Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-511-440-2014].docx
Bylos nr.: 2-511-440/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip
advokatė Jolanta Grigaliūnienė		atsakovo atstovas

Kategorijos:

SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Bendrosios nuostatos
Civiliniai įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas ir jų reglamentuojami santykiai:
Civilinės teisės principai:
Sutarties laisvės principas
Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
Prievolių teisė
Paskola:
Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Civilinio proceso dalyviai:
Civilinio proceso šalys ir jų teisės ir pareigos
Bylinėjimosi išlaidos:
Žyminis mokestis:
Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Priešieškinis
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Įrodymai ir įrodinėjimas:
Įrodymų sąsajumas
Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Galutinis sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirojo skundo nagrinėjimas

Kopija

Civilinė byla Nr. 2-511-440/2014

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00511-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: 20.3.3.; 20.3.10; 63.1;

99.5; 99.7; 99.9; 108;113.1; 114.4.; 114.2.; 116.1.; 116.4

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei, dalyvaujant ieškovui A. B., ieškovo atstovei D. B., atsakovams J. Ž., V. S., atsakovų atstovei J. G., trečiajam asmeniui A. B., civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams J. Ž., V. S., trečiajam asmeniui A. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo sudaryti pirkimo –pardavimo sutartį ir pagal atsakovų J. Ž. ir V. S. priešieškinį ieškovui A. B., trečiajam asmeniui A. B. dėl atsisakymo nuo sandorio, nuomos sutarties pripažinimo nesudaryta bei negaliojančia,

n u s t a t ė :

Ieškovas A. B. pareiškė prašymą pripažinti negaliojančia J. Ž. ir V. S. sudarytą 2013-09-05 paskolos sutartį dėl 200000,00 Lt, pripažinti negaliojančią J. Ž. ir V. S. sudarytą 2013-09-05 sutartinės hipotekos sutartį, kuria 14,1131 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Ž., įkeistas paskolos užtikrinimui. Įpareigoti J. Ž. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su A. B. pirkimo pardavimo sutartį dėl 14,1131 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Ž., pardavimo ieškovui už 186292,92 Lt. Nurodė, kad 2005-09-30 pratęsiant nuomos sutartį jis nuomojo J. Ž. priklausantį 14,1131 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2011-12-19 buvo sudaryta privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartis iki 2013-19-19. Nuomos metu kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, nuoma buvo mokama už 14,5500 ha sklypą. E. Ž. paskambino jo motinai ir pasiūlė pirkti sklypą po 13200,00 Lt už ha hektarą, t.y. už 186292,92 Lt. Buvo susitarta, kad atsakovė padarys kadastrinius matavimus tiksliam žemės sklypui nustatyti, o ieškovas jo pirkimui ims paskolą, ir kai tik šie klausimai bus išspręsti bus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis pas notarą. Tuo tikslu jo tėvas A. B. iš (duomenys neskelbtini) pagal 2013-08-14 Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 185000,00 Lt žemės sklypo pirkimui. 2013-08-16 ar 2013-08-17 su atsakove buvo pokalbis, kad jis paskolą jau gavo, o atsakovė pasakė, kad kai tik gaus kadastrinius matavimus sudarys sutartį. Po kiek laiko atsakovė paskambinusi pasakė, kad žemę nori pirkti giminaičiai už didesnę kainą, į ką ieškovas pasakė, kad nesąžininga nesilaikyti susitarimo. Po to 2013-09-05 gavo iš atsakovės pranešimą, kad nuomos sutarties nebepratęs, nes sklypą įkeitė kreditoriui atsakovui V. S.. 2011-12-19 nuomos sutartį pasirašė ne ieškovas, pasirašė jo mama. Tačiau jis buvo davęs įgaliojimus tėvams, konkrečiai tėvui, nes tėvai jam padėjo ūkininkauti, visus klausimus dėl nuomos aptardavo tėvai. Jis pats su J. Ž. dėl žemės nuomos ir dėl sklypo pardavimo nesitarė, tėvai tarėsi. Jis norėjo pirkti žemę, o pinigų būtų skolinęsis iš tėvų, tėvui buvo suteikta paskola. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį jis turi pirmumo teisę pirkti žemės sklypą, nes yra nuo 2006 m. ūkininkas, be to žemę naudojo daugiau, kaip metus laiko. Jei nenusipirks žemės sklypo, žlugs jo ūkininko ūkis. Atsakovė sudarydama žemės sklypo įkeitimo sandorį, pažeidė LR CK 6.560 straipsnio nuostatas nes jam kaip nuomininkui apie žemės sklypo suvaržymus nepranešė. Atsižvelgiant į tai, kad dėl žemės sklypo pirkimo buvo suderintos visos sąlygos, o atsakovė nesilaikė susitarimo, neatliko sklypo pardavimui reikalingų procedūrų ir žemę įkeitė V. S., tuo ji pažeidė ieškovo teises, todėl yra pagrindo įkeitimo sandorį pripažinti negaliojančiu. Ieškovas manydamas, kad bus sudaryta sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, žemę įdirbo, patręšė, pasėjo žieminius rapsus, kurių derlių ketino nuimti 2014 m. vasarą. Rapsai yra iššalę, draudimo kompanija yra apžiūrėjusi bet sprendimo dar nėra. Ieškovas nurodė, kad reikėtų vertinti, kad susitarimas dėl pirkimo vyko telefoniniu pokalbiu. Pirmo pokalbio metu buvo susitarta dėl pirkimo, o galutinė kaina suderinta, kai antrą kartą paskambino ir paprašė primokėti iki 200000,00 Lt. Ieškinyje prašo įpareigoti sudaryti sutartį už 186292,92 Lt, nes tokią paskolą buvo paėmę, nežinojo, kad paprašys didesnės sumos. Pažymėjo, kad pirkimo pardavimo sutartį susitarė sudaryti, kai atliks geodezinius ir kai paskambins. Tuo metu sklypo dydis buvo kitoks.

Su priešieškiniu ieškovas nesutiko, nurodė, kad įgaliojimo savo motinai nebuvo davęs, ir nors 2011-12-19 nuomos sutartį pasirašė ne ieškovas, o jo mama, atsakovei šios aplinkybės buvo žinomos. Anksčiau sudarytos nuomos sutartys buvo pratęstos, įregistruotos nekilnojamojo turto registre, visą laiką buvo mokamas žemės nuomos mokestis, atsakovė pinigus priimdavo ir niekada nekildavo jokių konfliktų. Sandoris dėl žemės nuomos atitiko šalių valią, todėl priešieškinys nepagrįstas.

