(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2017 m. balandžio 27 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė,

sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei,

dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės pažeidimo tyrimą – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) įgaliotai atstovei K. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teismas

n u s t a t ė :

A. J., būdamas bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. 2016 m. spalio 31 d. susidariusią 16 870,84 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, bei tai, kad mokesčių administratorius vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikdamas atsiskaityti su kitais kreditoriais, tuo padarydamas įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą.

(„I. Įstatymo taikymas“)

Administracinė teisena A. J. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo pagrindu buvo pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Iki 2017 m. sausio 1 d. analogiškas pažeidimas buvo numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 506 straipsnio 1 dalyje.

Akmenės rajono apylinkės teismui pateiktame VMI prie LR FM pareiškime nurodyta, kad A. J. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pažeidimas padarytas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., bei paaiškėjo 2016 m. gruodžio 21 d., t. y. ATPK galiojimo metu. ATPK 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Tokios aplinkybės rodo, kad A. J. neteisėta veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. redakcija Nr. XII-1869) 3 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK. Teismas pažymi, kad ATPK 506 str. 1 d.  numatyta, jog įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pagal ANK 120 str. 1 d. nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad už šią veiką švelnesnė administracinė nuobauda numatyta ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, t. y. veikos padarymo metu galiojusiame įstatyme, todėl A. J. veika perkvalifikuotina iš ANK 120 straipsnio 1 dalies į ATPK 506 straipsnio 1 dalį.

(„II. Bylos aplinkybės“)

Teismo posėdyje kreditoriaus VMI prie LR FM įgaliotoji atstovė K. P. palaikė pareiškimą ir prašė skirti bendrovės vadovui A. J. įstatyme numatytos sankcijos vidurkį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta laiku ir tinkamai – teismo šaukimu. A. J. apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismui nepranešė, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla, vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Tyrimo metu 2016 m. gruodžio 8 d. pateiktame paaiškinime A. J. nurodė, kad mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui susidarė dėl Bendrovėje sumažėjusių užsakymų skaičiaus ir sumažėjusio savivaldybės skiriamo finansavimo Bendrovei, dėl ko sumažėjo gaunamos pajamos ir pablogėjo bendrovės finansinė padėtis. Gavęs įplaukų žadėjo mokestines nepriemokas sumokėti artimiausiu metu. Jo manymu, 2017 m. sausio mėnesį gavus naujų užsakymų, bus galima padengti įsiskolinimą (b. l. 23-24).

A. J. kaltė padarius ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta byloje surinktais duomenimis.

ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonių ir įstaigų administracijų vadovų ar administratorių atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).

CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pateiktais byloje duomenimis nustatyta, kad Bendrovė mokesčių mokėtojų registre įregistruota 2011 m. lapkričio 24 d., A. J. direktoriaus pareigas vykdo nuo 2015 m. balandžio 3 d. Siekiant patikrinti įsipareigojimų biudžetui vykdymą, bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, nuo 2016 m. gruodžio 5 d. Bendrovėje pradėtas operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. Tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal pateiktus kasos apskaitos dokumentus, banko sąskaitų išrašus, atskaitingų asmenų piniginių lėšų judėjimo dokumentus, įmonių debitorinių ir kreditorinių skolų apskaitos dokumentus. VMI prie LR FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. lapkričio 25 d. duomenimis, Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui yra 16 767,18 Eur, iš jų : 8 880,97 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 297,40 šio mokesčio delspinigių, 6 368,09 Eur Gyventojų pajamų mokesčio ir 543,31 Eur šio mokesčio delspinigių, 500,00 Eur avansinio pelno mokesčio ir 82,66 Eur šio mokesčio delspinigių, 79,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 8,55 Eur šio mokesčio delspinigių, 7,20 Eur aplinkos teršimo mokesčio delspinigių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 m. sausio mėnesio. Priverstinis išieškojimas vykdomas nuo 2015 m. vasario 2 d. 2016 m. gruodžio 8 d. Bendrovės vadovas supažindintas su operatyvaus patikrinimo išvada, jam įteiktas priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius. Pagal Bendrovės pateiktą informaciją, tikrinamu laikotarpiu Bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“, AB „DNB bankas“ piniginių lėšų judėjimo nebuvo, lėšų likučiai 0,00 Eur. Kituose bankuose Bendrovė atsiskaitomųjų sąskaitų neturi. Valstybės įmonių „Registrų centras“ ir „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. VMI prie LR FM išnagrinėjus Bendrovės pateiktus trijų atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų dokumentus nustatyta, kad tikrinamo laikotarpio pradžiai lėšų likutis pas atskaitingus asmenis buvo 34 509,74 Eur, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. atskaitingiems asmenims išmokėta 31 299,18 Eur. Per tikrinamą laikotarpį išleista 72 564,40 Eur, iš jų : 57 373,97 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas, 8 342,42 Eur išmokėta darbo užmokesčio, 2 713,74 Eur išmokėta dalis paskolos, 1 900,00 Eur pervesta VMI prie LR FM, 1 234,57 Eur grąžinta atskaitingam asmeniui, 970,00 Eur sumokėta Sodrai, kitos išlaidos – 29,70 Eur. Laikotarpio pabaigai Bendrovės skola atskaitingiems asmenims – 6 755,48 Eur (b.l. 18-20). Iš VMI prie LR FM pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovė  turėjo galimybę su valstybės biudžetu pilnai atsiskaityti 2016 m. balandžio 2 d., kai nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 17 698.11 Eur, tačiau to nepadarė ir tądien 34 030,35 Eur buvo pervesta A. J.. Iš viso, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. Bendrovė tiekėjams už prekes ir paslaugas bei kitiems kreditoriams, neįskaitant valstybinių institucijų sumokėjo 66 950,96 Eur, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką, kuri 2016 m. spalio 31 d. sudarė 16 870,84 Eur (b.l. 2-8).

Byloje esantys rašytiniai duomenys, t. y. operatyvaus patikrinimo pažyma, VMI prie LR FM duomenų bazės išrašo kopijos apie mokesčių mokėtojo aktualius duomenis, mokestinės nepriemokos balansų kopijos, avanso apyskaitos išrašo kopija, A. J. rašytinis paaiškinimas  patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie LR FM, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui, bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Bendrovės vadovas A. J., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, tai jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie LR FM, bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovei nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl jai buvo privalu laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Bendrovės vadovas kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį laikytina kreditoriaus teisių pažeidimu.

(„III. Nuostolių atlyginimas“)

Pareikštu prašymu VMI prie LR FM prašo priteisti iš A. J. 16 870,84 Eur nuostoliams atlyginti. Prašymą motyvavo tuo, jog laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. Bendrovė disponavo pakankamomis piniginėmis lėšomis ir buvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriumi – VMI prie LR FM. Kadangi tarp Bendrovės vadovo A. J. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl iš jo turi būti priteistas nuostolių (žalos) atlyginimas.

Vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą ir dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, nustatančios deliktinę civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikiamą žalos ir nuostolių sampratą, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Deliktinė civilinė atsakomybė pasireiškia tik nuostolių atlyginimu (CK 6.245 straipsnio 4 ddalis.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad A. J. nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nurodytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, bei konstatavus, jog šiais savo veiksmais A. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 506 straipsnio 1 dalyje ir atsižvelgiant į byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog dėl A. J., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, neteisėtų veiksmų, pažeidžiant  CK 6.9301 straipsnio reikalavimus, kreditoriui VMI prie LR FM atsirado 16 870,84 Eur žala (nuostoliai), už kuriuos atsakingas A. J..

Kadangi dėl susidariusių nuostolių atsakingas UAB (duomenys neskelbtini)vadovas A. J., t. y. tarp jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, dėl nuostolių susidarymo kaltas A. J., todėl ir pareiga atlyginti nuostolių sumą atsiranda jam.

(„IV. Administracinė nuobauda“)

Teismas, spręsdamas A. J. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas nuosavybei), atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat                   A. J. asmenybę (dirbantis, neteistas, administracine tvarka ne kartą baustas, taip pat ir už nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir statistika, turi galiojančių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant A. J. baudą, jos dydį nustatant artimą ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos minimaliam dydžiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 302 straipsniais,  37 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1600,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Priteisti iš A. J. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, naudai 16 870,84 (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų, 84 ct) nuostoliams atlyginti.

Išaiškinti A. J., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 1001.

Turtinis nuostolis turi būti atlygintas ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos (ATPK 341 str.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti:

– baudos paskyrimo dokumento numerį (A6.-53-1022/2017) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą - 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                      Auksė Balkaitienė