, 1 dalis detalizuoja kokių klausimų sprendimas yra priskirtas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai. Taigi, šiame Įstatymo straipsnyje nustatyti klausimai daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame yra įsteigta bendrija, sprendžiami savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. 

21.       DNSBĮ 11 straipsnis nustato, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Susirinkimai turi būti protokoluojami; susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu (išskyrus įstatyme nurodytas išimtis). Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija (balsavimą raštu detaliau reglamentuoja Aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr.D1-251 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“). Susirinkimo sprendimai (tarp jų priimti ir balsuojant raštu) registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka (DNSBĮ 12 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 13 dalis).

22.       Pažymėtina, jog Bendrijos įstatuose nurodyta, kad atsakovo steigimo tikslas yra įgyvendinti pastatų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimu, valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, atstovauti bendrijos narių interesams (Įstatų 9 punktas). Įstatų 11.4 punkte nurodyta, kad atsakovas turi organizuoti patalpų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl pastato ar jo dalies atnaujinimo (modernizavimo) priemonių, o 11.5 punkte nurodyta, kad atsakovas turi organizuoti patalpų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl patalpų savininkų bendrųjų interesų tenkinimo.

23.       Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog tiek Įstatymo, tiek CK, tiek atsakovo (Bendrijos) įstatų nuostatos patvirtina, kad būtent Bendija yra atsakinga už butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų tinkamą sušaukimą, organizavimą ir susirinkime priimtų sprendimų įgyvendinimą. Tačiau teisėjų kolegija vertina, jog Bendrijos vaidmuo nagrinėjamu atveju yra organizacinis, todėl Bendrija nėra ir negali būti atsakinga už susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų išreikštą valią (priimtus sprendimus). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tuo atveju, kai yra reiškiamas reikalavimas dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtų savininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, Bendrija byloje nėra tinkama atsakovė. Minėta, kad ieškovas pareikštu ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiais šiame susirinkime priimtus sprendimus, savo reikalavimą iš esmės argumentuoja tik netinkamu susirinkimo organizavimu (kvorumo nebuvimu), tačiau nepaaiškina kodėl ir kokiu būdu susirinkime priimti sprendimai faktiškai pažeidžia jo kaip suinteresuoto asmens teises. 

24.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo ar net nesiima įrodinėti, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieškovo pradiniame bylos etape pasirinktas jo teisių gynimo būdas reikšti ieškinį būtent pasirinktam atsakovui (Bendrijai) reiškiant reikalavimą išimtinai dėl savininkų susirinkimo protokolo panaikinimo, savaime nesukurtų suinteresuotam asmeniui teisių ar pareigų. Bylinėjimasis nėra ir neturi būti savitikslis.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

25.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimams pareikšti taikė sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, kuris nustatytas ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Tačiau šioje byloje yra ginčijami ne juridinio asmens organo, o butų ir kitų patalpų savininkų priimti sprendimai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone ieškinio reikalavimams taikytinas CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nurodytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

27.       Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28.       Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

29.       Nagrinėjamoje byloje butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkimas, kuriame buvo priimti ieškovo ginčijami sprendimai, vyko 2017 m. gruodžio 16 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo šio susirinkimo protokolo priėmimo ir paskelbimo bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Nors ieškovas nurodytame susirinkime ir nedalyvavo, tačiau apie susirinkimą ieškovui buvo pranešta tinkamai, ieškovas ne tik žinojo apie vykstantį susirinkimą ir balsavimą jame, bet ir užpildė bei grąžino Bendrijai išankstinį balsavimo biuletenį. Taigi, ieškovas žinojo kada bus priimamas galutinis sprendimas dienotvarkėje paskelbtais klausimais. Ieškovui (apeliantui) buvo žinoma, ar turėjo būti žinoma, priimtų sprendimų paskelbimo tvarka, todėl teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog balsavimo rezultatais ieškovas galėjo pasidomėti iš karto po susirinkimo, net jei tuo metu jis epizodiškai buvo išvykęs. 

30.       Nustatyta, kad ieškinį teismui ieškovas pateikė 2018 m. liepos 20 d., t. y. praleidęs šešių mėnesių ieškinio senaties terminą butų ir kitų patalpų, esančių adresu (DUOMENYS NESKELBIAMI), savininkų susirinkimo sprendimams ginčyti. Terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2018 m. birželio 16 d. (CK 4.85 straipsnio 9 dalis). Įvertinusi byloje esančius duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad svarbių praleisto termino atnaujinimui priežasčių nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), todėl, ieškovui pareiškus ieškinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, o atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais, jog svarbia priežastimi šiuo atveju laikytina aplinkybė, kad susirinkimo protokolas ieškovo prašymu jam buvo išsiųstas vėliau. Būdamas apdairus, rūpestingas ir būdamas aktyvus, apeliantas minimus duomenis galėjo gauti anksčiau.

31.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, nepaisant netikslaus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminą, taikymo, pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti apelianto skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Andrutė Kalinauskienė

                                                                                       Eglė Surgailienė

Rūta Veniulytė-Jankūnienė