Civilinė byla Nr. e2A-755-1120/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00438-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.39.2.6.4.10.; 3.3.1.11.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje filialą, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir pagal atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Lexforis“ dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ir atsakovas, draudikas), kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo sprendimą byloje Nr. PCAD/18/00038 pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lexforis“ (toliau – ir bankroto administratorė, draudėja) veiksmus (neveikimą) negrąžinant (negalint grąžinti) ieškovei nepagrįstai išsimokėtos 108 052,20 Eur sėkmės mokesčio sumos; 2) priteisti iš atsakovo 57 900 Eur draudimo išmoką; 3) priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Lexforis“. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-174/2015 grąžino ieškovei 439 404,05 Eur sumą. Nurodytą sumą grąžinus, bankroto administratorė UAB „Lexforis“ išsimokėjo sau 168 552,20 Eur sumą kaip administratoriaus atlyginimą ir sėkmės mokestį nuo 439 404,05 Eur sumos.
3. Ieškovės kreditorė AB „Baltic Research“, laikydamasi pozicijos, kad 108 052,20 Eur suma kaip sėkmės mokestis buvo išmokėta neteisėtai ir nepagrįstai, pareiškė netiesioginį ieškinį UAB „Lexforis“. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei 108 052,20 Eur žalos atlyginimą iš UAB „Lexforis“. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, tačiau nurodė, kad byloje pareikštas reikalavimas dėl neteisėtai nurašyto sėkmės mokesčio atitiko nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be pagrindo institutą, o ne civilinės atsakomybės institutą. Pažymėjo, kad bankroto administratorės UAB „Lexforis“ civilinės atsakomybės už be pagrindo iš jos administruojamos bendrovės įgytų lėšų iššvaistymą klausimas gali būti keliamas nustačius, kad priteistos 108 052,20 Eur sumos išieškojimas iš UAB „Lexforis“ nėra įmanomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą.
4. Pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus, antstolis iš bankroto administratorės UAB „Lexforis“ išieškojo 21 893,35 Eur sumą ir sudaręs išieškojimo negalimumo aktus Nr. SI8-43069, Nr. SI8-43070 2018 m. liepos 23 d. patvarkymais grąžino vykdomuosius dokumentus išieškotojui (ieškovei). Tokiu būdu UAB „Lexforis“ liko skolinga ieškovei 97 401,92 Eur sumą.
5. Ieškovės nuomone, yra atsiradusios visos UAB „Lexforis“ civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi visos nepagrįstai įgytos 108 052,20 Eur sėkmės mokesčio sumos išieškojimas iš UAB „Lexforis“ tapo neįmanomas. Ieškovė 2018 m. gegužės 24 d. pateikė atsakovui (bankroto administratorės draudikui) pretenziją dėl draudžiamojo įvykio, prašė išmokėti maksimalią 57 900,00 Eur draudimo išmoką dėl neteisėtų bankroto administratorės UAB „Lexforis“ veiksmų atliekant ieškovės bankroto administravimo procedūras.
6. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Balctic Insurance Company“ Lietuvoje filialą, Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį UAB „Lexforis“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2018 m. sausio 16 d. UAB „Lexforis“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sudarytą bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo sutartį Nr. PCAD 049010 (toliau – ir ginčijama draudimo sutartis) nuo jos sudarymo momento.
7. Ieškinyje atsakovas (draudikas) paaiškino, kad UAB „Lexforis“ pasirašydama draudimo sutartį nenurodė to fakto, kad UAB „Lexforis“ atžvilgiu yra iškelta civilinė byla su ženklia ieškinio suma, o tai sudaro pagrindą sudarytą draudimo sutartį pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 3 dalies pagrindu.
8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019 m. kovo 28 d. nutartimi buvo sujungta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6067-566/2019 pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB „Lexforis“ dėl bankroto administratorės civilinės atsakomybės draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-621-253/2019 pagal ieškovės BUAB „PAJŪRIO METALO KONTRUKCIJOS“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-6067-566/2019 buvo perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovo 57 900 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį UAB „Lexforis“ dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš CK 6.993 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kad tam, jog draudimo sutartį būtų galima pripažinti negaliojančia, pripažįstant informacijos neatskleidimą tyčiniu, būtina įrodyti draudėjo ketinimą sąmoningai suklaidinti draudiką ir iš to gauti naudos. Kadangi nagrinėjamo ginčo atveju aplinkybė, jog ginčo sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, todėl ieškovė turėjo įrodyti atsakovo / jo vardu veikusio atstovo sąmoningą ketinimą suklaidinti draudiką ir iš to gauti naudos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
11. Pirmosios instancijos teismas įvertino AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašymo sudaryti draudimo sutartį turinį, kaip pagrindinį dokumentą vertinant draudimo riziką, taip pat UAB „Lexforis“ 2016 m. liepos 13 d. rašto (reg. Nr. DOK-12765) turinį, liudytojos paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas byloje nesant duomenų, jog prieš sudarant draudimo sutartį draudikas raštu ar žodžiu būtų prašęs papildomos informacijos, reikalingos draudimo sutarčiai sudaryti, prašymas draudėjos nepasirašytas bei atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklų (toliau – Taisyklės) 15 punkto nuostatas, kad draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai administratorius nepateikia draudikui Taisyklių 14 punkte nurodytos informacijos, darė išvadą, jog draudiko reikalavimas pripažinti negaliojančia UAB „Lexforis“ 2018 m. sausio 16 d. pasirašytą su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo sutartį Nr. PCAD 049010 nuo jos sudarymo momento bei taikyti restituciją yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CK 1.5 straipsnis, 6.987 straipsnis, 6.993 straipsnio 1–4 dalys, 6.994 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje turi būti taikoma bendroji civilinės atsakomybės taisyklė, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
13. Bankroto administratorės veiksmų teisėtumas vertintinas pagal tai, ar teismine tvarka konstatavus, jog UAB „Lexforis“ be teisėto pagrindo įgijo iš jos administruojamos įmonės
108 052,20 Eur sumą, visos nurodytos sumos negrąžina. Administratorė, nusirašydama sėkmės mokestį, veikė ne pagal teisės reikalavimus. Tokius veiksmus pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtais.
