Administracinė byla Nr. A-1814-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00726-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo L. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui L. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, KRATC) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 3-4) priteisti iš atsakovo L. P. 353,90 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nurodė, jog jam pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovas naudojasi gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. jis apmokestintas 353,90 Eur vietine rinkliava, kurios atsakovas nesumokėjo. Prašymo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjo teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

Atsakovas L. P. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 13-14) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, jog nekilnojamojo turto objektas adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro 2015 m. gegužės 28 d. duomenimis nėra įregistruotas kaip gyvenamasis namas. Šis nekilnojamojo turto objektas nėra naudojamas kaip gyvenamasis namas, jame tik yra deklaruota gyvenamoji vieta. Teigė, kad name būna tik jis su sutuoktine, atliekų turi labai nedaug – jas tvarko patys nepavojingu aplinkai būdu. Atsakovo teigimu, pareiškėjas tik 2014 m. gruodžio ir 2015 m. sausio mėnesiais jam perdavė atliekų konteinerius. Pažymėjo, jog dėl galimybės pasinaudoti vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdu pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ne kartą kreipėsi į pareiškėją, tačiau į jo prašymus neatsižvelgta, nebuvo išaiškinta teisė pateikti prašymą ir deklaraciją raštu. Prašė įpareigoti pareiškėją skaičiuoti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (b. l. 30-33) pareiškėjo prašymą tenkino. Priteisė iš atsakovo L. P. 353,90 Eur pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1-2 punktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis, rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu (2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6, 7, 12 punktų (o 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5, 6, 10 punktų), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 punkto bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T2-346 patvirtinto priedo „Vietinės rinkliavos dydžiai“ (su vėlesniais pakeitimais) nuostatomis, teismas pažymėjo, jog atsakovas pripažįsta, kad naudojasi gyvenamuoju namu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai) (b. l. 6). Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į minėtą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą nėra įregistruotos, tačiau atsakovas yra įrašytas kaip šio daikto naudotojas (b. l. 6). Atsakovas nuo 1992 m. šiuo adresu yra deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą (b. l. 7). Nuostatų 1 priede laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. gyvenamosios paskirties vienbučiams namams buvo nustatyta 330 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava, o nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 281 Lt. Atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą, teismui nekilo abejonių dėl to, jog atsakovas pareiškėjo nurodytu laikotarpiu buvo atliekų turėtoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų požiūriu ir kad jam kilo šiuo teisės aktu nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Iš pažymos apie skolą duomenų nustatyta, jog už atsakovo naudojamą nekilnojamąjį turto objektą – namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., paskaičiuota 660 Lt (330 Lt x 2) dydžio vietinė rinkliava, o už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 562 Lt (281 Lt x 2) dydžio vietinė rinkliava (b. l. 5), t. y. atitinka Nuostatuose nurodytus vietinės rinkliavos dydžius, tačiau atsakovas jos nesumokėjo. Duomenų, kad atsakovas būtų deklaravęs komunalinių atliekų kiekį ar raštu išreiškęs savo valią dėl tokio vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdo, byloje nėra. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog atsakovui vietinė rinkliava pagrįstai apskaičiuota pagal naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis pareiškėjui buvo pateikęs prašymą leisti mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamą atliekų kiekį ir kad atliekas deklaravo (Tvarkos aprašo 6, 9 p.). Pažymėta, jog tokią išvadą padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-2443/2012, kurioje atsakovas ginčijo pareigą mokėti jam apskaičiuotą vietinę rinkliavą už tą patį naudojamą nekilnojamojo turto objektą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., taip pat konstatavęs, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog L. P. būtų išreiškęs valią vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį, todėl jam vietinė rinkliava buvo pagrįstai skaičiuojama pagal kitą kriterijų – nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.

Teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės ir atsakovo argumentai, jog pareiškėjas neperdavė jam konteinerio, nors tai numato Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-81 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių (aktuali 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T2-334 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 68.1 punktas, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl konteinerio pateikimo kreipėsi į pareiškėją ar savivaldybės administracijai Taisyklių 24.5 punkte numatyta tvarka teikė skundą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas tenkintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktu.

III.

