Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-02-12][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][e1-350-1199-2024].docx
Bylos nr.: e1-350-1199/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Areštas (BK 49 str.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)



        Baudžiamoji byla Nr. e1-350-1199/2024

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39673-2023-8

        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;

 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje D. J. (D. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta galutinė 50 MGL (1 883 Eur) bauda bei skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise 3 metus ir konfiskuotas automobilis;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį, paskiriant jam galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas BK 75 straipsnio nustatyta tvarka atidėtas 2 metams ir skirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti darbą, nevartoti alkoholio ir gydytis nuo priklausomybės. Skirtos baudžiamojo poveikio priemonės –uždrausta naudotis specialia teise 3 metus ir konfiskuotas motoroleris Peugeot, 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas

 

nustatė:

 

D. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. jis, 2023 m. spalio 14 d., apie 20.21 val., degalinėje „Jozita“, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija.  

 

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas

 

Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę visiškai. Nurodė, kad 2023 m. spalio 14 d., apie 17 val., atvažiavo pas draugą J. J. (J. J.), kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pas jį vartojo alkoholį, t. y. alų. Kiek pamena, J. J. prie jo jokio alkoholio nevartojo. Nežino, ar tuo metu jis buvo neblaivus, negali pasakyti. Vėliau minėtas draugas namuose susipyko su žmona, nes ji buvo nepatenkinta, kad namuose vyksta išgertuvės. Pastaroji ant stalo pamatė degtinės butelį, kurį jis atsinešė. Vėliau J. J. paėmė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus ir jie iš jo namų išvažiavo. Vairavo pastarssis. Kiek žino, automobilis priklauso J. J. tėvo sugyventinei. Iš (duomenys neskelbtini) kaimo jie atvažiavo iki degalinės „Jozita“, esančios (duomenys neskelbtini). Iki degalinės transporto priemonę vairavo J.. Išlipę iš mašinos, nuėjo į degalinės parduotuvę apsipirkti. Mašina tuo metu stovėjo degalinės teritorijoje. Kai išėjo iš parduotuvės, J. J., eidamas link mašinos, pasidarė agresyvus, nevaldomas. Jis atėmė iš jo mašinos raktelius tam, kad galėtų patraukti mašiną nuo užsipylimo kolonėlės. Pavairavo automobilį atbulomis tam, kad priparkuoti kitoje degalinės vietoje. Tuo metu J. J. sėdėjo šalia jo, t. y. ant keleivio priekinės sėdynės. Po to, kai pastatė automobilį kitoje degalinės vietoje, išlipo iš jo ir ėjo link keleivio priekinių durelių tam, kad išliptų jo draugas. Tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Pamena, kad jam buvo nustatytas 2,10 promilių girtumas. Pareigūnas – vyras, paėmė iš jo vairuotojo pažymėjimą, todėl jo apklausos metu pateikti negali. Kaltu prisipažįsta visiškai, labai gailisi. Supranta, kad pasielgė neapdairiai, kad jam nereikėjo vairuoti. Jeigu jam bus paskirta piniginė bauda, galės ją sumokėti dalimis, nes dirba  (el. b. l. 72–73).    

