Civilinė byla Nr. e2-1139-1019/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18336-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1;
(S)
2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3.;
2.6.39.2.5.5.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,
sekretoriaujant Jolantai Žilienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Bogdan Chranovskij,
atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui A. S.,
trečiajam asmeniui R. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – R. T.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ 13 960,44 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis (toliau – ir Sutartis), draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo numatyta viena iš apdraustų rizikų – krovinio praradimas, draudimo suma 200 000 Eur. Ieškovė jai priklausančiu vilkiku (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė krovinių pervežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) m. Krovinio pervežimo užsakovu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) terminale (duomenys neskelbtini) į minėto vilkiko puspriekabę buvo pakrautas 539 dėžių krovinys, puspriekabė užplombuota plomba Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vilkikas puspriekabe atvyko į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ terminalą, adresu (duomenys neskelbtini), kur apie 12.00 val. iškraunant puspriekabę buvo pastebėta, jog puspriekabės plomba yra pakeista ir jos numeris yra (duomenys neskelbtini), kuris neatitinka plombos numeriui, kuria buvo užplombuotas krovinys (puspriekabė) po pakrovimo. Nustatyta, kad iš puspriekabės pagrobta 301 dėžė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ieškovei pretenziją dėl prarastų prekių. Pretenzijoje prarastų prekių vertė nurodyta 55 499,94 Eur. Ieškovė dėl krovinio vagystės kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo pranešta apie minėtą įvykį ir pateiktas prašymas dėl draudimines išmokos, tačiau (duomenys neskelbtini) atsakovės sprendimu žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju ir žalos bylos administravimas užbaigtas nemokant draudimo išmokos. Atsakovės atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas. Vairuotojas neturi ir neturėjo prietaiso, kurio pagalba galima būtų pakeisti plombą, taigi puspriekabės plombos pakeitimo faktas parodo, kad į puspriekabę buvo slaptai įsibrauta, nuimta po prekių pakrovimo uždėta plomba ir po prekių pagrobimo apsunkintas vagystės fakto aptikimas – uždėta suklastota plomba. Dėl minėto įvykio ir krovinio vagystės (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilkikas ir puspriekabė kelionės metu (vairuotojo poilsio valandomis) buvo saugomi gerai apšviestose vietose, jokių įsibrovimo pėdsakų pakeliui vairuotojas neaptiko. Atsakovė (duomenys neskelbtini) sprendime dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju nurodė, kad ieškovė pažeidė Taisyklių 9.5.3. a) punkto reikalavimus, kuris numato, kad pervežimo metu draudžiama palikti automobilį su vežamu kroviniu be priežiūros, bei nurodyta a) dalyje, kad poilsiui, sustojimui ir stovėjimui vairuotojas privalo pasirinkti transporto priemonėms skirtą stovėti teritoriją, tamsiu paros metu apšviestą, nuolat stebimą vaizdo kameromis ir/arba aikštelės personalo. Vairuotojas sustojimo vietas rinkosi savarankiškai. Tačiau toks sustojimo vietų savarankiškas rinkimas niekaip negali būti vertinamas kaip Taisyklių 8.1.4. punkto pažeidimas, nes vairuotojo parinktos sustojimo vietos visiškai atitinka Taisyklių 9.5.3. ir minėto punkto a) dalyje keliamus reikalavimus, o būtent sustojimo vieta „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) viešbučio kieme visiškai atitinka Taisyklių reikalavimus, visos aikštelės yra skirtos vilkikų stovėjimui, yra gerai apšviestos, saugomos darbuotojų. Taisyklių 7.3.1 punkte numatyta, kad draudimo išmoka yra nuostolio suma išskaičiavus išskaitą. Pagal Sutartį išskaitos suma vagystės atveju yra 10 proc. žalos dydžio, t.y. šiuo atveju 1551,16 Eur. Todėl draudimo išmoka sudaro 13 960,44 Eur.