Civilinė byla Nr. e2A-220-330/2021

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.11.4.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alduva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Alduva” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 156 723,49 Eur už papildomai atliktus rangos darbų sutartyje nenumatytus darbus.

2.       Ieškovė nurodė, kad laimėjo atsakovės organizuotą pirkimą atviro konkurso būdu, todėl 2018 m. gruodžio 4 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta Tipinė (dujų) rangos darbų sutartis (toliau – Sutartis), kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo pagal Techninės specifikacijos reikalavimus Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti NV Skirstomojo vidutinio slėgio dujotiekio iki sklypų Alksnių g., Ąžuolų g., Beržų g. ir kt. gatvėse Parąžės k., Kretingos sen., projektavimo paslaugas ir statybos darbus (toliau – darbai), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už juos Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties bendra fiksuota kaina –362 842,70 Eur (su PVM).

3.       Ieškovė paaiškino, kad 2018 metų gruodžio mėnesį ji parengė pirminį dujotiekio projektą, pagal kurį, remiantis atsakovės pateikta Technine specifikacija, Projektavimo technine užduotimi, dujotiekio tiesimo (klojimo) darbai turėjo būti atliekami tranšėjiniu (atviru) būdu, o susikirtimo su keliais ir upeliais vietose – uždaru būdu. Ieškovei pradėjus vykdyti tarp šalių sudarytą Sutartį, t. y. atliekant dujotiekio projektavimo darbus, 2019 m. sausio 25 d. ir 2019 m. vasario 6 d. atsakovė pateikė informaciją apie tai, jog sodininkų bendrijos reikalauja jų teritorijoje dujotiekio tiesimo darbus atlikti betranšėjiniu (kryptinio gręžimo, uždaru) būdu. Tuomet ieškovei tapo žinoma, kad reikės atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti Techninėje specifikacijoje, nes priešingu atveju sodininkų bendrijos nebūtų pritarusios parengtam dujotiekio tiesimo projektui ir nebūtų gautas statybos leidimas. Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2019 m. vasario 19 d. buvo gautos Techninės sąlygos statiniams melioruotoje žemėje projektuoti, pagal kurias ieškovės rengiamo darbų projektavimo sprendiniams buvo nustatyti (iškelti) reikalavimai – dujotiekį projektuoti 5 m atstumu nuo drenažo vamzdžių arba perkloti drenažinę  sistemą, o pralaidas kirsti uždaru būdu 1,5 m žemiau pralaidos. Taigi, ieškovei tapo žinoma, jog reikės atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti Techninėje specifikacijoje, nes priešingu atveju nebūtų gautas statybos leidimas. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės persiųstus reikalavimus dėl dujotiekio tiesimo būdo pakeitimo, atliko atitinkamas projektinių sprendinių korekcijas. Remiantis naujais reikalavimais, kurie nebuvo numatyti nei Sutartyje, nei Techninėje specifikacijoje, ieškovė 2019 metų vasario mėnesio viduryje parengė ir galutinai su visomis institucijomis suderino antrąjį dujotiekio darbų projektą.

4.       Ieškovė 2019 m. kovo 12 d. pateikė atsakovei raštą „Dėl darbų technologijos pasikeitimo“, kuriame  nurodė, kad atviru ir uždaru būdu atliekamo dujotiekio montavimo darbų kainų skirtumas sudaro    119 265,01 Eur, kad papildomi drenažinės sistemos perklojimo, apsauginio dėklo po pralaidomis įrengimo (melioravimo) darbai kainuos 55 035,25 Eur. Darbų kaina iš viso padidėtų 156 723,49 Eur suma, todėl ieškovė prašė atsakovės pakeisti Sutartį, pasirašant papildomą susitarimą nenumatytiems darbams apmokėti. 2019 m. balandžio 4 d. ieškovė gavo iš atsakovės raštą, kuriame nurodyta, jog ieškovės 2019 m. kovo 12 d. rašte nurodyti darbai nelaikytini papildomais darbais. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl Sutarties pakeitimo, tačiau atsakymo negavo. Į ieškovės 2019 m. gegužės 10 d. pateiktą pretenziją atsakovė atsakė, kad papildomi darbai pagal Sutartyje nustatytą fiksuotos kainos kainodarą gali būti skiriami tik esant nenumatytoms aplinkybėms, o ieškovės nurodytos aplinkybės nelaikomos nenumatytomis aplinkybėmis, todėl Sutarties keitimai negalimi. Ieškovė visus darbus atliko 2019 m. gegužės 23 d., tačiau atsakovė sumokėjo tik Sutartyje fiksuotą kainą, o už papildomai atliktus darbus nesumokėjo.

