Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-508/2014
Teisminio proceso Nr. 1-61-2-00025-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.16.; 2.4.7.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, Mariui Žukauskui, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, išteisintajam E. V., jo gynėjai advokatei Brigitai Pauliukevičienei, civilinio ieškovo UAB „B“ atstovui M. Z.,
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro K. D. bei civilinio ieškovo UAB „B“ apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. išteisintas dėl jam pateiktų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
E. V. pagal BK 246 str. 1 d. išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2005-01-10 iki 2010-03-16 būdamas UAB „A“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, žinodamas, kad UAB „A“ priklausantis turtas, t.y. automobilis „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 10869,08 Lt vertės, automobilis „PEUGEOT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1479,33 Lt vertės, 2009-04-03 areštuotas antstolės R. M. 2009-05-06 turto arešto aktu Nr. 0709000861 vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/00419; taip pat virtuvinis komplektas „ARTYCIJA“ 10300 Lt vertės, 2009-05-19 areštuotas antstolės R. M. 2009-05-20 turto arešto aktu Nr. 0709000861, vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/00419; miegamojo baldai bendros 6152 Lt vertės, 2009-08-13 areštuoti antstolės R. M. 2009-08-17 turto arešto aktu Nr. 0709000861, vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/01097, neteisėtai perleido šį turtą tretiesiems asmenims, t.y. 2010-03-08 pasirašydamas UAB „A“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, 2010-03-09 ilgalaikio turto perdavimo - priėmimo aktą, 2010-03-09 sandėlio atsargų (trumpalaikio turto) perdavimo - priėmimo aktą, perdavė Latvijos piliečiui A. L., a.k. (duomenys neskelbtini).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. išteisinamąjį nuosprendį ir prašo panaikinti bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 str. 1 d., ir nuteisti jį 50 MGL (6250 Lt) bauda. Skunde prokuroras nurodo, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Apylinkės teismas, išteisindamas kaltinamąjį E. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 str. 1 d., padarymo netinkamai ištyrė nusikalstamos veikos sudėties tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, neišanalizavo surinktų įrodymų kaip visumos. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-259/2007), išaiškinta, kad turto arešto turinys, jos įforminimo tvarkos reikalavimai bei sąlygos, kurioms esant atsiranda turto saugotojo pareigos, yra labai svarbūs sprendžiant atsakomybės klausimą pagal BK 246 str., tačiau turto arešto akto formos ir turinio trūkumai negali lemti sprendimo baudžiamojoje byloje, jei yra kitų duomenų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai išspręsti teisingai. Visgi pirmosios instancijos teismas nesirėmė ištirtais įrodymais: kaltinamojo E. V. pareiga saugoti areštuotą turtą pagal arešto aktą, kuriame tai pat yra žyma apie kaltinamojo E. V. supažindinimą su dėl turto neišsaugojimo gresiančiomis teisinėmis pasekmėmis. Apklausta liudytoja antstolė R. M. parodė, kad 2009-04-03 buvo areštuoti UAB „A“ priklausantys automobiliai „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įkainotas 2000 Lt, „Peugeot J5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įkainotas 5000 Lt, 2009-04-14 turto aprašą dėl automobilių arešto pasirašė atsakovas ir areštuoto turto saugotojas UAB „A“ direktorius E. V.. Prokuroras pažymi, jog nutartimi atsakovas E. V. buvo įpareigotas saugoti areštuotą turtą ir buvo įspėtas dėl atsakomybės už nustatytų apribojimų pažeidimą, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 149 straipsnį ir BK 246 straipsnį.
Kaltinamasis E. V. parduodamas UAB „A“ akcijas A. L. ir kartu perduodamas jo nuosavybėn automobilį „Peugeot J5“, virtuvinį komplektą „Artycija“ suprato, kad perleidžia trečiajam asmeniui 2009-04-03 antstolės R. M. areštuotą turtą. UAB „A“ akcijų pardavimas A. L. nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis, tačiau tai pabrėžia, kad E. V. nusikalstamą veiką padarė turėdamas tiesioginę tyčią perduoti turtą, kuris buvo areštuotas. Tai patvirtina ir liudytojai M. T., A. K., V. A., kurie nurodė, kad nuo 2010 m. pavasario kaltinamasis E. V. ne kartą siūlė pirkti automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad nusikalstama veika buvo, tačiau padarė neatitinkančią bylos aplinkybių išvadą, kad neįrodyta, jog E. V. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nes iš faktinių aplinkybių matyti, kad be jo dalyvavimo nusikalstama veika negalėjo būti padaryta.
Civilinis ieškovas UAB „B“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išteisinamąjį 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendį, E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 str. 1 d., UAB „B“ ieškinį patenkinti.
Apeliantas skunde nurodo, jog apylinkės teismas nesiėmė visiškai jokios įrodymų analizės ir jų teisinio vertinimo, o tik trumpai paminėjo teisiamajam palankius įrodymus, nieko nepasisakydamas apie jų tikrumą ir patikimumą, ypač santykyje su kitais byloje ištirtais įrodymais, visai nemotyvuotai konstatuodamas, kad E. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teismo nuosprendyje nebuvo aptarti skirtumai ir prieštaravimai tarp liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų, teismas nepašalino parodymuose esančių prieštaravimų tarp parodymų, duotų ikiteisminio bylos tyrimo metu, ir parodymų, duotų teisme, o apsiribojo tik šių parodymų išvardijimu teismo nuosprendyje. Surinktų įrodymų visuma, civilinio ieškovo manymu, kaip tik įrodo nusikaltimo sudėtį: objektyviąją pusę – areštuotas turtas buvo perleistas ir paslėptas, pasinaudojant akcijų pardavimo mechanizmu bei subjektyviąją pusę – įrodyta ir E. V. kaltė – tiesioginė tyčia neteisėtai paslėpti jam patikėtą areštuotą turtą. Teismas pažeidė BPK reikalavimus, neobjektyviai ir nepilnai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir priėmė neteisingą nuosprendį.
