Civilinė byla Nr. e2-221-614/2023

     Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01108-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.6.1.3.2.; 2.6.8.8.; 2.6.8.12.; 2.6.10.2.; 2.6.11.2.; 2.6.11.6.; 2.6.18.3.; 2.8.2.2.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

sekretoriaujant Renatai Anderson,

dalyvaujant ieškovų (išskyrus V. J. ir D. J.) atstovui advokatui L. D., atsakovės atstovui advokatui A. B., trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų (nuo pirmo iki trisdešimt ketvirto) atstovui advokatui L. D., kitiems proceso dalyviams nesant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom konferencijų programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. Š., R. M., E. B., M. V., D. B., E. B., S. O., A. O., M. M., V. B., A. B.-B., T. Š., D. D., L. M.-L., R. B., V. R., D. K., A. U., L. B., J. M., V. R., D. M.-K., A. Š., K. J., L. U., P. U., R. A., A. S., A. P., V. J., G. A., M. V., N. B., A. K., L. O., N. M., R. P., A. A., A. S., T. M., A. P., L. B., P. P., M. Ž., A. Ž., M. M., J. O., A. J., L. B., L. B., R. D., N. K., V. D., S. Z., V. J. ir D. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Perpeta“ dėl daikto (darbų) trūkumų pašalinimo ir įpareigojimo, nepašalinus trūkumų, atlyginti jų pašalinimo išlaidas, kompensacijų priteisimo, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje - J. B., E. V., R. M., S. Š., R. D., Ž. B., J. R., M. K., M. U., K. B., T. M., E. R., A. K., E. Š., G. J., D. S., S. J., O. A., R. V., R. B., M. K., V. P. O., R. U. – M., R. P., I. A., J. S., V. B. – M., S. P., K. M., L. O., A. D. – J., V. D., R. K., V. D., Z. S., O. M., O. M., G. Ž. B., V. B., E. O., M. O., A. P., A. P., G. B., I. B., V. P., M. B., I. B., P. J., D. J., M. L., UAB „Loza“, M. Š., L. Š., L. S., A. S., UAB „Audito formulė“, A. V.-Z., M. Z., M. M., E. S., A. S., O. Z., R. Z., K. M., S. P., T. P., P. V., N. V., O. S., S. N., J. N., I. A., A. V., I. V., E. S., I. S., E. M., M. M., UAB „Jonvikas“, UAB „Puiki Investicija“, Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, V. Ž., UAB Capital Real Estate, MB „VIP brokeriai“ ir Vilniaus miesto savivaldybes administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai 2020 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Perpeta“ dėl daikto (darbų) trūkumų pašalinimo ir įpareigojimo nepašalinus trūkumų atlyginti jų pašalinimo išlaidas, kompensacijų priteisimo, ieškinį ieškovai keletą kartų tikslino.

2.       Galutinai sutikslinę ieškinio reikalavimus ieškovai prašo: 

1) Įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti statinių trūkumus, o neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas, t. y.:

a. L. Š., R. M., E. B., M. V. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti fasado tinke vietomis matomas rausvas dėmes; (ii) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (iii) pašalinti medinių lentelių defektus, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

b. L. Š., R. M., E. B., M. V. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti šalia pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) esančio takelio (einančio prie (duomenys neskelbtini)) trūkumus, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

c. D. B., E. B., S. O., A. O., prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti fasado tinke vietomis matomas rausvas dėmes; (ii) pašalinti medinių lentelių defektus, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

d. M. M., V. B., A. B.-B., T. Š., D. D., prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti tinko susibangavimus dėl atšokusio tinko; (ii) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (iii) panaikinti fasado spalvos neatitikimus lodžijos išorinėje sienoje, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

e. L. M.-L., R. B., V. R. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

f. D. K., A. U., prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (ii) pašalinti įtrūkius fasado tinke; (iii) tinkamai pritvirtinti difuzinę plėvelę, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

g. L. B., prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti fasado tinke vietomis matomas rausvas dėmes; (ii) pašalinti medinių lentelių defektus, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

h. V. R., J. M. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti tinko susibangavimus dėl atšokusio tinko; (ii) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

i. D. M.-K., A. Š. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“, per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

j. K. J., L. U., P. U., R. A. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (ii) pašalinti įtrūkius fasado tinke; (iii) pašalinti mechaninį fasado pažeidimą, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

k. A. S., A. P. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

l. V. J., G. A., M. V. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (ii) pašalinti įtrūkius fasado tinke, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

m. N. B., A. K., L. O. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

n. N. M., R. P. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (ii) pašalinti medinių lentelių defektus, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

o. A. A., A. S., T. M. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

p. L. B., P. P., A. P. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

q. M. Ž., A. Ž., M. M., J. O., A. J. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (ii) pašalinti įtrūkius fasado tinke, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

r. L. B., L. B., R. D., prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

s. N. K., prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

t. S. Z., V. D. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumus: (i) pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

u. A. S. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti Buto/Patalpos-Buto (duomenys neskelbtini) lauko durų trūkumus arba pakeisti duris, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

v. A. U. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti Buto/Patalpos-Buto (duomenys neskelbtini) lauko durų trūkumus arba pakeisti duris, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

w. E. B. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti Buto/Patalpos-Buto (duomenys neskelbtini) lauko durų apdailos trūkumus arba pakeisti duris, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

x. D. K. prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti Buto/Patalpos-Buto (duomenys neskelbtini) sienų sandarumo trūkumus horizontaliose tarpusavio termoplokščių jungtyse, sienų ir stogo jungties sandarumo trūkumus, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

2) L. Š., R. M., E. B., M. V., S. Z., D. B., E. B., S. O., A. O., M. M., V. B., A. B.-B., T. Š., D. D., L. M.-L., R. B., V. R., D. K., A. U., L. B., V. R., J. M., D. M.-K., A. Š., K. J., L. U., P. U., R. A., A. S., A. P., V. J., G. A., M. V., N. B., A. K., L. O., N. M., R. P., A. A., A. S., T. M., A. P., L. B., P. P., M. Ž., A. Ž., M. M., J. O., A. J., L. B., L. B., R. D., N. K., V. D. solidariai prašo įpareigoti UAB „Perpeta“:

a. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti lietaus nuotekų sistemos dalies, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini) trūkumus – įrengti latakus trinkelių dangoje arba suformuoti trinkelių dangos nuolydį taip, kad vanduo būtų nuvedamas į šalia stoginių esančius vejos plotus, kuriuose galėtų susigerti į dirvožemį, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

b. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengti želdynus ir suoliukus, arba priteisti šių trūkumų šalinimo išlaidas, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

c. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai žemės sklype (duomenys neskelbtini) gale įrengti 4-ąjį konteinerį, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

d. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengti rekreacinę erdvę pagal vizualizacijose pateiktus sprendinius, o UAB „Perpeta“ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

