Civilinė byla Nr. e2A-1766-950/2024

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00343-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.2.4.1.4;  3.3.1.14; 3.3.1.19.2; 3.3.1.21

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S p R e N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjelis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-17-1065/2024, pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjelis“ ieškinį atsakovams antstoliui R. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „ELMONA“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Champs“, dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Vėjelis“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Vytauto Geležinio, kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. DOK-34846), kuriuo prašė:

-       pripažinti negaliojančiu 2020 m. lapkričio 17 d. antstolio R. K. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-20-98-46749;

-       pripažinti negaliojančiu 2020 m. lapkričio 17 d. antstolio R. K. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-20-98-46751;

-       taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „ELMONA“ 29 000 Eur sumą;

-       priteisti iš atsakovės UAB „ELMONA“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-       priteisti iš atsakovės UAB „ELMONA“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė BUAB „Vėjelis“ (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) pateiktame ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovei iškėlė restruktūrizavimo bylą. Ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla buvo nutraukta Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi. Atsakovas antstolis R. K. (toliau – ir atsakovas arba antstolis) 2020 m. lapkričio 17 d. surašė du turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, t. y. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-20-98-46749 (toliau – ir Aktas I), kuriuo atsakovei UAB „ELMONA“ (toliau – ir atsakovė) už 400 Eur pardavė ieškovei priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), su jame esančiais inžineriniais statiniais – silosine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Silosinė), bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-20-98-46751 (toliau – ir Aktas II), kuriuo atsakovei už 900 Eur pardavė ieškovei priklaususius vandentiekio tinklus – vandentiekį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vandentiekis). 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (not. reg. Nr. 3209), pagal kurią atsakovė UAB „ELMONA“ pardavė trečiajam asmeniui UAB „Baltic Champs“ Žemės sklypą su Silosine bei Vandentiekį (toliau bendrai – ir Turtas) už 30 300 Eur sumą. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai liudija, kad jau 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovės įsipareigojimai buvo daug didesni nei jos turtimas turtas, dalis įsipareigojimų nebuvo vykdomi dar nuo 2016 m. Atsižvelgiant į tai, ieškovė laiko, jog ieškiniu ginčijami Aktas I ir Aktas II (abu kartu toliau – ir Aktai) buvo sudaryti apgaule, siekiant pridengti ieškovei priklausančio Turto faktinį perleidimą trečiajam asmeniui už daugiau nei 20 kartų didesnę sumą. Ieškovė pažymėjo, jog Aktais atsakovei parduotas Turtas nebuvo antstolio tinkamai įvertintas, nors antstolis, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės Turtą buvo siūloma parduoti susijusiam asmeniui (atsakovei, kuri kaip ir ieškovė, priklausė ir buvo valdoma tos pačios asmenų grupės – (duomenys neskelbtini) šeimos), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 1 dalimi, turėjo paskirti ekspertizę bendrai Turto vertei nustatyti, o to nepadaręs – sukėlė ieškovei žalą. Kadangi parduodamo Turto vertė buvo nustatyta akivaizdžiai per maža ir Turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę nei jo tikroji rinkos vertė, tai reiškia, kad Aktai yra negaliojantys dėl antstolio padarytų akivaizdžių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų. Ieškovės nuomone, antstolio surašyti Aktai taip pat laikytini apsimestiniais sandoriais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnį, nes jais įvyko tik formalus Turto savininko pasikeitimas, kadangi tiek UAB „Vėjelis“, tiek ir UAB „ELMONA“ priklauso bei faktiškai yra valdomos vienos ir tos pačios asmenų grupės, t. y. (duomenys neskelbtini) šeimos. Todėl Aktais buvo tik simuliuotas Turto perleidimas tam, kad ieškovė, kuri jau buvo nemoki, negautų reikšmingų piniginių lėšų, kurios būtų skirtos atsiskaitymui su kreditoriais, šias pinigines lėšas gautų atsakovė, o per ją – (duomenys neskelbtini) šeima. Aktų fiktyvumą bei apsimestinumą patvirtina ir tai, kad nepraėjus net metams Turtas buvo parduotas trečiajam asmeniui UAB „Baltic Champs“ už daugiau kaip 20 kartų didesnę sumą (t. y. 30 300 Eur), o ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė laiko, kad antstolio surašyti Aktai prieštarauja ir viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Be to, antstoliui nesivadovaujant anksčiau minėto CPK 681 straipsnio 1 dalimi ir neskyrus ekspertizės Turto rinkos kainai nustatyti, ieškovės nuomone, ginčijami Aktai buvo surašyti pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir yra negaliojantys CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pripažinus Aktus negaliojančiais, ieškovė prašė restituciją taikyti priteisiant atsakovės pardavus Turtą trečiajam asmeniui UAB „Baltic Champs“ gautą turtinę naudą, t. y. 29 000 sumą (30 300 Eur – 400 Eur – 900 Eur = 29 000 Eur).      

3.       Atsakovas antstolis R. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-41921) nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka.

4.       Antstolis pažymėjo tai, jog vykdė vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2019 m. gegužės 3 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2020 m. rugsėjo 25 d.) dėl 25 466,61 Eur / 9 225,66 Eur, taip pat vykdymo išlaidų išieškojimo iš UAB „Vėjelis“, išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius) naudai. Išieškotojas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. VIA_SP1-6 nutarė 25 466,61 Eur skolą išieškoti iš priverstine hipoteka įkeisto ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto. Po ieškovei iškeltos restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jos atžvilgiu buvo atnaujinti priverstinio vykdymo veiksmai. Ieškovės vadovei nurodžius, jog jokių kitų galimybių atsiskaitytu su išieškotoju nėra, išieškojimas buvo vykdomas iš priverstine hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Nuvykęs į vietą pats apžiūrėjo priverstine hipoteka įkeistą Turtą (Žemės sklypą su Silosinę; Vandentiekį). Apžiūros metu nustatė tokias aplinkybes: Žemės sklypas apleistas, apaugęs žole ir nenaudojamas; dalis Silosinės sienų plokščių išgriuvusios, vis dar stovinčios plokštės išsikraipę, Silosinė nesandari, atvira, pagal paskirtį nenaudojama, privažiavimo kelias neprižiūrimas; faktinės Vandentiekio vietos nustatyti nepavyko, nes ją liudijančių jokių inžinerinių įrenginių nebuvo, o ieškovės vadovė nurodė, kad jis yra sugedęs ir nenaudojamas. Susisiekus su VSDFV Šiaulių skyriumi, tapo žinoma, kad išieškotojas, priimdamas sprendimą dėl ieškovei priklausančio Turto priverstinės hipotekos, priverstinai įkeičiamų nekilnojamųjų turto objektų vertes nustatė pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro teikiamą viešą informaciją apie jų vidutinę rinkos vertę, todėl surinkus visą galimą objektyvią informaciją, ginčo Turtas buvo įkainotas realia rinkos kaina, be kita ko, atsižvelgiant ir apžiūros metu užfiksuotą jo būklę. 2020 m. rugsėjo 23 d. surašė patikslintą turto arešto aktą Nr. S-746-20, kurį išsiuntė skolininkei ir išieškotojui. Prieštaravimų dėl nustatytos Turto kainos nebuvo pareikšta, todėl antstolis informavo vykdymo proceso šalis, kad ieškovės Turtui parduoti bus skelbiamos viešos varžytynės ir kad ieškovė turi teisę pasiūlyti savo pirkėją. Ieškovė šia teise pasinaudojo ir 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė antstoliui prašymą Turtą parduoti atsakovei, kuri antstoliui pateikė sutikimą pirkti Turtą. 2020 m. lapkričio 17 d. buvo surašyti ginčijami Aktai, kuriais ieškovei priklausęs Turtas buvo parduotas jos pasiūlytam pirkėjui (atsakovei), o už jį gautos piniginės lėšos (1 300 Eur) paskirstytos ieškovės kreditoriams. 2021 m. gruodžio 8 d. paaiškėjus apie ieškovei iškeltą bankroto bylą, visi vykdymo veiksmai buvo nutraukti. Antstolio nuomone, visi jo atlikti vykdymo proceso veiksmai (areštuoto ir išieškotojo VSDFV Šiaulių skyriaus naudai įkeisto Turto apžiūra; Turto įkainojimas realia rinkos kaina; Turto pardavimas ir gautų piniginių lėšų paskirstymas) yra visiškai pagrįsti ir teisėti.

5.       Atsakovė UAB „ELMONA“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį (reg. Nr. DOK-45465) prašė ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Teismui senaties termino netaikius arba jį atnaujinus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6.       Atsakovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos jokios vykdymo procesą reglamentuojančios imperatyvios teisės normos. Ieškovei priklausęs Turtas buvo apleistas, neprižiūrėtas, itin mažos likutinės vertės. Taigi, antstolis, apžiūrėjęs Turtą vietoje, objektyviai nustatė realią faktinę situaciją atitinkančią Turto vertę, abejonių dėl Turto vertės antstoliui nekilo. Nei skolininkė (ieškovė), nei išieškotojas (VSDFV Šiaulių skyrius) dėl antstolio nustatytos Turto vertės jokių prieštaravimų nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, antstolis neturėjo pareigos skirti Turto vertės nustatymo ekspertizės, kaip kad teigia ieškovė. Ieškovė savo ieškinyje neįvardino jokių aplinkybių, kurios galimai turėjo antstoliui sukelti abejones dėl Turto realios vertės, jokios kitos (galimos) Turto vertės ieškinyje ieškovė taip pat nenurodė. Nelaiko, kad ginčijami Aktai, ar vėliau su trečiuoju asmeniu UAB „Baltic Champs“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio reg. Nr. 3209), yra apsimestiniai sandoriai. 2021 m. pavasarį atsakovė atliko įsigyto neveikiančio Vandentiekio remonto darbus, t. y. investavo į jo būklės pagerinimą, ir tik praėjus devyniems mėnesiams, Turtą pardavė trečiajam asmeniui. Toks terminas laikytinas visiškai pagrįstu, įvertinus tai, jog atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris per minėtą terminą pagerino įsigyto Turto  būklę, rado jam pirkėją ir suderino abi puses tenkinančią Turto pardavimo kainą. Be to, ieškovė, teigdama, kad Aktai laikytini apsimestiniais sandoriais, net neįrodinėjo, jog trečiasis asmuo tiesiogiai būtų atsiskaitęs su ieškove savo lėšomis, būtų vedęs derybas dėl Turto įsigijimo ir pan. Atsakovės įsitikinimu, ginčijami Aktai niekaip neprieštarauja ir viešajai tvarkai bei gerai moralei, tokių aplinkybių ieškovė byloje net nebandė įrodinėti. Taip pat surašydamas ginčijamus Aktus, antstolis nepažeidė jokių imperatyvių teisės aktų (ieškovės nurodomo CPK 681 straipsnio 1 dalies ar kitų) normų reikalavimų, nes išsamiai įvertino Turto faktinę būklę bei objektyviai nustatė tuo metu tikėtiną Turto rinkos kainą, kuri tiko ir išieškotojui, todėl pagrindo skirti Turto vertės nustatymo ekspertizės nebuvo. Ieškovė, prašydama taikyti restituciją ir iš atsakovės priteisti 29 000 Eur sumą, neteisingai interpretuoja pačios restitucijos prasmę, kuri suvokiama kaip asmens grąžinimas į buvusią padėtį, ir tokiu būdu siekia neteisėtai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovė net neprašo taikyti restitucijos natūra, grąžinant jai Turtą, o siekia prisiteisti 29 000 Eur sumą, nors tuo atveju, kai daikto nėra galimybės grąžinti natūra, taikant restituciją ieškovei turėtų būti grąžinta tik atsakovės sumokėta 1 300 Eur suma. Be to, atsakovė laiko, kad ieškovė praleido ir CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, skirtą turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimui negaliojančiais.

7.       Trečiasis asmuo UAB „Baltic Champs“ byloje pateikė rašytinius paaiškinimus (reg. Nr. DOK-50362), kuriuose nurodė, kad ieškovės pateiktus reikalavimus laiko nepagrįstais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė bei paskirstė ginčo šalių byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Spręsdamas dėl atsakovės prašymo taikyti byloje ieškinio senaties terminą, teismas pažymėjo, kad bankrutavusios bendrovės pažeistus interesus gina paskirtas nemokumo administratorius, kuris nebuvo ginčo teisinių santykių dalyvis bei apie sudarytų sandorių (t. y. ginčijamų Aktų) surašymą nežinojo, kol nepradėjo administruoti ieškovės nemokumo (bankroto) proceso. Kadangi Šiaulių apygardos teismo nutartis ieškovei iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 16 d., o ieškinys dėl Aktų pripažinimo negaliojančiais teisme buvo gautas 2022 m. birželio 7 d., teismas konstatavo, jog ieškovė įstatymu nustatyto termino Aktams nuginčyti nepraleido.   

10.       Teismas sprendė, kad ieškovė reikalavimą Aktus pripažinti negaliojančiais CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu (t. y. dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei) grindžia iš esmės tik deklaratyviais teiginiais, o pats toks reikalavimas stokoja objektyvaus pagrindimo. Teismas laikė, kad ieškovė net nedetalizavo viešosios tvarkos ir geros moralės turinio byloje susiklosčiusioje ginčo situacijoje, todėl laikė, kad ieškovė neįrodė egzistuojant CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam Aktų negaliojimo pagrindui.

11.       Teismas konstatavo, kad bylos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog egzistuoja sąlygos, kurioms esant Aktai galėtų būti laikomi apsimestiniais sandoriais pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, jog ieškovė iš esmės byloje net neįrodinėjo būtinųjų sąlygų, kurioms esant Turto perleidimas ginčo Aktais galėtų būti pripažintas apsimestiniu, taip pat byloje nereiškė ir reikalavimo pripažinti negaliojančia 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą Turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 3209).

12.       Teismas nustatė, jog ieškovei priklausęs Turtas ginčijamais Aktais buvo parduotas už tą kainą, kuri buvo nurodyta antstolio 2020 m. rugsėjo 23 d. surašytame patikslintame turto arešto akte Nr. S-746-20. Kadangi nei skolininkė (ieškovė), nei išieškotojas (VSDFV Šiaulių skyriaus) dėl antstolio nustatytos Turto vertės neprieštaravo, dėl to teismas priėmė išvadą, jog viena iš dviejų sąlygų, kuriai esant antstoliui yra privaloma pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį skirti ekspertizę, byloje nebuvo nustatyta.

13.       Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo tai, jog antstolis ginčo Turto įkainojimą atliko remdamasis jo apžiūra vietoje, VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės (skolininkės) atstovės paaiškinimais, išieškotojo VSDFV Šiaulių skyriaus atstovo paaiškinimais, taip pat aplinkybe, kad Vandentiekis faktiškai nėra išlikęs. Ieškovė, įrodinėdama CPK 681 straipsnio 1 dalies pažeidimą, neįrodė aplinkybių (nepateikė patikimų duomenų), dėl kurių antstoliui pačiam turėjo kilti abejonių dėl jo nustatytos Turto vertės. Teismas akcentavo, kad antstoliui teisės aktuose nėra nustatyta pareiga skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kai turtą yra siūloma parduoti susijusiam asmeniui, o nesant išieškotojo prieštaravimų dėl turto vertės, ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip kelianti ar turinti kelti antstoliui abejones. Be to, santykinai nedidelės vertės objektų (t. y. ginčo Turto) įkainojimas tam skiriant ekspertizę būtų neracionaliai padidinęs priverstinio išieškojimo išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindų konstatuoti, jog buvo padaryta vykdymo proceso teisės normų ar imperatyvių kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų, dėl kurių ginčijami Aktai galėtų būti laikomi neteisėtais.

14.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ginčijami Aktai neva pažeidė jos ir jos kreditorių teises, nes Turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, ką ieškovės nuomone liudija tai, jog atsakovė vėliau Turtą pardavė trečiajam asmeniui UAB „Baltic Champs“ už gerokai didesnę kainą, taip pat tai patvirtina ir ekspertės I. K. (toliau – ir ekspertė) Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktas Nr. IK-23/2023 (toliau – ir Ekspertizės aktas). Teismas pritarė atsakovės nurodytiems argumentams, kad iki Turto pardavimo trečiajam asmeniui jo būklė buvo ženkliai pagerinta (atliktas užsismėliavusio ir užsinešusio vandens gręžinio atpumpavimas iki visiško vandens skaidrumo ir stiprios srovės išgavimo, sutvarkyta veja, kelias, tvora). Be to, viešai prieinama statistinė informacija patvirtina, kad 2020–2021 m. Lietuvoje buvo stebima bendra nekilnojamojo turto vertės kilimo tendencija. Pasisakydamas dėl byloje pateikto Ekspertizės akto, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju įvertinus Turto specifiškumą bei kitas reikšmingas aplinkybes, Ekspertizės aktu galėjo būti nustatyta nepakankamai tiksli ginčo Turto vidutinė rinkos kaina. Pažymėjo, kad antstolis Turtą vertino 2020 m. (šiltuoju metų laiku), o ekspertė objektus apžiūrėjo ir jų rinkos kainą nustatė retrospektyviai (šaltuoju metų laiku, esant sniegui). Antstolio ir ekspertės nustatytų Turto verčių skirtumui galėjo turėti įtakos ir nevienodas vertinto Turto būklės nustatymas, nes antstoliui vertinant ginčo nekilnojamojo turto objektus jie buvo apleisti, neprižiūrėti, reikalaujantys remonto, o ekspertė jų būklę įvertino kaip vidutinę. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėmė išvadą, jog Ekspertizės aktu nustatyta Turto rinkos vertė galimai koreguotina, ekspertės atliktas ginčo Turto vertinimas laikytinas kaip turintis tam tikrų trūkumų, galėjusių turėti įtakos nustatant tikrąją Turto rinkos vertę. Teismas nurodė ir tai, kad net ir vadovaujantis ekspertės padarytomis išvadomis dėl Turto vertės, antstolio nustatytos ir Ekspertizės akte nurodytos kainų skirtumas, nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu, sudarančiu prielaidas ginčijamus Aktus pripažinti negaliojančiais.