E. V., būdamas UAB „A“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, turėjo pareigą išsaugoti antstolės R. M. pagal teismo nutartį areštuotą turtą, tačiau pasielgė priešingai – automobilį Peugeot pardavė, o likusį turtą paslėpė, imituodamas visų bendrovės akcijų pardavimą asmeniui, kurio surasti ir asmenybės nustatyti niekam taip ir nepavyko. Teismo ištirtais įrodymais nebuvo patvirtinta E. V. versija, kad ištirtais teisme įrodymais niekaip nebuvo patvirtinta teisiamojo E. V. versija, jog akcijų pardavimo sandoris iš tiesų buvo sudarytas, ir kad jame dalyvavo jo nurodytas Latvijos pilietis A. L., todėl ji turėtų būti vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Asmens, neva nupirkusio akcijas niekas nematė, Latvijos policija patvirtino, kad toks asmuo iš tiesų egzistuoja, tačiau jo buvimo vieta nežinoma, jis yra paieškomas Latvijos policijos už padarytus nusikaltimus. Po tariamo akcijų pardavimo paskirtas UAB „A" direktoriumi V. M. parodė, jog tariamąjį UAB „A" akcijų savininką jis matė tiktai vieną kartą, tačiau negali patvirtinti, jog tai buvo A. L.. Su šiuo asmeniu jam daugiau nebeteko susitikti, o tariamus jo nurodymus dėl įmonės adreso perregistravimo jam telefonu perdavinėjo nenustatyti tretieji asmenys. Jam nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai, joks turtas. V. M. kilus įtarimų dėl neskaidrios įmonės veiklos ir nusprendus nutraukti darbo sutartį, akcijų savininko jokiais telefonais surasti nepavyko. Teismui nekilo klausimo ir dėl akcijų pardavimo kainos – 100% UAB „A“ akcijų tariamai buvo parduota už 5000 Lt, nors vien tiktai įmonės materialiojo turto vertė, sprendžiant iš pateiktų dokumentų, siekė beveik 170000 Lt., ir nors E. V. nurodė, kad akcijas pardavė pigiai siekdamas bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, tačiau jis niekada net nebandė atlyginti skolos UAB „B“. Apeliantas nurodo, kad ištirtais teisme įrodymais nustatyta, kad buvusi UAB „A“ parduotuvė (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo uždaryta ir iškraustyta. Ji tiesiog pakeitė pavadinimą į UAB „C“ ir be pertraukos tęsė savo veiklą toliau, o joje dirbo ir tebedirba tie patys asmenys, vadovaujant tam pačiam E. V.. O tai paneigia E. V. teiginius apie tai, kad visą parduotos UAB „A“ turtas perduotas naujajam akcininkui.
Teismas neanalizavo fakto, jog E. V. pardavė areštuotą automobilį Peugeot J5 M. T., ką patvirtino ir byloje esantis E. V. pasirašytas raštelis apie 500 Lt gavimą. Ir nors E. V. neigė ketinęs parduoti areštuotą automobilį, tačiau šios versijos nepagrindė – jis kito tokio automobilio neturėjo, negalėjo nurodyti iš kur jį būtų gavęs, o liudytojai A. K. bei V. A. patvirtino, jog jis nekartą siūlė pirkti areštuotą automobilį.
Teismas nesivadovavo ir vieninga teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Teismas išteisino E. V. ir civilinį ieškinį palikdamas nenagrinėtu iš esmės pažeidė civilinio ieškovo teises ir teisėtus interesus, kadangi užkerta jam kelią ateityje bet kokiomis priemonėmis išsiieškoti skolą: iš kreditoriaus UAB „A“ dėl to, jog šios įmonės paprasčiausiai nebeliko, o iš kaltininko E. V. – jį oficialiai pripažinus nekaltu dėl šių pasekmių.
Atsikirtimuose į apeliacinius skundus išteisintasis E. V. nurodė, jog su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi panaikinus 2013 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį, byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, prokurorę, civilinio ieškovo atstovą prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, atlikus įrodymų tyrimą sprendžia, kad prokuroro K. D. ir civilinio ieškovo UAB „B“ apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., išteisinamasis nuosprendis naikinamas, priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
Apeliacinėje instancijoje atliktas įrodymų tyrimas, buvo pakeistas kaltinimas. Išnagrinėjus apeliacinius skundus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 str. 1 d. (areštuoto turto neteisėtas perleidimas - automobilio „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 10869,08 Lt vertės, virtuvinio komplekto „ARTYCIJA“ 10300 Lt vertės, miegamojo baldų bendros 6152 Lt vertės) ir nustato faktines aplinkybes:
2005-01-10 - 2010-03-16 laikotarpiu, E. V. būdamas UAB „A“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, žinodamas, kad UAB „A“ priklausantis turtas, t.y. automobilis „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 10869,08 Lt vertės, 2009-04-03 areštuotas antstolės R. M. 2009-05-06 turto arešto aktu Nr. 0709000861 vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/00419, taip pat virtuvinis komplektas „ARTYCIJA“ 10300 Lt vertės, 2009-05-19 areštuotas antstolės R. M. 2009-05-20 turto arešto aktu Nr. 0709000861 vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/00419, miegamojo baldai bendros 6152 Lt vertės, 2009-08-13 areštuoti antstolės R. M. 2009-08-17 turto arešto aktu Nr. 0709000861 vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/01097, siekdamas sutrukdyti UAB „B“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), 25783,64 litų įsiskolinimo išieškojimą, 2010 m. kovo 8 d. sudarė UAB „A“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį su A. L., kurios pagrindu neteisėtai perleido UAB „A“ aukščiau išvardintą areštuotą turtą A. L. ir taip visiškai panaikino UAB „B“ galimybę išieškoti 2009-11-30 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą skolą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 str. 1 d.
Apeliaciniai skundai pakankamai susiję, ginčijamos tiek faktinės aplinkybės, tiek juridinis įvertinimas, taip pat keliami ir civilinio ieškinio klausimai, todėl pasisakoma iškart dėl abiejų apeliacinių skundų.