Atsakovė J. Ž. su ieškiniu nesutiko, priešieškinį prašo tenkinti. Nurodė, kad žemės sklypas priklausė jai, ji su vyru apie viską kalbėdavosi, bet vyras dažniausiai kalbėdavo su B., nes jis drąsesnis. Žemę buvo išnuomojusi B. - tėvams. Kas ant sutarčių pasirašo nežiūrėjo, nes jai nebuvo svarbu, pačias sutartis surašydavo B. Dėl nuomos kainos susitardavo, mokėjo visą laiką tik vienais metais buvo blogi metai, viskas iššalo. Su vyru sugalvojo pirkti gyvenamąjį namą ir nutarė žemės sklypą parduoti. Vyras paskambino B. ir pasiūlė pirkti po 15000,00 Lt, bendros sumos norėjo virš 200000,00 Lt. Vyras sakė, kad susitarė dėl pardavimo, kad jie nusiderėjo iki 13200,00 Lt, nebuvo konkrečios kalbos kada sudarys sutartį. Buvo kalba, kad reikia atlikti geodezinius matavimus, bet konkrečios kalbos nebuvo, kad paskambins. B. pasakė apie matininkę, kuri jų sklypui atliko matavimus. Gal po dviejų savaičių persigalvojo, nes sužinojo, kad žemės kaina yra didesnė. Vyras paskambino B. ir pasakė, kad nebenori parduoti, nes pasiūlė brangiau, B. nesiūlė mokėti daugiau, nesikreipė į juos. Kai B. pasakė, kad žemėje yra pasodinti rapsai, jie buvo nuvažiavę pasižiūrėti, mano, kad rapsai nebuvo pasėti. Raštą kad nebepratęs žemės nuomos B. parašė notarinėje kontoroje, kai formino namo pirkimą. Namo pirkimui paėmė 200000,00 Lt paskolą iš pažįstamo V. S., jis pervedė pinigus į banką, už gautą paskolą nupirko gyvenamąjį namą. Tuomet nebeketino parduoti žemės. Paskolą įsipareigojo gražinti iki 2014 m. sausio mėnesio, turi galimybę gražinti, turi miško, bet V. S. dar nereikalauja, procentų taip pat nemokėjo. Mano, kad B. galėjo suprasti, kad jie galvoja, kad jiems parduos žemės sklypą. Nežinojo, kad B. kreipsis dėl paskolos paėmimo dėl žemės pirkimo, vėliau kalbėjo, kad pasiėmė paskolą. Persigalvojo parduoti, nes norėjo didesnės kainos, o vėliau iš vis persigalvojo ir nusprendė nebeparduoti. Iki šios dienos niekada nėra mačiusi A. B.. Sutartys buvo sudarytos 2005 m., 2008 m., 2011 m. Dokumentus atsiveždavo ir pildydavo B., neklausė kodėl nėra A. B.. Nesakė, kad sūnus pirks žemę, nesvarbu kas būtų pirkęs žemę. Kai skambino vyras dėl pardavimo, tą pačią dieną skambino kelis kartus. Kai vyras skambino ir siūlė parduoti sklypą siūlė šeimai, nebuvo svarbu su kuo kalbėti dėl pirkimo, kas pirks. Vertina, kad žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta, nes nebuvo skirtumo kas pasirašo ant sutarties. Buvo tinkamai sudaryta, buvo aišku ką išnuomoja, už kiek išnuomoja, kam išnuomoja ir nebuvo svarbu kas ant jos pasirašo. Žinojo, kad išnuomoja A. B. ir kad jis ant jos nepasirašė. Jai matant pasirašydavo B. ant sutarties, matydavo, kad sutartyje yra įrašytas sūnus A. B.. Savo vyrui įgaliojimo jos atstovauti nedavė, bet sutikdavo, kad jis kalbėtųsi su B. Vyras buvo pasakęs, kad B. nebemokėtų nuomos mokesčio už 2013 m. Palaiko prašymą dėl priešieškinio. Taikiai ginčo nebenori spręsti, nebenori B. net nuomoti žemės dėl to, kad padavė į teismą.

Atsakovas V. S. prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Jam paskambino seniai pažįstamas E. Ž. ir paprašė paskolinti pinigų, sakė, kad yra parduodamas gyvenamas namas ir tie žmonės nenori ilgai laukti. Jis klausė gal norėtų parduoti žemė, bet jis pasakė, kad jei pasiskolintų pinigų, šiuo metu nenorėtų dar parduoti žemės, nes siūlo mažą kainą, konkrečiai dar nėra sutarę, o žemės kaina kyla. Jis sutiko paskolinti 200000,00 Lt ir pasiūlė įkeisti žemę, nes ūkininkauja ir jam aktualiau, kad būtų įkeista žemė, o ne namas. Sandoris nebuvo apsimestinis, jis neįžvelgė jokios rizikos, nes buvo susitarta dėl 5 procentų palūkanų ir ta sąlyga, jei nebūtų skola gražinta būtų mokamos palūkanos, jį tenkino. Norėjo žemę pirkti, bet jie nenorėjo parduoti. Sudarant sutartį jo tikslas buvo atgauti pinigus, intereso tuo metu, kad ateityje įsigyti nuosavybės teisę. Ž. sklypo nebuvo. Prieš skolinant pinigus žinojo tik tiek, kad B. siūlo mažą kainą. Dėl priešieškinio palaiko jį, nes nuomos sutartį su Ž. pasirašė ne tas asmuo. Palaiko morališkai Ž., kitokio suinteresuotumo nėra, šiuo metu jo interesų nuomos sutartis tarp Ž. ir B. nepažeidžia, tik tiek, kad būtų nuimtas areštas ir kad Ž. galėtų daryti ką nori su sklypu. Kiek žinoma Ž. sakė B., kad nebesėtų žemėje, o vėliau, kai buvo įkeista žemė apie tai B. buvo pranešta. Prieš įkeičiant žemę buvo nuvažiavę pasižiūrėti ar yra užsėta, nes B. sakė, kad jau užsėtas žieminis rapsas, bet nebuvo užsėta, buvo nuimti kviečiai. Prieš teismo posėdį buvo nuvažiavęs pasižiūrėti, žieminis rapsas yra iššalęs. Neneigia, kad skambino B. ir jo klausė dėl pasodintų rapsų jis pasakė, kad teisės išarti neturi, susitiks ir pakalbės.

