Civilinė byla Nr. e2A-1082-933/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19079-2019-7 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8;

2.6.16.12

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės „SKR Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-287-925/2021 pagal ieškovės „SKR Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovei biudžetinei įtaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo nepagrįstu ir teisės pripažinimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, E. R., V. B., J. N., R. M., S. D., J. J., E. R., A. R., J. R., V. K., E. V., M. Ž., D. V., A. T., J. V., P. V., T. Š., G. Č., M. K., L. C., M. P., L. M., B. L., K. S., B. N., J. N., R. J., M. Z., K. K., V. R., G. J., R. Š.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė „SKR Baltic“, UAB ieškiniu prašė: i) pripažinti nepagrįstu atsakovės BĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2019-05-23 raštu Nr. 1SS-992-(3.5) (toliau – Raštas) išreikštą atsisakymą duoti sutikimą statinių paskirties keitimui pagal UAB „Architektų gildija“ parengtą Pagalbinio ūkio, gamybos ir pramonės paskirties pastatų, kitų inžinerinių statinių paskirties statinio, keičiant statinių paskirtį į paslaugų, kitos paskirties pastatų, kitos paskirties inžinerinių statinių, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą (toliau – Projektas); 2) pripažinti ieškovės „SKR Baltic“, UAB teisę gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB „Architektų gildija“ parengtą Projektą be atsakovės NŽT sutikimo; iii) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

1.1.                      Atsakovė NŽT neatsižvelgia į tai, jog ieškovė nuosavybės teise valdo pastatus, kurie yra blogėjančios būklės ir jiems būtina nedelsiant atlikti remontą. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-144-466/2021 pagal ieškovės reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, kurioje atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, jog „žemės sklype esantys šiltnamiai neatitiko išnuomotam žemės sklypui nustatytos kitos naudojimo paskirties, todėl žemės sklypą išnuomojus kitai naudojimo paskirčiai, buvo pažeistos imperatyvios Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad užstatyti žemės sklypai be aukciono išnuomojami juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį“. Atsakovė NŽT, atsisakydama išduoti sutikimą, siekia, jog ieškovė neturėtų teisės sudaryti naują žemės sklypo nuomos sutartį.

1.2.                      Atsakovė NŽT sukuria ieškovei tokią padėtį, iš kurios ieškovė neturėtų galimybės išeiti: atsakovė atsisako įgyvendinti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtiną ieškovės teisę nuomoti žemės sklypą, kuris užstatytas ieškovei priklausančiais statiniais, nes dalis ieškovei priklausančių statinių neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos žemės naudojimo paskirties. Tokią poziciją atsakovė pateikia visur, kur tik iškyla klausimas dėl ieškovės teisės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškovei siekiant pakeisti priklausančių pastatų paskirtį, atsakovė NŽT atsisako išduoti ieškovei sutikimą, kurio pagrindu ieškovė, remiantis Statybos įstatymo 37 straipsnio 5 dalimi, galėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento – leidimo pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, gavimo. Atsisakymo pagrindu atsakovė nurodo tai, kad ieškovė neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų teisei būti statytoju – ieškovė žemės sklypo, kuriame yra statiniai, nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. ieškovė nesudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties.

1.3.                      Ieškovė 2019-04-01 raštu kreipėsi į atsakovę NŽT, kuriame teiravosi kokiu būdu ieškovei turėtų būti sukurtos sąlygos įgyvendinti nuosavybės teises į visus savo statinius, esančius žemės sklype, kad nuosavybės teisių įgyvendinimu nebūtų pažeidžiami Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Atsakovė NŽT 2019-05-22 rašte nurodė, kad dabartinė situacija (ir duomenys) iš esmės atitinka nuomos sutarties nutraukimo metu buvusią faktinę situaciją, todėl laiko, jog žemės sklypas negali būti išnuomotas, o pastatų paskirties keitimui nepritartų, nes tai sukurtų ieškovei teisę vėl nuomoti žemės sklypą, todėl ieškovė statiniais gali naudotis ir kitais būdais, pavyzdžiui, nustatant servitutą. Toks motyvas negali būti pripažintas pagrįstu.

1.4.                      Atsakovė NŽT nevertino Projekto (techninių sprendimų ir įtakos žemės sklypui). Atsakovės nesutikimas nepagrįstas kitais motyvais, kurie būtent reikštų žemės sklypo pablogėjimą ar kitus žemės sklypui sukeliamus neigiamus padarinius, dėl ko būtų negalima atlikti darbų statinių paskirties keitimui. Iš Projekto matyti, kad statybos darbai net nebus atliekami, dėl paskirties keitimo nedidės ieškovei priklausančių statinių dydis, užstatymo plotas, nes būtų atliekami tik tie darbai, kuriais būtų užtikrintas pastatų atitikimas priešgaisriniams reikalavimams. Atsakovei NŽT 2019-02-04 buvo siunčiamas Projektas suderinti, tačiau ji nepateikė pastabų ar prieštaravimų.

1.5.                      Atsakovė NŽT suteiktas teises įgyvendina tokiu būdu, kuris pažeidžia ieškovės nuosavybės teisę. Santykiai tarp žemės ir ant jos stovinčių pastatų savininkų yra civilinio pobūdžio. Atsakovė NŽT, spręsdama dėl sutikimo išdavimo, turi veikti tik kaip žemės sklypo savininko atstovas. Vien tai, kad nuomos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, neatima iš ieškovės teisės inicijuoti pastatų paskirties keitimo bei naujos nuomos sutarties sudarymo proceso. Ieškovė 2019-04-23 į atsakovę NŽT kreipėsi tik dėl sutikimo dėl statybą leidžiančio dokumento pagal parengtą Projektą išdavimo.

1.6.                      2007 m. Vilniaus miesto bendrajame plane buvo numatytas žemės sklype esančių pagalbinių pastatų (šiltnamių) paskirties keitimas į prekybos, paslaugų, pramogų pastatų paskirtį. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-06-30 sprendimu Nr. 1-1632 patvirtino detalųjį planą, kuriuo ieškovė vadovavosi. Žemės sklypo ir statinių paskirčių neatitikimas kurį laiką yra neišvengiamas – pakeisti statinių paskirtį tą pačią detaliojo plano patvirtinimo dieną neįmanoma. Ieškovė privalomu dokumentu vadovavosi ir tik todėl pateko į paskirčių nesuderinamumo situaciją. Atsakovė NŽT faktiškai siekia nusavinti ieškovės nuosavybę tam, kad į žemės sklypą nuosavybes teises galėtų atkurti kiti privatūs asmenys. 

1.7.                      Ieškovės statiniais užstatytas žemės sklypas yra vientisas ūkinis kompleksas. Visi žemės sklype esantys statiniai yra funkciškai susiję ir atitinka turtinio komplekso apibrėžimą. Kai ieškovė 2006 m. supirko visus turtinio komplekso statinius, buvusius trijuose skirtinguose žemės sklypuose, ji inicijavo bendro žemės sklypo, skirto turtinio komplekso eksploatavimui, suformavimą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-06-30 sprendimu Nr. I1632 patvirtino žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (7,4126 ha), (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (0,7900 ha), (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, kuriuo suformuotas žemės sklypas. Detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas nustatyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, sprendinius. Ieškovė įvykdė paminėtuose viešosios teisės aktuose nustatytas pareigas ir įgyvendino Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius. Būtent dėl to dalies ieškovei priklausančio turtinio komplekso statinių paskirtis nesutampa su naujai suformuoto žemės sklypo naudojimo būdu. Atsakovės elgesys prieštarauja viešajam interesui, nes neleidžiama realizuoti bendrojo plano sprendinių ir užbaigti šių sprendinių padiktuotos procedūros keičiant sklypo ir galiausiai statinių paskirtis.

2.       Atsakovė NŽT prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:

2.1.                      Teismų sprendimuose (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018), be kita ko, konstatuota, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį nereikalingas ir negalėjo būti be aukciono išnuomotas visas 8,2699 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi didžiosios dalies jame esančių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis neatitiko aptarto žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo. Minėtais teismų sprendimais buvo panaikinti šie dokumentai:

2.1.1.                      Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – VMSA) 2013-06-12 rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. 13-1696, 2013-10-28 rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. 13-3259, 2013-12-20 rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. 13-3859;

2.1.2.                      Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) 2014-07-22 rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPP-100-140722-00001; 2014-01-10 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014-01-10 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2, 2014-02-26 deklaracija apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014-03-12 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2, 2014-03-14 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014-03-26 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3, 2014-04-17 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014-05-06 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014-06-18 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3, 2014-08-18 deklaracija apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 9, 2014-08-19 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 6, 2014-08-19 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 7, 2014-08-19 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 8, 2014-09-05 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 10;

2.1.3.                      VTPSI 2014-02-06 pažyma Nr. PASS-00-140206-00087 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, 2014-02-07 pažyma Nr. PASS-00-140207-00091 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, 2014-02-20 pažyma Nr. PASS-00-140220-00124 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

2.2.                      Didžiosios dalies žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo. NŽT 2018-12-17 rašte Nr. 1SS-2543-(5.59 E.) (toliau – Raštas Nr. 2543) nusprendė, jog ieškovei gali būti be aukciono išnuomota valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, reikalinga statiniams, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Rašte Nr. 2543 nurodyta, kad pageidaudama be aukciono išsinuomoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, remiantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), nuostatomis, ieškovė NŽT Vilniaus miesto skyriui turi pateikti naudojamo žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos minėtiems penkiems statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir būtų nustatytas šių dalių plotas.

2.3.                      Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad visi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, kuriuos pagal Projektą numatoma remontuoti, yra suformuotame valstybinės žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Rašte Nr. 992 nurodė, kad statytojo teisės įgyvendinimui taikytina bendroji taisyklė, įtvirtinta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. minėtų statinių remonto darbai galėtų būti atliekami tik tokiu atveju, jeigu žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė valdytų nuosavybės teise arba valdytų ir naudotų kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Rašte Nr. 992 pažymėta, jog susitarimas, kuriuo ieškovei buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažintas negaliojančiu. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme žemės sklypo ieškovė nevaldo ir nenaudoja. Pakartotinis ieškovei nuosavybės teise priklausančių, valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių statinių paskirties pakeitimas prieštarautų įsiteisėjusiems teismų sprendimams, dirbtinai sukurtų faktinį pagrindą valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutarčiai (visam ar didesniam žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotui sudaryti) ne dėl tos priežasties, jog šiais teismų sprendimais negaliojančiu buvo pripažintas susitarimas, o dėl to, kad aptariamais teismų sprendimais buvo panaikinti pirmiau minėti VMSA bei VTPSI išduoti rašytiniai pritarimai statinio projektui, ieškovės surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą bei VTPSI išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kurių pagrindu buvo atliktas bei įregistruotas statinių paskirties pakeitimas.

2.4.                      Prašomo sutikimo išdavimas ieškovei reikštų neteisėtą disponavimą valstybės turtu – valstybine žeme, pažeidžiant imperatyvias Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Žemės įstatymo nuostatas. Ieškovei valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nevaldant ir nenaudojant jokiu teisiniu pagrindu, šiame žemės sklype esančių statinių remontas (tiek kapitalinis, tiek paprastasis), vadovaujantis Rašte aptartomis Statybos įstatymo nuostatomis, yra draudžiamas. Ieškovei pateikus naudojamo žemės sklypo planą su išskirtomis Rašte Nr. 2543 nurodytiems statiniams eksploatuoti reikalingomis žemės sklypo dalimis ir nustatytu šių dalių plotu, būtų galima tiksliai nustatyti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuri nereikalinga ieškovės nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir dėl to laikytina nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Į šią žemę būtų galimybė atkurti nuosavybės teises natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procese taip pat galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo.

2.5.                      Atsakovė NŽT Rašte Nr. 973 nurodė, kaip galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės nuosavybės teisės įgyvendinimo į visus jos statinius, esančius valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė siekia sukurti sąlygas įgyti valstybinės žemės nuomos teisę ne aukciono būdu ir išsinuomoti visą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nors ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti nereikalingas visas 8,2699 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija (VMSA) atsiliepime į ieškinį prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad VMSA, gavusi statytojo prašymą ir visus reikalingus pateikti dokumentus atitinkamam statybą leidžiančiam dokumentui gauti, atliks teisės aktuose nustatytas procedūras. Savivaldybių administracijos dalyvauja tik statybos leidimų išdavimo procese, todėl pasisakyti, ar atsakovė NŽT, kaip valstybinio žemės sklypo patikėtinis, pagrįstai atsisakė išduoti sutikimą, negali.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

4.1.                      Ieškovė yra praradusi teisę į žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą ne aukciono tvarka. Vilniaus apskrities viršininkas 2009-01-28 įsakymu nutraukė prieš terminą 0,7900 ha ir 7,4126 ha valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis dėl to, kad išnuomoti valstybinės žemės sklypai naudojami ne pagal valstybinės žemės nuomos sutartyse nustatytą žemės ūkio paskirtį. Vilniaus apygardos teismo 2011-03-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-188-492/2011 „SKR Baltic“, UAB ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo buvo atmestas, teismui konstatavus, kad nuomininkas pažeidė esmines valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygas, dėl to sutartį nuomotojas nutraukė pagrįstai. Ieškovė po Vilniaus apygardos teismo 2011-03-21 sprendimo Nr. 2A-188-492/2011 įsiteisėjimo neteko teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu jame esantiems statiniams eksploatuoti.

4.2.                      Ieškovė ir atsakovė 2012-07-30 pasirašė susitarimą dėl 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo, kuriuo žemės sklypai 0,7900 ha ir 7,4126 ha buvo prijungti prie 0,0673 ha ploto žemės sklypo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 pripažino negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-27 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) išnuomojimo „SKR Baltic“, UAB“ nuo jo priėmimo dienos ir pripažino negaliojančiu 2012-07-30 susitarimą dėl 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

5.1.                      Ginčo žemės sklype esanti dalis ieškovei priklausančių statinių yra sunykę, nenaudojami pagal jų paskirtį arba jų apskritai nėra, nes yra išmontuoti arba nugriauti. Tai, kad ieškovė realiai dalies statinių niekada nenaudojo pagal paskirtį, patvirtinta ir civilinės bylos Nr. 2-432-600/2016 duomenys. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-26 nutartyje (nutarties 40 punktas) nurodė, kad „nustatytas ir kitas, esminis pažeidimas – atsakovė „SKR Baltic“, UAB nenaudojo statinių pagal tiesioginę paskirtį, kuriai yra būtina išsinuomoti žemės sklypą, kuris iš esmės nulemia ieškovo reikalavimo pripažinti ginčijamą administracinį aktą ir sandorį negaliojančiais patenkinimą“; nutarties 47 punkte nurodyta, kad: „Nuomininko UAB „SKR Baltic“ kaltė pasireiškė tuo, kad Susitarimo pagrindu išsinuomotame valstybinės žemės sklype jam nuosavybės teise priklausančių statinių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl teisę naudotis žemės sklypu atsakovė prarado dėl savo kaltės (motyvų 36, 37 p.)“.