Kaltinamasis E. V. nei pagal ankstesnį, nei pagal pakeistus kaltinimus kaltu neprisipažino. Ir apeliacinėje instancijoje apklaustas jis parodė iš esmės tapačiai, jog buvo verslo ginčai su M. Z. vadovaujama UAB „B“, antstolė areštavo UAB „A“ atitinkamą turtą, jis apie tai žinojo. Pats niekada nesutiko, kad UAB „A“ būtų skolinga kokią tai pinigų sumą UAB „B“, žino apie 2009-11-30 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje. 2010-03-08 pardavė savo turėtas UAB „A“ akcijas fiziniam asmeniui A. L., nes akcijos nebuvo areštuotos, naujam savininkui perdavė bendrovės dokumentus kartu su kitu turtu. Nesuprato, kad negalima perleisti kitiems asmenims antstolės areštuoto UAB „A“ buvusio turto. Areštuoto automobilio Peugeot J-5 valst.nr. (duomenys neskelbtini) niekam neperleido, nepardavė E. T.. Šį automobilį laikė prie E. T. namų, nes ten daugiau vietos, apie automobilio buvimo vietą žinojo antstolė, UAB „B“ vadovas M. Z., bet automobilio jie nepaėmė. Jis padėjęs E. T. nusipirkti tokį identišką automobilį Peugeot J-5 iš kito asmens. Areštuotas automobilis pastaruoju metu laikomas saugomoje aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini).
Liudytojas M. T. paaiškino, kad jis E. V. pažįsta apie 5 metus, tačiau pas šį niekada nedirbo, tik nuomojasi žemės sklypą. Automobilį Peugeot J5 pirko iš V. už 400 Lt, turi šio automobilio technikinį pasą. Iš E. V. automobilio nepirko, šis nieko jam ir nesiūlęs, tik prašė pasistatyti automobilį Peugeot jo sklype, jis ten stovėjo apie metus. Kad tas automobilis areštuotas, nepaaiškino. Liudytojas pats prašė E. V. parduoti šį automobilį, tačiau jis atsisakė, bet nurodė kitą, dėl to sudarė avansinę sutartį, kad liudytojas E. V. duoda 500 Lt už kito Peugeot nupirkimą. Liudytojui reikėjo Peugeot J5 atsarginių dalių – bortų, tento. Su M. Z. nebendrauja, tik pasisveikina, galėjo šiam pasakyti apie prie jo namų stovinį Peugeot. Antstolė buvo atvažiavusi, automobilį apžiūrėjo, nufotografavo, tačiau nepaėmė.
Civilinio ieškovo UAB „B“ atstovas M. Z. paaiškino, kad dėl antstolės areštuoto automobilio Peugeot parašė rašą, kad neturi pretenzijų M. T. dėl nusipirkto „Peugeot“ už 500 Lt, bet ne UAB „A“. Kai miške buvo surasta mašina, tada pasikvietė antstolę, su policija nuvažiavo pas E. V.. Reikėjo M. T. rašyti, kad nėra pretenzijų. Aprašyto automobilio „Mercedes Benz“ automobilio nerado. Kaip pasakė darbininkai, pats E. V. sėdo už vairo ir su ja išvažiavo, jau po akcijų pardavimo. Viena mašina parduota, kita mašina paslėpta.
Atitinkamai pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas civilinio ieškovo UAB „B“ atstovas M. Z. paaiškino, kad Jonavos rajono apylinkės teisme už nuomos nemokėjimą UAB „B“ naudai iš UAB „A“ buvo priteista nuomos mokesčio skola. Taip pat teismo nutartimi buvo taikytas areštas UAB „A“ turtui – areštuotos dvi krovininės mašinos: „Peugeot“ ir „Mercedes Benz 811“, virtuvinis komplektas. Teismo nutartis vykdė ir areštą turtui taikė antstolė R. M.. Priteisus skolą ir vykdant išieškojimą paaiškėjo, kad įmonė parduota kažkokiam žmogui Vilniuje ir galimybės atsiimti turtą nėra, todėl padavė prašymą teismui surasti turtą. Pačiam M. Z. nebuvo žinoma, kam buvo parduota įmonė bei perduotas turtas. UAB „A“ baldų vertė 170 tūkst. Lt, tačiau įmonė buvo parduota už 5 tūkst. Lt. Pats M. Z. žinojo, kad automobilis „Peugeot“ buvo parduotas už 500 Lt vienam iš nuomininkų, kuris nuomojosi žemę pas E. V. – M. T., taip pat žinojo, kur yra areštuotas automobilis „Peugeot“, kadangi M. T. vieną kartą išgėręs prasitarė, kad 2010 m. vasarą nupirko minėtą automobilį iš E. V.. M. T. paaiškino, kad jam buvo reikalingas automobilis, nors žinojo, kad areštuotas.
Liudytoja antstolė R. M. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, jog kontoroje buvo užvestos trys vykdomosios bylos – dvi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir viena dėl 25458,64 Lt skolos išieškojimo iš UAB „A“ išieškotojo UAB „B“ naudai. Pirmoji vykdomoji byla buvo užvesta 2009-04-01 dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pagal teismo nutartimi areštuoti UAB „A“ turto už 12320,33 Lt, vėliau suma buvo padidinta. Užvedus vykdomąją bylą buvo vykstama į UAB „A“ būstinę, areštuojamas turtas, buvo įvykdyta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuotas skolininko turtas. Areštuojant skolininko turtą dalyvavo E. V. ir R. V.. 2009-04-03, buvo areštuotos transporto priemonės „Mercedes Benz“ ir „Peugeot“, turto aprašo surašymo metu dalyvavo E. V., jo darbuotoja I. L., su turto aprašu supažindintas išieškotojas M. Z.. Byloje Nr. 0064/09/00419 skolininkas UAB „A“, atstovaujama direktoriaus E. V., pateikė duomenis iš įmonės buhalterinės apskaitos ir prašymą išregistruoti SEB banke esančią sąskaitą, kadangi sąskaitos areštas trukdė įmonės veiklai ir buvo nuostolingas. Vėliau Jonavos rajono apylinkės teismas šioje byloje išieškotojo UAB „B“ prašymu padidino areštuotino turto mastą 22056,00 Lt sumai. 2009-05-19 buvo papildomai aprašytas virtuvės komplektas „Articyja“, jo vertė 10300,00 Lt. Šį baldų komplektą parodė administratorė R. V., jis buvo nufotografuotas, apžiūrėtas. Turto saugotoja buvo paskirta pasirašytinai, tai patvirtinant UAB „A“ antspaudu ir savo parašu. Vykdomoji byla buvo grąžinta teismui po įvykdymo. Vėliau antstolės kontorai buvo pateikta Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-06-03 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, areštuotino turto suma buvo padidinta iki 28207,00 Lt, todėl papildomai buvo areštuota UAB „A“ priklausančio turto pagal pačios UAB „A“ pateiktą sąrašą dėl areštuotinų daiktų. Skolininkas sąrašą pateikė 2009-09-13, jį pasirašė E. V.. Kadangi išieškotojas neprieštaravo, skolininkas pateikė areštuotiną turtą, buvo sudarytas papildomas turto aprašas (2009-09-13). 2010-04-09 užvesta vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš UAB „A“ išieškotojo UAB „B“ naudai, išieškotina suma 25458,64 Lt. Skolininkui įteiktas raginimas, patikrintas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, banko sąskaitos, buvo vykstama į vietą. Nei E. V., nei R. V. su antstole nebendradarbiavo. R. V. nurodžiusi kreiptis į V. M., ant lapelio užrašiusi telefono numerį, tačiau šiuo numeriu niekas niekada neatsiliepė. R. V. pasakiusi, kad ji nieko nežinanti apie jokias skolas, nes įmonės nėra. Laiškai skolininkui buvo siunčiami naujais adresais – (duomenys neskelbtini), tačiau jų niekas nepriėmė, nebendradarbiavo. Gavus žinių, kad vienas areštuotas automobilis parduotas ir stovi kažkur miške, iškvietusi policiją ji nuvyko į tą vietą, kur rado „Peugeot“ automobilį išardytą, išimtu varikliu, sėdynės mėtėsi miške. Buvo surašytas areštuoto turto apžiūros aktas ir neradus turto vykdomoji byla buvo užbaigta.
Liudytoja R. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jai dirbant UAB „A“, į įmonę areštuoti turto buvo atvykusi antstolė R. M., kuri areštavo virtuvės komplektą „Articyja“. Kadangi E. V. nebuvo, arešto aktą pasirašė ji (R. V.). Tačiau antstolė arešto kopijos nepaliko su jokiais įgaliojimais nesupažindino. Kai apie areštą pranešė E. V., jis labai supyko. Kadangi įmonės sąskaitoje pinigų nebuvo, buvo areštuoti ir automobiliai „Peugeot“ ir „Mercedes“. Areštuotą automobilį „Peugeot“ E. V. pastatė kaime, nes aikštelėje laikyti neturėjo galimybės. Apie šią aplinkybę M. Z. žinojo nuo pirmos dienos, šis automobilis naudojamas nebuvo. Automobilis „Mercedes Benz“ buvo naudojamas mažai, nors taip pat buvo areštuotas, tačiau juo naudotis buvo galima. Areštuotus baldus, virtuvės komplektą, išsivežė naujas savininkas. Įmonėje UAB „A“ ji dirbo, kol naujasis šeimininkas ją atleido. Buhalterinius dokumentus naujam savininkui turbūt perdavė E. V.. Nematė, ar buvo išvežamas UAB „A“ priklausantis turtas. Jai grįžus, buvęs vyras E. V. ją įdarbino UAB „C“. Apie UAB „A“ akcijų pardavimą ji nieko nežino. Akcijos buvo parduotos tam, kad gauti pinigai būtų atiduoti M. Z..
Pažymėtina, jog kaltinamasis E. V. pripažino, kad jis žinojo, jog kaltinime nurodytas turtas yra areštuotas, tačiau nesuprato, kad jo negali perduoti kartu su parduotomis akcijomis. Taip pat nesutinka, kad akcijų pardavimo sandoris buvo apsimestinis. Byloje esantys įrodymai paneigia tokius kaltinamojo teiginius, tarsi E. V. nežinojęs, jog privalo saugoti areštuotą turtą, jo neišeikvoti, neperleisti, nepaslėpti, taip pat nusikalstamai sunaikinti ar sužaloti ir už tokius veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė, kadangi tai paneigia bylos medžiaga bei liudytojų antstolės R. M., R. V., civilinio ieškovo atstovo, iš dalies ir paties E. V. parodymai, dokumentai.
2009-08-13 turto aprašas pažymi, jog antstolė R. M. vykdė Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį, aprašė UAB „A“ priklausantį turtą - Milano lovą su kokoso čiužiniu 1640 Lt vertės, Verona lovą su kokoso čiužiniu 1302 Lt vertės, lovą Kubuš 520 Lt vertės, dvivietę kušetę Royal 1070 Lt vertės, trivietę kušetę Tom 900 Lt vertės, naktinę spintelę Milano 2x260 520 Lt vertės, naktinę spintelę Ziarko 200 Lt vertės, areštuoto turto saugotoju paskirta UAB „A“ (t. 1, b. l. 13-14).
2009-05-19 patvarkymas dėl turto aprašo pakeitimo pažymi, jog 2009-03-03 turto aprašas pakeistas, įvertinant transporto priemones MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 10869,08 Lt, PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1479,33 Lt (t. 1, b. l. 15).
Sutartis 2010-06-29 pažymi, jog E. V. paėmė iš M. T. 500 Lt už „Peugeot J-5“ (t. 1, b. l. 26).
2011-02-04 apžiūros protokolas pažymi, jog (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas krovininis automobilis PEUGEOT J5, fiksuota fotonuotraukomis, transporto priemonė nepaimta (t. 1, b. l. 53-57).
2009-04-03 turto aprašas pažymi, jog antstolė R. M. vykdė Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį, aprašė UAB „A“ priklausančią transporto priemones MERCEDES BENZ, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 1989 m., 2000 Lt vertės ir PEUGEOT, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės, areštuoto turto saugotoju paskirta UAB „A“, aprašą pasirašė direktorius E. V. (t. 1, b. l. 61-63).
Pažyma dėl automobilių vertės patvirtina, jog automobilių MB 711 ((duomenys neskelbtini)) vertė 2009 m. kovo 31 dienai 10869,08 Lt, automobilio PEUGEOT ((duomenys neskelbtini)) vertė 1479,33 Lt (t. 1, b. l. 67).
Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-03-04, 2009-05-05, 2009-06-03 nutartys pažymi, jog UAB „A“ turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas (t. 1, b. l. 71-72, 73, 83).
2009-05-19 turto aprašas pažymi, jog antstolė R. M. vykdė 2009-05-05 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį, aprašė UAB „A“ priklausantį virtuvės komplektą ARTYCJA 10300 Lt vertės, areštuoto turto saugotoju paskirta UAB „A“, aprašą pasirašė administratorė R. V. bei gavo nuorašą (t. 1, b. l. 75-77).