3) L. Š., R. M., E. B., M. V., S. Z., D. B., E. B., S. O., A. O., M. M., V. B., A. B.-B., T. Š., D. D., L. M.-L., R. B., V. R., D. K., A. U., L. B., V. R., J. M., D. M.-K., A. Š., K. J., L. U., P. U., R. A., A. S., A. P., V. J., G. A., M. V., N. B., A. K., L. O., N. M., R. P., A. A., A. S., T. M., L. B., P. P., A. P., M. Ž., A. Ž., M. M., J. O., A. J., L. B., L. B., R. D., N. K., V. D. prašo pripažinti galiojančia UAB „Perpeta“ pareigą įrengti dviejų eismo juostų pločio (duomenys neskelbtini) gatvės dalį tarp (duomenys neskelbtini) gatvių su želdynų juosta, šaligatviu, dviračių taku ir apšvietimo atramomis žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pusėje, ir įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai įrengti dviejų eismo juostų pločio (duomenys neskelbtini) gatvės dalį tarp (duomenys neskelbtini) gatvių su želdynų juosta, šaligatviu, dviračių taku ir apšvietimo atramomis žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pusėje, neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą nustatyti, kad ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Perpeta“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Perpeta“ reikiamas išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;

4) (dėl 4-to reikalavimo ieškinio dalį teismas nutartimi atsisakė priimti nagrinėti);

Ieškovai taip pat nurodo, jog palaiko likusius 2020 m. rugsėjo 23 d. patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašo:

5) Jei nebūtų tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl rekreacinės erdvės įrengimo, alternatyviai prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ šias kompensacijas:

a. L. Š. ir R. M. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 4837,69 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

b. E. B. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 5972,09 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

c. M. V. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 11824,77 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

d. D. B. ir E. B. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 14277,29 EURkompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

e. S. O. ir A. O. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 9548,30 EUR žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

f. M. M. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 5705,71 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

g. V. B. ir A. B.-B. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 5705,71 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

h. T. Š. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 5705,71 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

i. D. D. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 5705,71 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

j. L. M.-L. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 7394,31 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

k. R. B. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 7394,31 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

l. V. R. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 7394,31 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

m. D. K. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 17708,07 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

n. A. U. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 4479,45 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

o. L. B. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 37097,08 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

p. V. R. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 4822,38 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

q. J. M. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 6446,67 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

r. D. M.-K. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 3075,60 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

s. A. Š. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 5771,54 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

t. K. J. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 5705,71 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

u. L. U. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 5705,71 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

v. P. U. ir R. A. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 5705,71 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

w. A. S. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 6422,18 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

x. A. P. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 6368,60 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

y. V. J. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 7412,68 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

z. G. A. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 7412,68 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

aa. M. V. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 7412,68 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

bb. N. B. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 10570,95 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

cc. A. K. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 8303,67 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

dd. L. O. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 6417,59 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

ee. N. M. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 13153,60 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

ff. R. P. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 5725,61 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

gg. A. A. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 6336,45 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

hh. A. S. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 8294,49 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

ii. T. M. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 10633,72 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

jj. A. P. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 11634,94 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

kk. L. B. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 17645,30 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

ll. M. Ž. ir A. Ž. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 6422,18 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

mm. M. M. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“  6422,18 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

nn. J. O. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 6422,18 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

oo. A. J. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 6422,18 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

pp. L. B. ir L. B. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 8340,41 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

qq. R. D. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 8340,41 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

rr. N. K. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 8340,41 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

ss. V. D. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 8340,41 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

tt. S. Z. prašo priteisti iš UAB „Perpeta“ 8340,41 EUR kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi šį pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo priėmė, išskyrus dalį (4) pagal ieškovų V. B. ir A. B.-B. reikalavimą, kuriuo ieškovai prašė pripažinti negaliojančiomis ir nesukuriančiomis teisinių pasekmių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento 2016 m. balandžio 15 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 16/268 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sąlygų rengimo darbo 2019 m. vasario 20 d. grupės protokolinį Nr. A326-44/19(2.1.50-UK7) nutarimą, paliekant galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento 2016 m. kovo 15 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 16/218 ir 2016 m. kovo 15 d. sutartį prie jų.