Kaltinamojo D. J. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2023 m. lapkričio 9 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu liudytojas M. Gimbickis parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje vyresniuoju specialistu. 2023 m. spalio 14 d. dirbo kartu su vyr. patrule I. Podreziene. Tą dieną po 20 val. (tikslios valandos nepamena) gavo pranešimą per raciją, kad į degalinę „Jozita“ atvažiavo galimai girtas vairuotojas ir sustojo degalinėje. Tarnybiniu automobiliu privažiavo prie netoliese esančios autobusų stotelės ir sustojo, stebėjo nurodytą degalinę, matė automobilį Audi A6, apie kurį buvo gauta informacija. Kai privažiavo, automobilis jau stovėjo degalinėje. Kaip suprato iš bendravimo su budėtoju, budėtojas tuo metu tiesiogiai bendravo su pranešėju, kuris paskambino į policiją dėl girto vairuotojo. Kai šis pranešėjas perdavė budėtojui, kad automobilis Audi A6 degalinėje pajudėjo, tą matė ir liudytojas, todėl, apsukęs tarnybinį automobilį, maždaug po 10–12 sek. įvažiavo į degalinę ir privažiavo prie automobilio Audi A6. Įvažiuojant į degalinę, matė, kad minėtas automobilis degalinės aikštelėje parkuojasi atbulai. Privažiuodamas prie automobilio Audi A6, matė, kaip iš jo išlipo barzdotas vairuotojas, t. y. kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. J., kuris, išlipęs, nuėjo prie keleivio, kuris sėdėjo priekinėje sėdynėje tame pačiame automobilyje. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. J., kuris dėvėjo pilką sportinį kostiumą ir juodą liemenę. Tarnybinį automobilį pastatė nukreiptą priekiu į automobilį Audi A6, ne daugiau kaip 10 m atstumu nuo pastarojo automobilio. I. Podrezienė liko sėdėti tarnybiniame automobilyje ir stebėti viską, o jis nuėjo prie D. J. ir J. J.. Nuo abiejų sklido alkoholio kvapas. D. J. jis pažino iš matymo, kadangi su pastaruoju buvo susidūręs tokioje pačioje situacijoje, tik tada pareigūnai nematė jo vairavimo esant girtam fakto. Kadangi tiriamu atveju pats matė, kaip D. J. vairavo degalinėje automobilį, pradėjo aiškintis su juo: nustatė jo girtumą (tiksliai koks, nepamena, bet tai buvo jau baudžiamoji atsakomybė), jis savo kaltės neneigė, pildė dokumentus, apžiūrinėjo ir fotografavo automobilį Audi A6. Automobilio apžiūros metu jo salone jokių alkoholinių gėrimų nebuvo rasta, taip pat nei D. J., nei J. J. jokio alkoholio rankose neturėjo. Jam ir I. Podrezienei esant aikštelėje, abu – D. J. ir J. J., jokio alkoholio nevartojo. Tuo metu, kai aiškinosi su D. J. ir J. J., I. Podrezienė susisiekė su pranešėju, kuris skambino į policiją ir pranešė apie girtą vairuotoją degalinėje. Kalbant su pranešėju, kolegė suprato, kad į degalinę automobilį Audi A6 atvairavo ne D. J., o J. J.. Tuomet jis pradėjo aiškintis faktą, kad galimai girtas J. J. taip pat vairavo automobilį, bet tik iki degalines. Visą tą laiką ir D. J. ir J. J. buvo jo ir I. Podrezienės akiratyje. Dėl šio įvykio aiškinosi su degalinės darbuotojais. Kiek pamena, D. J. patvirtino faktą, kad į degalinę mašiną atviravo J. J.. D. J. prisipažino, kad būdamas girtas, jis tik degalinėje perparkavo automobilį. Kai paaiškėjo, kad iki degalinės automobilį vairavo galimai girtas J. J., liudytojas pasakė jam, kad bus nustatomas jo blaivumas. J. J. pradėjo aiškinti, kad jis mašinos iki degalinės nevairavo, nenorėjo pūsti į alkotesterį. J. J. girtumas buvo nustatytas maždaug po 40–50 min. po D. J. girtumo nustatymo. Taip atsitiko dėl to, kad visą tą laiką buvo aiškinamasi dėl J. J. vairavimo fakto. Po to į degalinę atvyko J. J. tėvas ir žmona, kuri, kaip suprato, atvažiavo pasiimti iš automobilio Audi A6 vaikišką kėdutę. Jokių butelių iš automobilio ji neištraukė, nes jis jau prieš tai buvo apžiūrėjęs mašiną ir ten jokių butelių nerado. J. J. rankose turėjo skardinę energetinio gėrimo, o D. J. savo skardinę su energetiniu gėrimu buvo pasistatęs ant automobilio Audi A6 stogo. Esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad ir D. J. ir J. J. vairavo automobilį būdami girti (el. b. l. 178–180). 