Tretysis asmuo A. B. prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Paskutinę nuomos sutartį pasirašė žmona, jis buvo šalia, galėjo pasirašyti bet nematė skirtumo ir nepagalvojo, nes jis turėjo įgaliojimą, kad ji pasirašė matė abu Ž., jie jokių pretenzijų nereiškė. Iš pradžių sklypas buvo išnuomotas 2005 m. trims metams, jis su žmona atvažiuodavo pas Ž. ir susitardavo dėl sąlygų ir nuomos kainos. Daugiau rūpinosi Ž., o sutartis pasirašydavo Ž. Nuomos mokestį mokėdavo grynais pinigais, jie atveždavo ir sumokėdavo. Tik 2013 m. kai pasakė, kad žemės nebeparduos o nuomos nebereikia, jie sumokėjo pavedimu nuomos mokestį. 2013-09-05 kai gavo raštą sužinojo, kad nebenuomos sklypo. Dėl sklypo pardavimo jau buvo anksčiau kalbėję, kad jei parduotų, jie norėtų pirkti, su Ž. dažniausiai vykdavo kalba. Ž. paskambino 2013 m. liepos mėnesį jo žmonai ir pasiūlė pirkti žemę už 14000,00 Lt už ha, o jie nusiderėjo už 13200,00 Lt už ha. Mano, kad tokia pat valia buvo ir Ž., sakė, kad atliks geodezinius ir paskambins, nebuvo kalbos apie sodybos pirkimą. Tai dienai sudaryti pirkimo sutartį galimybių nebuvo nes reikėjo atlikti geodezinius matavimus. Derybos vyko telefonu, vėliau neaptarė sąlygų nes pasitikėjo, nepagalvojo, kad juos apgaus. Tuomet jis kreipėsi dėl paskolos, nes sūnus nebūtų gavęs. Tuo metu galėjo pirkti ir sūnaus ir savo vardu žemę, būtų pirkęs, o ne skolinęs sūnui. Jei būtų pirkęs savo vardu, būtų sūnui dovanojęs žemę. Manė taip, nes prašant paskolos buvo nurodęs, kad paskolą ima konkrečios žemės įsigijimui. Ta žemė visą laiką buvo nuomojama tik sūnaus vardu. Rugpjūčio mėnesio gal viduryje Ž. paskambino jo žmonai ir pasakė, kad nebeparduos nes atsirado giminaitis, kuris už žemę duoda daugiau. Paklausė ar primokės 15000,00 Lt, jie sutiko bet paskui pasakė, kad iš viso jiems nebeparduos žemės. Tuo metu žemės sklypas buvo apsėtas rapsais. Dabar atsakovės pasiūlyta pardavimo kaina yra per aukšta. Mano, kad kalbant telefonu buvo susitarta, kad bus dar kalbama ateityje dėl pardavimo, kai padarys geodezinius. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta nes pasitikėjo, nemanė, kad atsisakys sklypą parduoti. Neprisimena ar tuo metu sakė, kad ims paskolą. Kai vėliau gal už dviejų savaičių paskambino ir paprašė, kad dar pridėti 15000,00 Lt, sutiko, susidarė dėl 200000,00 Lt sumos. Nors kalbėjo žmona dėl pirkimo kainos, ir jis, ir žmona ir sūnus dėl to tarėsi, sūnus pritarė.

Liudytojas E. Ž. paaiškino, kad visus klausimus dėl žemės nuomos sprendė kartu. Žemė buvo išnuomota A. B., sutartis surašė B. Nuomos sutartį pasirašydavo jų namuose, pasirašydavo žmona, o kas pasirašydavo iš B. nekreipė dėmesio. Nuomą mokėdavo grynais pinigais, nesirašydavo, kad gavo nuomą, mano, kad B. jais pasitikėjo, anksčiau jokių konfliktų nebuvo. Šiuo metu, kai prasidėjo konfliktas nebenori nuomoti žemės B. Abu su žmona nusprendė, kad parduos žemės sklypą be sodybos. Lyg liepos mėnesį pabaigoje paskambino ir pasiūlė B. pirkti žemę už 15000,00 Lt, o ji siūlė už 13200,00 Lt, galutinai nepasakė jai ar sutiktų už tokią ar ne, suprato, kad jie ims paskolą žemės sklypo pirkimui. Kalbėjo apie tai, kad atliks geodezinius matavimus ir jiems paskambins. Iš to pokalbio galėjo suprasti, kad parduos už tokią kainą. O vėliau vaikai pradėjo sakyti kad kaina per maža, paskambino B. ir pasakė, kad nebeparduos. Tuomet jie sužinojo apie S., pasiskambino jam ir paprašė jo paskolinti. S. nesutiko paskolinti be įkeitimo. Tuo metu pardavėjas norėjo greičiau gauti pinigus už namą ir jie nebesprendė, kad parduoti žemės nes pasiskolino. Paskolą gražins, turi mišką, butą, gal leis S. naudotis žeme už palūkanas, bet dar nenusprendė kaip elgsis. Neneigia, kad sakė B., kad nebeims žemės mokesčio už 2013 m. nes nebepardavė jiems žemės, nes B. sakė, kad gaišo laiką važinėjosi, tai nusprendė, kad jiems bus kompensacija už sugaištą laiką, išlaidoms. Nebuvo kalbos apie tai, kad B. primokėtų 15000,00 Lt. B. pasakė, kad užsėjo rapsus, jie buvo nuvažiavę pasižiūrėti, jokie rapsai nebuvo užsėti, ji ginčijosi, tada pasakė B., kad jokių pokalbių daugiau nebus nei parduos, nei nuomos.

Liudytoja O. B. paaiškino, kad sūnus nuomojo žemę iš Ž. Vyras turėjo įgaliojimą, vyras pasirašydavo. Ant paskutinės sutarties ji pasirašė pas Ž. nepagalvodama, vyras tuo metu buvo ir jis galėjo pasirašyti. Bet jau ilgus metus bendravo, mokėjo nuomą, mokėjo tiek kiek prašė, net raštelių neimdavo, kad yra sumokėję. Jie buvo kalbėję, kad ketina žemę ateityje parduoti. Liepos mėnesį paskambino ir pasakė, kad nori parduoti žemę, ar jūs perkat. Ji pasakė, kad perka. Paprašė 13500,00 Lt, bekalbant nusileido iki 13200,00 Lt. Konkrečiai nesusitarė, nes sklypo dydis priklausė nuo geodezinių matavimų. Ji pasakė, kad nori imti paskolą sklypo įsigijimui, pasakė, kad reiktų dar geodezinių matavimų, tuo metu nebuvo aiškus sklypo dydis. Nebuvo kalbos apie tai, kad negali sėti sklype. Klausė gal reikia atvažiuoti bet jis sakė jūs tvarkykitės savo, o mes savo popierius, kai tik viską susitvarkome tada pranešame. Vėliau paskambino pasakė, kad giminaičiams nori parduoti, kad jam duoda 200000,00 Lt, ji sakė, kad nedarytų taip, nes jie sugaišo laiko kol susitvarkė dokumentus, tada jis sakė, kad pridėkit iki 200000,00 Lt. Ji pasakė, kad galėtų pridėti bet jie gal galėtų palaukti bet pokalbio nebaigė nes ragelį perėmė S. ir pasakė, kad jūs nedarykit seniems žmonėms spaudimo ir pokalbis baigtas. Manė, kad žemę Ž. parduos, nes sūnus turėjo pirmumo teisę pirkti ir kad jie dar pasiūlys. Po to, po kiek laiko iš notarės gavo pranešimą, kad nebenuomos žemės ir dėl žemės įkeitimo. Ji skambino S. ir iš jo suprato, kad žemė kaip ir jo.