Atsakovas L. P. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 36-38), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal VĮ Registrų centras 2015 m. gegužės 28 d. duomenis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas kaip gyvenamas namas, t. y. pastatas nėra naudojamas kaip gyvenamas namas. Šiame pastate tik yra deklaruota atsakovo gyvenama vieta. Kadangi pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas „gyvenamuoju namu“, tai šis pastatas negali būti vertinamas kaip atliekų turėtojas.
2. Norėdamas įgyti (naudotis) atitinkama teise tvarkyti atliekas, atsakovas turi turėti tam realią galimybę, t. y. turėti atitinkamus konteinerius atliekų surinkimui. Reikalavimas pateikti atliekų turėtojams konteinerius numatytas Taisyklių 26, 35.2, 43, 68.1 punktuose. Šiuo atveju pareiškėjas akivaizdžiai nevykdo šio reikalavimo. Konteineriai atsakovui perduoti tik 2014 m. gruodžio mėnesį – rūšiuotom atliekom, ir 2015 m. sausio mėnesį – nerūšiuotom atliekom. Taigi, pasinaudoti teise tvarkyti atliekas atsakovas turėjo galimybę tik nuo 2014 m. gruodžio mėnesio. Dėl konteinerių gavimo ne kartą kreipėsi į pareiškėją šioje byloje, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami.
3. Dėl galimybės pasinaudoti vietinės rinkliavos administravimo būdu pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį atsakovas ne kartą kreipėsi į pareiškėją. Tačiau jo prašymas buvo ignoruojamas. Atsakovui net nebuvo išaiškinta teisė savo prašymą išreikšti raštiškai, t. y. pateikti pareiškėjui nustatytos formos deklaraciją. Atsakovas gavo 2015 m. balandžio 23 d. pareiškėjo raštą, tačiau ir šiame rašte jam neišaiškinta teisė mokėti rinkliavą pagal deklaruotą kiekį. Tuo grubiai pažeista atsakovo teisė pasirinkti vietinių rinkliavų administravimo būdą. Net nevertintas atsakovo garbus amžius ir jo sveikatos būklė (regėjimo problemos), dėl ko jis savarankiškai negali spręsti iškilusių problemų. Teismas net nevertino tos aplinkybės, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas realiai yra 142 kv. m, o prašyme nurodyta 242,57 kv. m plotas.
4. Teismas tinkamai nevertino to, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Pastate adresu (duomenys neskelbtini), neįregistruotame kaip gyvenamas namas, atsakovas būna kartu su žmona. Jei ir turi kokių atliekų, tai labai nedaug. Atliekas tvarko patys nepavojingu aplinkai būdu.

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 46) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iš savivaldybių funkcijų. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimų ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų. Minėto įstatymo 12 straipsnio 2 punktas nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. 2007 m. liepos 9 d. buvo sudaryta Koncesijos sutartis Nr. J4-831 tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuria KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Juose buvo nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 25 punktą pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 36 punktas nustato, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško pareiškėjas. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiai taip pat yra patvirtinti Nuostatais, kurie yra galiojantys ir jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Mokėtina vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama, tais atvejais, kai Vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras – metinę Vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 p.). Metinės vietinės rinkliavos yra nurodytos Nuostatų prieduose.
2. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamojo turto objektas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui, ir nekilnojamojo daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatas), t. y. gyvenamasis pastatas, kurio bendras plotas – 242,57 kv. m. Todėl teisėtai ir pagrįstai atsakovui apskaičiuota vietinė rinkliava už gyvenamosios paskirties pastatą pagal bendrą plotą. Atsakovas vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė 353,90 Eur vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Iš to darytina išvada, kad atsakovui mokėtinas vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas pagal galiojančius teisės aktus ir faktines aplinkybes.
3. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta vadovaujantis 1999 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusia iki 2016 m. birželio 30 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl reikalavimo sumokėti Klaipėdos miesto savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą, neigia savo pareigą mokėti šią rinkliavą, teigdamas, jog pastatas, už kurį apskaičiuota mokėtina rinkliava, neįregistruotas kaip gyvenamas namas, t. y. pastatas nėra naudojamas kaip gyvenamas namas, jame tik deklaruota atsakovo gyvenama vieta, bei atsakovui ir jo žmonai būnant šiame pastate, jei ir susidaro kokios nors atliekos, tai jų labai mažai ir jas jis tvarko pats, aplinkai nekenksmingu būdu, be to, pareiškėjas ilgą laiką nebuvo suteikęs atsakovui konteinerio atliekoms šalinti. Taip pat nurodo, kad siekė pasinaudoti vietinės rinkliavos administravimo būdu pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį, tačiau pareiškėjas į tai nereagavo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Nuostatų 6 punktas numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 12 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtoju registro duomenų bazėje registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamas turtas, jo plotas, veiklos pobūdis; vietinės rinkliavos mokėtoju registro duomenų bazę administruoja Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja Nuostatų redakcija. Dar kartą naują Nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais).

Remiantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize, galima spręsti, kad aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1614/2014; 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal rinkliavos nuostatus yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats. Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų rinkliavos nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti ar pareiškėjas nėra sudaręs sutarties su atsakovu dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą (registrą) pavesta organizuoti ir tvarkyti pareiškėjui (KRATC), kuris tai turi daryti (registruoti vietinės rinkliavos mokėtojus), vadovaudamasis ir naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad teisiniu pagrindu atitinkamus asmenis įrašyti į šį registrą, t. y., juos pripažinti šios rinkliavos mokėtojais yra kitų, valstybės įstaigų administruojamų, registrų duomenys bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimi duomenys apie asmens turimą nekilnojamąjį turtą.

Nagrinėjamu atveju pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, jo bendras plotas – 242,57 kv. m, naudotojas – atsakovas L. P., nustatyti būtent VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre (centrinio duomenų banko išrašas b. l. 6). Taigi, šiais duomenimis pareiškėjas bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir rėmėsi, pripažindami atsakovą atliekų turėtoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju. Be to, pats atsakovas pripažįsta, kad naudojasi gyvenamuoju namu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), o minėtame Nekilnojamojo turto registre atsakovas ir įrašytas kaip šio daikto naudotojas (b. l. 6). Taip pat atsakovas nuo 1992 m. šiuo adresu yra deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą (b. l. 7). Atsakovo argumentai, kad minėtas pastatas nėra įregistruotas kaip gyvenamas namas (galimai dėl jo nebaigtumo statyti b. l. 6), šiuo atveju, remiantis minėtomis aplinkybėmis, nėra reikšmingi, todėl į juos neatsižvelgtina.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, taip pat prieš tai aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, turinčiu vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi pats (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str., ABTĮ 57 str.).

Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai taip pat nesudaro pagrindo vertinti galimybės aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį skaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovo surinktų ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pažymėjo, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatas.

Nagrinėjamu atveju jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog atsakovas nurodytu adresu negyveno ir dėl to jo komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, atsakovas nepateikė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų pageidavęs mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį.

Pažymėtina ir tai, jog Nuostatų 17 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaudamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu. Tokiu atveju vietinės rinkliavos mokėtojams, deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį, mokėtina vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš deklaruoto komunalinių atliekų kiekio tonomis. Taigi, galimybe minėtą rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį galima pasinaudoti tam tikra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos apraše (9 p.) nustatyta tvarka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai laikęsis tokios tvarkos, t. y. deklaravęs komunalinių atliekų kiekį ar raštu išreiškęs savo valią dėl tokio vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdo, byloje nėra.

Atsakovo byloje pateiktas 2015 m. balandžio 14 d. prašymas pareiškėjui dėl buitinių atliekų išvežimo sutarties sudarymo (b. l. 24), kuriame išreiškiamas atsakovo pasiūlymas dėl susidarančio mažo atliekų kiekio išbandyti, per kiek laiko atsakovas sukaups konteinerį atliekų, ir to pagrindu sudaryti sutartį už realiai atliekamą darbą (atliekų tvarkymą), negali būti laikomas prašymu pareiškėjui mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, kadangi atsakovas tai sieja su derybomis dėl sutarties dėl paslaugų atlikimo, dėl ko, kaip minėta, negali būti tariamasi. Tai pareiškėjas 2015 m. balandžio 23 d. rašte atsakovui ir nurodė (b. l. 25). Be to, šį prašymą atsakovas pareiškėjui pateikė jau pasibaigus laikotarpiui, už kurį pareiškėjas atsakovui apskaičiavo nesumokėtos vietinės rinkliavos dydį.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas