Civilinė byla Nr. 2A-126-823/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00481-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.

                                                                           Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ukrainos kompanijos „Fruit Master Foods“ LLC ir atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „NIDAN-SOKI“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo ir atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „NIDAN-SOKI“ apeliacinį skundą  dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m.  balandžio 27 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-2601-275/2015 pagal ieškovės Ukrainos kompanijos „Fruit Master Foods“ LLC ieškinį atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei „NIDAN-SOKI“ (perėmusiai buvusios atsakovės Obchtchestvo s ogranitchennoi otvetstvennostyou „Sovmestnoe predpriyatie „NIDAN-EKOFRUKT“ procesines teises ir pareigas) dėl tarptautinės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) registracijos Nr. 756176B pripažinimo negaliojančia Nicos klasifikacijos 32 klasės prekių atžvilgiu ir tarptautinės prekių ženklo „My family“ fig. registracijos Nr. 824469 panaikinimo dėl nenaudojimo Nicos klasifikacijos 32 klasės prekių atžvilgiu bei atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „NIDAN-SOKI“ priešieškinį ieškovei „Fruit Master Foods“ LLC dėl tarptautinės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) registracijos Nr. 962481 pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovei Ukrainos kompanijai „Fruit Master Foods“ LLC (toliau – ir ieškovė) priklauso tarptautinis prekių ženklas „MOYA SEMYA“ (kirilica), registracijos Nr. 962481, apsauga Lietuvos Respublikoje galioja nuo 2007 m. gruodžio 27 d., ženklas registruotas 32 tarptautinės Nicos klasifikacijos klasės prekėms „alus; mineralinis ir gazuotas vanduo ir kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai; sultys“. Ieškovei taip pat priklauso nacionalinis prekių ženklas „MOYA SEMYA“ (kirilica), registracijos Nr. 64906, ženklas registruotas 32 tarptautinės Nicos klasifikacijos klasės prekėms, prioriteto data – 2011 m. balandžio 4 d.

Atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei „NIDAN-SOKI“ (toliau – ir atsakovė) priklauso tarptautinis prekių ženklas „My family“, registracijos Nr. 824469, apsauga Lietuvos Respublikoje galioja nuo 2004 m. vasario 4 d., ženklas registruotas 32 tarptautinės Nicos klasifikacijos klasės prekėms „mineralinis ir gazuotas vanduo ir kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai“. Atsakovei tarp pat priklauso tarptautinis prekių ženklas „MOYA SEMYA“ (kirilica), registracijos Nr. 756176B, apsauga išplėsta į Lietuvos Respubliką nuo 2009 m. spalio 6 d., ženklas registruotas 32 tarptautinės Nicos klasifikacijos klasės prekėms „mineralinis ir gazuotas vanduo ir kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai“. 

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia atsakovės tarptautinę prekių ženklo registraciją „MOYA SEMYA“ (kirilica) (Reg. Nr. 756176B) 32 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad atsakovės tarptautinio prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) registracija Lietuvoje įgaliojo vėliau nei ieškovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) registracija. Ieškovės ir atsakovės prekių ženklai „MOYA SEMYA“ (kirilica) vizualiai yra aukšto panašumo lygio (tie patys žodžiai, užrašyti kirilicos abėcėlės didžiosiomis raidėmis, ieškovės prekių ženklo pirmosios žodžių raidės užrašytos kiek didesniu šriftu), fonetiškai bei semantiškai – tapatūs, ir tai klaidina visuomenę dėl prekių kilmės šaltinio. Ieškovės registracijos saugomos prekės apima visas atsakovės registracijos prekes, t. y. lyginamos prekės yra tapačios. Lyginamų prekių realizacija vyksta panašiais ar tapačiais kanalais, prekės parduodamos tuose pačiuose parduotuvių skyriuose, maitinimo įstaigose, kavinėse, baruose, restoranuose.

Ieškovė taip pat prašė teismo panaikinti dėl nenaudojimo atsakovės tarptautinio prekių ženklo „My family“ (Reg. Nr. 824469) registraciją, išplėstą į Lietuvos Respubliką, 32 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją žymėti. Nurodė, kad atsakovė iki ieškinio padavimo Vilniaus apygardos teismui dienos nenaudojo prekių ženklo „My family“ (Reg. Nr. 824469) Lietuvos Respublikoje. Penkerių metų terminas, kuriam pasibaigus prekių ženklo „My family“ registracija gali būti panaikinta Lietuvos Respublikoje dėl nenaudojimo pradedamas skaičiuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 4 d., kai baigėsi 18 mėnesių terminas Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui (toliau – VPB) pranešti Tarptautiniam biurui apie suteikiamą apsaugą. Interneto paieškos sistemoje www.google.lt nebuvo rasta jokios informacijos lietuvių kalba apie prekių ženklo „My family“ naudojimą sultims, mineraliniam vandeniui, kitiems gaiviesiems gėrimams. Aplankius didžiuosius Lietuvos prekybos centrus MAXIMA, IKI, Norfa, Rimi, bei patikrinus informaciją elektroninėje parduotuvėje e-Maxima paaiškėjo, kad prekių, pažymėtų prekių ženklu „My family“ minėtuose prekybos centruose nėra. Patikrinus atsakovės tinklalapį, kuriame pateikiami visi atsakovės gaminami bei parduodami produktai, nebuvo rasta nei vieno prekių ženklu „My family“ pažymėto produkto pavyzdžio.

Atsakovė Obchtchestvo s ogranitchennoi otvetstvennostyou „Sovmestnoe predpriyatie „NIDAN-EKOFRUKT“ (teisių perėmėja - ribotos atsakomybės bendrovė „NIDAN-SOKI“) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad prekių ženklas „My family“ Lietuvoje naudojamas nuo 2011 m. vasario 22 d. Prekių ženklas „My family“ naudojamas ant lipduko, kuris priklijuotas ant kiekvienos prekės pakuotės, su raide „R“ apskritime. Atsakovės prekių ženklai „My family“ ir „MOYA SEMYA“ (kirilica) priklauso prekių ženklų šeimai. Produkcijos, skirtos eksportui, gamybos procese kiekviena pakuotė žymima tiek lotynu kalba užrašytu ženklu „My family“, tiek kirilica užrašytu ženklu „MOYA SEMYA“. Lietuvos vartotojų sąmonėje šie prekių ženklai sudaro bendrą visumą – prekių ženklą, vertimo pagalba adaptuotą naudojimui įvairiose valstybėse, ir susijusį su tuo pačiu produktu.

Priešieškiniu atsakovė prašė ieškovės tarptautinę prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) registraciją Nr. 962481 pripažinti negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 3 dalies pagrindais. Nurodė, kad atsakovei priklausančio prekių ženklo „My family“ registracija Lietuvoje yra  pirmesnė, nei ieškovės ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica). Atsakovės prekių ženkle „My family“ šriftas ir fonas atlieka tik dekoratyvinę funkciją ir nedaro įtakos vartotojų bendram suvokimo įspūdžiui, kadangi vartotojai prisimena ženklus būtent pagal žodinius, o ne vaizdinius elementus. Tiek ieškovės, tiek atsakovės prekių ženklai sudaryti iš dviejų žodžių, kurie yra gerai suprantami Lietuvos vartotojams (rusų ir anglų kalbos yra užsienio kalbos, kurias labiausiai moka ir žino Lietuvos vartotojas), todėl ženklai vartotojui sukels identišką įspūdį, kurį sustiprina ir tai, kad abu prekių ženklai vienu metu naudojami ant tos pačios pakuotės, todėl vartotojas suvokia, kad šiuos ženklus sudaro tas pats žodis, užrašytas dviem kalbomis. Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovės prekių ženklai sudaryti iš paprastų, kasdienių žodžių, vien semantinio ženklų panašumo pakanka, kad konstatuoti ženklų klaidinamą panašumą.

