Civilinė byla Nr. e2-1906-965/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00255-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.6.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.26; 2.6.27; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,

sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Dorvin Group“ atstovui advokato padėjėjui Juliui Čiegiui,

atsakovės UAB „Greencarrier F. S. LT“ atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

trečiojo asmens UAB „Krovinių gidas“ atstovui įmonės vadovui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvin Group“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Greencarrier F. S. LT“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Windex group“, uždaroji akcinė bendrovė „Krovinių gidas“, IF P&C Insurance Ltd, bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greencarrier F. S. LT“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorvin Group“ dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

        ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 3995,90 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas už netinkamai suteiktas vežimo paslaugas bei krovinio sugadinimą. Ieškovė nurodė, kad pagal elektroniniu paštu siųstą užsakymą dėl 2 stiklo paketų paletės pervežimo iš Kauno į Myrę Norvegijoje, atsakovė ieškovei suteikė krovinio pervežimo paslaugas. Atsakovei vežant krovinį, jis virto, tiek stiklo paketai, tiek rėmai buvo visiškai sugadinti, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių. Nurodė, kad atsakovė informavo ieškovę telefonu, jog dėl netinkamo įpakavimo krovinys virto ir yra sugadintas. Krovinio pakrovimo metu jokių žymų apie netinkamą krovinio pakuotę nebuvo. Nors CMR važtaraštyje ir įrašyta pastaba, jog krovinys netinkamai supakuotas, per silpnos konstrukcijos ir tvirtinimo elementai, tačiau, ieškovės teigimu, žyma dėl netinkamo įpakavimo atlikta skirtingai nuo kitų įrašų CMR važtaraštyje (parašyta tušinuku, nors visas CMR važtaraštis užpildytas „įspaudžiant“ nuo originalo). Atsakovė patvirtino, jog tiek stiklo paketai, tiek ir jų rėmai (apkaustai) yra visiškai sulūžę ir nebegali būti naudojami pagal tikslinę paskirtį, todėl sugadintas krovinys buvo grąžintas atgal į krovinio paėmimo vietą Kaune. Šiuo metu sugadintas krovinys yra utilizuotas, o dėl sugadinto krovinio susidariusius nuostolius turi atlyginti atsakovė. 2019 m. sausio 4 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Ieškovė informavo, kad dalį nuostolių sumos – 2688,78 Eur, ieškovė įskaitė, kaip apmokėjimą už kitas krovinio vežimo paslaugas.

Atsakovė UAB „Greencarrier F. S. LT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad teikė ieškovei tik ekspedijavimo paslaugas. Krovinio pervežimą vykdė trečiasis asmuo UAB „Krovinių gidas“, kurio vairuotojas jau pakraunant krovinį UAB „Windex group“, pastebėjo ir užfiksavo važtaraštyje, kad krovinys įpakuotas netinkamai. Nurodė, jog ieškovė buvo informuota, kad krovinys virto, yra apgadintas, tačiau ieškovė davė nurodymus krovinį gabenti toliau. Atsakovei nepavyko rasti vežėjų, kurie sutiktų vežti apgadintą krovinį iki pristatymo vietos. Mano, kad krovinio sugadinimą lėmė netinkama krovinio pakuotė, už kurią atsakingas ne vežėjas ar atsakovė, o krovinio siuntėjas, todėl dėl žalos atsiradimo iš esmės atsakinga ieškovė. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė krovinio sugadinimo masto bei realiai patirtų nuostolių dydžio. 

Be to, atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiu ieškovės atliktą vienašalį įskaitymą dėl 2688,78 Eur sumos, nes nebuvo įskaitymui atlikti būtinų sąlygų – atsakovė nepripažino ir nepripažįsta prievolės dėl žalos atlyginimo. Prašo šią sumą už suteiktas krovinio vežimo organizavimo paslaugas priteisti iš ieškovės, taip pat procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti. Nurodė, kad vienašalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra teisėtas ir galiojantis, bei apie šį vienašalį sandorį tinkamai pranešta atsakovei. Įskaitymas atliktas anksčiau, nei byla iškelta teisme; ieškovės prievolė atsiskaityti su atsakove už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas yra pasibaigusi.

Trečiasis asmuo UAB „Windex group“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad trečiasis asmuo atliko krovinio paruošimo vežimui bei pakrovimo darbus, krovinys buvo tinkamai supakuotas pagal įprastą langų bei apkaustų vežimo praktiką bei perduotas vežėjo atsakomybėn. Krovinio vežėjas UAB „Krovinių gidas“ krovinio priėmimo metu nei žodžiu, nei raštu neinformavo trečiojo asmens apie galimai netinkamą krovinio įpakavimą, krovinio pakrovimo ir CMR važtaraščio pasirašymo metu nebuvo atlikta jokių žymų apie netinkamą krovinio įpakavimą.

Tretieji asmenys UAB „Krovinių gidas“ ir IF P&C Insurance Ltd atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, žinodama apie galimai netinkamą krovinio pakuotę bei matydama realią grėsmę krovinio saugumui, neatsisakė krovinio vežti, nors galėjo tai padaryti, o žymą važtaraštyje atliko vėliau tik siekdama išvengti atsakomybės. Apie galimą netinkamą pakuotę atsakovė ieškovę informavo tik jau po žalos atsiradimo, todėl atsakovė yra atsakinga dėl visiškai sugadinto krovinio.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad šalis sieja ilgalaikiai sutartiniai santykiai, atsakovė ieškovei teikė ne vežimo, bet ekspedijavimo paslaugas, todėl negali būti atsakinga už atsiradusią žalą. Pažymėjo, kad krovinio sugadinimą lėmė netinkama krovinio pakuotė, tą patvirtina į bylą pateikta survejerio išvada, ieškovė laiku buvo informuota apie krovinio sugadinimą, tačiau davė nurodymą toliau jį gabenti. Atsakovė, kaip ekspeditorius, savo sutartinių įsipareigojimų nepažeidė, paslaugas suteikė tinkamai, todėl nėra atsakinga.

Trečiojo asmens UAB „Krovinių gidas“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė pasitelkė UAB „Krovinių gidas“ pervežti ieškovės krovinį iš Kauno į Norvegiją. Visą krovinio vežimą organizavo atsakovės darbuotoja, ji duodavo nurodymus vairuotojui telefonu. Vairuotojas jau pakrovimo metu pastebėjo, kad langai netinkamai įpakuoti, informavo atsakovės darbuotoją, tačiau gavo nurodymą krovinį gabenti toliau, nes keltas jau užsakytas. Kroviniui virtus, Norvegijoje jis buvo iškraunamas atsakovei priklausančiame sandėlyje. Iškrovimo metu krovinys buvo iki galo sugadintas, nes iškraunamas buvo ne rankomis, o pakeltuvo pagalba.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys ir priešieškinis tenkintini.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. balandžio 11 d. ieškovė elektroniniu paštu pateikė atsakovei krovinio pervežimo užsakymą dėl 2 stiklo paketų paletės pervežimo iš Kauno į Myrę Norvegijoje. 2018 m. balandžio 16 d. atsakovė pranešė ieškovei, jog gabenamas krovinys yra sugadintas. Prekės, kurios buvo visiškai sugadintos, įsigytos iš trečiojo asmens UAB „Windex Group“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą WNG8 Nr. 0351 (apkaustai (automatika)) ir PVM sąskaitą-faktūrą WNG8 Nr. 0300 (stiklo paketai) už 6084,68 Eur. Kroviniui pervežti atsakovė pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Krovinių gidas“. Krovinys supakuotas/paruoštas ir pakrautas trečiojo asmens UAB „Windex group“.

2019 m. sausio 4 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Dalį nuostolių, atsiradusių dėl krovinio sugadinimo, sumos (2688,78 Eur) ieškovė įskaitė kaip apmokėjimą už krovinio vežimo paslaugas pagal PVM sąskaitas - faktūras Nr. 00027456; Nr. GCR00028432, Nr. GCR00030761, Nr. GCR00031920, Nr. GCR00032145, Nr. GCR00032222, Nr. GCR00032323, Nr. GCR00033042, Nr. GCR00033772.

Dėl siuntėjo, susitariančio vežėjo ir faktinio vežėjo teisinių santykių kvalifikavimo

Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) (toliau – CMR konvencija) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė.

Šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui, kaip sutarties šalims, nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013).

Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ar susitariantis vežėjas gali būti laikomas vežėju CMR konvencijos prasme, nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad taikant bendrą taisyklę, jeigu sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas, jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veža pats, ar paveda tai padaryti trečiajam asmeniui. Kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau be atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010). Būtent siuntėjo ir susitariančio vežėjo sutartis nulemia susitariančio vežėjo atsakomybės siuntėjui apimtį ir garantuoja siuntėjui, kad netinkamos sutarties vykdymo atveju, susitariančioji šalis atsakys siuntėjui už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo.

Byloje nustatyta, kad pagal sutartį – užsakymą, pateiktą elektroniniu paštu, UAB „Greencarrier F. S. LT“ įsipareigojo pervežti krovinį tarptautiniu maršrutu. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, tokia praktika, kai užsakymas dėl vežimo pateikiamas elektroniniu paštu, nesudarant rašytinės sutarties, tarp ginčo šalių buvo įprasta. Vertinant atsakovės atsakomybės pagal sutartį apimtį, nors rašytinė sutartis nesudaryta, tačiau iš paaiškinimų bei susiklosčiusios verslo praktikos tarp šalių nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo saugiai pervežti krovinį ir pristatyti jį gavėjui pagal suderintus terminus; o ieškovė įsipareigojo sumokėti už transporto paslaugas. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Greencarrier F. S. LT“ krovinį gabeno ne pats, bet vežimo sutarties pagrindu pavedė jį nugabenti UAB „Krovinių gidas“, kurios žinioje esantis krovinys buvo sugadintas. Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovė apie pasitelktus trečiuosius asmenis kroviniui vežti nebuvo informuota, krovinio gabenimo procese dalyvavo tik atsakovės darbuotoja ir faktinio vežėjo UAB „Korvinių gidas“ vairuotojas, visus nurodymus vairuotojui dėl maršruto, terminų, krovinio tarpinių iškrovimų vairuotojui davė atsakovės darbuotoja, organizavusi vežimą. Ieškovė jokių sutarčių su UAB „Krovinių gidas“ nebuvo sudariusi ir už krovinio vežimą atsiskaitė su atsakove. Iš faktinių bylos aplinkybių darytina išvada, kad tarp ginčo šalių, t. y. tarp siuntėjo UAB „Dorvin Group“, UAB „Greencarrier F. S. LT“ bei UAB „Kovinių gidas“ susiklostė dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai, t. y. sutartiniai santykiai tarp krovinio siuntėjo ir UAB „Greencarrier F. S. LT“, kaip susitariančiojo vežėjo, kuriuos patvirtina rašytinė sutartis – užsakymas, o iš kitos pusės – teisiniai santykiai tarp siuntėjo ir UAB „Krovinių gidas“, kaip faktinio vežėjo, kuris, nors su krovinio siuntėju nebuvo sudaręs sutarties, bet buvo sudaręs sutartį su susitariančiu vežėju, šios sutarties pagrindu priėmė krovinį vežti bei siuntėjo CMR važtaraštyje buvo nurodytas kaip vežėjas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė akcentavo, kad tai, jog krovinį gabeno ne UAB „Greencarrier F. S. LT“, bet faktiškai jį gabeno UAB „Krovinių gidas“, kuri CMR važtaraštyje buvo nurodytas kaip vežėjas, reiškia, kad UAB „Greencarrier F. S. LT“ negali būti laikoma vežėju CMR konvencijos prasme. Teismų praktikoje suformuota, kad vien tai, jog CMR važtaraštyje vežėju nurodytas ne susitariantis vežėjas, bet kitas asmuo, ir tai, kad krovinį faktiškai veža ne susitariantis vežėjas, bet kitas asmuo, nepaneigia siuntėjo ir susitariančio vežėjo susitarimu nustatytos siuntėjo ir susitariančio vežėjo atsakomybės apimties pagal sutartį. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai krovinį veža ne tiesiogiai su siuntėju sudaręs vežimo sutartį asmuo, bet kitas vežėjas, be susitariančio vežėjo, už krovinio saugų pervežimą tiesiogiai siuntėjui tampa atsakinga ir faktiškai krovinį gabenusi šalis, pagal CMR važtaraštį įsipareigojusi vežti krovinį savo vardu ir rizika. Tačiau, jau minėta, kad tai jokiu būdu nepaneigia susitariančio vežėjo atsakomybės siuntėjui kaip vežėjui pagal CMR konvenciją, jei šalių susitarimu susitariantis vežėjas aiškiai įsipareigojo atsakyti už saugų krovinio pervežimą siuntėjui. Aplinkybė, kad faktinis vežėjas yra įrašomas į važtaraštį kaip vežėjas reiškia, kad toks vežėjas krovinį veža savo vardu ir rizika, todėl laikoma, kad jis savo veiksmais prisijungia prie siuntėjo ir susitariančio vežėjo sutartinių krovinio vežimo teisinių santykių ir tai suteikia siuntėjui teisę dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo reikšti reikalavimus ne tik susitariančiam vežėjui kaip pirmajam vežėjui, bet ir tiesiogiai faktiniam vežėjui kaip antrajam vežėjui.