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad draudėja nesilaikė jai privalomų krovinio pervežimo instrukcijų. Draudėja pažeidė Taisyklių 5.1.3 p., kuriame nustatyta, kad draudėjas privalo vairuotojus supažindinti su tarptautinių pervežimų taisyklėmis ir Nurodymais vairuotojams (skyrius 9), bei įpareigoti vairuotojus šių nurodymų laikytis; Taisyklių 5.1.6 p., kuriame nustatyta, kad atsitikus ar gresiant įvykiui draudėjas privalo – kiekvienu atveju apie įvykį, kuris sukėlė ar gali sukelti žalą kroviniui, nedelsiant pranešti atitinkamai teisėsaugos institucijai; Taisyklių 9.5.3 p., kuriame nustatyta – pervežimo metu draudžiama palikti automobilį su vežamu kroviniu be priežiūros. Poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, išskyrus atvejus, numatytus b) punkte, vairuotojas turi: a) pasirinkti transporto priemonėms skirtą stovėti teritoriją, tamsiu paros metu apšviestą, nuolat stebimą vaizdo kamerų ir/arba aikštelės personalo; Taisyklių 9.6.4 p., kuriame nustatyta – apie kiekvieną vagystę, apiplėšimą ir kiekvieną eismo įvykį, kuris sukėlė ar gali sukelti žalą kroviniui, tuoj pat pranešti policijos tarnybai. Krovinio trūkumas fiksuotas (duomenys neskelbtini), tuo tarpu į policiją kreiptasi tik (duomenys neskelbtini) formaliai užfiksuoti šį įvykį policijoje. Pastebėjus pakeistą plombą, apie tai turėjo būti informuotos teisėsaugos institucijos, tačiau tai padaryta nebuvo. Draudėja vykdė itin brangaus ir lengvai rinkoje realizuojamo krovinio pervežimą. Vežėjas ne tik neplanavo pervežimo maršruto bei sustojimo vietų (nei viena sustojimui pasirinkta aikštelė neatitiko taisyklių reikalavimų), pažeisdamas draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau netgi nepaisė ir siuntėjo jam įteiktų instrukcijų. Pagal Taisyklių 3.15 p. draudikas neatlygina nuostolių, jei draudėjas nesaugojo vežamo krovinio ir paliko transporto priemonę su kroviniu be priežiūros nesaugioje teritorijoje, kaip apibrėžta 9.5.3 p. Krovinys galėjo būti prarastas tik sustojimo metu, kadangi tokio masto vagystė objektyviai negalėjo būti įvykdyta ir plomba negalėjo būti pakeista transporto priemonei judant. Draudėjos veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas. Ieškovė šioje byloje neįrodė turinti reikalavimo teisę į draudiką. Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam.
Dublike ieškovė nurodo, kad atsakovės atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas. Ieškovė, vykdama Taisyklių 5.1.6 ir 9.6.4. punktų nuostatas dėl krovinio dingimo (vagystės), nedelsiant kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vairuotojas sustojimo vietas rinkosi savarankiškai, tačiau toks sustojimo vietų savarankiškas rinkimas niekaip negali būti vertinamas, kaip Taisyklių 8.1.4., 9.5.3. punktų pažeidimas, nes vairuotojo parinktos sustojimo vietos visiškai atitinka Taisyklių 9.5.3. ir minėto punkto a) dalyje keliamus reikalavimus. Maršruto planavimas ir minėto plano laikymąsi Taisyklės reikalauja tik vežant didelės vagystės rizikos krovinius (elektronika, buitinė technika, kvepalai, alkoholis, tabakas ir kitos prekės).
Atsakovė triplike nurodo, kad ieškovė apie įvykį policijai pranešė praėjus daugiau nei savaitei nuo pastebėto krovinio trūkumo, o šį įvykį paprašė tirti beveik po keturių mėnesių. Ieškovės pranešimas teisėsaugos institucijoms buvo uždelstas. Ginčo atveju nei viena ieškovės sustojimui pasirinkta aikštelė neatitiko net ir minimalių reikalavimų – (duomenys neskelbtini) aikštelė (duomenys neskelbtini) nėra saugoma nei vaizdo kamerų, nei personalo; (duomenys neskelbtini) aikštelė (duomenys neskelbtini) nėra saugoma nei vaizdo kamerų, nei personalo; UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje vairuotojas puspriekabę su kroviniu paliko ir išvyko namo, nors pagal Taisyklių 9.5.3. p. tai yra draudžiama. Pervežamas paklausus ir rinkoje lengvai realizuojamas krovinys. Ieškovė taip pat visiškai nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad ieškovė nepaisė ne tik draudimo sutarties reikalavimų, bet siuntėjo jai įteiktų instrukcijų. Ieškovė visiškai nepasisako dėl tos aplinkybės ir neginčija fakto, kad ji nėra atlyginusi žalos krovinio savininkui, taigi ieškovė šioje byloje nėra įrodžiusi savo reikalavimo teisės.
2022-09-13 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad draudikas nesvarstė galimybės sumažinti išmoką. Iš pradžių draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką pagal draudimo taisyklių 3.10. punktą, kad nėra išorinių vagystės požymių – ieškovė nesutinka, nes užfiksuota, kad pakrovimo metu buvo užplombuota, bet atvykus į iškrovimo terminalą, užplombuota kita plomba. Pakeliui nebuvo nustatyta, kad kažkas galėjo perplombuoti, todėl yra išoriniai vagystės požymiai. Be to, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kitas pagrindas nemokėti išmoką buvo 5.1.6. punktas – kreipėsi ieškovė į policiją (duomenys neskelbtini). Kitas pagrindas – vairuotojas nesilaikė vilkiko palikimo taisyklių 9.5.3 punkto. Ieškovės atstovo teigimu, vežtas krovinys nebuvo didelės vagystės rizikos krovinys. Vairuotojas laikėsi taisyklių. Pažeidė užsakovo turėtus nurodymus, bet tai nėra pagrindas pripažinti pažeidus 8.1.4. ir 9.5.3. punktus. Aikštelė (duomenys neskelbtini) – mokama, stebima vaizdo kameromis, teritorija apšviesta. (duomenys neskelbtini) aikštelė aptverta, apšviesta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavimas užtvertas apsauginiu barjeru (tyrimo 11 psl.), įvažiavimas stebimas kameromis (12 psl.). Tyrimo 14 psl. nurodyta, kad jei yra apsaugos darbuotojai, aikštelė saugoma. Draudikas neįrodė, kad yra pagrindas neišmokėti draudimo išmokos. Nurodė, kad vairuotojas nėra supažindintas su draudimo taisyklėmis. Vairuotojui įteiktas stovėjimo aikštelių sąrašas, kur galėjo sustoti poilsiui. Pranešė per protingą laiką policijai, nes tik iškrovus nustatė, kad dalis krovinio dingo. Krovinys buvo užstatytas kitu kroviniu. Užtruko, kol nustatė, kas ir kiek dingo. Turėjo susisiekti su užsakovu. Draudimo bendrovei pranešimas užtruko dėl susirašinėjimo su užsakovu. Gavęs pretenziją, kreipėsi į policiją. Nėra reikalavimo, kad vairuotojas turi būti nuolat prie transporto priemonės, aikštelė buvo užtverta barjeru ir buvo apsaugos darbuotojų, aikštelė skirta vilkikų saugojimui. Nėra svarbu, kas krovinio savininkas, nes pervežime dalyvavo užsakovas ir vežėjas.
2022-09-13 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. T. nurodė, kad buvo krovinio vairuotojas. Vairuotojui nustatytas darbo režimas – jei darbą pradeda pirmadienį 6 val., vėliausiai sekmadienį 6 val. ryto turi daryti kassavaitinį poilsį. Kadangi penktadienį buvo kraunama, iki sekmadienio turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl paliko krovinį. Taupant laiką, važiavo tiek, kiek leidžia laikas, skubėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl netiko nurodytos aikštelės. Nurodė, kad yra susipažinęs su „(duomenys neskelbtini)“ nurodymais. Paaiškino, kad per savaitę gali vairuoti po 9 val., 9 val. poilsiui. Jei pereina į 7-ą darbo dieną, gresia baudos. Būtų reikėję (duomenys neskelbtini) daryti kassavaitinį poilsį. Jei būtų stojęs „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėse, atvažiuotų per anksti į aikštelę, arba per vėlai ir pažeistų savo darbo režimą. Aikštelės pasirinktos pagal tas dienas, vairavimo laiką. (duomenys neskelbtini) – degalinė su sunkvežimiams statymo aikštele, mokama; išvažiuojama pro atitvarą, apšviesta. Buvo vėlus vakaras, nežino, ar buvo vaizdo kameros, sargo nematė. (duomenys neskelbtini) – sunkvežimiams skirta aikštelė, be aptvėrimų, yra būdelė su žmogumi, kuris prižiūri tvarką, bet, ar sargas – nežino. Nerašoma, kad saugoma aikštelė. Apšviesta puikiai. Vaizdo kameros buvo. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ – sunkvežimiams skirta aikštelė, saugoma sargo, paliko transporto priemonę sekmadienį ryte kassavaitiniam poilsiui namo. Grįžo anksti ryte (nepamena tiksliai). Aikšteles renkasi savarankiškai. Prieš kelionę apeina transporto priemonę, žiūri, ar neprapjautas tentas ir pan. Per visas nakvynes nieko įtartino nebuvo, kad įsibrauta. Iškrovus sužinojo, kad trūksta krovinio. Plomba buvo kita, bet to paties siuntėjo. Tentas nebuvo pažeistas. Įsilaužimo požymių nepastebėjo. Nakvojo vilkike. Reikalavimus sustojimams žino. Specializuotų aikštelių yra vienetai. „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijoje nurodyta jų terminalų adresai. Susipažino su informacija. Nesilaikė instrukcijų, bet jei ne įvykis, nebūtų nieko. Aikšteles rinkosi pagal darbo režimą. Jose yra stojęs ne vieną kartą. Su darbo ir poilsio taisyklėmis yra supažindintas. Vairuotojo kortelė įstatyta į tachografą, kuris fiksuoja sustojimus. Turi griežtai laikytis, vidurkis vairavimo 9 val., gali mažiau. Viršijant 15 min. – pastaba, už kitas 15 min. – bauda asmeniui 100 Eur. Gaudamas vežimo dokumentus, pasirašė (duomenys neskelbtini) instrukcijas.
2022-09-13 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsisakė mokėti išmoką, nes draudimo taisyklių 3.15 punktas nustato, kad galima stovėti tam tikroje aikštelėje (9.5.3 punktas). Ieškovė privalo supažindinti vairuotoją su reikalavimais (9 punktas) – ieškovė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad nebuvo supažindintas. Dėl to ir nevykdė vairuotojas. Taisyklėse aikštelei nustatyti minimalūs ir papildomi reikalavimai. Krovinys buvo padidintos rizikos, kas nėra sąraše – lengva „juodojoje“ rinkoje (internete, turguje) parduoti. „(duomenys neskelbtini)“ buvo privaloma instrukcija, aikštelė su apsauga – tai padidintos rizikos krovinys. Tai pagrindas nemokėti pagal 3.15 punktą. Maršruto planavimas – neva nesivadovavo nurodymais, nes paisė poilsio režimo (nėra įrodymų). Privalėjo atitinkamai planuoti laiką pagal „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus. Rizika tenka ieškovei. (duomenys neskelbtini) nėra vaizdo kameros; vilkikas su vairuotoju buvo 9 val. Neatitiko minimalių reikalavimų. (duomenys neskelbtini) aikštelė nėra saugoma. Tyrime – apšvietimas, nestebima kameromis, personalo, kontrolės posto nėra. Vairuotojas stovėjo 9 val. „(duomenys neskelbtini)“ – 9.5.3. punkte numatyta, kad draudžiama palikti krovinį; kadangi nebuvo supažindintas, paliko poilsiui. Tyrimas – stebimas tik įvažiavimas – neatitinka minimalių reikalavimų. Vilkikas ilgą laiką (45-46 val.) buvo paliktas. „(duomenys neskelbtini)“ nurodymas nepalikti ilgiau negu 20 min. Ieškovės darbuotojas nepasirinko draudimo sutartyje nurodytų reikalavimų aikštelės (nežinojo). Nėra pagrindas nevykdyti sutarties, kad nebūtų pažeistas darbo/poilsio režimas. Jei nuostolis dėl didelio neatsargumo, 3.6. punktas (1.13 punktas) – nedraudiminis įvykis. Vagystė įvykdyta stovint aikštelėje, neatitinka draudimo taisyklių reikalavimų. Jei būtų laikytasi „(duomenys neskelbtini)“ nurodymų, ginčo nebūtų, nes nebūtų vagystės. „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad nesilaikymas – didelis aplaidumas. Pavogta daugiau negu pusė krovinio, tikėtina, įvykdyta stovėjimo metu. Ieškovei turi būti taikomi didesni atidumo reikalavimai – didelis neatsargumas. Nebuvo išorinių vagystės požymių – patvirtino trečiasis asmuo. Yra tik policijos pažyma apie pranešimą, nėra patvirtinimo, kad vagystė. Policijai nepranešė nedelsiant, trečiasis asmuo patvirtino, kad iškrovus iškart sužinojo apie trūkumą. Policijai pranešta po 8 dienų. Draudikui taip pat pranešta ne laiku. Ieškovė neturi reikalavimo teisės pagal civilinės atsakomybės draudimo taisykles. Mokama žalą patyrusiam asmeniui. Ieškovė nėra krovinio savininkė; nėra įrodymų, kad žala atlyginta (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktas įskaitymas „(duomenys neskelbtini)“ nepatvirtina, kad žala atlyginta krovinio savininkui. 9 punktas labai svarbus – nedraudžiamasis įvykis. Nėra pagrindo mažinti.
Ieškovės atstovas advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad Taisyklių 3.6. punkto nebuvo nurodyta sprendime neišmokėti – nevertinti šių argumentų. Krovinys nebuvo padidintos rizikos krovinys, tokiu būdu visos prekės būtų padidintos rizikos, nes gali būti parduodamos turguje. Aikštelės, parinktos vairuotojo, atitiko minimalius reikalavimus (9.5.3. punktas) – apšviestos, kai kurios saugomos darbuotojų. Tai patvirtino ir pateiktas tyrimas. „(duomenys neskelbtini)“ nurodymai nebuvo privalomi, vairuotojas vertino kaip rekomendacinio pobūdžio. Egzistuoja vairuotojų darbo ir poilsio „Linava“ patvirtintos taisyklės pagal Reglamentą EB/561/2006 m. Privalomas vairuotojams, trečiasis asmuo jų laikėsi. Vežėjas privalo vykdyti vežimą sąžiningai, laiku, vairuotojas rinkosi, ar laikytis „(duomenys neskelbtini)“ rekomendacinio pobūdžio nurodymų, ar vykdyti poilsio ir darbo taisykles, rinkosi aikšteles, kurios atitiko minimalias taisykles. Ieškovė turi teisę į draudimo išmoką.
Atsakovės atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad atsiliepime nurodė pagrindą neišmokėti draudimo išmokos. Net jei krovinys nepadidintos rizikos, aikštelės neatitiko minimalių reikalavimų, be to, krovinys paliktas ilgam laikui. „(duomenys neskelbtini)“ nurodymai nebuvo rekomendacinio pobūdžio – „vairuotojas privalo“, nėra nurodyta, kad rekomendacinio pobūdžio. Davė aiškius, privalomus nurodymus. Jų nevykdymo negalima pateisinti darbo/poilsio laiku.