15.       Teismas atsižvelgė į ginčo šalių interesų pusiausvyros principą ir pripažino, jog ginčijami Aktai esmingai nepažeidžia ieškovės interesų, o vien ta aplinkybė, kad perleidus Turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui (atsakovei), lėšų ieškovės kreditorių reikalavimų patenkinimui nepakako, savaime nereiškia jos teisių pažeidimo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti kraštutinės priemonės, t. y. skundžiamų Aktų panaikinimo.

16.       Teismas nurodė, kad atmetus ieškovės reikalavimą dėl ginčijamų Aktų pripažinimo negaliojančiais, reikalavimas dėl restitucijos taikymo tampa neaktualus, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakė.

17.       Teismas paskirstė ginčo šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir iš ieškovės priteisė: 7 046,58 Eur atsakovei UAB „ELMONA“, 3 810,51 Eur trečiajam asmeniui UAB „Baltic Champs“, 300 Eur teismo ekspertei I. K. bei 19,92 Eur valstybei (už teismo procesinių dokumentų siuntimą).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-48030) ieškovė BUAB „Vėjelis“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

19.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.       Ieškovė laiko, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, jog ginčijami Aktai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Ieškovės nuomone, veiksmai, kai ieškovei jau esant faktiškai nemokiai, siekiant sumažinti jos kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą, vykdymo proceso metu su antstolio pagalba yra sudaromi Aktai, kuriais susijusiems asmenims yra perleidžiamas ieškovei priklausantis Turtas, kuris vėliau parduodamas už daugiau kaip 20 kartų didesne kaina, liudija akivaizdų siekį išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, kas nesuderinama su viešąja tvarka ir gera morale. Be to, byloje atlikta ekspertizė taip pat patvirtina tai, jog skirtumas tarp antstolio ir ekspertės nustatytos Turto vertės siekia 8 000 Eur ir laikytinas esminiu, nes būtent šia suma galėjo būti patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, kas padaryta nebuvo.

19.2.       Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti Aktų negaliojančiais pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį. Ieškinyje ieškovė buvo aiškiai nurodžiusi ir byloje pateikusi tai pagrindžiančius įrodymus, jog jai priklausančio Turto perleidimas ginčijamais Aktais buvo tik formalus Turto savininko pasikeitimas, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė priklauso bei faktiškai yra valdomos vienos ir tos pačios asmenų grupės, t. y. (duomenys neskelbtini) šeimos, kuri yra faktinis ir galutinis naudos gavėjas. Ieškovės manymu, minėtiems asmenims nebuvo naudinga, kad ieškovė gautų daugiau piniginių lėšų, nes tokiu atveju jos būtų panaudotos kreditorių reikalavimams padengti, o (duomenys neskelbtini) šeima iš to nebūtų gavusi jokios naudos. Ginčijamų Aktų fiktyvumą ir apsimestinumą, anot ieškovės, patvirtina ir tai, kad nepraėjus net metams, tas pats ieškovės Turtas buvo parduotas trečiajam asmeniui UAB „Baltic Champs“ už daugiau kaip 20 kartų didesnę kainą.

19.3.       Ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta vykdymo proceso teisės normų pažeidimų ar imperatyvių kitų įstatymų nuostatų pažeidimų, dėl kurių Aktai galėtų būti laikomi neteisėtais. Nors teismas ir konstatavo, jog ieškovei priklausęs Turtas buvo parduotas ne rinkos kaina, tačiau šią aplinkybę ne tik, kad laikė nereikšminga, bet kartu ir konstatavo, kad nebuvo pažeista jokia teisinė vertybė ir joks teisinis gėris, net ir įvertinus tai, jog ieškovės Turtas buvo parduotas susijusiems asmenims. Laiko, kad Aktai buvo sudaryti siekiant neteisėto tikslo – sustabdyti Turto pardavimo iš varžytynių procesą, tuo pačiu užkertant kelią kreditoriams patenkinti savo reikalavimus vykdymo procese pačia didžiausia apimtimi, todėl tokiais Aktais buvo ne tik pažeistas CPK 644 straipsnio 7 punktas, bet ir užkirstas kelias nustatyti tikrąją Turto rinkos kainą, taip padarant žalą ieškovei ir jos kreditoriams. Nesutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, kad antstolis galėjo tinkamai nustatyti Turto kainą ir tą padarė. Antstolis, neturėdamas nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylų, negalėjo realiai identifikuoti ieškovei priklausančio Turto, ko pasekoje jį įkainojo vadovaudamasis neegzistuojančiais metodais. Ieškovės nuomone, antstolis, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ieškovės Turtas ginčijamais Aktais yra parduodamas susijusiam asmeniui, t. y. atsakovei, privalėjo vadovautis CPK 681 straipsnio 1 dalimi ir jo tikrajai rinkos kainai nustatyti paskirti ekspertizę, ko nepadarė.

19.4.       Ieškovė laiko, kad skundžiamas sprendimas yra ydingas ir tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas jame nepateikė jokių savo teisinių išvadų, nes iš esmės beveik pažodžiui perrašė vienos iš ginčo šalies – atsakovės – procesinius dokumentus / paaiškinimus, kuriais buvo atsikertama į ieškovės ieškinio reikalavimus. Taigi, teismas skundžiamame sprendime nepateikė savarankišku įrodymų ištyrimu grindžiamo ginčo teisinio įvertinimo. Taip pat teismas neatliko ir teisinės ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų analizės. Nors bylos nagrinėjimo metu teismui kilo abejonių dėl Ekspertizės akto, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų tokioms abejonėms pašalinti. Visa tai negali būti laikoma tinkamu teismui nustatytos pareigos priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą vykdymu, kas reiškia, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

20.       Atsakovė UAB „ELMONA“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-51711), kuriuo prašė Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21.       Atsakovė nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

21.1.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nei raštu, nei žodžiu nedetalizavo ginčijamų Aktų tariamo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ieškovė apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis, deklaratyviomis ir formaliomis frazėmis, neva „nesąžiningumas yra akivaizdus“, tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

21.2.       Apeliaciniame skunde ieškovė vėlgi abstrakčiai ir nepateikdama jokių objektyvių duomenų teigia egzistuojant ieškovės ir atsakovės ryšiui, tariamam (duomenys neskelbtini) šeimos siekiui patenkinti savo interesus ir sumažinti ieškovės kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą, tačiau I. N. ir V. N. santuoka buvo nutraukta Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, konstatuojant kad sutuoktiniai daugiau nei vienerius metu neveda bendro ūkio. Iš to seka, kad I. N. ir V. N. ginčijamų Aktų surašymo metu (2020 m. lapkričio 17 d.) kartu negyveno ir nėra jokių pagrindų išvadai, kad minėti asmenys buvo palankūs vienas kitam ir siekė nepagrįstai sumažinti Turto kainą, jog jis už kuo mažesnę sumą būtų parduotas atsakovei. Be to, juridinių asmenų sąsajos per tuos pačius asmenis savaime nereiškia, kad jų sudaryti sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovė yra visiškai atskiras juridinis asmuo, nesusijusi su ieškovės bankrotu, ir pati, pasitelkdama derybinius įgūdžius, verslo sėkmę, išimtinai savo aktyviomis pastangomis sugebėjo parduoti ginčijamais Aktais įsigytą Turtą brangiau.

21.3.       Apeliaciniame skunde dėstoma deklaratyvi referencija į byloje pateiktą Ekspertizės aktą niekaip nepatvirtina Turto pardavimo Aktų prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Be to, minėto Ekspertizės akto turinys bei ekspertės apklausa teismo posėdžio metu patvirtina, jog nėra ir nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui remtis Ekspertizės aktu, kuris yra neišsamus ir nepatvirtina ieškovės teiginių, jog antstolis neva netinkamai nustatė ginčo Turto vertę.

21.4.       Nors ieškovė akcentuoja ieškovės valdymo organų tariamą nesąžiningumą ir ieškovės nemokumą dar 2019 m., tačiau nutyli, kad tokie teiginiai jau yra paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu – Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-260-912/2024, kurioje buvo konstatuota, kad 2019–2020 m. ieškovė neatitiko nemokios bendrovės kriterijų.

21.5.       Ieškovė bylos nagrinėjimo metu net neįrodinėjo (neįrodinėja to ir pateiktame apeliaciniame skunde) kasacinio teismo praktikoje suformuotų sąlygų dėl sandorių (aktų) pripažinimo apsimestiniais, be to, ignoruoja tą faktą, jog ginčo Turtui buvo nustatyta priverstinė hipoteka ir Turtas buvo pardavinėjamas vykdymo procese, kas reiškia, kad hipotekos kreditoriaus sutikimas (neprieštaravimas) antstolio nustatytai Turto vertei ir pačiai pardavimo pasiūlytam pirkėjui procedūrai buvo esminė sąlyga atsakovei įgyti Turtą.

21.6.       Atsakovė laiko, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai pagrįstai konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos ir jokios imperatyvios, įskaitant ir vykdymo procesą reglamentuojančias, teisės normos. Pažymėjo, kad CPK 681 straipsnyje nustatytos taisyklės nėra imperatyvios, jos neįpareigoja antstolį skirti ekspertizę, tačiau suteikia jam tokią teisę, esant tam reikalingoms sąlygoms (skolininko ar išieškotojo prieštaravimui dėl nustatytos turto vertės; kilus antstolio abejonei dėl turto vertės). Be to, ginčijamais Aktais atsakovei Turtas buvo parduotas laikantis CPK 704 straipsnio reikalavimų, tai buvo padaryta už kainą, nurodytą antstolio surašytame Turto arešto akte.

21.7.       Aplinkybė, kad atsakovė beveik po metų pardavė ginčo Turtą trečiajam asmeniui už daug didesnę kainą nei jį įsigijo, nereiškia ir negali reikšti, kad atsakovė įsigijo Turtą ne rinkos kaina ar kad antstolis nustatė netinkamą Turto vertę. Atsakovė savo aktyviais veiksmais pagerinusi Turto būklę, atsižvelgiant ir į tuo metu sparčiai augusias nekilnojamojo turto kainas, pasitelkdama savo derybinius įgūdžius, teisėtai Turtą pardavė brangiau. Byloje atlikta ekspertizė nėra išsami ir nepaneigia antstolio nustatytos Turto vertės.

21.8.       Ieškovės teiginiai apie netinkamą sprendimo motyvavimą ir įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimus yra visiškai nepagrįsti. Tai, kad ieškovė nepritaria teismo atliktam įrodymų vertinimui ar motyvacijai, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, o įrodymų tyrimas bei vertinimas atliktas netinkamai. Be to, teismas turi teisę sutikti su šalies (šalių) argumentais ir įrodymais ir tai savaime nereiškia, kad buvo pažeistos kitos ginčo šalies teisės ar dėl šios priežasties teismo sprendimas turi būti laikomas nemotyvuotu.

21.9.       Atsakovės nuomone, apeliaciniame skunde ieškovė siūlo taikyti proceso taisyklėms prieštaraujantį įrodymų tyrimo ir vertinimo bei rungimosi modelį. Vien tai, kad teismas Ekspertizės aktą iš dalies vertino kritiškai, nereiškia, jog savo iniciatyva turėjo skirti papildomą, pakartotinę ekspertizę, kurios nereikalavo ir pati ieškovė. Juo labiau, kad ekspertizę atlikusi ekspertė buvo apklausta teismo posėdyje.

21.10.       Atsakovės įsitikinimu, ieškinys ir jo reikalavimai negali būti tenkinami ne tik dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių, bet ir dėl to, kad ieškovė pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynybos būdą. Be to, ieškovės ieškinyje suformuluotų reikalavimų tenkinimas iškreiptų restitucijos esmę. Esminis ginčas byloje yra dėl to, jog antstolis tariamai netinkamai nustatė ginčo Turto vertę ir ginčijamais Aktais šis Turtas buvo parduotas atsakovei. Taigi, šiuo atveju turėtų būti sprendžiama dėl antstolio galimų neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog ieškovės (jos kreditorių) teisės (jeigu jos buvo pažeistos) negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (dėl žalos atlyginimo). Be to, nors ieškovė prašo pripažinti antstolio surašytus Aktus negaliojančiais, tačiau neformuoja savarankiško reikalavimo dėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 3209) pripažinimo negaliojančia. Tokiu atveju, tenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, nes išimtinai dėl atsakovės indėlio ir atliktų pagerinimų bei kitų aplinkybių Turtas buvo parduotas brangiau nei nupirktas.

22.       Atsakovas antstolis R. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-52175). Nurodė, jog visiškai sutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimu ir prašo jį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių

24.       Juridinių asmenų registro išrašas liudija, kad UAB „Vėjelis“ buvo įregistruota 1992 m. gegužės 12 d. Nurodytos bendrovės akcininkas iki 2021 m. lapkričio 11 d. buvo V. N.. Nuo 2021 m. lapkričio 11 d. bendrovės akcininkė buvo I. N.. Pastaroji nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. buvo ir UAB „Vėjelis“ vadovė (direktorė).

25.       VSDFV Šiaulių skyrius 2017 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. ĮI14-2 nusprendė nustatyti priverstinę hipoteką UAB „Vėjelis“ turtui, t. y. (1) inžineriniams tinklams (vandentiekiui), esančiam (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 6 111 Eur); (2) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 248 Eur); (3) inžineriniam statiniui (silosinei), esančiam (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1 092 Eur); (4) žemes sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 698 Eur); (5) pastatui (tvartui), esančiam (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 2 711 Eur); (5) 3672/7897 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 811 Eur); (7) pastatui (tvartui), esančiam (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1 170 Eur).

26.       Priverstinė hipoteka, nustatyta ieškovei priklausančiam nekilnojamam turtui, nuo 2017 m. sausio 25 d. buvo įregistruota Nekilnojamo turto registre.

27.       VSDFV Šiaulių skyrius 2019 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-9764 dėl 25 466,61 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Vėjelis“, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui R. K. ir kurio pagrindu antstolio kontoroje 2019 m. gegužės 3 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

28.       Antstolis R. K. 2020 m. rugsėjo 23 d. surašė patikslintą turto arešto aktą Nr. S-746-20, kuriuo, be kita ko, areštavo UAB „Vėjelis“ priklausantį ginčo Turtą (Žemės sklypą su Silosine; Vandentiekį) ir jį įkainojo, t. y. nustatė, kad Žemės sklypo vertė – 300 Eur, Silosinės vertė – 100 Eur, o Vandentiekio vertė – 900 Eur.

29.       Antstolis 2020 m. lapkričio 17 d. surašė Aktą I (t. y. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-20-98-46749), kuriuo atsakovei UAB „ELMONA“ už 400 Eur pardavė ieškovei priklausiusį Žemės sklypą su Silosine.

30.       Antstolis 2020 m. lapkričio 17 d. taip pat surašė ir Aktą II (t. y. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-20-98-46751), kuriuo atsakovei UAB „ELMONA“ už 900 Eur pardavė ieškovei priklausiusį Vandentiekį.

31.       Atsakovė UAB „ELMONA“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 3209) pagrindu pardavė trečiajam asmeniui UAB „Baltic Champs“ ginčo Turtą (Žemės sklypą su Silosine; Vandentiekį) už bendrą 30 300 Eur sumą.

32.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, jos nemokumo (bankroto) proceso administratoriumi paskyrė Vytautą Geležinį.

Dėl antstolio surašytų Aktų ginčijimo teisinių pagrindų ir apeliacijos objekto

33.       Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė pripažinti antstolio R. K. 2020 m. lapkričio 17 d. surašytus Aktus (t. y. turto pardavimo skolininko apsiūlytam pirkėjui aktus Nr. S-20-987-46749 ir Nr. S-20-98-46751) negaliojančiais bei taikyti restituciją. Tokį savo reikalavimą ieškovė grindė bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, numatytais CK 1.80 straipsnyje („Imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas“), 1.81 straipsnyje („Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas“) ir 1.87 straipsnyje („Apsimestinio sandorio negaliojimas“).

34.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teisiniai turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindai yra įtvirtinti specialioje teisės normoje, t. y. CPK 602 straipsnyje.

35.       Kasacinis teismas ilgą laiką laikėsi praktikos, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas (kaip ir turto perdavimo išieškotojui aktas, turto pardavimo be varžytinių aktas) teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010; kt.).

36.       Tačiau vėliau (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019.) kasacinis teismas išaiškino, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK 602 straipsnio 1 dalis papildyta 7 punktu – nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Įstatymo leidėjas, įtvirtindamas naują nurodytų aktų negaliojimo pagrindą, taip suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus ir dėl kitų esminių pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu. Iš to seka, kad asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali ginčyti antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą (kaip ir turto perdavimo išieškotojui aktą, turto pardavimo be varžytinių aktą) tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, tiek ir dėl imperatyviųjų CPK, CK bei kitų teisės normų pažeidimų. Tokios praktikos kasacinis teismas ir toliau nuosekliai laikosi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-421/2024).

