Pavadinimas: [2018-05-30][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-979-983-2018].docx
Bylos nr.: e2-979-983/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip
Elektrėnų savivaldybės administarcijos vaiko teisių apsaugos skyrius	188756190	išvadą duodanti institucija
Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius	188756190	kitas asmuo (ne proceso dalyvis)

Kategorijos:

Bylos, susijusios su santuoka
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Santuoka
Procesas pirmosios instancijos teisme
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Šeimos teisė
Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Santuokos nutraukimas ir jo teisiniai padariniai
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
Teismo sprendimas

Civilinė byla Nr.e2-979-983/2018

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00338-2017-4

Procesinio dokumento kategorija 2.3.2.4.3.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 4 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,

sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,

dalyvaujant ieškovei J. T.-Š.,

ieškovės atstovui advokatui Andrejui Paberaliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T.-Š. ieškinį atsakovui A. Š., institucija teikianti išvadą byloje - Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

n u s t a t ė:

ieškovė J. T. -Šimkienė (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką tarp J. T.-Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota (duomenys neskelbtini)Elektrėnų sav. administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. 10, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnametės dukros A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, jos motina J. T.-Š., a.k. (duomenys neskelbtini); nustatyti ir patvirtinti A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tvarką; priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) po 200,00 € periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo 2017-11-01 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę – T.-Š., o atsakovui jo pasirinkimu; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu A. Š., santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje, Norvich, Norfolko r., kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)Elektrėnų sav. administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. 10. Gyvenant kartu santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė dukra A. Š.. Nurodė, kad vedybinio gyvenimo pradžioje nuomavosi gyvenamąjį būstą Anglijoje, vėliau, 2016 m. vasario mėn. jų šeima gavo valstybinį socialinį būstą, adresu (duomenys neskelbtini). Kurį laiką gyveno normalų šeimyninį gyvenimą, turėjo bendrų interesų, planavo šeimos gyvenimą ir buitį. Po kurio laiko, santykiai pablogėjo, atsakovas pradėjo nepagrįstai ieškovę kaltinti, blogai bendrauti su ieškove, netinkamai vykdyti sutuoktinio pareigas. Konfliktų metu pradėjo naudoti psichologinį smurtą bei vadinti ieškovę negražiais žodžiais, barniai dažnai būdavo dukros akivaizdoje. Tokiu būdu atsakovas pradėjo negerbti ieškovės, moraliai ir iš dalies materialiai neremti šeimos, kaltindavo ieškovę nebūtais dalykais, nepagrįstai žeminti. Šeimyniniai santykiai tik blogėdavo, atsakovas faktiškai gyveno savo gyvenimą, bendravimas tarp jų nutrūko. Todėl 2016 m. vasarą nusprendė su vyru skirtis. Pavargusi nuo pastovių barnių, melo bei norėdama apsaugoti kartu gyvenančios nepilnametės dukros A. interesus, 2016 m. vasarą išvyko su dukra į Lietuvą, namo pas savo motiną, kur yra deklaruota jų gyvenamoji vieta. Po kurio laiko atsakovas paprašė dar vienos progos gyventi kartu. 2017 m ieškovė liepą su dukra grįžo į Angliją, norėdama išsaugoti santuoką, nutarė suteikti atsakovui antrą šansą. Tačiau tai tęsėsi neilgai, tik 2 mėnesius. Todėl, nors ir gyveno su atsakovu viename name, tačiau nevedė bendro ūkio ir negyveno sutuoktinio gyvenimo. Santykiai tik blogėjo. Pavargusi nuo pastovių barnių ir melo bei norėdama apsaugoti kartu gyvenančios nepilnametės dukros interesus nusprendė grįžti gyventi į Lietuvą. 2017 m. rugsėjį su dukra A. grįžo gyventi į Lietuvą. Išvykus gyventi į Lietuvą, atsakovas nesidomėjo ieškovės ir dukros gyvenimu. Šalys tapo svetimi ir nėra vilties, jog vėl pradės gyventi kaip sutuoktiniai bei atnaujins vedybinį gyvenimą. Mano, kad skirti terminą susitaikymui nėra prasmės, nes santykiai senai atšalo, tapo visiškai svetimi ir išsaugoti santuoką nėra jokių galimybių. Ieškovė sveika, darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Nepilnametė dukra A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) visą laiką gyveno su ieškove. Dabar gyvena bute, kuris priklauso ieškovės motinai. Atsakovas nedalyvauja jos auklėjime ir jau kurį laiką nesirūpina dukra bei visiškai neprisideda prie jos išlaikymo nuo 2017 metų lapkričio mėnesio. Ieškovė sveika, darbinga, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, asmenų grupei, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, nepriklauso. Savo nepilnametei dukrai tinkamai užtikrina ir užtikrins ateityje sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi bei aprūpins ją gyvenamuoju plotu iki jos pilnametystės. Mano, kad nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove yra tikslingas ir pilnai atitinka jos interesus, todėl nepilnametės dukros A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo prašo nustatyti su ieškove. Teismui nustačius nepilnametės dukros A. Š. gyvenamąją vietą su ieškove atsižvelgiant į tai, jog abu tėvai turi lygias teises dalyvauti vaiko auklėjime bei suprasdama atsakovo bei dukros interesus, neribos atsakovo galimybių jam išreiškus norą bendrauti su dukra iš anksto suderintu laiku. Norėdama užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus prašo teismo patvirtinti vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektualia, dorovinga bei tvirta asmenybe. Vaikas turi teisę būti pakankamai aprūpintas maistu, kad turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Negalima užtikrinti deramo vaiko fizinio, protinio dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jis nepakankamai maitinamas ir/ar maitinamas nekokybišku maistu. Ieškovė su dukra gyvena bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai, todėl reikia mokėti visus buto komunalinius mokesčius. Išlaidas, susijusias su vaiko teisėmis į gyvenamąjį būstą tenkinimui sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, komunalinių patarnavimų išlaidos, apie 40-50 Eur per mėnesį. Tėvų pareiga sudaryti tokias vaiko gyvenimo sąlygas, kad vaikas augtų sveikas, o jeigu kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad būtų suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko poreikius sveikatai sudaro ne tik medikamentai skirti ligoms gydyti, bet ir preparatai ligų prevencijai (vitaminai ir pan.). Taip pat ir higienos priemonės. Išlaidų, kurios yra patiriamos vaikui susirgus, tiksliai paskaičiuoti neįmanoma. Vaistai yra brangūs ir ne visada kompensuojami. Vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko drabužiams turi būti tokios, kurios užtikrintų, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus visų metų sezonams (žiemos, pavasario, vasaros, rudens). Tokio amžiaus vaikai labai greitai auga, todėl drabužėlius ir avalynę reikia dažnai pirkti naujus. Tėvai turi pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams lavintis ir mokytis. Užtikrinti vaiko parengimą ikimokykliniai įstaigai, mokymąsi pagal jo amžiaus pritaikyta ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus. Šias išlaidas sudaro išlaidos mokymosi priemonėms įsigyti, mokestis už ugdymą, žaislai, knygos. Knygutės ir žaislai yra brangus. Nuo 2017 metų lapkričio mėnesio A. Š. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), už kurį reikia mokėti iki 60 Eur per mėnesį. Vidutiniškai per mėnesį dukros A. išlaikymui reikia skirti ne mažiau kaip 400,00 Eur. Todėl ieškovė su atsakovu turi skirti dukros A. išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį. Ieškovė nuo 2018 m. balandžio pabaigos įsidarbino ir dirba (duomenys neskelbtini) jos numatomas darbo užmokestis apie 400 Eur per mėnesį. Prašo priteisti vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas yra pakankamai jaunas, darbingas vyras, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas dirba užsienyje, Anglijoje. Dirba oficialiai ir papildomai dirba neoficialiai, todėl, mano, kad uždirba pakankamai. Gyvendami santuokoje šalys jokio nekilnojamojo turto neįsigijo, transporto priemonių taip pat neturi. Visą kitą kilnojamąjį turtą - buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis ir kitus kilnojamus daiktus yra ankščiau pasidaliję ir dėl šio turto ginčo tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į tai dalintino turto šalys neturi. Bendrų kreditorių neturi. Kitų asmeninių kreditorių taip pat ieškovė neturi. Apie atsakovo kreditorius informacijos neturi. Nutraukiant santuoką, prašo palikti T.-Š. pavardę.

