Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-478/2021

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. Č. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės (11 mėnesių 14 dienų) dalimi, jai paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityta L. Č. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. spalio 10 d. iki 2006 m. gruodžio 28 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti valstybės naudai iš L. Č. 53,13 Eur (penkiasdešimt tris Eur 13 ct) pajamas, gautas iš nusikalstamos veikos.

Iš kaltinamosios L. Č. sulaikymo metu paimtus 40 eurų nuspręsta užskaityti iš L. Č. konfiskuotinos sumos daliniam padengimui, šią sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. 

L. Č. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2006 m. spalio 10 d. veika) išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       L. Č. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą platinti, iki 2006 m. gegužės 31 d., savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau kaip 1,346 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,865 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos;

tęsdama neteisėtus veiksmus, nukreiptus į neteisėtų pajamų gavimą, 2006 m. gegužės 31 d. apie 16.30 val. minėtas 0,227 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 0,461 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,230 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, už 35 litus neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2006 m. gegužės 31 d. patvirtintą nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. 05-018s;

tęsdama neteisėtus veiksmus, nukreiptus į neteisėtų pajamų gavimą, 2006 m. birželio 1 d., apie 14.30 val. minėtas 0,254 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 0,507 g milelių, kurių sudėtyje yra 0,254 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, už 35 litus neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2006 m. gegužės 31 d. patvirtintą nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. 05-018s;

tęsdama neteisėtus veiksmus, nukreiptus į neteisėtų pajamų gavimą, 2006 m. birželio 2 d., 09.45 val. minėtą 0,384 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, už 30 litų pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2006 m. gegužės 31 d. patvirtintą nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. 05-018s;

tęsdama neteisėtus veiksmus, nukreiptus į neteisėtų pajamų gavimą, 2006 m. birželio 6 d., apie 15.50 val., minėtus 0,436 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,197 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, už 20 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2006 m. gegužės 31 d. patvirtintą nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. 05-018s;

tęsdama neteisėtus veiksmus, nukreiptus į neteisėtų pajamų gavimą, 2006 m. birželio 8 d., apie 15.50 val., minėtą 0,447 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,195 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, už 20 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2006 m. gegužės 31 d. patvirtintą nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. 05-018s;

tęsdama neteisėtus veiksmus, nukreiptus į neteisėtų pajamų gavimą, 2006 m. birželio 14 d. 16.40 val. minėtus 0,476 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,232 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, už 20 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2006 m. gegužės 31 d. patvirtintą nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. 05-018s;

tęsdama neteisėtus veiksmus, nukreiptus į neteisėtų pajamų gavimą, 2006 m. birželio 19 d., apie 17.45 val. minėtą 0,475 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,238 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, už 20 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2006 m. gegužės 31 d. patvirtintą nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. 05-018s.

2.       Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad L. Č. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jos kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajai bausmę, teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, nuteistosios asmenybę, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

3.       Nuteistoji L. Č. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį, pritaikyti BK 641 straipsnį ir paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti viena trečiąja dalimi, pritaikyti BK 75 straipsnį (2015-03-13 redakcija) ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

3.1. Skunde apeliantė nurodo, kad teismo posėdyje kalta prisipažino pilnai, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinus jos prisipažinimą, buvo prašoma bylą nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, kadangi su pareikštu kaltinimu sutiko, kalta prisipažino, o aplinkybės buvo visiškai aiškios, tačiau teismas nusprendė atlikti dalinį tyrimą, t. y. apklausti liudytoją O. Č. dėl kratos metu 2006 m. spalio 10 d. metu surastų narkotinių medžiagų - 1,576 g kanapių dervos. Apklausus kaltinamąją ir liudytoją O. Č., bei pagarsinus bylos medžiagą, prokuroras pateikė teismui prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, kuriame apeliantė buvo kaltinama vienos tęstinės nusikalstamos veikos padarymu. Pagarsinus kaltinimą, ji kalta prisipažino pilnai, pakeitus kaltinimą, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Dėl 2006 m. spalio 10 d. epizodo ją teismas išteisino. Vertinant tai, kas išdėstyta, apeliantės manymu, byloje iš esmės buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teismas turėjo vadovautis BPK 641 straipsniu ir, skiriant bausmę, ją sumažinti viena trečiąja dalimi. 

3.2. Apeliantė prašo jos atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Skunde nurodo, kad 2006 metais, t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu, galiojo 2003 m. gegužės 1 d. BK 75 straipsnio redakcija, kurioje nebuvo galimybės bausmės vykdymą atidėti asmeniui, kaltinamam sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau 2015 m. kovo 13 d. buvo priimta baudžiamojo kodekso 75 straipsnio redakcija, pagal kurią asmeniui, nuteistam už tyčinį nusikaltimą ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apeliantės manymu, vadovaujantis BK 3 straipsniu, turėjo būti sprendžiama galimybė taikyti BK 75 straipsnį, kadangi pagal 2019 m. liepos 5 d. redakciją, BK 75 straipsnyje 8 dalyje yra nurodyta, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir šios straipsnio nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismas, skirdamas jai bausmę, nurodė, kad po nusikaltimo padarymo praėjo net 14 metų, naujų nusikalstamų veikų nuo to laikotarpio kaltinamoji nepadarė, kas leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad nuteistoji per visą minėtą laikotarpį tinkamai įvertino savo nusikalstamą elgesį, dėl jo gailisi. Apeliantės nuomone, tokiu būdu teismas iš esmės konstatavo, kad yra pagrindas manyti, kad ji ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Ji sutinka, kad jos slapstymasis nuo teismo vertintinas neigiamai, tačiau teismas turėjo įvertinti ir jos įvardintas išvykimo iš Lietuvos priežastis (noras užauginti anūkus, padėti šeimos nariams). Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, apeliantės vertinimu, teismas turėjo įvertinti galimybę taikyti jai BK 75 straipsnį (2015-03-13 redakcija) ir bausmės vykdymą atidėti.

4.       Atsiliepimu į nuteistosios L. Č. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Sabaitis prašo L. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, bausmės skyrimo nuteistajai klausimą išsprendė tinkamai, vadovavosi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

5.       Nuteistosios L. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

6.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

7.       Apeliaciniame skunde neginčijama L. Č. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei veikos kvalifikavimas, taip pat neginčijama nuosprendžio dalis dėl L. Č. išteisinimo, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas, paskirdamas bausmę, nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų bei neaptarė BK 75 straipsnio taikymo galimybės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma L. Č. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas L. Č. bausmę ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Teismas įvertino, kad L. Č. padarė vieną tęstinį, susidedantį net iš aštuonių epizodų, sunkų nusikaltimą, praeityje ji ne kartą teista už analogiškas veikas, kas leido pagrįstai teigti, jog nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų kaltinamosios vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Vertindamas L. Č. asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimą ji padarė neišnykus teistumui, būdama lygtinai paleista iš įkalinimo įstaigos, bylos nagrinėjimo metu pasislėpė nuo teismo, buvo ieškoma 12 metų, kas davė teismui pagrindą manyti, jog kaltinamoji nenori laikytis įstatymų reikalavimų, ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus inkriminuojamą nusikaltimą numatančio BK straipsnio sankcijoje numatyta vienintelę bausmę – laisvės atėmimą. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad dėl neteisėtų veiksmų pripažino ir gailisi, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad po nusikaltimo padarymo praėjo net 14 metų, naujų nusikalstamų veikų nuo to laikotarpio ji nepadarė, todėl paskyrė L. Č. bausmę, artimą minimaliam straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui. Skunde nurodytos pasislėpimo nuo teismo priežastys – noras padėti šeimos nariams negali švelninti nuteistosios atsakomybės ir pateisinti tokio jos elgesio.

Dėl BK 641 straipsnio taikymo

9.       Apeliantės prašymas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas netenkintinas. BK 641 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nors bylos duomenys patvirtina, kad L. Č. prisipažino kalta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad, siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, teismas atliko įrodymų tyrimą, kvietė paklausai liudytojus, BPK 276 straipsnio numatyta tvarka pagarsino įslaptinto liudytojo parodymus, tyrė rašytinę bylos medžiagą. Akivaizdu, kad BK 641 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų taikyti apeliantei minėto straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje nėra, nes, priešingai nei teigiama skunde, baudžiamojoje byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajai bausmę, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. 

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

10.       Prašymą aptarti galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas apeliantė grindžia tuo, kad nors 2006 metais, t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu, galiojo 2003 m. gegužės 1 d. BK 75 straipsnio redakcija, kurioje nebuvo galimybės bausmės vykdymą atidėti, asmeniui, kaltinamam sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau 2015 m. kovo 13 d. buvo priimta baudžiamojo kodekso 75 straipsnio redakcija, pagal kurią asmeniui, nuteistam už tyčinį nusikaltimą ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, todėl, apeliantės manymu, turi būti vadovaujamasi BK 3 straipsniu ir taikytas jos padėtį švelninantis įstatymas.

11.       Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., t. y. jau po L. Č. nusikalstamos veikos padarymo, pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau galiojo 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeista BK 75 straipsnio redakcija (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.), tačiau pagal jos nuostatą už sunkius nusikaltimus, numatytus be kita ko ir XXXVII skyriuje, kuriam priskiriamas L. Č. padarytas nusikaltimas, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Remiantis aptartu, darytina išvada, kad nuosprendžio priėmimo metu buvo įstatyminis pagrindas vadovautis 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 priimta BK 75 straipsnio redakcija ir spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo apeliantei galimybės. Tačiau, net ir esant šiam formaliam pagrindui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuomet, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Suprantama, kiekvienas toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymas yra teismo diskrecinė teisė, todėl pagal įstatymą teismui nekyla pareiga kiekvieną kartą teismo baigiamajame akte pateikti argumentus, kodėl bausmės vykdymas neatidedamas ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantė ne kartą teista už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, būdama lygtinai paleista iš įkalinimo įstaigos, bylos nagrinėjimo metu buvo pasislėpusi, jos atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, buvo ieškoma 12 metų, leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajai nebus pasiekti be realaus bausmė atlikimo, todėl taikyti L. Č. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

12.       Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį L. Č. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistosios L. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai        Jūratė Jakubonienė

        Algirdas Remeika

        Gytis Večerskas