2009-11-30 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas pažymi, jog nuspręsta ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti - priteisti ieškovui Uždarajai akcinei bendrovei „B“ iš atsakovo UAB „A“ 20.835,89 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2008-06-15 iki 2009-05-14, 103,20 Lt skolos už sunaudotą elektros energiją ir vandenį, 2023,42 Lt žalos atlyginimui bei 1772,89 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovui UAB „A“ iš ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės „B“ 660,67 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat 2009-06-08 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2009-03-24 teismo nutartimi taikytinas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (t.1, b.l. 97-105).
UAB „A“ pažyma dėl baldų vertės patvirtina areštuoto turto vertę, 2009-05-19 virtuvės komplektas Artycja 10300 Lt, 2009-08-13 Milano lova+kokoso čiužinys 1640 Lt, Verona lova + kokoso čiužinys 1302 Lt, lova Kubuš 520 Lt, dvivietė kušetė Royal 1070 Lt, trivietė kušetė Tom 900 Lt, naktinė spintelė Milano 2x260 = 520 Lt, naktinė spintelė Ziarko 200 Lt (t. 1, b. l. 74, 86).
2010-10-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas pažymi, kad liudytoja R. V. pateikė 2010-03-09 UAB „A“ įstatų priėmimo-perdavimo aktą, 2010-03-09 UAB „A“ 2 vnt. antspaudų priėmimo-perdavimo aktą, 2010-03-09 UAB „A“ ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo aktą su detaliuoju aprašu, 2010-03-09 UAB „A“ trumpalaikio turto priėmimo-perdavimo aktą su detaliuoju aprašu (t. 2, b. l. 88-98).
2010-11-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas pažymi, jog liudytoja R. V. pateikė pinigų išmokėjimo 2010-10-20 kvitą, jog A. L. išmokėjo E. V. 5000 Lt (t. 2, b. l. 100,101).
2010-10-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas pažymi, jog E. V. pateikė 2010-03-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 104). Atitinkamai 2010-03-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pažymi, jog E. V. už 500 Lt pardavė A. L. 100 paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių E. V. asmeninės nuosavybės teise (t. 2, b. l. 105-108).
2010-03-09 ilgalaikio turto perdavimo - priėmimo aktas pažymi, jog A. L. buvo perduoti ir antstolės aprašyti, areštuoti automobiliai MB 711 (duomenys neskelbtini) ir PEUGEOT (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 89-90).
2010-03-09 sandėlio atsargų (trumpalaikio turto) perdavimo - priėmimo aktas pažymi, jog antstolės aprašyti, areštuoti baldai buvo perduoti A. L. (t. 2, b. l. 94-98).
2011-01-16 pažyma patvirtina, jog A. L. yra paieškomas Latvijos Respublikoje (t. 2, b. l. 5-6).
2010-10-18 tarnybinis pranešimas pažymi, jog UAB „A“ veiklos nevykdė adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 41).
2009-04-03 turto aprašu buvo aprašytos ir areštuotos dvi transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Peugeot“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Aprašo nuorašas buvo įteiktas UAB „A“ direktoriui E. V. pasirašytinai. Turto saugotoja buvo paskirta UAB „A“. E. V., gavęs aprašą, asmeniškai buvo supažindintas su jame išdėstytomis skolininko, turto saugotojo pareigomis ir atsakomybę už jų nesilaikymą.
2009-08-13 turto aprašu buvo aprašytas UAB „A“ priklausantis turtas: Milano lovą su kokoso čiužiniu 1640 Lt vertės, Verona lovą su kokoso čiužiniu 1302 Lt vertės, lovą Kubuš 520 Lt vertės, dvivietę kušetę Royal 1070 Lt vertės, trivietę kušetę Tom 900 Lt vertės, naktinę spintelę Milano 2x260 520 Lt vertės, naktinę spintelę Ziarko 200 Lt vertės, areštuoto turto saugotoju paskirta UAB „A“.
Kad šiems baldams ir kitam aukščiau išvardintam turtui uždėtas areštas, patvirtino ir 2009-08-17 pažymėjimas Nr. 073514/09/1 apie turto arešto akto Nr. 0709000861 pakeitimo įregistravimą turto arešto registre.
Taigi, priešingai nei tvirtino E. V. bei liudytoja R. V., baudžiamojoje byloje esantis 2009-05-19 turto aprašas dėl virtuvinio baldo komplekto „Artycja“ arešto, patvirtina, kad aprašo nuorašas buvo įteiktas UAB „A“ administratorei R. V.. Ji pasirašė, kad aprašą gavo ir tai patvirtino UAB „A“ antspaudu. Apraše yra išdėstytos skolininko, turto saugotojo pareigos saugoti aprašytą turtą, su kuriomis ir buvo supažindinta UAB „A“ administratorė. Turto saugotoju buvo paskirta UAB „A“.
CPK 677 str. 4 d. numato, kad skolininko juridinio asmens turtas aprašomas dalyvaujant skolininko atstovui ar atsakingam darbuotojui, taigi UAB „A“ turto aprašas buvo atliktas tinkamai, dalyvaujant bendrovės direktoriui, jo atstovei. Nei dėl aprašomo turto apimties, nei dėl įkainojimo E. V. jokių prieštaravimų nereiškė, turto arešto akto nustatyta tvarka neskundė.
Pažymėtina, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.
BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką nuosprendis laikomas teisėtu, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, tačiau abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
BK 246 str. 1 d. dispozicijoje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kylą tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. BK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu kitam asmeniui. Šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti asmuo, kuris ne tik paslėpė, sunaikino, sugadino ar neteisėtai perleido kitam asmeniui aprašytą, areštuotą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, bet būtina baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą straipsnį kilimo sąlyga yra ir tai, kad šiam asmeniui minėtas turtas būtų patikėtas. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir/ar Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir, kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju.
CPK 619 straipsnis numatantis turto saugotojo (administratoriaus) atsakomybę, nurodo, kad perduoto saugoti (administruoti) turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
Įrodinėjant asmens kaltę pagal BK 246 str. 1 d. svarbu nustatyti: 1) nenutrūkusią kaltinamo asmens teisinę pareigą saugoti areštuotą turtą pagal arešto aktą, kuriame taip pat yra žyma apie jo supažindinimą su dėl turto neišsaugojimo gresiančiomis teisinėmis pasekmėmis ir 2) faktas, kad turto arešto objektu nuo teisinės pareigos jį saugoti atsiradimo momento disponavo būtent kaltinamas asmuo.