Nagrinėjamoje byloje iš ginčo šalių UAB „Dorvin Group“ ir UAB „Greencarrier F. S. LT“ sutarties – užsakymo, šalių paaiškinimų, verslo praktikos, aiškiai matyti, kad susitariantis vežėjas įsipareigojo užtikrinti saugų krovinio pervežimą, todėl tai, kad jis krovinį vežė ne pats, o UAB „Krovinių gidas“, taip pat tai, kad CMR važtaraštyje jis nebuvo nurodytas kaip vežėjas, nepaneigia ir nepašalina UAB „Greencarrier F. S. LT“ kaip susitariančio vežėjo atsakomybės siuntėjui CMR konvencijos prasme. Taikant CMR Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013).

Bylos duomenimis šalys buvo sutarusios ne tik dėl krovinio ekspedijavimo, bet ir dėl pervežimo, t. y. atsakovė prisiėmė atsakomybę tiek už krovinio pervežimo organizavimą, tiek ir už vežimą, gavo atlygį už vežimo paslaugas; susitarimo, kad atsakovė tik ekspedijuoja krovinį, byloje nenustatyta.

Teismo vertinimu, teisiniai santykiai, susiklostę tarp UAB „Dorvin Group“, UAB „Greencarrier F. S. LT“ ir UAB „Krovinių gidas“ kvalifikuotini kaip krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai, kur UAB „Dorvin Group“ buvo krovinio siuntėjas, UAB „Greencarrier F. S. LT“ – pirmasis vežėjas, o UAB „Krovinių gidas“ – antrasis vežėjas. Toks susitarimo dėl krovinio vežimo aiškinimas CMR konvencijai neprieštarauja ir atitinka teismų formuojamą praktiką nustatant atsakomybės subjektų už sugadintą krovinį pobūdį.

Dėl vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą

Byloje kilo ginčas, kas atsakingas už krovinio – stiklo paketų – sugadinimą vežimo metu, kai krovinys virto ir buvo sugadintas. Atsakovės teigimu, krovinys buvo netinkamai supakuotas, per silpnos konstrukcijos ir tvirtinimo elementai, tai pažymėta CMR važtaraštyje. Netinkamą krovinio supakavimą, atsakovės teigimu, patvirtina ir į bylą pateikta survejerio išvada. Be to, ieškovė sužinojusi apie krovinio sugadinimą, davė nurodymą jį vežti toliau į pristatymo vietą, todėl yra pati atsakinga už krovinio sugadinimą. Ieškovė su tokiu atsakomybės dėl krovinio sugadinimo aiškinimu nesutinka.

Vežėjas CMR konvencijos prasme atsako visais atvejais už jo dispozicijon perduoto krovinio (ar jo dalies) praradimą ar sugadinimą, pavėlavimą pristatyti krovinį, nebent egzistuoja aplinkybės, šalinančios jo atsakomybę. Tokių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka vežėjui (CMR konvencijos 18 straipsnio 1 punktas).

CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčių prasme vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tais atvejais, jeigu krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, pasireiškusios dėl tos priežasties, kad krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; arba jei krovinys buvo netinkamai įpakuotas. Tačiau vien tik konstatavimas fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad krovinio pakuotė buvo bloga, ar buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė/įpakavo siuntėjas ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-467/2000; 2019 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-969/2019).

