Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-450-390-2009].doc
Bylos nr.: 2A-450-390/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

               Civilinė byla Nr.2A-450-390/2009

                                                       Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Zaržeckienė

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 114.11;

(S)

 




 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. kovo 17 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei I. A., atsakovui    D. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui D. A., institucijai teikiančiai išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

 

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

nustatė:

 

ieškovė prašė pakeisti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dukrai K. A. gimusiai 2001-05-05 dydį, tai yra nustatyti, kad išlaikymą atsakovas dukrai turi mokėti periodinėmis išmokomis po 495,00 Lt kas mėnuo, o ne po 150,00 Lt  kaip numatyta 2002-07-01  teismo  sprendimu. Ieškovė paaiškino, kad ji dirba su verslo liudijimu ir jos pajamos, kuriomis gali laisvai disponuoti, yra apie 1.000,00 Lt, dukros Kornelijos išlaikymui ir jos būtinų poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga 990 Lt suma. Dukros poreikiai pasikeitė, kadangi jai augant reikalinga skirti daugiau dėmesio jos rūbams, asmens higienos reikmenims, sveikatai bei lavinimo poreikiams, be to dukra pradėjo mokytis ir reikalinga daugiau priemonių jos lavinimui pirkti.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad po teismo sprendimo priėmimo 2002-07-01 nepilnametės K. A. poreikiai padidėjo, šalių turtinė padėtis taip pat pasikeitė, ieškovės turtinė padėtis pagerėjo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jai, sumokėjus mokesčius, susijusius su individualios veiklos vykdymu lieka 1000,00 Lt, kuriais ji gali laisvai disponuoti. Ieškovė taip pat neįrodė, kad dukros protingiems poreikiams tenkinti reikia būtent 990,00 Lt per mėnesį. Neįrodė, kad K. A. turi specialių poreikių dėl sveikatos. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas pilnai neįrodė savo ypatingai blogos turtinės padėties, kadangi vien ta aplinkybė, kad jis nuomojasi butą ir moka vien gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio 850,00 Lt duoda pagrindo manyti, kad atsakovo pajamos yra didesnės negu 800,00 Lt. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad butą nuomoja ne vienas ir prie jo išlaikymo (nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius moka) prisideda jo draugė ar kitas asmuo (asmenys). Vadovaudamasis išdėstytu teismas sprendė, kad išlaikymą dukrai K. A. atsakovas turi teikti periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnuo (ieškovei atitinkamai tokiu būdu lieka pareiga  teikti  išlaikymą dukrai po 500,00 Lt, kadangi jos turtinė padėtis yra geresnė).

Apeliaciniu skundu atsakovas D. A. prašo pakeisti 2008-11-26 teismo sprendimą, nustatant, kad nuo 2008-06-03 D. A. nepilnametei dukrai moka išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnuo iki jos pilnametystės, taip pat atitinkamai sumažinti priteisto mokėti žyminio mokesčio dydį. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus apie atsakovo finansinę būklę. Teismui buvo pateikti duomenys, kad atsakovo darbo užmokestis yra 800 Lt per mėnesį, iš kurių didžioji dalis tenka buto nuomai. Gyvena su drauge ir išgyventi padeda tik tai, kad išlaidas dalijasi ir ji dengia didesnę jų dalį, tame tarpe ir būsto nuomą, kuri yra didesnė už atsakovo gaunamas pajamas. Jokio kito turto, išskyrus seną Audi automobilį, neturi ir nebuvo įgijęs. Pablogėjus situacijai Lietuvoje, darbdavys ketina mažinti darbuotojų skaičių arba mažinti darbo krūvį bei atitinkamai darbo užmokestį. Tad artimiausiu metu atsakovo pajamos dar labiau sumažės. Pagal dabartinę savo materialinę padėtį dukters išlaikymui gali skirti 200 Lt. Vadovaujantis CK 3.192 str. 3 d. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Dabartinės ieškovės pajamos 7 kartus viršija atsakovo pajamas, tačiau teismas sumą, reikalingą mokėti dukters išlaikymui, padalino sekančiai: 300 Lt iš atsakovo ir 500 Lt iš ieškovės. Pažymi, kad savo dukterimi rūpinasi ir stengiasi padėti tiek, kiek leidžia jo galimybės. Taip pat prie dukters poreikių tenkinimo finansiškai prisideda Kornelijos seneliai (atsakovo tėvai).

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra K. A., gimusios 2001-05-05 tėvai (b.l. 8). Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu 2002-07-01 (b.l. 6,7) nustatyta, kad atsakovas turi mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai po 150,00 Lt kas mėnuo. Nepilnametė K. A. gyvena su motina, ji lanko priešmokyklinio ugdymo grupę (b.l. 17, 37). Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dukrai K. A. gimusiai 2001-05-05 dydį. Nurodė, kad dukros poreikiai pasikeitė, kadangi jai augant reikalinga skirti daugiau dėmesio jos rūbams, asmens higienos reikmenims, sveikatai bei lavinimo poreikiams, be to dukra pradėjo mokytis ir reikalinga daugiau priemonių jos lavinimui pirkti.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Tik nustačius šiuos reikšmingus duomenis, galima nustatyti proporcingumo principą atitinkantį išlaikymo dydį.

Dėl vaiko poreikių

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad po 2002-07-01 teismo sprendimo priėmimo, padidėjus nepilnametės K. A. poreikiams, atsižvelgiant į ekonominę padėtį (kainų didėjimą) bei į tai, kad K. A. neturi specialių poreikių dėl sveikatos, būtiniems poreikiams patenkinti pripažino būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta.

Dėl tėvų turtinės padėties

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, tai yra žemės sklypą 0.4000 ha, gyvenamąjį namą su ūkio statiniais  Lazdijų rajone, Šventežerio kaime (b.l. 19-22),  kuriuos nusipirko 2007-07-19, tai yra po teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymas nepilnametei dukrai priėmimo. Iš Byloje esančių VĮ Registrų centras pažymėjimų matyti, kad minėtas turtas yra įkeistas ir buvo pirktas su banko paskola. Ieškovė vykdo individulią veiklą ir iš byloje esančios  deklaracijos 2007m. “Individualios veiklos pajamos” (b.l. 25) matyti, kad 2007 metais ieškovės pajamos buvo 79.723,00 Lt. Ieškovė pateikė įrodymą, kad  moka patalpų, kuriose vykdo individualią veiklą, nuomos mokestį po 400,00 Lt kas mėnuo (b.l. 74 ), pateikė įrodymą, kad yra 2008m. sumokėjusi apie 8500,00 Lt už darbo priemonių įgijimą (b.l. 69). Atsakovas D. A. dirbo UAB “Staga” (b.l. 28) ir jo darbo užmokestis buvo vidutiniškai 742,00 Lt per mėnesį. Atsakovas nuo 2008-05-14 dirba UAB “Bendoriaus baldai” (b.l. 29) ir jo darbo užmokestis yra  vidutiniškai 800,00 Lt (b.l. 46).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo finansinę būklę.

Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi įrodymų pakankamumas ir ieškovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismui buvo pateikti duomenys, jog atsakovo darbo užmokestis yra 800 Lt per mėnesį, iš kurių didžioji dalis tenka buto nuomai. Gyvena su drauge ir išgyventi padeda tik tai, kad išlaidas dalijasi, ir ji dengia didesnę jų dalį, tame tarpe ir būsto nuomą, kuri yra didesnė už atsakovo gaunamas pajamas. Jokio kito turto, išskyrus seną Audi automobilį, neturi ir nebuvo įgijęs. Todėl pagal dabartinę savo materialinę padėtį dukters išlaikymui gali skirti 200 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pilnai neįrodė savo ypatingai blogos turtinės padėties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priimdamas sprendimą įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė. Ta aplinkybė, kad atsakovo draugė už jį apmoka didesnę pusę nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas nesudaro pagrindo perkelti dar didesnės dukters išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Pažymėtina, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Todėl nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnyje nustatytas teisės normas, nustatęs šalių dukters išlaikymo padidėjusius poreikius, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, pagrįstai padidino priteisto išlaikymo dydį iki 300 Lt kas mėnesį.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl išlaikymo dydžio taip pat neteikia pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikui šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį nukrypta nuo proporcingumo principo, todėl kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo padidinimas yra proporcingas nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams ir atsakovo gaunamoms pajamoms bei jo turtinei padėčiai, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

 

nutaria:

      

Apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                           Algimantas Kukalis

 

Kolegijos teisėjai                                                                                   Ramūnas Mitkus

 

                                                                                                               Arūnas Rudzinskas