2023 m. spalio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas papildomai, J. J. (J. J.) parodė, kad 2022 m. spalio 14 d., apie 19 val., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugas D. J.. Jis pastarąjį pavaišino tik alumi. D. išgėrė gal 2 skardines alaus 0,5 l talpos. Pats namuose alkoholio nevartojo. Apie 19.40–19.50 val. į namus grįžo sugyventinė E. T.. Pastaroji supyko, kad jų namuose yra D. J.. Nenorėdamas su sugyventine konfliktuoti, jis su D. išėjo. Kieme jis įsėdo į jo tėvo žmonai Ž. J. (B.) priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo pastaroji prieš metus leido jam naudotis. Nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki degalinės „Jozita“, t. y. maždaug 3–5 km, jis vairavo automobilį. Tuo metu, kai vairavo D. J., sėdėjo šalia jo ant priekinės keleivio sėdynės. Kitų žmonių automobilyje nebuvo. Jis buvo susinervinęs dėl konflikto su sugyventine. Sustoję degalinėje, jie išlipo iš mašinos, nuėjo apsipirkti į degalinės parduotuvę. Parduotuvėje užtruko 10–15 min. Po to išėjo. Dėl konflikto buvo susinervinęs. Jiems išėjus iš degalinės parduotuvės, D. J. iš jo atėmė automobilio raktus, atsisėdo už automobilio vairo, o jis atsisėdo šalia. Neblaivus D. J., atsisėdęs už jo naudojamo automobilio vairo, pradėjo jį vairuoti. Pamena, kad D. vairavo automobilį degalinėje. Pastarasis pastatė automobilį tos pačios degalinės „Jozita“ aikštelėje, tik kažkiek toliau. Jiems išlipus iš mašinos, iš karto prie jų privažiavo policijos ekipažas. Pareigūnas priėjo prie D. ir su juo kalbėjo. Kiek pamena, D. pareigūnas nustatė 2 promilių girtumą. Jis ištraukė iš mašinos degtinės butelį ir jį palaipsniui beveik visą išgėrė, kol pareigūnas bendravo su D. ir aiškinosi situaciją. Pamena, kad per pirmą pūtiną jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas, o po 20 min. pripūtė daugiau (el. b. l. 163–164).

2024 m. sausio 3 d. ikiteisminis tyrimas ITM Nr. 01-1-39673-23 dalyje įtariamojo J. J. buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (el. b. l. 197–202).

2023 m. spalio 14 d. Neblaivumo nustatymo akte esantys duomenys patvirtina, kad D. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies falą. 2023 m. spalio 14 d. 20.37 val. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. AREN-0213, kurio patikros sertifikatas Nr. 1937243 galioja iki 2023 m. lapkričio 15 d., D. J. nustatytas 2,18 promilių girtumas. 2023 m. spalio 14 d. 20.56 val. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. AREN-0213, kurio patikros sertifikatas Nr. 1937243 galioja iki 2023 m. lapkričio 15 d., D. J. nustatytas 2,10 promilių girtumas (el. b. l. 23–25).  

2023 m. spalio 17 d. perklausus dviejų telefono skambučių garso įrašus, pateiktus bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC), nustatyta, kad 2023 m. spalio 14 d., 20.17 val., vyras pranešė, kad jis dabar yra degalinėje „Jozita“ (duomenys neskelbtini) ir ten yra vienas automobilis, kurio vairuotojai galimai yra labai girti, reikia, kad juos patikrintų. Automobilis yra degalinės aikštelėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinęs 2023 m. spalio 14 d., 20.24 val., pranešėjas informavo, kad Rudaminoje, „Jozitos“ degalinėje yra girtas žmogus, kuris sėdasi prie automobilio Audi A6 vairo, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyrai išėjo iš degalinės parduotuvės, eina link automobilio, o jis, kai pylėsi dujas, pamatė, kad jie neadekvačiai kalbėjo, vos abu nenukrito ir dabar sėdasi į mašiną. Vyras sako, kad gali važiuoti jiems iš paskos, sako, kad jie užvedė mašinos variklį. Pranešėjas yra 100 procentų tikras, kad jie yra girti. Pranešėjas, sujungtas su pareigūnais, pareigūnui sako, kad įtartinas automobilis dar yra degalinėje, kad jis vos nenuriedėjo, kad automobilyje sėdi 2 asmenys. Jeigu jie važiuos, jis važiuos jiems iš paskos ir praneš. Nurodo, kad tai automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos darbuotojas sako, kad pareigūnai jau važiuoja. Pranešėjas nurodo matantis, kad pažeidėjai važiuoja atbulai, jie nori išvažiuoti iš degalinės, bet ten nėra išvažiavimo, jie apsisukinėja, prisiparkavo degalinės aikštelės gale. Pranešėjas mato, kad jie sustojo, sėdi mašinoje. Vėliau pranešėjas nurodė, kad mato į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus (el. b. l. 138–140).

