Civilinė byla Nr. e2S-1612-619/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18667-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 2.6.3.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų V. A. ir O. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos BAUB „Gridjuvis“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Projektų plėtros biuras“, prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkai V. A. ir O. A., antstolis D. S.,

nustatė:

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja BUAB „Gridjuvis“ (toliau ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad skolininkams sutuoktiniams V. A. ir O. A. priklauso po ½ dalį: buto, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos-garažo, esančio (duomenys neskelbtini), 1,60 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1,85 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 

2.       Nurodė, kad antstolis D. S. vykdo priverstinį skolos išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0032/20/00181 ir Nr. 0032/20/00183 pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2202-431/2019 dėl 36 525,16 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko V. A. bei 1141,10 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės O. A..

3.       Suinteresuoti asmenys V. A. ir O. A. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimo netenkinti.

4.       Nurodė, kad skolininkė O. A. su išieškotoja yra atsiskaičiusi (sumokėjusi 1141,10 Eur skolą ir vykdymo išlaidas). Nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu išdėstyti likusią nesumokėtą 32 020,94 Eur skolą 4 metų laikotarpiui tokia tvarka: leisti įsiskolinimą mokėti lygiomis dalimis kas mėnesį po 667,10 Eur 47 mėnesius, 48 mėnesį – 667,24 Eur, taip pat 48 mėnesius mokant 145,92 Eur procesinių palūkanų. Atkreipė dėmesį, kad skolininkai yra 66 metų amžiaus, pensininkai. Pardavus iš varžytinių butą, esantį (duomenys neskelbtini), skolininkai ir bute gyvenantis jų sūnus su šeima, liktų be gyvenamojo būsto. Skolininkai prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-2202-431/2019 bus priimtas sprendimas dėl jų prašymo išdėstyti turimą įsiskolinimą. Mano, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje.

5.       Suinteresuotas asmuo antstolis D. S. atsiliepimo nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „Gridjuvis“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Projektų plėtros biuras“, pareiškimą dėl skolininkų turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkino. Nustatė, kad skolininkui V. A. ir O. A. priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos - garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,60 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1,85 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į kuriuos gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

7.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkams patiems nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo. Nesutiko su skolininkų argumentais, jog yra pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-2202-431/2019 bus priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl jų prašymo išdėstyti turimą įsiskolinimą. Sprendė, jog kitoje byloje skolininkų atžvilgiu priėmus palankų sprendimą ir tenkinus prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, skolininkai turėtų teisę kreiptis į antstolį D. S. su prašymu sustabdyti skolos išieškojimą iš nekilnojamojo turto, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo priimta nutartis dėl skolininkų turto dalies nustatymo nepažeistų skolininkų teisėtų interesų, o priešingai užtikrintų šalių lygiateisiškumo principo tinkamą įgyvendinimą.

8.       Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus skolininkų argumentus, jog O. A. turėtų priklausyti didesnė dalis santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, nes ji didesne dalimi prisidėjo prie jo įsigijimo ir išlaikymo. Pažymėjo, jog bylos duomenimis skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.88 straipsnis). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, jog kad abiem sutuoktiniams nuosavybės teise priklausantis ir santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas jiems priklauso lygiomis dalimis. Nesudarančiais pagrindo netenkinti prašymo, pirmosios instancijos teismas laikė skolininkų argumentus, jog yra pensinio amžiaus ir kad pardavus butą iš varžytinių, jie ir jų sūnus su šeima netektų gyvenamosios vietos.

III.       Atskirojo skundo argumentai

9.       Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys V. A. ir O. A. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10.       Apeliantų vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas tarp Vilniaus miesto apylinkes teismo civilines bylos Nr. 2VP13337-9361/2020 ir teisinio rezultato Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2202-431/2019 dėl skolininko prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys. Tenkinus minėtą skolininko prašymą ir išdėsčius sprendimo vykdymą 48 mėn. antstolis neparduotų skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo išnagrinėti šios bylos nesant priimto įsiteisėjusio procesinio sprendimo dėl skolininko prašymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė skolininkų prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, jog prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinimo atveju, skolininkai galės prašyti sustabdyti išieškojimą iš nekilnojamojo skolininko turto, kadangi iki Lietuvos apeliacinis teismas priims procesinį sprendimą, antstolis jau gali būti pardavęs skolininko nekilnojamąjį turtą. Be to antstoliui pardavus skolininkui priklausančią buto dalį, jis būdamas 66 m. amžiaus liktų be gyvenamosios vietos.

IV.       Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK

12.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis D. S. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2202-431/2019 dėl 35 020,76 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1211 Eur bylinėjimosi išlaidų atlygimo išieškojimo iš skolininko V. A.. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2202-431/2019 dėl 1100 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės O. A.. Išieškotojas BUAB „Gridjuvis“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininkų turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkams priklauso ½ dalis turtui: butui, kurio bendras plotas 47,46 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), esantį (duomenys neskelbtini); žemės ūkio paskirties sklypui, bendras plotas 1,600 ha, esantį (duomenys neskelbtini); žemės ūkio paskirties sklypui, bendras plotas 1,8500 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys nesutiko su prašymu ir prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-2202-431/2019 bus priimtas sprendimas dėl jų prašymo išdėstyti turimą įsiskolinimą.

13.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išieškotojo prašymą tenkino, nustatė, kad skolininkui V. A. ir O. A. priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos - garažo, esančio (duomenys neskelbtini), 1,60 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1,85 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į kuriuos gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Pirmosios instancijos teismas atmetė suinteresuotų asmenų prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad kitoje byloje skolininkų atžvilgiu priėmus palankų sprendimą ir tenkinus prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, skolininkai turėtų teisę kreiptis į antstolį su prašymu sustabdyti skolos išieškojimą iš nekilnojamojo turto, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo priimta nutartis dėl skolininkų turto dalies nustatymo nepažeistų skolininkų teisėtų interesų, o priešingai užtikrintų šalių lygiateisiškumo principo tinkamą įgyvendinimą.

14.       Atskiruoju skundu apeliantai prašo panaikinti skundžiama nutartį ir bylą grąžinti naujam nagrinėjimui, atskirąjį skundą iš esmės grįsdami tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė suinteresuotų asmenų prašymą dėl bylos stabdymo.

15.       Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas išieškotojo BUAB „Gridjuvis“ prašymas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje siekiant įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2202-431/2019. Skolininkai atsiliepime į išieškotojo prašymą, vadovaudamiesi CPK 163 str. 3 d. prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas vieno iš jų (V. A.) prašymas išdėstyti minėto teismo sprendimo vykdymą.

16.       Pagal CPK 163 str. 3 p., teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.

17.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 str. 3 p. įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 str. 3 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; kt.).

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo išnagrinėti šios bylos nesant priimto įsiteisėjusio procesinio sprendimo dėl skolininko prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą. Pažymėtina, jog apeliantai nenurodė kokie Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2202-431/2019 nustatyti faktai sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą gali turėti prejudicinę, įrodomąją ar privalomąją galią nagrinėjamai bylai, kurioje sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto dalies nustatymo sutuoktinių bendrojoje nuosavybėje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors abiejose bylose sprendžiami klausimai yra susiję su ta pačia skola, tačiau sprendžiant šiuos klausimus nustatinėtinos skirtingos reikšmingos aplinkybės, šie klausimai yra savarankiški ir gali būti išnagrinėti atskirai. Kaip nesudarantis pagrindo bylos stabdymui taip pat atmestinas ir apeliantų argumentas, jog iki įsiteisėjusio procesinio sprendimo priėmimo byloje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, antstolis jau gali būti pardavęs skolininko nekilnojamąjį turtą. Pirma, apeliacinės instancijos teismo vertimu, tokio pobūdžio apeliantų argumentai galėtų būti sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių (išieškojimo sustabdymo) instituto pagalba, tačiau nelaikytini reikšmingais sprendžiant prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo. Antra, tokiems apeliantų nuogąstavimams nėra teisinio pagrindo, kadangi remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinė byla pagal skolininko V. A. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 dienos ir 2020 m. rugpjūčio 7 dienos nutarčių, kuriomis atmesti jo prašymai dėl išieškojimo vykdymo sustabdymo ir sprendimo vykdymo išdėstymo, paskirta nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. spalio 30 d.

19.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog argumentai dėl skolininko amžiaus ir tai, kad pardavus turtą iš varžytinių jis liks be gyvenamosios vietos nesudaro pagrindo atmesti pagrįstą išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.

20.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

21.       Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                 Andrutė Salvador