5.       Ieškovės aiškinimu, nei darbų pirkimo konkurso sąlygose, nei Techninėje specifikacijoje, nei kituose dokumentuose nebuvo nustatyta jokių specialių sąlygų dėl mažiausiai leidžiamų atstumų nuo dujotiekio iki inžinerinių tinklų ar kitų objektų pakeitimo, nebuvo nurodyta, kad reikės atlikti papildomus melioracijos įrenginių atstatymo darbus ar kad dujotiekis turi būti tiesiamas uždaru būdu. Ieškovė  konkurso metu pateikė pasiūlymą, apskaičiavusi jo kainą be tokių papildomų darbų, už kuriuos atsakovė privalo atsiskaityti. Be to, analogiškose situacijose atsakovė kitiems rangovams kompensavo papildomas išlaidas.  

6.       Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė Sutartimi įsipareigojo suteikti ne tik dujotiekio tiesimo darbų, bet ir projektavimo paslaugas, todėl atsakomybė už tinkamą projekto parengimą bei suderinimą su visais suinteresuotais asmenimis tenka pačiai ieškovei. Atsakovės teigimu, ieškovės parengtame projekte pakeistas darbų atlikimo technologijos būdas negali būti laikomas nauju (papildomu) pirkimo ir Sutarties sąlygose nenumatytu reikalavimu, kadangi ieškovė privalėjo tinkamai įvertinti galimus techninius sprendinius dar prieš teikdama pasiūlymą pirkimo konkursui. Ieškovė, teikdama pasiūlymą pirkimo konkursui, prisiėmė riziką dėl visų paslaugų bei darbų kainos.

7.       Atsakovės teigimu, Sutarties keitimas dėl papildomų darbų turi būti atliekamas iki tokių papildomų darbų užsakymo ar atlikimo ir tik įvertinus visų įstatyme numatytų sąlygų atitikimą. Ieškovė dėl Sutarties pakeitimo į atsakovę kreipėsi jau po projekto suderinimo ir pradėjusi vykdyti dujotiekio statybos darbus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad ieškovės parengtas darbų projektas buvo suderintas 2019 m. kovo 5 d., o darbai pradėti kovo 6 d. Ieškovė tik 2019 m. kovo 12 d. pateikė atsakovei raštą dėl darbų technologijos pakeitimo su prašymu apmokėti už papildomus darbus, kuriame nurodė, kad pateikiant pasiūlymą konkursui nebuvo galimybės numatyti papildomų reikalavimų, iškeltų derinant projektą su įvairiomis institucijomis. Teismas sprendė, kad toks ieškovės prašymas buvo pateiktas pavėluotai, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė pripažinti nurodomus darbus papildomais darbais ir už juos sumokėti. Tokią išvadą teismas grindė ir viešojo pirkimo dokumentų nuostatomis, pagal kurias tiekėjas prisiima visą riziką dėl to, kad ne nuo pirkėjo priklausančių aplinkybių padidės su sutarties vykdymu susijusios tiekėjo išlaidos ir sutarties vykdymas tiekėjui taps sudėtingesnis.

10.       Teismas pažymėjo, kad pirkimo dokumentuose ir Sutartyje buvo aiškiai nurodytas pirkimo objektas – ne tik vidutinio slėgio dujotiekio statybos darbai, bet ir projektavimo paslaugos. Buvo numatytos tik preliminarios darbų apimtys, bet ne darbų technologija ar jos būdas (tai pasirinkti turėjo tiekėjas). Konkrečius darbų kiekius (apimtis) taip pat turėjo įsivertinti pats tiekėjas, teikdamas pasiūlymą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laikėsi nuostatos, kad ieškovės prašymas dėl Sutarties sąlygų keitimo pasikeitus technologiniam būdui, kuriuo ieškovė turėjo vykdyti statybos darbus, taip pat pasikeitus nurodytiems darbų kiekiams, galėjo ir turėjo būti nagrinėjamas tik ieškovei laiku pareiškus prašymą dėl fiksuotos kainos peržiūrėjimo, t. y. nuo reikalingų papildomų darbų paaiškėjimo dienos.