14. UAB „Lexforis“ visą 108 052,20 Eur sumą išleido (reg. Nr. DOK-16415) savo reikmėms. Vykdymo proceso metu išieškota 21 893,35 Eur suma. Posėdžio metu UAB „Lexforis“ vadovas nurodė, jog dabartiniu metu administruoja tik vieną įmonę, todėl galimybių sugrąžinti likusią skolą nėra. Kadangi skola sudaro 97 401,92 Eur sumą, konstatuotina, kad ieškovei padaryta tokio dydžio žala. Tarp bankroto administratorės veiksmų neteisėtai pasiėmus sėkmės mokestį ir ieškovei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
15. UAB „Lexforis“ kaltę pirmosios instancijos teismas vertino kaip neatsargumą, nes bankroto administratorė, savo rizika pasiėmusi iš administruojamos įmonės lėšų sėkmės mokestį ir jį panaudojusi savo reikmėms protingai neįvertino (nevertino) rizikos, kad negebės šių lėšų grąžinti, todėl nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CPK 185 straipsnis).
16. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad dėl neteisėtų bankroto administratorės veiksmų ji realią žalą patyrė 2018 m., kas laikytina žalos atsiradimo momentu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties 25 punkte išsakyta pozicija, jog nustačius, kad 108 052,20 Eur sumos išieškojimas iš UAB „Lexforis“ nėra įmanomas, galėtų būti keliamas jos civilinės atsakomybės už be pagrindo iš jos administruojamos bendrovės įgytų lėšų iššvaistymo klausimas. Tuo metu galiojo 2018 m. sausio 15 d. atsakovės išduotas draudimo polisas Nr. PSAD 056326. Atsižvelgiant į tai, kad žala atsirado galiojant draudimo sutarčiai, teismas darė išvadą, kad Taisyklių 8.6 punkto nuostatos nesudaro pagrindo įvykio nelaikyti draudžiamuoju ir panaikino atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sprendimą byloje Nr. PCAD/18/00038 pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu UAB „Lexforis“ veiksmus (neveikimą) negrąžinant (negalint grąžinti) BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ nepagrįstai išsimokėtos 108 052,20 Eur sėkmės mokesčio sumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovė AAS „Baltic Insurance Company“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo atmesti, o atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį UAB „Lexforis“ dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Taisyklių 14 punkte nurodoma, kad sudarydamas draudimo sutartį, administratorius privalo draudikui pateikti draudiko prašomą administratoriui žinomą ir svarbią draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti, išskyrus Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) nustatytas išimtis. Ginčijama draudimo sutartis buvo sudaryta per draudimo brokerį UAB "Rizikos cesija". Visas draudimo sutarties sudarymo aplinkybes su draudėju derino būtent brokerio darbuotoja, t. y. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. P.. Būtent ji, remiantis UAB „Lexforis“ vadovo pateikta informacija, ir užpildė prašymą sudaryti draudimo sutartį. UAB „Lexforis“ vadovo buvo paprašyta atsakyti į visą eilę klausimų, kurie buvo būtini pildant prašymą ginčijamai sutarčiai sudaryti, įskaitant ir klausimą ar per pastaruosius 5 metus draudėjui buvo pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo, susiję su draudėjo veikla ir ar yra aplinkybių, kurios gali būti pagrindu draudėjui pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Draudimo brokeris neturi jokio suinteresuotumo neatskleisti ir neįrašyti draudėjo teikiamos informacijos į prašymą sudaryti draudimo sutartį. Tuo tarpu, draudėjas suinteresuotas materialiai neatskleisti informacijos apie pareikštus ieškinius ar apie ateityje galimus jo atžvilgiu reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tuo pagrindu, kad nuo šios informacijos priklauso ir rizikos vertinimas, ir draudimo įmokos dydis. Tai visa apimtimi atitinka CK 6.993 straipsnio 4 dalyje keliamus reikalavimus, kai draudimo sutartį galima pripažinti negaliojančia.