2023 m. spalio 18 d. peržiūrėjus policijos pareigūno kūno kamera darytus vaizdo įrašu, nustatyta, kad iš pradžių užfiksuota, kaip degalinėje pareigūnai tarnybiniu automobiliu privažiuoja prie automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovi J. J. ir D. J.. J. J. rankoje laiko skardinę energetinio gėrimo. Pareigūnas sako J. J. rusiškai, kad šį kartą jis neišsisuks. Prašo J. J. pateikti dokumentus, prisėsti į mašiną. Prie tarnybinio automobilio pareigūnas alkotesteriu nustato D. J. girtumą, pastarajam pirmu pūtimu nustatytas 2,18 promilių girtumas. Pareigūnas paaiškina D. J., kad tai baudžiamoji byla. D. J. iš pradžių sako, kad jis nevairavo. Pareigūnas atsako, kad vaizdo kameros tai parodys. D. J. sako, kad iki degalinės vairavo ne jis, nurodo, kad jis degalinėje vairavo tik atbulomis tam, kad galėtų pastatyti mašiną į tą vietą, kur ji stovi. Pareigūnas sako D. J., kad jis matė tą jo manevrą. D. J. sako, kad tai ne jo mašina. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnė mobiliuoju telefonu kalba su pranešėju, kuris skambino į BPC ir pranešė apie girtą vairuotoją. Pranešėjas nurodo, kad automobilį, įvažiuojant į degalinę, vairavo nebarzdotas, smulkesnis vairuotojas (pagal jo nurodytus požymius, tai J. J.). Pareigūnas nueina iki degalinės operatorės, kuri jam paaiškina, jog degalinėje yra vaizdo kameros. Į pareigūno klausimą, kas vairavo automobilį iki degalinės, D. J. atsako nenoriai, paaiškina, kad vairavo ne jis.

Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas antru pūtinu nustato D. J. girtumą – 2,10 promilių. D. J. pasirašo, kad sutinka su alkotesterio parodymais. Pareigūnas rankose laiko D. J. vairuotojo pažymėjimą, pildo dokumentus. Po kurio laiko aikštelėje atsiranda vyriškis, kuris nurodo, kad jis yra J. J. tėvas. Pareigūnas nori patikrinti J. J. girtumą alkotesteriu, tačiau, tai supratęs J. J., sako, kad jis nevairavo, kad jis pūsti nenori. Pirmu pūtimu 21.12 val. J. J. nustatomas 2,26 promilių girtumas. Pareigūnė išrašo D. J. šaukimą ir grąžina jo vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas J. J. ir D. J. aiškina, kad jis nustatė, jog į degalinę mašiną atvairavo J. J., o vėliau ją perstatė D. J.. Tačiau J. J. vis tiek sako, kad jis nevairavo. Toliau pareigūnas pildo dokumentus. J. J. sako jam, kad jis niekur nepasirašys, nes jis nevairavo (el. b. l. 141–142).  