37.       Nagrinėjamu atveju ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, kurios bankroto administratorius nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka. Todėl atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-421/2024; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019; kt.), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės (bankrutuojančios įmonės) bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams ir šiuos gindamas, gali ginčyti antstolio surašytus ginčo Aktus tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, tiek ir dėl imperatyviųjų CPK, CK bei kitų teisės aktų normų pažeidimų, kas savo esme atitinka CK 1.80 straipsnyje numatytą pagrindą („Imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas“). Jokias kitais pagrindais antstolio surašyti Aktai ginčijami negali būti.

38.       Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas toliau nutartyje pasisakys tik dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su jos nurodomais galimai antstolio padarytais imperatyvių CPK normų, reglamentuojančių areštuoto skolininkės nekilnojamojo turto įkainojimą bei jo pardavimą skolininkės pasiūlytam pirkėjui, pažeidimais, tačiau plačiau neanalizuos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Aktų prieštaravimu viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) bei tariamu jų apsimestinumu (CK 1.87 straipsnis), nes nurodytais pagrindais ieškovė apskritai byloje Aktų ginčyti negalėjo.

39.       Taigi, apeliacijos objektas byloje yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad antstolis priimdamas ginčijamus Aktus nepažeidė jokių CPK nustatytų areštuoto nekilnojamojo turto įkainojimo bei jo pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui taisyklių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės 

40.       Ieškovė tiek savo ieškinį, tiek ir pateiktą apeliacinį skundą, be kita ko, argumentavo tuo, kad ginčijami Aktai buvo priimti akivaizdžiai pažeidžiant CPK nuostatas, susijusias su ieškovei (skolininkei) priklausančio ginčo Turto tinkamu įkainojimu (CPK 681 straipsnio 1 dalis), ko pasėkoje jo vertė buvo nustatyta akivaizdžiai per maža ir ginčo Turtas parduotas atsakovei už net kelis kartus mažesnę kainą, nei jo tikroji rinkos vertė, kas esmingai pažeidė ieškovės (skolininkės) teises. Iš esmės tai atitinka specialioje teisės normoje (CPK 602 straipsnio 1 dalyje) nustatytus galimus Aktų ginčijimo pagrindus, t. y. jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (6 punktas), bei jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (7 punktas).

41.       Pažymėtina, kad CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją ir nustatytos pagrindinės šios teisės įgyvendinimo taisyklės. Skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 straipsnio 2 dalis).

42.       CPK 704 straipsnyje nustatyta galimybė iš varžytynių parduodamo turto savininkui surasti turtui pirkėją dera su skolininkui nustatyta pareiga vykdymo procese būti aktyviam, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Siekdamas kuo brangiau parduoti savo turtą, skolininkas efektyviai naudojasi galimybėmis surasti turto pirkėją. Todėl įstatymas suteikia galimybę skolininkui ar įkaito davėjui pačiam surasti savo turto pirkėją, taip pat aktyviai dalyvauti areštuojant turtą, kad būtų teisingai nustatyta areštuojamo turto kaina (CPK 681 straipsnis).

43.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra prioritetinis turto realizavimo būdas priverstinio vykdymo procese, jis yra ekonomiškai ir socialiai pagrįstas, nes skolininkas, geriausiai žinodamas savo turto ypatumus, gali surasti pirkėją, norintį įsigyti turtą už aukščiausią kainą. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą yra siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017).

44.       Tais atvejais, kai vykdymo procese skolininko turtas parduodamas jo pasiūlytam pirkėjui, antstolis tokį turtą gali parduoti už kainą, kuri atitinka turto arešto akte nurodytą areštuoto turto vertę, arba kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Konkrečios CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančios kainos pasiūlymas yra skolininko ir jo pasiūlyto pirkėjo pasirinkimas (susitarimas). Jei tokia kaina yra suderinama su vykdymo procese antstolio atliekamo išieškojimo iš turto jo pardavimo tikslais, tuomet antstolis, patikrinęs, kad nėra teisinių kliūčių patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, tvirtina tokį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-69-313/2021). 

45.       Vadovaujantis šio sprendimo 41–44 punktuose išdėstyta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad parduodant turtą CPK 704 straipsnyje nustatytu būdu (skolininko pasiūlytam pirkėjui) pirmiausia antstoliui yra keliami reikalavimai užtikrinti, kad skolininkei priklausantis turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o tam itin svarbią (esminę) reikšmę turi antstolio vykdymo procese atliekamas skolininkui priklausančio turto įkainojimas.

46.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi vykdymo proceso, kurio metu priverstine tvarka yra realizuojamas skolininko turtas, stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640 straipsnis, 644 straipsnis). Nepaisant to, vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Šių nuostatų turi būti paisoma ir priverstinai realizuojamo turto įkainojimo procese.

47.       Bendrąsias turto įkainojimo taisykles nustato CPK 681 straipsnis. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

48.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). Kaip jau buvo nurodyta, antstoliui keliama pareiga areštuojamą turtą įvertinti taip, jog jo vertė būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Šiai pareigai įvykdyti antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kuriomis jų remdamasis nustatys areštuoto turto vertę (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis; pagal priverstine tvarka realizuojamo turto įsigijimo dokumentus; pagal jo paties ar vykdymo proceso šalių iniciatyva paskirtos ekspertizės išvadą; kitais pasirinktais ir objektyviai galimais būdais).

49.       Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovė byloje įrodinėjo, kad antstolis pažeidė būtent CPK 681 straipsnio nuostatas, nes tinkamai neįkainojo ginčo Turto, t. y. nepaskyrė ekspertizės jo rinkos vertei nustatyti, nors dėl Turto vertės jam turėjo kilti pagrįstos abejonės, vėliau Turtą įkainojo naudodamas neegzistuojančius vertinimo metodus, dėl ko Turtas skolininkės pasiūlytam pirkėjui (atsakovei) buvo parduotas už net kelis kartus mažesnę kainą, nei jo tikroji rinkos vertė.

50.       Apeliacinės instancijos teismas nurodytus ieškovės apeliacinio skundo argumentus iš esmės laiko teisiškai pagrįstais, be kita ko, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju svarbiausią faktinės informacijos šaltinį, t. y. vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą.

51.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje priimdamas skundžiamą sprendimą vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo ir jos medžiaga nesivadovavo, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdžiai ydinga ir visiškai netoleruotina praktika, ypač sprendžiat klausimus, susijusius su antstolio vykdymo proceso metu atliktų veiksmų teisėtumo vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys (ieškovė, antstolis, atsakovė) vienokiu ar kitokiu procesiniu statusu dalyvavo ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) procese (atitinkamai – kaip skolininkė, antstolis, skolininkės pasiūlytas pirkėjas), darytina išvada, kad joms vykdomosios bylos duomenys (be kita ko, jų pačių vykdomojoje byloje parengti / pateikti dokumentai) buvo ir yra žinomi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą, be kita ko, vadovaujasi ir iš antstolio gautos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis.   

52.       Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys liudija tai, kad antstoliui R. K. kartu su VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. VRE_SP2-9764 dėl 25 466,61 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Vėjelis“, be kita ko, buvo pateiktas ir VSDFV Šiaulių skyriaus 2017 m. sprendimas Nr. ĮI14-2 dėl UAB „Vėjelis“ turto priverstinės hipotekos nustatymo. Minėtame sprendime buvo aiškiai nurodytos nekilnojamo turto objektų, kuriems taikyta priverstinė hipoteka, vertės, t. y. Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 248 Eur, Silosinės vidutinė rinkos vertė – 1 092 Eur, Vandentiekio vidutinė rinkos vertė – 6 111 Eur. Antstoliui buvo pateiktas ir dokumentas (2004 m. gruodžio 12 d. Inžinerinio statinio (Artezinio gręžinio (duomenys neskelbtini)) pripažinimo tinkamu naudoti aktas), kuriame buvo nurodyta, kad ginčo Vandentiekio faktiška statybos kaina yra 17 700 Lt (5 126 Eur). 2019 m. gegužės 5 d. antstolis patikrino Nekilnojamojo turto registrą, kurio duomenimis ginčo nekilnojamojo turto objektų vertės buvo: Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 248 Eur; Silosinės vidutinė rinkos vertė - 1 092 Eur; Vandentiekio vidutinė rinkos vertė – 6 111 Eur. Antstolis 2019 m. birželio 17 d. surašė Turto arešto aktą Nr. S-756-19, kuriuo areštavo priverstine hipoteka VSDFV Šiaulių skyriaus naudai įkeistą UAB „Vėjelis“ nekilnojamąjį turtą, tačiau nenurodė areštuojamo nekilnojamojo turto objektų verčių. Tą pačią dieną (t. y. 2019 m. birželio 17 d.) antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-19-98-27302, kuriuo (motyvuodamas tuo, kad „Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, neturi pažeisti nei išieškotojo, nei skolininko teisėtų interesų. Kilus abejonių dėl areštuoto turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Tai neprieštarauja LR CPK teisės normos“) paskyrė UAB „Vėjelis“ priklausančio nekilnojamojo turto objektų (be kita ko, ir ginčo Turto) rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB (duomenys neskelbtini). Antstolis 2019 m. birželio 17 d. papildomu patvarkymu Nr. S-19-98-27399 įpareigojo UAB „Vėjelis“ sudaryti sąlygas turto vertintojui apžiūrėti areštuotą turtą.

53.       Iš nurodyto darytina išvada, kad vos pradėjus vykdyti VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-9764 dėl 25 466,61 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Vėjelis“, antstoliui akivaizdžiai kilo abejonės dėl priverstine hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto objektų verčių, dėl ko jis vadovaudamasis CPK 681 straipsniu, 2019 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-19-98-27302 ir paskyrė rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

54.       Antstolis 2019 m. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. S-19-98-52208 sustabdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. kovo 31 d., taip pat sustabdė paskirtą priverstine hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto vertinimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Vėjelis“ iniciavimo. Vykdomąją bylą antstolis atnaujino 2020 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu Nr. S-20-98-36582, kadangi buvo gauta Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis dėl UAB „Vėjelis“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Naujo skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo antstolis neiniciavo.

55.       2020 m. rugsėjo 22 d. antstolio kontoroje buvo gautas skolininkės prašymas duoti sutikimą parduoti UAB „Vėjelis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą: Žemės sklypą su Silosine už 400 Eur, o Vandentiekį už 900 Eur. Kartu su nurodytu prašymu buvo pateikti atsakovės UAB „ELMONA“ vienintelės akcininkės M. N. dar anksčiau, t. y. jau 2020 m. rugsėjo 20 d., priimti sprendimai pirkti UAB „Vėjelis priklausantį nekilnojamąjį turtą (Žemės sklypą su Silosine už 400 Eur; Vandentiekį už 900 Eur).

56.       Antstolis 2020 m. rugsėjo 23 d. dar kartą patikrino Nekilnojamojo turto registrą, kurio duomenimis ginčo nekilnojamojo turto objektų vertės buvo: Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 248 Eur; Silosinės vidutinė rinkos vertė – 1 092 Eur; Vandentiekio vidutinė rinkos vertė – 6 111 Eur. Antstolis 2020 m. rugsėjo 23 d. taip pat papildomai atliko ginčo Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės paiešką VĮ Registrų centro verčių žemėlapyje, po ko nustatė, kad jo vidutinė rinkos vertė yra didesnė nei nurodyta Nekilnojamojo turto registre, t. y. 1 120 Eur. Nepaisant to, antstolis tą pačią dieną (t. y. 2020 m. rugsėjo 23 d.) surašė patikslintą turto arešto aktą Nr. S-746-20, kuriame įkainojo UAB „Vėjelis“ priklausančius ginčo nekilnojamojo turto objektus būtent skolininkės dar 2020 m. rugsėjo 22 d. pateiktame prašyme subjektyviai nurodytomis vertėmis, t. y. Žemės sklypą įkainojo 300 Eur suma, Silosinę įkainojo 100 Eur suma, Vandentiekį įkainojo 900 Eur suma. Tą pačią dieną – 2020 m. rugsėjo 23 d. – antstolio kontoroje buvo gautas ir skolininkės UAB „Vėjelis“ prašymas leisti parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą pasiūlytam pirkėjui UAB „ELMONA“ (Žemės sklypą su Silosine – už bendrą 400 Eur sumą; Vandentiekį – už 900 Eur sumą) bei UAB „ELMONA“ sutikimas pirkti UAB „Vėjelis“ nekilnojamąjį turtą (Žemės sklypą su Silosinę – už bendrą 400 Eur sumą; Vandentiekį – už 900 Eur sumą). Negavus prieštaravimų iš išieškotojo VSDFV Šiaulių skyriaus, antstolis 2020 m. lapkričio 17 d. surašė Aktą I, kuriuo pardavė pasiūlytam pirkėjui Žemės sklypą ir Silosinę už 400 Eur sumą, taip pat surašė Aktą II, kuriuo pardavė pasiūlytam pirkėjui Vandentiekį už 900 Eur sumą.

57.       Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, anksčiau nurodyti vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolis R. K., įkainodamas areštuotą skolininkės UAB „Vėjelis“ nekilnojamąjį turtą, pažeidė jam CPK 681 straipsniu nustatytą pareigą turtą tinkamai įkainoti rinkos kainomis. Pažymėtina, kad tik pradėjus vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą antstoliui jau pačiam buvo kilusios abejonės dėl priverstine hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto objektų verčių, dėl ko jis 2019 m. birželio 17 d. patvarkymu buvo paskyręs rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Dėl objektyvių priežasčių (vykdomosios bylos sustabdymo) tokia ekspertizė atlikta nebuvo. Tačiau 2023 m. rugsėjo 22 d. gavęs skolininkės prašymą leisti parduoti Žemės sklypą su Silosine (už bendrą 400 Eur sumą) bei Vandentiekį (už 900 Eur), antstolis sekančią dieną (2020 m. rugsėjo 23 d.) dar kartą patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis, taip pat atliko ir paiešką VĮ Registrų centro verčių žemėlapyje, o jo gauti duomenys liudijo, kad bendra Žemės sklypo ir Silosinės rinkos vertė yra 2 212 Eur (1 120 Eur + 1 092 Eur), t. y. penkis kartus didesnė už skolininkės prašyme nurodytą 400 Eur sumą, o Vandentiekio rinkos vertė yra 6 111 Eur, t. y. septynis kartus didesnė už skolininkės prašyme nurodytą 900 Eur sumą. Tai turėjo neabejotinai sukelti antstoliui pagrįstas abejones dėl Žemės sklypo su Silosine bei Vandentiekio tikrosios rinkos vertės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats antstolis prieš metus (2019 m. birželio 17 d.) jau buvo suabejojęs UAB „Vėjelis“ priklausančių nekilnojamojo turto objektų realia verte bei paskyręs jų rinkos vertės nustatymo ekspertizę. 

58.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra ne kartą išaiškinta, jog abejones antstoliui dėl areštuoto turto rinkos vertės gali kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-92-469/2020; kt.). Nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad vykdomojoje byloje buvo pakankamai objektyvių duomenų, liudijančių daug kartų didesnę UAB „Vėjelis“ priklausančių nekilnojamojo turto objektų vidutinę rinkos vertę (t. y. 2004 m. gruodžio 12 d. Inžinerinio statinio (Artezinio gręžinio (duomenys neskelbtini)) pripažinimo tinkamu naudoti aktas; Nekilnojamojo turto registro duomenys; duomenys iš VĮ Registrų centro verčių žemėlapio), antstolis jais nesivadovavo ir tinkama ginčo Turto (Žemės sklypo su Silosine; Vandentiekio) rinkos verte laikė išimtinai pačios skolininkės ir jos pasiūlyto pirkėjo (UAB „ELMONA“) subjektyviai nurodytas vertes (400 Eur ir 900 Eur).  

59.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visi veiksmai susiję su ginčo Turto (Žemės sklypo su Silosine; Vandentiekio) įkainojimu įvyko vos per vieną dieną, t. y. tiek pakartotinė Nekilnojamojo turto registro duomenų patikra bei paieška VĮ Registrų centro verčių žemėlapyje, tiek patikslinto turto arešto akto Nr. S-746-20 surašymas (įkainojant ginčo Turtą), tiek skolininkės prašymas parduoti ginčo Turtą pasiūlytam pirkėjui, tiek UAB „ELMONA“ susitikimas tokį Turtą pirkti, yra tos pačios dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 23 d. Dar kartą pabrėžtina, kad skolininkės prašymas leisti parduoti ginčo Turtą (žemės sklypą su Silosine už 400 Eur; Vandentiekį už 900 Eur) antstolio kontoroje buvo gautas 2020 m. rugsėjo 22 d., o UAB „ELMONA“ vienintelės akcininkės sprendimas pirkti ginčo Turtą už nurodytas kainas (už 400 Eur ir už 900 Eur) priimtas dar 2020 m. rugsėjo 20 d., t. y. tokie veiksmai buvo atlikti dar iki antstoliui įkainojant ginčo Turtą (kas buvo padaryta tik 2020 m. rugsėjo 23 d.). Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo Turtas antstolio buvo įvertintas itin skubotai, nesilaikant jam teisės aktų nustatytos pareigos areštuotą turtą įvertinti taip, kad jo vertė būtų kuo objektyvesnė ir artimesnė rinkos kainai.

60.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta šio sprendimo 52–59 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įkainodamas ginčo Turtą antstolis tinkamai nesilaikė CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes vykdomojoje byloje esant objektyviems duomenis, keliantiems pagrįstų abejonių dėl skolininkės 2020 m. rugsėjo 22 d. prašyme nurodytų siūlomo parduoti Turto kainų, nesiėmė priemonių, kad tokios abejonės būtų pašalintos ir nustatyta kaip įmanoma objektyvesnė ir kuo artimesnė rinkos kainai ginčo Turto vertė.