CMR

Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad 2018-04-11 ieškovė elektroniniu paštu pateikė atsakovei krovinio – 2 stiklo paketų palečių – pervežimo užsakymą iš Kauno į Myrę Norvegijoje. Krovinys buvo pakrautas Kaune trečiojo asmens UAB „Windex Group“ ir vežamas į Klaipėdą. Klaipėdoje krovinys atsakovei priklausančiame sandėlyje buvo perkrautas į kitą transporto priemonę ir keltu išgabentas į Norvegiją. Vežant krovinį Norvegijoje į pristatymo vietą, krovinys virto ir buvo sugadintas.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad krovinio pakrovimo metu Kaune trečiasis asmuo UAB „Windex Group“, kuris pakavo ir pakrovė krovinį, arba ieškovė buvo informuotos apie netinkamą krovinio pakuotę. Atsakovės bei trečiojo asmens UAB „Krovinių gidas“ teigimu, vairuotojas atliko žymą CMR važtaraštyje dėl prasto įpakavimo, tačiau šias aplinkybes paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytojomis apklaustos atsakovės darbuotojos bei faktinio vežėjo atstovas, CMR važtaraščio pirmasis egzempliorius yra pildomas krovinio pakrovimo vietoje. Kiti važtaraščio egzemplioriai būna užpildomi „įspaudžiant“ nuo pirmojo egzemplioriaus. Nagrinėjamoje byloje pirmasis važtaraščio egzempliorius nėra pateiktas, nei susitariantis, nei faktinis vežėjai negalėjo nurodyti, kur buvo paliktas pirmasis egzempliorius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą pateiktame važtaraščio egzemplioriuje žyma dėl netinkamo įpakavimo atlikta skirtingai nuo kitų įrašų CMR važtaraštyje (žyma atlikta tušinuku, nors visas važtaraštis užpildytas „įspaudžiant“ nuo pirmojo egzemplioriaus). Iš UAB „Krovinių gidas“ vairuotojo B. D., kuris buvo apklaustas liudytoju, paaiškinimų posėdžio metu nustatyta, jog įrašas važtaraštyje dėl netinkamos krovinio pakuotės buvo atliktas krovinio gabenimo metu, perkraunant jį Klaipėdoje atsakovei priklausančiame sandėlyje. Taigi žyma važtaraštyje atlikta jau kroviniui esant atsakovės dizpozicijoje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ar trečiasis asmuo UAB „Windex Group“ krovinio paėmimo metu žodžiu ar raštu buvo informuotos apie vežėjo reiškiamas abejones dėl netinkamos krovinio pakuotės. Be to, krovinio perkrovimo metu Klaipėdoje nei ieškovė, nei kiti siuntėjo atstovai nedalyvavo, byloje nėra duomenų, kad ieškovė iš viso buvo informuojama apie tarpinius krovinio perkrovimus ar visą vežimo procesą bei organizavimą. Todėl net ir atlikus žymą važtaraštyje Klaipėdoje, ieškovė apie tai nebuvo informuota, nebuvo įspėta, kad dėl galimai netinkamos pakuotės kyla pavojus krovinio saugumui. Liudytojas B. D. parodė, jog atsakovės darbuotoją V. Ž., kuri organizavo ir rūpinosi visu krovinio vežimo procesu, informavo telefonu apie netinkamą krovinio pakuotę ir grėsmę kroviniui, tačiau gavo nurodymą krovinį gabenti toliau, nes keltas užsakytas. Tokia informacija ieškovei pateikta nebuvo, nes atsakovės darbuotoja pripažino, kad pirmą kartą ieškovė buvo informuota jau po krovinio sugadinimo. Nors liudytoja V. Ž. neigė tą aplinkybę, kad vairuotojas ją informavo apie netinkamą krovinio pakuotę, tačiau šios aplinkybės nėra tokios reikšmingos vertinant atsakovės atsakomybę. Pagal CMR Konvenciją vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Kaip minėta, žyma važtaraštyje atlikta jau kroviniui esant atsakovės bei faktinio vežėjo dispozicijoje, todėl tai nelaikytina vežėjos atsakomybę šalinančiomis aplinkybėmis.