17.2. Kaip nurodė apklausta liudytoja draudimo brokerė G. P., į klausimus, ar per pastaruosius 5 metus draudėjui buvo pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo, susiję su draudėjo veikla, ir ar yra aplinkybių, kurios gali būti pagrindu draudėjui pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, UAB „Lexforis“ vadovas nenurodė, kad bankroto administratoriui būtų pareikšti ar gali būti pareikšti ateityje ieškiniai dėl žalos atlyginimo (2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 40 sek. – 09 min. 14 sek.), nors civilinės bylos UAB „Lexforis“ atžvilgiu jau buvo iškeltos.
17.3. UAB „Lexforis“ nėra kreipęsis jokia forma į draudiką ir nėra pranešęs apie jam pareikštą ieškinį ir apie reikalavimą grąžinti 108 052,20 Eur sumą, nors procesas tęsiasi jau nuo 2015 metų. Ginčijama sutartis šiuo atveju buvo kitos sandorio šalies – UAB „Lexforis“ – nesąžiningų veiksmų rezultatas.
17.4. Draudėja UAB „Lexforis“ pažeidė Taisyklių 22 punktą, numatantį nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo dienos pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka Taisyklių 4 ir 5 punktuose nurodytas sąlygas. CK 6.1012 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu draudėjas neįvykdo pareigos pranešti apie draudžiamąjį įvykį, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti.
17.5. UAB „Lexforis“ nuo UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ sąskaitos nusirašė 168 552,20 Eur dar 2015 metų spalio mėnesį. Kreditoriai su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą dėl nepagrįstai išsimokėto sėkmės mokesčio kreipėsi 2016 metais. 2016 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos teismas ieškinį patenkino ir priteisė iš UAB „Lexforis“ 108 052,20 Eur žalos atlyginimo. Įvykio dienai 2015 m. nei atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, nei „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialo draudimo polisais suteikiama draudimo apsauga negaliojo.
17.6. Pirmosios instancijos teismas, įvardindamas bankroto administratorės neteisėtą veiksmą, aiškiai turėjo nustatyti ir tokio veiksmo atlikimo momentą, t. y. 2015 m. Tai reiškia, kad neteisėto veiksmo, atlikto 2015 m., neapima draudimo apsaugos laikotarpis pagal polisą PCAD 049010 ir dėl to nėra tenkinama viena iš Taisyklėse nustatytų privalomų įvykio pripažinimo draudžiamuoju (reikalavimo tenkinimo) sąlygų – bankroto administratoriaus neteisėti veiksmai privalo būti atlikti draudimo sutarties galiojimo metu (Taisyklių 4.3. p.).
17.7. Bankroto administratorės veiksmai akivaizdžiai turėtų būti vertinti arba kaip tyčiniai, arba kaip didelis neatsargumas, prilygintas tyčiai. 2015–2016 m. UAB „Lexforis“ išsimokėjusi sėkmės mokestį išleido lygiai tiek pat, kiek gavo pajamų. 2019 m. rugsėjo 18 d. pažymoje, pateiktoje į bylą, UAB „Lexforis“ nurodo, kad 2015–2016 m. gavo pajamų 168 552 Eur. 2015 m. išleido 168 552 Eur – įmonė išsimokėjo dividendus, darbo užmokestį, vien kanceliarinėms prekėms išleido 9 297 Eur. Akivaizdu, kad UAB „Lexforis“ puikiai žinodama apie galimas sėkmės mokesčio išsimokėjimo pasekmes, siekė, kad bendrovės sąskaitoje neliktų lėšų.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės teisių perėmėja UAB „MBAUTO GROUP“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
18.1. Atsakovas apeliaciniame skunde neneigia pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės, jog draudėja UAB „Lexforis“ dar 2016 m. liepos 13 d. raštu (reg. Nr. DOK-12765) nurodė atsakovui (kaip teisių perėmėjui) faktines aplinkybes apie draudėjai pareikštus reikalavimus. Teikiant informaciją ginčijamai draudimo sutarčiai sudaryti 2018 metais (pildant 2018 m. sausio 11 d. prašymą), draudimo rizikai reikšmingos aplinkybės atsakovui jau kurį laiką buvo žinomos, todėl CK 6.993 straipsnio 3 dalies ir, atitinkamai, CK 1.91 straipsnio normos negali būti taikomos.
18.2. Pažymėtina, kad informacija apie UAB „Lexforis“ iškeltą bylą, jos eigą, taip pat joje priimtus teismų procesinius sprendimus yra viešai prieinama – šią informaciją galima gauti pasinaudojus paprasčiausia paieška internete. Pavyzdžiui, įvedus “Google” paieškoje raktinius žodžius “Lexforis bylos” pateikiamos nuorodos net į kelias viešai prieinamas interneto svetaines (pvz., www.rekvizitai.vz.lt, www.eteismai.lt), kuriose pateikti visi priimti teismų procesiniai sprendimai.
18.3. Dėl liudytojos G. P., dirbusios draudimo brokere ir tarpininkavusios sudarant ginčijamą draudimo sutartį, parodymų, būtina atkreipti dėmesį, kad liudytoja teiravosi draudėjos atstovų, ar nepasikeitė ankstesnė informacija draudimo sutarčiai sudaryti ir iš draudėjos atstovų prašė pateikti tiktai pasikeitusius, palyginus su ankstesniais, duomenis (apie pareikštus reikalavimus atsakovas jau buvo informuotas). Be to, liudytoja savo pačios užpildyto prašymo jokia forma nederino su draudėja, o persiuntė tiesiogiai atsakovui. Būtent atsakovas, kaip draudikas, visais atvejais įvertina visus savo turimus – ne tik nurodytus pateiktame prašyme, tačiau ir kitus turimus – duomenis, ir būtent atsakovas, įvertinęs visus turimus duomenis (įskaitant draudimo rizikas) priima sprendimus dėl draudimo sutarčių (ne)sudarymo ir konkrečių draudimo sutarčių sąlygų.
18.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartyje, kuri palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi, nurodė, kad pats sėkmės mokesčio išsimokėjimas 2015 m. turėtų būti vertinamas ne deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, o taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą. Draudėjos civilinė atsakomybė kiltų būtent šioje byloje nagrinėjamu pagrindu – jeigu draudėja negrąžintų ar negalėtų grąžinti nepagrįstu praturtėjimu pripažintos sumos. Atitinkamai, 2018 m. ieškovei gavus pranešimą apie priteistos sumos išieškojimo negalimumą, atsirado ieškovės subjektinė teisė reikalauti draudėjos veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo ir šios žalos užtikrinimui skirtos draudiminės apsaugos taikymo.
18.5. Argumento dėl draudėjos kaltės formos atsakovas nekėlė nei ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, nei proceso pirmosios instancijos teisme metu. Šis argumentas pirmą kartą panaudotas tiktai atsakovo apeliaciniame skunde. Tiek ikiteisminėje stadijoje pateiktame atsakovo 2018 m. liepos 9 d. rašte Nr. TD2641761, tiek ir į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovas nurodė nepripažįstantis įvykio nedraudžiamuoju kitais pagrindais, tačiau ne apeliaciniame skunde nurodomu savarankišku pagrindu, jog žala neva padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjos veiksmais. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis (atsikirtimais), kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.
18.6. Draudėjos UAB „Lexforis“ patirtas išlaidas 2015–2016 m. sudarė visiškai įprastos ir teisėtos bet kurios įmonės einamajai veiklai būdingos išlaidos, pavyzdžiui, privalomiesiems mokesčiams (PVM, socialinio draudimo ir kt.), darbuotojų darbo užmokesčiui, draudėjos veiklai vykdyti būtinų patalpų bei transporto priemonių nuomai, draudėjos veiklai aktualioms teisinėms paslaugoms apmokėti, kitoms būtinosioms veiklos išlaidoms. Reikalavimai draudėjai grąžinti be pagrindo gautas sumas buvo pareikšti tiktai 2016 m. birželio 21 d., t. y. praėjus beveik metams nuo atitinkamų sumų išmokėjimo dienos – taigi, nors ir klaidingai, draudėja turėjo pakankamai ilgą laiką pagrindo manyti, jog gautos lėšos yra jos teisėtos pajamos ir, atitinkamai, planuoti teisėtas išlaidas. Draudėja, 2016 m. vasarą sužinojusi apie pareikštus reikalavimus grąžinti dar 2015 m. gautas sumas, neatliko jokių tyčinių veiksmų, siekiant šių reikalavimų nevykdyti – priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad iš savo gaunamų pajamų ir kito turto draudėja grąžino ženklią dalį priteistos sumos – 21 893,53 Eur, o likusios sumos negali grąžinti dėl objektyvių priežasčių – neturėjimo pakankamai turto ir pajamų.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „Lexforis“ prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą nepakeistą, pridėti prie bylos naujus įrodymus.
19.1. Apie 2016 m. vasarą gautą ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuris buvo grindžiamas tuo, kad UAB „Lexforis“ galimai nepagrįstai išsimokėjo BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto bylos sėkmės mokestį UAB „Lexforis“ iš karto informavo abi draudimo bendroves kurioms šis ieškinys galėtų būti reikšmingas (kartu pateikiant ir ieškinio kopijas): UAB „Lexforis“ civilinę atsakomybę 2015 m. draudusį AAS „Gjensidige Baltic“ ir 2016 m. UAB „Lexforis“ atsakomybę draudusį „Baltikums Vienna Insurance Group“, kurio įsipareigojimus perėmė atsakovas.
19.2. Kadangi UAB „Lexforis“ dar 2016 m. liepos 13 d. raštu informavo atsakovą apie pareikštus reikalavimus atlyginti žalą vykdant profesines pareigas, todėl šios aplinkybės negalėjo nuslėpti ar neigti pildant vėlesnį 2018 m. sausio 11 d. prašymą.
19.3. UAB „Lexforis“ į bylą yra pateikęs vėlesnę 2019 m. sausio 15 d. sudarytą draudimo sutartį Nr. PCAD 0056326 su atsakovu „BTA Baltic Insurance Company“, kuria ši draudimo bendrovė jau žinodama tiek apie UAB „Lexforis“ priteistas sumas kitoje byloje, tiek ir dalyvaudama šioje byloje apdraudė UAB „Lexforis“ profesinę civilinę atsakomybę tapačiomis sąlygomis kaip ir ginčijamoje draudimo sutartyje. Vadinasi, draudimo bendrovės žinojimas apie tariamai nuslėptas aplinkybes, jog iš UAB „Lexforis“ reikalaujama žalos atlyginimo už administruojant bankroto procesą atliktus veiksmus, niekaip neturėjo įtakos draudimo bendrovės apsisprendimui apdrausti UAB „Lexforis“ profesinę atsakomybę ir (ar) tokios draudimo sutarties sąlygoms.
19.4. Tenkinus apeliacinį skundą teismų sprendimai dvejose civilinėse bylose tais pačiais klausimais kardinaliai prieštarautų vienas kitam: jau išnagrinėtoje byloje 2015 m. atliktas lėšų išmokėjimas būtų vertinamas kaip nepagrįstas praturtėjimas, o šioje byloje – kaip deliktinės civilinės atsakomybės pagrindas; potencialiu draudžiamojo įvykio atveju kitoje byloje jau pripažintas UAB „Lexforis“ gautų lėšų negrąžinimas 2018 m., o šioje byloje turėtų būti pripažintas atitinkamų lėšų išsimokėjimas 2015 m.
19.5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Lexforis“, remdamasi BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorių susirinkimo 2015 m. kovo 13 d. nutarimu, taip pat jo pagrindu sudaryta pavedimo sutartimi, turėjo pagrindo (nors ir klysdama) manyti, kad turi teisę į atitinkamais pavedimo sutartimi numatytas bankroto administravimo įplaukas; šis UAB „Lexforis“ įsitikinimas pakankamai ilgą laiką nebuvo ginčijamas; gautas įplaukas UAB „Lexforis“ panaudojo teisėtiems mokėjimams atlikti (pavyzdžiui, mokesčiams, darbuotojų darbo užmokesčiams, veiklai būtinų patalpų nuomai ir pan.).
19.6. UAB „Lexforis“ kreipusis dėl naujo profesinės civilinės atsakomybės draudimo 2020 m., draudimo brokeriai jai pateikė vienintelį pasiūlymą draudimo sutarčiai sudaryti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuriuo už minėtą draudimo apsaugą paprašyta sumokėti net 45 000 Eur draudimo įmoką (pridedama). Toks atsakovo elgesys turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Šios aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai buvo gauti jau po Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo priėmimo, todėl objektyviai negalėjo būti pateikti anksčiau ir turėtų būti pridėti prie bylos medžiagos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl apeliacinės instancijos teisme pateiktų naujų įrodymų
21. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą bankroto administratorė UAB „Lexforis“ pateikė naujus įrodymus – elektroninį susirašinėjimą su draudimo brokeriu dėl UAB „Lexforis“ profesinės civilinės atsakomybės draudimo 2020 m. ir draudiko (atsakovo) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktą draudimo pasiūlymą. Bankroto administratorės nuomone, teikiami įrodymai pagrindžia draudiko piktnaudžiavimą teise, nes pateiktame draudimo pasiūlyme nurodyta draudimo įmoka yra aiškiai per didelė bei pažeidžia UAB „Lexforis“ ir jos kreditorių, įskaitant ieškovės, interesus. Kadangi atsakovo (draudiko) pasiūlymas dėl draudimo sutarties buvo gautas jau po skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo, todėl, bankroto administratorės UAB „Lexforis“ vertinimu, turi būti pridedamas prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme.
22. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti ne tik ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bet ir ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
24. Nagrinėjamu atveju teikiamais naujais įrodymais bankroto administratorė įrodinėja draudiko piktnaudžiavimą teise, pateikiant draudimo pasiūlymą 2020 m., jame nustačius nepagrįstai didelę draudimo įmoką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra 2018 m. sausio 16 d. bankroto administratorės ir draudiko sudaryta draudimo sutartis bei draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką pagal šią sutartį. Bankroto administratorės UAB „Lexforis“ teikiami įrodymai nėra susiję, neįrodo ir negali įrodyti ginčijamos draudimo sutarties sudarymo metu buvusių aplinkybių dėl informacijos draudikui atskleidimo ir šios sutarties galiojimo. Be to, šie įrodymai niekaip nepagrindžia ir nėra susiję su draudiko pareiga pagal ginčijamą sutartį sumokėti ieškovei draudimo išmoką. Kadangi bankroto administratorės UAB „Lexforis“ teikiami įrodymai negali turėti įtakos sprendžiant šią bylą ir nėra susiję su bylos dalyku, apeliacinės instancijos teismas sprendžia naujų įrodymų nepriimti.
Dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia
25. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas sprendė, kad draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje, reikalavimas pripažinti negaliojančia 2018 m. sausio 16 d. bankroto administratorės UAB „Lexforis“ ir draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sudarytą profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį nuo jos sudarymo momento bei taikyti restituciją yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
26. Apeliaciniame skunde draudikas nurodo, kad ginčijama draudimo sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia CK 6.993 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes draudėja (bankroto administratorė) prieš sudarydama ginčijamą sutartį, tyčia nuslėpė esmines aplinkybes dėl draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybės.
27. CK 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartį negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draužiamojo įvykio ar neturėjo įtakos draudžiamajam įvykiui.
28. Naudojantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad reikalavimas bankroto administratorei dėl neapgrįstai atlikto sėkmės mokesčio išsimokėjimo grąžinimo buvo pareikštas 2016 m. birželio 29 d. Byloje nustatyta, kad apie jai pareikštą ieškinį bankroto administratorė informavo du draudikus: 2016 m. liepos 13 d. AAS „Baltikums Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialą, kuris ieškinio pareiškimo metu buvo apdraudęs bankroto administratorės civilinę atsakomybę ir kurios įsipareigojimų perėmėjas yra atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (e. b. 2 t., b. l. 44, 160) ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kuris bankroto administratorės civilinę atsakomybę buvo apdraudęs sėkmės mokesčio išsimokėjimo metu (e. b. 2 t., b. l. 45-48 ir 156).
29. Byloje taip pat yra pateiktas 2018 m. sausio 11 d. bankroto administratorės UAB „Lexforis“ prašymas draudikui (atsakovui) sudaryti ginčijamą 2018 m. sausio 16 d. draudimo sutartį, kurį, bylos duomenimis, užpildė draudimo brokerė G. P., remdamasi bankroto administratorės telefonu ir el. paštu suteikta informacija (e. b. 2 t., b. l. 14-15). Šis prašymas bankroto administratorės nėra pasirašytas, o kaip paaiškino UAB „Lexforis“ vadovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, prašymo turinys su juo nebuvo išsamiai suderintas, jam persiųstas pasirašyti tik draudimo polisas. Draudimo brokerė G. P., apklausta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, iš esmės patvirtino, kad įprastai surinkusi reikiamą informaciją užpildo prašymą sudaryti draudimo sutartį ir šį prašymą persiunčia draudikui, o draudikas, įvertinęs draudimo riziką, išduoda draudimo polisą, kuris siunčiamas pasirašyti draudėjui.
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prašyme dėl ginčijamos draudimo sutarties sudarymo atsakant į klausimą, ar per pastaruosius 5 metus draudėjai buvo pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo bei ar yra aplinkybių, kurios gali lemti tokių reikalavimų pareiškimą ateityje, draudėja (draudimo brokerė) nurodė, kad tokių aplinkybių nėra (e. b. 2 t., b. l. 14-15). Bylos nagrinėjimo metu apklausta draudimo brokerė nurodė nepamenanti, ar klausimą dėl žalos atlyginimo uždavė bankroto administratorei, o bankroto administratorė nurodė, kad jos buvo prašoma pateikti tik draudikui nežinomus, pasikeitusius duomenis.
31. Vadovaujantis CK 6.994 straipsniu, Draudimo įstatymo 95 straipsniu teisė įvertinti draudimo riziką suteikta draudikui. Įvertinęs draudimo riziką, draudikas nustato draudimo sąlygas, apskaičiuoja draudimo įmoką ir (ar) išmoką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vertindamas draudimo riziką, draudikas savo ir kitų draudimo santykių dalyvių teisėtiems lūkesčiams bei teisiniam apibrėžtumui užtikrinti turi įvertinti ne tik prašyme sudaryti draudimo sutartį esančią, bet ir kitą informaciją, kurią pateikia draudėjas, naudos gavėjas ir pats reikalauti jų papildomos informacijos. Tik visiems draudimo sutarties sudarymu suinteresuotiems asmenims glaudžiai bendradarbiaujant, atskleidžiant sutartimi siekiamus tikslus ir kitą reikšmingą informaciją, galima pasiekti, kad būtų išvengta teisėtų lūkesčių neatitinkančios sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2011).
32. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes spręstina, kad nors 2018 m. sausio 11 d. bankroto administratorės pateiktame prašyme sudaryti draudimo sutartį buvo pateikta netiksli (neteisinga) informacija, tačiau iš esmės informacija apie bankroto administratorei pareikštą ieškinį draudikui buvo žinoma, nes buvo pateikta dar 2016 m. liepos 13 d. (e. b. 2 t., b. l. 160). Sudarydamas ginčijamą draudimo sutartį draudikas turėjo galimybę įvertinti ne tik prašyme dėl draudimo sutarties sudarymo nurodytą informaciją, tačiau taip pat patikrinti kitus turimus duomenis apie draudėją, kurie buvo žinomi draudikui. Tai, kad draudikas, sudarydamas ginčijamą draudimo sutartį, vadovavosi išimtinai 2018 m. sausio 11 d. prašyme nurodyta informacija ir nevertino kitos turimos esminės informacijos apie draudžiamojo įvykio tikimybę, negali lemti išvados, kad nuo draudiko informacija apie bankroto administratorei pareikštus reikalavimus buvo tyčia nuslėpta.
33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo 2018 m. sausio 16 d. draudimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Lexforis“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Atitinkamai, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeičiamas.
Dėl bankroto administratorės civilinės atsakomybės sąlygų ir draudimo išmokos priteisimo
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad byloje yra nustatytos visos bankroto administratorės UAB „Lexforis“ civilinės atsakomybės sąlygos. Žalos atsiradimo metu bankroto administratorės civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, todėl jam kyla pareiga išmokėti ieškovei draudimo išmoką.
35. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad dėl neteisėtų bankroto administratorės veiksmų ji realią žalą patyrė 2018 m., kas laikytina žalos atsiradimo momentu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties 25 punkte išsakyta pozicija, jog nustačius, kad 108 052,20 Eur sumos išieškojimas iš UAB „Lexforis“ nėra įmanomas, galėtų būti keliamas jos civilinės atsakomybės už be pagrindo iš jos administruojamos bendrovės įgytų lėšų iššvaistymo klausimas. Tuo metu galiojo 2018 m. sausio 15 d. atsakovės išduotas draudimo polisas Nr. PSAD 056326.
36. Ankstesniais teismų sprendimais tarp ieškovės AB „Baltic Research“, pareiškusios netiesioginį ieškinį UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ vardu, ir atsakovės UAB „Lexforis“ buvo pripažinta, kad bankroto administratorė UAB „Lexforis“, vykdydama ieškovės bankroto administravimo procedūras, sėkmės mokestį išsimokėjo nesant tam pagrindo. Minėtose bylose bankroto administratorės civilinės atsakomybės draudikas nedalyvavo, byloje nebuvo nustatinėjamos bankroto administratorės civilinės atsakomybės sąlygos. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties 24 punkte nurodyta, kad bankroto administratorės civilinės atsakomybės draudiko nedalyvavimas byloje dėl nepagrįstai išsimokėto sėkmės mokesčio grąžinimo bei byloje priimtas sprendimas dėl bankroto administratorės pareigos grąžinti sėkmės mokestį ieškovei, bankroto administratorės civilinę atsakomybę apdraudusiems asmenims, neturės prejudicinės galios, todėl nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl draudimo išmokos priteisimo, negalėjo remtis ankstesnėje byloje tarp kitų šalių priimtais teismų sprendimais. Todėl tai, kad ankstesniais teismų sprendimais įvertinus bankroto administratorės veiksmus buvo pritaikytos nepagrįsto praturtėjimo instituto normos, savaime nelemia išvados dėl bankroto administratorės veiksmų kvalifikavimo šiuo pagrindu nagrinėjamoje byloje ir nepagrindžia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką.
37. Apeliaciniame skunde draudikas nurodo, kad žala ieškovei buvo padaryta dar 2015 m. spalį, o tuo metu atsakovo suteikiama draudimo apsauga negaliojo. Be to, draudimo taisyklių 22 punktas bei CK 6.1012 straipsnio 2 dalis leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, jeigu jam apie draudžiamąjį įvykį nebuvo pranešta. Be to, kadangi draudėjos (bankroto administratorės) neteisėti veiksmai buvo tyčiniai, pagal draudimo taisyklių 8.1 punktą tai sudaro papildomą pagrindą nemokėti draudimo išmokos.
38. Sėkmės mokesčio išsimokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ; redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 16 dalis nustatė, kad bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą, o minėto straipsnio 17 dalis numatė, kad draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas.
39. Draudimo Taisyklių, galiojusių 2018 m. sausio 16 d. draudimo sutarties sudarymo metu, 4.3 punktas nustatė, kad draudėjui (bankroto administratoriui) ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas tinkamu, jei pareikštas dėl žalos, kuri padaryta draudėjo neteisėtais veiksmais draudimo sutarties galiojimo metu, net jei žala atsirado pasibaigus draudimo sutarties galiojimui.
40. Įvertinus pacituotą teisinį reguliavimą darytinos išvados, kad tam, jog draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą būtų laikomas tinkamu ir pagrįstu, draudėjo (bankroto administratorės) neteisėti veiksmai turi būti atlikti draudimo sutarties galiojimo metu; taip pat, jei draudimo sutarties galiojimo metu kilo žala dėl anksčiau, t. y. ne draudimo sutarties galiojimo metu atliktų neteisėtų veiksmų, draudimo sutarties suteikiama draudiminė apsauga negalioja tokios žalos atlyginimui. Taigi, pareigą atlyginti draudėjos neteisėtais veiksmais padarytą žalą turi tas draudikas, kuris buvo apdraudęs bankroto administratorės civilinę atsakomybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu, o ne tas, kuris bankroto administratorės civilinę atsakomybę draudė žalos atsiradimo metu.
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad draudėjos neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstai išsimokėto sėkmės mokesčio negrąžinimu, o išieškojimo negalimumas antstolio buvo konstatuotas tik 2018 m. liepos 23 d., kai draudėjos civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Atsakovo teigimu, draudėjos neteisėti veiksmai buvo atlikti 2015 m. spalio mėn. nepagrįstai išsimokėjus sėkmės mokestį ir vėliau negalint jo grąžinti, tačiau 2015 m. (neteisėtų veiksmų atlikimo metu) atsakovas bankroto administratorės civilinės atsakomybės apdraudęs nebuvo.
42. Naudojantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovės kreditorių susirinkime, vykusiame 2015 m. kovo 13 d., buvo patvirtintas bankroto administratorės atlyginimas – 50 000 Eur plius mokesčiai, taip pat sėkmės mokestis, skaičiuojamas nuo bankroto procese išieškotų sumų, kurio dydis – 20 proc. plius PVM. Šios nuostatos dėl administratorės atlyginimo buvo perkeltos į 2015 m. kovo 13 d. BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pavedimo sutartį, kurios 4.1.3 punkte nustatyta, kad sėkmės mokestis administratorei sudaro 20 proc. plius PVM nuo išieškotų sumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-407-823/2017 31 punktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-58-611/2018 27 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovę ir bankroto administratorę siejo pavedimo sutartis, kurios nevykdymas ir (ar) netinkamas vykdymas galėjo būti bankroto administratorės sutartinės civilinės atsakomybės pagrindas prieš ieškovę. Sėkmės mokesčio panaudojimas, priešingai, yra vidinio bankroto administratorės darbo organizavimo elementas, nesusijęs su bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūrų atlikimu, todėl nesietinas su jos civiline atsakomybe prieš trečiuosius asmenis. Atitinkamai, konstatuotina, kad bankroto administratorės civilinę atsakomybę lemia ne sėkmės mokesčio išvaistymas ir (ar) negebėjimas jo grąžinti, tačiau galimai įvykęs pavedimo sutarties ir kreditorių susirinkimo nutarimo pažeidimas vykdant ieškovės bankroto administravimo procedūras (neteisėtas sėkmės mokesčio išsimokėjimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, bankroto administratorės neteisėti veiksmai turi būti nustatyti vertinant 2015 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarime ir 2015 m. kovo 13 d. pavedimo sutartyje nustatytas sėkmės mokesčio išsimokėjimo sąlygas ir ar šios sąlygos egzistavo bankroto administratorei išsimokant sėkmės mokestį. Nesant kreditorių susirinkimo nutarime ir (ar) pavedimo sutartyje apibrėžtų sąlygų sėkmės mokesčiui išsimokėti viseto, bankroto administratorė neturėjo teisės išsimokėti sėkmės mokestį, todėl tokio mokesčio išsimokėjimas reikštų jos neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme.
43. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai dėl veiksmų atlikimo, iš kurių, nustačius jų neteisėtumą, galėtų kilti bankroto administratorės ir, atitinkamai, draudiko atsakomybė, atlikimo ne atsakovo suteiktos draudiminės apsaugos galiojimo metu. Byloje nustatyta, kad atsakovas bankroto administratorės civilinę atsakomybę draudė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2017 m. sausio 20 d. (e. b. 2 t., b. l. 44), taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 21 d. iki 2018 m. sausio 20 d. (e. b. 1 t., b. l. 71), laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 15 d. (e. b. 1 t., b. l. 72) ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 15 d. (e. b. 2 t., b. l. 141-142), todėl galimų bankroto administratorės neteisėtų veiksmų atlikimo metu – 2015 m. atsakovo suteikta draudiminė apsauga negaliojo. Kaip minėta, draudimo apsauga neapima žalos atlyginimo dėl tų neteisėtų veiksmų, kurie buvo atlikti iki draudimo sutarties įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad bankroto administratorės galimai neteisėti veiksmai, nepagrįstai išsimokant sėkmės mokestį, atlikti dar 2015 m., konstatuotina, kad ieškovės ieškinys atsakovo atžvilgiu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai dėl tinkamo pranešimo atsakovui apie įvykusį draudžiamąjį įvykį bei bankroto administratorės tyčinių veiksmų buvimą iššvaistant sėkmės mokestį neturi reikšmės bylos tinkamam išsprendimui, todėl plačiau dėl šių argumentų nepasisako.
45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinio bankroto administratorei UAB „Lexforis“ dėl 2018 m. sausio 16 d. draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas dėl ieškovės „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ ieškinio atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinio UAB „Lexforis“ palikti nepakeistą, o dalyje dėl ieškovės UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ ieškinio atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
47. Byloje atmetus tiek ieškovės UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, tiek atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinius, konstatuotina, kad nei viena iš šalių teisės į jų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas neįgijo. Atitinkamai, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria byloje buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir spręstina, kad nei viena šalis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
48. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Pagal 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
49. Nagrinėjamu atveju draudiko apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, t. y. reikalavimas pripažinti ginčijamą draudimo sutartį negaliojančia netenkinamas, o reikalavimas panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl draudimo išmokos priteisimo – patenkinamas. Taigi, yra tenkinama 50 proc. draudiko apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų, o likusi 50 proc. reikalavimų dalis – atmetama.
50. Draudikas nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 100 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė šių išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus. Draudiko atstovavimo apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija; toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 550 Eur atstovavimo išlaidos.
51. Ieškovės teisių perėmėja nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 452 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės teisių perėmėjos patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jai priteistina proporcingai atsakovo atmestų reikalavimų daliai 726 Eur atstovavimo išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ ieškinio atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atmesti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinio uždarajai akcinei bendrovei „Lexforis“ dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje filialą, juridinio asmens kodas 300665654, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ teisių perėmėjos uždarosios akcinės bendrovės „MBAUTO GROUP“, juridinio asmens kodas 302717092, atsakovo naudai 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti ieškovės teisių perėmėjai uždarajai akcinei bendrovei „MBAUTO GROUP“, juridinio asmens kodas 302717092, iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje filialą, juridinio asmens kodas 300665654, ieškovės teisių perėmėjos naudai 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Dalia Kačinskienė
Agnė Tikniūtė