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Ieškovas A. B. pareiškė prašymą pripažinti negaliojančiomis J. Ž. ir V. S. sudarytas 2013-09-05 paskolos sutartį dėl 200000,00 Lt, ir sutartinės hipotekos sutartį, kuria 14,1131 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Ž., įkeistas paskolos užtikrinimui. Ieškovas nurodė, kad atsakovė sudarydama žemės sklypo įkeitimo sandorį, pažeidė LR CK 6.560 straipsnio nuostatas nes jam kaip nuomininkui apie žemės sklypo suvaržymus nepranešė. Be to atsižvelgiant į tai, kad dėl žemės sklypo pirkimo buvo suderintos visos sąlygos, o atsakovė nesilaikė susitarimo, neatliko sklypo pardavimui reikalingų procedūrų ir žemę įkeitė V. S., tuo ji pažeidė ieškovo teises, todėl yra pagrindo įkeitimo sandorį pripažinti negaliojančiu. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovė skolinosi 200000,00 Lt, o gyvenamąjį namą įsigijo už 100000, 00 Lt, žemės sklypą įkeitė nurodydama 200000,00 Lt vertę. Atstovės vertinimu paskolos suma ir nurodyta žemės vertė sutampa neatsitiktinai. Šiomis sutartimis apeitas įstatymas dėl žemės pirkimo, nes pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ( toliau LR ŽŪPŽĮLĮ ) 6 straipsnio 1 dalį ieškovas turi pirmumo teisę pirkti žemės sklypą. Vadovaujantis LR CK 1.80 straipsniu imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Minėtais sandoriais buvo tikslas ne paskolinti ir atgauti paskolos pinigus bet įgyti žemę. Ieškovo atstovė nurodė, kad yra pagrindo taip vertinti dar ir todėl, kad atsakovas nesutiko sudaryti taikos sutarties, nes jį domina sutarties objektas –žemė. Atsakovė J. Ž. paaiškino, kad ji nusprendė žemės nebeparduoti dėl kylančios žemės kainos. Kadangi norėjo įsigyti gyvenamąjį namą, jo įsigijimui ir remontui pasiskolino pinigų iš V. S.. V. S. paaiškino, kad jis sutiko paskolinti pinigų, jį tenkino sąlyga, kad ieškovė negražinusi paskolos mokės 5 procentų palūkanas. Nurodė, kad tikslo sudaryti apsimestinius sandorius dėl žemės įgijimo neturėjo. Žemę o ne namą pasiūlė įkeisti nes pats ūkininkauja. Liudytojas E. Ž. paaiškino, kad žemės parduoti B. nebenorėjo dėl pasiūlytos per mažos kainos. Nurodė, kad pasiskolino iš pažįstamo V. S. pinigus namo pirkimui, ketino pinigus atiduoti pardavę žemę arba mišką, butą, už procentus gal būtų V. S. leidę naudotis žeme, bet galutinai nebuvo nusprendę.

LR CK 1.138 straipsnyje nustatyti asmens pažeistų teisių gynimo būdai. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, kreipdamasis į teismą, savo teisių gynimo būdą pasirenka atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad pats ieškovas, kreipdamasis į teismą ir suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Sandoriai yra ne tik pagrindinis civilinių teisinių santykių atsiradimo, bet ir jų pakeitimo bei pabaigos pagrindas. Tiek įstatymų leidėjas, tiek civilinės apyvartos subjektai, sudarantys sandorius, siekia, kad sandorių pagrindu susiklostę santykiai išliktų stabilūs. Teismų praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad yra akcentuojamas vienas iš sandorių negaliojimo instituto tikslų – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apsaugoti sąžiningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padariniu atsiradimu, teisėtus lūkesčius, t. y. pagrįstą tikėjimą, jog sandorio pagrindu atsiradusios teisės ar pareigos nebus kvestionuojamos. Būtent dėl šios priežasties įstatymas riboja arba sandorio nuginčijimo, arba sandorio negaliojimo teisinių padarinių taikymo galimybę. Sandorio pripažinimas negaliojančiu, kaip civilinių teisių gynimo būdas, gali būti taikomas tik tada, kai privataus ar viešojo intereso negalima apginti kitais civilinių teisių gynimo būdais. LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikiantis asmenims, sudarantiems sutartis, teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir LR CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (LR CK 6.193 straipsnis). Pažymėtina, kad sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos LR CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Išsamiai sutarčių aiškinimo taisyklės apibendrintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Joje pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs ir visi kiti LR CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Pagal LR CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią sandorio sudarymo momentu.

Bylos duomenimis 2013-09-05 paskolos sutartimi V. S. paskolino J. Ž. 200000 Lt, kuriuos ji įsipareigojo gražinti iki 2014-01-01, įsipareigojo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas ( 75 b.l., 1 tomas). 2013-09-05 mokėjimo pavedimu ūkininkas V. S. pervedė 200000,00 Lt paskolą J. Ž. ( 122 b.l., 1 tomas, 105 b.l., 2 tomas). Atsakovas V. S. pateikė sąskaitos išrašą dėl 300000,00 Lt į jo sąskaitą pravedimo 2013-08-27 ( 104 b.l. 2 tomas). Paskolos gražinimui J. Ž. 2013-09-05 sutartine hipoteka įkeitė 14,7000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nurodydama įkeičiamo daikto vertę 200000,00 Lt ( 76,77 b.l.1 tomas). 2013-09-18 žemės sklypo gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo sutartimi J. Ž. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), bendra kaina 100000,00 Lt ( 99-109 b.l. 1 tomas.). Mokėjimo pavedimas patvirtina, kad 2013-09-18 J. Ž. sumokėjo 100000,00 Lt ( 116 b.l., 1 tomas). J. Ž. ir E. Ž. nuosavybės teisė į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 40/14684 įregistruotos nuo 2013-10-21 , 2013-09-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. ( 117-121 b.l., 1 tomas). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas pinigais disponavo, juos pervedė atsakovei, už gautą paskolą atsakovė įsigijo gyvenamąjį namą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (LR CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (LR CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.