Atsakovės teigimu, prekių ženklas „MOYA SEMYA“ buvo sukurtas Rusijoje 1995-1996 metais, pirmojo Rusijoje 32 klasės prekėms registruoto prekių ženklo prioriteto data – 1998 m. balandžio 1 d. Atsakovė prekių ženklą „MOYA SEMYA“ 32 klasės prekėms pradėjo naudoti 2001 m. pagal licencinę sutartį su ankstesniu ženklo savininku. Nuo 2002 m. atsakovė įgijo išimtines teises į prekių ženklus „MOYA SEMYA“ ir naudoja šiuos ženklus sultims ir nektarams žymėti tiek Rusijoje, tiek užsienio valstybėse. Dėl ženklo aktyvaus naudojimo ir reklamos, ženklas pripažintas plačiai žinomu Rusijoje nuo 2008 m. sausio 1 d. Ieškovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) tarptautinės registracijos Nr. 962481 paraiška paduota 2007 m. gruodžio 27 d., t. y. 9 metais vėliau, nei registruotas pirmasis prekių ženklas Rusijoje ir 5 metais vėliau, nei šį ženklą pradėjo naudoti atsakovė. Ieškovė – Ukrainoje registruota bendrovė, pamačiusi, kad atsakovė sėkmingai prekiauja sultimis ir nektarais Rusijoje, pradėjo analogišką veiklą Ukrainoje, visiškai kopijuodama pakuotės dizainą ir prekių ženklo idėją. Ieškovė ir atsakovė yra tiesioginės konkurentės. Ieškovės prekių ženklo paraiškos padavimo metu ženklas „MOYA SEMYA“ turėjo reputaciją ir buvo plačiai žinomas tiek NVS, tiek Baltijos valstybių teritorijose. Ieškovė, pareikšdama registruoti ginčo prekių ženklą, siekė pasinaudoti atsakovės ženklo reputacija, patrauklumu ir komercine sėkme.

Ieškovė, atsikirsdama į priešieškinio reikalavimus, nurodė, kad atsakovės argumentai dėl prekių ženklų „My family“ ir „MOYA SEMYA“ priklausymo prekių ženklų šeimai nepagrįsti ir neatitinka Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) bei Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) formuojamoje praktikoje nurodytų sąlygų. Prekių ženklai „MOYA SEMYA“ ir „My family“ nėra klaidinamai panašūs, kadangi skiriasi žodinių elementų sudėtimi, abėcėle, grafiniu išpildymu, kompozicija, spalvomis. Vien fakto, kad ženklai užrašyti vienos reikšmės žodžiais skirtingomis užsienio kalbomis, nepakanka ženklus pripažinti semantiškai panašiais; reikšminga Lietuvos gyventojų dalis gali nežinoti vieno iš lyginamų ženklų prasmės ir lengvai suvokti/įsiminti prekių ženklo prasmę kita užsienio kalba. Atsakovė neturi pagrindo remtis ankstesnėmis teisėmis į Rusijos nacionalinius prekių ženklus, kadangi jų apsauga Lietuvos Respublikoje negalioja. Atsakovės pateikti įrodymai gali pagrįsti aukštesnį ženklo skiriamąjį požymį Rusijoje, tačiau ne reputaciją Lietuvoje. Tai, kad atsakovės prekių ženklas nebuvo žinomas ieškovės kilmės šalyje  - Ukrainoje, patvirtina faktas, kad atsakovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ registracija Nr. 756176B Ukrainoje buvo panaikinta 2010 metais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. sprendimu ir 2015 m. balandžio 27 d. papildomu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad ieškovės tarptautinė prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) (Reg. Nr. 962481) registracija Lietuvoje yra pirmesnė nei atsakovės tarptautinė prekių ženklo MOYA SEMYA“ (kirilica) (Reg. Nr. 756176B) registracija Lietuvoje bei pripažino, kad prekių ženklai „MOYA SEMYA“ (kirilica), Reg. Nr.962481 ir  „MOYA SEMYA“ (kirilica), Reg. Nr. 756176B vizualiai yra aukšto panašumo laipsnio, fonetiškai ir semantiškai identiški, todėl klaidina visuomenę dėl prekių kilmės šaltinio. Tai sudaro pagrindą atsakovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica), Reg. Nr. 756176B, registraciją pripažinti  negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Teismas konstatavo, kad tarp prekių ženklų „My family“ ir „MOYA SEMYA“ (kirilica) egzistuoja esminis skiriamasis elementas, t. y. grafinis vaizdavimas skirtingų abėcėlių raidėmis, todėl vieno iš ženklų registracija nėra tapati kito ženklo registracijai. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vartotojas Lietuvoje nematytų skirtumo tarp parduodamų tos pačios rūšies prekių, kurios pažymėtos prekių ženklais My family“ ir „MOYA SEMYA“. Prekė, kurios pavadinime nėra rusų kalbos žodžių, vartotojo nebus priskiriama rusų ar kitos slavų kalbą naudojančios valstybės gamintojui. Nors teismas sutiko, kad Lietuvos vartotojai gerai supranta rusų ir anglų kalbas, tačiau nurodė, jog lyginamieji prekių ženklai nesukelia identiško suvokimo įspūdžio, kurį lemia tapati ženklų prasmė, kadangi nagrinėjamu atveju žodžiai pagal pirmąjį ir bendrąjį regimąjį įspūdį nėra panašūs, skiriasi savo žodinių elementų sudėtimi, abėcėle, grafiniu išpildymu, kompozicija, spalvomis, tarimu, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės prekės ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) naudojimas suklaidins vartotoją ir jam suformuos nuomonę, kad jis įsigyja prekės ženklo „My family“ prekę.

Teismas nustatė, kad atsakovė prekių ženklą „My family“ naudojo ant prekės pakuočių išvertusi jį į rusų kalbą – „MOYA SEMYA“ (kirilica), analogiškomis spalvomis (mėlyna ir raudona), kokios yra įregistruotos ženklui „My family“, tačiau įraše ant lipduko, klijuojamo ant morsų ir nektarų pakuočių vieno šono, kuriame suteikiama informacija apie produkto sudėtį, kaip prekės pavadinimas nurodyti žodžiai „My family®“, kurie skiriasi nuo įregistruoto prekės ženklo savo elementais, nes jis nurodytas kitokiu šriftu ir grafiniais elementais nei įregistruotas ženklas (t. I, b. l. 30, 35 ir t. II, b. l. 89-93). Teismo vertinimu, atsakovei kartu naudojant vaizdinius prekės ženklo elementus – spalvų gamą, šriftą, ir žodinį ženklo elementą, naudojami abu prekės ženklai, t. y. ir įregistruotasis prekės ženklas „My family“, ir vėliau atsakovės įregistruotas „MOYA SEMYA“ (kirilica). Teismas nurodė, kad net ir minimalus prekės ženklo  naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimas iš tikrųjų. Tai, kad žodžių junginio „My family“ ant lipduko Lietuvos vartotojas gali nepastebėti, ir kad jis šios prekės nepriskirs prekės ženklui „My family“, teismo vertinimu, nereiškia, jog atsakovė nenaudoja prekės ženklo „My family“. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad ne ji pati, o kitos įmonės naudoja jos prekės ženklą jos sutikimu nuo 2011 m. kovo 29 d., t. y., jog ribotos atsakomybės bendrovė „Nidan-Gross“ 2011-2012 m. tiekė į Lietuvą sultis ir sulčių nektarus (sulčių gėrimus), pažymėtus prekių ženklu „My family“ (tarptautinės registracijos Nr. 824469). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl ženklo „My family“ registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo atmetė.

Teismas taip pat pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė nenaudotų prekės ženklo „My family“, toks nenaudojimas nepažeistų ieškovės teisių bei interesų, kadangi ieškovė nėra šio ar panašaus ženklo savininke bei nereiškia ieškinio tuo pagrindu, kad prekės ženklai „My family“ ir „MOYA SEMYA“ (kirilica) yra panašūs. Teisė ginčyti ženklo naudojimą, teismo vertinimu, negali būti hipotetinė, o turi būti pagrįsta ieškovo subjektine teise ar interesu į ginčijamą ženklą.