Svarbu pažymėti, jog krovinio perkrovimo metu Klaipėdoje už tinkamą krovinio pakrovimą, jo sutvirtinimą ir vežimo saugumo užtikrinimą jau buvo atsakinga atsakovė, kaip vežėja, nes perkraunant krovinį nei ieškovė, nei jos atstovai nedalyvavo, nėra duomenų, kad ieškovė iš viso žinojo, jog krovinys iki pasieks pristatymo vietą bus net kelis kartus perkrautas. Atsakovė netinkamą krovinio supakavimą ir tai lėmusį krovinio griuvimą taip pat įrodinėja į bylą pateikta survejerio išvada. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išvada atlikta ne įvykio metu, o daugiau nei metai po įvykio, atlikta tik iš pateiktų fotonuotraukų – survejeris nedalyvavo įvykio vietoje, nematė krovinio, jo iškrovimo. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, survejerio išvadoje nurodytas ir pateiktas visai kitas ir su ginčo vežimu nesusijęs važtaraštis, nurodytas ne tas pasikrovimo adresas. Esant nepaneigtoms aplinkybėms, kad survejeris galėjo vertinti ne su ginčo vežimu susijusias aplinkybes, teismas neturi pagrindo remtis jo pateikta išvada byloje. Be kita ko, atsakovė pateiktomis fotonuotraukomis įrodinėja krovinio netinkamą pakuotę. Iš nuotraukų matyti sugadintas įpakavimas, lūžę sutvirtinimai. Vertinant šias aplinkybes, pažymėtina, kad krovinys buvo pakrautas Klaipėdoje, už pakrovimą bei sutvirtinimus buvo atsakinga atsakovė, o iš pateiktų fotonuotraukų negalima vienareikšmiškai spręsti, ar sugadinta krovinio pakuotė buvo krovinio griuvimo priežastis ar pasekmė.

Atsakovė viena iš savo atsakomybę šalinančių aplinkybių nurodo ir tai, kad kroviniui virtus, jis nebuvo visiškai sugadintas, tačiau ieškovei davus nurodymus krovinį gabenti toliau į pristatymo vietą, tai ir sąlygojo visišką krovinio sugadinimą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Kaip posėdžio metu nurodė liudytoju apklaustas vairuotojas B. D., Norvegijoje virtus kroviniui, jis nebuvo visiškai sugadintas, to neneigia ir bylos šalys. 2018 m. balandžio 15 d. vairuotojas informavo atsakovės darbuotoją V. Ž., kuri organizavo krovinio vežimą ir duodavo nurodymus, susijusius su vežimu, vairuotojui, kad krovinys griuvo ir yra apgadintas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vežimo procese tiesiogiai su vežimą vykdančiu vairuotoju išimtinai bendravo tik atsakovės darbuotoja, ji duodavo visus su vežimu susijusius nurodymus faktiniam vežėjui. Ieškovė apie krovinio griuvimą buvo informuota tik kitą dieną. Ieškovės atstovai nurodė, kad atsakovės darbuotoja telefonu nurodė, kad krovinys yra visiškai sugadintas, prašė tolesnių nurodymų. Atsakovė priešingų įrodymų apie pokalbio aplinkybes nepateikė. Ieškovė neneigia, jog manydama, kad krovinys visiškai sugadintas, priėmė sprendimą jį gabenti toliau į pristatymo vietą. Atsakovė teigia, kad būtent šie ieškovės nurodymai ir lėmė dar didesnį krovinio sugadinimą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, tokia išvadai nėra teisinio pagrindo. Nustatyta, kad krovinys į pristatymo vietą buvo gabentas ne iš karto. Atsakovės darbuotojos nurodymu krovinys buvo nugabentas iki atsakovei priklausančio terminalo Norvegijoje ir buvo dar kartą perkrautas su keltuvu. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovė apie apgadinto krovinio perkrovimą buvo informuota ar įspėta, jog dėl krovinio perkrovimo gali kilti dar didesnė grėsmė krovinio saugumui. Liudytojas vairuotojas B. D. nurodė, kad po krovinio griuvimo jis buvo apgadintas nežymiai, stiklai tik įskilę, tačiau, nepaisant vairuotojo nurodymo to nedaryti, atsakovės darbuotojos V. Ž. nurodymu langai buvo iškrauti atsakovės terminale su tam neskirtu krautuvu. Krautuvu suspaudus langus, krovinys buvo visiškai sugadintas.

Teismo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai, kai žinodama arba privalėdama žinoti apie galimai kilsiančias neigiamas pasekmes, davė nurodymą dar kartą perkrauti nežymiai apgadintą krovinį, nesudaro pagrindo atleisti atsakovės, kaip vežėjos, nuo atsakomybės dėl ginčo krovinio sugadinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, kaip nustatyta, ginčo krovinys buvo gabenamas vežimo procesą visiškai kontroliuojant atsakovei, o vežėja, žinodama arba turėdama žinoti, kad jai perduotas vežti krovinys galimai netinkamai supakuotas, neinformuodama apie tai siuntėjos nei žodžiu, nei raštu, ir sutikdama vežti tokį krovinį, prisiėmė riziką, susijusią su krovinio sugadinimu, ir savo veiksmais prisidėjo prie krovinio sugadinimo. Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad CMR konvencijos prasme egzistuoja pagrindas taikyti atsakovės, kaip vežėjos, atsakomybę.

Dėl žalos dydžio

Ieškovės teigimu, visa sugadinto krovinio vertė sudaro 6084,68 Eur už sugadintą krovinį bei 600 Eur išlaidų, kurias ieškovė patyrė dėl pretenzijų atsakovei pateikimo ne teismo tvarka. Atsakovė nesutinka su paskaičiuotu nuostolių dydžiu, teigdama, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog krovinys visiškai sugadintas, be to, išlaidos už pretenzijų rengimą negali būti priskirtos prie nuostolių.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė pateikė įrodymus – PVM sąskaitas-faktūras, iš kurių matyti, jog ieškovė iš trečiojo asmens UAB „Windex Group“ įsigijo stiklo paketus ir apkaustus (automatiką). Pagal pateiktus duomenis automatikos kaina 1207,42 Eur, o stiklo paketų bendra kaina – 4877,26 Eur. Minėta prekių kaina atitinka muitinės deklaracijoje nurodytą krovinio vertę, o atsakovė priešingų įrodymų, paneigiančių nustatytą krovinio vertę, nepateikė (CPK 178 str.).

Ieškovė pateikė duomenis, kad krovinys yra utilizuotas, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad jis nebuvo visiškai sugadintas ir buvo galimybė jį pataisyti.

Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie patirtas 600 Eur dydžio išlaidas, patirtas dėl nuostolių atlyginimo ne teismo tvarka. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Įvertinus teisinį reglamentavimą, ieškovės patirtos 600 Eur išlaidos už pretenzijų rengimą atsakovei iki kreipimosi į teismą priskirtinos prie išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovė dėl krovinio visiško sugadinimo atsakovės veiksmais patyrė 6684,68 Eur žalą (6084,68 Eur + 600 Eur).

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 3995,90 Eur žalos. Kadangi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas (pareikštas reikalavimas) ir teismas negali viršyti byloje pareikštų reikalavimų, nes tokio pobūdžio bylose teismo vaidmuo nėra aktyvus, ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 3995,90 Eur žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnis).

Dėl palūkanų

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškinio

Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. sausio 4 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Dalį nuostolių, atsiradusių dėl krovinio sugadinimo, sumos (2688,78 Eur) ieškovė įskaitė kaip apmokėjimą už krovinio vežimo paslaugas pagal PVM sąskaitas - faktūras Nr. 00027456; Nr. GCR00028432, Nr. GCR00030761, Nr. GCR00031920, Nr. GCR00032145, Nr. GCR00032222, Nr. GCR00032323, Nr. GCR00033042, Nr. GCR00033772.

Atsakovės teigimu, ieškovė negalėjo įskaityti priešpriešinių reikalavimų, t. y. savo poziciją grindė tuo, kad ieškovės reikalavimas nebuvo vykdytinas, nes atsakovė niekada nepripažino savo prievolės atlyginti žalą.

Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų. Pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovė įskaitymo atlikimo metu nepagrindė savo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę. Byloje nepateikti duomenys, kad įskaitymo atlikimo metu atsakovė pripažino prievolę dėl žalos atlyginimo; ieškovė nepateikė, kad buvo priimtas teismo sprendimas ir jos prašomo priteisti dydžio reikalavimas yra vykdytinas.

Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2017 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017). Tai reiškia, kad į reikalavimus, kylančius sutarties pagrindu, dėl kurių ginčo tarp sutarties šalių nėra ir kurie yra pripažinti vykdytinais abiejų sutarties šalių, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. 