Atsakovas A. Š. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai- viešo paskelbimo būdu, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, išvadoje nurodė, kad prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Išvadoje nurodoma, kad J. T. – Š. su dukra A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). Tai dviejų kambarių butas su visais patogumais, priklausantis jos motinai M. T.. Kartu gyvena J. T. - Šimkienės sesuo A. T. (pilnametė). Namuose švaru, tvarkinga, šilta, J. T. – Š. su dukra skirtas atskiras kambarys, jame yra dukros lovytė, daug žaislų. Apsilankymo metu mergaitė buvo linksma, mielai bendravo, rodė savo žaislus. Ji labai prisirišusi prie motinos, kartu gyvenančių senolės ir tetos. Nuo 2017 metų lapkričio mėnesio A. Š. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), esantį šalia namų. Nusiskundimų dėl vaiko nepriežiūros negauta. J. T. – Š. iki 2017-12-25 buvo vaiko priežiūros atostogose iki trejų metų. Su A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), neturi galimybės pasikalbėti, kadangi jis gyvena Jungtinėje Karalystėje. Atsižvelgdami į vaiko interesus siūlo A. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. T. – Š.; A. Š., išlaikymui priteisti išlaikymą periodine išmoka, mokamą kas mėnesį po 190 eurų iš vaiko tėvo A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio (keturi mėnesiai po 190 eurų, t. y. 760 eurų). Įsiskolinimo mokėjimą siūlo išdėstyti lygiomis dalimis, išmokant per šešis mėnesius (kiekvieną mėnesį po 127 eurus).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Elektrėnų sav. administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. 10. Šalys santuokos metu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. Š..