5.2.                      Ieškovės neteisėtas veikimas valstybinės žemės sklype užfiksuotas dar 2011 m. Vilniaus apygardos teismo 2011-03-11 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-188-492/2011 nurodyta, jog UAB „SKR Baltic“ žemės sklypo nenaudojo pagal paskirtį. Asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, neketinantis pastato naudoti pagal tiesioginę paskirtį, neturi teisėto pagrindo reikalauti pirmumo teise išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.

6.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. R., A. R., J. R., V. K., E. V., M. Ž. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad palaiko trečiųjų asmenų R. M. ir D. J. išdėstytus nesutikimo su ieškiniu argumentus.

7.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. D., E. R., V. B. ir J. N. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei palaiko atsakovės NŽT poziciją. Papildomai pažymėjo, kad žemės sklype didžiosios dalies statinių nebėra (arba nugriauti, arba nunykę). Valstybinės žemės sklypas ir jame tariamai esantys statiniai ieškovės nenaudojami pagal jų paskirtį. Ieškovė siekia tik neteisėtais būdais užvaldyti valstybinę žemę, paneigti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytą prejudicinį faktą, kad statinių paskirtis neatitinka žemės sklypo naudojimo paskirties.

8.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. V., A. T., J. V., P. V., T. Š., G. Č., M. K., L. C., M. P., L. M., B. L., K. S., B. N., J. N., R. J., M. Z., K. K., V. R., G. J., R. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko atsakovės NŽT poziciją ir prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

8.1.                      Ieškovė nuo 2007 m. piktnaudžiauja ir nesąžiningai bando užvaldyti valstybinės žemės sklypą. Valstybiniame žemės sklype įsigijusi šiltnamius, ieškovė jų nenaudojo pagal paskirtį. Pareikštas ieškinys vertintinas kaip siekis nesąžiningai užvaldyti valstybinės žemės sklypą tęsinys. Tai, kad ieškovė jau nuo 2007 m. nesąžininga ir piktnaudžiauja, matyti ir iš įsiteisėjusių teismų sprendimų. Ieškovė nutyli svarbius procesus, kurie vyko tarp 2007 ir 2012 m. Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojai, vykdydami Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros reikalavimus, 2008-09-22 atliko ieškovės 2007 m. išsinuomotų sklypų faktinio naudojimo patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad: „7 900 m2 ploto žemės sklype yra nenaudojami šiltnamiai be langų, juose auga piktžolės, krūmai; 74 126 m2 ploto žemės sklype yra apgriuvę nenaudojami šiltnamiai, vakarinėje žemės sklypo dalyje yra išlikę pamatai, žemės sklypas nešienautas, apaugęs žole, krūmais“. Ieškovė, manydama, kad minėtos valstybinės žemės nuomos sutartys nutrauktos nepagrįstai, kreipėsi su ieškiniu teismą. Vilniaus apygardos teismas 2011-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-188-492/2011 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. 2007 m. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis ieškovė prarado dėl to, kad pati buvo nesąžininga – išsinuomojo žemės ūkio paskirties sklypus, kurių nenaudojo ir neketino naudoti pagal paskirtį. Ieškovė inicijavo naujos nuomos sutarties sudarymą. Tarp ieškovės ir atsakovės 2012-07-30 sudarytu susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 ieškovei buvo išnuomotas 8,2699 ha valstybinės kitos paskirties žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo suformuotas sujungus tuos pačius ieškovei 2007 m. nuomotus tris valstybinės žemės sklypus. Dėl 2012-07-30 susitarimo Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama jį pripažinti negaliojančiu. Tarp ieškovės ir atsakovės 2012-07-30 susitarimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teismų buvo pripažintas negaliojančiu. 

8.2.                      Ieškovė nėra statytoja Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, todėl neturi teisės keisti statinių paskirtį. Tokią situaciją ieškovė sukūrė pati, nesąžiningai siekė be aukciono užvaldyti valstybinės žemės sklypą, todėl turi prisiimti visas pačios pasirinkto elgesio varianto sąlygotas pasekmes. Atsakovė, duodama ieškovės prašomą sutikimą, pažeistų imperatyvias įstatymo nuostatas, CK 1.5 straipsnio 1 dalį, siekiančių atkurti nuosavybės teises natūra trečiųjų asmenų interesus bei nepaisytų įsiteisėjusių teismo sprendimų res iudicata galios.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-13 sprendimu ieškovės „SKR Baltic“, UAB ieškinį atmetė.

9.1.                      Vilniaus apskrities viršininkas 2009-01-28 įsakymu Nr. 2.3-1121-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, nuomos sutarčių nutraukimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 1121) prieš terminą nutraukė su „SKR Baltic, UAB sudarytas 2007-02-12 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-168 ir Nr. N01/2007-169, kadangi buvo nustatyta, jog ieškovė išsinuomotus valstybinės žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojo ne pagal valstybinės žemės nuomos sutartyse nustatytą žemės ūkio paskirtį. UAB „SKR Baltic“ kreipėsi į teismą dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir Įsakymo Nr. 1121 panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-188-492/2011 ieškinį atmetė ir konstatavo, kad nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos pagrįstai, o ne aukciono būdu išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų ieškovė apskritai neketino naudoti per sutartyse numatytą terminą (iki 25 metų) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

9.2.                      Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-06-30 sprendimu Nr. 1-1632 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą (toliau – Detalusis planas), pagal kurio sprendinius 7,4126 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,7900 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0673 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungti į vieną 8,2699 ha ploto žemės sklypą, kuriam nustatyta kita paskirtis, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. NŽT  Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012-04-27 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-360 „Dėl žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus m. sav. Vilniaus m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir servituto nustatymo“ 7,4126 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0673 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,7900 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nusprendė pertvarkyti sujungimo būdu ir patvirtinti naujai suformuoto žemės sklypo (8,2699 ha ploto) kadastro duomenis. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-27 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), išnuomojimo „SKR Baltic“, UAB“ (toliau – Įsakymas Nr. 1437) nuspręsta ne aukciono tvarka 50 metų terminui išnuomoti ieškovei 8,2699 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis minėtu įsakymu, 2012-07-30 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Susitarimas) buvo pakeista 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-465, kuria ieškovei buvo išnuomotas 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant, kad ieškovei 50 metų terminui išnuomojamas 8,2699 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Apylinkės teismas konstatavo, jog Susitarimu ieškovei išnuomotas žemės sklypas, suformuotas sujungus tris aukščiau paminėtus žemės sklypus, iš kurių į du (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) Įsakymu Nr. 1121 nuomos teisė ieškovei buvo nutraukta dėl šių žemės sklypų nenaudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. 2012-07-30 susitarimas, kuriuo ieškovei buvo išnuomotas naujai suformuotas valstybinės žemės sklypas, pripažintas negaliojančiu, o kartu buvo pripažinti negaliojančiais ir dokumentai dėl pastatų paskirties keitimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018). Paminėtuose teismų sprendimuose, be kita ko, konstatuota, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį nereikalingas ir negalėjo būti be aukciono išnuomotas visas 8,2699 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

9.3.                      Vilniaus apygardos teismas 2018-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018 konstatavo, kad „SKR Baltic“, UAB, praradusi valstybinės žemės nuomos teisę po sutarčių nutraukimo 2009-01-28, tiems patiems statiniams, vadovaujantis 2012-07-27 įsakymu, 2012-07-30 pasirašė naują sutartį. Valstybinės žemės nuomotojas, nutraukęs valstybinės žemės nuomos sutartis dėl to, kad nuomininkas dėl savo kaltės nenaudojo statinių pagal tiesioginę paskirtį, kuriai yra būtina išsinuomoti žemės sklypą, privalėjo spręsti nuomos sutarčių nutraukimo pasekmes, tačiau nuomotojas minėtų veiksmų neatliko, o patvirtinus naujus detaliojo plano sprendinius (ribas ir plotą – 82 699 m2, paskirtį – kitos paskirties, naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos), pertvarkė sklypus sujungimo būdu ir naujai suformuotą sklypą vėl išnuomojo „SKR Baltic“, UAB. Ieškovė dar iki 2012-07-30 susitarimo, kurį teismai pripažino negaliojančiu, sudarymo buvo praradusi teisę naudotis dviem žemės sklypais, kuriuose stovėjo jai priklausantys statiniai ir kurie buvo įtraukti į naujai suformuoto žemės sklypo sudėtį.

9.4.                      Apylinkės teismas nustatė, jog Susitarimas, kuriuo ieškovei buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažintas negaliojančiu nuo sandorio sudarymo momento. Ieškovė byloje neginčijo, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme aptarto žemės sklypo nevaldo ir nenaudoja. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2018-11-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 konstatavo, kad: pripažinus negaliojančia 2012-07-30 valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal Statybos įstatymo 3  straipsnio 2 dalies 1 punktą atsakovė „SKR Baltic“, UAB neturėjo teisės būti statytoja; valstybinės žemės sklypas „SKR Baltic“, UAB, kaip statinių savininkei, ne aukciono tvarka galėjo būti išnuomotas tik patikrinus, kiek statinių faktiškai yra, ar šie statiniai atitinka teisės aktų reikalavimus dėl statinių pobūdžio, kokio dydžio žemės sklypas būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kokiam terminui gali būti išnuomotas žemės sklypas pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis. Ieškovė 2019-04-23 pateikė atsakovei prašymą išduoti rašytinį NŽT sutikimą dėl statybą leidžiančio dokumento pagal UAB „Architektų gildija“ parengtą Projektą išdavimo ir Projekte numatytų darbų atlikimo. Atsakovė 2019-05-23 raštu Nr. 1SS-992-(3.5.) ieškovės prašymo netenkino. Vienas pagrindinių atsakovės atsisakymo išduoti ieškovei sutikimą statinių paskirties keitimui pagal Projektą argumentų yra tai, jog ieškovė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme neturi statytojo teisės (ieškovė žemės sklypo, ant kurio stovi jai nuosavybės teise priklausantys pastatai, nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais įstatymų numatytais pagrindais), todėl neturi teisės keisti statinių paskirties. Projekto aiškinamojo rašto 4.2 skyriuje „Bendroji informacija“ nurodyta, kad Projekto tikslas – pagalbinio ūkio, gamybos ir pramonės paskirties pastatų, kitų inžinerinių statinių paskirties statinio paskirties keitimas į paslaugų, garažų, kitos paskirties pastatų, kitos paskirties inžinerinių statinių, atliekant kapitalinį remontą. Visi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, kuriuos pagal Projektą numatoma remontuoti, yra suformuotame ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotame valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). NŽT Rašte Nr. 992 nurodė, kad Reglamento STR 1.05.01:2017 4 priedo 3 punkte nustatytos išimtys neaktualios ir statytojo teisės įgyvendinimui taikytina bendroji taisyklė, įtvirtinta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. statinių remonto darbai galėtų būti atliekami tik tokiu atveju, jeigu Žemės sklypą ieškovė valdytų nuosavybės teise arba valdytų ir naudotų kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Atsakovė NŽT 2018-12-17 raštu Nr. 1SS-2543-(5.59 E.) (Raštas Nr. 2543) nusprendė, jog ieškovei gali būti be aukciono išnuomota Žemės sklypo dalis, reikalinga statiniams, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Rašte Nr. 2543 taip pat nurodyta, kad pageidaudama be aukciono išsinuomoti Žemės sklypo dalį, ieškovė NŽT Vilniaus miesto skyriui turi pateikti naudojamo žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos minėtiems penkiems statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir būtų nustatytas šių dalių plotas. Ieškovė „SKR Baltic“, UAB nesutinka, kad jai gali būti be aukciono išnuomota tik dalis valstybinės Žemės sklypo, todėl kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriame nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-144-466/2021 pagal ieškovės „SKR Baltic“, UAB ieškinį atsakovei NŽT dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį visam (8,2699 ha) Žemės sklypo plotui. Susitarimą, kuriuo ieškovei buvo išnuomotas Žemės sklypas, įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinus negaliojančiu, atsakovė turėjo iš naujo spręsti dėl teisėto būdo ieškovei, kaip pastatų savininkei, naudotis valstybiniu žemės sklypu parinkimo galimybių. Pripažinus negaliojančiu Susitarimą, šalims iki šiol nepavyko suderinti, kokiu konkrečiu teisėtu būdu ieškovė galėtų toliau naudotis Žemės sklypu, dėl to tebevyksta teisminis ginčas, kuriame yra sprendžiama, ar ieškovei yra pagrindas išnuomoti visą Žemės sklypą.

9.5.                      Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte įtvirtintas viešosios teisės principas, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų CK, Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Rašte Nr. 992 pažymėta, kad teisės aktai, reguliuojantys disponavimą valstybine žeme, nenumato galimybės išduoti ieškovės prašomo sutikimo Žemės sklype. Apylinkės teismas su tokiais atsakovės argumentais sutiko.

9.6.                      Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (visuomenės naudos principas). Atsakovė ginčijame Rašte daro pagrįstą išvadą, kad prašomo sutikimo išdavimas ieškovei reikštų neteisėtą disponavimą Žemės sklypu, pažeidžiant imperatyvias Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Žemės įstatymo nuostatas. Apylinkės teismas pritarė, kad NŽT sutikimo išduoti negali. Ieškovei Žemės sklypo nevaldant ir nenaudojant jokiu teisiniu pagrindu, Žemės sklype esančių statinių remontas (tiek kapitalinis, tiek paprastasis), vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, draudžiamas.

9.7.                      Galiojančiame Rašte Nr. 2543 (kurio pagrįstumas ir teisėtumas yra civilinės bylos Nr. e2-144-466/2021 nagrinėjimo dalyku) NŽT konstatavo, jog ieškovei gali būti be aukciono išnuomota tik Žemės sklypo dalis, reikalinga statiniams, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-11-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 nurodė, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą. Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovė, siekdama statinių paskirties keitimo, nesant jai suteiktų konkrečių naudojimosi Žemės sklypu teisių, faktiškai bando nuginčyti aukščiau paminėtais įsiteisėjusias teismo sprendimais nustatytus materialiuosius teisinius santykius. Ieškovės statiniai yra ne ieškovei priklausančiame žemės sklype, o tai savaime įtakoja tai, kad su tais statiniais susijusias nuosavybės teises bus galima įgyvendinti ribotai, t. y. su tam tikromis sąlygomis. Žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises ieškovė prarado įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o konkrečios teisės ieškovei naudotis Žemės sklypu nenustatytos, taigi ieškovė nuosavybės teise nevaldo ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais nevaldo ir nenaudoja valstybinės žemės sklypo (kaip to reikalaujama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte), kuriame stovi ieškovei priklausantys statiniai, kurių kapitalinį remontą keičiant statinių paskirtį ieškovė siekia atlikti. Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovė neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nustatyta, kad jeigu statytojas neatitinka Statybos straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba draudžiama. Apylinkės teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama atsakovės sutikimo atlikti tai, kas prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Ginčijamu Raštu atsakovė nesprendė ir nepriėmė sprendimo dėl to, kad nėra pagrindo išduoti ieškovei statybą leidžiančio dokumento, nes tai nepriskirta atsakovės kompetencijai, o tik nurodė motyvus, kodėl nepritaria statinių paskirties keitimui Žemės sklype pagal Projektą.

9.8.                      Atsakovės Rašte Nr. 973 nurodyta, kad ieškovei gali būti be aukciono išnuomota Žemės sklypo dalis, reikalinga statiniams, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, ir kad pageidaudama be aukciono išsinuomoti Žemės sklypo dalį, ieškovė NŽT Vilniaus miesto skyriui turi pateikti naudojamo žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos minėtiems penkiems statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir būtų nustatytas šių dalių plotas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 pateiktais išaiškinimais bei CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įvertinus įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį nereikalingas visas 8,2699 ha ploto kitos paskirties Žemės sklypas, Rašte Nr. 973 nurodyta, kad klausimas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo į Rašte Nr. 2543 nenurodytus statinius, esančius Žemės sklype, galėtų būti sprendžiamas, ieškovei suteikiant teisę naudotis Žemės sklypo dalimi (kuri jai negali būti išnuomota) kitu teisėtu būdu, pvz., nustatant žemės servitutą. Rašte Nr. 973 nurodyta, kad ieškovei pateikus naudojamo Žemės sklypo planą su išskirtomis Rašte Nr. 2543 nurodytiems statiniams eksploatuoti reikalingomis žemės sklypo dalimis ir nustatytu šių dalių plotu, būtų galima tiksliai nustatyti Žemės sklypo dalį, kuri nereikalinga „SKR Baltic“, UAB nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir dėl to laikytina nepriskirta valstybės išperkamai žemei. NŽT nuomone, į šią žemę būtų galimybė atkurti nuosavybės teises natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procese taip pat galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo padalijimo, natūra grąžinamą žemę suformuojant atskiru žemės sklypu ir jam nustatant servitutą (servitutus), užtikrinantį (užtikrinančius) „SKR Baltic“, UAB nuosavybės teise priklausančių statinių tinkamą naudojimą. Atsakovė NŽT nurodė, kaip galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės nuosavybės teisės įgyvendinimo į visus jos statinius, esančius Žemės sklype, tačiau ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka ir siekia įrodyti, jog ji turi teisę į viso Žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu. Ieškovės teisė į Žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu neįrodyta ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė NŽT Rašte Nr. 992 nesprendė klausimo dėl Žemės nuomos sutarties sudarymo galimybių, kadangi klausimas išspręstas atsakovės Raštu Nr. 2543, kurį ieškovė ginčija civilinėje byloje Nr. e2-144-466/2021. Apylinkės teismas sutiko su atsakovės NŽT argumentais, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančių Žemės sklype esančių statinių paskirties pakeitimas prieštarautų įsiteisėjusiems teismų sprendimams ir sukurtų faktinį pagrindą Žemės nuomos ne aukciono būdu sutarčiai visam ar didesniam Žemės sklypo plotui sudaryti.

9.9.                      Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigė, jog Vilniaus miesto bendrajame plane buvo numatytas Žemės sklype esančių pagalbinių pastatų (šiltnamių) paskirties keitimas į prekybos, paslaugų, pramogų pastatų paskirtį ir ieškovė, remdamasi aukščiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentu, atitinkamai naudojo savo statinius pagal bendrajame plane nurodytą paskirtį. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. ir jo sprendinių tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – Bendrasis planas). Statinių paskirties keitimo numatymas nepatenka į Bendrojo plano sritį. Tai matyti ir iš Bendrojo plano tekstinių duomenų. Apylinkės teismas pažymėjo, kad detalusis planas savaime nėra leidimas asmeniui pakeisti statinių paskirtį. Vilniaus apygardos teismas 2011-03-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-188-492/2011, pasisakydamas dėl ieškovės nurodomo detaliojo plano, pažymėjo, kad ieškovė, nepakeitusi sutarties, ir ėmusi rengti detalųjį planą, veikė savo rizika, neteisėtai ir negali turėti ateityje su tuo susijusių pagrįstų lūkesčių. Ieškovė į pastatų ir žemės sklypo paskirčių nesuderinamumo situaciją pateko dėl savo pačios veiksmų ir savo rizika. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl nėra statytoja ir neturi teisės keisti statinių paskirties (Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Tai, kad ieškovė, neturėdama jai suteiktos konkrečios teisės naudotis valstybiniu žemės sklypu, negali keisti statinių paskirties, yra pažymėta ir paminėtuose teismų įsiteisėjusiuose sprendimuose. Žemės sklypo suformavimą nulėmė ne kokie nors statinių ryšiai, o ieškovės siekis minėtus žemės ūkio paskirties žemės sklypus naudoti ne pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį. Tą iš esmės konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2011-03-21 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-188-492/2011.

        III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinio skundus argumentai

10.       Ieškovė „SKR Baltic“, UAB apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

10.1.                      Teismas padarė civilinio proceso teisės normų pažeidimus, kurie nulėmė neteisingą bylos išsprendimą:

10.1.1.                      Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės teisės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, peržengė bylos nagrinėjimo ribas (Sprendimo 26 punktas). Teismas sprendė dėl ieškovės teisės į Žemės sklypo nuomą. Teismas sprendė dėl klausimų, kurie sudaro kitos nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-144-466/2021 dalyką. Šios bylos dalyką sudaro klausimai, susiję su Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu ir ieškovės teisėmis atlikti visus su statybą leidžiančio dokumento gavimu susijusius veiksmus ir teisėmis gauti statybą leidžiantį dokumentą. Sprendime daug prieštaravimų: teismas sprendžia klausimą dėl ieškovės teisės į Žemės sklypo nuomą, o kitame paragrafe nurodo, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

10.1.2.                      Teismas atsakovės NŽT raštus nepagrįstai vertino kaip prima facie įrodymus. Raštas Nr. 2543 nėra administracinis raštas ir nėra prima facie įrodymas. Vien tai, kad atsakovė NŽT yra valstybės institucija, savaime nedaro bylos šalių ginčo kaip kylančio iš administracinių teisinių santykių. Į atsakovę NŽT kreiptasi tik dėl to, kad ji įgyvendina žemės sklypo savininko valią. Rašte Nr. 2543 atsakovė NŽT tik išdėstė savo nemotyvuotą atsisakymą suteikti sutikimą ieškovės statinių darbų atlikimui. Susiklostė situacija, kad atsakovė NŽT net neturėjo įrodinėti savo dėstomų aplinkybių, nes teismas jos atsakyme išdėstytai valstybinės žemės sklypo patikėtinio nuomonei nepagrįstai ir nemotyvuotai suteikė prima facie įrodymo statusą. Dėl to buvo pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principai.

10.1.3.                      Teismas neatsakė į esminius bylos aspektus, sprendimo nemotyvavo. Teismas, įžvelgdamas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto galimus prieštaravimus Konstitucijai, 2019-10-11 sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išspręsti šio įstatymo dalies atitiktį Konstitucijai. Apylinkės teismas 2019-10-11 nutartyje nurodė, jog „<...> kyla abejonė, ar Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu nėra neproporcingai ir konstituciškai nepagrįstai apribojama nuosavybės teisė bei ar nėra pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas“. Teismas įžvelgė galimą esamos situacijos neatitikimą konstitucingumo reikalavimui, tačiau apie tai sprendime neužsiminė. Jeigu pirmiau įžvelgęs konstitucingumo problemą galiausiai teismas šios problemos nebemato, tai turėtų būti aptarta sprendime. Teismas nemotyvavo Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto konstitucingumo aspektu, nors prieš tai kėlė abejones, ar Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu nėra neproporcingai ir konstituciškai nepagrįstai apribojama nuosavybės teisė bei ar nėra pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas.

10.2.                      Dėl atsakovės NŽT atsisakymo suteikti sutikimą:

10.2.1.                      Atsakovė NŽT veikė ultra vires (liet. viršijant įgaliojimus). Atsakovė NŽT faktiškai perėmė valdžios subjektų funkcijų vykdymą, kurios įstatymų pagrindu priskirtos VTPSI ir VMSA. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – TPSVPĮ) nustatyti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekantys subjektai, jų (subjektų) pareigos ir teisės. TPSVPĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą, keičiant pastato paskirtį, būtina gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje išvardinta, kokie dokumentai pateikiami, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kai statytojas žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti statybos darbus, nevaldo nuosavybės ar kita valdymo ir naudojimo teise, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiama – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo savininku, valdytoju (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atsakovė NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę, kuri Žemės įstatymo ar kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Ieškovė į atsakovę NŽT kreipėsi kaip į Žemės sklypo savininko patikėtinę dėl sutikimo, o ne statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Gi atsakovė NŽT ėmėsi vertinti statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo bei statybos vykdymo teisėtumo klausimus, kurie priskirtini savivaldybių kompetencijai ir VTPSI. Gavus atsakovės NŽT sutikimą Projekte numatytiems darbams, šis sutikimas kartu su kitais teisės aktuose nustatytais dokumentais būtų pateiktas VMSA, kuri ir spręstų jos kompetencijai priskirtą klausimą, ar išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Valstybinės statybų priežiūros funkcijas atliekanti VTPSI atliktų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą ir kitus statybos valstybinės priežiūros veiksmus. Atsakovė NŽT nėra subjektas, užtikrinantis statybos valstybinę priežiūrą, todėl jos argumentai, jog atsisakoma duoti sutikimą statinių paskirties keitimui dėl to, kad ieškovė vis tiek negalėtų įgyvendinti statytojo teisių – nepagrįsti.

10.2.2.                      Teismas supainiojo objektą, kurio teisėmis bus disponuojama – keičiant statinių paskirtį bus disponuojama teisėmis į statinius, bet ne į Žemės sklypą. Nors atsakovė NŽT atsisakymą suteikti sutikimą darbams atlikti abstrakčiai motyvuoja, jog sutikimo davimas reikštų neva neteisėtą disponavimą valstybės turtu, pažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) nuostatas, tačiau sutikimo davimas nėra disponavimas valstybine žeme. Disponavimas turtu – teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (VSTVNDJĮ 2 straipsnio 1 dalis). Disponavimas turtu yra teisė apspręsti daikto teisinį likimą, o ieškovė kreipėsi į atsakovę NŽT siekdama gauti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte reikalaujamą žemės sklypo savininko (patikėtinio) sutikimą. Sutikimo davimas nepatenka į disponavimo teisės turinį, nes jis tik sukurtų prielaidas įgyti valstybinės žemės sklypo nuomos teises. Vien sutikimo davimas, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, nėra tas veiksmas, kuris apspręstų Žemės sklypo teisinės būklės pasikeitimus, todėl šis veiksmas nėra disponavimas Žemės sklypu. Ieškovė Žemės sklype neketina atlikti darbų, išskyrus tokius, kurie užtikrintų pastatų atitikimą priešgaisriniams reikalavimams, nes Projektas yra susijęs su ieškovei priklausančių statinių paskirties keitimu. VSTVNDJĮ nuostatos netaikytinos, nes sutikimu darbams siekiama disponuoti statiniais, kurie nėra valstybės ar savivaldybės turtas.

10.2.3.                      Atsakovės NŽT atsisakymas suteikti sutikimą – nemotyvuotas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta išimtis iš visiškos laisvės savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės objektą ar juo disponuoti, nes statinių savininkas savo veiksmus su savo nuosavybe dar turi derinti su kitu asmeniu – žemės sklypo, ant kurio stovi statiniai, savininku. Atsakovė NŽT argumentuoto atsisakymo suteikti sutikimą nepateikė. Ieškovė laikytina įgyvendinusi įstatyme nustatytą papildomą reikalavimą ir turi teisę toliau naudotis, valdyti ir disponuoti nuosavybe savo nuožiūra. Atsakovė nevertino paties Projekto įtakos Žemės sklypui, nesutikimas nepagrįstas kitais motyvais, kurie reikštų Žemės sklypo pablogėjimą ar kitus Žemės sklypui sukeliamus neigiamus padarinius, dėl ko būtų negalima atlikti darbų statinių paskirties keitimui. Iš Projekto matyti, kad statybos darbai nebus atliekami, dėl paskirties keitimo nedidės ieškovei priklausančių statinių dydis, užstatymo plotas (kas galėtų lemti realius žemės sklypo savininko interesų pažeidimus), nes būtų atliekami tik tie darbai, kuriais būtų užtikrintas pastatų atitikimas priešgaisriniams reikalavimams. Atsakovei NŽT 2019-02-04 buvo siunčiamas Projektas suderinti, tačiau ji nepateikė pastabų ar prieštaravimų. Teismas nebandė pasiekti interesų pusiausvyros, nevertino ieškovės interesų nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos aspektu.

10.3.                      Teismo sprendimas pažeidžia ieškovės nuosavybės teises:

10.3.1.                      Teismo sprendimas neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu reguliuojamos tos situacijos, kai statybą leidžiantį dokumentą siekiantis įgyti statytojas žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti statybos darbus, nevaldo jokia valdymo ir naudojimo teise. Jeigu statytojas turėtų žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises, statytojui atskiro žemės sklypo savininko sutikimo apskritai nereikėtų. Teismo išvada paneigė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto taikymo galimybę. Teigiant, kad ieškovei neturint Žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisių, atsakovė NŽT neturėjo pagrindo duoti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyto sutikimo, buvo paneigta pati Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto esmė. Ieškovė sutikimo prašė pagrįstai, nes neturint žemės sklypo, kuriame numatoma atlikti statybos darbus, valdymo ir naudojimo teisių, ir siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybės administracijai yra būtina pateikti žemės sklypo savininko sutikimą. Ieškovės prašymas neprieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms. Teisė atlikti visus su statybą leidžiančio dokumento gavimu susijusius veiksmus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (plačiąja prasme teisė statyti) negali būti ginčo objektas – žemės sklypo savininkas gali ginčyti tik šios teisės įgyvendinimo būdą ir tik pateikiant motyvuotus argumentus. Teismas apskritai nurodė, kad statinių paskirties keitimo veiksmai yra neva dirbtinis veiksmas, kuris sukurtų faktinį pagrindą valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti, taip nepagrįstai ir nemotyvuotai apkaltindamas ieškovę nesąžiningumu ar net galimai atlikusia neteisėtus veiksmus.