Teismas nurodė, kad ieškovė neneigė, jog prekių ženklas „MOYA SEMYA“ buvo sukurtas Rusijoje 1995-1996 m., kad atsakovė nuo 2002 m. aktyviai naudoja prekių ženklus „MOYA SEMYA“ sultims ir nektarams tiek Rusijoje, tiek kitose užsienio valstybėse. Taip pat neginčijama  atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ tarptautinės registracijos Nr. 962481 paraiškos padavimo data yra 9 metais vėlesnė, nei buvo registruotas Rusijoje pirmas atsakovės prekių ženklas „MOYA SEMYA“ prekėms 32 klasėje ir 5 metais vėliau, nei atsakovė pradėjo naudoti šį prekių ženklą savo veikloje. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė ieškovės ketinimo užkirsti kelią atsakovei toliau naudoti šį žymenį valstybėse, kuriose ji jį naudojo. Atsakovės prekės ženklo apsaugos laipsnis nebuvo pakankamas, ji turėjo tik nacionalinę prekių ženklo registraciją, todėl ieškovei nebuvo kliūčių panašų ženklą registruoti Lietuvoje.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė Ukrainos kompanija „Fruit Master Foods“ LLC prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliantė savo suinteresuotumą dėl atsakovės prekių ženklo „My family“ panaikinimo grindžia tuo, kad dar iki prasidedant šiai bylai, 2012 m. liepos 11 d., atsakovė pateikė protestą Nr. PNZ-117 dėl apeliantės nacionalinio prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) pripažinimo negaliojančiu dėl šio ženklo klaidinančio panašumo į atsakovės prekių ženklą „My family“. Atsakovė ženklu „My family“ remiasi ir šioje byloje. Apeliantės teisės pažeidžiamos dėl to, kad, atsakovei turint registruotą ir ilgą laiką nenaudojamą prekių ženklą, yra ribojamos apeliantės teisės įgyvendinti nuosavybės teises į intelektinės nuosavybės objektus, registruojant ir naudojant norimus prekių ženklus.
2. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas, ar ginčo prekių ženklas „My family“ yra naudojamas iš tikrųjų, nukrypo nuo teismų praktikos ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 5 d. iki ieškinio šioje byloje pateikimo dienos Lietuvos Respublikoje naudojo prekių ženklą „My family“ tokia forma, kokia jis yra įregistruotas, o vaizdinio-žodinio ženklo MOYA SEMYA“ (kirilica) naudojimas negali būti prilyginamas ginčo prekių ženklui naudojimui iš tikrųjų, kai atsakovė turi atskirą žodinę prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) registraciją.
3. Atsakovė neįrodė nuolatinio, veiksmingo, pakankamo ginčo prekių ženklo naudojimo reikšmingoje Lietuvos dalyje visoms Nicos klasifikacijos 32 klasėje registruotoms prekėms. Tokios apimties pardavimai, kuriuos rodo atsakovės pateikti įrodymai, neturi būti laikomi pakankamu naudojimu.
4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, susijusias su įrodinėjimo pareigos paskirstymu ir įrodymų vertinimu, kadangi sprendimas dėl ginčo prekių ženklo naudojimo yra priimtinas remiantis tik subjektyviais ir nepagrįstais atsakovės paaiškinimais bei prielaidomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė savo teikiamais įrodymais įrodinėjo prekių ženklo „MOYA SEMYA“, o ne prekių ženklo „My family“, naudojimą.
5. Atsakovės pateikti priekių ženklinimo pavyzdžiai rodo, kad atsakovė ženklinime naudoja žodinį žymenį „My family“, kuris nėra registruotas kaip prekės ženklas, šis žymuo neužrašytas ant prekės pakuotės, naudojamas lipduke, smulkiu šriftu, mažai matomoje pakuotės vietoje. Vartotojai šio žymens gali nepastebėti, o jei pastebėtų – nesuvoktų jo kaip prekės ženklo. Tokiais savo veiksmais atsakovė ne tik pažeidžia maisto produktų ženklinimą reglamentuojančias teisės normas, bet ir klaidina vartotoją. Siekdama palengvinti vartotojų suvokimą, atsakovė galėjo nurodyti vertimą oficialia, lietuvių, kalba, arba transliteruoti ženklą lotynų abėcėle.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė neįrodė prekių ženklo „My family“ naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, prieštarauja susiformavusiai praktikai, jog naudojimo iš tikrųjų įrodymai apima ir įrodymą dėl ankstesnio prekių ženklo naudojimo tokia forma, kurios elementai skiriasi, jeigu jie nepakeičia prekių ženklo skiriamojo požymio, kuris buvo prekių ženklo įregistravimo momentu. Prekių ženklas „My family“ naudojamas su raide „R“ apskritime parodo, kad tai yra registruotas ženklas. Lipdukas priklijuotas ant kiekvienos pakuotės, matomoje vietoje, jame pateikiama svarbi informacija apie produkto sudėtį, todėl vartotojai neabejotinai jį skaito ir įsidėmi.
2. Atsakovė įrodė, kad prekių ženklą „My family“ naudojo sultims, morsui ir nektarams žymėti. Visos šios prekės yra tapačios ir panašios prekėms, kurioms šis prekių ženklas buvo registruotas.
3. Kiekviena į Lietuvą importuojama ir Lietuvoje parduodama atsakovės sulčių/morsų/nektarų pakuotė pažymėta ne tik kirilica užrašytu prekių ženklu „MOYA SEMYA“, bet ir prekių ženklu „My family“, todėl visi atsakovės pateikti įrodymai yra susiję su prekių ženklo „My family“ naudojimu.
4. Priešingai, nei nurodo ieškovė, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės prekės buvo pardavinėjamos galutiniams vartotojams visoje Lietuvoje. 2011 m. vasario 22 d. sutartimi ribotos atsakomybės bendrovė „Nidan-Gross“ UAB „Maxima LT“ pardavė prekes didmeninei ir mažmeninei prekybai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Byloje pateiktas „Maxima LT“ čekis patvirtina, kad atsakovės prekės buvo ir yra pardavinėjamos „Maxima“ tinklo parduotuvėse. Pagal atsakovės pateiktą pažymą, iš viso per 2011 m. Lietuvoje buvo parduota virš 850 000 „My family“ pakelių.

Apeliaciniais skundais atsakovė ribotos atsakomybės bendrovė „NIDAN-SOKI“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. papildomą sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai, bei priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, o ieškovės reikalavimą dėl atsakovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) reg. Nr. 756176B pripažinimo negaliojančia atmesti. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:

1. Atsakovės nuomone, semantinis prekių ženklų „My family“ ir „MOYA SEMYA“ (registracijos Nr. 962481) tapatumas yra pakankamas pripažinti juos klaidinančiai panašiais, kadangi pagal tiek pagal Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtintus metodinius nurodymus „Dėl prekių ženklų ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo“, tiek pagal ETT praktiką prasminis panašumas gali būti savarankiškas panašumo kriterijus. Byloje buvo pateikta UAB „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, pagal kurią 66,8% apklaustųjų nurodė, kad angliškų žodžių „My family“ reikšmė yra „Mano šeima“, 95,4% respondentų nurodė, kad rusiškų žodžių „MOYA SEMYA“ (kirilica) reikšmė yra „Mano šeima”. Šie įrodymai patvirtina, kad daugiau nei 60 proc. vartotojų žinos abiejų ženklų prasmę, taigi šiems vartotojams ženklai bus semantiškai tapatūs. Teismas neatsižvelgė į šiuos įrodymus ir dėl jų nepasisakė. Prekės, kurioms registruoti ginčo ženklai, yra tapačios, ženklai skirti žymėti kasdienes, pigias prekes, todėl vartotojo klaidinimo tikimybė padidėja.
2. Aplinkybę, kad ieškovė, ginčijamo prekių ženklo paraiškos padavimo metu, žinojo ar turėjo žinoti, jog atsakovė registravo ir naudoja tapatų ženklą „MOYA SEMYA“ tapačioms prekėms (sultims ir nektarams) patvirtina tai, kad atsakovė ilgą laiką aktyviai naudojosi prekių ženklu „MOYA SEMYA“, šiuo metu ginčo prekių ženklas registruotas daugiau nei 30 valstybių teritorijose, o ieškovė veikė Rusijai kaimyninėje šalyje Ukrainoje. Ieškovė triplike patvirtino, kad nuo 2003 metų, dabar jau bankrutavusi Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovė „NIDAN+“ naudojo prekių ženklą „MOYA SEMYA“ (kirilica) Ukrainos teritorijoje licencinės sutarties sudarytos 2003 ir 2008 metais su atsakove pagrindu. „NIDAN+“ ir ieškovė buvo susijusios įmonės, nes turėjo tą patį akcininką, o 2008 metų birželio 2 d. „NIDAN+“ perdavė visas teises į savo prekių ženklus ieškovei. Ieškovė pradėjo savo veiklą Ukrainoje visiškai kopijuodama atsakovės naudojamą prekės pakuotę ir prekių ženklo idėją. Tai leido ieškovei naudotis reputaciją turinčiu atsakovės ženklu.
3. Atstovavimo išlaidos ieškovei nepriteistinos, nes ji nepateikė išlaidas advokato teisinėms paslaugoms patvirtinančių įrodymų, t. y. PVM sąskaitos – faktūros yra išrašytos ne advokato, o privataus juridinio asmens – UAB „AAA Law“, kuris yra gavęs apmokėjimus, arba mažintinos, kadangi tenkinta tik 50 proc. ieškinio reikalavimų, o išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius.

