Civilinė byla Nr. e2S-429-372/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01733-2018-7

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4.;

                                                                                    2.3.5.2.1.; 3.1.18.2.11.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.;

                                                                                   3.3.2.5.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5039-650/2018 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, įgyto turto dalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija procese – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. I. R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. prašydama: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms K. K., S. K. ir E. K. po 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės), paskirti ieškovę tvarkyti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas uzufrukto teise; 4) pripažinti ieškovės asmeniniu turtu butą, esantį (duomenys neskelbtini); 5) pripažinti atsakovo asmeniniu turtu automobilį OPEL VECTRA-C-STATION WAGON (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priteisti iš atsakovo K. K., S. K. ir E. K. laikiną išlaikymą po 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį (nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo A. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2018-03-19 iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje, nustatant ieškovei R. K. uzufrukto teisę į vaikų išlaikymo lėšų tvarkymą.

4. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nurodė, kad šiuo metu pragyvena tik iš 713,54 Eur gaunamo darbo užmokesčio, atsakovas nedirba ir vaikams deramo išlaikymo neteikia, įvertinus nepilnamečių vaikų amžių, ieškovės nurodytą sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį vaikų išlaikymui, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas. Teismas akcentavo, kad toks procesinis sprendimas priimtinas įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes bei  nepilnamečių vaikų interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo atskirąjį skundą argumentai

5. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį, atsakovas (apeliantas) A. K. prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nepagrindė, kad kiekvienam vaikui per mėnesį yra išleidžiama po 300 Eur. Atsakovas nurodė, kad rūpinasi visais buityje reikalingais daiktais, maisto ir kitais produktais, šeimos kelionių išlaidomis, moka bankui paskolos grąžinimo įmokas. Pažymėjo, kad šiuo metu neturi darbo, yra registruotas darbo biržoje, jo pajamos siekia 400 Eur; šiuo metu darbo susirasti negali, kadangi jam atlikta stuburo operacija, nustatytas 65 proc. darbingumo lygis; draudžiama dirbti, kadangi jam 2018 m. kovo 26 d. buvo padarytas širdies kraujagyslių šuntavimas.

6. Atsiliepdama į atskirąjį skundą, ieškovė prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teikia vaikams išlaikymą; paskutiniu metu visiškai nesidomi vaikų poreikiais, bei jų išlaikymui ieškovės skiriama suma; gautas išmokas skiria tik savo asmeninių poreikių tenkinimui; maisto produktų nuperka retai. Ieškovė pažymėjo, jog tai, kad atsakovas neprisideda prie šeimos išlaikymo, yra viena iš santuokos nutraukimo priežasčių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – trims nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2018-03-19 iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
9. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
10. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.
11. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.
12. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Kaip minėta, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo); į tai, kad teismas privalo užtikrinti, jog vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos; preliminariai įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, vaikų amžių bei tokio amžiaus vaikų poreikius; preliminariai įvertinęs ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį bei jo detalizaciją, su ieškiniu pateiktus įrodymus, pagrindžiančius išlaidas trijų vaikų poreikiams tenkinti, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydis yra per didelis. Pažymėtina, kad šioje bylos proceso stadijoje nėra duomenų apie vaikų specialiuosius poreikius, kurių patenkinimui patiriamos didelės išlaidos; ieškovė nėra pateikusi svarių įrodymų ir argumentui, kad kiekvienai dukrai per mėnesį yra išleidžiama po 300 Eur. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovės ieškinyje nurodyta, jog atsakovas išlaikymą dukroms teikia pirkdamas maisto produktus, batus, t. y. ieškovė neneigia, jog atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiui vaikui priteistina po 100 Eur suma, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, būtų protingo ir racionalaus dydžio ir pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai.

15. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Vaikams reikalingas ir būtinas išlaikymas, realios tėvų galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą bus nustatyti pilnai ir visapusiškai išsiaiškinus visas bylos aplinkybes. Šioje proceso stadijoje teismo pareiga yra užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gauti išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartį nurodant:

Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Taikyti laikinąją apsaugos priemonę  –  priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. K., gim. (duomenys neskelbtini),  S. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2018-03-19 iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje, nustatant ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į vaikų išlaikymo lėšų tvarkymą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                                            Birutė Simonaitienė