61.       Tam, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas (kaip ir turto perdavimo išieškotojui aktas, turto pardavimo be varžytynių aktas) galėtų būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, nustatytas pažeidimas dėl turto įkainojimo procedūros ir parduodamo turto pradinės kainos nustatymo neturi būti formalus, bet turėti tiesioginę reikšmę kainos, kuri būtų iš esmės mažesnė nei rinkos kaina, nustatymui. Spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo buvimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Pagal kasacinio teismo praktiką, pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu neproporcingai apriboja skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023; kt.).

62.       Taigi, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, tam, kad būtų pripažintas turto pardavimo iš varžytynių aktas (kaip ir turto perdavimo išieškotojui aktas, turto pardavimo be varžytynių aktas) negaliojančiu, teismas turi nustatyti, kad turtas parduotas už esmingai mažesnę kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos. 

63.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar vykdymo proceso metu nustatyta turto vertė atitinka tikrąją tuo metu buvusią turto rinkos vertę, yra lyginami du nustatyti turto vertės dydžiai – vykdymo proceso metu nustatyta turto vertė su kita nustatyta turto verte, kuria šalis įrodinėja netinkamą turto vertės nustatymo vykdymo procese faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023). Nagrinėjamu atveju kita nustatyta ginčo Turto vertė yra byloje esančiame Ekspertizės akte nurodyta jo vertė.

64.       Byloje pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi paskyrė nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Nurodytą ekspertizę atlikti teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi pavedė teismo ekspertei I. K.. Ekspertė 2023 m. lapkričio 24 d. pateikė Ekspertizės aktą (t. y. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktą Nr. IK-23/2023), kuriuo konstatavo, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. ginčo Turto vertė buvo: Žemės sklypo – 950 Eur; Silosinės – 5 000 Eur; Vandentiekio – 3 300 Eur. Remiantis nurodytu Ekspertizės aktu, bendra ginčo Turto vertė 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo 9 250 Eur (950 Eur + 5 000 Eur + 3 300 Eur).

65.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama sprendimą, nurodytą Ekspertizės aktą vertino kritiškai ir juo nesivadovavo. Pažymėtina, kad kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

66.       Susipažinus su Ekspertizės aktu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jo turinys nėra prieštaringas, ekspertės padarytos išvados yra išsamios ir paremtos ekspertės atlikta betarpiška vertinamų nekilnojamojo turto objektų (Žemės sklypo su Silosine; Vandentiekio) apžiūra, padarytos ekspertizės išvados neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertės nustatytos vertinamų nekilnojamojo turto objektų (Žemės sklypo su Silosine; Vandentiekio) vertės yra labiau artimos toms vertėms, kurios buvo užfiksuotos 2020 m. rugsėjo 23 d. Nekilnojamo turto registro išrašuose ir VĮ Registrų centro verčių žemėlapyje (Žemės sklypo vertė pagal VĮ Registrų centro verčių žemėlapį – 1 120 Eur; Silosinės vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo – 1 092 Eur; Vandentiekio vertė pagal Nekilnojamo turto registro duomenis – 6 111 Eur), nei nurodytoms antstolio 2023 m. rugsėjo 23 d. patikslintame turto arešto akte Nr. S-746-20 (Žemės sklypo – 300 Eur; Silosinės – 100 Eur; Vandentiekio – 900 Eur). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nesivadovauti Ekspertizės akto išvadomis, kaip kad tai darė pirmosios instancijos teismas, pagrindo nėra.     

67.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant vykdymo procese nustatytos ir teismo eksperto nustatytos kainos skirtumo dydį turint tikslą atsakyti į klausimą, ar turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, procentinė kainų skirtumo išraiška gali būti reikšminga, tačiau ši išraiška negali būti suabsoliutinta. Aritmetinis kainų skirtumo dydis turėtų būti vertinamas konkrečia pinigų suma, gaunama šį skirtumą apskaičiavus, ir laikoma, kad kuo aritmetinis skirtumo dydis yra didesnis, tuo mažesnė jų skirtumo procentinė išraiška gali būti pakankama „esmingai mažesnės“ kainos aplinkybės egzistavimui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023). Paprastai teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažįstamas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą ir gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).

68.       Nagrinėjamu atveju skirtumas tarp antstolio patikslintame turto arešto akte Nr. S-746-20 nurodytos bendros Turto vertės – 1 300 Eur (300 Eur + 100 Eur + 900 Eur) bei Ekspertizės aktu nustatytos Turto vertės – 9 250 Eur (950 Eur + 5 000 Eur + 3 300 Eur), konkrečia pinigų suma siekia 7 950 Eur, kas procentine išraiška sudaro net 611 proc. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kaina, už kurią ginčijamais Aktais antstolis pardavė skolininkei priklausantį turtą (Žemės sklypą su Silosine; Vandentiekį) pasiūlytam pirkėjui (t. y. 1 300 Eur), yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą (t. y. 9 250 Eur), o tai reiškia, kad suma gauta už parduotą Turtą yra neproporcinga jo rinkos vertei.

69.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime dėstomais argumentais, kad nagrinėjamu atveju antstolis pardavinėjo specifinį turtą (Žemės sklypą su Silosine; Vandentiekį), kurio paklausa nėra itin didelė ir lanksti, kas daro tiesioginę įtaką tokio turto kainai. Tačiau šias aplinkybes iš esmės paneigia byloje esantis kitas itin reikšmingas rašytinis įrodymas, t. y. pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio reg. Nr. 3209).

70.       Byloje esanti pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio reg. Nr. 3209) patvirtina, kad ginčijamais Aktais įgytą turtą (t. y. Žemės sklypą su Silosine; Vandentiekį) atsakovė UAB „ELMONA“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. (t. y. praėjus vos devyniems mėnesiams nuo įsigijimo) pardavė trečiajam asmeniui UAB „Baltic Champs“ jau už 30 300 Eur sumą. Nors atsakovė byloje teigė, kad tai atsitiko dėl padarytų įsigyto Turto pagerinimų, jos teigimu, nulėmusiu itin žymų įsigyto Turto vertės padidėjimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais. Atsakovės byloje pateiktas A. Š. 2022 m. spalio 29 d. raštas (kuriame nurodyta, kad UAB „ELMONA“ prašymu, jis 2021 m. pavasarį atliko ginčo Vandentiekio atpumpavimo kompresoriumi darbus) bei trečiojo asmens UAB „Baltic Champs“ 2022 m. rugpjūčio 3 d. pažyma Nr. S-021 (kurioje nurodyta, kad ginčo Turtas jai perduotas techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, o aplinka ir privažiavimo keliai – tvarkingi), nepatvirtina kokio dydžio pagerinimus (materialine prasme) ieškovė atliko ir nepaneigia to fakto, jog 2020 m. rugsėjo 23 d. bendra Turto rinkos vertė buvo lygi vertei, nurodytai Ekspertizės akte, t. y. 9 250 Eur. Kad vieno iš ginčo objektų – Silosinės – būklė šiuo metu iš esmės yra analogiška jos būklei, buvusiai dar 2020 m. rugsėjo 23 d., netiesiogiai liudija ir pačios atsakovės kartu su 2024 m. gegužės 6 d. prašymu pateiktos naujausios Silosinės fotonuotraukos, iš esmės nesiskiriančios nuo vykdomojoje byloje esančių Silosinės fotonuotraukų.   

71.       Apibendrinant visus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolis tinkamai nesilaikė CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tinkamai neįkainojo ieškovei priklausančio Turto, ko pasekoje jis buvo parduotas atsakovei už esmingai mažesnę kainą, nei ta, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už parduotą Turtą suma yra neproporcinga jo rinkos vertei. Tokiu būdu buvo nepagrįstai ir neproporcingai apribotos skolininkės nuosavybės teisės. Todėl byloje yra pagrindas tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir ginčijamus Aktus (t. y. 2020 m. lapkričio 17 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus Nr. S-20-98-46749 bei Nr. S-20-98-46751) pripažinti negaliojančiais (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 punktas).     

Dėl restitucijos taikymo bei procesinių palūkanų priteisimo

72.       CPK 602 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus pripažinus negaliojančiais, gali būti taikoma restitucija CK nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas, CPK normose nustatęs specialų turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų negaliojimo institutą, nenustatė specialiųjų restitucijos taikymo taisyklių, todėl minėtus aktus pripažinus negaliojančiais taikytinos bendrosios restitucijos taisyklės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007).

73.       Pažymėtina, kad restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento), arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Bendroji restitucijos taisyklė yra ta, kad restitucija atliekama natūra. Kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, restitucija gali būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). 