4.       Ieškovai nurodo, jog jie (Gyventojai) ir UAB „Perpeta“ (toliau – Statytojas, Atsakovas) sudarė pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo sutartis, kurių pagrindu įsigijo „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų kvartale (toliau – Kvartalas) esančius butus pastatuose adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai), ir jiems priklausančių žemės sklypų (toliau – Sklypai) dalis, bei žemės sklypo, skirto susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms įrengti dalis (toliau – Komunikacijų sklypas). Gyventojai Sutarčių pagrindu taip pat įgijo teisę atskirai nuo kitų bendraturčių valdyti, naudoti ir disponuoti reikšmingo dydžio ploto žemės sklypų realiosiomis dalimis, t. y. vidiniais kiemeliais (toliau – Vidiniai kiemeliai). Prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartis Gyventojams buvo pristatytas Kvartalo, pateiktos Kvartalo vizualizacijos, Gyventojai buvo supažindinti su Kvartalo brėžiniu ir ikisutartinių santykių metu visoje Gyventojams pateiktoje vizualinėje informacijoje ir viešai prieinamoje Statytojo platinamoje reklaminėje medžiagoje buvo numatyta šalia kvartalo esančiame žemės sklype (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „Puiki Investicija“, įrengti atskirą rekreacinę erdvę, kurioje numatyta įrengti vaikų žaidimo aikšteles, dviračių saugyklas, sporto aikšteles, erdves maisto kepimui ant žarijų su stalais ir suolais, išskirtinio dizaino apšvietimo stulpus, taip pat (duomenys neskelbtini) gatvių galuose numatyta įrengti po 4 požeminius buitinių atliekų konteinerius, konteineriams saugoti turėjo būti įrengta aikštelė su kieta danga ir pastoge, dengiančia konteinerius nuo lietaus ir sniego, pati aikštelė turėjo būti aptverta. Tiek rekreacinėje erdvėje, tiek Komunikacijų sklype, tiek Sklypuose buvo numatyti įrengti želdynai, Kvartale turėjo būti įrengta elektromobilių įkrovimo aikštelė. Viešai skelbiamomis Kvartalo reklamomis Statytojas taip pat įsipareigojo Gyventojams sutvarkyti Kvartalo prieigas, kad patekimas į Kvartalą būtų saugus, patogus ir estetiškas, įsipareigojo įrengti tvarkingą kelią (duomenys neskelbtini) gatve. Gyventojai sprendimą įsigyti butus ir Sklypų dalis Kvartale priėmė vadovaudamiesi būtent Statytojo pateikta ikisutartine prezentacine, reklamine informacija. Sutartyse nurodyto generalinio plano dangų ir apželdinimo projekto, Susisiekimo komunikacijų projekto ar projekto, kuris buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir kitomis valstybės bei savivaldybės institucijomis Statytojas Gyventojams nepateikė ir su šiais dokumentais, jų sprendiniais nesupažindino. Dėl to Gyventojai būsimą Kvartalo įrengimą vertino pagal Sutartyse numatytą informaciją ir Statytojo pateiktą ikisutartinę prezentacinę, reklaminę informaciją, aiškiai nurodančią, kad Kvartale bus įrengta atskira rekreacinė erdvė su visais aukščiau nurodytais jos elementais, o paties Kvartalo prieigos bus sutvarkytos atitinkamai pagal Statytojo suteiktą informaciją. Statytojas tam tikrus Kvartalo gerbūvio elementus įrengė netinkamai, o kai kurių elementų apskritai neįrengė, Kvartalo estetinis vaizdas ir Kvartalo elementų išdėstymas skyrėsi nuo Gyventojams žadėto rezultato, nebuvo įrengta ir Gyventojams žadėta rekreacinė erdvė. Gyventojai kreipėsi į Statytoją su 2020 m. kovo 2 d. pretenzija, kuria pareikalavo tinkamai įrengti suplanuotas zonas, statinius ir įrenginius bei pašalinti statybos darbų trūkumus. 2020 m. kovo 24 d. Statytojas pateikė atsakymą, kuriuo iš esmės nesutiko su visais Pretenzijoje nurodytais argumentais, pasiteisindamas Gyventojams iki Sutarčių sudarymo ar po jo neatskleistu Kvartalo naujos statybos projektu, tokiu būdu patvirtindamas savo nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose. Gyventojai pateikė Statytojui papildomus argumentus kartu su 2020 m. balandžio 16 d. siūlymu dėl Kvartalo trūkumų pašalinimo, tačiau Statytojas 2020 m. gegužės 11 d. atsakymu vėlgi atsisakė pašalinti nurodytus trūkumus. Gyventojai kreipėsi į UAB Statybos tyrimų institutą bei UAB Turto ir verslo vertinimo tyrimo centrą dėl ekspertinio tyrimo atlikimo. UAB Statybų tyrimų institutas ir UAB Turto ir verslo vertinimo tyrimo centras pateikė iš viso 5 ekspertinio tyrimo aktus. Pateiktas ekspertinio tyrimo aktas, kurio tyrimo objektas buvo Kvartalo Pastatų, Komunikacijų sklype, Sklypuose esančių inžinerinių statinių statybos darbų kokybė užduodant klausimus: (i) kokie yra Pastatų ir sklypuose esančių inžinerinių statinių statybos defektai?; (ii) kieno veiksmai (neveikimas) lėmė defektų atsiradimą?; (iii) kokiu būdu galėtų būti ištaisomi nustatyti statybos defektai?; (iv) kokia yra nustatytų statybos defektų ištaisymo vidutinė rinkos kaina? Pateiktas ekspertinio tyrimo aktas, kurio tyrimo objektas buvo Kvartalo Sklypų įrengimo atitiktis norminiams teisės aktų reikalavimams, projektų, pagal kuriuos jie buvo įrengiami, sprendiniams, užduodant klausimus: (i) ar Sklypų faktinis įrengimas atitinka norminius teisės aktų reikalavimus, projektų, pagal kuriuos jie buvo įrengiami, sprendinius?; (ii) kieno veiksmai (neveikimas) lėmė nustatytų neatitikčių atsiradimą?; (iii) kokiu būdu galėtų būtų ištaisomos nustatytos neatitiktys ir kokia būtų nustatytų neatitikčių ištaisymo vidutinė rinkos kaina? Atsakant į šiuos klausimus buvo pateikti du ekspertinio tyrimo aktai, t. y. ekspertinio tyrimo aktas Nr. 20-28 ir papildomo ekspertinio tyrimo aktas Nr. 20-28A (toliau – Inžinerinių defektų aktas). Inžinerinių defektų akte buvo nustatyti Pastatų ir sklypuose esančių inžinerinių statinių – lietaus ir sniego vandens surinkimo nuvedimo sistemos (vandens nuvedimo į nuotekų tinklus arba vietą, kurioje vanduo galėtų susigerti į dirvožemį įrengimo darbų), fasado tinko, fasado, difuzinės plėvelės – defektai. Nustatyta jų atsiradimo priežastis – netinkamai atlikti statybos darbai. Taip pat Inžinerinių defektų akte nurodyta, kaip šie defektai turėtų būti šalinami bei įvertinta šio defektų šalinimo kaina, kurią iš viso sudaro – 7 952,15 Eur su PVM. Pateiktas ekspertinio tyrimo aktas, kurio tyrimo objektas buvo Kvartalo Sklypų įrengimo atitiktis norminiams teisės aktų reikalavimams, projektų, pagal kuriuos jie buvo įrengiami, sprendiniams, užduodant klausimus: (i) ar Sklypų faktinis įrengimas atitinka norminius teisės aktų reikalavimus, projektų, pagal kuriuos jie buvo įrengiami, sprendinius?; (ii) kieno veiksmai (neveikimas) lėmė nustatytų neatitikčių atsiradimą?; (iii) kokiu būdu galėtų būtų ištaisomos nustatytos neatitiktys ir kokia būtų nustatytų neatitikčių ištaisymo vidutinė rinkos kaina? Atsakant į šiuos klausimus buvo pateiktas ekspertinio tyrimo aktas Nr. 20-30 (toliau – Atitikties tyrimo aktas). Atitikties tyrimo akte buvo nustatyti nukrypimai nuo normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų (neįrengtos vaikų žaidimo aikštelės, dviračių saugyklos, ramaus poilsio vietos vyresnio amžiaus žmonėms (suoliukai) bei nukrypimai nuo projektų, pagal kuriuos Sklypai buvo įrengiami sprendinių (neįrengtos vaikų žaidimo aikštelės, dviračių saugyklos, suoliukai, želdynai, neįrengti visi numatyti šiukšlių konteineriai). Be to, Atitikties tyrimo akte nustatyta, kad vaikų žaidimo aikštelių, dviračių saugyklų, želdinių, suoliukų, apšvietimo stulpų, šiukšlių konteinerių sprendiniai neatitinka ir vizualizacijose parodytų sprendinių. Nustatyta šios neatitikties priežastis – Statytojas nesilaikė projektų reikalavimų ir vizualizacijose pateiktų sprendinių. Atitikties tyrimo akte nurodyta, kaip šie defektai turėtų būti šalinami bei įvertinta šio defektų šalinimo kaina. Vis dėlto nurodyta, kad tam tikri darbų trūkumai – pareigos įrengti vaikų žaidimų aikšteles ir dviračių saugyklas neįvykdymas – negali būti pašalintas nepažeidžiant ir projektų sprendinių ir su Gyventojais sudarytų sutarčių. Pateikta išvada, kad įmanoma pašalinti trūkumus – įrengti želdinius, suoliukus, šių darbų kaina sudarytų 20 292,41 Eur. Taipogi įmanoma pakeisti gatvių apšvietimo stulpus ir šiukšlių konteinerius, tačiau jų įrengimo kaina nenustatyta dėl jų išskirtinio dizaino. Kadangi Atitikties tyrimo akte buvo nustatyta, kad dalis trūkumų negali būti taip paprastai pašalinami, t. y. nustatyta, kad tam tikri darbų trūkumai – pareigos įrengti vaikų žaidimų aikšteles ir dviračių saugyklas neįvykdymas – negali būti pašalintas nepažeidžiant ir projektų sprendinių, ir su Gyventojais sudarytų sutarčių, UAB Turto ir verslo vertinimo tyrimo centras atliko tyrimą, kurio objektas – Gyventojų žalos, atsirasiančios dėl vaikų žaidimų aikštelių įrengimo Gyventojų vidiniuose kiemuose, bei Gyventojų žalos dėl rekreacinės erdvės neįrengimo, dydis. Pateikta konsultacinė išvada dėl kompensacijos už Kvartalo gyvenamųjų namų kvartalo žaidimo aikštelių įrengimą (Žalos dydžio nustatymo išvada), kurioje alternatyviai nustatyta, kad įrengus vaikų žaidimo aikšteles Gyventojų kiemuose Gyventojai patirtų 415 237,19 Eur dydžio žalą, o patiems įsirengiant rekreacinę erdvę gretimame sklype Gyventojai patirtų 369 024 Eur išlaidų. Pateiktas ekspertinio tyrimo aktas, kurio tyrimo objektas buvo patekimo į Kvartalą iš (duomenys neskelbtini) g. įrengimo defektai ir atitiktis teisės aktų reikalavimams bei projekto sprendiniams, užduodant klausimus: (i) ar tinkamai yra įrengtas patekimas (važiuojamoji dalis, pėsčiųjų takas, užkardai, inžineriniai tinklai ir kt.) į Kvartalą iš (duomenys neskelbtini), pusės? Jei netinkamai – kokių projekto sprendinių arba teisės aktuose numatytų reikalavimų neatitinka?; (ii) kieno veiksmai (neveikimas) lėmė pirmame klausime nustatytų neatitikčių atsiradimą?; (iii) kokiu būdu galėtų būtų ištaisomos nustatytos neatitiktys ir kokia būtų neatitikčių ištaisymo vidutinė rinkos kaina? Atsakant į šiuos klausimus buvo pateiktas ekspertinio tyrimo aktas Nr. 20-31 (toliau – Kelio įrengimo tyrimo aktas), kuriame buvo nustatyta, kad patekimas į Kvartalą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės yra įrengtas netinkamai. Nustatyta, kad už tai atsakingas Statytojas. Kelio įrengimo tyrimo akte taip pat nustatyta, kad gatvės įrengimo kaina – 246 686,81 Eur su PVM. Apibendrinant išdėstyta, darytina išvada, kad Statytojas Gyventojams perleido netinkamos kokybės nekilnojamąjį turtą, t. y. butus ir žemės sklypus, kurių įrengimas neatitinka ne tik Gyventojams pristatytose vizualizacijose nurodytų sprendinių, bet ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų bei projektų sprendinių, todėl Gyventojai prašo teismo įpareigoti Statytoją pašalinti darbų trūkumus bei atlyginti žalą.

5.       Gyventojai kreipiasi į teismą su ieškiniu ir reiškia dvejopo pobūdžio reikalavimus, t. y. prašo 1) įpareigoti neatlygintinai per protingą terminą Statytoją pašalinti Gyventojams parduoto nekilnojamojo turto statybos darbų trūkumus, o Statytojui to neįgyvendinus - atlyginti Gyventojų išlaidas jiems ištaisyti; 2) neatlygintinai per protingą terminą pašalinti daikto trūkumus, o Statytojui to neįgyvendinus atlyginti Gyventojų išlaidas jiems ištaisyti; 3) netenkinus reikalavimo dėl įpareigojimo pašalinti daikto trūkumus arba įpareigojimo atlyginti Gyventojų išlaidas jiems ištaisyti – sumažinti daikto kainą.  Reikalavimus grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.        Daikto, pagaminto statybos procese, įgijėjas turi teisę remtis kokybės garantija, atitinkančia garantiją dėl daikto pagaminimo statybos procese. Nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Darbų rezultato atidavimo naudoti metu galiojęs LR Statybos įstatymas nustatė 5 metų garantijos terminus, taikytinus statiniams. Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo darbų rezultatų atidavimo naudoti dienos arba nuo statybos užbaigimo dienos (CK 6.698 str. 2 d.). Kadangi daikto, pagaminto statybos procese, įgijėjas turi teisę remtis kokybės garantija, jis gali reikalauti taikyti ir visas rangovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybei kilti nustatytas taisykles. Daikto, pagaminto statybos procese, įgijėjo teisės remtis kokybės garantija, atitinkančia garantiją dėl daikto pagaminimo statybos procese, neeliminuoja pirkėjo teisės nurodytais terminais reikšti reikalavimus ir pardavėjui dėl parduoto daikto trūkumų. Gyventojai turi teisę reikalauti taikyti ir visas rangovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybei kilti nustatytas taisykles ir turi teisę remtis kokybės garantija, atitinkančia garantiją dėl daikto pagaminimo statybos procese, o taip pat turi teisę reikšti reikalavimus ir pardavėjui dėl parduoto daikto trūkumų;

5.2.       Statytojas pažeidė CK 6.333, 6.663 ir 6.684 str. nuostatas, sutartis, Gyventojų civilines teises ir teisėtus lūkesčius, sąžiningumo pareigą ikisutartiniuose santykiuose ir dėl to reiškiamas reikalavimas dėl darbų, daikto kokybės trūkumų pašalinimo, šių trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo arba kompensacijų priteisimo. CK 6.333 str. 1 d. nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. CK 6.663 str. 1 d. nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Statybos įstatymo 41 str. 1 d. nustatyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 str. nustatytą terminą. CK 6.698 str. nustato, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. CK 6.698 str. 2 d. nustato, kad šio straipsnio 1 d. nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Pastatai ir Sklypai užbaigti statyti laikotarpiu iki 2019 m. spalio 3 d., o vieningą pretenziją Gyventojai Statytojui pareiškė 2020 m. kovo 2 d., Kvartale esančių Pastatų ir Sklypų infrastruktūros kokybės trūkumai paaiškėjo per garantinį laikotarpį. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.);

5.3.       Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 str. 3 d. nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis; 

5.4.        Gyventojai, įrodydami defektų faktą, pateikė ekspertinio tyrimo aktus, kuriuose nustatyti šie darbų defektai: 1) lietaus ir sniego vandens surinkimo nuvedimo sistemos (vandens nuvedimo į nuotekų tinklus arba vietą, kurioje vanduo galėtų susigerti į dirvožemį įrengimo darbų) defektai: iš fotonuotraukų matyti, kad nuo stoginių išbėgęs vanduo kaupiasi ant trinkelių. Inžinerinių defektų akte užfiksuota, kad apžiūrėjus lietaus vandens nuvedimą nuo automobilių stoginių, matosi, kad ties lietvamzdžiu trinkelių siūlėse auga samanos (kitoje trinkelių dalyje nėra), ant trinkelių matosi vandens tekėjimo žymės (vandens tekėjimo kryptis); Akte nurodoma, jog įprastai lietvamzdžių įrengimo darbams yra keliamas reikalavimas, kad vanduo būtų organizuotai nuvedamas į lietaus nuotekų tinklus arba į vietą, kurioje galėtų susigerti į dirvožemį, todėl laikytina, kad lietvamzdžių įrengimo darbai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų (CK 6.663 str. 1 d.); 2) nustatyti fasado tinko defektai: Inžinerinių defektų akte užfiksuoti defektai matomi vizualiai, gadina estetinį fasadų vaizdą: (i) fasado tinke vietomis matosi rausvos dėmės, dėmių spalva skiriasi nuo fasado tinko spalvos (Pastatai (duomenys neskelbtini)); Nustatyta 11 šios rūšies defektų; (ii) dviejuose Pastatuose vietomis tinkas atšokęs nuo sienos, tinko susibangavimas matomas vizualiai (Pastatai (duomenys neskelbtini)); Nustatyti 4 šios rūšies defektai; (iii) fasaduose matosi vandens tekėjimo žymės, druskų dėmės angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje (Pastatai (duomenys neskelbtini)); Nustatyti 66 šios rūšies defektai; (iv) vietomis matosi įtrūkiai fasadų tinke (Pastatai (duomenys neskelbtini)), nustatyti 7 šios rūšies defektai; (v) vienoje vietoje fasado tinkas pažeistas mechaniškai, ištrupėjęs (Pastato (duomenys neskelbtini) vidiniame kiemelyje), nustatytas vienas šios rūšies defektas; (vi) vienoje vietoje fasade matosi šviesesnė nei viso fasado spalva, dėmė (Pastato (duomenys neskelbtini) vidiniame kiemelyje), nustatytas vienas šios rūšies defektas. Kaip nurodyta tyrimo akte, įprastai fasadų tinkui yra keliami tokie reikalavimai: tinkuoto dažyto fasado spalva turi būti vienoda, tolygi; fasade neturi būti jokių akivaizdžių matomų kitokios, negu visas fasadas spalvos dėmių; fasade neturi būti vizualiai matomų įtrūkių; fasado tinkas turi būti tvirtai prikibęs prie sienos, neturi būti atšokęs; fasade neturi būti vizualiai matomų vandens tekėjimo žymių, druskų dėmių. Vis dėlto iš tyrimo akto matyti, kad šiuo atveju fasadų tinko apdaila neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). 3) Nustatyti fasado trūkumai: Inžinerinių defektų akte nustatyta, kad pastatų apžiūros metu medinių lentelių defektai nustatyti I statybos etapu pastatytuose pastatuose ir II statybos etapu pastatytame pastate (duomenys neskelbtini): (i) medinės lentelės Pastatuose (duomenys neskelbtini) yra nevienodai paveiktos atmosferos poveikio, išblukusios; (ii) vietomis matosi skirtingo atspalvio lentelės palyginus su šalia esančiomis; (iii) tarp lentelių vietomis matosi skirtingi horizontalūs tarpai (nuo 1,5 cm iki 0); (iv) kai kurios lentelės yra išsigaubusios; (v) vietomis matosi atšokusios nuo tvirtinimo pagrindo lentelės. Kaip nurodyta tyrimo akte, įprastai fasadų apdailai medinėmis lentelėmis yra keliami tokie reikalavimai: (i) medinės dailylentės turi būti vienodai, tolygiai padengtos impregnantu, laku ar kita medienos apsaugos priemone; (ii) fasade neturi matytis akivaizdžiai skirtingų medienos atspalvių, netolygiai impregnantu ar kita medžiaga padengtų medienos ruožų; (iii) laikui bėgant medinės lentelės turi blukti ar kitaip keisti spalvą vienodai, neturi vizualiai matytis skirtingo medinių lentelių blukimo; (iv) tarpai tarp lentelių turi būti vienodi, vizualiai neturi matytis tarpų nelygumo; (v) visos lentelės turi būti vienoje plokštumoje, pavienės lentelės neturi būti išsigaubusios iš fasado plokštumos. Vis dėlto tyrimo akte nustatyta, kad šiuo atveju faktiškai įrengta fasadų apdaila medinėmis lentelėmis neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų. Nustatyti defektai matomi vizualiai, gadina estetinį fasadų vaizdą. 4) Nepritvirtinta difuzinė plėvelė. Iš vaizdo įrašo Inžinerinių defektų akte nustatyta, kad girdima, kaip pučia vėjas, girdimas iš sienos sklindantis plėvelės plazdėjimo garsas. Kaip nurodyta tyrimo akte, įprastai tinkamai pritvirtinus difuzinę plėvelę ji neplazda ir garso neskleidžia. Darytina išvada, kad pastate (duomenys neskelbtini) už medinių dailylenčių yra įrengtas difuzinės plėvelės sluoksnis ir ši plėvelė nėra tinkamai pritvirtinta, dėl ko pučiant vėjui girdimas plėvelės plazdėjimo garsas. 5) Neįrengti želdynai, suoliukai. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Gyvenamųjų pastatų techninis reglamentas) nustato, kad pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimams ir privažiavimams, o minimalią sklypo struktūrą sudaro ir želdynai <...> su ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms (10.4 p.);

5.5.       Pastatų projektuose nustatyta, kad kiekvienam butui numatomos privačios erdvės – terasos, kurios jungiasi su bendro naudojimo kiemo erdve, kurioje numatomos vaikų žaidimo aikštelės, poilsio vietos – suoliukai, bei dekoratyviniai želdiniai. Atitikties tyrimo akte yra nustatyta, kad viešai internete prieinamose Statytojo pateikiamose „(duomenys neskelbtini)“ Kvartalo vizualizacijose Kvartale yra parodyti įvairūs želdiniai: medžiai Sklypų vidiniuose kiemuose ir šalia automobilių stovėjimo vietų, suoliukai vidiniuose kiemuose, palei (duomenys neskelbtini) gatvę, taip pat palei kitas Kvartalo gatves. Tyrimo metu nustatyta, kad medžių Kvartale nėra pasodinta, suoliukų palei Kvartalo gatves nėra įrengta, Sklypų vidinių kiemų ir teritorijos šalia automobilių stovėjimo vietų vizualinis vaizdas neatitinka Statytojo viešai pateikiamos Kvartalo vizualizacijos ir Projektų sprendinių (kiemuose nėra pasodinta Projektuose nurodytų dekoratyvinių želdinių, nėra įrengti suoliukai). Iš vizualizacijų nustatyta, kad nepasodinti 38 vnt. medžių, 54 vnt. tujų, neįrengta 21 vnt. suoliukų, kurių įrengimo vidutinė rinkos kaina siekia 20 292,41 Eur su PVM. 6) Neįrengti pakankamo kiekio šiukšlių konteineriai. Atitikties tyrimo akte nustatyta, kad Pastatų projektuose pateiktuose Sklypų planuose parodyti šiukšlių konteineriai (duomenys neskelbtini)gatvių pabaigose, brėžiniuose parodyta po 4 vnt. konteinerių minėtose gatvėse. Tyrimo metu nustatyta, kad šiukšlių konteineriai įrengti Projektuose numatytose vietose, tačiau (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje įrengti 3 vnt. konteinerių, t. y. įrengta vienu konteineriu mažiau, negu numatyta Projektuose. 7) Netinkamai įrengtas takelis: (duomenys neskelbtini) Gyventojų patekimui į Kvartalą palei (duomenys neskelbtini) gatvę, yra įrengtas vos 70 cm pločio takelis, einantis pagal Kvartalo tvorą. Tokio takelio pločio nepakanka nei pravažiuoti su vaikų vežimėliu nei prasilenkti dviem žmonėms. Pagal Kvartalo projektinę dokumentaciją šis takelis turėtų būti daugiau nei dvigubai platesnis – 150 cm pločio. 8) Nekokybiškai įrengtos lauko durys ar jų apdaila. Gyventojai nurodo, kad atskirų (duomenys neskelbtini) butų durys, jų apdaila turi trūkumų: (i) (duomenys neskelbtini) durys yra nesandarios (atsiskyrusi durų dalis užfiksuota nuotraukoje; (ii) (duomenys neskelbtini) durys rasoja iš vidaus, net kai nėra didelių šalčių, o patalpos yra vėdinamos; (iii) (duomenys neskelbtini) nuo daugumos durų apdailos briaunų nusilupo dažai, per lietų ten pribėga vandens, jos išbrinksta ir dažai toliau lupasi; (iv) (duomenys neskelbtini) netinkamai nudažyta lauko durų apdaila; (v) (duomenys neskelbtini) ant durų slenksčio kaupiasi vanduo. Inžinerinių defektų akte, Atitikties tyrimo akte bei nuotraukomis yra užfiksuoti minėti Pastatų bei jų apylinkių trūkumai bei nustatyta šių trūkumų priežastis – netinkamai atlikti statybos darbai ir atitinkamai perleistas daiktas su trūkumais; 

5.6.        Gyventojai, gindami savo teises ir interesus, turi teisę naudotis CK 6.334 str. ir 6.665 str. nustatytais teisių gynimo būdais - prašo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, t. y.: 1)) Dėl lietaus ir sniego vandens surinkimo nuvedimo sistemos (vandens nuvedimo į nuotekų tinklus arba vietą, kurioje vanduo galėtų susigerti į dirvožemį įrengimo darbų) defektų Kvartale yra įrengtos 5 stoginės (4 vnt. (duomenys neskelbtini) ir 1 vnt. (duomenys neskelbtini)) ir vanduo kaupiasi Komunikacijų sklype, priklausančiame Gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, Gyventojai prašo pašalinti lietaus nuotekų sistemos dalies, esančios komunikacijų sklype, trūkumus – įrengti latakus trinkelių dangoje arba suformuoti trinkelių dangos nuolydį taip, kad vanduo būtų nuvedamas į šalia stoginių esančius vejos plotus, kuriuose galėtų susigerti į dirvožemį. 2)) Dėl fasado, fasado tinko trūkumų bei nepritvirtintos difuzinės plėvelės: Fasado tinko trūkumai nustatyti šiuose pastatuose: (duomenys neskelbtini). Dėl to (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti fasado tinke vietomis matomas rausvas dėmes; pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; pašalinti medinių lentelių defektus; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; pašalinti įtrūkius fasado tinke; pašalinti šviesesnę nei viso fasado spalva dėmę; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti fasado tinke vietomis matomas rausvas dėmes; pašalinti medinių lentelių defektus; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti tinko susibangavimus dėl atšokusio tinko; pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti fasado tinke vietomis matomas rausvas dėmes; pašalinti medinių lentelių defektus; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; pašalinti įtrūkius fasado tinke; tinkamai pritvirtinti difuzinę plėvelę; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti fasado tinke vietomis matomas rausvas dėmes; pašalinti medinių lentelių defektus; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti tinko susibangavimus dėl atšokusio tinko; pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; pašalinti įtrūkius fasado tinke; pašalinti mechaninį fasado pažeidimą; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; pašalinti įtrūkius fasado tinke; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; pašalinti medinių lentelių defektus; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; pašalinti įtrūkius fasado tinke; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje; (duomenys neskelbtini) Gyventojai prašo: pašalinti vandens tekėjimo žymes, druskų dėmes angokraščiuose, lodžijų plokščių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje. 3)) Dėl želdynų ir suoliukų Gyventojai prašo: įpareigoti Statytoją įrengti želdynus ir suoliukus pagal vizualizacijose nurodytus sprendinius. 4)) Dėl konteinerių kieko Gyventojai prašo (duomenys neskelbtini) gale įrengti 4-ąjį konteinerį. 5)) Dėl takelio įrengimo Gyventojai prašo (duomenys neskelbtini) gale įrengti projektinę dokumentaciją atitinkantį takelį. 6)) Dėl durų trūkumų Gyventojai reikalauja: Pašalinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), lauko durų trūkumus arba pakeisti duris; Pašalinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), lauko durų trūkumus arba pakeisti duris; Pašalinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), lauko durų apdailos trūkumus arba pakeisti duris; Pašalinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), lauko durų apdailos trūkumus arba pakeisti duris; Pašalinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), lauko durų slenksčio trūkumus arba pakeisti duris. Gyventojai nurodo, kad visus aukščiau nurodytus defektus prašo pašalinti per protingą terminą – 6 mėn. (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.). Per nustatytą 6 mėnesių terminą Statytojui nepašalinus nurodytų defektų, Gyventojai prašo leisti jiems trūkumus pašalinti patiems ir įpareigoti Statytoją atlyginti Gyventojų patirtas trūkumų šalinimo išlaidas (darbų šalinimo išlaidų kainos dėl trūkumų pašalinimo nustatytinos pagal 2020 m. liepos 3 d. papildomo ekspertinio tyrimo akto Nr. 20-28A nustatytas kainas); 