Iš bylos medžiagos matyti, jog dar 2018-05-24 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo už ginčo krovinio sugadinimą. Iš gauto atsakymo ieškovė aiškiai suprato, kad atsakovė nepripažįsta ne tik nuostolių dydžio, bet ir aplinkybių, kad yra atsakinga dėl žalos už krovinio sugadinimą. 2018-10-31 ieškovė siuntė pakartotinę pretenziją atsakovei, tačiau vėl gavo atsakymą, kad atsakovė prievolės dėl žalos atlyginimo nepripažįsta. Ieškovė net ir žinodama, kad atsakovė ginčija savo prievolę, dėl tokio ieškovės reikalavimo nėra priimto res iudicata galią turinčio teismo sprendimo ir neišvengiamai kils teisminis ginčas, vis tiek priėmė sprendimą įskaityti šį reikalavimą į atsakovė 2688,78 Eur reikalavimą už krovinio vežimo paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, kurių ieškovė neginčijo. 

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, įstatyminį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad ginčijamos ir teisme nepatikrintos žalos vienašalis įskaitymas į skolą, kurią pripažįsta abi sutarties šalys, negalimas pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, kuri leidžia įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus. Todėl ieškovės atliktas priešpriešinio reikalavimo įskaitymas buvo neteisėtas ir negalėjo sukurti atsakovei teisinių padarinių (CK 6.130-6.131 str.). 

Dėl skolos

Teismui tenkinus priešieškinį dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, atsakovės reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 2688,78 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Pagal įsiskolinimą patvirtinančius dokumentus PVM sąskaitas - faktūras Nr. 00027456; Nr. GCR00028432, Nr. GCR00030761, Nr. GCR00031920, Nr. GCR00032145, Nr. GCR00032222, Nr. GCR00032323, Nr. GCR00033042, Nr. GCR00033772 atsakovė UAB „Greencarrier F. S. LT“ atliko krovinių pervežimą pagal užsakymus kroviniams įmonei UAB „Dorvin Group“ už sutartą kainą, bendra suma sudaro 2688,78 Eur. Krovinių pristatymo ieškovė neginčija. Pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ieškovė įsipareigojo atlikti mokėjimą banko pavedimu per PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą terminą. Tačiau sutartais terminais ieškovė su atsakove neatsiskaitė.

Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.808 str. 1 d.).

Teismui panaikinus ieškovės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nustatyta, kad ieškovė nesumokėjo atsakovei už atliktus pervežimus. Pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje skolos už atliktus krovinių pervežimus neginčija. Taigi faktiškai krovinių pervežimai, dėl kurių atlikimo buvo susitarta, yra atlikti tinkamai, priešingų įrodymų byloje nepateikta, kroviniai buvo pervežti, ieškovė jokių pretenzijų nereiškė, todėl atsakovei atsirado teisė į apmokėjimą už krovinių pervežimą.

Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų Nr. 00027456; Nr. GCR00028432, Nr. GCR00030761, Nr. GCR00031920, Nr. GCR00032145, Nr. GCR00032222, Nr. GCR00032323, Nr. GCR00033042, Nr. GCR00033772 matyti, kad ieškovės skola atsakovei yra 2688,78 Eur. Taigi UAB „Greencarrier F. S. LT“ suteikus ieškovei krovinių pervežimo paslaugas, ieškovė UAB „Dorvin Group“ liko nesumokėjusi už paslaugas 2688,78 Eur, todėl ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.38 str., 6.59 str.). Atsakovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl palūkanų

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės reikalavimas priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė UAB „Dorvin Group“ pateikė duomenis, kad sumokėjo 90 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, patyrė 4235 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė UAB „Greencarrier F. S. LT“ pateikė duomenis, kad sumokėjo 120 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, patyrė 2100 Eur atstovavimo išlaidų. Tenkinus tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokatų darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, šalims atlygintinos jų turtėtos bylinėjimosi išlaidos. Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 3875 Eur bylinėjimosi išlaidų, atmetus reikalavimą priteisti 450 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą. Patenkinus priešieškinį visiškai, iš ieškovės atsakovei priteistina 1150 Eur bylinėjimosi išlaidų, atmetus reikalavimus dėl 450 Eur išlaidų už survejerio išvadą, 400 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei 200 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 2725 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį ir priešieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greencarrier F. S. LT“ 3995,90 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 90 ct) nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3995,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-01-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2725 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvin Group“ naudai.

Pripažinti negaliojančiu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvin Group“ 2019-01-04 atliktą vienašalį įskaitymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Greencarrier F. S. LT“ dėl 2688,78 Eur sumos.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvin Group“ 2688,78 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 78 ct) skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2688,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-02-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greencarrier F. S. LT“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                             Erika Tamošaitienė