Atsakovas V. S. nurodė, kad jis sudarydamas paskolos sutartį neturėjo intereso įsigyti žemę, ji tenkino sąlyga, kad atsakovė įsipareigojo mokėti palūkanas. Ieškovas nepaneigė atsakovo argumentų ir nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris. Ieškovo išsakytos abejonės dėl galimai apsimestinio sandorio nėra pakankamos pripažinti tiek paskolos tiek žemės įkeitimo sandorius negaliojančiais. Ieškovas nurodė, kad atsakovė sudarydama žemės sklypo įkeitimo sandorį, pažeidė LR CK 6.560 straipsnio nuostatas nes jam kaip nuomininkui apie žemės sklypo suvaržymus nepranešė. Atsakovų atstovės nuomone pareiga pranešti dėl hipotekos įkeitimo nesukuria jokių pasekmių, nes yra tik informacinio pobūdžio nes nuomininkas neturi teisės sutikti ar ne. LR CK 60 straipsnis numato, kad prieš parduodamas ar kitaip perleisdamas nuomojamą žemės sklypą arba jį įkeisdamas ar kitaip teises į jį suvaržydamas, nuomotojas privalo pranešti žemės sklypo įgijėjui ir būsimam įkaito turėtojui apie nuomos sutartį, o nuomininkui – apie numatomą žemės sklypo perleidimą, įkeitimą ar kitokį teisių į jį suvaržymą. Bylos duomenimis 2013-09-05 pranešimu J. Ž. pranešė, kad įkeitė 14,1131 ha žemės sklypą ir kad nuomos sutartis pratęsta nebus ( 14 b.l., 1 tomas). Pranešimas surašytas tą pačią dieną kai sudaryta paskolos sutartis dėl 200000,00 Lt, bei sudaryta sutartinės hipotekos sutartis, kuria 14,1131 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Ž., įkeistas paskolos užtikrinimui. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju įstatymų leidėjas gina nuomininko teises, jo galimybę pasirinkti, ar tęsti nuomos santykius numatant galimus pasikeitimus. Ieškovas nenurodė, kuo ir kaip buvo pažeistos jo teisės, kokias neigiamas pasekmes ieškovui šis pažeidimas sukėlė. Nors įstatyme numatyto reikalavimo formaliai prieš sudarant įkeitimo sandorį nebuvo laikomasi, šalys patvirtino, kad buvo kalba apie tai, kad nuomos sutartis nebus pratęsta, todėl darytina išvada, jog ieškovo, kaip žemės sklypo nuomininko teisės esant konkrečioms aplinkybėms nebuvo pažeistos. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šalai (LR CPK 178 straipsnis). Pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Konkrečiu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovo iškeltos abejonės, įvardijami sutapimai dėl sandorio sumos bei kitos nurodytos aplinkybės neįrodo, kad sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl prašymas pripažinti negaliojančiomis J. Ž. ir V. S. sudarytas 2013-09-05 paskolos sutartį dėl 200000,00 Lt, ir sutartinės hipotekos sutartį, kuria 14,1131 ha žemės sklypo, priklausančio J. Ž., įkeistas paskolos užtikrinimui, nepagrįstas ir netenkintinas.

Ieškovas pareiškė prašymą įpareigoti J. Ž. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su A. B. pirkimo pardavimo sutartį dėl 14,1131 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Ž., pardavimo ieškovui už 186292,92 Lt. Nurodė, kad E. Ž. paskambino jo motinai ir pasiūlė pirkti sklypą po 13200,00 Lt už ha hektarą, t.y. už 186292,92 Lt, kadangi buvo susitarta, kad atsakovė padarys kadastrinius matavimus tiksliam žemės sklypui nustatyti, o ieškovas jo pirkimui ims paskolą, ir kai tik šie klausimai bus išspręsti bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis pas notarą. Ieškovas nurodė, kad reikėtų vertinti, kad susitarimas dėl pirkimo vyko telefoniniu pokalbiu, ir kad buvo susitarta dėl pirkimo, o kaina suderinta buvo galutinė, kai antrą kartą paskambino ir paprašė primokėti iki 200000,00 Lt. Ieškinyje nurodė įpareigoti sudaryti sutartį už 186292,92 Lt nes tokią paskolą buvo paėmę, nežinojo, kad paprašys didesnės sumos. Atsakovė neigė, kad buvo sudarytas susitarimas dėl pardavimo. Nurodė, kad sugalvoję pirkti namą nutarė žemės sklypą parduoti. Vyras paskambino O. B. ir pasiūlė žemę pirkti po 15000,00 Lt, bendros sumos norėjo virš 200000,00 Lt. Vyras sakė, kad susitarė dėl pardavimo, kad jie nusiderėjo iki 13200,00 Lt, kad buvo kalba, kad reikia atlikti geodezinius, bet konkrečios kalbos kada sudarys sutartį nebuvo. Gal po dviejų savaičių persigalvojo parduoti nes sužinojo, kad žemės kaina yra didesnė. Vyras paskambino O. B. ir pasakė, kad nebenori parduoti, nes pasiūlė brangiau. Tretysis asmuo A. B. nurodė, kad E. Ž. paskambinęs 2013 m. liepos mėnesį jo žmonai pasiūlė pirkti žemę už 14000,00 Lt už ha, o jie nusiderėjo iki 13200,00 Lt už ha. Mano, kad tokia pat valia buvo ir J. Ž., sakė, kad atliks geodezinius ir paskambins. Tuomet jis kreipėsi dėl paskolos ir paskola konkrečios žemės pirkimui jam buvo suteikta. Tuo metu galėjo pirkti ir sūnaus ir savo vardu žemę, būtų pirkęs, o ne skolinęs pinigus sūnui. Jei būtų pirkęs savo vardu, būtų sūnui dovanojęs žemę. Rugpjūčio mėnesio gal viduryje Ž. paskambino jo žmonai ir pasakė, kad nebeparduos nes atsirado giminaitis, kuris už žemę duoda daugiau. Paklausė ar primokės 15000,00 Lt, jie sutiko bet Ž. paskui pasakė, kad iš viso jiems nebeparduos žemės. Liudytoja O. B. paaiškino, kad liepos mėnesį paskambino E. Ž. dėl žemės pardavimo ir paprašė 13500,00 Lt, bekalbant nusileido iki 13200,00 Lt. Konkrečiai nesusitarė, nes sklypo dydis priklausė nuo geodezinių matavimų. Vėliau paskambino pasakė, kad jam duoda už žemę 200000,00 Lt, ji sakė, kad galėtų tiek mokėti bet pokalbio nebaigė nes dėl V. S. įsikišimo.