74.       Teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, ar ne, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Nuo to priklauso, kokios aplinkybės turi būti tiriamos. Esminis momentas taikant restituciją yra tai, kad asmuo turi būti grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020). 

75.       Bylos duomenys liudija, kad ginčijamais Aktais atsakovės UAB „ELMONA“ įgytas Turtas 2021 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. 3209) buvo perleistas trečiajam asmeniui UAB „Baltic Champs“. Nesant byloje jokių duomenų, kurie liudytų trečiojo asmens nesąžiningumą, taip pat ieškovei byloje neginčijus anksčiau nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pripažinus ginčijamus Aktus negaliojančiais restitucija natūra nėra įmanoma, todėl turi būti taikoma priteisiant ieškovei ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis).

76.       Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė restituciją taikyti priteisiant atsakovės pardavus Turtą trečiajam asmeniui UAB „Baltic Champs“ gautą turtinę naudą, t. y. 29 000 Eur sumą (30 300 Eur – 400 Eur – 900 Eur = 29 000 Eur). Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka ir pritaria atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad tokiu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaitą.

77.       Kaip jau buvo nurodyta (žr. šio sprendimo 74 punktas), taikant restituciją asmuo turi būti grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo, kas reiškia, jog asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Nagrinėjamu atveju teisinga ir rinkos kainas atitinkančia ginčijamais Aktais atsakovei parduoto Turto (Žemės sklypo su Silosine; Vandentiekio) verte laikytina Ekspertizės aktu nustatyta jo vertė (t. y. 9 250 Eur), buvusi antstoliui atliekant jo įkainojimą (t. y. 2023 m. rugsėjo 23 d.). Iš to seka, kad ginčijamais Aktais ieškovei priklausęs 9 250 Eur vertės turtas atsakovei buvo parduotas tik už 1 300 Eur sumą. Todėl nagrinėjamu atveju taikant restituciją, ieškovei iš atsakovės priteistinas skirtumas tarp buvusios tikrosios ginčo Turto vertės ir atsakovės faktiškai už ginčo Turtą sumokėtos sumos, t. y. 7 950 Eur (9 250 Eur – 1 300 Eur = 7 950 Eur).                

78.       Kadangi restitucija vykdoma ieškovei iš atsakovės priteisiant ginčo Turto ekvivalentą pinigais, todėl jai iš atsakovės yra priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta: 2022 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).  

Dėl procesinės bylos baigties 

79.       Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; kt.).

80.       Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tai darydamas pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, t. y. pripažinti negaliojančiais antstolio R. K. 2020 m. lapkričio 17 d. surašytus Aktus, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 7 950 Eur sumą, taip pat priteisti iš atsakovės ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

81.       Nagrinėjamu atveju panaikinus ieškovės ginčijamus aktus ir taikius restituciją, laikytina, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas pilna apimtimi, t. y. 100 proc. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad restitucija byloje yra taikyta mažesne apimtimi, nei kad ieškiniu prašė ieškovė. Restitucija yra sandorių (nagrinėjamu atveju – ginčijamų Aktų) pripažinimo negaliojančiais teisinė pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis), prašymas taikyti ją laikytinas išimtinai išvestiniu reikalavimu, dėl ko į restitucijos taikymo apimtį ir nėra atsižvelgiama sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijos.

82.       CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir byloje priėmus naują sprendimą – ieškinį tenkinti, yra teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti ir dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

83.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

84.       Ieškovė byloje patyrė 2 200 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų (ieškinio bei atsiliepimo į atsakovės UAB „ELMONA“ atskirąjį skundą) parengimu (žr. 2023 m. birželio 23 d. sąskaita faktūrą, 2023 m. birželio 30 d. teisinių paslaugų specifikacija, 2023 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 8, 2023 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 9), taip pat patyrė 1 400 Eur dydžio išlaidas teismo paskirtai nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizei apmokėti (žr. 2023 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3). Bendra ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 3 600 Eur. Tenkinus ieškovės ieškinį, šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis (po 1 800 Eur) iš atsakovų – antstolio R. K. ir UAB „ELMONA“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

85.       Tenkinus ieškovės ieškinį, atsakovės UAB „ELMONA“ ir jos pusėje veikusio trečiojo asmens UAB „Baltic Champs“ turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

86.       Pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė ir 19,92 Eur dydžio išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Tenkinus ieškovės ieškinį, nurodytos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis (po 9,96 Eur) iš atsakovų – antstolio R. K. ir UAB „ELMONA“ (CPK 92 straipsnis).

Dėl apmokėjimo už teismo ekspertizę bei apmokėjimo už ekspertės dalyvavimą teismo posėdyje

87.       Byloje yra pateikta ekspertės I. K. sąskaita faktūra IK Nr. 201 „Už nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. IK-23/2023“ (suma – 1 400 Eur). Ši sąskaita turi būti apmokėta iš avanso lėšų, ieškovės įmokėtų į Šiaulių apylinkės teismo specialiąją sąskaitą 2023 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3. Minėtos sąskaitos faktūros apmokėjimas yra tiesioginė pirmosios instancijos teismo pareiga, todėl dėl tokios pareigos vykdymo atskiras įpareigojimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra formuluojamas.

88.       Byloje taip pat yra pateikta ir ekspertės I. K. sąskaita faktūra IK Nr. 219 „Už dalyvavimą teismo posėdyje“ (suma – 300 Eur). Ekspertės apklausa teismo posėdyje buvo vykdoma atsakovės UAB „ELMONA“ 2024 m. kovo 20 d. prašymo (reg. Nr. DOK-17733) pagrindu, tačiau atsakovė į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą neįmokėjo jokios pinigų sumos avansu nurodytoms ekspertės dalyvavimo teismo posėdyje išlaidoms atlyginti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu 300 Eur sumą priteisė tiesiogiai ekspertei I. K..

89.       Pažymėtina, kad proceso teisės normos nenumato, jog teismas, nesant sumokėto avanso, eksperto patirtas išlaidas jam galėtų priteisti tiesiogiai iš kurios nors ginčo šalies ir tokiu būdu ekspertui suteiktų išieškotojo statusą tos ginčo šalies atžvilgiu. Ekspertas nėra bylos šalis, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (išieškojimo) klausimas santykyje tarp jo ir bet kurios iš ginčo šalių tiesiogiai nėra įgyvendinamas. Pažymėtina, kad ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiesioginė pareiga atsiskaityti su ekspertu tenka teismui, kurio pavedimu ekspertas suteikė paslaugas, todėl šios išlaidos visuomet turi būti apmokamos iš teismo specialiosios sąskaitos, o jų atlyginimo priteisimas ekspertui tiesiogiai iš ginčo šalių yra negalimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-349-330/2017).

90.       Iš to seka, kad ekspertei mokėtina suma už jos dalyvavimą teismo posėdyje pagal sąskaitą faktūrą IK Nr. 219 „Už dalyvavimą teismo posėdyje“ (300 Eur) turėjo būti priteista iš tokį prašymą pateikusios ir avanso nesumokėjusios ginčo šalies (atsakovės UAB „ELMONA“) į pirmosios instancijos teismo specialiąją sąskaitą, kad iš jos po to būtų išmokėta ekspertei. Būtent tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-349-330/2017). Remiantis tuo, iš atsakovės UAB „ELMONA“ yra priteistina 300 Eur suma už ekspertės dalyvavimą teismo posėdyje į Šiaulių apylinkės teismo specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Kaip jau buvo minėta (žr. šio sprendimo 87 punktas), atsiskaityti su eksperte yra tiesioginė pirmosios instancijos teismo pareiga, todėl dėl tokios pareigos vykdymo atskiras įpareigojimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje vėlgi nėra formuluojamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

91.       Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai turėtų būti atlygintos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau byloje nesant jokių duomenų, liudijančių, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme būtų patyrusi kokias nors bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

92.       Kitų proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

93.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme patirta nebuvo.          

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjelis“ (juridinio asmens kodas 167932468) ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2020 m. lapkričio 17 d. antstolio R. K. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-20-98-46749 negaliojančiu.

Pripažinti 2020 m. lapkričio 17 d. antstolio R. K. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-20-98-46751 negaliojančiu.

Taikyti restituciją – priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vėjelis“ (juridinio asmens kodas 167932468) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ELMONA“ (juridinio asmens kodas 302626803) 7 950 (septynis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų) Eur.

 Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vėjelis“ (juridinio asmens kodas 167932468) lygiomis dalimis iš atsakovų – antstolio R. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „ELMONA“ (juridinio asmens kodas 302626803) pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – po 1 800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) Eur.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų – antstolio R. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „ELMONA“ (juridinio asmens kodas 302626803) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – po 9,96 (devynis eurus ir 96 centus) Eur.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ELMONA“ (juridinio asmens kodas 302626803) 300 (trijų šimtų eurų) Eur sumą už ekspertės dalyvavimą teismo posėdyje į Šiaulių apylinkės teismo specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.

Vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui R. K..

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.