Taigi, E. V. būdamas UAB „A“ direktoriumi ir žinodamas, kad antstolė vykdydama teismo sprendimą areštavo turto aprašuose įrašytą turtą, būdamas supažindintas su šiais turto aprašais, privalėjo užtikrinti šio turto išsaugojimą, tačiau to nepadarė ir kaltinime nurodytą turtą būtent pats perleido kitam asmeniui A. L., todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kad E. V. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 246 str. 1 d., požymių.
Pirmosios instancijos teismas E. V. išteisino tuo pagrindu, kad UAB „A“ akcijoms, kurios buvo parduotos 2010-03-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, nebuvo taikyti jokie suvaržymai, jos nebuvo areštuotos, taip pat nebuvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Todėl šios sutarties pagrindu bendrovės akcijas įsigijusiam asmeniui turto: automobilių MB 711, Peugeot J5, kaltinime nurodytų baldų perdavimas neatitinka BK 246 str. 1 d. dispozicijos ir nevertintini kaip nusikalstami. E. V. taip pat teigia, kad pardavęs UAB „A“ akcijas A. L., jis privalėjo perduoti šiam ir areštuotą turtą. Tačiau su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutiktina tik iš dalies, kad UAB „A“ akcijos išties neareštuotos, todėl E. V. turėjo teisę jas perleisti kitam asmeniui. Su tuo sutiko ir valstybiniai kaltintojai apeliaciniame skunde bei pareikštame patikslintame kaltinime, tam pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. 2009-11-30 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas buvo palankus UAB „B“, ieškovo naudai priteista ženkli pinigų suma, taip pat taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki sprendimo įvykdymo, t.y. areštai nebuvo panaikinti. Tačiau UAB „A“ savininkas ir direktorius E. V. tai piktybiškai ignoravo, 2010-03-08 parduodamas akcijas perleido areštuotą turtą trečiam asmeniui, toks įstatymo draudžiamas veikimas atitinka BK 246str.1d. požymius.
Svarbi aplinkybė, nustatant faktinę situaciją yra tai, jog E. V. negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl akcijų pirkėjui A. L. jis neperleido UAB „A“ turto automobilio Peugeot J-5, kuris buvo areštuotas antstolės.
CPK 683 str. 5 d. numato, kad areštuoto turto administratoriaus teises ir pareigas nustato Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyrius.
CK 4.243 str. nustatyti draudimai turto administratoriui, kurio 1 dalyje numatyta, kad administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Šio straipsnio 3 dalis draudžia administratoriui perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą.
Pareiga neperleisti, saugoti E. V. pavestą saugoti (administruoti) turtą buvo išaiškinta turto aprašuose. E. V., kaip UAB „A“ direktorius ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-03-24, 2009-06-03, 2009-06-08 nutartimis buvo įspėtas, kad pažeidus areštuoto turto atžvilgiu nustatytą draudimą, jam gali būti taikoma atsakomybė pagal BK 246 str. Jonavos rajono apylinkės teismui 2009-11-30 priėmus sprendimą, 2009-06-08 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo paliktos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o 2009-03-24 nutartimi paskirtos – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2010-03-31 Kauno apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, tačiau sprendimas nebuvo pakeistas, todėl visi apylinkės teismo sprendimu taikyti turto apribojimai liko galioti.
Darytina išvada, kad, nors E. V. ir turėjo teisę parduoti savo akcijas, kaip asmeninę nuosavybę, kitam asmeniui, tačiau areštuoto turto, kurio saugotoju kaip UAB „A“ direktorius buvo jis, perduoti A. L. neturėjo teisės. Šis turtas turėjo būti išimtas iš bendrosios perleidžiamo turto masės ir E. V. jį perduoti galėjo tik prieš tai suderinęs su kreditoriumi ir antstole, tačiau nė į vieną šių asmenų dėl areštuoto turto būklės pakeitimo jis nesikreipė. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad E. V., pardavęs UAB „A“ akcijas, tarsi teisėtai perdavė UAB „A“ anksčiau areštuotą turtą kitam asmeniui.
Taigi, E. V. perduodamas 2010-03-09 ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktu A. L. ilgalaikį turtą pagal žiniaraštį Nr. 20100308, kuriame buvo įtrauktas ir automobilis MB711 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (2 t., 90 b. l.), ir 2010-03-09 perdavimo-priėmimo aktu perduodamas trumpalaikį turtą pagal likučių ataskaitą kurioje įtraukti ir areštuoti baldai (2 t., 98 b. l.), šį areštuotą turtą perleido neteisėtai, tuo sukeldamas pasekmes, kurios pasireiškė tuo, kad areštuotas turtas tapo nepasiekiamas kreditoriui ir teisėsaugos organams.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, kaltinime platesnis ir išsamus aplinkybių nurodymas tik aiškiau pagrindžia nusikalstamą veiką, nėra prieštaringas ar klaidinantis.
BK 246 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra tyčinis, todėl būtina nustatyti, kad E. V. veikė tiesiogine tyčia. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad E. V. žinojo, jog kaltinime išvardintam turtui yra taikytas areštas, to jis ir pats neneigia. E. V. pasiteisinimas, jog jis nesuprato draudimo šį turtą perleisti kitiems asmenims yra neįtikinamas ir vertintinas tik kaip bandymas paneigti savo kaltę, nes rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiga saugoti pavestą turtą, jo neišeikvoti, neperleisti ar nepaslėpti, nusikalstamai nesunaikinti ar nesužaloti, jam buvo išaiškinta tinkamai.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad E. V. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis žinojo, kad nuosavybės teise priklausantis kaltinime išvardintas turtas: automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), virtuvinis komplektas „Artycija“, miegamojo baldai yra areštuoti, suprato, kad už šio turto perleidimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ir norėjo taip veikti, ką patvirtina šio turto perdavimo A. L. aktai. E. V. buvo neigiamai nusiteikęs M. Z. atžvilgiu, siekė sutrukdyti šio bendrovei UAB „B“ išsiieškoti pinigines lėšas.
E. V. atitinka ir atsakomybei pagal BK 246 straipsnį kilti būtiną specialaus subjekto požymį, t. y. būtent jam, kaip UAB ,,A“, vieninteliam akcininkui ir direktoriui buvo patikėtas saugoti aprašytas, areštuotas turtas.