Ieškovo atstovės vertinimu konkrečiu atveju tarp ieškovo A. B. ir atsakovės J. Ž. susidarė ikisutartiniai santykiai. Derybos dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo vyko gana greitai, sklandžiai ir aiškiai atskleidžiant šalių valią, buvo suderėta kaina - 184800,00 Lt, skaičiuojant, kad sklypas yra 14,000 ha, po 13200,00 ha už hektarą, ieškovas įsipareigojo tokią kainą sumokėti, o atsakovė - padaryti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Derybos dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo buvo baigtos, sutarta dėl visų esminių sąlygų ir pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, Ikisutartiniai santykiai buvo pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, ieškovas elgėsi sąžiningai, ir to paties tikėjosi iš atsakovės. LR CK 6.156 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo gali būti įpareigojamas sudaryti sutartį, jeigu jis savanoriškai įsipareigojo ją sudaryti. Ieškovės atstovės vertinimu buvus susitarimą patvirtina vėlesni šalių veiksmai.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. nuo 2006-05-10 yra įregistravęs ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini) ( 13 b.l., 1 tomas). Nekilnojamojo turto registre, 2006-05-09 duomenimis registro Nr. (duomenys neskelbtini) J. Ž. vardu įregistruotas 14,7000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Įregistruota sklypo 2005-09-30 iki 2008-12-30 nuomos sutartis su A. B. ( 9 b.l., 1 tomas) bei 2012-03-19 duomenimis sklypo nuomos sutartis nuo 2011-12-19 iki 2013-12-19 ( 10 b.l.,1 tomas). 2011-12-19 Privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai nuomos sutartis dėl 14,7000 ha žemės sudaryta tarp J. Ž. ir A. B. ( 11 b.l., 1 tomas). Ieškovas pateikė 2013-07-29 A. B. prašymą 186292,92 Lt paskolai gauti tikslu 14,700 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini) įsigyti ( 7-8 b.l. 2 tomas). Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybai pritarus ( 9,10 b.l. 2 tomas) A. B. Pakruojo ūkininkų kredito unija pagal 2013-08-14 Paskolos sutartį Nr. 13-00082 suteikė 185000,00 Lt žemės sklypo pirkimui, sutarties 2.4 punktas. ( 12 b.l., 1 tomas, 11-14 b.l. 2 tomas, 34-42 b.l., 2 tomas). 2013-09-05 pranešimu J. Ž. pranešė, kad įkeitė 14,1131 ha žemės sklypą ir kad nuomos sutartis pratęsta nebus ( 14 b.l., 1 tomas). 2010-12-02 Įgaliojimu A. B. įgaliojo savo tėvą A. B. atstovauti jo interesams ( 15,16 b.l., 1 tomas). Ieškovas nurodydamas, kad žemę įdirbo, patręšė, pasėjo žieminius rapsus, pateikė fotonuotraukas ( 140 b.l., 1 tomas). Ieškovas pateikė paraišką sudaryti pasėlių draudimo sutartį, 2013-12-12 Draudimo liudijimą ( 141-142, 143-145 b.l., 1 tomas). Pateikti duomenys dėl pasirašytos draudimo paraiškos 2013-10-13 ir duomenų, kad apdrausta 14,55 ha žieminių rapsų 2013-11-04 ( 93,94 b.l., 2 tomas ). 2014-04-01 mokėjimo pavedimu ieškovas sumokėjo 4233,00 Lt žemės nuomą už 2013 m. ( 45 b.l., 3 tomas). 2014-01-23 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Žeimelio seniūnijos pažymoje nurodoma, kad A. B. deklaravo 14,70 ha žemės sklypą ( 64 b.l., 2 tomas). 2013-08-26 Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjas priėmė sprendimą pertvarkyti 14,7000 ha ploto žemės sklypo ribas ir plotą ir patvirtino šio sklypo nustatytus kadastro duomenis pagal 2013-08-12 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ( 106 b.l. 2 tomas). Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto patikslinimas, projektas pasirašytas 2013-08-16 ( 108 b.l. 2 tomas). Pateikta medžiaga dėl atliktų sklypo kadastrinių matavimų, aiškinamasis raštas, planas ir kita ( 109-129 b.l., 2 tomas). Nekilnojamojo turto registre, 2013-12-06 duomenimis registro Nr. (duomenys neskelbtini) J. Ž. vardu įregistruotas 14,1131 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimas, įrašas galioja nuo 2013-08-28. Įregistruota sklypo 2005-09-30 iki 2008-12-30 nuomos sutartis su A. B. bei įregistruota hipoteka ir apribota disponavimo teisė nuo 2013-11-21 ( 113-115 b.l., 1 tomas). Bylos duomenimis A. B. buvo suteikta 2013-08-14 paskola žemės sklypo įsigijimui, J. Ž. priklausančiam žemės sklypui atlikti geodeziniai matavimai, nustatyti kadastro duomenys ir nuo 2013-08-28 Nekilnojamojo turto registre, J. Ž. vardu įregistruotas 14,1131 ha žemės sklypas. Ieškovo atstovės vertinimu buvo įvykdytos susitarimo sąlygos ir buvo galimybė sudaryti pirkimo pardavimo sutartį.

Vertinant šalių, trečiojo asmens ir liudytojų paaiškinimus yra pagrindo manyti, kad tarp šalių nekyla ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovės žemės savininkės J. Ž. sutuoktinis E. Ž. paskambino žemės nuomininkui A. B. ir pasiūlė pirkti žemės sklypą. Taip pat nekyla ginčo, kad derybos vyko tik telefonu, kad buvo kalbama apie tai, kad J. Ž. atliks sklypo geodezinius matavimus, kad bus tikslinamas sklypo dydis, kad A. B. nurodė matininkę. Dėl kitų aplinkybių, žemės sklypo pardavimo-pirkimo kainos, sandorio sudarymo termino, datos, sklypo dydžio, kieno vardu bus forminama sutartis proceso dalyviai aplinkybes nurodė skirtingai. Ieškovas vertino, kad buvo susitarta dėl pardavimo, atsakovė vertino, kad pokalbis buvo bet konkrečiai susitarta, kad parduos nebuvo.

Pirminio reikalavimo pripažinti, kad A. B. ir J. Ž. žodinis susitarimas dėl 14,1131 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Ž., pardavimo A. B. už 186 292,92 Lt yra galiojanti pirkimo pardavimo sutartis, kuria A. B. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sumoka J. Ž. 184800,00 Lt, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovas atsisakė. Reikšdamas reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti žemės pirkimo -pardavimo sutartį ieškovas nurodė, kad buvo susitarta dėl visų esminių sąlygų ir pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nurodė, kad toks susitarimas vertintinas preliminariu susitarimu, kad dėl 186 292,92 Lt kainos buvo susitarta pirmo telefoninio pokalbio metu, o antro telefoninio pokalbio metu susitarta dėl 200000,00 Lt sumos.

Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta LR CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos LR CK 6.193 straipsnyje.