2023 m. spalio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokole esantys duomenys patvirtina, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai iš degalinės „Jozita“, esančios (duomenys neskelbtini), kuriais nustatyta, kad 2023 m. spalio 14 d., realus laikas 20.15 val. (vaizdo įraše laikas 19.15 val., nes neatsuktas žiemos laikas), į degalinės aikštelę įvažiuoja juodos spalvos automobilis Audi A6, kuris staigiai sustoja. Iš automobilio per keleivio priekines dureles išlipa D. J.. Jam išlipus, automobilis pradeda riedėti. Tai pastebėjęs, D. J. staigiai grįžta prie automobilio ir automobiliui riedant atidaro priekines keleivio dureles. Tuo pačiu metu vairuotojas paspaudžia stabdį, išjungia automobilio variklį. Per vairuotojo priekines dureles iš automobilio išlipa automobilį vairavęs J. J.. J. J. ir D. J. eina link degalinės parduotuvės, užeina į ją 20.16 val., pirmas užeina D. J., o po kelių sekundžių – J. J.. 20.17 val. abu išeina iš degalinės parduotuvės ir prieina prie automobilio Audi A6, kažką iš automobilio salono paima ir 20.18 val. vėl įeina į degalinės parduotuvę, iš kurios D. J. išeina 20.20 val., o po kelių sekundžių išeina J. J.. Prie automobilio Audi A6 jie prieina 20.22 val. J. J. atsisėda ant keleivio priekinės sėdynės, o D. J. atsisėda už vairo. Jie sėdi automobilyje iki 20.24 val., po to D. J. užveda automobilio variklį, pavažiuoja kelis metrus atbulas, o po to pasuka vairą ir važiuoja tarp kuro kolonėlių Nr. 3 ir Nr. 4 tarpą, po ko pasuką į kairę.

Kitame vaizdo įraše esantys duomenys patvirtina, kad 2023 m. spalio 14 d., realus laikas 20.16 val., buvo užfiksuotas degalinės parduotuvės vidus. 20.16 min. į parduotuvę užeina D. J.. D. J. keikiasi, po to atsiprašo ir sako, kad jam reikia išgerti kažko šalto, nueina link gėrimų šaldytuvų. Po kelių sekundžių į parduotuvę užeina J. J.. J. J. svirduliuoja, jie abu bendrauja prie gėrimų šaldytuvų. Vienas kitam suduoda po vieną spyrį. 20.17 val. abu išeina iš degalinės parduotuvės į lauką. Jiems išėjus į lauką, 2023 m. spalio 14 d., realus laikas 20.24 val., nustatyta, kad automobilyje Audi A6 20.24 val. už vairo sėdi D. J., o šalia ant keleivio sėdynės J. J.. 20.24 val. D. J. užveda variklį, vairuodamas pravažiuoja atbulas, o po to važiuoja tarp kolonėlių Nr.3 ir Nr.4, nuvažiuoja toliau į degalinės teritoriją ir sustoja aikštelėje, priparkavęs automobilį galu. Po 10 sek. prie šio priparkuoto automobilio Audi A6 privažiuoja policijos tarnybinis automobilis (el. b. l. 154–156).  

2023 m. spalio 16 d. VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini)  m. (el. b. l. 48). 

2023 m. spalio 16 d. VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio AUDI A6 3.0 TDI quattro, pasirinkti metai 2005, kaina Lietuvoje su PVM 4 110 Eur (el. b. l. 51)

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje D. J. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2023 m. spalio 14 d., apie 20.21 val., degalinėje „Jozita“, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 2,10 promilių, neblaivumas. Be paties D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: liudytojo J. J. parodymai, kuris pavirtino, kad D. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus degalinės aikštelėje; liudytojo policijos pareigūno M. Gimbickio parodymai, kur jis patvirtino, kad pagal iškvietimą įvažiuodamas į degalinę, matė, kad automobilis Audi A6 degalinės aikštelėje parkuojasi atbulai, bei privažiuodamas prie Audi A6, matė, kaip iš jo išlipo barzdotas vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. J.; apžiūros protokole užfiksuotas dviejų BPC pateiktų garso įrašų turinys; vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, patvirtinantys neblaivaus asmens vairavimo faktą; neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad kaltinamajam buvo nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, kita bylos medžiaga. D. J. veiksmai pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.   

 

Bausmės skyrimo motyvai

 

D. J. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl galimybės užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka. Tačiau prieštarauja dėl bausmės rūšies ir dydžio, nes nesutinka su prokurorės siūloma arešto bausme. Prašo, kad teismas pakeistų arešto bausmę į piniginę baudą, kurią galėtų sumokėti dalimis per kelis mėnesius arba, kad teismas skirtų jam laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra. Paaiškina, kad šeimoje dirba jis vienas, žmona nedirba, nes mokinasi, abu augina 3 metų vaiką (el. b. t. 2, b. l. 17–20).  

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. 

Teismas, skirdamas bausmę D. J., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. D. J. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pripažintina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). D. J. anksčiau du kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (el. b. l. 84–88), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, baudų nemoka (el. b. l. 126–133), dirba (el. b. l. 89–91), profesinio išsilavinimo, vedęs. Byloje nėra duomenų apie D. J. gydymąsi psichiatrinėse ligoninės ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. J. už BK 2811  straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą šio straipsnio sankcijoje nustatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau trečią kartą padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, yra teisinga, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad BK 2811  straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra nustatyta jo prašoma skirti bausmės rūšis – laisvės apribojimas, tad dėl šio D. J. prašymo teismas plačiau nepasisako. Nesutikdamas su jam prokurorės pasiūlytos bausmės rūšimi, kaltinamasis taip pat prašė skirti jam baudą. Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad toks D. J. prašymas negali būti patenkintas. Antai byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kalinamasis per pastaruosius metus buvo keturis kartus baustas administracine tvarka, tačiau jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bauda yra švelniausia BK 2811  straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmės rūšis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad D. J. praeityje jau buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymu, parinkus jam šia bausmės rūšį nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

D. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas, mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė prašė teismo skirti kaltinamajam su realiu trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę (areštą). Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, t. y. į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus itin trumpą laiko tarpą degalinės stovėjimo aikštelėje, tokia bausmė, susijusi su realiu, kad ir trumpalaikiu, kaltinamojo laisvės atėmimu, būtų neproporcinga D. J. įvykdytai nusikalstamai veikai.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, anksčiau teistas, tačiau jam paskirtas bausmes atlikęs (jam paskirta bauda išieškota; 2020 m. liepos 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui), nuo 2018 m. jam nebuvo pradėtą naujų ikiteisminių tyrimų, nėra baustas arešto bausme, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų, davė nuoseklius parodymus, kurie sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Prašydamas skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusia bausme, D. J. taip pat buvo nurodęs, kad dirba ir vienas išlaiko šeimą, kurioje auga 3 m. vaikas, žmona šiuo metu studijuoja. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, D. J. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus jam paskirtos bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų. Kartu teismas paskiria kaltinamajam įstatyme nustatytus įpareigojimus, įpareigodamas D. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), tęsti darbą (BK 75  straipsnio 5 dalies 5 punktas); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). 

Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Kartu teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei jis nesilaikys teismo paskirtų pareigų, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

 

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

 

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad D. J. padarė nusikalstamą veiką – variavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį D. J. tikslinga uždrausti naudotis šia specialiąja teise (BK 68 straipsnis).  

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, D. J. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,10 promilės alkoholio, daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, pranešėjai pranešė, kad vairuotojai galimai yra labai girti, neadekvačiai kalbėjo, vos abu nenukrito ir dabar sėdasi į automobilį. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 5 metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 16 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, D. J. paskyrimo dienos (el. b. l. 74–77).

Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė – Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.  

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

BK 72 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. J. vairavo svetimą, Ž. B. priklausantį, automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 48). Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas (valdytojas) būtų skatinęs vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką, davęs leidimą kaltininkui neblaiviam vairuoti automobilį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog liudytoja Ž. J. (B.) nurodė, kad automobilis Audi A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, maždaug prieš metus laiko davė savo vyro sūnui J. J. naudotis automobiliu, apie įvykį sužinojo iš savo vyro, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą (el. b. l. 146–147). Taigi, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio turto vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys). Pagal VĮ „Emprekis“ išrašą šio automobilio kaina su PVM yra 4 110 Eur (el. b. l. 51), tad, ši pinigų suma išieškotina iš kaltinamojo.

 

Kiti klausimai

 

D. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 81–83) ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 74–77), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

D. J. (D. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. (D. J.) paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktais, D. J. (D. J.) paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui paskiriant jam intensyvią priežiūrą, ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišeiti iš namų, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti D. J. (D. J.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 16 d. 

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią D. J. (D. J.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“. 

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, iš D. J. (D. J.) išieškoti automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 110 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą dešimt eurų).

D. J. (D. J.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.  

Išaiškinti D. J. (J.), kad jis turi:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

Išaiškinti D. J. (J.), kad

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

Teisėja         Liudmila Larionova