Taigi byloje surinktų įrodymų visuma, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, patvirtino, kad E. V. veiksmuose buvo visi BK 246 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.
Tačiau dėl pakeisto kaltinimo, jog E. V. nuo 2005-01-10 iki 2010-03-16 būdamas UAB „A“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, žinodamas, kad UAB „A“ priklausantis turtas, t.y. automobilis „PEUGEOT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1479,33 Lt vertės, 2009-04-03 areštuotas antstolės R. M. 2009-05-06 turto arešto aktu Nr. 0709000861 vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/00419 neteisėtai perleido šį turtą tretiesiems asmenims, t.y. 2010 m. birželio 29 d. sutarties pagrindu automobilį „PEUGEOT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) neteisėtai perleido M. T., t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 str. l d., išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2010-09-13 pagal UAB „B“ skundą, kuriame buvo nurodyta, jog E. V. areštuotą automobilį Peugeot J5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pardavęs M. T..
Kaip matyti iš 2009-04-03 turto aprašo, automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugotoju paskirta UAB „A“, kurios direktorius buvo E. V., jis pasirašytinai patvirtino, kad gavo šio aprašo kopiją, taigi buvo supažindintas ir su tenkančiomis turto saugotojo pareigomis.
E. V. kaltinamas tuo, kad šį jam pavestą saugoti automobilį perleido M. T. 2010 m. birželio 29 d. sutarties pagrindu. Byloje esanti sutartis patvirtina, kad E. V. iš M. T. paėmė 500 Lt už automobilio Peugeot J5, tačiau abu asmenys neigia, kad tai buvo sutartis dėl būtent UAB „A“ priklausančio automobilio pirkimo.
Liudytojas M. T. apklaustas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis pirko Peugeot J5, bet ne iš E. V., o tik jam tarpininkaujant, 2010-06-29 sutartis buvo tik avansinė sutartis, kuria E. V. įsipareigojo surasti jam panašų automobilį. E. V. pagalba buvo suvestas su pardavėju, kuris jam ir pardavė identišką Peugeot automobilį. Atliekant papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus pagal 2014-04-02 protokolinę nutartį ir apklausus M. T. jis patvirtino, kad automobilį pirko iš V. U., kurį jam nurodė E. V., apie 2013 m. balandžio mėn., už 400 Lt. Automobilis stovi jo namo kieme. Iš 2014-04-29 apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) stovi Peugeot J5 automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas pateikė automobilio registracijos liudijimą bei 2013-06-01 šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Registro duomenys patvirtino, kad naujas automobilio savininkas yra M. T.. Apklaustas V. U. patvirtino, kad maždaug prieš metus laiko Peugeot J5 automobilį pardavė M. T.
Taigi, tiek M. T., tiek ir E. V. tvirtino, kad UAB „A“ automobilį E. V. buvo pastatęs M. T. kieme tik dėl to, kad neturėjo kur jo saugoti.
Šias aplinkybes M. T. nurodė ir pirmosios instancijos teisme. Jis paaiškino, kad automobilio „Peugeot“ neįsigijo, automobilis apie dvejus metus stovėjo prie jo sodybos (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip suprato, E. V. neturėjo automobilio kur laikyti, o sodyboje buvo saugu. Jokio rašto su E. V. dėl šio automobilio pasirašęs nebuvo, pinigų E. V. nedavė. Kad jo kieme stovintis automobilis yra areštuotas, sužinojo iš M. Z.. Antstolė apžiūrėjo pas jį (M. T.) sodyboje stovintį automobilį.
Liudytoja antstolė R. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad gavusi žinių, kad jog areštuotas automobilis Peugeot“ parduotas ir stovi kažkur miške, iškvietusi policiją nuvyko į tą vietą, kur rado „Peugeot“ automobilį išardytą, išimtu varikliu. Šią aplinkybę patvirtino ir civilinio ieškovo atstovas. M. T. taip pat neneigė, kad antstolė ir M. Z. buvo atvykę apžiūrėti prie jo namų stovinčio automobilio. Jis buvo apžiūrėtas, nufotografuotas, tačiau nepaimtas.
E. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad automobilis šiuo metu stovi jo kieme (duomenys neskelbtini), jis niekam jo nebuvo pardavęs.
2014-04-16 apžiūros protokolas patvirtino, kad prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), stovi automobilis Peugeot J5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos. 2014-04-16 apklaustas E. V. paaiškino, kad automobilis čia stovi daugiau kaip dveji metai.
Kad automobilis registruotas UAB „A“ patvirtina ir VĮ „Regitra“ duomenys (4 t. b. l. 188-189), taigi duomenų, patvirtinančių, kad Peugeot J5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleistas kitam asmeniui, konkrečiai M. T., nėra.
Pastebėtina, kad antstolės R. M. 2010-09-06 Išieškojimo negalimumo akte Nr. 0064/10/00553 konstatavo, kad 2010-06-30 apžiūrėjus Peugeot J5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietoje – (duomenys neskelbtini), UAB „B“ šį automobilį skolos dengimui imti atsisakė.
Taigi, tiek antstolei, tiek ir ieškovui UAB „B“ dar 2010-06-30 buvo žinoma kur yra Peugeot J5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis ten buvo ir 2011-02-04 ikiteisminio tyrimo metu atliekant apžiūrą. Antstolei nebuvo trikdžių automobilį perimti savo žinion, tačiau tai nebuvo padaryta paties ieškovo iniciatyva, kadangi jis atsisakė imti menkavertį turtą.
Byloje nėra patvirtinančių duomenų, jog automobilis buvo parduotas ar kitaip perleistas M. T. 2010-06-29 sutartimi, kadangi automobilis yra likęs registruotas UAB „A“ vardu ir visą laiką buvo E. V. žinioje.
Apeliacinėje instancijoje atliekant įrodymų tyrimą buvo išreikalauti duomenys dėl šio automobilio Peugeot J-5 teisinės ir faktinės būklės (t.5, b.l.1-21). Apžiūros protokolu nustatyta, kad areštuotasis automobilis Peugeot J-5 valst.nr. (duomenys neskelbtini) randasi (duomenys neskelbtini). Atitinkamai M. T. automobilis Peugeot J-5 valst.nr. (duomenys neskelbtini) randasi šio gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo pateikta ir 2013-06-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, dokumentas ( t.5,b.l. 16-50).