LR CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą, teismų praktikoje išskiriami tokie sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (LR CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). LR CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tuo pačiu plenarinė sesija pažymėjo, kad šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Kaip minėta rašytinės preliminariosios sutarties formos nesilaikymas daro šia sutartį negaliojančia. Bylos duomenimis šalys rašytinės sutarties nesudarė ir teismo vertinimu nesutarė būtinų sąlygų, nesusitarė, kad tikrai parduos žemės sklypą nes nesusitarė dėl konkrečios sumos. Tuo metu nebuvo žinomas žemės sklypo konkretus dydis, nes dar nebuvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Ieškovas nurodė, kad buvo tartasi dėl 14000 ha ploto žemės sklypo, po atliktų matavimų buvo nustatytas 14,1131 ha ploto žemės sklypas. Liudytoja O. B. nurodė, kad ji sutiko mokėti 200000,00 Lt už sklypą bet galutinai nebuvo susitarta nes pokalbis baigėsi į jį įsiterpus V. S.. J. Ž. nurodė, kad konkrečios kalbos kada sudarys sutartį nebuvo, o vėliau ji persigalvojo, nes sužinojo, kad žemės kaina yra didesnė. Be to vertinant šalių paaiškinimus dėl jų tarimosi ateityje sudaryti pardavimo - pirkimo sutartį kai bus įvykdytos sąlygos , t.y. atlikti geodeziniai matavimai, atsižvelgtina į byloje esančius duomenis kada buvo atlikti kadastriniai matavimai, bei į šalių paaiškinimus, kada Ž. paskambino ir pasakė, kad žemės nebeparduos, todėl yra pagrindo vertinti, kad Ž. atsisakė parduoti žemę dar iki kadastrinių matavimų atlikimo. Be to, nors šalys nurodė, kad tiek Ž. tiek B. tarpusavyje tardavosi, tačiau konkrečiu atveju derybos net nevyko tarp konkrečių sutarties šalių - žemės savininkės J. Ž. ir nuomininko A. B.. J. Ž. nurodė, kad jai nebuvo svarbu kas būtų pirkęs žemę. Kai vyras skambino ir siūlė parduoti sklypą siūlė šeimai, nebuvo svarbu su kuo kalbėti dėl pirkimo, kas pirks. Nėra pagrindo telefoninį pokalbį tarp pardavėjos sutuoktinio ir pirkėjo mamos, pirkėjui ir pardavėjui net nesusitikus vertinti kaip preliminarų susitarimą sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį. Be to pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog ieškovas reiškė pirminį reikalavimą, kad pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta, o vėliau šio reikalavimo atsisakė, iš dalies parodo, kad situacija dėl žemės sklypo pardavimo nebuvo aiški net pačiam ieškovui. Tretysis asmuo A. B. nurodė, kad jis žemės sklypo pirkimui paėmė paskolą, būtų pirkęs žemės sklypą savo vardu arba sūnaus vardu. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (LR CK 1.5 straipsnis). Kiekviena šalis turi elgtis sąžiningai, kad nepadarytų kitai šaliai žalos. Pažymėtina, kad kiekvienas protingas, apdairus asmuo, privalo tinkamai įvertinti, apsvarstyti, ar jam yra pagrindo pasitikėti esant konkrečioms aplinkybėms bei pasitikėti konkrečiais asmenimis, ar jis neprisiima per didelę riziką spręsdamas dėl sutartinių santykių ir nesudarydamas rašytinės sutarties, kada įstatymas imperatyviai numato rašytinę formą. Konkrečiu atveju nesant sudarytos rašytinės sutarties, šalims skirtingai nurodant ir vertinant aplinkybes dėl pirkimo-pardavimo sutarties ateityje sudarymo, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, nei kada, nei dėl kokių sąlygų nei, kad buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas nurodė, kad pagal LR ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnio 1 dalį jis turi pirmumo teisę pirkti žemės sklypą nes nuo 2006 m. ūkininkauja, be to žemę naudojo daugiau, kaip metus laiko. A. B. įrodinėja kad jis būdamas žemės sklypo nuomininkas turi pirmumo teisę žemę pirkti. Tačiau konkrečiu atveju nėra sprendžiamas klausimas, kad sandoris nepagrįstai nesudarytas su ieškovu, nes pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta su kitu asmeniu ir sklypas nepagrįstai perleistas kitam asmeniui. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl sutarties sudarymo tuo pagrindu, kad ieškovo vertinimu buvo susitarimas parduoti žemę ir šio susitarimo neįvykdė atsakovė. Kadangi teismas padarė išvadą, kad nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, J. Ž. neturi pareigos žemės sklypo parduoti A. B.. Ieškovo reikalavimas įpareigoti J. Ž. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su A. B. pirkimo pardavimo sutartį dėl 14,1131 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Ž., pardavimo ieškovui už 186292,92 Lt, atmestinas kaip nepagrįstas. Tas kuris teigia turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas išsamiau dėl ieškovo pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, atsižvelgiant į LR ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepasisako.

Atsakovai J. Ž. ir V. S. priešieškiniu prašo priimti atsakovės J. Ž. atsisakymą sandorio - privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties, sudarytos 2011-12-19 tarp ieškovo A. B. ir atsakovės J. Ž. dėl 14,700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir pripažinti šią sutartį nesudaryta bei negaliojančia. Nes paaiškėjo, kad ieškovas nesudarė žemės nuomos sutarties, o sutartį pasirašė jo mama neturėdama tam įgaliojimo. Ieškinyje atsakovė nurodė, kad žemės nuomos sutartis atsakovei J. Ž. atveždavo ieškovo A. B. tėvai, sutartys ieškovo jau būdavo pasirašytos, ieškovo tėvai tvirtino kad žemę nuomojasi ir joje ūkininkauja jų sūnus A. B.. Paaiškėjus, kad sutartį pasirašė ne ieškovas, ir ne jo įgaliotas asmuo, tokia sutartis yra neteisėta ir turi būti pripažinta nesudaryta ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pagal LR CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktą, LR CK 6.547 straipsnio 1 dalį žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, LR CK 1.76 straipsnyje 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys, o tuo atveju, jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad sutartis atsiveždavo ir pildydavo B., ji neklausė kodėl nėra A. B., nes nebuvo skirtumo kas pasirašo ant sutarties. Vertino, kad žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta tinkamai, buvo aišku ką išnuomoja, už kiek išnuomoja, kam išnuomoja ir nebuvo svarbu kas ant jos pasirašo. Jai matant pasirašydavo B. ant sutarties, matydavo, kad sutartyje yra įrašytas sūnus A. B., žinojo, kad išnuomoja žemę A. B. ir kad jis ant jos nepasirašė. Tuo pačiu nurodė, kad palaiko prašymą dėl priešieškinio, nes nuomos sutartį su Ž. pasirašė ne tas asmuo. Atsakovas V. S. nurodė, kad palaiko priešieškinį, nes palaiko morališkai Ž., kitokio suinteresuotumo nėra, šiuo metu jo interesų nuomos sutartis tarp Ž. ir B. nepažeidžia, tik tiek, kad būtų nuimtas areštas ir kad Ž. galėtų daryti ką nori su sklypu. Su priešieškiniu ieškovas nesutiko, nurodė, kad įgaliojimo savo motinai nebuvo davęs, ir nors 2011-12-19 nuomos sutartį pasirašė ne ieškovas, o jo mama, atsakovei šios aplinkybės buvo žinomos. Tretysis asmuo neneigė, kad ant sutarties pasirašė B. Liudytoja O. B. paaiškino, kad vyras turėjo įgaliojimą ir vyras pasirašydavo ant sutarčių. Ant paskutinės sutarties ji pasirašė pas J. Ž.. Ilgai su jais jau bendravo, mokėjo nuomą, mokėjo tiek kiek prašė, net raštelių neimdavo, kad yra sumokėję, pasitikėjo ir nemanė, kad gali iškilti dėl to teisinių problemų. Tuo metu buvo ir vyras ir jis galėjo pasirašyti, o ji pasirašė nepagalvodama. Atsakovų vertinimu nepaisant to, kad atsakovė nurodė, kad jai nebuvo svarbu kas pasirašo, tačiau kadangi sutarčiai sudaryti nustatyti imperatyvūs įstatymo reikalavimai, šitoks nuomos sutarties surašymas prieštarauja įstatymui. Užtenka J. Ž. pasisakyti, kad ji atsisako sandorio ir konkrečiu atveju to pakanka.