Atsiliepimais į atsakovės apeliacinius skundus ieškovė prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

1. Prekių ženklų panašumo palyginimas turi būti atliktas pagal visus tris panašumo vertinimo kriterijus, o atsakovė, vertindama lyginamų ženklų panašumą, apsiriboja vien tik semantiniu kriterijumi. Vertinant bendrą lyginamų ženklų daromą įspūdį, lyginamieji ženklai „MOYA SEMYA“ ir „My family“ yra skirtingi, nes skiriasi savo žodinių elementų sudėtimi, abėcėle, kurios raidėmis užrašyti žodžiai, grafiniu išpildymu, kompozicija, spalvų gama. Apeliantė, vertindama suklaidinimo galimybę, nukrypsta nuo suformuotos praktikos, neanalizuoja, kokią įtaką visuomenės suklaidinimui turi vizualūs, fonetiniai lyginamų ženklų skirtumai, vertina suklaidinimo galimybę tik galimo semantinio panašumo atžvilgiu, dėl ko daro klaidingas išvadas.
2. VRDT savo rekomendacinėse gairėse yra pažymėjusi, kad galimas konceptualus panašumas tarp skirtingų kalbų žodinių ženklų. Tačiau toks panašumas galimas tik tam tikrais atvejais, kai ankstesnis ženklas yra saugomas Europos Sąjungos dalyje, kurioje tos skirtingos kalbos yra oficialios, kai didelė atitinkamos visuomenės dalis, esanti teritorijoje, kurioje saugomas ankstesnis ženklas, vienodai suvokia žymenų reikšmę, ir kai ankstesnis ženklas toje pačioje ES dalyje, t. y. toje pačioje valstybėje narėje, yra Bendrijos prekių ženklas. Kaip pažymėjo VRDT, jeigu nė vienas iš aukščiau paminėtų atvejų nėra taikomas, tas faktas, jog vienas terminas yra kito termino vertimas nėra pakankamas daryti išvadą, kad ženklai yra semantiškai tapatūs/panašūs.
3. Atsakovės pateiktos apklausos neįrodo skirtingų kalbų sąsajų. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad vartotojai šiuos lyginamus ženklus suvoktų kaip išankstinį vertimą į lietuvių kalbą, o juo labiau nepatvirtina, kad vartotojai suklystų rinkdamiesi lyginamais ženklais pažymėtas prekes.
4. Atsakovės reikalavimas pripažinti ieškovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) tarptautinę registraciją Nr. 962481 negaliojančia nesąžiningų ketinimų pagrindu yra nepagrįstas ir perteklinis. Šį faktą patvirtina atsakovės ilgas žinojimas apie ieškovės prekių ženklą bei jo toleravimas Lietuvoje ir kitose valstybėse, bei kitos faktinės aplinkybės, išdėstytos ieškovės atsiliepimuose. Atsakovė nėra vienintelis žymens „MOYA SEMYA“ tikrasis šaltinis, turintis į jį ankstesnes subjektines teises. Pateikti faktai rodo, kad rinkoje yra keletas šio ženklo prekių ir / ar paslaugų gamintojų, šį ženklą taip pat ilgą laiką ir teisėtai naudojo buvęs savininkas, ribotos atsakomybės bendrovė „NIDAN+“, todėl ir ieškovė, siekdama teisėto tikslo – įgyvendinti savo teises į 2008 metais teisėtai įgytą ginčo prekių ženklą „MOYA SEMYA“ (kirilica) (Reg. Nr. 962481), turi teisę jį naudoti įvairiose šalyse, įskaitant ginčo teritorijoje – Lietuvoje. Žinojimo apie ankstesnį prekių ženklą nepakanka išvadai dėl nesąžiningumo padaryti, ypač kai ieškovė sąžiningai naudoja įgytą ženklą ir šia ženklo registracija siekia teisėto tikslo.
5. Priešieškinio tenkinimui turi būti nustatyti ieškovės nesąžiningi ketinimai ginčo prekių ženklo paraiškos padavimo dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 27 d., tačiau ginčo ženklo „Moya Semya“ (kirilica) paraiškos padavimo dieną ieškovės įmonė net nebuvo registruota.
6. Ieškovė yra įgaliojusi būtent UAB „AAA Law“ ir joje dirbančius patentinius patikėtinius atstovauti ją Lietuvos Respublikos teismuose su teise perįgalioti trečiuosius asmenis ir/arba sudaryti atstovavimo sutartis su advokatais. UAB „AAA Law“ patentinė patikėtinė Aušra Pakėnienė šioje byloje dalyvauja kaip ieškovės atstovė. Prekių ženklų bylos yra specifinės, reikalaujančios didelės apimties įrodymų ir darbo sąnaudų, todėl pateiktos bylinėjimosi išlaidos atsipindi realias procesinių dokumentų, įrodymų ruošimo, rinkimo, vertimo išlaidas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamų sprendimų  negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl byla nagrinėjama pagal  apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos šalių nurodytus argumentus.

Dėl ieškovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica), registracijos Nr. 962481, klaidinančio panašumo į atsakovės prekių ženklą „My family“, registracijos Nr. 824469

Pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Suklaidinimo galimybė iš esmės reiškia atvejus, kai: 1) visuomenė tiesiogiai painioja prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, arba (2) visuomenė sieja prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, ir mano, kad nagrinėjamas prekes ir (arba) paslaugas gamina ir teikia ta pati įmonė arba ekonomiškai susijusios įmonės (susiejimo galimybė). Pagal susiformavusią praktiką, visuomenės suklaidinimo galimybė priklauso nuo visapusiško keleto tarpusavyje susijusių veiksnių vertinimo: 1) prekių ir paslaugų panašumo, 2) žymenų panašumo, 3) žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skiriamųjų ir dominuojančių elementų, 4) ankstesnio ženklo skiriamojo požymio ir 5) atitinkamos visuomenės dalies.

Žymenų palyginimas apima bendrą jų vizualių, garsinių ir semantinių savybių vertinimą. Jeigu nustatomas bent vieno iš trijų aspektų panašumas, žymenys laikomi panašiais. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar žymenys pakankamai panašūs, kad atsirastų suklaidinimo galimybė. Žymenų panašumo nustatymas automatiškai nereiškia suklaidinimo galimybės, net jeigu prekės ir paslaugos yra panašios ar tapačios. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, žymenų panašumo (ir ypač žymenų panašumo pagal vieną iš nurodytų kriterijų) konstatavimas pats savaime nesudaro pagrindo teismui pripažinti vėlesnio prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Nagrinėjamoje byloje neginčijama, kad ieškovės prekių ženklas „MOYA SEMYA“ (kirilica), registracijos Nr. 962481, ir atsakovės prekių ženklas „My family“, registracijos Nr. 824469, nėra vizualiai ir fonetiškai panašūs. Ginčas tarp bylos šalių kilęs dėl semantinio šių ženklų panašumo ir jo įtakos vartotojų suklaidinimo galimybei.

Žymenų panašumas turi būti vertinamas teritorijoje, kurioje saugomas ankstesnis ženklas, kadangi panašumo suvokimas skirtingose teritorijose gali skirtis dėl tarimo ir (arba) reikšmės ar supratimo skirtumų. Semantinis skirtingų prekių ženklų palyginimas įmanomas tais atvejais, kai vartotojui atitinkamoje teritorijoje yra suvokiama semantinė žymenų prasmė. Jei prekių ženklą sudaro užsienio kalbos žodis (žodžių junginys), sprendžiant dėl semantinės žymens prasmės turi būti įvertinama, ar ši kalba yra suprantama didelei visuomenės daliai atitinkamoje teritorijoje. Kolegija sutinka su atsakovės teiginiais, kad ginčo prekių ženklai yra semantiškai tapatūs, kadangi turi tą pačią semantinę reikšmę skirtingomis kalbomis (anglų ir rusų), kurios abi yra suprantamos didelei visuomenės daliai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau, kaip jau minėta, semantinis ženklų tapatumas savaime nereiškia, kad konkrečiu atveju egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė – tam turi būti įvertinti ir kiti reikšmingi kriterijai (Žr. pvz.: ETT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimą byloje C-251/95).

Vertinant ginčo prekių ženklų panašumo laipsnį, atsižvelgtina į tai, kad, nors nurodyti žymenys yra semantiškai tapatūs, vizualiai ir fonetiškai jie yra visiškai skirtingi, o tai reiškia, kad bendras lyginamųjų ženklų panašumo laipsnis nėra aukštas.

Suklaidinimo galimybės vertinimui taip pat svarbus ankstesnio ženklo skiriamasis požymis. Kuo stipresnis ankstesnio ženklo skiriamasis požymis, tuo didesnė suklaidinimo galimybė. Ypatingai stiprų skiriamąjį požymį (per se arba dėl rinkoje turimo gero vardo) turintiems ankstesniems ženklams taikoma platesnė apsauga nei ne tokį ryškų skiriamąjį požymį turintiems ženklams. Žymuo laikomas turinčiu silpną skiriamąjį požymį, jeigu juo daroma užuomina į prekių ir paslaugų savybes. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovės prekių ženklas „My family“ būtų gerai žinomas Lietuvos vartotojui dėl rinkoje turimo gero vardo. Dominuojančio šio prekių ženklo žodinio elemento semantinė prasmė yra iš dalies apibūdinanti prekių, kurioms registruotas ženklas, atžvilgiu (visai šeimai skirtas produktas). Visai šeimai skirtų maisto ir/ar gėrimų produktų rinkoje žodinio elemento „family“ ar „šeima“ naudojimas yra pakankamai įprastas. Iš VPB registro duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikoje registruota eilė nacionalinių prekių ženklų, kuriuose naudojamas terminas „family“ ar jo formos, taip pat terminas „šeima“ ar jo formos. Taigi, atsakovės prekių ženklo „My family“ skiriamasis požymis nėra stiprus. 

Kolegija sutinka su atsakovės teiginiais, kad prekių, kurioms registruoti ginčo ženklai, vartotojas pagal susiformavusią praktiką nelaikomas ypatingai atidžiu. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas,  kirilicos abėcėlės naudojimas prekių ženkluose Bendrijos rinkoje nėra įprastas, todėl suteikia ieškovės prekių ženklui tam tikrą išskirtinumą, dėl kurio vartotojas (suprantantis abi kalbas) susies šį prekių ženklą su rusų ar kitos slavų kalbą naudojančios valstybės gamintoju, kitaip nei prekių ženklą „My family“.

Visos nurodytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad vartotojų suklaidinimo galimybės nagrinėjamu atveju nėra, nepriklausomai nuo semantinio ginčo ženklų tapatumo ir prekių, kurioms registruoti ženklai, tapatumo.

Atsakovė, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai neįvertino atsakovės į bylą pateiktos UAB „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenų. Tačiau šios apklausos duomenys, kolegijos vertinimu, patvirtina tik aplinkybę, kad didžiajai daliai respondentų buvo suprantama terminų „My family“ ir MOYA SEMYA“ semantinė prasmė,  t. y. šios apklausos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl anglų ir rusų kalbų suprantamumo Lietuvos vartotojui, kuris savo ruožtu įgalina atlikti semantinį ginčo ženklų palyginimą. Apklausos duomenys, priešingai nei nurodo atsakovė, nepagrindžia ir nepatvirtina suklaidinimo galimybės, kuri yra būtina siekiant pripažinti vėlesnio prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad ginčijamo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės reikalavimas dėl ieškovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica), registracijos Nr. 962481 pripažinimo negaliojančia pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atsakovės apeliaciniam skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl ieškovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica), registracijos Nr. 962481 pripažinimo negaliojančia pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį

Pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį, ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje  Nr. 3K-3-160/2008; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009). Prekių ženklų teisėje visuotinai žinomas principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje” nėra absoliutus, tačiau vien tik kito ūkio subjekto atitinkamas komercinis interesas savaime nėra pagrindas pripažinti pirmiau įregistruoto prekių ženklo registraciją neteisėta ir negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012). Vertindamas pareiškėjo nesąžiningumą, teismas turi atsižvelgti į visus nagrinėjamai bylai būdingus svarbius veiksnius, esančius žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu, be kita ko, į: 1) tai, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms; 2) pareiškėjo ketinimą užkirsti kelią šiam trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį; 3) teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnį.

Atsakovė, prašydama pripažinti ieškovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) (registracijos Nr. 962481) registraciją negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, nurodo, kad ieškovei turėjo būti žinoma apie tai, kad atsakovė registravo ir naudoja tapatų ženklą „MOYA SEMYA“ tapačioms prekėms (sultims ir nektarams), ir kad ieškovė pateikė paraišką registruoti ženklą siekdama pasinaudoti atsakovės ženklo reputacija ir žinomumu. Šią aplinkybę atsakovė, be kita ko, grindžia tuo, kad ieškovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) tarptautinės registracijos Nr. 962481 paraiška paduota 2007 m. gruodžio 27 d., t. y. 9 metais vėliau nei registruotas pirmasis prekių ženklas Rusijoje ir 5 metais vėliau nei šį ženklą savo veikloje pradėjo naudoti atsakovė.

Prekių ženklo teikiamai apsauga būdingas teritorialumas, t. y. tam, kad ženklas būtų saugomas konkrečioje valstybėje, jis tos valstybės nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka arba taikant tarptautines prekių ženklų registravimo procedūras turi būti toje valstybėje apsaugotas. Teritorinis prekių ženklo apsaugos pobūdis svarbus ir sprendžiant dėl pareiškėjo nesąžiningų ketinimų. Aplinkybės, kad pareiškėjas žino arba turi žinoti, jog paraiškos pateikimo momentu trečiasis asmuo užsienyje naudoja prekių ženklą, kurį galima supainioti su prašomu įregistruoti prekių ženklu, savaime nepakanka pareiškėjo nesąžiningumui įrodyti (Žr. ETT 2013 m. birželio 27 d.  prejudicinį sprendimą byloje C‑320/12).

Atsakovė pagrįstai nurodo, kad PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies taikymui ankstesnis žymuo neturi būti registruotas kaip prekių ženklas, tačiau, siekdama savo reikalavimų patenkinimo, atsakovė privalėjo įrodyti, kad ieškovei, pateikiant paraišką registruoti ginčijamą prekių ženklą, buvo žinoma apie atsakovei priklausančias ankstesnes teises teritorijoje, kurioje ieškovės ženklui suteikta apsauga. Ginčijama prekių ženklo registracija yra tarptautinė registracija. Pripažinus negaliojančia tarptautinę prekių ženklo registraciją kurioje nors vienoje ar keliose tarptautinėje registracijoje nurodytose valstybėse narėse – registracijos galiojimas panaikinamas tik tose valstybėse narėse. Kitose tarptautinėje registracijoje nurodytose valstybėse narėse registracija lieka galioti, jeigu nėra pripažįstama negaliojančia pagal tų šalių įstatymus. Taigi, ginčui aktuali teritorija nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos teritorija, aktuali data – ginčijamo ženklo paraiškos padavimo data, t. y. 2007 m. gruodžio 27 d.

Šioje nutartyje jau  pažymėta, kad ieškovės prekių ženklas „MOYA SEMYA“ (kirilica), registracijos Nr. 962481 nėra klaidinančiai panašus į atsakovės prekių ženklą „My family“, registracijos Nr. 824469, todėl šio ženklo ankstesne registracija ir/ar naudojimu Lietuvoje ieškovės nesąžiningi ketinimai negali būti grindžiami. Kiti atsakovės argumentai susiję su ankstesniu žymens „MOYA SEMYA“ naudojimu ir registracija, taip pat šio žymens žinomumu, Rusijos Federacijoje. Tačiau, Rusijos Federacijos teritorija nagrinėjamu atveju nelaikytina ginčo teritorija, todėl atsakovės žymens ankstesnis naudojimas šioje teritorijoje ir/ar šio žymens žinomumas Rusijos vartotojui, niekaip neriboja ieškovės teisių naudoti panašų ženklą Lietuvoje ir savaime neįrodo ieškovės nesąžiningų ketinimų (t. y. siekio pasinaudoti atsakovės žymens reputacija ir/ar pažeisti ankstesnes atsakovės teises į ginčo žymenį). Kaip jau minėta, vien tik atsakovės komercinis interesas naudoti šį žymenį kitose teritorijose, įskaitant Lietuvos Respubliką, savaime nėra pagrindas pripažinti pirmiau įregistruoto ieškovės prekių ženklo registraciją neteisėta ir negaliojančia. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos ankstesnes teises į žymenį „MOYA SEMYA“ Lietuvoje, t. y. kad šis žymuo iki ginčo registracijos Lietuvoje buvo naudojamas atsakovės, žinomas vartotojui, turėjo reputaciją, kuria nesąžiningai siekė pasinaudoti ieškovė. Tam tikro žymens reputacijos vienoje rinkoje (šiuo atveju – Rusijos Federacijos) turėjimas savaime nereiškia šio žymens reputacijos kitoje rinkoje (Lietuvos Respublikos). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pati atsakovė savanoriškai pasirinko savo naudojamo žymens teritorinės apsaugos ribas nacionalinio prekių ženklo pagrindu, atsakovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) tarptautinė registracija ir apsaugos išplėtimas į Lietuvos Respubliką yra vėlesni nei ieškovės prekių ženklo. Atsakovei neįrodžius savo ankstesnių teisių į žymenį „MOYA SEMYA“ ginčui aktualioje teritorijoje, pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2015 m. balandžio 27 d. papildomu sprendimu pagrįstai atsakovės reikalavimą pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį atmetė.

Dėl atsakovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica), registracijos Nr. 756176B, pripažinimo negaliojančia pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą

Atsakovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica), registracijos Nr. 756176B, klaidinančio panašumo į ieškovės prekių ženklą „MOYA SEMYA“ (kirilica), registracijos Nr. 962481. Nesutikimą su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo dalimi, kuria atsakovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) registracija pripažinta negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, atsakovė iš esmės grindžia tuo, kad negaliojančia turėjo būti pripažinta ieškovės prekių ženklo MOYA SEMYA“ (kirilica) registracija. Kadangi atsakovės argumentai dėl ieškovės prekių ženklo MOYA SEMYA“ (kirilica) registracijos pripažinimo negaliojančia kolegijos buvo atmesti, konstatuotina, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pripažinta negaliojančia vėlesnė atsakovės prekių ženklo registracija, yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl atsakovės prekių ženklo „My family“, registracijos Nr. 824469, panaikinimo dėl nenaudojimo Lietuvos Respublikoje

PŽĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos arba per penkerius metus nuo apsaugos tarptautinės registracijos ženklui suteikimo Lietuvos Respublikoje dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų nepradėjo ženklu žymėti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pagal šio straipsnio 2 dalį naudojimu taip pat laikoma: 1) ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre; 2) ženklo naudojimas prekėms ar jų pakuotėms žymėti Lietuvos Respublikoje išimtinai eksporto tikslais. Pirmiau nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimą. 

Pagal PŽĮ 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, negalima reikalauti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais ženklo registracija būtų panaikinta, jeigu tarp penkerių metų jo nenaudojimo laikotarpio pabaigos ir prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo teismui dienos iš tikrųjų buvo imta arba iš naujo pradėta ženklą naudoti, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Priimant sprendimą dėl registracijos panaikinimo, neatsižvelgiama į ženklo naudojimą, pradėtą ar atnaujintą per 3 mėnesių laikotarpį iki prašymo panaikinti ženklo registraciją padavimo teismui dienos, jeigu šis 3 mėnesių laikotarpis prasidėjo ne anksčiau negu pasibaigus nepertraukiamam penkerių metų ženklo nenaudojimo laikotarpiui ir jeigu savininkas ėmėsi priemonių dėl ženklo naudojimo pradėjimo ar atnaujinimo tik sužinojęs, kad gali būti paduotas ar yra paduotas prašymas teismui dėl ženklo registracijos panaikinimo.

Penkerių metų terminas, kuriam pasibaigus prekių ženklo „My family“ registracija gali būti panaikinta Lietuvos Respublikoje dėl nenaudojimo, pradedamas skaičiuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 4 d., kai baigėsi 18 mėnesių VPB pranešti Tarptautiniam biurui apie suteikiamą apsaugą. Atsakovė nurodo, kad prekių ženklas „My family“ Lietuvos Respublikoje naudojamas nuo 2011 m. vasario 22 d., t. y. iš esmės remiasi PŽĮ 47 straipsnio 5 dalies nuostata, draudžiančia panaikinti prekių ženklo registraciją dėl nenaudojimo tuo atveju, jei tarp penkerių metų jo nenaudojimo laikotarpio pabaigos ir prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo teismui dienos iš tikrųjų buvo imta ženklą naudoti.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, atsižvelgdamas į atitinkamą ETT ir VDRT praktiką, yra nurodęs, kad, sprendžiant šios kategorijos ginčus, naudojimas turi būti suprantamas kaip „naudojimas iš tikrųjų“ (angl. genuine use). Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant išsaugoti jo suteikiamas teises (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010). „Naudojimas iš tikrųjų“ turi atitikti esminę prekių ženklo funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų kilmės tapatumą pirkėjui ar galutiniam naudotojui, leidžiant jam be suklaidinimo galimybės atskirti produktą ar paslaugą nuo kitų kitos kilmės produktų ar paslaugų. Vertinant, ar ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes; visų pirma ar tokį naudojimą reikia vertinti kaip tokį, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje užsitikrinama išlaikyti ar įgyti šiuo ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį (Žr. pvz.: ETT 2003 m. kovo 11 d. sprendimą byloje C-40/01). Siekiant įrodyti prekių ženklo naudojimą turi būti pateikiami įrodymai apie prekių ženklo naudojimo atitinkamoms prekėms ir paslaugoms vietą, laiką, apimtį ir pobūdį (Žr. pvz.: ETT 2010 m. spalio 5 d. sprendimą byloje T-92/09).

Pagal PŽĮ 43 straipsnio 3 dalies 1 punktą ženklo naudojimu laikomas ir naudojimas tokia forma, kuri skiriasi nuo įregistruoto ženklo savo elementais, jei tai nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre. Šios nuostatos tikslas – leisti ženklo savininkui atlikti žymens pakeitimus, kurie, nepakeičiant jo skiriamojo požymio, leistų jį geriau pritaikyti atitinkamų prekių ar paslaugų rinkodaros ir pardavimų skatinimo reikalavimams. Taigi, griežta naudojamo žymens ir įregistruoto žymens atitiktis nebūtina, tačiau turi skirtis tik nereikšmingi elementai, o naudojami ir įregistruoti žymenys turi būti iš esmės lygiaverčiai (Žr. pvz.: ETT 2006 m. vasario 23 d. sprendimą byloje T-194/03).

Ženklo skiriamojo požymio stiprumas ir pakeitimų poveikis yra tarpusavyje priklausomi. Stiprų skiriamąjį požymį turinčius ženklus pokyčiai gali veikti mažiau nei ribotą skiriamąjį požymį turinčius ženklus. Labiau tikėtina, kad ženklo elementų įtraukimas ar neįtraukimas gali paveikti ribotą skiriamąjį požymį turinčius ženklus (Žr. pvz.: VRDT Nagrinėjimo tarnyboje gairių C dalies „Protestas“, 6 skirsnį „Naudojimo įrodymas“).

Atsakovė į bylą yra pateikusi duomenis, kad ribotos atsakomybės bendrovė „Nidan-Gross“ turėjo ieškovės sutikimą tiekti į Lietuvos Respubliką sultis ir sulčių nektarus (sulčių gėrimus), pažymėtus atsakovei priklausančiais prekių ženklais „My family“, registracijos Nr. 824469, ir „MOYA SEMYA“ (kirilica), registracijos Nr. 756176B. Ši bendrovė tiekė į Lietuvą prekes pagal su UAB „Maxima LT“ 2011 m. vasario 22 d. sudarytą sutartį. Pagal ribotos atsakomybės bendrovės „Nidan-Gross“ į bylą pateiktą patvirtinimą, 2011-2012 metais pagal minėtą sutartį UAB „Maxima LT“ patiektos 27 252 pakuotės sulčių ir 824 023 pakuotės vaisių nektarų (vaisių gėrimų), pažymėtų prekių ženklu „My family“ (b. l. 108, t. I). Tačiau, pagal atsakovės į bylą pateiktus krovinių važtaraščius, prekių įgijimo sąskaitas ir kitus dokumentus, į Lietuvos Respubliką buvo įvežamos sultys ir nektarai, pažymėti ženklu „MOYA SEMYA“ (kirilica), o ne „My family“. Atsakovė neginčija, kad į bylą pateiktų prekių įvežimo dokumentų (išskyrus ribotos atsakomybės bendrovės „Nidan-Gross“ pateiktą patvirtinimą) turinys neduoda jokios nuorodos į prekių ženklą „My family“, tačiau, atsakovės teigimu, kiekviena importuotų gėrimų pakuotė buvo pažymėta prekių ženklu „My family“, šį ženklą naudojant ant pakuotės lipduko, kaip pavaizduota į bylą pateiktuose pakuočių pavyzdžiuose (b. l. 89-93, t. II). Atsakovės teigimu, tokiu būdu ant kiekvienos pakuotės buvo naudojami abu jai priklausantys prekių ženklai, o prekių, pažymėtų prekių ženklu „MOYA SEMYA“ įvežimą ir platinimą patvirtinantys įrodymai kartu yra ir prekių ženklo „My family“ naudojimo įrodymai. Ieškovė savo ruožtu nesutinka, kad toks prekių ženklo naudojimas gali būti pripažintas prekių ženklo „My family“ „naudojimu iš tikrųjų“, bei naudojimu nepakeičiant ženklo skiriamųjų požymių. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė neįrodė nuolatinio, veiksmingo ir pakankamo ginčo prekių ženklo naudojimo reikšmingoje Lietuvos dalyje.

Ginčijamas atsakovės prekių ženklas registruotas kaip vaizdinis ženklas, pagal Tarptautinę ženklų vaizdinių elementų klasifikaciją (Vienos klasifikacija, penktoji redakcija) apimantis elementus 27.05.01 (speciali rašto forma), 29.01.12 (dvi vyraujančios spalvos) (b. l. 35, t. I). Byloje nustatyta, kad ant prekių pakuočių lipdukų atsakovės ženklas naudojamas nurodant žodinius elementus „My family“ standartiniu juodos spalvos šriftu kaip pavaizduota žemiau kairėje (dešinėje palyginimui pateikiamas atsakovės registruoto prekių ženklo vaizdas):

Pagal Europos Sąjungos prekių ženklų tarnybų 2014 m. balandžio 15 d. bendrąjį pranešimą dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos, kuriuo siekiama suvienodinti skirtingą juodai baltų ir (arba) pilkų tonų prekių ženklų vertinimą prioriteto, santykinių  pagrindų ir naudojimo iš tikrųjų atvejais, laikytina, kad vien spalvos pakeitimas nekeičia prekių ženklo skiriamųjų požymių, jeigu tenkinami toliau nurodyti reikalavimai: a) žodžiai ir (arba) vaizdiniai elementai sutampa ir yra pagrindiniai elementai, turintys skiriamuosius požymius; b) laikomasi atspalvių kontrasto; c) spalva ar spalvų derinys savaime neturi skiriamųjų požymių; d) spalva nėra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių ženklo skiriamuosius požymius.

Atsakovė nurodo, kad prekių ženklo „My family“ vaizdiniai elementai – spalvų gama ir šriftas, atlieka tik dekoratyvinę funkciją, nedaro įtakos vartotojų suvokimo įspūdžiui, todėl juos pašalinus prekių ženklo skiriamasis požymis nesikeičia. Kolegija su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka. Prekių ženkle naudojamas spalvų derinys – mėlyna ir raudona, nėra tipinis ginčo prekėmis ir paslaugoms, kad išliktų vartotojo nepastebėtas. Be to, sprendžiant dėl spalvinio elemento įtakos prekių ženklo skiriamajam požymiui atsižvelgtina ir į jau minėtą žodinio šio prekių ženklo elemento santykinį silpnumą, dėl kurio išauga papildomų vaizdinių elementų svarba ženklo kompozicijoje. Nors atsakovė pagrįstai nurodo, kad pagrindiniai (dominuojantys) ženklo „My family“ elementai yra žodiniai, prekių ženklo „My family“ spalvų derinys taip pat turi skiriamąjį požymį, be to, naudojant prekių ženklą atsakovės nurodomu būdu, nėra išlaikomas atspalvių kontrastas. Taigi, kolegijos vertinimu, byloje nustatyta prekių ženklo naudojimo forma neatitinka PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų.

Iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas atsižvelgė į tai, jog vaizdiniai prekių ženklo „My family“ elementai yra išpildyti ant prekės pakuotės, tokia vaizdine forma atvaizduojant pavadinimą „MOYA SEMYA“. Tačiau, kolegijos vertinimu, atskirų prekių ženklo elementų atvaizdavimas skirtingose pakuotės vietose konkrečiu atveju negali pagrįsti prekių ženklo „My family“ naudojimo nekeičiant šio ženklo skiriamųjų požymių, juolab, kad ir pati atsakovė neįrodinėja, kad prekių ženklas „My family“ šiuo atveju yra naudojamas kitoje pakuotės vietoje, nei informacinis lipdukas. Pačios atsakovės teigimu, ženklas „My family“ naudojamas tik ant informacinio lipduko ant pačios pakuotės naudojant kitą atsakovei priklausantį prekių ženklą – „MOYA SEMYA“.

Įrodinėdama prekių ženklo „My family“ „naudojimą iš tikrųjų“, atsakovė iš esmės remiasi teisėtu dviejų prekių ženklų naudojimu. Pagal susiformavusią praktiką, prekių ženklo savininkui nedraudžiama naudoti kelis savarankiškus žymenis (taip pat ir registruotus kaip prekės ženklas) toms pačioms prekėms žymėti, jei toks žymėjimas yra komerciškai pagrįstas ir įprastas tam tikroje rinkoje. Pavyzdžiui, tam tikrose rinkose gali būti įprasta prekes ar paslaugas žymėti ne tik jų individualiu ženklu, bet ir verslo ar produktų grupės ženklu („įmonės ženklu“); tokiais atvejais pripažįstama, kad ne įregistruotas ženklas yra naudojamas kitokia forma, tačiau abu atskiri ženklai yra teisėtai naudojami vienu metu (Žr. pvz.: ETT 2012 m. vasario 29 d. sprendimą sujungtose bylose T-77/10 ir T-78/10, 2005 gruodžio 8 d. sprendimą byloje T-29/04). Nagrinėjamu atveju nei vienas iš nurodytų prekių ženklų nėra įmonės ar produktų grupės ženklas, todėl toks dviejų registruotų prekių ženklų naudojimas, kolegijos vertinimu, nėra nei įprastas, nei komerciškai pagrįstas. Atsakovė nurodo, kad abu jai priklausančius ženklus ant prekės pakuotės naudoja būtent eksportuojamoms prekėms, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. vasario 22 d. (importo pradžios metu) Lietuvos Respublikoje jau galiojo atsakovės prekių ženklo „MOYA SEMYA“ (kirilica) (Reg. Nr. 756176B) registracija, toks atsakovės paaiškinimas nėra pakankamas dviejų prekių ženklų naudojimo ant vienos pakuotės komerciniam pagrįstumui, ir tuo pačiu „naudojimui iš tikrųjų“ įrodyti. Kolegija sutinka su ieškovės teiginiais, kad toks dviejų prekių ženklų naudojimo būdas neleidžia vartotojui be suklaidinimo galimybės atskirti produktą, kadangi nėra aišku, kokio prekės ženklo prekė – „MOYA SEMYA“ ar „My family“, konkrečiu atveju yra įgyjama. Tuo pačiu nėra aišku, kuriuo prekės ženklu saugomą rinkos dalį atsakovė siekė įgyti ar išlaikyti. Ieškovė taip pat pagrįstai pažymi, kad toks dviejų registruotų prekių ženklų naudojimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos ant informacinio lipduko esanti informacija apie prekę turi atitikti informaciją, pateiktą ant pačios prekės (pakuotės). Šiuo atveju, pačios atsakovės teigimu, ant pakuotės yra pateikiamas registruotas prekių ženklas „MOYA SEMYA“, tuo tarpu ant informacinio lipduko duodama nuoroda į kitą atsakovės registruotą prekių ženklą – „My family“, t. y. lipduko informacija neatitinka prekės informacijos.