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio nuo 2017 m. rugsėjo mėn., todėl laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės.

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų. Priešingai, iš byloje esančių duomenų, leidžia teismui daryti išvadą, kad sutuoktinių šeima yra faktiškai iširusi ir galimybės ją išsaugoti nebėra. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2017 m. rugsėjo mėn. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

Teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo ir ji nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, visų pirma vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Todėl, vadovaujantis minėtais straipsniais, teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192-3.200 str. str. nuostatas.

Teismas spręsdamas šį klausimą, atsižvelgia į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kaip jau buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šalių dukra A. Š., gim. (duomenys neskelbtini)gyvena kartu su ieškove, atsakovas gyvena užsienyje, kaip yra nurodyta Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, mama, t.y ieškovė tinkamai rūpinasi savo dukra, ją prižiūri, rūpinasi jos maitinimu, gyvena ieškovės motina M. T. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute su visais patogumais. Namuose švaru, tvarkinga, šilta, ieškovei su dukra skirtas atskiras kambarys, jame yra dukros lovytė, daug žaislų. Apsilankymo metu mergaitė buvo linksma, mielai bendravo, rodė savo žaislus. Ji labai prisirišusi prie motinos, kartu gyvenančių senolės ir tetos. Atsižvelgiant į tai, kad mažametis vaikas gyvena su mama, kuri sprendžia kasdienius su vaiko priežiūra susijusius klausimus, rūpinasi dukros sveikata bei auklėjimu, A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. T. -Šimkiene, nes darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3. 174 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra šalių vaiko A. Š., (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl privalo teikti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri jį ir išlaiko.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas nuo 2017-11-01 išlaikymo vaikui neteikia visiškai jokia forma, dukros nelanko, ja nesirūpina. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl prašomo išlaikymo dydžio nereiškė (CPK 12, 178 straipsniai).

Ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis per mėnesį – 200 Eur. Kaip nurodė ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje, vaiko poreikiai nuolat didėja, jai vienai sunku išlaikyti vaiką.

Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Iš byloje esančių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį ir ieškovės duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė nuo 2018 m. balandžio pabaigos įsidarbino ir pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), jos planuojamas gauti atlyginimas 400 Eur per mėnesį, iki tol ji buvo vaiko priežiūros atostogose. Ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių, šalys nekilnojamojo turto neturi.

Atsakovas išvykęs gyventi į užsienį – Jungtinę Karalystę, duomenų apie darbovietę ir gaunamas pajamas nepateikė.

Taigi konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikui reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį.

Duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti ½ dalies šalių vaikui reikalingo išlaikymo, byloje nėra, todėl darytina išvada, jog atsakovas yra pajėgus teikti vaikui prašomo dydžio išlaikymą.

Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taip pat atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei į tai, jog byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra neįgalus, nedarbingas, nėra, darytina išvada, kad abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.156, 3.192 str. str.).

Ieškovė nurodė, jog šalių nepilnamečio vaiko A. Š., (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 400 Eur. Už darželį kas mėnesį reikia mokėti apie 60 Eur, 40-50 Eur išlaidos už komunalinius patarnavimus, 300 Eur už maistą, drabužius, kultūrinius renginius, vaistus, vitaminus, žaislus, knygas.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui nėra per didelis, yra proporcingas vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai ir būtinas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui vystytis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju 200 Eur suma, priteistina iš atsakovo šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį, prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo vaikui ir leis įgyvendinti vaiko poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, auklėjimui bei ugdymui, todėl ieškovės reikalavimas dėl nurodyto dydžio kasmėnesinių periodinių išmokų vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui A. Š., (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-11-01, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė prašo teismo patvirtinti sekančią aiškiai apibrėžtą tokią vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką:

1.1. tėvas matysis ir bendraus su vaiku nedalyvaujant motinai;

1.2. bendraujant su vaiku bus atsižvelgta į vaiko valią, norus bei užimtumo tvarkaraštį;

1.3. tėvas su vaiku gali bendrauti kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį iki sekmadienio 20 val., vaiką pasiimant penktadienį iki 20 val.;

1.4. tėvas su vaiku kartu praleidžia tėvo (savo) gimimo dienos šventimo dieną, vaiką pasiimant iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką iki 20 val.;

1.5. tėvas su vaiku kartu praleidžia Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis), vaiką pasiimant iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką iki 20 val.;

1.6. tėvas su vaiku kartu praleidžia vaiko gimtadienį (tikrą gimimo dieną) rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais - vaikas su motina, neporiniais su tėvu ir t.t.), tačiau tai neriboja tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, pabendrauti su juo, perduoti jam dovanas;

1.7. kitų didžiųjų švenčių tėvo praleidimas su vaiku, aptariamas ir suderinamas su motina prieš du mėnesius ir galimas tik motinai leidus;

1.8. tėvas, kiekvienais metais turi teisę pasiimti pas save vaiką savaitei svečiuotis per savo kasmetines atostogas, vaiką pasiimant iš motinos gyvenamosios vietos ir po atostogų grąžinant vaiką į motinos namus. Šis terminas yra derinamas su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius;

1.9. vaiko motinos leidimu, vaiko tėvas gali bendrauti su vaiku pasiimdamas pas save vaiką ir kitu laiku nei nurodyta aukščiau;

1.10. visais numatytais vaiko paėmimo atvejais, tėvas paimdamas vaiką privalo informuoti vaiko motiną apie numatomą vaiko buvimo vietą (adresą). Taip pat privalo informuoti apie vaiko sveikatos būklės pakitimus, traumas ir/ar kitus nenumatytus atsitikimus keliančius grėsmę vaiko sveikatai ne vėliau nei per parą nuo atsitikimo. Įvykus sveikatos būklės pablogėjimui ir/ar traumoms tėvas privalo nedelsiant vaikui būtinąją medicininę pagalbą, pristatyti vaiką į gydymo įstaigą;

1.11. visais numatytais vaiko paėmimo atvejais vaiko atsiėmimo bei grąžinimo vieta yra jo gyvenamoji su motina vieta. Vaiką atsiimti ir grąžinti gali tik tėvas asmeniškai, kitiems asmenims motina turi teisę vaiko neperduoti;

1.12. tėvas su vaiku gali bendrauti telefonu ir/ar kompiuterine programa kasdien, kai tai netrikdo vaiko dienos režimo;

1.14. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas (motina) iš anksto per protingą terminą praneša kitam iš tėvų telefoninio pokalbio metu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

Pažymėtina, kad kiekvienas vaikas pilnavertį gyvenimą gali turėti tik bendraudamas su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, kad tėvai gyvena skyrium. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu tėvai turi tokias pačias teises bendrauti su vaiku, ji auklėti ir ugdyti, į tai, kad atsakovas neišreiškė prieštaravimų dėl prašomos bendravimo tvarkos nustatymo, į tai, kad ateityje atsakovas turėtų galimybę bendrauti su savo vaiku, nustato ieškovės prašomą atsakovo ir jo dukros A. Š., (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką.

Dėl turto padalijimo ir kreditinių įsipareigojimų

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kito registruotino turto neįgijo. Duomenų apie kitą dalintiną turtą byloje taip pat nėra. Duomenų dėl kreditorinių įsiskolinimų nėra.

Dėl pavardžių

Nutraukus santuoką ieškovė po santuokos nutraukimo prašo jai palikti iki santuokos nutraukimo turėtą pavardę T. –Š. Toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja įstatymui, todėl tenkintinas (LR CK 3.69 str. 1-2 d). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama T. –Š. pavardė, atsakovui paliekama jo Š. pavardė.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos Trakų rajono apylinkės teismo 2017-12-01 nutartimi atsakovui A. Š. taikytos laikinosios apsaugos priemones – priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. Š., (duomenys neskelbtini), po 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2017-11-28 iki sprendimo šioje byloje priėmimo

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2017-12-01 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo – A. Š. sumokėtos sumas įskaitytinos į jo nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė už pateiktą ieškinį sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį (dėl santuokos nutraukimo), taip pat ieškovė byloje patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t.y. 75 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Taip pat iš atsakovo priteistina 54 Eur žyminio mokesčio valstybei (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p.). Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą nagrinėjamoje byloje sudaro 8,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 8,70 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, viso valstybei priteistina 62,70 Eur.

Kadangi atsakovui procesinių dokumentų įteikti jo gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovė neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, todėl teismo sprendimas atsakovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visškai.

Nutraukti J. T.-Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Elektrėnų sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 10, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką J. T.-Š. palikti pavardę – T. –Š., A. Š. palikti jo pavardę – Š.

Nepilnametės dukros A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina J. T.-Š., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnametei dukrai A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-11-01 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją

Pavesti J. T.-Š., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarkyti nepilnamečio vaiko A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Nustatyti tokią tėvo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tvarką: