Baudžiamoji byla Nr. e1-1456-827/2021

Proceso Nr. 1-01-1-00290-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2., 1.2.5.4., 2.12.1.3

 (S)

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 6 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dariaus Jakučio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, deklaruota gyv. vieta Didžioji Britanija, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės darbuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

D. B. grasino nužudyti žmogų ir sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent: 

jis, 2020 metų gegužės 15 d. 20.53 val. ir 2020 metų birželio 10 d.19.03 val., Jungtinėje Karalystėje, Šiaurės Airijoje, Belfasto mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas nenustatytą įrenginį, iš savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „D. B.“, naudodamas programą „Messenger“, parašė ir išsiuntė einančiam pareigas (duomenys neskelbtini) S. S. į jo naudojamą asmeninę socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą „S. S.“ žinutes, su tekstais: „Tu vezininke tikrai busi su (duomenys neskelbtini) padetas į vieta. Tu atmink tai , nedaug liko tau gyventi . Dar atmink kur pedus uzdengei. Tavo kancia ilga bus, prisiekiu !!!!“, „Prisiekiu, atsakysite už tai prieš visus žmones. Verksite už visas mirtis, o ne už savo šeimą!!!!“, „Turbut reikės jūsų vaikus pedofilams duoti pažaisti, nes kitaip nieko pats toks būdamas nesuprasi. ATmink, saugok, nes bus pamoka!!!!!!!! Kitaip su jumis neina susitarti, prisiekiu, už Jurbarko mergaite, uz visus vaikus kentesite. A PRISIEKIU UŽ VISUS!!!!“, kurias S. S. perskaitė būdamas savo darbo vietoje - (duomenys neskelbtini) pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tokiu būdu grasino nužudyti S. S. ir sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, dėl ko Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ėmėsi atitinkamų veiksmų. Šiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiojo S. S. parodymais, liudytojų T. B., D. B. parodymais, apžiūros protokolais, specialisto išvada  ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. B. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad paskutinį kartą Lietuvoje buvo 2020 m. lyg sausio mėnesį ir Lietuvoje buvo 1 savaitę. Po to, Lietuvoje daugiau nebuvo. Žinutes S. S. rašė gali būti kaip įtarime nurodyta - tai 2020 m. gegužės 15 d. ir 2020 m. birželio 10 d., tiksliai datų nepamena, tačiau sutinka, kad gali būti tada, kaip nurodyta įtarime. Žinutes rašė iš savo asmeninės „Facebook“  paskyros, „Messenger“ programa. Abu kartus buvo neblaivus. Žinutes rašė būdamas Šiaurės Airijoje, Belfasto mieste. Nežino kodėl rašė tas žinutes, nebuvo jokio tikslo, motyvo - buvo nervuotas, gal alkoholio paveiktas, gal norėjo išlieti pyktį. (duomenys neskelbtini) S. S. asmeniškai nepažįsta. Nežino kodėl jam rašė. Pripažįsta, kad rašė grasinančias žinutes, bet negali atsakyti kodėl. Gal karantinas buvo paveikęs. Savo grasinimų tikrai neketino realizuoti, įvykdyti, gyvenime tokiais dalykais neužsiiminėja. Rašė tuo metu, kai jam buvo sunku dėl giminaičių mirčių, ta Jurbarko mergaitė jam pažįstama, jo draugo dukra. Pyko dėl to, kad niekas nesiėmė priemonių kaltininkui nubausti, taip pat paveikė alkoholis. Daugiau paaiškinimų neturi. Vienas jo paaiškinimas tas, kad labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam paskiriant baudą (b.l.140-143).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2020 m. birželio 15 d. Kauno apskrities VPK gautas ir registruotas Vadovybės apsaugos departamento prie VRM (toliau - VAD) raštas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės 15 d. ir 2020 m. birželio10 d. D. B. atsiuntė grasinančio turinio žinutes į Ministro Pirmininko „Facebook“ paskyrą. Rašte nurodyta, kad D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tapo žinomas VAD dėl susirūpinimą keliančios komunikacijos (duomenys neskelbtini) S. S. (toliau – (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu. D. B. nuo 2019 m. gruodžio 4 d. gyveno Jungtinėje Karalystėje, 2020 m. sausio 15 d. jis sugrįžo į Lietuvą. Atlikus pirminį D. B. destruktyvaus elgesio rizikos vertinimą, nustatyti šie rizikos veiksniai: 1. Agresyvaus, smurtinio turinio mintys ir išreikšti grasinimai: “Tu vezininke tikrai busi su (duomenys neskelbtini) padetas į vieta. Tu atmink tai, nedaug liko tau gyventi”, ”Turbut reikės jūsų vaikus pedofilams duoti pažaisti, nes kitaip nieko pats toks būdamas nesuprasi.“, “Tavo kancia ilga bus, prisiekiu!!!”, “…dar atminkite is zonos eis pries jus, nes esate nusidėjęs daug.”, “ …ATmink, saugok, nes bus pamoka!!!!!!!!!!!!!” 2. Smurtinio elgesio patirtis: D. B. 2013 m. rugpjūčio 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. dėl smurto artimoje aplinkoje, policiją kvietusi moteris teigė, jog ją sumušė, spardė jos sugyventinis D. B.. 3. Atkaklumas ir kritinio mąstymo stoka: po 2020-05-15 atsiųstų grasinančio turinio žinučių, VAD pareigūnai atliko prevencinį pokalbį su D. B., tačiau 2020-06-10 jis atnaujino susirūpinimą keliančią komunikaciją (duomenys neskelbtini)atžvilgiu. 4. Galimas piktnaudžiavimas alkoholiu bei su tuo susijęs teisę bei visuomenės normas pažeidžiantis elgesys: D. B. nustatytas girtumas: 2011-01-11 (2.49 prom.), 2011-03-05 (2.09 prom.), 2011-03-05 (3.96 prom.), 2012-04-21 (5.93 prom.), 2013-08-08 (4.99 prom.). 5. Galimai patirtas stresas dėl netekčių: “Mirė mano teta nuo vėžio, nes nebuvo suteikta chemoterapija. Tave gydė be eilės, o paprasti žmonės per jūsų korona mirė. Prisiekiu, atsakysite už tai prieš visus žmones. Verksite už visas mirtis, o ne už savo šeimą!!!!“ 

VAD nuomone, minėti rizikos veiksniai kelia didelį susirūpinimą bei signalizuoja apie didesnę tikimybę, jog D. B. susirūpinimą kelianti komunikacija tęsis ir gali peraugti į destruktyvų elgesį VAD saugomų asmenų ar kitų visuomenės narių atžvilgiu. Europoje politikai ir kiti vieši asmenys neretai tampa pavienių asmenų smurtinių išpuolių taikiniais. Prieš imdamiesi smurto pavieniai asmenys dažniausiai prasitaria, išsiduoda, jog ketina imtis išpuolio ar pasižymi smurtinio elgesio rizikos veiksniais. D. B. žinutės ir pasisakymai yra tipiškas susirūpinimą keliančio elgesio pavyzdys. Iš atsižvelgiant į tai, jog anksčiau taikytos prevencinės priemonės – prevencinis pokalbis nedavė rezultato, vyras atnaujino susirūpinimą keliančią komunikaciją (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, raštu buvo prašoma įvertinti D. B. veiksmus ir imtis būtinų poveikio priemonių (b.l. 1-1,3,4,5).

Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. Jakučio 2020 m. birželio 23 d. reikalavimu pranešimo apie nusikalstamą veiką medžiagoje Nr. M-1-01-37957-20 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (b.l. 21-22).

Iš Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) Kriminalinės žvalgybos valdybos (toliau- KŽV) pateiktos informacijos matyti, kad minėta tarnyba 2020 m. gegužės 15 d. ir 2020 m. birželio 10 d. gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini) patarėjo T. B. apie tai, kad į oficialią (duomenys neskelbtini)socialinio tinklo Facebook paskyrą, Mesenger programą yra atsiųstos grasinančio pobūdžio žinutės. Tarnybos KŽV pareigūnų ir psichologų grupė atliko pirminį D. B. destruktyvaus elgesio rizikos vertinimą bei procesinio sprendimo priėmimui KŽV informaciją perdavė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir policijos departamentui prie VRM. Dėl D. B. susirūpinimą keliančioje komunikacijoje įžvelgtų rizikos veiksnių buvo informuotas (duomenys neskelbtini) patarėjas T. B. (b.l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Turi savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą „S. S.“, kurią daugiau administruoja jo patarėjas T. B.. T. tariasi su juo, informuoja apie jam aktualius klausimus, pranešimus ir kita. Pats nuolat skaityti ar atrašyti „Messenger“ programa gautų žinučių nelabai gali dėl didelio savo užimtumo, todėl T. jį informuoja tik dėl jam aktualių klausimų. 2020 metų vasarą, tikslios datos nepamena, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai jį informavo apie jo ar jo šeimos narių gyvybei ar sveikatai galimai gresiantį pavojų. Kai jis jų paklausė kodėl, jų manymu, jis turi sunerimti dėl savo saugumo - tai jis buvo informuotas, kad į jo „Facebook“ paskyrą, „Messenger“ programa asmuo D. B., jau pasirodo pakartotinai, siunčia jam grasinančio turinio žinutes. Žinutes jis pats perskaitė būdamas savo darbo vietoje, tačiau datos tiksliai nepamena. Žinučių turinys jį tikrai sukrėtė, tikrai pasijuto nejaukiai, o taip pat nesaugiai tiek dėl savęs, o ypač dėl savo vaikų. Kadangi jo pareigos tokios - tai yra nusiteikęs, kad gali sulaukti įvairaus pobūdžio replikų, atsiliepimų, žinučių, tačiau ne visada yra linkęs į jas reaguoti, tačiau šios, o ypač žinant, kad tai jau pakartotinos, tikrai privertė sunerimti. Pats asmeniškai to D. B. nepažįsta, jokių asmeninių reikalų nėra turėjęs, tačiau akivaizdu, kad asmuo yra nusiteikęs priešiškai ir agresyviai jo, o gal net ir jo šeimos atžvilgiu. Todėl jaučia, kad tokie grasinimai gali būti realizuoti. Jis, bent jau šiuo metu, yra saugomas, tačiau dėl tokio D. B. poelgio nuolat patiria baimę ir stresą dėl savo šeimos. Prašo pripažinti nukentėjusiuoju, kadangi D. B. grasinimus suprato kaip realius ir tikrai neatmeta galimybės, kad jie gali būti realizuoti ar bent jau bandyta juos realizuoti, tikrai jaučiasi nesaugus dėl savo bei savo šeimos gyvybės ar sveikatos. Teisė pareikšti ieškinį jam suprantama (b.l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. B. parodė, kad nuo 2016 metų gruodžio 13 d. dirba (duomenys neskelbtini) S. S. patarėju viešiesiems ryšiams. Taip pat yra techninis (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „S. S.“ administratorius, t. y. dažniausiai jis pirmas peržiūri gautus pranešimus „Messenger“ programa, žinutes ir pan., taip pat įkelia, prieš tai suderintą su Ministru, informaciją, nuotraukas, aktualijas ir t.t. Tikslių datų jau nepamena, bet gali būti 2020 m. gegužės 15 d. ir 2020 m. birželio 10 d., kad jis, kaip įprasta, peržiūrinėjo (duomenys neskelbtini) gautus laiškus ir pan., tarp kurių perskaitė ir „Messenger“ programa į S. S. paskyrą gautus laiškus iš adresato „D. B.“. D. B. žinutes perskaitė atlikdamas savo darbines funkcijas, tačiau kur tiksliai jis jas perskaitė – nepamena, nes „Facebook“ paskyrą peržiūri būdamas ne tik darbo kabinete, bet taip pat ir bet kurioje vietoje, savo telefone. Po pirmųjų gautų žinučių, t. y. 2020 m. gegužės 15 d., jis iškart informavo Vadovybės apsaugos departamentą, tačiau ką tiksliai – nepamena. Kiek žino – tai Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai pravedė profilaktinio pobūdžio pokalbį telefonu su D. B. ir, kiek žino – tai pastarasis vėliau parašė atsiprašymo žinutę „Messenger“ programa. Kiek žino – tai VAD pareigūnams D. B. pažadėjo atsiprašyti (duomenys neskelbtini) S. S. ir daugiau taip nesielgti, tačiau, nepraėjus net mėnesiui laiko, D. B. vėl parašė žinutes S. S. į jo „Facebook“ paskyrą, „Messenger“ programa. Perskaitęs vėl gautas žinutes, jis taip pat informavo VAD. VAD tiesioginė funkcija – rūpintis S. S. apsauga, saugumu, todėl jis pats S. S. nieko nesakė – tai turėjo pasakyti VAD ir kiek žino – S. S. informuotas. S. S. gauna įvairaus pobūdžio pranešimų, tačiau šie, gauti iš D. B., galima sakyti, tokie išskirtiniai, kurie privertė susirūpinti (duomenys neskelbtini) jo šeimos, vaikų saugumu. Tokio turinio, pobūdžio pranešimai, bent jau kiek jis yra skaitęs – tai pirmi. Žinutės tikrai skambėjo negražiai, galima įžvelgti tiesioginių grasinimų, o ar jie realūs, ar ne – negali spręsti, kadangi atsižvelgiant į S. S. pareigas, darbo pobūdį – tai bet kokią, grasinančio turinio žinutę ar pasisakymą, galima priimti kaip realų grasinimą, kuris gali būti įvykdytas. Tikslaus žinučių turinio nepamena, tačiau kiek žino – jos pateiktos prie bylos. Nors S. S., galima sakyti, turėtų būti pripratęs prie negražių ar nepadoraus turinio replikų, pasisakymų jo, kaip politiko atžvilgiu, tačiau šios, gautos iš D. B., peržengė visas leistinas ribas ir tikrai privertė sunerimti dėl S. S. ar jo šeimos narių saugumo, galimai gresiančio realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Mano, kad S. S. tikrai pajuto galimą grėsmę savo gyvybei ir sveikatai. Taip pat mano, kad tas pilietis yra įsitikinęs, kad visas žinutes gauna ir asmeniškai skaito tik S. S., todėl mano, kad jis tikslingai siekė, kad S. S. žinutes perskaitytų ir jaustų grėsmę (b.l. 59-61).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad su sūnumi D. B. nebendrauja metus laiko. Nežino kokiu telefono numeriu ar elektroniniu paštu naudojasi sūnus. Šiuo metu ji pati neturi telefono. Kiek žino - sūnus gyvena užsienyje, jai neskambina, neatvyksta. Jai pasakojo, kad sūnus D. B. buvo grįžęs į Lietuvą prieš mėnesį laiko ar daugiau. Jai pasakojo žmonės, kad matė Marijampolės mieste. Sūnus ja nesidomi, ji jam nerūpi. Ji nieko nežino apie tai, kad sūnus D. B. būtų rašęs grasinančias žinutes (duomenys neskelbtini)ar grasinęs nužudyti, ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Kur šiuo metu yra sūnus D. B. nežino (b.l. 69-70).

Baudžiamojoje byloje pateiktos ekrano nuotraukos iš S. S. Facebook paskyros su D. B. siųstomis kaltinime nurodytomis žinutėmis (b.l. 16,17).

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, kurio dispozicija atsakomybę numato už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiais sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmę sudaro kito žmogaus bauginimas mirtimi arba sunkiu jo sveikatos sutrikdymu, t. y. veiksmai atliekami tikslu sukelti nukentėjusiajam baimės jausmą dėl jo gyvybės ar sveikatos, kai kaltininkas supranta, kad savo veiksmai nukentėjusiajam sukelia tokį baimės jausmą.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad D. B. išdėstė grasinimus „būsi padėtas į vietą“, kas žargonu reiškia nužudymą, „nedaug tau liko gyventi“, „tavo kančia bus ilga“ ir tokie grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Gautų grasinimų adresatas buvo (duomenys neskelbtini), vienas aukščiausių valstybės vadovų ir saugomas valstybės, grasinimai buvo atsiųsti į jo asmeninę bendravimo paskyrą ir adresuoti jam asmeniškai, tačiau susiję su jo einamomis pareigomis.  Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Vadovybės apsaugos departamento nustatyta informacija, kad D. B. turi smurtinio elgesio patirties, savitvardos problemų, žalingų įpročių, asmeninių nuoskaudų, nukreiptų į asmenį, kuriam grasina, todėl yra pagrindo manyti, kad jis gali mėginti įvykdyti savo grasinimus. Dėl šios priežasties vertintina, kad kaltinime nurodyti grasinimai buvo realūs ir sudarantys pakankamą pagrindą S. S. bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, ir šios aplinkybės buvo suprantamos kaltinamajam, todėl vertintina, kad kaltinamojo D. B. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. 

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.  

Prokuroras pareiškime teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu  baudžiamojoje byloje Nr. 03-2-00290-20 prašė pripažinti D. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 50 BBND (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) (2500 eurų)  baudą, taikyti BK 641 straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu. 

Kaltinamasis D. B. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl skiriamos bausmės rūšies ar dydžio pareiškė, kad sutinka (b.l. 152,153).

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016 ir kt.). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009,532K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-68-942/2016).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, t. y. viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. 

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis D. B. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs (b.l. 76), dirbantis, deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, neteistas (b.l. 55), administracine tvarka nebaustas (b.l. 85). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. B. paskyrus prokuroro siūlomą baudos  bausmę.

BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyti baudos dydžiai, ir už nesunkų nusikaltimą numatyta bauda nuo 50 iki 2000 MGL (BBND). Todėl įvertinus visas paminėtas aplinkybes, D. B. skirtina, kiek didesnė, nei minimali sankcijoje numatyta bauda.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalimi, 641 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ė :

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (3000 Eur) dydžio baudą.

 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (2000 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

 Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti D. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja    Inga Štuopienė