5.7.        Dėl Sklypų įrengimo atitikties norminiams teisės aktų reikalavimams, projektų, pagal kuriuos jie buvo įrengiami, paaiškintina, jog pagal CK 6.684 str. 1 d., 3 d. rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose. CK 6.695 str. 1 d. nustato, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. CK 6.697 str. 1 d., 3 d. nustato, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad Statytojas sutartiniuose teisiniuose santykiuose taip pat yra pardavėjas, taikytinos ir pirkimo pardavimo sutartis reguliuojančios teisės nuostatos. Remiantis CK 6.317 str. 1 d., 2 d. pardavėjas privalo pagal pirkimo pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę; pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 str.), kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, jog tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po CK 6.327 str. 3 d. nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė (CK 6.327 str. 4 d.). Susiklosčiusiems sutartiniams teisiniams santykiams taip pat yra taikomos ir vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos; 

5.8.        Pagal CK 6.193 str. 5 d., aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. CK 6.163 str. 1 d. ir 4 d. nustato, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams, taip pat privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, o į ikisutartinę informaciją patenka ir reklama (bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą). LR Reklamos įstatymo 5 str. 1 d. draudžia naudoti klaidinančią reklamą, t. y. reklamą, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį. Taigi reklama neturi būti klaidinanti, o vartotojas turi teisę ja pasitikėti, todėl pardavėjas privalo perduoti prekę, kuri atitiktų ir reklaminėje informacijoje pristatomas jos savybes. Reklama teismų praktikoje yra pripažįstama pakankamu įrodymu prisiimtiems įsipareigojimams įrodyti (pav. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020). Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Statytojas perduodamas butus ir Sklypų dalis Gyventojams garantavo jų kokybę jų perdavimo momentu bei garantavo jų kokybę garantiniu laikotarpiu, t.y. Statytojas garantavo šių butų, Sklypų ir Komunikacijų sklypo atitiktį teisės aktų reikalavimams, normatyviniams reikalavimams, projektų sprendiniams, o atsižvelgiant į tai, kad Statytojas, siekdamas parduoti butus ir Sklypus, vartotojams pateikė reklamą, kurioje yra nurodyta, jog šie butai ir Sklypai yra atitinkamai įrengtame Kvartale su rekreacine zona, vadinasi Statytojas įsipareigojo Gyventojams įrengti Kvartalą ir rekreacinę zoną tokiu būdu, kaip tai buvo nurodyta Kvartalo vizualizacijose, makete ir Gyventojams pateiktame projekte. Tačiau Statytojas Gyventojams perdavė normatyvinių reikalavimų, projektų sprendinių bei reklamos neatitinkančius butus bei sklypus; 

5.9.        Kvartale esantys daugiabučiai Pastatai kiekvienas turi po atskirą Sklypą. Tarp Sklypų yra suformuotas Komunikacijų sklypas, kuriame įrengti statiniai (gatvės, takai) ir inžineriniai tinklai, skirti Sklypų aptarnavimui. Sklypuose esantys Pastatai yra daugiabučiai gyvenamieji namai. Reikalavimus daugiabučių gyvenamųjų namų sklypams nustato Gyvenamųjų pastatų techninis reglamentas. Gyvenamųjų pastatų techninio reglamento 10 p. yra nustatyta, kad pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimams ir privažiavimams. Minimalią sklypo struktūrą sudaro tokios jo dalys (plotai): pastato užimamas plotas (10.1 p.); priėjimai ir privažiavimai prie pastato (10.2 p.); automobilių saugykla (10.3 p.); želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms (10.4. p.); dviračių saugykla (10.5. p.); vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti (10.6. p.); inžinerinių sistemų statiniai (transformatorinės ir kita) (10.7. p.). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 p. nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Gyvenamųjų pastatų techniniame reglamente taip pat yra nustatytas reikalavimas sklypui turėti minimalų bent vieną įėjimą ir vieną įvažiavimą automobiliu į pastato sklypą, pastato sklype takai turi būti suprojektuoti taip, kad žmonės su negalia galėtų laisvai judėti nuo gatvės (kelio) iki pastato, nuo pastato iki jo priklausinių, želdynų, poilsio aikštelių, automobilių saugyklos ar garažo. Reglamentas nustato, kad projektas turi būti parengtas taip, kad galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves tretiesiems asmenims galimybė būtų nevaržoma, kad gyvenamojo pastato viešoji (atvira) dalis lankytojams turi turėti tiesioginį ir trumpiausią priėjimą ir privažiavimą iš viešojo kelio ar gatvės (aikštės). Kvartale esančių Sklypų atitikčiai normatyviniams reikalavimams, projektų sprendiniams ir vizualizacijoms buvo gautas Atitikties tyrimo aktas, nagrinėjamu atveju Statytojas neįgyvendino Gyventojų pastatų techninio reglamento normatyvinių reikalavimų bei projektų sprendinių, t. y. neįrengė vaikų žaidimo aikštelių, dviračių saugyklų, želdinių, suoliukų, įrengė nepakankamai konteinerių bei neįrengė Sklypų susisiekimo su keliu; neįgyvendino ikisutartinėje informacijoje, vizualizacijose nurodytų sprendinių – neįrengė rekreacinės erdvės, įrengė reklamos neatitinkančius apšvietimo stulpus, konteinerius; taip pat Statytojas neįrengė kelio, kuriuo (duomenys neskelbtini) gatvių Gyventojai iš savo žemės sklypų galėtų patekti į susisiekimo keliais tinklą; 

5.10.       Statytojas įsipareigojo šalia Kvartalo esančiame žemės sklype įrengti rekreacinę erdvę su vaikų žaidimų aikštelėmis, dviračių saugyklomis, želdynais, suoliukais, sporto aikštelėmis, tačiau nuslėpė informaciją, kad pagal patvirtintą planą rekreacinės erdvės įrengimas nebuvo numatytas, o vaikų žaidimų aikštelės ir dviračių saugyklos turi būti įrengtos Gyventojams priklausančiuose žemės sklypuose. Statytojo įsipareigojimą šalia Kvartalo esančiame žemės sklype įrengti rekreacinę erdvę su vaikų žaidimų aikštelėmis, dviračių saugyklomis, želdynais, suoliukais, sporto aikštelėmis, pagrindžia Gyventojams pristatytas Kvartalo maketas, Kvartalo vizualizacijos, Kvartalo brėžinys, iš kurių matyti, kad prieš Gyventojams įsigyjant butus su žemės sklypų dalimis, buvo žadama, kad šie elementai bus įrengti, kadangi Statytojas šio įsipareigojimo neįvykdė ir už tai yra atsakingas. Statytojas nuslėpė nuo Gyventojų informaciją, kad pagal patvirtintą projektą rekreacinės erdvės įrengimas nebuvo numatytas, o vaikų žaidimų aikštelės ir dviračių saugyklos turi būti įrengtos Gyventojams priklausančiuose žemės sklypuose (Vidiniuose kiemeliuose), todėl pažeidė CK 6.163 str. 1 d. nustatytą pareigą elgtis sąžiningai esant ikisutartiniams santykiams (šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti). Statytojas Gyventojams nurodė, kad vaikų žaidimo aikštelės ir dviračių saugyklos bus įrengtos šalia Kvartalo esančiame žemės sklype ir nuslėpė, kad pagal patvirtintą projektą, vaikų žaidimo aikštelės ir dviračių saugyklos turi būti įrengtos jiems perleistuose žemės sklypuose. Gyvenamųjų pastatų techninio reglamento 242 p. nustatyta, kad sklype turi tilpti vaikų žaidimo aikštelė, elementari sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Tam gali būti naudojamas želdynų plotas. Sporto aikštelė turi būti aptverta ažūriniu aptvaru. Projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 1×b, m2 (čia b – butų skaičius). Minimalus leistinas projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 kv.m. Vaikų žaidimo aikštelės projektiniai sprendiniai turi tenkinti saugos reikalavimus. Šio reglamento 243 p. nustatyta, kad vaikų žaidimo aikštelė turi būti projektuojama ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių ir gatvių. Gyvenamųjų pastatų techninio reglamento 10.5 p. yra nustatyta, kad pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimams ir privažiavimams, o minimalią sklypo struktūrą sudaro ir dviračių saugykla; 