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovė sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, patvirtintą Draudimo liudijimu (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Draudimo sutartis). Viena Draudimo sutartimi apdraustų rizikų – Krovinio praradimas ar sugadinimas. Draudimo sutartyje numatyta draudimo suma tokiam įvykiui - 200 000 Eur, išskaitos (frančizės) dydžiai: vagystės, plėšimo, gaisro atvejais – 10 proc. žalos dydžio, bet ne mažiau kaip 1500 Eur.
Nustatyta, kad ieškovė, vykdama užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio pervežimo užsakymą, pas atsakovę apdraustu vilkiku su puspriekabe iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini) vežė 539 dėžes (duomenys neskelbtini) (3015,03 Kg) (toliau – ir Krovinys). (duomenys neskelbtini) iškraunant puspriekabę įmonės „(duomenys neskelbtini)“ terminale (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad puspriekabės plomba pakeista, puspriekabėje trūko 301 dėžės (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apie šį įvykį pranešta policijai, (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės vagystės (BK 178 straipsnio 3 dalis). UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei pretenziją dėl prarastų prekių. (duomenys neskelbtini) apie įvykį informuota atsakovė.
Atsakovė, vadovaudamasi Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 3.10, 8.1.4., 8.1.1. punktais, 9.5.3 a papunkčiu, 2020 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sprendimas), kuriuo nusprendė laikyti įvykį nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo išmokos. Atsakovė ginčo sprendimą grindė tuo, kad draudikas neatlygina nuostolių dėl krovinio trūkumų, jei nėra išorinių vagystės ar plėšimo požymių, o šiuo atveju puspriekabės plomba nebuvo pažeista, be to, transportavimo metu vairuotojas nesilaikė transportavimo, sustojimo patvirtintose aikštelėse bei pakrauto vilkiko priežiūros instrukcijų, su kuriomis buvo supažindintas pakrovimo metu, o sustojimo vietas rinkosi savarankiškai, draudėjo pasirinktos stovėjimo aikštelės neatitinka Taisyklių reikalavimų.
Ieškovė, ginčydama atsakovės sprendimą, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 13 960,44 Eur dydžio draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl ieškovo reikalavimo teisės
Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė savo reikalavimo teisės šioje byloje, nes nėra pateikusi įrodymų, kad ji būtų atlyginusi žalą krovinio savininkui.
Draudimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam. Nustatyta, kad krovinio pervežimas vykdytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pagal pareikštą pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) krovinio trūkumo ieškovė atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolius, t. y. atliktas įskaitymas. Pateikti įrodymai patvirtina ieškovės regreso teisę nuostolių atlyginimo reikalauti iš jos civilinę atsakomybę apdraudusio ADB „Gjensidige“.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovės argumentai dėl neįrodytos ieškovės reikalavimo teisės nepagrįsti.
Dėl atsakovės ADB „Gjensidige“ pareigos mokėti draudimo išmoką
Draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes draudėjas pažeidė draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – apie įvykį draudėjas laiku nepranešė policijai; draudėjas vykdė itin brangaus ir lengvai rinkoje realizuojamo krovinio pervežimą, tačiau ne tik neplanavo pervežimo maršruto bei sustojimo vietų (nei viena sustojimui pasirinkta aikštelė neatitiko taisyklių reikalavimų), pažeisdamas draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau nepaisė ir siuntėjo jam įteiktų instrukcijų. Draudiko teigimu, draudėjo veiksmai yra vertintini kaip didelis neatsargumas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik pripažinus, jog įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų sąlygų, turi būti apibrėžti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013).
Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013).
Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).
Nagrinėjamo ginčo atveju draudėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas draudiko ADB „Gjensidige“ Draudimo liudijimas, kurio neatsiejama dalimi yra Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 011, patvirtintos 2018 m. liepos 5 d. Valdybos posėdyje, įsigaliojo nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d.), „Bendrosios draudimo sąlygos“, patvirtintos 2018 m. balandžio 30 d. Valdybos posėdyje, įsigaliojo nuo 2018 m. gegužės 8 d.
Nagrinėjamu atveju draudikas įvykį pripažino nedraudžiamuoju, taip pat sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti mokėti draudimą išmoką pažeidus draudimo sutarties sąlygas tuo pagrindu, kad nėra išorinių vagystės ar plėšimo požymių ir krovinio trūkumas nėra užfiksuotas kompetentingų institucijų (policijos, muitinės ar kt.) (Taisyklių 3.10 punktas), draudėjas nesaugojo vežamo krovinio ir paliko transporto priemonę su kroviniu be priežiūros nesaugioje teritorijoje, kaip apibrėžta 9.5.3. punkte (Taisyklių 3.15 punktas), atsakovė ieškovės elgesį organizuojant krovinio gabenimą, pasirenkant stovėti Taisyklių reikalavimus neatitinkančias aikšteles, vertina kaip didelį neatsargumą.
Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) iškraunant krovinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ terminale (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad trūksta dalies krovinio, krovinys pristatytas pakeista plomba. Iš trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad puspriekabės tentas nebuvo pažeistas, vairuotojas įsilaužimų požymių nepastebėjo. Pagal Taisyklių 5.1.6 punktą, atsitikus ar gresiant įvykiui draudėjas privalo kiekvienu atveju apie įvykį, kuris sukėlė ar gali sukelti žalą kroviniui, nedelsiant pranešti atitinkamai teisėsaugos institucijai, kitoms pagal situaciją reikalingoms tarnyboms (apie vagystę, apiplėšimą, krovinio dingimą ar autoįvykį - policijai, gaisrą - priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, komunikacijų avariją - avarinei tarnybai, sprogimą - policijai ir avarinei tarnybai ir t. t.); pateikti policijai ir draudikui visą žinomą informaciją apie įvykio aplinkybes. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato rašto, apie įvykį, kurio metu dingo krovinys iš terminalo, dėl draudimo policijai buvo pranešta (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tik draudikui atsisakius išmokėti draudimo išmoką, draudėjas (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo dėl vagystės pradėjimo, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, policijai apie įvykį pranešė tik po 8 dienų, nes užtruko, kol nustatė, kas ir kiek dingo, kol susisiekė su užsakovu. Įvertinus rašytinius įrodymus (CMR važtaraštį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenziją), iš kurių nustatyta, kad krovinio trūkumas buvo nustatytas iškraunant krovinį (duomenys neskelbtini), krovinio trūkumas buvo patikslintas po krovinio patikrinimo ir skanavimo, nėra pagrindo pripažinti, kad apie įvykį draudėja pranešė nedelsiant. Teismas pažymi, kad reikalavimas pranešti apie įvykį nedelsiant negali būti suprantamas kaip formalus įvykio įforminimas gaunant pažymą draudikui, nes pranešimo policijai tikslas yra tas, kad įvykis būtų ištirtas, nustatyti atsakingi asmenys, sumažinta žala. Pranešimas apie įvykį policijai praėjus 8 dienoms, kai nustatytas krovinio trūkumas, šiuo atveju, įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, negali būti pripažįstamas kaip protingas terminas.
Vertinant pagrindą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką dėl to, kad nėra išorinių vagystės ar plėšimo požymių ir krovinio trūkumas nepatvirtintas kompetentingų institucijų, pažymėtina, kad dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (didelės vertės vagystė), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad krovinio trūkumas nepatvirtintas kompetentingų institucijų. Tačiau teismas sutinka, kad draudėjo veiksmai pranešant apie įvykį policijai tik po 8 dienų, o pareiškimą dėl nusikalstamos veikos pateikiant tik po trijų mėnesių, laikytini draudimo sutarties sąlygų pažeidimu (Taisyklių 5.1.6. a papunktis, 9.6.4. punktas).
Atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes, atsakovės teigimu, ieškovės elgesys organizuojant krovinio gabenimą, pasirenkant sustojimo vietas, vertintinas kaip didelis neatsargumas. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, teigė, kad vairuotojo parinktos sustojimo vietos atitinka Taisyklių 9.5.3. a papunkčio keliamus reikalavimus.
Taisyklių 9 skyriuje nustatyti nurodymai vairuotojams, kurių nesilaikant, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti (Taisyklių 8.1.4 punktas). Pagal Taisykles, draudėjas užtikrina, kad kiekvienas vairuotojas, gabenantis krovinį apdrausta transporto priemone, būtų supažindintas ir laikytųsi šių reikalavimų (Taisyklių 5.1.3, 9 punktai). Pagal Taisyklių 9.5.3. punktą pervežimo metu draudžiama palikti automobilį su vežamu kroviniu be priežiūros. Poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, išskyrus atvejus, numatytus b) punkte, vairuotojas turi: a) pasirinkti transporto priemonėms skirtą stovėti teritoriją, tamsiu paros metu apšviestą, nuolat stebimą vaizdo kamerų ir/arba aikštelės personalo. Vežant didelės vagystės rizikos krovinius, tokius kaip elektronika, buitinė technika, kvepalai, alkoholis, tabakas ir kitos akcizinės prekės, nauji automobiliai ir pan. – būtina iš anksto planuoti maršrutą ir vairuotojų poilsio metu stoti aikštelėse, kurios yra aptvertos, skirtos transporto priemonėms stovėti, tamsiu paros metu apšviestos, nuolat stebimos vaizdo kamerų ir/arba aikštelės personalo, į kurias kontroliuojamas patekimas. Taigi Taisyklėse yra išskiriami minimalūs reikalavimai aikštelėms, kurių privaloma laikytis gabenant visus krovinius - apšviesta, nuolat stebima vaizdo kamerų ir/arba aikštelės personalo, bei nustatyti papildomi reikalavimai aikštelėms, gabenant didelės vagystės rizikos krovinius, tokiais atvejais aikštelės turi būti aptvertos, skirtos transporto priemonėms stovėti, tamsiu paros metu apšviestos, nuolat stebimos vaizdo kamerų ir/arba aikštelės personalo, į kurias kontroliuojamas patekimas.
Nustatyta, kad, perduodant krovinį, krovinio siuntėjas pasirašytinai pateikė vairuotojui sustojimo instrukciją, kurioje pateiktas patvirtintų automobilių stovėjimo aikštelių sąrašas. Vadovaujantis ieškovės atstovo, trečiojo asmens paaiškinimais, nustatyta, kad vairuotojas savarankiškai rinkosi stovėjimo aikšteles. Remiantis vairuotojo rašytiniu paaiškinimu, jis krovinio pervežimo metu poilsiui sustojo trijose stovėjimo aikštelėse: 1. (duomenys neskelbtini) aikštelėje (duomenys neskelbtini) (sustojimo laikas (duomenys neskelbtini)); 2. (duomenys neskelbtini) aikštelėje (duomenys neskelbtini) (sustojimo laikas (duomenys neskelbtini)); 3. UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje (duomenys neskelbtini) (sustojimo laikas (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad byloje, išskyrus vairuotojo rašytinius paaiškinimus, nėra kitų duomenų (vilkiko judėjimo GPS informacijos, mokėjimo už aikšteles dokumentų ir pan.), patvirtinančių, kad vairuotojas sustojo būtent nurodomose stovėjimo aikštelėse. Tačiau kadangi byloje dėl šių aplinkybių ginčo nekilo, teismas vertina, kad vairuotojas krovinio pervežimo metu poilsiui sustojo nurodytose trijose stovėjimo aikštelėse (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Vairuotojo teigimu, stovėjimo aikšteles jis rinkosi siekdamas išnaudoti laiką važiavimui, taip pat siekiant nepažeisti poilsio režimo. Ieškovės vertinimu, visos pasirinktos stovėjimo aikštelės atitiko Taisyklių reikalavimus.
Atsakovės vertinimu, krovinys buvo didelės vagystės rizikos, nes buvo vežamos itin brangios ir lengvai realizuojamos prekės, todėl stovėjimo aikštelės turėjo atitikti papildomus saugumo reikalavimus. Pažymėtina, kad Taisyklių 9.5.3 a papunktyje pateikiamas pavyzdinis didelės vagystės rizikos krovinių sąrašas – elektronika, buitinė technika, kvepalai, alkoholis, tabakas ir kitos akcizinės prekės, nauji automobiliai. Nagrinėjamu atveju buvo vežama (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs Taisyklių nuostatas, šalių paaiškinimus, nesant kitų įrodymų, išskyrus atsakovės paaiškinimus, pagrindžiančių atsakovės nurodomas aplinkybes, kad krovinys buvo didelės vagystės rizikos, lengvai realizuojamas, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti krovinį didelės vagystės rizikos.
Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kuriuo metu iš ieškovės vilkiko dingo/ buvo pagrobta dalis krovinio. Remiantis atsakovės pateiktais duomenimis iš Tarptautinės vežėjų sąjungos (IRU) internetinės svetainės (www.iru.org/apps/transpark-app), nepriklausomų siurvejerių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu raportu (toliau – ir raportas), nustatyta, kad stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) buvo apšviesta, tačiau nuolat nestebima vaizdo kamerų ar aikštelės personalo, kaip šiuo atveju buvo sulygta šalių pasirašytoje Draudimo sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nors vienoje internetinėje svetainėje (www.transparking.eu) nurodyta, kad minėta aikštelė (duomenys neskelbtini) saugoma vaizdo kameromis, tačiau, įvertinus stovėjimo aikštelės internetinės svetainės ((duomenys neskelbtini) duomenis, kad joje nėra nurodyta, jog stovėjimo aikštelė būtų stebima vaizdo kameromis ar saugoma apsaugos darbuotojų, atsižvelgus į teismo posėdžio metu vilkiką vairavusio trečiojo asmens paaiškinimus, kad stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) buvo apšviesta, bet nežino, ar buvo vaizdo kameros, sargo nematė, darytina išvada, kad aikštelė (duomenys neskelbtini) neatitiko Taisyklių reikalavimų. Trečiojo asmens teigimu, aikštelė (duomenys neskelbtini) puikiai apšviesta, saugoma vaizdo kameromis. Tačiau šių paaiškinimų, kad aikštelė buvo stebima vaizdo kameromis, nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai (raportas, atsakovės vairuotojo darytos nuotraukos). Remiantis raportu, atsakovės pateiktais duomenimis iš Tarptautinės vežėjų sąjungos (IRU) internetinės svetainės (www.iru.org/apps/transpark-app), aikštelė (duomenys neskelbtini) nėra saugoma nei vaizdo kamerų, nei personalo. Trečiojo asmens paaiškinimais, aikštelė (duomenys neskelbtini) saugoma personalo, jis vilkiką paliko ir kassavaitiniam poilsiui išvyko namo (46 valandoms). Nustatyta, kad aikštelėje (duomenys neskelbtini) įvažiavimas į aikštelę užtvertas apsauginiu barjeru. Remiantis raportu, minėtoje aikštelėje vaizdo stebėjimo kameros įrengtos ties įvažiavimu (pakeliamuoju barjeru) į aikštelę, giliau pačioje aikštelėje vilkikų stovėjimo vietų perimetras nėra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis, aikštelėje ties įvažiavimu dirba apsaugos darbuotojas, tačiau šis asmuo yra atsakingas už transporto priemonių įleidimą / išleidimą į/iš aikštelės; pačios aikštelės saugumo patikros personalo darbuotojas neatlieka, t. y. aikštelė nėra saugoma apsaugos darbuotojo 24/7. Taigi į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad nei viena ieškovės sustojimui pasirinkta aikštelė neatitiko minimalių Taisyklėse nustatytų reikalavimų, be to, vairuotojas, pažeisdamas Taisyklių 9.5.3 punktą nepalikti automobilio su vežamu kroviniu be priežiūros, taip pat CMR važtaraštyje, siuntėjo instrukcijoje nurodymą nepalikti vilkiko be priežiūros, paliko vilkiką aikštelėje apie 46 valandas.
Ieškovės atstovo, trečiojo asmens teigimu, aikštelės buvo pasirinktos pagal darbo ir poilsio režimą. Trečiojo asmens paaiškinimais, jis siekė maksimaliai išnaudoti važiavimo laiką, kad nepažeistų darbo ir poilsio režimo, kad nereikėtų kassavaitinio poilsio daryti (duomenys neskelbtini), todėl nesirinko (duomenys neskelbtini) nurodytų aikštelių. Byloje nepateikti tachografo duomenys (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad ieškovė, kaip verslininkė, užsiimanti krovinių pervežimu už atlygį, turi pareigą iš anksto numatyti ir įvertinti galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Teismo vertinimu, vežėjas turėjo visas galimybes tiek vairavimo laiką, tiek kelionės maršrutą susiplanuoti taip, kad sustoti tektų tik Draudimo sutarties sąlygas atitinkančiose aikštelėse. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad, kaip nustatyta iš ieškovės atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimų, vairuotojas (trečiasis asmuo) nebuvo supažindintas su Taisyklėse nustatytais imperatyviais reikalavimais vairuotojams krovinio pervežimo metu (Taisyklių 5.1.3, 9 punktai).
Draudimo sutartimi šalys sulygo, kad nuostoliai, atsiradę dėl draudėjo tyčios (Taisyklių 3.5. p.), dėl didelio neatsargumo (Taisyklių 3.6. p.) laikytini nedraudžiamuoju įvykiu.
Teismas pažymi, kad ieškovei priklausančią transporto priemonę vairavusio asmens veiksmai vertintini atsižvelgiant tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius asmens elgesį apibūdinančius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas, subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių.
Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Vežėjo didelis neatsargumas tais atvejais, kai krovinys prarandamas dėl vagystės, nustatomas atsižvelgiant į krovinio gabenimo organizavimą (maršrutą, trukmę, išvykimo laiką ir kt.) ir jo vykdymą (tikslių nurodymų davimą vairuotojui, bendradarbiavimą su gavėju, t. y. kad krovinys būtų priimtas nustatytoje vietoje ir laiku, kad nereikėtų daryti pertraukų, sustojimų ar laukimų nesaugioje aplinkoje, gabenimo pertraukų pasirinkimą ir darymą tik neatidėliotinais ar kitais būtinais atvejais, užtikrinant krovinio saugumą, ir kt.) tokiu būdu, kad būtų užtikrintas krovinio išsaugojimas. Vagystė teismų praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), laikytina, jog net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą.
Teismo vertinimu, vežėjo veiksmai, kada krovinys vežamas nesusiplanuojant važiavimo maršruto, nesusirenkant informacijos apie saugomas aikšteles, neplanuojant darbo laiko taip, kad sustojimui būtų pasirinkta Draudimo sutarties sąlygas atitinkančios aikštelės (nors tokia galimybė yra), o sustojant aikštelėse, kurios nėra nuolat stebimos vaizdo kamerų ar aikštelės personalo, į kurios teritoriją gali patekti bet kokie asmenys, taip pat ilgam laikui paliekant vilkiką be priežiūros, laikytini dideliu neatsargumu, kas sudaro pagrindą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju (Taisyklių 3.6, 3.15, 9.5.3 punktai).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, rašytinius įrodymus, šalių atstovų, trečiojo asmens paaiškinimus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 6.987 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovė prašo priteisti 605 Eur už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą raportą, 17,12 Eur vertimo išlaidų, iš viso – 619,12 Eur (DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, teismas iš ieškovės atsakovei priteisia 619,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,96 Eur. Atmetus ieškinį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265-267, 269-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei ADB „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 619,12 Eur (šešis šimtus devyniolika eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Rimeikienė