10.3.2.                      Ieškovė pakliuvo į teisinį „užburtą ratą“. Atsakovė NŽT Rašte nurodė, kad atsisako išduoti sutikimą, nes pakartotinis pastatų paskirties keitimas dirbtinai sukurtų faktinį pagrindą valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutarčiai. Atsakovė NŽT neatsižvelgia į tai, jog ieškovė nuosavybės teise valdo pastatus, kurie yra blogėjančios būklės ir būtina nedelsiant atlikti remontą. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-144-466/2021 pagal ieškovės reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog Žemės sklype esantys šiltnamiai neatitiko išnuomotam žemės sklypui nustatytos kitos naudojimo paskirties, todėl žemės sklypą išnuomojus kitai naudojimo paskirčiai, buvo pažeistos imperatyvios Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad užstatyti žemės sklypai be aukciono išnuomojami juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovė NŽT, atsisakydama išduoti sutikimą, siekia, jog ieškovė neturėtų teisės sudaryti naują Žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovė NŽT atsisako išduoti ieškovei sutikimą, kurio pagrindu ieškovė galėtų kreiptis į VMSA dėl statybą leidžiančio dokumento – leidimo pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, gavimo. Atsisakymo pagrindu atsakovė nurodo būtent tai, kad ieškovė neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų teisei būti statytoju, t. y. ieškovė Žemės sklypo, kuriame yra statiniai, nevaldo ir nenaudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais ir ieškovė nesudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties.

10.3.3.                      Ieškovė kreipėsi į atsakovę 2019-04-01 raštu, kuriame suformavo klausimą – kokiu būdu ieškovei turėtų būti sukurtos sąlygos įgyvendinti nuosavybės teises į 69 statinius sudarantį statinių kompleksą, esantį Žemės sklype, kad nuosavybės teisių įgyvendinimu nebūtų pažeidžiami Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Atsakovė NŽT 2019-05-22 rašte nurodė, kad dabartinė situacija (ir duomenys) iš esmės atitinka Sutarties nutraukimo metu buvusią faktinę situaciją, todėl laiko, jog Žemės sklypas negali būti išnuomotas, o pastatų paskirties keitimui nepritartų, nes tai sukurtų ieškovei teisę vėl nuomoti Žemės sklypą, todėl ne aukciono tvarka gali būti išnuomoti tik 5 statiniai, o likusių statinių naudojimo likimą siūloma spręsti suteikiant servitutą. Visi ieškovės pastatai yra vientisas funkciškai susijusių statinių kompleksas. Žemės sklypo skaidymas negalimas. Atsakovės siūlymas iš esmės nesprendžia situacijos. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-435-545/2021 dėl ieškovei Žemės sklype priklausančio statinių komplekso neteisėtos užslėptos nacionalizacijos. Servitutas negali būti lygiavertis nuomos teisei, jis nesuteikia statytojo teisių ir nesprendžia susidariusios situacijos, kadangi ieškovė, turėdama servitutą, vis tiek turi gauti žemės sklypo savininko sutikimą pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą. 

10.3.4.                      Ieškovė negali įgyvendinti savininko ir investuotojo teisių į statinius, kadangi neturi statytojo teisių. Ieškovė negali pakeisti pastatų paskirties, o negalėdama pasikeisti paskirties, negali sudaryti Žemės sklypo nuomos sutarties. Ieškovė negali nuosavų pastatų nei valdyti, nei naudotis, nei disponuoti, t. y. apskritai negali įgyvendinti nuosavybės teisių. Ieškovė į šią situaciją pateko dėl NŽT veiksmų. Atsakovė NŽT turi aktyviai bendradarbiauti ieškovės teisių realizavime. Nuomos sutartis buvo panaikinta, nes atsakovės NŽT įgalioti asmenys netinkamai atliko savo pareigas, tačiau teismų priimti sprendimai nepanaikino ieškovės teisės kreiptis į atsakovę NŽT dėl naujos nuomos sutarties sudarymo. Atsakovė NŽT negali nenuomoti žemės sklypo dalies po savarankišku daiktu pripažintu statiniu, taip pat negali tos žemės sklypo dalies nuomoti kitam asmeniui, nes tai būtų šio statinio savininko nuosavybės teisių suvaržymas. Ieškovė turi teisę įgyvendinti savo teises, kurios įtvirtintos CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, nes Žemės sklype stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai. Teismų priimti procesiniai sprendimai taikytini ankstesnei Nuomos sutarčiai bei jos pagrindu išduotiems ir teismų panaikintiems dokumentams. Ieškovė nekalta dėl atsakovės NŽT netinkamai atliktų pareigų, dėl ko Nuomos sutartis nuginčyta. Atsakovė NŽT, siekdama pašalinti savo klaidas, turi imtis priemonių, kad būtų išspręsta susidariusi situacija.

11.       Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškovės „SKR Baltic“, UAB apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-13 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:

11.1.                      Atsakovė palaiko argumentus, nurodytus byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose ir išsakytus teismo posėdžių metu. Atsakovė nesutinka, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Nėra ginčo, kad byloje Nr. e2-144-466/2021 sprendžiamas klausimas dėl atsakovės NŽT 2018-12-17 rašto Nr. 1SS-2543-(5.59 E.) (toliau – Raštas Nr. 2543), pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje Nr. e2-144-466/2021 ieškovė siekia Rašto Nr. 2543 panaikinimo. Kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo byloje Nr. e2-144-466/2021, kuriuo Raštas Nr. 2543 panaikinamas, laikytina, kad Raštas Nr. 2543 galioja. Teismui nebuvo teisinių kliūčių remtis Raštu Nr. 2543. Vien tik bylos iškėlimas nedaro Rašto Nr. 2543 negaliojančiu. Teismas tik konstatavo objektyvią aplinkybę, kad Raštas Nr. 2543 galioja ir nenagrinėjo šalių argumentų dėl Rašto Nr. 2543 galiojimo. Teismas pasisakė dėl klausimų, nagrinėjamų byloje Nr. e2-144-466/2021, tik tiek, kiek į juos apeliuoja pati ieškovė.

11.2.                      Dėl ieškovės nurodomos konstitucingumo problemos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad keliamos vien tik bendro pobūdžio abejonės, kurios neparemtos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis ir kitais teisiniais argumentais. Tokiais argumentais Konstitucinis Teismas iš esmės išsprendė konstitucingumo problemą bent ta prasme, kaip ją suformulavo pati ieškovė. Išnykus abejonėms dėl įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai, teismas 2019-12-11 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą.

12.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VMSA atsiliepime į ieškovės „SKR Baltic“, UAB apeliacinį skunde prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Atsiliepimą grindė tuo, kad ieškovė VMSA veiksmų ar sprendimų neginčija ir reikalavimų VMSA atžvilgiu nereiškia. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį nuo 2012-05-24 patikėjimo teise valdo atsakovė NŽT. Žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai. VMSA, gavusi statytojo prašymą ir dokumentus atitinkamam statybą leidžiančiam dokumentui gauti, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atliks numatytas procedūras, tarp jų patikrins, ar statytojas atitinka Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus statytojui ir, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, tačiau VMSA neturi kompetencijos vertinti atsakovės NŽT, kaip valstybinio žemės sklypo patikėtinio, veiksmų neduodant sutikimo. 

13.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M. atsiliepime į ieškovės „SKR Baltic“, UAB apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-13 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

13.1.                      Ieškovės statiniai yra ne ieškovei priklausančiame žemės sklype, kas įtakoja tai, kad su tais statiniais susijusias nuosavybės teises bus galima įgyvendinti ribotai. Atsakovė NŽT nėra subjektas, užtikrinantis statybos valstybinę priežiūrą, bet atsakovė yra valstybinės žemės patikėtinė. Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Pastatai, kuriems ieškovė prašo gauti statybą leidžianti dokumentą, pastatyti Žemės sklype, į kurį ieškovė prarado valdymo ir naudojimo teises įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį nebuvo reikalingas ir negalėjo būti be aukciono išnuomotas visas Žemės sklypas, kadangi didžiosios dalies jame esančių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis neatitiko Žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo. 

13.2.                      Atsakovė NŽT 2019-05-22 raštu Nr. 1SS-973-(3.5) nurodė, kaip galėtų būti
sprendžiamas klausimas dėl ieškovės nuosavybės teisės įgyvendinimo į visus ieškovės statinius, esančius Žemės sklype. Ieškovė nesutinka su atsakovės NŽT 2019-05-22 rašte Nr. 1SS-973-(3.5) nurodytu situacijos išsprendimo būdu. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

14.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. atsiliepime į ieškovės „SKR Baltic“, UAB apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

14.1.                      Teismas neperžengė civilinės bylos nagrinėjimo ribų, nes nesprendė dėl ieškovės teisės į Žemės sklypo nuomą. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį nereikalingas ir negalėjo būti be aukciono išnuomotas visas Žemės sklypas. Teismų sprendimai paneigia ieškovės teiginius, kad nuomos teisę ieškovė prarado ne dėl savo kaltės. Ieškovės padaryti pažeidimai ant Žemės sklypo esančius statinius naudojant ne pagal paskirtį ir net neturint tokio siekio lemia, kad ieškovė praranda bet kokias galimybes atitinkamus statinius nuomoti, o taip pat ir keisti jų paskirtį statybos būdu.

14.2.                      Ieškovei gali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis Žemės sklypu, jeigu jai nuosavybės teise priklausantys statiniai paskirties prasme bus adekvatūs norimam naudoti Žemės sklypui, ant kurio yra minėti statiniai. Trečiasis asmuo buvo pateikęs antstolio Vytauto Mitkaus 2019-04-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris parodė, kad Žemės sklype šiltnamių (schemoje nurodyti unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) realiai nėra ir aptarti statiniai galimai išmontuoti arba nugriauti. Kiti statiniai, t. y. šiltnamiai apgriuvę, galimai nenaudotini ir jų naudojimo pagal paskirtį išorinių požymių nenustatyta. Šis įrodymas paneigia ieškovės teiginius, kad Žemės sklype esantys statiniai tiek funkciškai, tiek ir fiziškai susiję, turintys savo paskirtį ir kuriais savininkas naudojasi pagal savo poreikį ir galimybes. Ieškovė realiai neketina reikalaujamos nuomos sutarties įgyvendinti, kaip nurodoma ieškinyje, jai nereikalingas nuomai toks Žemės sklypo plotas, koks nurodomas ieškinyje.

14.3.                      Atsakovė NŽT vykdo valstybinės žemės patikėtinio funkcijas. Pastatai, kuriems ieškovė prašo gauti statybą leidžianti dokumentą, yra Žemės sklype, į kurį ieškovė prarado valdymo ir naudojimo teises įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Konkrečios teisės ieškovei naudotis Žemės sklypu nenustatytos, taigi ji nuosavybės teise ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais nevaldo ir nenaudoja Žemės sklypo, kaip to reikalaujama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Ginčijamu Raštu atsakovė nesprendė ir nepriėmė sprendimo dėl to, kad nėra pagrindo išduoti ieškovei statybą leidžiančio dokumento. Atsakovė NŽT tik nurodė motyvus, kodėl nepritaria statinių paskirties keitimui Žemės sklype pagal pateiktą Projektą.

15.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. V., A. T., J. V., P. V., T. Š., G. Č., M. K., L. C., M. P., L. M., B. L., K. S., B. N., J. N., R. J., M. Z., K. K., V. R., G. J. ir R. Š. atsiliepime į ieškovės „SKR Baltic“, UAB apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-13 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

15.1.                      Ieškinys ir apeliacinis skundas vertintinas kaip ieškovės plano nesąžiningai užvaldyti Žemės sklypą tęsinys. Ieškovė neginčija, kad keisti statinių paskirtį siekia todėl, kad tokiu būdu nori sukurti sąlygas Žemės sklypo nuomos sutarties be aukciono sudarymui. Ieškovei 2007 m. lengvatiniu (ne aukciono) būdu jau buvo išnuomoti valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Visgi, ieškovė išnuomotų žemės sklypų neketino naudoti pagal nuomos sutartyse nurodytą paskirtį. Detaliajame plane, kurį inicijavo pati ieškovė, buvo numatyta pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir pastatyti valstybiniame žemės sklype prekybos pastatus, daugiau nei 600 vietų parkingą, ir t. t. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-188-492/2011 konstatuota, kad detaliojo plano rengimo darbai buvo pradėti nedelsiant po sutarčių sudarymo. Ieškovė valstybinės žemės sklypuose planavo veiklą, susijusią ne su joje esančių statinių (daugiausia – šiltnamių) naudojimu. Tai nesuderinama su valstybinės žemės nuomos be aukciono esme. Ieškovė, lengvatiniu (ne aukciono) būdu išsinuomojusi valstybinės žemės sklypus, bandė apgauti Lietuvos valstybę. Kreipdamasi į atsakovę dėl sutikimo, ieškovė bandė užbaigti nesąžiningą planą – siekė pasikeisti statinių paskirtį, tokiu būdu susikurti sąlygas lengvatiniu (ne aukciono) būdu išsinuomoti valstybinės žemės sklypą.

15.2.                      Ieškovė nutyli svarbius procesus, kurie vyko tarp 2007 ir 2012 m. Vilniaus apygardos teismo 2011-03-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-188-492/2011 nurodyta, kad „7 900 m2 ploto žemės sklype yra nenaudojami šiltnamiai be langų, juose auga piktžolės, krūmai; kad 74 126 m2 ploto žemės sklype yra apgriuvę nenaudojami šiltnamiai, vakarinėje žemės sklypo dalyje yra išlikę pamatai, žemės sklypas nešienautas, apaugęs žole, krūmais“. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-10-01 raštu informavo ieškovę, kad ginčo žemės sklypai nenaudojami pagal tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, todėl po trijų mėnesių prieš terminą bus nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys, o po trijų mėnesių ieškovė gavo įsakymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu teismą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-188-492/2011 ieškinį atmetė, pažymėdamas, jog „<...> išnuomoti žemės sklypai nebuvo naudojami sutartyje numatytu būdu pagal tikslinę paskirtį <...> ieškovo veiksmai tik patvirtina, kad jis ne aukciono būdu išsinuomoto žemės ūkio paskirties sklypo apskritai neketino naudoti per sutartyse numatytą terminą (iki 25 metų) pagal žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį“. Atitinkamas 2007 m. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis ieškovė prarado dėl to, kad pati buvo nesąžininga, t. y. išsinuomojo žemės ūkio paskirties sklypus, kurių nenaudojo ir neketino naudoti pagal paskirtį. Dėl paties nesąžiningumo praradusi atitinkamas 2007 m. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, ieškovė iniciavo naujos nuomos sutarties sudarymą. 2012-07-30 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 atsakovė ieškovei išnuomojo 8,2699 ha Žemės sklypą, kuris buvo suformuotas sujungus tuos pačius ieškovės 2007 m. nuomotus tris valstybinės žemės sklypus. Ieškovė atsakomybę dėl minėto 2012-07-30 susitarimo bando perkelti atsakovei nutylėdama, kad pati aktyviai siekė minėto susitarimo, pati dėl jo sudarymo kreipėsi į atsakovę, o susitarimas apskritai nebūtų sudarytas be paties ieškovės valios. Dėl šio 2012-07-30 susitarimo Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama jį pripažinti negaliojančiu, nes jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (didžioji ginčo žemės sklypo dalis buvo užimta šiltnamių ir jų priežiūrai skirtų statinių, kurie nenaudojami pagal tikslinę jų paskirtį ir ieškovė neturėjo tikslo juos naudoti pagal šią paskirtį). Sklype esantys šiltnamiai neatitiko ieškovei išnuomotam žemės sklypui nustatytos naudojimo paskirties, todėl, ginčo sklypą išnuomojus pagal kitą naudojimo paskirtį, buvo pažeistos imperatyviosios Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos.

15.3.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-10 sprendimu pripažino negaliojančiu 2012-07-30 susitarimą nuo jo sudarymo momento; pripažino negaliojančiu atsakovės 2012-07-27 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo ieškovei nuo jo priėmimo dienos, taip pat pripažino negaliojančiais ir atitinkamus su statybomis susijusius dokumentus. Vilniaus apygardos teismas paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 sprendimą nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018 konstatavo, kad „susitarimas pripažintas negaliojančiu ir dėl žemės sklypo savininko, ir dėl statinių savininkės kaltės. Nuomininkės „SKR Baltic“, UAB kaltė pasireiškė tuo, kad susitarimo pagrindu išsinuomotame valstybinės žemės sklype jai nuosavybės teise priklausančių statinių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl teisę naudotis žemės sklypu atsakovė prarado dėl savo kaltės“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2018-04-26 nutartį. Ieškovė, įsigydama atitinkamus statinius, siekė tik sukurti menamas sąlygas įgyti valstybinės žemės nuomos teisę ne aukciono būdu. Tai, kad ieškovė dėl paties pasiekto statinių ir žemės paskirčių nesuderinamumo neatitinka valstybinės žemės lengvatiniu būdu (be aukciono) nuomos sąlygų, nereiškia, kad tokios sąlygos turi būti ieškovei dirbtinai sukurtos.

15.4.                      Ieškovė pripažįsta, kad nėra statytoja. Teismas teisingai konstatavo, kad teisės aktai, reguliuojantys disponavimą valstybine žeme, nenumato galimybės išduoti ieškovės prašyto sutikimo Žemės sklype. Ieškovė turėtų teisės aktų nustatyta tvarka siekti sudaryti Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą sandorį, o ne bandyti apeiti aptartą reikalavimą iš atsakovės prašant tiesiog sutikimo. Pakartotinis pastatų paskirties keitimas dirbtinai sukurtų faktinį pagrindą valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutarčiai. Ieškovė bando užbaigti nesąžiningą planą – siekia pasikeisti statinių paskirtį, tokiu būdu sukurti sąlygas lengvatiniu (ne aukciono) būdu išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ir viešajam interesui tenkinti skirtą valstybinę žemę užvaldyti pagal savo poreikius. Atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą, Rašte Nr. 992 nurodė atsisakymo motyvus. Ieškovė nesutinka su atsakovės nurodytais motyvais. Tai patvirtina, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą motyvuotas. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės kitokios, nei ieškovės cituojamose bylose (Nr. 3K-3-1064/2003, Nr. 3K-3-58/2008). Ieškovės nurodomose bylose Nr. 3K-3-1064/2003 ir Nr. 3K-3-58/2008 buvo nagrinėjami bendraturčių ginčai, kurie bylai neaktualūs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-403/2019 ir joje pateiktais išaiškinimais ieškovė nesirėmė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje, todėl minėti argumentai apskritai nevertinti. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-403/2019 nenagrinėtas ginčas, susijęs su valstybinės žemės sklypu (aptartoje byloje nagrinėtas ginčas dėl leidimo atlikti šilumos tinklų modernizavimo darbus be žemės sklypų savininkų sutikimo). Teisės aktuose nenustatyta, kad atsakovė privalo leisti ieškovei valstybinės žemės sklype atlikti statinių paskirties keitimą. Tretieji asmenys pretenduoja atkurti nuosavybes teises natūra į Žemės sklypą. Ieškovė pati sukūrė situaciją dėl kurios kaltina kitus. Turi būti atsižvelgiama ir į trečiųjų asmenų teisėtą interesą atkurti nuosavybės teises natūra.

15.5.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-10 sprendimu pripažino negaliojančiu 2012-07-30 susitarimą nuo jo (susitarimo) sudarymo momento; pripažino negaliojančiu atsakovės 2012-07-27 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo ieškovei nuo jo priėmimo dienos, taip pat pripažino negaliojančiais ir atitinkamus su statybomis susijusius dokumentus. Aptartas sprendimas įsiteisėjęs. Ieškovė, siekianti statinių paskirties keitimo, bando įveikti teismų sprendimų, kuriuose konstatuotas statinių paskirties keitimo negalimumas, res iudicata galią. Vilniaus apygardos teismo 2018-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018 konstatuota, kad nuo 2012-09-06 buvo išduodami rašytiniai pritarimai statinių paprastojo remonto bei kapitalinio remonto projektams, nuo 2014-01-10 išduodamos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, todėl ieškovei priklausančių statinių paskirtis buvo pakeista iš „pagalbinio ūkio“ į „prekybos paskirties“. Aptarti dokumentai, susiję su statinių paskirties keitimu, teismų taip pat pripažinti negaliojančiais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018). Įsiteisėjusiais sprendimais konstatuota, kad neturėdama teisių į Žemės sklypą, ieškovė neturi teisės būti statytoju, ir negali keisti statinių paskirties. Tokios aplinkybės nepasikeitusios. Vėl siekdama statinių paskirties keitimo, ieškovė faktiškai bando nuginčyti minėtus įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus materialiuosius teisinius santykius.

15.6.                      Iš ieškovės cituojamos teismo sprendimo 26 punkto ištraukos matyti, jog teismas nurodė, kad Rašto Nr. 2543 pagrįstumas ir teisėtumas yra kitos civilinės bylos Nr. e2-144-466/2021 nagrinėjimo dalykas. Pati ieškovė cituoja kitą teismo sprendimo ištrauką (sprendimo 31 punktas), kurioje nurodyta, jog „ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka ir siekia įrodyti, jog ji turi teisę į viso žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomą ne aukciono būdu, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku”. Ieškovės teiginiai apie tai, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas – fiktyvūs.

15.7.                      Teismo sprendime ieškovės akcentuojama sąvoka prima facie apskritai nevartojama. Raštu Nr. 2543 atsakovė atsakė į ieškovės skundą. Teismas nurodė, kad Rašto Nr. 2543 pagrįstumas ir teisėtumas yra kitos civilinės bylos Nr. e2-144-466/2021 nagrinėjimo dalykas. Ieškovė nenurodė realaus procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimo.

15.8.                      Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas net nenustatė pagrindo pradėti konstitucinės justicijos bylą, t. y. 2019-11-27 sprendime Nr. KT55-S41/2019 nurodyta, kad teisė į nuosavybę pagal Konstituciją neabsoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas atitinka iš Konstitucijos išplaukiančius reikalavimus, todėl teismas turėjo pagrindą aptariama norma vadovautis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas neįžvelgė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir nenustatė pagrindo pradėti konstitucinės justicijos bylą.

15.9.                      Ieškovės nurodomos išvados, t. y. kad nėra pagrindo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, atsakovės 2019-05-23 rašte nėra. Atsakovė nurodė motyvus, kodėl neišduoda sutikimo. Atsakovė nesprendė dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir neveikė ultra vires. Ieškovė pripažįsta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-435-545/2021, kurioje ji kelia reikalavimą dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Nuomos teisė yra kitos civilinės bylos dalykas. Teisė į nuosavybę neabsoliuti, nes gali būti ribojama įstatymu. Ieškovės statiniai yra ne jai priklausančiame žemės sklype, o tai savaime byloja apie tai, kad su tais statiniais susijusias nuosavybės teises bus galima įgyvendinti itin ribotai. Ieškovė yra verslininkė, todėl turėjo veikti kaip rūpestingas ir apdairus subjektas bei įvertinti galimas rizikas. Ieškovė siekia pakeisti atitinkamų statinių paskirtį, tačiau tai pažeistų įstatymus ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Ieškovei rūpi ne priešgaisrinė sauga, o tik pats statinių paskirties pakeitimas.

15.10.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 ir 2015-01-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2015 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nenustatytas reikalavimas turėti būtent nuomos teisę, su kurios neturėjimu ieškovė sieja įsivaizduojamą „užburtą ratą“. Apie tariamą „užburtą ratą“ ieškovė dėstė argumentus ir prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau Konstitucinis Teismas nenustatė pagrindo pradėti konstitucinės justicijos bylą. Net jei hipotetiškai sutikti su teiginiais apie „užburtą ratą“, tai būtų pagrindas konstatuoti, kad tokią situaciją sukūrė ir už ją yra atsakinga pati ieškovė. Ji pati sukūrė statinių ir žemės paskirčių nesuderinamumą.

15.11.                      Detalusis planas nėra leidimas asmeniui pakeisti statinių paskirtį. Ieškovė nėra statytoja ir neturi teisės keisti statinių paskirties. Tai, kad ieškovė negali keisti statinių paskirties, pažymėta ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Dėl detaliojo plano pasisakė dar Vilniaus apygardos teismas 2011-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-188-492/2011 („ieškovas, nepakeitęs sutarties, ir ėmęsis rengti detalųjį planą, veikė savo rizika, neteisėtai ir negali turėti ateityje su tuo susijusių pagrįstų lūkesčių, jo interesus ginti nėra teisėto pagrindo“). Teismas pagrįstai nurodė, kad statinių paskirties nustatymas nepatenka į bendrojo plano reguliavimo sritį. Į žemės ir statinių paskirčių nesuderinamumo situaciją ieškovė pateko ne dėl atsakovės veiksmų, o todėl, kad pati ieškovė bandė apgauti Lietuvos valstybę.

16.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. D., E. R., V. B. ir J. N. atsiliepime į ieškovės „SKR Baltic“, UAB apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

16.1.                      Teismas nekonstatavo, kad ieškovė (ne)turi teisės į Žemės sklypo nuomą. Ginčo ribas nustatė pati ieškovė. Ieškovės klausimas apie Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto antikonstitucingumą išspręstas Konstitucinio teismo 2019-11-27 sprendime Nr. KT55-S41/2019, kuriuo teismas atsisakė priimti pareiškimą.

16.2.                      Atsakovė NŽT neviršijo kompetencijos ribų. Ieškovės cituojama teisminė praktiką nesutampa fakto prasme su nagrinėjama byla. Ieškovės tikslas – ne menkaverčių pastatų eksploatacija, o būtent Žemės sklypo okupacija, ateityje siekiant parduoti ne esamus menkaverčius statinius, o būtent Žemės sklypo nuomos teisę. Vilniaus apygardos teismas jau yra pasisakęs, kad nuomos teisę ieškovė prarado dėl savo paties kaltės. Nesant byloje duomenų, kokia žemės sklypo dalimi galėtų naudotis naujasis savininkas, aptariamas sutikimas negali būti išduotas. Ieškovė tariamą disponavimą savo tariama nuosavybe prarado dėl pačios neteisėtų veiksmų. Teismas aiškiai įvertino atsakovės NŽT išsakytas priežastis. Tai, kad nurodytos priežastys netenkina ieškovės, nereiškia, kad yra apribojamos ieškovės nuosavybės teisės. Į bylą nepateikti Žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai, t. y. nenustatyta sklypo dalis, reikalinga kiekvienam statiniui naudoti. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2018-07-24 atsakyme į ieškovės kreipimąsi nurodė, jog, norėdama sudaryti sklypo nuomos sutartį, ieškovė turi savo lėšomis, parengti ir pateikti naudojamo sklypo planą, kuriame būtų nurodyta kiekvienam savarankiškam funkcionuojančiam statiniui tenkanti žemės sklypo dalis. Detalusis planas neturi įtakos ir negali būti priežastimi tenkinti ieškinį. Dėl detaliųjų planų pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Vilniaus apygardos teismas 2011-03-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-188-492/2011 konstatavo, kad nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos pagrįstai ir kad ne aukciono būdu išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų ieškovė apskritai neketino naudoti per sutartyse numatytą terminą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Šias aplinkybes įvertino ir teismas skundžiamame sprendime.

Apeliacinės instancijos teismas

 k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

19.       Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo apylinkės teismo sprendimo (el. b. t. 11, b. l. 63–87), kuriuo buvo atmestas ieškovės „SKR Baltic“, UAB ieškinys, kuriame prašyta pripažinti nepagrįstu atsakovės NŽT 2019-05-23 rašte Nr. 1SS-992-(3.5) (Raštas Nr. 992) nurodytą atsisakymą duoti sutikimą statinių paskirties keitimui pagal UAB „Architektų gildija“ parengtą Projektą bei pripažinti ieškovės teisę gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės (VMSA) statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą be atsakovės NŽT sutikimo.  

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

20.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. D., E. R., V. B. ir J. N. apeliacinės instancijos teismui teikė prašymą prijungti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-04-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-424-492/2021. Prašymą grindė tuo, kad sprendimas patvirtina, jog ieškovės statinių naudojimo paskirtis neatitinka Žemės sklypo naudojimo paskirties, kas buvo pagrindas nutraukti prieš tai galiojusią nuomos sutartį.

21.       Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

22.       Susipažinęs su prašomu prijungti nauju įrodymu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įrodymas nedidelės apimties, susijęs su byloje sprendžiamu klausimu, jo prijungimas padės tiksliau nustatyti faktines bylos aplinkybes.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų bylos nagrinėjimui

23.       Bylos duomenimis nustatyta, jog:

23.1.                      Lietuvos Respublikai (valstybei) nuosavybės teise priklauso 8,2699 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas); Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (el. b. t. 1, b. l. 22–40);

23.2.                      Nekilnojamojo turto registro 2019-06-25 išraše (registro Nr. 44/1514924) (el. b. t. 1, b. l. 22–40) nurodyta, kad ant Žemės sklypo pastatyti 64 vienetai įvairios paskirties statinių (pagalbiniai pastatai (2 vnt.), garažai (2 vnt.), budinčio pastatas (1 vnt.), šiltnamiai (44 vnt.), šiltnamis su tarnybine (pagalbine) patalpa (1 vnt.), cheminis cechas (1 vnt.), šiluminis mazgas (1 vnt.), katilinė (1 vnt.), prekybos centras (1 vnt.), transformatorinės (2 vnt.), koridorius-praėjimas (1 vnt.), kiti inžinieriniai statiniai (6 vnt.), vandentiekio įvadas (1 vnt.));

23.3.                      įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018) konstatuota, kad: i) ieškovė „SKR Baltic“ prarado turėtą viso Žemės sklypo (Žemės sklypas išnuomotas lengvatinėmis sąlygomis, t. y. ne aukciono tvarka) nuomos teisę (ab initio (liet. nuo sudarymo momento) pripažintas negaliojančiu 2012-07-30 susitarimas dėl 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo, kuriuo Žemės sklypas buvo išnuomotas ieškovei 50 metų laikotarpiui); ii) tik nustačius, kokio dydžio valstybinės žemės sklypas galėjo būti 2012-07-30 išnuomotas atsakovei „SKR Baltic“, UAB kaip statinių savininkei, galima spręsti dėl statinių, nepatenkančių į tą žemės sklypą, likimo;

23.4.                      ieškovė 2018-06-19 kreipėsi į atsakovę NŽT dėl viso ploto (8,2699 ha) Žemės sklypo nuomos (išnuomojimo), tačiau atsakovė NŽT 2018-07-24 raštu nurodė, kad ieškovė, norėdama sudaryti valstybei priklausančios žemės nuomos sutartį, turi parengti ir pateikti naudojamo sklypo planą, kuriame būtų nurodyta kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui tenkanti žemės sklypo dalis (el. b. t. 4, b. l. 62–63). Analogišką poziciją atsakovė NŽT pakartojo ir 2018-10-23 rašte Nr. 49JN-2315-(14.49.105.) (el. b. t. 4, b. l. 64). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovė „SKR Baltic“, UAB Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-144-466/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-37661-2018-3) ginčija atsakovės NŽT 2018-10-23 raštą bei siekia įpareigoti atsakovę NŽT sudaryti su ieškove Žemės sklypo nuomos sutartį (civilinėje byloje Nr. e2-144-466/2021 šio procesinio sprendimo priėmimo momentu sprendimas nepriimtas);

23.5.                      ieškovė 2019-04-23 raštu kreipėsi į atsakovę NŽT, kuriame prašė išduoti rašytinį sutikimą dėl statybą leidžiančio dokumento – Projekto – išdavimo ir Projekte numatytų darbų atlikimo (el. b. t. 1, b. l. 41–44). Atsakovė NŽT 2019-05-23 raštu Nr. 1SS-992-(3.5) atsisakė pritarti Projektui (sutikimo neišdavė) (el. b. t. 4, b. l. 268–271).

24.       Ieškovė, manydama, kad atsakovė NŽT nepagrįstai nepritarė Projektui, ieškiniu prašė pripažinti nepagrįstu atsakovės NŽT 2019-05-23 rašte Nr. 992 nurodytą atsisakymą pritarti Projektui ir pripažinti ieškovės teisę gauti statybą leidžianti dokumentą pagal Projektą be atsakovės sutikimo. Apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimų netenkino. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu apylinkės teismo sprendimu ir jį skundžia iš esmės dviem grupėmis argumentų, t. y. viena grupė argumentų susijusi su proceso teisės pažeidimais, o kita grupe argumentų ieškovė ginčija materialiuosius ginčo santykio aspektus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog visų pirma pasisakytina dėl materialiųjų ginčo aspektų, t. y. teisės ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą be atsakovės NŽT sutikimo. 

Dėl ieškovės nurodytų materialaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo

25.       Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo teisminiame procese dėl to nėra, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai (pagalbiniai pastatai, garažai, budinčio pastatas, šiltnamiai, šiltnamis su tarnybine (pagalbine) patalpa, cheminis cechas, šiluminis mazgas, katilinė, prekybos centras, transformatorinės, koridorius-praėjimas, kiti inžinieriniai statiniai, vandentiekio įvadas) yra ant Lietuvos Respublikai (valstybei) nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, kuris patikėjimo teise perduotas valdyti atsakovei NŽT (žr. Nekilnojamojo turto registro 2019-06-25 2.1, 4.7 ir 5.1 papunkčius; el. b. t. 1, b. l. 22–40). Tai reiškia, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai yra pastatyti ne ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (statiniai yra ant svetimo žemės sklypo).

26.       Nustatyta, kad ieškovė parengė Projektą, kuriuo siekia (el. b. t. 1, b. l. 45–169): pagalbinio ūkio statinių: i) transformatorinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pavadinimo pakeitimo iš „transformatorinė“ į „prekių rūšiavimo pastatas su paslaugų patalpomis“ ir keisti pastato paskirtį; iii) transformatorinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimo iš „transformatorinė“ į „prekių rūšiavimo pastatas su paslaugų patalpomis“ ir pastato paskirties pakeitimo; iii) katilinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pavadinimo pakeitimo iš „katilinė“ į „garažas“; iv) šiltnamių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) remonto darbų, pavadinimo bei paskirties pakeitimo; gamybos ir pramonės pastato – cheminio cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto darbų atlikimo bei pastato paskirties ir pavadinimo pakeitimo; kitų inžinerinių statinių paskirties statinio – koridoriaus-praėjimo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto darbų atlikimo.

27.       Statybos teisiniai santykiai Lietuvos Respublikoje detaliai sureguliuoti Statybos įstatymu (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 85 dalis). Teisinis reguliavimas expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nurodo, kad statyba vykdoma, t. y. statybos darbai atliekami nustatytų ribų žemės sklype (teritorijos dalyje) – statybos sklype (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 ir 96 dalys).

28.       Subjektas, kuris investuoja lėšas į statybas, įvardinamas statytoju (Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalis). Teisinis reguliavimas taip pat įtvirtina sąlygas, kada asmuo gali būti laikomas teisėtu statytoju – statytojas turi atitikti visus Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose numatytus reikalavimus. Vienas esminių reikalavimų statytojui – žemės sklypo, kuriame statomas statinys, nuosavybės turėjimas arba teisėtas žemės sklypo naudojimas kitais pagrindais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi statyba yra ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia ne tik sklypo, kuriame statomas statinys, bet ir gretimų sklypų užstatymo bei galimos ūkinės veiklos sąlygas, todėl statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi jį (privatų statytojo interesą) suderinti su viešaisiais tikslais, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-403/2018, nutarties 33–34 punktus).  

29.       Teisės doktrinoje pažymima, jog dalyvaudama civiliniuose teisiniuose santykiuose (turimas omenyje turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo (turtu)) valstybei, vien tik dėl jos statuso, prieš kitus civilinės apyvartos dalyvius nesuteikiamas pranašumas, tačiau tai neužkerta kelio tam tikrai teisinio reguliavimo diferenciacijai valstybės atžvilgiu (žr. Vaitkevičius, S.; Birštonas, R. Valstybinio turto valdymas ir privatizavimas Lietuvoje 1922–2012 metais. Monografija. MRU. Vilnius: Registrų centras, 2015, p. 25). Dėl šios priežasties, statytojas, siekiantis teisėtu pagrindu naudotis valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu turi atitikti specialų teisinį reguliavimą.

30.       Sukonkretinant specialųjį teisinį reguliavimą, egzistuojantį siekiant įgyvendinti statytojo teises valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog statytojo teisei valstybinės žemės sklype įgyvendinti yra būtinas tokių juridinių faktų visetas: 1) valstybinės žemės sklypo nuomos pagrindais valdymas ir naudojimas; 2) teisės statyti statinius nustatymas valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje; 3) statybą leidžiančio dokumento turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2021-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-469/2021, nutarties 60 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2019, nutarties 33–34 punktai). 

31.       Iš analizuojamo ginčo faktinių aplinkybių matyti, kad šios nutarties priėmimo momentu ieškovė „SKR Baltic“, UAB yra nesudariusi Žemės sklypo nuomos sutarties su valstybe. Pastebėtina, jog nors Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje byloje Nr. e2-144-466/2021 (teisminio proceso Nr. e2-144-466/2021) tarp ieškovės ir atsakovės vyksta ginčas dėl įpareigojimo NŽT sudaryti viso Žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau byloje sprendimas nepriimtas. Vykstant civiliniam ginčui dėl ieškovės teisės į viso Žemės sklypo nuomą lengvatinėmis sąlygomis, teisėjų kolegija vertina, jog iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-144-466/2021 laikytina, jog ieškovė Žemės sklypo nuomos sutarties yra nesudariusi ir Žemės sklypo, ypač tos dalies, kurioje Projektu norima įgyvendinti statytojo teises, nuomos teisiniu pagrindu nevaldo.

32.       Statybos įstatymas numato ir išimtis iš Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto reikalavimo statytojui – Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyta, jog statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiamas žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog aptariama Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostata siekiama užtikrinti, kad įgyvendinant teisę statyti nebūtų pažeidžiamos žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti statybos darbus, savininko teisės, kad būtų suderinti statytojo ir žemės sklypo savininko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-403/2019, nutarties 24 punktas).

33.       Tarp šalių ginčo nėra, jog ieškovė, neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte keliamo reikalavimo, tačiau, siekdama Projekte nurodytų statinių remonto darbų atlikimo bei pertvarkymo (paskirties bei pavadinimo keitimų), turi gauti Žemės sklypo savininko (šiuo atveju – patikėtinio NŽT) rašytinį pritarimą (sutikimą) (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas, Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 4 priedo 3 punktas). Visgi, teisės aktai expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nereguliuoja nei procedūros, nei konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis valstybei priklausančios žemės patikėtiniai gali išduoti/atsisakyti išduoti sutikimą (pritarimą), asmeniui, kuris nuosavybės teise svetimame (nuosavybės teise priklausančiame kitam asmeniui – valstybei) žemės sklype ketina vykdyti statybą ar statinių paskirties keitimą. Dėl šios priežasties būtina vadovautis bendrosios teisės normomis bei kasacinio teismo išaiškinimais (CPK 4 straipsnis). 

34.       Teisėjų kolegija pastebi, jog nei Civilinis kodeksas (toliau – CK), nei Žemės įstatymas, nei Statybos įstatymas, o taip pat kiti teisės aktai nenumato pareigos valstybei priklausančios žemės patikėtiniui duoti sutikimą vykdyti statybą valstybei priklausančiame žemė sklype. Tai reiškia, kad valstybei priklausančios žemės patikėtinis turi teisę, bet ne pareigą išduoti ieškovės pageidaujamą sutikimą Projektui. Visgi, kasacinio teismo (CPK 4 straipsnis) praktikoje išaiškinta, kad: i) vienas iš civilinių teisinių santykių reguliavimo principų yra neleistinumo piktnaudžiauti teise principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kurio turinys atskleistas CK 1.137 straipsnio 3 dalyje – draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai; ii) bet kuri subjektinė teisė turi ribas, kurias nustato imperatyviosios teisės normos ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2010).

35.       CK 4.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Iš esmės analogiško pobūdžio nuostata pakartota ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje, kurioje nurodyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

36.       Ieškovė yra privatus juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 3 dalis), todėl aptariamu atveju statinių statyba tenkina privačius ieškovės interesus. Ieškovė ketina vykdyti statybą tų statinių, kurie nepastatyti ant jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, t. y. statybą ketinama atlikti svetimame žemės sklype. Tuo atveju, kai asmuo ketina vykdyti statybą svetimame žemės sklype, tokia statyba gali būti apribotos (apsunkintos, susiaurintos) ar net pažeistos žemės sklypo savininko nuosavybės teisės (CK 4.20 straipsnis, 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.40 straipsnis). Tam, kad civiliniuose santykiuose būtų išlaikyta pusiausvyra įstatymai numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nenurodė kokio nors teisės akto, kuris įpareigotų atsakovę duoti ieškovei sutikimą pritarti Projektui (t. y. statybai valstybei priklausančiame žemės sklype). Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris legitimuotų ieškovės, kaip statytojos, teises vykdyti statybos darbus Žemės sklype (CPK 178 straipsnis).

37.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo sudariusi Žemės sklypo be aukciono sutartį (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tačiau aptartą teisę naudotis Žemės sklypu įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu prarado dėl savo kaltės. Visgi, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų apskritai praradusi nuosavybės teisę į Žemės sklype esančius statinius. Ir pati atsakovė pripažįsta, kad dalį Žemės sklypo, kuris reikalingas statiniams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (prekybos centras) (žr. Nekilnojamojo turto registro 2019-06-25 išrašo 2.25 papunktį), Nr. (duomenys neskelbtini) (aikštelė) (žr. Nekilnojamojo turto registro 2019-06-25 išrašo 2.62 papunktį), Nr. (duomenys neskelbtini) (aikštelė) (žr. Nekilnojamojo turto registro 2019-06-25 išrašo 2.63 papunktį), Nr. (duomenys neskelbtini) (aikštelė) (žr. Nekilnojamojo turto registro 2019-06-25 išrašo 2.64 papunktį) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (vandentiekio įvadas) (žr. Nekilnojamojo turto registro 2019-06-25 išrašo 2.65 papunktį), gali išsinuomoti, jeigu pateiks žemės sklypo planą, kuriame bus nurodyta kiekvienam aukščiau išvardintam savarankiškam funkcionuojančiam statiniui (žr. 2018-12-27 raštą Nr. 2543) (el. b. t. 4, b. l. 65–69). Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės NŽT kitoje civilinėje byloje Nr. e2-144-466/2021 vyksta civilinis ginčas dėl to, ar ieškovei priklauso tik dalies Žemės sklypo, ar viso Žemės sklypo ploto nuomos teisė be aukciono. Teisėjų kolegijos vertinimu, kol vyksta civilinis ginčas tarp ieškovės ir atsakovės NŽT dėl to, visas ar dalis Žemės sklypo turi būti išnuomota, ieškovė laikytina tik faktinė Žemės sklypo dalies, kuri reikalinga esantiems Žemės sklype statiniams eksploatuoti, naudotoja. Visgi, faktinis naudojimasis svetimu Žemės sklypu ieškovei per se (liet. savaime) negali sukurti teisėto lūkesčio laisvai savo nuožiūra, be žemės sklypo savininko sutikimo, vykdyti statybą.

38.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog atsakovės NŽT atsisakymas suteikti sutikimą – nemotyvuotas, t. y. atsakovė NŽT nepateikė argumentuoto atsisakymo suteikti sutikimą. Pasisakant aptariamu ieškovės apeliacinio skundo argumentu visų pirma pažymėtina, jog žemės sklypo savininkas ar kitoks teisėtas valdytojas neprivalo motyvuoti (ne)sutikimo panaudoti savo žemės sklypą kito neturinčio teisių į sklypą asmens statybų reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2013). Antra, iš atsakovės NŽT 2019-05-23 atsakymo (nesutikimo) matyti (el. b. t. 4, b. l. 268–271), jog atsakovė NŽT išsamiai motyvavo atsisakymą duoti sutikimą vykdyti statybos darbus. Atsakovė NŽT 2019-05-23 atsakyme nurodė, kad sutikimas neduodamas iš esmės dėl šių priežasčių: i) ieškovė Žemės sklypo nevaldo ir nenaudoja Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme (neturi nei nuosavybės, nei nuomos, nei kitokios teisės į Žemės sklypą); ii) teisės aktai nenumato galimybės išduoti sutikimo suformuotame žemės sklype; iii) Žemės sklypo dalis, kuri nereikalinga ieškovei, gali būti panaudota nuosavybės teisių atkūrimo natūra procese; iv) sutikimo išdavimas reikštų neteisėtą disponavimą valstybei priklausančia žeme; v) pakartotinis statinių paskirties keitimas prieštarautų įsiteisėjusiems teismų sprendimams. Trečia, ieškovė nurodė, kad atsakovės NŽT 2019-05-23 rašte nurodytas nesutikimas nepagrįstas kitais motyvais, kurie įrodytų Žemės sklypo pablogėjimą ar kitus Žemės sklypui sukeliamus neigiamus padarinius, tačiau, kaip jau minėta, atsakovė NŽT, viena vertus, net neprivalėjo motyvuoti nesutikimo, kita vertus, atsisakymas išduoti sutikimą statyboms neprivalo būti grindžiamas žemės sklypo naudojimo pablogėjimu ar tik kilsiančiais neigiamais padariniais. Nagrinėjamos bylos kontekstas patvirtina, kad atsakovės NŽT pozicija –  ieškovė turi subjektinę teisę tik į dalį Žemės sklypo nuomos be aukciono (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 33 punktas). Aptartą atsakovės NŽT poziciją šio procesinio sprendimo priėmimo momentu pagrindžia ir į bylą pateikti įsiteisėję sprendimai, kuriuose pasisakyta dėl ieškovės teisės į viso Žemės sklypo nuomą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-447-916/2018, nutarties 66, 82 punktai) (el. b. t. 8, b. l. 102–155). Vykstant teisminiam ginčui civilinėje byloje Nr. e2-144-466/2021 su ieškove dėl po statiniais, kuriuos siekiama pertvarkyti Projektu, esančio Žemės sklypo dalies nuomos sutartis nesudaryta (bylos duomenimis, ieškovė yra sudariusi nuomos sutartį tik dėl 0,0673 ha ploto Žemės sklypo nuomos garažui ir kuro kolonėlėms eksploatuoti) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2017, nutarties 2 ir 44 punktus; taip pat Nekilnojamojo turto registro 2019-06-25 išrašo 7.1 papunktį), todėl atsakovė NŽT, siekdama įgyvendinti valstybei priklausančio žemės sklypo panaudojimą (Žemės įstatymo 17 straipsnio 11 dalis, VSTVNDJĮ 9 straipsnis), gali ir turi teisę nesutikti su statyba valstybinėje žemėje. Nors ieškovė bando įrodinėti, kad statybos darbai pagal Projektą nebus atliekami ir dėl paskirties keitimo nedidės ieškovei priklausančių statinių dydis, užstatymo plotas (bus atliekami tik tie darbai, kuriais būtų užtikrintas pastatų atitikimas priešgaisriniams reikalavimams), tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė gali atsisakyti suteikti leidimą aptariamu atveju vien jau tuo pagrindu, kad tarp ieškovės ir atsakovės NŽT vyksta teisminis ginčas dėl įpareigojimo sudaryti viso, o ne dalies Žemės sklypo nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis. Aptariamu atveju egzistuoja teisinis neapibrėžtumas dėl to, kokia Žemės sklypo dalimi lengvatinėmis sąlygomis teisėtai turės teisę naudotis ieškovė.

39.       Ieškovė taip pat kritikuoja apylinkės teismą, jog šis nebandė pasiekti interesų pusiausvyros, nevertino ieškovės interesų nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos aspektu, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokia kritika nepagrįsta. Žemės sklypo nuomos sutartyje galima įrašyti sąlygą dėl statybos tokiame sklype galimumo (Taisyklių 30.7 papunktis), tačiau ieškovė siekia įgyvendinti statytojo teises Žemės sklype nepaisydama galimybės įforminti Žemės sklypo nuomos teisę teisės aktų nustatyta tvarka po statiniais, kuriems eksploatuoti reikalinga Žemės sklypo dalis (ar visas sklypas). Ieškovė itin akcentuoja savo teises, tačiau pažymėtina, jog neturinti žemės sklypo nuosavybės ar kitos atitinkamos teisės, kuri suteiktų galimybę Žemės sklypą naudoti ar disponuoti, ieškovė negali suabsoliutinti savo turimų statinių nuosavybės teisių. Neturint teisių į žemės sklypą, statinių savininko teisė įgyvendinti statytojo teises yra neabsoliuti.

40.       Ieškovė teigė, kad atsakovė NŽT veikė ultra vires, t. y. faktiškai perėmė valdžios subjektų funkcijų vykdymą, kurios priskirtos VTPSI ir VMSA. Sutiktina, jog ginčo Žemės sklype statyba iš esmės galima. Minėta, jog ieškovė, net ir neatitikdama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, galėtų pasinaudoti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatyta teise gauti žemės sklypo savininko sutartį/sutikimą/susitarimą dėl statybos žemės sklype. Tai reiškia, jog atsakovės NŽT argumentas, jog ieškovė neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos ir vien dėl to neturi teisės būti statytoja, pagrįstas tik iš dalies, kadangi, minėta, ieškovė galėtų įgyvendinti statytojo teises ir neatitikdama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, jeigu gautų atsakovės NŽT sutikimą, numatytą Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte. Visgi, įstatyme nenumatyta kokių nors draudimų žemės sklypo savininkui nurodyti vienokio ar kitokio pobūdžio argumentus, kuriais motyvuojamas nesutikimas. Pastebėtina, jog nesutikimas apskritai gali būti nemotyvuojamas, o atsakovė NŽT, nurodydama konkrečius argumentus, gali bendradarbiauti su kitomis valstybės institucijomis ir remtis kitų institucijų pateikiama informacija. Kita vertus, tai nepaneigia kitų NŽT 2019-05-23 rašte nurodytų argumentų.

41.       Apeliantė nurodė, kad sutikimas keisti statinių paskirtį nėra disponavimas žeme. Teisėjų kolegija pastebi, jog Projektu siekiama statinių paskirties keitimo, atliekant kapitalinio remonto darbus (el. b. t. 2, b. l. 46–170). Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog žemės sklypo savininko sutikimas arba susitarimas su statytoju dėl žemės sklypo suteikimo yra sandoris, kurio turinys – konkrečių teisių naudotis žeme apibrėžtomis sąlygomis (žemės sklypo vieta, plotas, suteikimo naudotis terminas, atlyginimas už naudojimąsi, kitos sąlygos) suteikimas statytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018, nutarties 68 punktas). Akivaizdu, jog keičiant statinių paskirtį, atliekant kapitalinio remonto darbus, žemės sklypas teisine prasme bus valdomas ir juo (žemės sklypu) bus naudojamasi (VSTVNDJĮ 2 straipsnio 10 ir 13 dalys). Statybos įstatymo nuostatų kontekste statinio paskirties keitimas, kai atliekami statybos darbai, negali būti vertinamas ir analizuojamas atsietai. Juolab, kad ieškovė ketina disponuoti (vykdyti statybos darbus) statiniuose, kurie stovi ne ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o kitų teisių, kurios suteiktų ieškovei įgyvendinti statytojo teises, ieškovė neturi. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, jog Žemės sklype statybos darbų neplanuojama atlikti. Susipažinus su Projektu matyti, kad statybos darbus planuojama atlikti.

42.       Ieškovė apeliaciniame skundė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog ieškovei neturint Žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisių, atsakovė NŽT neturėjo pagrindo duoti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyto sutikimo, paneigė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto esmę. Viena vertus, į aptartą klausimą apeliacinės instancijos teismas jau atsakė. Ieškovei neatitinkant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo ji gali pasinaudoti galimybe kreiptis į žemės sklypo savininką dėl statytojo teisių įgyvendinimo pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą. Visgi, aptariamas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas numato tik teisę, bet ne pareigą sudaryti susitarimą. Teisę duoti sutikimą/susitarimą/sandorį numatyta duoti žemės sklypo savininkui (šiuo atveju – valstybei priklausančio Žemės sklypo patikėtinei NŽT), tačiau ieškovė negali turėti nepagrįstų lūkesčių, siekdama gauti Statybos įstatyme 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytą sutikimą. Vien tai, kad ieškovės prašymas neprieštarauja įstatymų normoms per se (liet. savaime) nereiškia, kad žemės sklypo savininkas turi duoti sutikimą įgyvendinti statytojo teisę žemės sklype. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija, remdamasi CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir statybą bei valstybės turto disponavimą, valdymą ir naudojimą reguliuojančiais teisės aktais, taip pat nemato pagrindo varžyti Žemės sklypo savininko teisių.

43.       Ieškovė teigia, kad žemės sklypo savininkas gali ginčyti tik šios teisės įgyvendinimo būdą ir tik pateikiant motyvuotus argumentus. Teisėjų kolegija su aptartu ieškovės teiginiu nesutinka. Ieškovė minėtą teiginį grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-403/2019 25 punkte pateiktu išaiškinimu, kad teismas, nagrinėdamas ginčą tarp statytojo ir žemės sklypo savininko, kai šie nesutaria dėl teisės statyti įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl jie nesutaria ir kurio iš jų pozicija (reikalavimai) neatitinka interesų derinimo principo. Visgi, apeliantė ignoruoja aplinkybę, jog analizuojamojoje kasacinio teismo byloje ginčo dėl to, kad statinių (inžinierinių šilumos tinklų) savininkas turi teisę atlikti statybos darbus svetimame žemės sklype nebuvo (žr. kasacinio teismo 2019-07-18 nutarties 19 punktą), tačiau iš esmės buvo ginčijamasi tik dėl statybos darbų atlikimo įgyvendinimo atsakovams priimtinu būdu. Nagrinėjamojoje byloje kilęs principinis ginčas dėl to, jog atsakovė NŽT nesutinka su galimybe ieškovei įgyvendinti statytojos teisę Žemės sklype apskritai. Dėl šios priežasties kasacinio teismo 2019-07-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-403/2019 nurodytas ir ieškovės cituojamas išaiškinimas negali būti laikomas precedentu šiai bylai. Jau minėta, kad žemės sklypo savininkas apskritai neprivalo motyvuoti nesutikimo panaudoti savo žemės sklypą kito neturinčio teisių į sklypą asmens statybų reikmėms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-144-466/2021 kaip tik ir sprendžiamas klausimas, kokiems konkretiems ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams koks konkretus Žemės sklypo plotas reikalingas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-144-466/2021 paskyrė papildomą statinių ir Žemės sklypo teritorijų planavimo ir statybos teismo ekspertizę, kuria be kitų klausimų, pavesta atsakyti į klausimą, kiek statinių faktiškai yra Žemės sklype. Tai reiškia, jog teisminiu keliu nagrinėjamas klausimas, kiek ieškovė statinių, kuriuos nurodo esant Žemės sklype, faktiškai turi. Faktinis statinių turėjimo klausimas reikšmingas, kadangi ieškovei faktiškai neturint statinių Žemės sklype, ji siekia ne statinių rekonstrukcijos, o naujos statybos Žemės sklype. Šio procesinio sprendimo priėmimo momentu nežinoma, kiek faktiškai statinių ieškovė turi ir kiek yra faktiškai statinių, kuriuos siekiama rekonstruoti Projektu.

44.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog ji yra pakliuvusi į teisinį „užburtą ratą“ (lot. circulus vitiosus): atsakovė laikosi pozicijos, jog nauja nuomos sutartis negali būti sudaryta, nes dalis ieškovei priklausančių pastatų neatitinka Žemės sklypo paskirties, tačiau ieškovei siekiant pakeisti pastatų paskirtį atsakovė NŽT atsisako išduoti ieškovei sutikimą, kurio pagrindu ieškovė galėtų kreiptis į VMSA dėl statybą leidžiančio dokumento – leidimo pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, gavimo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atskirų teisių įgyvendinimas būtų susijęs taip, kad neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018, nutarties 47 punktas). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šio procesinio sprendimo priėmimo momentu „užburto rato“ situacijos apskritai nėra, kadangi nežinoma, kiek faktiškai statinių, kurie priklauso nuosavybės teise ieškovei, yra (stovi) Žemės sklype ir kokia konkreti Žemės sklypo dalis galėtų būti ieškovei išnuomota ne aukciono tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad statytojas, prieš statydamas statinį kitam asmeniui priklausančioje žemėje, privalo susitarti dėl žemės naudojimo statiniams statyti su jos savininku ne tik dėl to, kad to reikalauja Statybos įstatymo ir kitos viešosios teisės normos, tačiau to reikalauja ir civilinius santykius reguliuojančios teisės normos, įpareigojančios įgyvendinant savo teises nepažeisti kitų asmenų teisių, įskaitant nuosavybės teisę (CK 1.137 straipsnio 2–5 dalys) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-28 nutartį civilinėje byloje e3K-3-26-701/2018, nutarties 75 punktą). Nenustatyta, kad atsakovė apskritai nesutinka sudaryti Žemės nuomos be aukciono sutarties, tačiau ginčas vyksta dėl to, kokia Žemės sklypo dalis be aukciono galėtų būti lengvatinėmis sąlygomis išnuomota ieškovei. Aptariamu atveju, ieškovė, neturėdama Žemės sklypo nuomos teisės ir esant duomenų apie tai, kad vyksta ginčas dėl to, kiek faktiškai ieškovei priklausančių statinių apskritai Žemės sklype yra (stovi), ieškovė visų pirma turėjo pašalinti teisinį neapibrėžtumą, susijusį su jai priklausančių statinių Žemės sklype nustatymu (tam atsakovė ir prašė pateikti savo lėšomis parengtą Žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga Žemės sklypo dalis). Visgi, ieškovė, nepašalinusi teisinio neapibrėžtumo, kreipėsi į atsakovę NŽT dėl statytojos teisių įgyvendinimo. Juolab, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-11-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-447-916/2018 (žr. aptariamos nutarties 82 punktą) konstatavo, jog tik nustačius, kokio dydžio Žemės sklypas galėjo būti išnuomotas „SKR Baltic“, būtų sprendžiama dėl statinių, nepatenkančių į Žemės sklypą, likimo. Tokia faktinė situacija rodo, kad ieškovė, neužbaigusi vienų procedūrų, inicijuoja kitas, t. y. ieškovė, nesant teisinio aiškumo dėl ieškovės statinių Žemės sklype statuso, prašo juos rekonstruoti bei keisti jų (statinių) paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien jau teisinis neapibrėžtumas dėl ieškovei priklausančių statinių teisinio likimo (šio procesinio sprendimo priėmimo momentu nežinoma, kiek statinių faktiškai egzistuoja, o kiek yra sunykusių ar nebeegzistuojančių) yra savarankiškas teisinis pagrindas neišduoti sutikimo pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą.

45.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog atsakovė NŽT suinteresuota neigti ieškovės nuosavybės teises, o atsakovės NŽT siūlymai nesprendžia situacijos iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas sprendžia tarp šalių kilusius ginčus, tačiau nesvarsto visų įmanomų teisinių būdų konkrečiai situacijai spręsti. Ieškovė yra atstovaujama profesionalių teisininkų, kurie ir turi ieškovei siūlyti galimas situacijos sprendimo alternatyvas. Ieškovė teigia, kad visi ieškovės pastatai yra vientisas funkciškai susijusių statinių kompleksas, tačiau pažymėtina, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau nurodyta, kad turi būti patikrinta, kiek statinių faktiškai yra (stovi) Žemės sklype, o civilinėje byloje Nr. e2-144-466/2021 aptariamos aplinkybės ir yra tiriamos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, jog jos turimi statiniai yra vientisas funkciškai susijusių statinių kompleksas. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė NŽT suinteresuota neigti ieškovės statytojos teises. Priešingai, atsakovė NŽT, atsižvelgdama į jau esančius įsiteisėjusius teismų sprendimus, priimtus šalių atžvilgiu dėl Žemės sklypo nuomos lengvatinėmis sąlygomis, pagrįstai siekia nebesukurti tokių situacijų, kuomet Žemės sklypo nuomos sutartis bei Žemės sklype esantiems statiniams išduoti statybą leidžiantys dokumentai nebūtų naikinami (pripažįstami negaliojančiais) antrą kartą. Tai, kad ieškovės netenkina atsakovės NŽT 2019-05-23 rašte Nr. 992 pasiūlyti ieškovės teisių įgyvendinimo būdai nereiškia, kad atsakovė NŽT turi pasiūlyti tik ieškovę tenkinantį sprendimą.

46.       Apeliantė nurodė, jog negali įgyvendinti nuosavybės teisių ir į tokią situaciją pakliuvo būtent dėl NŽT veiksmų, todėl jai turi būti sudaryta galimybė išeiti iš teisinės aklavietės. Teisėjų kolegija su aptartais teiginiais nesutinka. Dėl situacijos, kurios metu viso Žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta ir ieškovei priklausantiems statiniams išduoti statybos leidimai buvo panaikinti, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog kalta ir pati ieškovė (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018, nutarties 47 punktą).

47.       Teismas sutinka su ieškove, jog bendrąja prasme atsakovė NŽT turi bendradarbiauti ir kooperuotis, siekiant situacijos sureguliavimo. Tai išplaukia iš civilinėje teisėje galiojančios bendrojo pobūdžio pareigos sprendžiant civilinius teisinius santykius bendradarbiauti bei kooperuotis (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis, 6.4 straipsnis, CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, jog egzistuoja dviejų civiline prasme lygiaverčių subjektų teisių interesų priešprieša – ieškovė siekia įgyvendinti statytojos teises savo statiniams, tačiau aptarti statiniai nėra pastatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o atsakovė statytojo teisių įgyvendinimui prieštarauja. Teisėjų kolegija pastebi, jog civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Nagrinėjamos bylos kontekste ieškovė neįrodė, kad egzistuotų įstatymas, kuris leistų ieškovei įgyvendinti statytojos teises valstybei priklausančiame žemės sklype laisva nuožiūra, nesilaikant valstybinio turto naudojimo sąlygų (valstybei priklausantis turtas turi būti naudojamas racionaliai, efektyviai bei siekiant visuomeninės naudos intereso – VSTVNDJĮ 9 straipsnis), o tam, kad būtų galima apskritai svarstyti, ar ieškovė gali įgyvendinti statytojo teises būtina, visų pirma, nustatyti, kiek faktiškai ieškovei nuosavybės teise yra (stovi) statinių, kurie yra Žemės sklype. Priešingu atveju, gali susiklostyti ydinga situacija, kuomet bus nustatyta, kad ieškovė apskritai neturi konkretaus statinio (pvz., statinys sunykęs arba faktiškai neegzistuoja), o valstybinės žemės patikėtinė bus išdavusi sutikimą keisti faktiškai neegzistuojančio statinio paskirtį, atliekant kapitalinį remontą.

48.       Ieškovė nurodė, jog įsiteisėję procesiniai sprendimai taikytini ankstesnei Žemės sklypo nuomos sutarčiai bei jos (ankstesnės nuomos sutarties) pagrindu išduotiems ir teismų panaikintiems dokumentams. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose pažymėta, jog nenustatyta aplinkybių tam, kad ieškovė, praradusi Žemės sklypo nuomos teisę, būtų įpareigota statinius nugriauti, tačiau kartu pripažinta, jog ieškovė neturi teisės į visą Žemės sklypo nuomą lengvatinėmis sąlygomis, kadangi reikia nustatyti, kiek faktiškai statinių yra (žr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-11-22 nutarties 66, 81 punktai). Sprendžiama, jog kol egzistuoja teisinis neapibrėžtumas kiek statinių faktiškai Žemės sklype yra (stovi), ieškovė negali įgyvendinti statytos teisėjų pagal Projekto sprendinius.

Dėl ieškovės nurodytų procesinių pobūdžio apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo

49.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. skundžiamo sprendimo 26 punkte teismas konstatavo, kad ieškovės teiginiai dėl teisės nusipirkti ar išsinuomoti iš valstybės ieškovei priklausančiais statiniais užstatytą ir statiniams eksploatuoti suformuotą žemės sklypą nepagrįsti, todėl tokiu būdu sprendė dėl ieškovės teisės į Žemės sklypo nuomą, nors dėl įpareigojimo sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-144-466/2021. 

50.       Analizuojant aptartus ieškovės argumentus matyti, jog apylinkės teismas skundžiamo sprendimo 26 punkte nurodė tokius teiginius: „Ieškovė „SKR Baltic“, UAB ieškinyje teigia, kad nepaisant pirmiau minėtų įsiteisėjusių teismų sprendimų, ieškovė turi teisę nusipirkti arba išsinuomoti iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, jai priklausančiais statiniais užstatytą ir jiems eksploatuoti suformuotą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo suprojektuotas Detaliuoju planu. Šie argumentai yra nepagrįsti, kadangi galiojančiame administraciniame sprendime – Rašte Nr. 2543 (kurio pagrįstumas ir teisėtumas yra civilinės bylos Nr. e2-144-466/2021 nagrinėjimo dalyku) Nacionalinė žemės tarnyba, yra konstatavusi, jog ieškovei gali būti be aukciono išnuomota tik valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, reikalinga statiniams, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti“. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas aptartais teiginiais siekė akcentuoti tą aplinkybę, jog ieškovė neturi teisės į viso Žemės sklypo nuomą lengvatinėmis sąlygomis, o ne konstatuoti, kad ieškovė neturi teisės apskritai vienokiu ar kitokiu būdu įsigyti Žemės sklypą (ar jo dalį). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors apylinkės teismo teiginiai teisiškai nevisiškai tikslūs, tačiau nesutiktina, jog aptartais teiginiais apylinkės teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Cituoti apylinkės teismo argumentai netikslūs todėl, jog ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-144-466/2021 ir siekia viso Žemės sklypo nuomos lengvatinėmis teisėmis, nors atsakovė NŽT pripažįsta, kad ieškovė turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti tik dalį Žemės sklypo. Kol aptartas klausimas neišnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-144-466/2021, negalima kategoriškai pasisakyti, ar ieškovė turi teisę į viso, ar tik į dalies Žemės sklypo nuomos lengvatinėmis sąlygomis teisę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo apylinkės teismo sprendimo 26 punkte nurodytas teiginys, jog ieškovė neturi teisės nusipirkti ar išsinuomoti iš valstybės Žemės sklypo, kuris užstatytas ieškovei priklausančiais statiniais, teisiškai netikslūs. Net ir pašalinus aptartus apylinkės teismo sprendimo teiginius skundžiamo teismo sprendimo motyvacija ir teisinis rezultatas nesikeičia. Apylinkės teismas ir pats expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nurodė, kad atsakovės NŽT 2018-12-17 raštas Nr. 2543 (el. b. t. 4, b. l. 65–69) yra ginčo kitoje byloje dalykas. Pastebima ir tai, jog nors atsakovės NŽT 2018-12-17 raštas Nr. 2543 ir yra kitos civilinės bylos ginčo objektas, tačiau nei skundžiamo apylinkės teismo sprendimo, nei šios nutarties priėmimo momentu aptartas raštas neprižintas nepagrįstu ir yra galiojantis.

51.       Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog apylinkės teismas atsakovės NŽT raštus nepagrįstai vertino kaip prima facie (liet. įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią). Teisėjų kolegija sutinka su trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, D. V., A. T., J. V., P. V., T. Š., G. Č., M. K., L. C., M. P., L. M., B. L., K. S., B. N., J. N., R. J., M. Z., K. K., V. R., G. J. ir R. Š. atsiliepime nurodytais argumentais, jog skundžiamame sprendime nėra nuorodų į tai, kad koks nors atsakovės NŽT raštas, o ypač atsakovės NŽT 2018-12-17 raštas Nr. 2543, turėtų didesnę įrodomąją galią. Priešingai, iš apylinkės teismo sprendimo matyti, jog jame atsakovės NŽT raštai iš esmės tik percituoti. Vien tai, kad apylinkės teismo sprendimo motyvacija sutampa su konkretaus atsakovės NŽT rašto teiginiais nereiškia, jog konkrečiam NŽT raštui suteikiama prima facie galia. Sutiktina su ieškove, jog atsakovės NŽT raštai byloje vertinti kaip lygiaverčio privataus civilinių teisinių santykių subjekto argumentai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Tokią aplinkybę rodo vien jau tai, kad ieškovė atsakovės NŽT raštus ginčija ne administracinės, o bendrosios kompetencijos teismuose.

52.       Galiausiai, ieškovė kritikuoja apylinkės teismo sprendimą dar ir dėl to, jog jeigu teismas pirmiau įžvelgė konstitucingumo problemą dėl Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, tai turėjo konstitucingumo problemas aptarti sprendime, t. y. teismas nemotyvavo Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto konstitucingumo aspektu, nors prieš tai kėlė abejones, ar Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu nėra neproporcingai ir konstituciškai nepagrįstai apribojama nuosavybės teisė bei ar nėra pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas. Teisėjų kolegija, pasisakydama aptartu klausimu, pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-11 nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, ta apimtimi, kuria statytojo teisių įgyvendinimo galimybės skiriasi priklausomai nuo to, ar statiniai stovi ant suformuotų valstybinės žemės sklypų, ar stovi ant nesuformuotos valstybinės žemės, neprieštarauja Konstitucijai (el. b. t. 8, b. l. 37–42). Konstitucinis Teismas 2019-12-27 sprendimu KT55-S41/2019 (kuriame ištaisytos rašymo klaidos 2019-11-28 sprendimu Nr. KT56-S42/2019) Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą ištirti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto konstituciningumą grąžino nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių abejones dėl Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijai. Tokios aplinkybės rodo, jog Konstitucinis Teismas ieškovės iškeltų abejonių dėl Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto konstitucingumo nelaikė svariomis (teisiškai reikšmingomis). Pastebėtina, jog ieškovė po Konstitucinio Teismo 2019-11-27 sprendimo Nr. KT55-S41/2019 daugiau prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą nereiškė. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą yra teismo teisė, bet ne pareiga (CPK 3 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog nesant papildomų prašymų iš ieškovės pusės ir nesant vidinių teismo abejonių, pareigos kaip nors papildomai motyvuoti teisės akto konstitucingumą nėra. Vien ta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo pradžioje apylinkės teismas tenkino ieškovės prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl konkrečių Statybos įstatymo nuostatų konstitucingumo, nereiškia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turi pagrįsti teisės akto (aptariamu atveju – Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto) atitiktį Konstitucijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje konstitucingumo problemos nėra. Įstatymais sureguliuotos statybos statytojui nepriklausančiame žemės sklype situacijos, o teismų praktikoje jau ir išplėtotas tokių nuostatų aiškinimas bei taikymas.

53.       Kiti (likę) ieškovės „SKR Baltic“, UAB apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi bei teisinio rezultato neįtakoja. Padarius išvadą, kad šio procesinio sprendimo priėmimo momentu negalima nustatyti kiek faktiškai ieškovė nuosavybės teise priklausančių statinių turi Žemės sklype, negalima pripažinti atsakovės NŽT atsisakymo duoti leidimą pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą statinių paskirties keitimui, atliekant kapitalinio remonto darbus, pagal Projekto sprendinius, nepagrįstu. Sutiktina su oponuojančiais proceso dalyviais, jog pripažinus ieškovės teisę Žemės sklype keisti statinių paskirtį, vykdant kapitalinio remonto darbus, pagal Projekto sprendinius, iš esmės būtų sukurtos teisinės prielaidos grįžti į tą faktinę situaciją, kuri buvo prieš priimant įsiteisėjusius teismų sprendimus.

54.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55.       Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovės išlaidos, patirtos už apeliacinio skundo parengimą, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). 

56.       Kiti proceso dalyviai (atsakovė, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dokumentų neteikė.     

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai         Irmantas Šulcas 

        Žilvinas Terebeiza

        Tomas Venckus