11.       Teismas nurodė, kad pagal Sutarties Specialiosios dalies 2.4 punktą už darbus, kuriuos rangovė be užsakovės rašytinio sutikimo atlieka nukrypdama nuo Sutarties, užsakovė rangovei neapmoka. Ieškovė dėl Sutarties pakeitimo į atsakovę nesikreipė iki statybos darbų pradžios, darbus pradėjo nesuderinusi papildomo darbų poreikio, negavusi dėl šių darbų atlikimo atsakovės rašytinio sutikimo, be išankstinio kainos suderinimo, nesudariusi su užsakove rašytinio susitarimo dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė darbus atliko nukrypdama nuo Sutarties, tad atsakovė už tokių darbų atlikimą neturi pareigos mokėti. Teismas nustatė, kad atliekamų darbų pobūdis (reikalavimai, specifikacijos, medžiagos ir pan.) buvo numatytas techniniame projekte, su kuriuo viešojo pirkimo konkurso dalyviai galėjo susipažinti ir teikti savo kainas, pastabas, pasiūlymus. Ieškovė, teikdama pasiūlymą konkursui, patvirtino, jog sutinka su pirkimo sąlygomis ir būsimos sutarties sąlygomis, patvirtino, kad susipažino su visais pirkimo dokumentais ir įsipareigojo laikytis kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių pirkimo objektui bei sutarčiai taikomų teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo patikrinti ir išanalizuoti techninėje specifikacijoje nurodytą darbų apimtį, patikrinti faktinę situaciją vietoje, ji galėjo numatyti, jog gali tekti atlikti kitokius darbus, nei numatė (kitokiu būdu ir kitokiomis sąnaudomis), t. y. galėjo apsidrausti savo riziką (papildoma pasiūlyta kaina viešajame pirkime), tačiau jokių pastabų ar užklausimų užsakovei neteikė, pasiūlė kainą (savo rizika) ir laimėjo viešąjį pirkimą. Ieškovės (verslininkės) elgesys šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, nepaisant Sutartyje nustatytų konkrečių sąlygų ir apribojimų tikintis gauti didesnį atlygį (kainą), viršijantį viešojo pirkimo mažiausios kainos konkurse sudarytos Sutarties įvykdymo kainą, nesuderinant pozicijos (susitarimo) su užsakove.

12.       Teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovės nurodyta atsakovės praktika, pagal kurią atsakovė panašiais atvejais sutiko su kitais rangovais pasirašyti papildomų darbų sutartis, nagrinėjamu atveju negali  būti vertinama, neanalizuojant tarp šalių pasirašytų sutarčių sąlygų, jų turinio, nežinant visų faktinių aplinkybių.

13.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl atsakovės nebendradarbiavimo, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog į visus ieškovės raštus buvo atsakoma. 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Ieškovė UAB „Alduva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

15.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

15.1. Teismas padarė neteisingas išvadas, kad šalims susitarus dėl fiksuotos darbų kainos, atsakovė pagrįstai nesutiko keisti Sutarties sąlygos dėl atsiradusių papildomų nenumatytų darbų apmokėjimo. Teismas iš esmės neišnagrinėjo ginčo, neatliko įrodymų visumos analizės, nevertino atsakovės pozicijos iki teismo proceso, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neteisingai aiškino Sutarties nuostatas.

15.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė laiku nesikreipė į atsakovę dėl Sutarties kainos pakeitimo. Nei Sutartyje, nei teisės aktuose nenumatytas terminas, per kurį turi būti pateiktas prašymas peržiūrėti fiksuotą kainą. Teismas nepagrindė nuostatos, kodėl toks pranešimas turėjo būti suderintas dar iki projekto suderinimo ir darbų pagal Sutartį pradžios. Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, akivaizdu, kad ieškovė 2019 m. kovo 12 d. prašymą dėl papildomo apmokėjimo atsakovei pateikė po Projekto suderinimo (2019 m. kovo 5 d.) per septynias dienas, t. y. per protingą terminą ir savalaikiai. Iki projekto suderinimo nebuvo galimybės tiksliai apskaičiuoti kainos pokyčio, todėl tai buvo padaryta per trumpiausią įmanomą terminą po projekto suderinimo.

15.3. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino ieškovės nurodytos aplinkybės, kad pagal Sutarties 18.11 punktą ieškovės 2019 m. kovo 12 d. pateiktas prašymas privalėjo būti išnagrinėtas per   20 kalendorinių dienų, o atsakymas iš atsakovės buvo gautas tik 2019 m. balandžio 4 d. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovės nebendradarbiavimo. Teismas turėjo vertinti ne formalių atsakovės atsakymų skaičių, o jų turinį, siekį bendradarbiauti. 

15.4. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bei visą finansinę naštą dėl netinkamai parengtos viešo konkurso medžiagos perkėlė rangovei, vertindamas, kad ji galėjo numatyti, jog gali tekti atlikti ir kitokius darbus. Prieš skelbdama viešąjį konkursą, atsakovė nesikreipė į sodininkų bendriją dėl dujotiekio tiesimo darbų būdo, tačiau nei šis faktas, nei pirkėjos pareigos skelbiant viešą konkursą, nei viešo konkurso specifikacija ar darbų techninio įgyvendinimo būdas teismo sprendime nebuvo įvertintas.

15.5. Iki pasiūlymo konkurse pateikimo ieškovė buvo tinkamai išanalizavusi darbų atlikimo vietovę. Teismas nevertino tų aplinkybių, kad rangovė neturi teisinio pagrindo iki projekto parengimo kreiptis į sodininkų bendriją išsiaiškinti jos sutikimo ar nesutikimo dėl dujotiekio vamzdžių klojimo būdo. Teismas nevertino tų aplinkybių, jog sodininkų bendrija kreipėsi į atsakovę su reikalavimu dėl darbų atlikimo būdo, jog atsakovė sutiko su bendrijos reikalavimu, tačiau nesąžiningai ir vienašališkai atsisakė pakeisti Sutarties sąlygą dėl kainos padidinimo.

15.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės (verslininkės) elgesys šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus. Ieškovė yra patyrusi didžiulius nuostolius ne dėl savo klaidų, o dėl trečiųjų asmenų nepagrįstų reikalavimų, apie kuriuos nebuvo žinoma iš viešo pirkimo sąlygų ir su kuriais po Sutarties pasirašymo atsakovė besąlygiškai sutiko. Ieškovė  pradėjo darbus neturėdama atsakovės atsakymo dėl Sutarties sąlygos pakeitimo, nes neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti darbus ar nutraukti Sutartį – tokių teisinių institutų pasinaudojimo galimybės ji net nesvarstė būtent dėl to, kad yra patyrusi, rūpestinga ir apdairi verslininkė, kadangi esminė Sutarties sąlyga buvo darbų atlikimo terminas.

15.7. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į analogiškus faktinius atvejus, kai šalys susitarė dėl papildomų darbų ir sutarčių sąlygų pakeitimo.

16.       Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

17.       Atsiliepime išdėstyti tokie pagrindiniai teiginiai:

17.1. Apeliantė nevertino vienos iš esminių aplinkybių, kad Sutarties kainodarą sudaro fiksuotos kainos nustatymas. Tokiu atveju rangovas prisiima visą riziką dėl to, kad ne nuo užsakovo priklausančių aplinkybių padidės su Sutarties vykdymu susijusios rangovo išlaidos ir rangovui Sutarties vykdymas taps sudėtingesnis (rangovui padidės įsipareigojimų vykdymo kaštai).

17.2. Pirkimo sąlygose (techninėje specifikacijoje, situacijos schemoje, projektavimo techninėje užduotyje) nebuvo numatyta, kokią darbų atlikimo technologiją reikia taikyti, t. y. kur ir kokios apimties dujotiekio darbus reikės vykdyti uždaro ar atviro įrengimo būdu, taip pat nebuvo nustatyti ir jokie kiti technologiniai sprendiniai.

17.3. Ieškovė dalyvavo viešajame pirkime laisva valia ir pasirašydama Sutartį sutiko su visomis kylančiomis rizikomis dėl jos vykdymo. Ieškovės (verslininkės) elgesys nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus. Sutartyje šalys numatė, kad ieškovė, dirbdama savarankiškai bei savo rizika, parengs projektą, suderins jį su visais trečiaisiais asmenimis ir jį įgyvendins. Jei ieškovė, teikdama pasiūlymą pirkime, neįvertino šių aplinkybių, ji pati prisiėmė riziką. Atsakovė nereikalavo atlikti jokių papildomų darbų.

17.4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pateiktus įrodymus bei argumentus dėl Sutarties fiksuotos kainos keitimo ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašymas buvo pateiktas pavėluotai. Sutarties sąlygų keitimo klausimai yra sprendžiami iki rangos darbų vykdymo pradžios, darbai pradedami vykdyti tik sudarius papildomą susitarimą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. Apeliantei buvo žinoma ir suprantama, jog atsakovei gavus tokį rangovės prašymą, Sutarties vykdymas yra sustabdomas, t. y. statybos darbai nepradedami vykdyti, kol neišsprendžiamas klausimas dėl poreikio keisti Sutartį.

17.5. Apeliantė ne tik laiku, t. y. iki rangos darbų pradžios, nesikreipė į atsakovę dėl papildomų darbų apmokėjimo, inicijuojant Sutarties sąlygų pakeitimą, bet ir gavusi atsakovės 2019 m. balandžio 4 d. atsakymą, kad nėra galimybės darbų technologijos būdo keitimo laikyti papildomais darbais ir kad bus mokama pasiūlyme nurodyta kaina, nesikreipė į atsakovę dėl darbų sustabdymo ir (ar) Sutarties nutraukimo, o savo ieškinio reikalavimus teisme pareiškė tik 2020 m. vasario 12 d., praėjus daugiau nei septyneriems mėnesiams nuo Sutarties visiško įvykdymo. 

17.6. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos 2019 m. kovo 12 d. raštas atsakovės buvo gautas tą pačią dieną, o atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės raštuose nurodomos datos nebūtinai sutampa su raštų gavimo data. Atsakovei dviem darbo dienomis pavėluotai pateikus atsakymą, tai iš esmės nekeičia situacijos, nes prašymas dėl Sutarties pakeitimo buvo pateiktas jau pradėjus vykdyti rangos darbus. Net ir laiku pateikus tokį prašymą, t. y. iki rangos darbų pradžios, dar nereiškia, kad toks prašymas būtų patenkintas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad nebuvo pagrindo didinti Sutartyje nustatytą fiksuotą darbų kainą.  

17.7. Nors rangos darbus apeliantė pradėjo vykdyti 2019 m. kovo 6 d. iš karto po projekto suderinimo, savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė netinkamai, t. y. pažeisdama esminę Sutarties sąlygą – įvykdymo terminą.

17.8. Apeliantė neįrodė, kad išžvalgiusi darbų teritoriją, negalėjo tinkamai įvertinti galimų techninių sprendinių prieš teikiant pasiūlymą konkursui, t. y. negalėjo iš anksto numatyti, koks darbų technologinis būdas turės būti taikomas įrengiant dujotiekį.

17.9. Apeliantės argumentus, kad Sutarties kainos padidėjimą lėmė svarbios, objektyvios, nuo rangovės nepriklausančios priežastys, paneigia byloje pateikti įrodymai apie kitų tiekėjų viešajame pirkime pateiktus pasiūlymus. Atsakovė teisme paaiškino, kad įvertinus kitų pirkime dalyvavusių rangovų pasiūlymus, darytina pagrįsta išvada, jog pirkimo sąlygos buvo aiškios, nes kiti pirkime dalyvavę rangovai tinkamai įsivertino visas galimas rizikas ir pasiūlė didesnes kainas, kurios praktiškai atitiko ieškovės reikalaujamą apmokėti galutinę kainą su jos nurodyta esą papildomų darbų suma.

17.10. Apeliantė, kaip šios veiklos srities profesionalė, nuolat dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad šalims sudarius ne fiksuoto įkainio kainodaros sutartį, bet fiksuotos galutinės kainos sutartį, ši kaina nėra keičiama nei faktiškai padidėjus darbų kainai, nei jai sumažėjus, taip pat kad ji prisiima riziką dėl to, jog ne nuo pirkėjo (atsakovės) priklausančių aplinkybių padidės su sutarties vykdymu susijusios tiekėjo išlaidos ir tiekėjui sutarties vykdymas taps sudėtingesnis (pavyzdžiui, tiekėjui padidės įsipareigojimų vykdymo kaštai).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19.       Šioje byloje šalių ginčas kilo dėl rangos sutarties fiksuotos kainos keitimo: apeliantės (rangovės) teigimu, Sutarties vykdymo metu atsirado būtinumas atlikti papildomus darbus, todėl Sutarčiai įvykdyti turėjo būti skirtas papildomas finansavimas. Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad šalims susitarus dėl fiksuotos darbų kainos, rangovės nurodyti papildomi darbai nelaikytini nenumatytais pagal Sutartį darbais, todėl atsakovė pagrįstai nesutiko keisti Sutarties sąlygų dėl atsiradusių, pasak apeliantės, papildomų darbų apmokėjimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo ginčo, neatliko įrodymų visumos analizės, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir aiškino Sutarties nuostatas, neteisingai nusprendė, kad rangovė laiku nesikreipė į užsakovę su prašymu dėl Sutarties keitimo, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį dėl 156 723,49 Eur už papildomai atliktus darbus priteisimo. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. 