Iš šių aplinkybių visumos darytina išvada, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog E. V. įvykdė kaltinime nurodytus veiksmus - žinodamas, kad UAB „A“ priklausantis turtas, t.y. automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra areštuotas, neteisėtai jį 2010 m. birželio 29 d. sutarties pagrindu perleido M. T., todėl iš šioje dalyje inkriminuoto kaltinimo E. V. išteisintinas, nesant jo veikoje BK 246 str. 1 d. numatytos veikos požymių.
Pripažinus E. V. kaltu pagal BK 246 str. 1 d. (areštuoto turto - automobilio „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 10869,08 Lt vertės, virtuvinio komplekto „ARTYCIJA“ 10300 Lt vertės, miegamojo baldų bendros 6152 Lt vertės perleidimas A. L.) spręstinas skirtinos bausmės klausimas. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas vadovaujasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir Bendrosios dalies normų reikalavimais.
BK 246 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad už šį nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skiriant E. V. bausmę atsižvelgtina ne tik į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bet į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, sveikatos būklę, bylos aplinkybes. E. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis charakterizuojamas iš esmės teigiamai, dirbantis, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, todėl jam skiriama sankcijoje numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, E. V. skirtina 50 MGL (6500 Lt) bauda, sumokant per įstatyme nustatytą 2 mėn. terminą.
Apeliantas UAB „B“ prašė tenkinti civilinį ieškinį ir iš E. V. priteisti 25 783 Lt 64 ct turtinei žalai atlyginti, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegijos nuomone, UAB „B“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje UAB „B“ prašo priteisti iš E. V. turtinę žalą, kurią sudaro pagal Jonavos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą neišieškota 25 458 Lt 64 ct suma bei 325 Lt sumokėti antstolei pateikiant šį vykdomąjį raštą vykdyti.
Pastebėtina, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-11-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-939-814/2009 jau priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl 20835,89 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 103,20 Lt už elektros energiją ir vandenį, 2023,42 Lt žalos atlyginimo, 1772,89 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „A“ ieškovui UAB „B“. Civilinis ieškovas prašo tapačią sumą ir už tuos pačius UAB „A“ nevykdytus įpareigojimus, jau priteistą iš UAB „A“, dar kartą priteisti ir iš E. V..
BPK 112 straipsnio nuostatos asmeniui, dėl nusikalstamos veikos padarymo patyrusiam turtinę ar neturtinę žalą, leidžia rinktis savo interesų gynimo būdą. Toks asmuo gali reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje arba gali žalos atlyginimo siekti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tuo pačiu pagrindu gali būti reiškiamas tik vienas ieškinys. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje pripažinta UAB „B“ reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo reiškė tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje byloje. Abiem atvejais ieškinys buvo grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – nurodant, kad civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala buvo patirta dėl UAB „A“ nevykdytų įpareigojimų pagal sutartį.
Tačiau pažymėtina, kad civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala buvo patirta ne dėl E. V., o dėl UAB „A“ sutarties nevykdymo, kas ir buvo konstatuota 2009-11-30 sprendimu, tačiau būtent E. V. nusikalstami veiksmai apsunkino jau priteistos žalos atlyginimą, tačiau nebuvo šios žalos atsiradimo priežastis. Vien saugoti pavesto turto neteisėto perleidimo faktas tokių pasekmių, kurios nurodytos civiliniame ieškinyje, nesukėlė. BPK nustatytos civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje taisyklės nenumato, kad civilinio proceso tvarka prisiteisus žalos atlygimą iš civilinio atsakovo – juridinio asmens, baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas tuo pačiu faktiniu pagrindu pareikštas reikalavimas atlyginti žalą baudžiamojoje byloje kaltinamiems asmenims. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2014). Nors civilinėje byloje ieškovui sprendimu priteistas ieškinys nėra atlygintas ir sprendimas neįvykdytas, dėl to jis nėra negaliojantis ir nėra eliminuota civilinio ieškovo teisė jį pateikti išieškojimui, o priteisus civiliniame ieškinyje nurodytą sumą dar ir iš E. V. bei ją galimai išieškojus, susidarytų nepagrįsto praturtėjimo situacija. Taigi, tuo pačiu faktiniu pagrindu pareikštą ir civilinėje byloje patenkintą ieškinį nėra pagrindo tenkinti dar ir baudžiamojoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teisme UAB „Ai“ yra iškelta bankroto byla.
Visgi pripažintina, kad civilinis ieškovas gali reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė tiesiogiai dėl to, kad jam E. V. nusikalstamais veiksmais buvo apsunkintas žalos išsiieškojimas iš UAB „A“. Tačiau šioje byloje tokie duomenys nebuvo pateikti, o negalint tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, pripažįstama civilinio ieškovo UAB ,,B“ teisė ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Sprendžiant šį klausimą svarbu ir tai, jog areštuotas automobilis Peugeot J5 išlikęs.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kadangi neturtinė žala gali būti padaryta tik fiziniam asmeniui, bet ne juridiniam asmeniui (CK 6.250 str.).
Prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas. BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Tačiau tam, kad šios išlaidos būtų priteistos, jos turi būti pagrįstos dokumentais. Šiuo atveju civilinis ieškovas nenurodė nei kokias procesines išlaidas jis patyrė, nei koks jų dydis, nepateikė ir jokių dokumentų, įrodančių, kad procesinės išlaidos kokios ar buvo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro bei civilinio ieškovo UAB „B“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje (dėl areštuoto turto - automobilio „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 10869,08 Lt vertės, virtuvinio komplekto „ARTYCIJA“ 10300 Lt vertės, miegamojo baldų bendros 6152 Lt vertės neteisėto perleidimo A. L.) ir nubausti jį paskiriant 50 MGL (6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų) bauda.
Baudą privaloma sumokėti per du mėnesius į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą bei pateikti mokėjimo kvitą pirmosios instancijos teismo raštinės tarnautojui.
Pripažinti civilinio ieškovo UAB ,,B“ teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Civilinio ieškovo UAB „B“ ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos ir procesinių išlaidų atlyginimo, atmesti.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje (dėl areštuoto turto - automobilio „Peugeot“ neteisėto perleidimo M. T.) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas Grigaravičius
Teisėjai Jūratė Jakubonienė
Rimas Švirinas