Atsižvelgdama į prekės informacinio lipduko paskirtį (pateikti informaciją apie prekę vartotojui jam suprantama kalba), taip pat tai, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai (išskyrus ribotos atsakomybės bendrovės „Nidan-Gross“ patvirtinimą ir ant lipduko esančią informaciją) atspindi prekių ženklu „MOYA SEMYA“, o ne „My family“, pažymėtų prekių įgijimą, įvežimą ir platinimą, kolegija sutinka su ieškovės teiginiais, kad byloje surinktų įrodymų visetas nepatvirtina prekių ženklo „My family“ naudojimo „iš tikrųjų“ Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad įregistruoto prekių ženklo savininkui neleidžiama išvengti jam priklausančios pareigos naudoti šį prekių ženklą nurodant atskirai įregistruoto panašaus prekių ženklo naudojimą (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010).

Galiausiai, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami patvirtinti laikotarpiui, kuriuo, atsakovės tvirtinimu, Lietuvos Respublikoje buvo naudojamas prekių ženklas „My family“. Kaip jau minėta, prekių įsigijimo ir importo dokumentuose prekių ženklas „My family“ apskritai nėra minimas, o į bylą pateikti informacinių lipdukų bei prekių pakuočių pavyzdžiai savaime nėra pakankami patvirtinti atsakovės teiginiui, kad tokio turinio informacinis lipdukas buvo klijuojamas ant kiekvienos Lietuvos Respublikoje platinamos prekės pakuotės nuo pat 2011 m. vasario 22 d., o ne buvo pradėtas naudoti vėliau. Ribotos atsakomybės bendrovės „Nidan-Gross“ patvirtinimas, apie tai, kad prekių ženklu „My family“ žymimos prekės į Lietuvos Respubliką importuotos 2011-2012 m., pateiktas 2013 m. kovo 29 d., t. y. jau prasidėjus šiai civilinei bylai. Vertinant šio patvirtinimo įrodomąją reikšmę, atsižvelgtina į tai, kad ribotos atsakomybės bendrovė „Nidan-Gross“ yra sutartiniais santykiais susijusi su atsakove. Taigi, kolegijos vertinimu, byloje nepaneigta, kad atsakovė ėmėsi priemonių dėl prekių ženklo „My family“ naudojimo tik sužinojusi, kad gali būti paduotas ar yra paduotas prašymas teismui dėl šio ženklo registracijos panaikinimo (PŽĮ 47 straipsnio 6 dalis).

Kolegija detaliau nepasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės prekių pardavimo apimtimis, kadangi, atsakovei byloje neįrodžius prekių ženklo „My family“ „naudojimo iš tikrųjų“ šių argumentų analizė nebetenka teisinės reikšmės.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl prekių ženklo „My family“, registracijos Nr. 824469, panaikinimo dėl nenaudojimo Lietuvos Respublikoje, be kita ko, pažymėjo, kad ieškovė nelaikytina turinčia teisinį suinteresuotumą reikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, vien priešieškinio šioje byloje argumentai pakankamai patvirtina, kad atsakovė savo kaip prekių ženklo „My family“ savininkės teises naudoja ieškovės atžvilgiu, o tuo pačiu ieškovė yra suinteresuota, kad šiomis teisėmis nebūtų naudojamasi be pagrindo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija panaikina ginčijamo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl atsakovės prekių ženklo „My family“, registracijos Nr. 824469, panaikinimo dėl nenaudojimo Lietuvos Respublikoje ir priima naują sprendimą – šį ieškovės reikalavimą tenkina.

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

Atsakovė taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo dalimi dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo, nurodydama, kad; 1) advokato pagalbos išlaidos ieškovei negalėjo būti priteistos, kadangi ieškovės pateiktos sąskaitos išrašytos ne advokato, o privataus juridinio asmens vardu; 2) pirmosios instancijos teismo priteistos advokato pagalbos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius ir pirmosios instancijos teismas nemotyvavo tokio savo procesinio sprendimo; 3) priteisdamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį.

Pagal į bylą pateiktą ieškovės išduotą įgaliojimą, atstovauti ieškovės bendrovei įgaliota UAB „AAA Baltic Service Company“ ir jos atstovė – patentinė patikėtinė Aušra Pakėnienė, dalyvavusi nagrinėjamoje byloje. Įgaliojimu taip pat suteikta teisė UAB „AAA Baltic Service Company“ įgalioti atstovauti ieškovo įmonei advokatus, įkaitant byloje dalyvavusią advokatę Giedrę Domkutę (b. l. 88, t. I). Kadangi ieškovės atstove pagal įgaliojimą yra UAB „AAA Baltic Service Company“, kuriai suteikta perįgaliojimo teisė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad sąskaitos, išrašytos ieškovei UAB „AAA Baltic Service Company“ ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai yra tinkami dokumentai, patvirtinantys ieškovės turėtas advokato pagalbos išlaidas.

Kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu sumažino prašomą priteisti advokato pagalbos išlaidų sumą, nurodydamas teisės aktus, kuriais vadovavosi, ir teisės aktuose nurodytus kriterijus, į kuriuos buvo atsižvelgta. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo motyvai atsakovei neatrodo pakankamai išsamūs, nesudaro pagrindo šią teismo sprendimo dalį pripažinti esančia be motyvų.

Teigdama, kad pirmosios instancijos teisme buvo tenkinta tik 50 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovė neatsižvelgia į tai, kad atsakovės ieškovei toje pat byloje pareikštas priešieškinys pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, ir tai taip pat turi įtakos vertinant tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinys pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudarė 75 proc., o ne 50 proc. byloje pareikštų reikalavimų. Apeliacinį skundą dėl šios sprendimo dalies iš esmės grįsdama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai viršijo Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atsakovė prašo ieškovei priteistas advokato pagalbos išlaidas sumažinti net iki 1 000 EUR, t. y. sumos, gerokai mažesnės, nei numatyti maksimalūs dydžiai, nepateikdama jokių argumentų šiam savo reikalavimui pagrįsti. 

Kolegija pažymi, kad proceso šalies turėtos advokato pagalbos išlaidos tam tikra prasme yra procesą laimėjusios šalies nuostoliai (dėl proceso turėtos išlaidos), kuriuos turi atlyginti procesą pralaimėjusi šalis. Teismo teisė kontroliuoti bylinėjimosi išlaidų dydį įstatyme nustatyta siekiant išvengti pernelyg didelio ir nepagrįsto proceso šalies išlaidavimo. Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą, sprendžiant advokato pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, tačiau tuo pačiu suteikia teismui teisę tam tikrais atvejais nuo šių maksimalių dydžių nukrypti. Rekomendacijų 11 punktas, kuriuo remiasi atsakovė, nurodo teismui tokiu atveju vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kolegijos vertinimu, nagrinėjama byla yra pakankamai didelės apimties, sudėtinga, byloje dalyvavo ne tik ieškovės atstovė – advokatė, bet ir patentinė patikėtinė. Sprendžiant dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumo ir atsižvelgiant į sąžiningumo bei teisingumo principų reikalavimus, atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje kilęs komercinio pobūdžio ginčas tarp dviejų juridinių asmenų, o atsakovės byloje prašytos priteisti advokato pagalbos išlaidos yra dar didesnės, nei ieškovės (b. l. 28, t. VIII). Visos šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo Rekomendacijose nurodytų dydžių priteisdamas ieškovei advokato pagalbos išlaidas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Kadangi apeliacinės instancijos teisme yra patenkintas ieškovės reikalavimas, kuris pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeičia ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo,  ieškovei iš atsakovės priteistiną advokato pagalbos išlaidų dalį padidinant iki 4 000 EUR, taip pat papildomai priteisiant ieškovei 144 Lt (41,71 EUR) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

Apeliacinės instancijos teisme patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 31 EUR už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 175, t. VIII). Duomenų apie advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas ieškovė nepateikė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės Ukrainos kompanijos „Fruit Master Foods“ LLC reikalavimas dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą  - šį ieškovės ieškinio reikalavimą tenkinti. Panaikinti atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „NIDAN-SOKI“ tarptautinę prekių ženklo „My family“ registraciją Nr. 824469 Lietuvos Respublikoje 32 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovei iš atsakovės priteistą advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų sumą padidinant iki 4 000 EUR, o priteistą žyminio mokesčio sumą – iki 83,42 EUR.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. papildomą sprendimą.

Priteisti iš atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „NIDAN-SOKI“ 31 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovės Ukrainos kompanijos „Fruit Master Foods“ LLC naudai.

Teisėjai                                                                                                                Goda Ambrasaitė - Balynienė

                                                                                                                              Romualda Janovičienė

                                                                                                                              Alvydas Poškus