Baudžiamoji byla Nr. 1S-17-493/2014

Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00054-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.9.3.; 2.12.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui – privačiam kaltintojui ir kaltinamajam L. T., privačiam kaltintojui ir kaltinamajam V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria nutrauktas privataus kaltinimo procesas ir baudžiamosios bylos medžiaga perduota prokurorui, ir

n u s t a t ė :

Privatus kaltintojas L. T. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka su pareiškimu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo, kaltindamas V. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, tai yra tuo, kad V. V. 2012 m. spalio 15 d. ir 2012 m. spalio 31 d. Kauno apygardos teisme, esančiame A. Mickevičiaus g. 18, Kaune, viešai raštu Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai nagrinėjančiai jo (L. T.) apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (buv. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitiems Kauno apygardos teismo pareigūnams tyčia paskleidė tiesos neatitinkančius, žinomai melagingus, šmeižikiškus bei įžeidžiančius teiginius pareiškėjo atžvilgiu, o būtent: „...noriu atkreipti dėmesį į tai, jog L. G. smurtą prieš mane iššaukė mano atsisakymas pasirašyti ant jo sukurtų fiktyvių sutarčių...“; „šiuose garso įrašuose girdisi kaip L. G. prieš V. V. naudodamas psichologinį šantažą, grasinimus ir fizinį smurtą vertė pasirašinėti ant tuščių A4 formato popieriaus lapų ir vėliau padirbęs sutartis, jų pagrindu bando iš V. V. prisiteisti neegzistuojančias skolas“; „dėl nuolatinių L. G. grasinimų mano ir kitų mano giminaičių atžvilgiu į policiją anksčiau nesikreipėme dėl to, jog L. G. grasindavo, kad jei dėl jo grasinimų mūsų atžvilgiu mes kreipsimės į policiją ir L. G. dėl to suims, už jį atkeršys ir su mumis fiziškai susidoros jo nusikalstamos grupuotės nariai (garso įrašas „L. G. terorizuoja“)“; „viename iš mano teismui pateiktų rašytinių priedų yra atskleisti UAB „E.“ (buvęs pavadinimas UAB „E. K.“) buvę sukčiavimo atvejai...“.

V. V. Kauno apylinkės teismui pateikė priešpriešinį skundą, kaltindamas L. T. nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tai yra tuo, kad L. T. (buv. G.) 2012 m. rugpjūčio 7 d. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui raštu tyčia išsakė žinomai melagingą jį, V. V., apšmeižiantį teiginį: „Suklastotų įkalčių pagrindu (BK 236 str.) pagal žinomai melagingą pareiškimą (BK 235 str.) pradėto privataus kaltinimo proceso Nr. (duomenys neskelbtini)“; be to, nurodytame skunde keturiolika kartų išsakė jo asmenį įžeidžiančius teiginius: „“...prasiskolinęs sukčius ir aferistas V. V....(8 kartus)“, „...šie aferistai...(3 kartus)“, „...sukčiavimo ir aferizmo nusikalstamų veikų...“, „...prasiskolinusio sukčiaus ir žinomai melagingo pareiškėjo...“, „žinomai melagingas pareiškėjas sukčius ir aferistas V. V....“; taip pat aukščiau nurodytame skunde L. T. teismui jį nurodė kaip nepatikimą, nusikaltimus darantį asmenį, kuris neva melagingai įskundė jį dėl smurtinio nusikaltimo: „Suklastotų įkalčių pagrindu pagal žinomai melagingą pareiškimą pradėto privataus kaltinimo proceso Nr. (duomenys neskelbtini) būdu žinomai melagingas pareiškėjas V. V. (...) siekia vienintelio tikslo – 111375 Lt padengimo prievolės išvengimo...“, „...tuo yra vykdoma nusikalstama veika – poveikis kreditorių UAB „E.“ atstovaujančiam asmeniui L. G., kad šis susitaikytų su skolininku/kaltininku V. V., įvykdžiusiu šiame skunde nurodytas itin sunkias nusikalstamas veikas, dėl kurių Kauno apygardos prokuratūroje pradėti tyrimai baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00009/12...“, o taip pat nurodė, kad skundo priede 1 ir 2 L. T. tyčia neįrašydamas žodžio „galimai“ nurodė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2012-04-10 nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00009/2012 buvo priimtas „apklausti asmenį kaip liudytoją apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką“.

Taip pat V. V. nurodo, jog L. T. jį įžeidė ir apšmeižė Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ir Kaišiadorių rajono policijos komisariato darbuotojų akivaizdoje savo 2013 m. balandžio 2 d. prašyme baudžiamojoje byloje Nr.20-9-00394/2012, daugybę kartų įvardindamas V. V. „sukčiumi ir aferistu“.

Be to, laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 15 d. L. T. užsakymu buvo atspausdintas sekančio turinio skelbimas: „2011 m. rugsėjo 19 d. vakare apie 19-20 val. (duomenys neskelbtini) prie šalia Bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nežinomų asmenų buvo sumušti apgirtusi itin įmitusi 51 m. amžiaus moteris R. M. ir apgirtęs galimai vyriškos lyties atstovas 26 m. amžiaus V. V. Mačiusius šį įvykį prašome atsiliepti tel. (...), tuo tyčia raštu per viešojo informavimo priemonę paskleidė tiesos neatitinkančią, šmeižikišką ir įžeidžiančią informaciją, tikslu pažeminti ir apšmeižti jį kitų žmonių akyse.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 4 dalimi, privataus kaltinimo procesas nutrauktas ir baudžiamosios bylos Nr. PK-1375-347/2013 medžiaga perduota prokurorui.

Pareiškėjas L. T. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir atnaujinti privataus kaltinimo procesą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, neišreikalavo baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00934/2012 medžiagos, kurioje yra itin svarbi medžiaga bei faktiniai duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo teiginius apie kaltinamojo nesąžiningumą, taip pat ir specialisto išvada, patvirtinanti, kad skirti L. T. psichiatrinę ekspertizę yra nereikalinga. Be to, pareiškėjas pažymi, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas jį 2012-07-18 nuosprendžiu nuteisė (o Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija paliko šį nuosprendį galioti) kaip visiškai sveiką (pakaltinamą) asmenį. Taigi, pareiškėjo manymu, nutartyje nurodytas reikalavimas paskirti jam stacionarią psichiatrijos ekspertizę yra nepagrįstas. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo baudžiamosioms byloms D. Ročio ir teisėjos J. Naujokienės šališkumo privataus kaltinimo byla net nebuvo pradėta nagrinėti.

Teismo posėdyje pareiškėjas L. T. savo skundą palaikė ir prašė tenkinti, V. V. prašė jį atmesti.

Pareiškėjo L. T. skundas tenkintinas.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutraukė privataus kaltinimo procesą ir bylą perdavė prokurorui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 4 dalimi. Tai, kad teismas nurodė BPK 409 straipsnio 4, o ne 5 dalį, laikytina rašymo apsirikimu, kadangi 2013-07-02 įstatymu Nr. XII-502 BPK 409 straipsnis buvo pakeistas, o šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui, kai nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir pareiškėjo skundu, konstatuoja, kad išvadą, jog kaltinamasis galimai padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, padarė nepagrįstai, remdamasis ne konkrečia bylos medžiaga, bet prielaidomis ir samprotavimais.

Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 5 dalies nuostatos reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą privataus kaltinimo tvarka ir nustatęs, kad yra pakankamai pagrindo manyti, jog kaltinamasis padarė veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, bylą perduoda prokurorui. Šiuo atveju teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui buvo priimtas skubotai, neturint objektyvių duomenų apie tai, kad nusikalstamos veikos, kurias tiriant ir nagrinėjant palaikomas valstybinis kaltinimas, buvo padarytos.

Skundžiamos nutarties išvados, jog būtina spręsti klausimą dėl stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo L. T. ir teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės skyrimo V. V., nesudaro pagrindo nutraukti privataus kaltinimo procesą ir bylos medžiagą perduoti prokurorui, kadangi nėra procesinių kliūčių paskirti tiek stacionarią teismo psichiatrijos, tiek teismo psichiatrinę - psichologinę ekspertizes nagrinėjant baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka.

Taigi vien tuo pagrindu, kad galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurių turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, neturint jokių objektyvių duomenų apie šias nusikalstamas veikas, apylinkės teismas privataus kaltinimo procesą nutraukė nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.

Pareiškėjo skundo argumentai, nesusiję su skundžiama nutartimi išspręstu klausimu, nenagrinėtini. 2014 m. sausio 6 d. Kauno apygardos teisme gautas pareiškėjo skundo patikslinimas, tačiau jo argumentai taip pat nenagrinėtini, kadangi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės pareiškėjui pateikti papildomą skundą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r ė :

Pareiškėjo L. T. skundą tenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. PK-1375-347/2013 grąžinti nagrinėjimui privataus kaltinimo tvarka Kauno apylinkės teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                       Arūnas Paštuolis