Dėl ieškovės atliktų darbų pobūdžio

20.       Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 4 d. tarp apeliantės ir atsakovės buvo pasirašyta Tipinė (dujų) rangos darbų sutartis Nr. 40410/582006, kurios specialiosios dalies 1.1 punkto pagrindu apeliantė (rangovė) įsipareigojo pagal Techninės specifikacijos reikalavimus Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti NV Skirstomojo vidutinio slėgio dujotiekio projektavimo paslaugas ir statybos darbus, perduoti šių darbų rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal Sutarties specialiosios dalies 2.2 punktą bendra darbų kainą sudaro – 362 842,70 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, darbams taikomas kainos apskaičiavimo būdas – fiksuota kaina (Sutarties specialiosios dalies 2.3 punktas). 2018 m. gruodžio mėnesį apeliantė parengė pirminį dujotiekio projektą, kuriame dujotiekio tiesimo (klojimo) darbai turėjo būti atliekami tranšėjiniu (atviru) būdu, o susikirtimo su keliais ir upeliais vietose –  uždaru būdu. Nurodytas pirminis projektas su atsakove nebuvo derintas, nes atliekant projektavimo darbus paaiškėjo, kad padidės dujotiekio montavimo darbų atlikimo uždaru būdu dalis, taip pat reikės atlikti papildomus darbus melioracijos įrenginių zonoje. Apeliantės teigimu, dėl šių papildomų darbų susidarė kainų skirtumas – Sutarties vykdymas padidėjo 156 723,49 Eur suma, kurią atsakovė nepagrįstai atsisakė apmokėti.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Civilinio kodekso (toliau – CK)  normas, reglamentuojančias šalių galimybę keisti rangos sutarties kainą, yra nurodęs, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006 ir kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šalys, nustatančios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes, o kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo atveju gali būti tik išimtiniais atvejais. Galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019 ir kt.). Kasacinis teismas viešųjų pirkimų bylose, susijusiose su išlaidų dėl papildomų darbų atlikimo atlyginimo priteisimu, yra nurodęs dėl tiekėjui pagal pirkimo sąlygas pagrįstai priskiriamos rizikos, t. y. tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį (pvz., projektavimo ranga), o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų – perkant projektavimo ir statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-161/2012 ir kt.).

22.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką bei įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nebuvimą būtinų sąlygų šalių sudarytos Sutarties fiksuotai kainai didinti.

23.       Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, darbų pirkimo dokumentų sudėtinės dalies –Techninės specifikacijos Priedo Nr. A-1 – Projektavimo techninės užduoties 2 punkte buvo nustatyti bendrieji nurodymai gamtinių dujų skirstymo sistemos projektavimui, įskaitant tai, kad į parengto techninio darbo projekto sudėtį įeina sprendinių techninės specifikacijos (2.1.3 punktas) ir sąnaudų (medžiagų, įtaisų, įrenginių ir darbų) kiekių žiniaraščiai (2.1.5 punktas). Taip pat Projektavimo techninės užduoties 9 punkte buvo nustatyta, kad dujų skirstymo sistemos projekto sprendiniai neturi pažeisti trečiųjų šalių interesų. Tuo atveju, jei projekto sprendiniai gali turėti ar turi įtakos trečiųjų asmenų interesams, reikia gauti visus būtinus suinteresuotų asmenų sutikimus tokiems sprendiniams įgyvendinti. Projekto Aiškinamojo rašto 3 dalyje „Požeminis dujotiekis“ buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad sodininkų bendrijos „Medvalakis“ teritorijoje dujotiekis projektuojamas įrengti uždaru būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Techninėje specifikacijoje, kuri yra pagrindinės Sutarties dalis, konkrečiai įvardyta, kad joje pateikti apytikriai darbų kiekiai, kurie projektavimo metu gali keistis. Dėl to darbų pirkimo konkurso sąlygos ir pirkimo objekto apibrėžtis pirkimo dokumentuose leido apeliantei, kaip profesionaliai statybos verslo dalyvei, suprasti, kad galutinis darbų kiekis, jų pobūdis ir apimtis gali paaiškėti tik atlikus projektavimo darbus, todėl ji savo rizika turėjo nustatyti dujotiekio rekonstrukcijos darbų apimtis ir būdus ir pagal tai pateikti pirkimo konkursui pasiūlymo kainą. Aktualu tai, kad apeliantė, prieš pateikdama pasiūlymą viešojo pirkimo  konkursui, galėjo išsamiai susipažinti su statybos rangos darbų vykdymo vieta ir su ta reikšminga informacija, kurios galėjo prireikti apskaičiuojant pasiūlymo kainą. Techninės specifikacijos 5.2.3.2 punkte buvo nustatyta, kad tiekėjas prisiima visą riziką dėl to, kad ne nuo pirkėjo priklausančių aplinkybių padidės su sutarties vykdymu susijusios tiekėjo išlaidos ir tiekėjui sutarties vykdymas taps sudėtingesnis. Sutarties Bendrosios dalies 4.6 punkte nustatyta, kad rangovas prisiima visą riziką dėl to, kad ne nuo užsakovo priklausančių aplinkybių padidės su Sutarties vykdymu susijusios rangovo išlaidos ir rangovui Sutarties vykdymas taps sudėtingesnis. Techninės specifikacijos 5.2.3.1 punkte numatyta, kad tiekėjas savo rizika ir nuožiūra aplanko bei išžvalgo objekto vietą, jo aplinką, surenka visą informaciją, kuri gali būti reikalinga rengiant pasiūlymą. Pagal Techninės specifikacijos 5.2.3.6 punkto nuostatas tiekėjas turi gauti visų privačių žemės sklypų savininkų, kurių žemės sklypuose bus statomas dujotiekis, suderinimus. 