Byloje nustatytų aplinkybių, kad ant minėtos nuomos sutarties neturėdama įgaliojimo pasirašė O. B., šalys neginčija. Pagal LR CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktą, LR CK 6.547 straipsnio 1 dalį žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. LR CK 1.76 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys, o tuo atveju, jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Įstatymas nurodo, kad už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios sudarantis sandorį asmuo pats negalėjo pasirašyti. Sandoriai gali būti sudaromi per kitus asmenis įstatymo numatytais atvejais. LR CK 2.133 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kita sandorio šalis, sudariusi sutartį su tokios teisės neturinčiu asmeniu, gali sandorio atsisakyti, kol atstovaujamasis sandorio nepatvirtino, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaro sandorį su neįgaliotu asmeniu. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę draugiški, ilgalaikiai santykiai, grįsti abipusiu pasitikėjimu. Ieškovė patvirtino, kad jai buvo nesvarbu kas pasirašo sutartį. Nors byloje nėra duomenų, kad J. Ž. būtų žinojusi turi ar neturi O. B. įgaliojimą, nes ši aplinkybė buvo nustatyta bylą nagrinėjant teisme, tačiau J. Ž. tuo ir nesidomėjo, net keletą kartų bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad jai tai buvo nesvarbu. Teismui nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė buvo suklaidinta. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalys sudarydamos nuomos sutartį išreiškė savo valią, J. Ž. nekėlė klausimo kodėl pasirašo ne A. B., o kitas asmuo, tarp šalių nekilo ginčo dėl nuomos mokėjimo, nebuvo net pasirašoma, kad sumokama nuoma, sutartys buvo pratęsiamos. 2011-12-19 Privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2013-12-19 ( 11 b.l., 1 tomas). Per tą laiką tarp šalių iki sprendžiant dėl žemės pardavimo, anksčiau nebuvo kilę jokių konfliktų, byloje nėra tokių duomenų. Teismas, atsižvelgdamas į faktines byloje nustatytas aplinkybes, pačios atsakovės J. Ž. paaiškinimus, įvertinęs tai, kad pasirašant sutartį kartu buvo ir asmuo kuris turėjo įgaliojimą ir nebuvo jam jokių kliūčių pasirašyti sutarties, vertina, kad nėra pagrindo netikėti O. B. paaiškinimais, kad ji tiesiog nepagalvojusi pasirašė ant sutarties, nematė, kad pažeidžia įstatymo reikalavimus, kad tai gali sukurti kokias tai teisines pasekmes. Pasirašyta nuomos sutartis išreiškė šalių valią, buvo susitarta dėl sutarties sąlygų, sutartis buvo vykdoma, ieškovas naudojosi žemės sklypu, mokėjo nuomos mokestį. Teismas daro išvadą kad formaliai yra pažeistos LR CK 1.76 straipsnio, LR CK 6.547 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į LR CK 2. 133 straipsnio 7 dalies nuostatas negalima vienareikšmiai padaryti išvados, kad atsakovė J. Ž. žinojo ar nežinojo apie O. B. teisę pasirašyti ant sutarties, ta aplinkybė ar ji turi ar neturi įgaliojimą, yra pagrindo vertinti, jai buvo nesvarbi, todėl negalima teigti, kad ji nežinojo, kad O. B. neturi įgaliojimo atstovauti, kai bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė paaiškėjo, aiškinantis, kas pasirašė ant sutarties, kurioje šalimi buvo įvardintas A. B.. Teismo vertinimu atsakovė tuo nesidomėjo, jai šios aplinkybės nebuvo svarbios ir neatrodė reikšmingos. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės prašymas, esant nustatytoms aplinkybėms, atsisakyti nuomos sandorio, yra pagrįstas. Atsižvelgiant į LR CK 1.80 straipsnio nuostatas, konkrečias nustatytas faktines aplinkybes, pripažinti sudarytą nuomos sutartį negaliojančia ir panaikinti nuo sudarymo momento, vien tik formaliais pagrindais, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais būtų neteisinga. Atsakovų J. Ž. ir V. S. priešieškinys dėl prašymo priimti atsakovės J. Ž. atsisakymą sandorio - privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties, sudarytos 2011-12-19 tarp ieškovo A. B. ir atsakovės J. Ž. dėl 14,700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti šią sutartį nesudaryta bei negaliojančia, netenkintinas.

Vadovaujantis LR CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Pagal LR CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Bylos duomenimis ieškovui 4700,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo (50 b.l., 1t). Ieškovas pateikė duomenis apie 100,00 žyminio mokesčio sumokėjimą už atskirąjį skundą ( 139 b.l., 1 tomas). 2014-03-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ieškovo atskirasis skundas tenkintas iš dalies. Atsakovai už priešieškinį sumokėjo 200,00 Lt žyminio mokesčio ( 144 b.l. 2 tomas). Pašto išlaidos valstybei sudaro 128,59 Lt. Ieškovas pateikė duomenis apie 5747,50 Lt turėtas išlaidas dėl atstovavimo. Nurodė, kad susipažinimas su dokumentais ir konsultavimas sudaro 200,00 Lt, procesinių dokumentų surašymas 4000,00 Lt, atstovavimas teisme 550,00 Lt +PVM –7,50 Lt ( 63-67 b.l. 3 tomas). Atsakovai pateikė duomenis apie atsakovo V. S. turėtas atstovavimo 2420,00 Lt išlaidas ir J. Ž. turėtas atstovavimo 2420,00 Lt išlaidas. Nurodė, kad už dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme kiekvienas sumokėjo po 2420,00 Lt ( 57-62 b.l. 3 tomas).

Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais, atsižvelgiant į konkrečiai ruoštus dokumentus, jų sudėtingumą ir kitus kriterijus. Konkrečiu atveju šalys į bylą teikė įvairius procesinius dokumentus, tačiau išsamiau nedetalizavo ir nepateikė duomenų dėl išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, ką numato LR CPK 98 straipsnio 2 dalis, kad dėl išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovo ieškinys ir atsakovų priešieškinys atmestini, ieškovų ir atsakovų atstovavimo išlaidos neatlygintinos, paliktinos šalims. ( LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Vadovaujantis LR CPK 96 straipsniu numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.

Vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu, 96 straipsniu iš ieškovo A. B. į valstybės pajamas priteistini 4700,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio. Iš A. B., J. Ž., V. S. priteistina iš kiekvieno po 42,86 Lt pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas iš dalies, vertintina kad tenkintas 50 procentų, A. B. iš atsakovų J. Ž. ir V. S. priteistina po 25,00 Lt patirtų išlaidų dėl sumokėto žyminio sumokėto už atskirąjį skundą.

2013-11-20 Šiaulių apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (52-54, 1 tomas, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-14 nutartis, 26-28 b.l., 3 tomas ).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 178, 185 straipsniais, 259, 263, 265 straipsniais, 268–270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškovo A. B. ieškinį atsakovams J. Ž., V. S., trečiajam asmeniui A. B. dėl 2013-09-05 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, 2013-09-05 hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia, J. Ž. įpareigojimo per vieną mėnesį su A. B. sudaryti žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartį.

Atmesti atsakovų J. Ž. ir V. S. priešieškinį ieškovui A. B., trečiajam asmeniui A. B. dėl atsisakymo nuo 2011-12-19 žemės nuomos sandorio ir 2011-12-19 nuomos sutarties pripažinimo nesudaryta bei negaliojančia.

Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 4700,00 Lt ( keturis tūkstančius septynis šimtus litų) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po 42,86 Lt ( keturiasdešimt du litus 86 ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Priteisti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 25,00 ( dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų už atskirąjį skundą.