24.       Pirmiau išdėstytos nuostatos sudaro pagrindą spręsti, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog pasikeitusį darbų atlikimo būdą ir apimtį lėmė objektyvios ir ne nuo jos priklausančios aplinkybės. Apeliantės teiginys, kad atsakovė iki pirkimo konkurso paskelbimo privalėjo gauti visus būtinus suderinimus, tarp jų ir konkrečių suinteresuotų trečiųjų asmenų sutikimus dėl dujotiekio tiesimo, yra niekuo nepagrįstas, nes pagal pirkimo sąlygas tokia pareiga nustatyta būtent pačiai apeliantei. Akivaizdu, kad šiuo atveju pirkimo sąlygos ir numatomų atlikti darbų pobūdis (ir projektavimas, ir darbai) turėjo esminę reikšmę, nes teikdama pasiūlymą būtent apeliantė turėjo įsivertinti visas aktualias aplinkybes, susijusias su konkrečios pasiūlymo kainos apskaičiavimu ir galimybe už tą kainą tinkamai įvykdyti prievoles, prisiimdama su tuo susijusią didesnę verslo riziką. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012 ir kt.). Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju projektuojama individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Projektavimo paslaugų pobūdis lemia tai, kad jas perkantis užsakovas negali nurodyti tikslių projektuojamų darbų, nes tai paaiškėja atlikus projektavimo darbus, t. y. jau vykdant tokio pobūdžio rangos sutartį ir suteikiant užsakovui paslaugas. Todėl apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad papildomų darbų atsiradimo poreikį lėmė esą netinkamai atsakovės parengta viešojo pirkimo konkurso medžiaga, nepaneigia jos kaip projektuotojos pareigų ir prisiimamos rizikos dėl sugebėjimo įvykdyti Sutartyje numatytus darbus už konkrečią pasiūlytą kainą. Priešingai, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad atliekant projektavimo darbus didesnė atsakomybė ir rizika tenka būtent rangovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

25.       Apeliantė, nurodydama apie atsiradusį papildomų, nenumatytų darbų atlikimo poreikį, iš esmės remiasi tik aplinkybe, kad kitokio dujotiekio įrengimo būdo pareikalavo sodininkų bendrija, kurios teritorijoje turėjo būti tiesiamas dujotiekis. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą viešojo pirkimo specifiką, neduoda pagrindo spręsti dėl atsiradimo tokių papildomų darbų, kurių apeliantė objektyviai negalėjo numatyti. Esant aiškiam pirkimo objektui ir perkant ne tik darbus, tačiau ir projektavimo paslaugas, nenustačius aplinkybių, jog būtent atsakovė būtų keitusi nustatytas pirkimo sąlygas, nėra pagrindo teigti apie atsiradimą objektyvių ir nuo apeliantės valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių būtų atsiradusi būtinybė atlikti papildomus darbus ir dėl to keisti Sutarties kainą. Kaip jau akcentuota, pareiga gauti visus būtinus suinteresuotų asmenų sutikimus konkretiems darbų sprendiniams įgyvendinti buvo nustatyta pačiai apeliantei, kaip projektuotojai. Pasak apeliantės, ji neturėjo galimybių kreiptis į trečiuosius asmenis dėl reikalingų sutikimų iki Sutarties pasirašymo, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad siūlydama savo kainą, apeliantė tikėtinai neapdairiai ir be gilesnės analizės atlikimo pasirinko pigesnį dujotiekio tiesimo būdą, kuriam, kaip paaiškėjo pradėjus vykdyti Sutartį, nebuvo realaus faktinio pagrindo. Apeliantė pati pripažįsta, kad praktikoje projektai dažnai pasikeičia po to, kai konkretūs projektiniai sprendiniai pateikiami derinti tretiesiems asmenims ir negaunamas jų sutikimas. Apeliantė taip pat pripažįsta, kad konkretus darbų atlikimo būdas nebuvo nurodytas nei viešojo pirkimo dokumentuose, nei Sutartyje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo apeliantės nurodytų darbų laikyti papildomais darbais, nes pagal Sutartį buvo atliekami tie patys – dujotiekio tiesimo (klojimo) darbai. Byloje nėra ginčo, kad apeliantės darbų kaštai padidėjo, o pačios Sutarties vykdymas pasunkėjo dėl pasikeitusio darbų atlikimo būdo, tačiau, kaip minėta, dujotiekio tiesimo būdą turėjo iš anksto numatyti ir pasirinkti apeliantė. Tokią aplinkybę lėmė tiek pačios apeliantės netinkamai įvykdytos pareigos paruošiant pasiūlymą pagal atsakovės iš anksto pateiktas pirkimo sąlygas, tiek paties pirkimo specifika. Apeliantė, neįrodžiusi išimtinių, objektyvių ir nuo jos nepriklaususių aplinkybių, kaip pagrindo keisti fiksuotą Sutarties kainą, turėjo įvykdyti Sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Tokią poziciją iš esmės patvirtina ir aplinkybės, susijusios su darbais melioracijos įrenginių zonoje – apeliantė neįrodė, kad negalėjo numatyti specifinių darbų tiesiant dujotiekį melioracijos įrenginių zonoje, nes pirkimo sąlygose ir kituose pirkimo dokumentuose jie nebuvo apibrėžti kaip būtini, tačiau vykdant Sutartį (projektavimo darbų etape) paaiškėjo, jog reikės juos atlikti.

26.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, jog apeliantė Sutartį įvykdė nukrypdama nuo jos. Apeliantė darbus įvykdė pagal Sutartį, tačiau neįgijo teisės į didesnės, nei buvo nustatyta Sutartyje, kainos už juos gavimą. Visgi tokios teismo išvados nepagrįstumas neturi reikšmės iš esmės įvertinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatavus, kad apeliantės atlikti darbai nekvalifikuotini kaip papildomi, Sutartyje nenumatyti darbai, ir nustačius, jog darbai atlikti pagal apeliantės parengtą ir su atsakove suderintą projektą, atsakovė pagrįstai sumokėjo Sutartyje nustatytą kainą, kurią keisti (didinti ar mažinti) nebuvo išimtinio pagrindo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, grindžiamais šios nutarties 23 punkte išdėstytomis nuostatomis, pateikia subjektyvų šių nuostatų interpretavimą sau naudinga linkme, tačiau vien tai, kad teismo sprendimas nėra palankus apeliantei, nereiškia, kad jis yra nepagrįstas. Įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei Sutarties nuostatas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas išsamiai išanalizavo tiek aktualias materialinės teisės normas, pirkimo dokumentų bei Sutarties nuostatas, tiek atsižvelgė ir įvertino visas apeliantės nurodytas ginčo aplinkybes.

Dėl informavimo apie papildomus darbus

27.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantė prašymą dėl papildomų darbų apmokėjimo atsakovei pateikė pavėluotai, nes, anot apeliantės, nėra nustatyto termino, per kurį rangovė privalo kreiptis į užsakovę paaiškėjus, kad tenka didinti darbų kainą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apeliantės argumentai nėra pagrįsti.

28.       Pagal CK

29.       Sistemiškai aiškinant CK 6.653 straipsnio 4 dalies ir CK 6.684 straipsnio 4 dalies normas, darytina išvada, jog pranešęs užsakovui apie būtinumą atlikti papildomus darbus ir dėl to padidinti sutarties kainą, rangovas turi sulaukti užsakovo atsakymo į jo pranešimą, o tuomet apsispręsti, ar tęsti darbus už užsakovo sutinkamą mokėti kainą, ar atsisakyti sutarties. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, yra pažymėjęs, kad ši norma apsaugo užsakovą nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Šiuo atveju, priešingai nei nurodo apeliantė, terminas ,,laiku“ suprantamas kaip rangovo pareiga apie padidėsiančius sutarties vykdymo  kaštus pranešti užsakovui dar iki atsiradusių papildomų darbų atlikimo pradžios, nes negavus dėl to užsakovo sutikimo, rangovas darbus vykdo savo rizika neturėdamas patvirtinimo, kad bus sumokėta padidėjusi Sutarties kaina.

30.       Analizuojamu atveju apeliantė akcentuoja momentą, kada turėjo būti pranešta atsakovei apie padidėjusią darbų atlikimo kainą, teigdama, kad atsakovė nebendradarbiavo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė atsakovei naudingas išvadas. Atsakovės atsisakymas apmokėti už apeliantės nurodytus papildomus darbus negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimo pareigos pažeidimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nepaisant susirašinėjimo tarp šalių, byloje konstatuota, jog apeliantės nurodyti darbai nelaikytini papildomais darbais, todėl aptariami apeliantės argumentai iš esmės neturi teisinės reikšmės ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio atmetimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Priešingai nei aiškina apeliantė, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad teismas nevertino apeliantės teisinės pozicijos ar pažeidė šalių lygiateisiškumo principą – sprendime pasisakyta ne tik dėl atsakovės pateiktų argumentų, bet taip pat įvertintos ir ieškovės nurodytos aplinkybės, svarbios nagrinėtam byloje ginčui.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

31.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, padarė teisingas išvadas dėl ginčo, išskyrus išvadą dėl ieškovės prievolių įvykdymo nukrypstant nuo Sutarties, kuri (išvada) neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimo rezultatui. Tuo remiantis apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                 Danutė Gasiūnienė

                Vytautas Zelianka