5.11.       2020 m. sausio 21 d. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė raštą Nr. (23.17)-2D-876, kuriame buvo nurodyta, kad pagal suderintą Pastato projektą vaikų žaidimo aikštelės buvo numatytos pastatams priklausančių žemės sklypų ribose, o rekreacinė zona šiame projekte nebuvo numatyta. Susipažinus su nurodytu projektu, paaiškėjo, kad Statytojas parengė antrą projektą, atitinkantį Gyvenamųjų pastatų techninio reglamento reikalavimus, tačiau nei Gyvenamųjų pastatų techniniame reglamente nustatyti reikalavimai, nei antrasis Kvartalo projektas Gyventojams atskleisti nebuvo. Žemės sklypų dalių ir butų pirkimo pardavimo sutartimis ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimis Šalys susitarė, kad visi Sklypų Vidiniai kiemai yra padalinti ir priskirti išimtinai atskirai naudoti konkrečiam butui, paliekant 1 m. pločio juostą bendram naudojimui sklypo krašte (faktiškai šioje vietoje įrengti takeliai vidiniuose kiemuose). Taigi, Statytojas neatskleidė, kad šiuose sklypuose taipogi turėtų būti įrengtos vaikų žaidimo aikštelės. Vaikų žaidimo aikštelių įrengimas Gyventojams priklausančiuose sklypuose jų asmeninio ploto sąskaita pažeistų sutartis bei Gyventojų teisėtus lūkesčius – Gyventojai įsigydami žemės sklypų dalis ir butus turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad jie galės naudotis visa jiems naudojimosi tvarkos nustatymo planais paskirta teritorija, o vaikų žaidimo aikštelės bus bendrose erdvėse ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad ši jiems individualiai (privačiai) tenkanti pagal sutartį teritorija nebus užstatyta vaikų žaidimų aikštelėmis, kadangi pagal jiems suteiktą informaciją, jos buvo numatytos įrengti šalia Kvartalo esančiame žemės sklype. Faktiškai vaikų žaidimų aikštelės sklypuose, jų vidiniuose kiemuose, nėra įrengtos ir tai neatitinka projektų sprendinių ir Gyvenamųjų pastatų techninio reglamento reikalavimų. Vis dėlto faktiškai vaikų žaidimo aikštelių įrengti Sklypų vidiniuose kiemuose yra neįmanoma, kadangi pagal butų pirkimo pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, Vidinis kiemelis Sklype yra išskirstytas naudotis atskirai kiekvienam butui, dėl šių priežasčių neįmanoma vaikų žaidimo aikštelių įrengti Sklypuose taip, kad jos atitiktų ir Gyvenamųjų pastatų statybos reglamento reikalavimus, nepažeidžiant Butų pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarčių. Atitinkamai, suderintame pastatų projekte yra numatyta, jog kiekviename sklype yra numatomos dviračių saugyklos, tačiau vizualizacijose dviračių saugyklos sklypuose nėra numatytos – jos numatytos vėlgi rekreacinėje erdvėje, todėl faktiškai dviračių saugyklų įrengti Sklypuose nėra įmanoma, kadangi pagal butų pirkimo pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, beveik visas Sklypų plotas yra išskirstytas naudotis atskirai kiekviena butui, t. y. neįmanoma dviračių saugyklų įrengti Sklypuose taip, kad jos atitiktų Gyvenamųjų pastatų techninio reglamento 10 p. ir projektų reikalavimus, nepažeidžiant (nepanaikinant) butų pirkimo pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarčių. Statytojas pažeidė Gyventojų teises ir teisėtus lūkesčius, nes žaidimų aikštelės ir dviračių saugyklos pagal sutartis turėjo būti įrengtos šalia Kvartalo esančioje rekreacinėje erdvėje, neatskleidžiant, kad pagal projektą vaikų žaidimo aikštelės ir dviračių saugyklos turėjo būti įrengtos Gyventojams priklausančiuose Sklypuose. Kadangi Statytojas prisiėmė prievolę įrengti rekreacinę erdvę ir įsipareigojo perleisti Gyventojams konkrečias realiąsias Sklypų dalis, kurias jie turės teisę valdyti ir naudoti asmeniškai, rekreacinės erdvės neįrengė, o pagal teisės aktų reikalavimus, projektų sprendinius ši Gyventojų sutartyse įtvirtinta teisė yra apribota Statytojo pareiga Sklypuose įrengti vaikų žaidimo aikšteles, Statytojas pažeidė sutartis ir Gyventojai negavo to, ko pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartis;

5.12.       Gyventojų nuostolių dydžiui nustatyti pateikta Žalos dydžio nustatymo išvada, kuri patvirtina, kad Gyventojai, siekdami įrengti rekreacinę erdvę patirtų žemės sklypo įsigijimo išlaidas (iš UAB „Puiki investicija)“, bei rekreacinės vertės įrengimo išlaidas, Gyventojai žinodami, kad Statytojo jiems pateikta informacija yra klaidinga, proporcingai šia suma būtų mažiau mokėję už įsigyjamus butus ir žemės sklypo dalis ir kadangi pagal teisės aktus ir projektus Gyventojų žemės sklypuose yra numatyta įrengti dviračių saugyklas ir vaikų žaidimo aikšteles, suoliukus, želdinius Gyventojams, darytina išvada - jeigu rekreacinė erdvė nebus įrengta, Gyventojai įgis teisę į kompensaciją už tai, kad jie iš sutarties gavo ne tai ko tikėjosi – įgyvendinus projektų sprendinius, sumažės Gyventojams priklausančių sklypų realiosios dalies plotas, kadangi jų privačiam naudojimui teliks projekte numatytos terasos. Kvartalo gyventojai patiria: 1) 369 024 Eur vertės žalą (jiems turėtų būti sumokama minėto dydžio kompensacija), jeigu jie savo lėšomis įsigytų šalia Kvartalo esantį sklypą ir jame įrengtų (kaip buvo pateikta Statytojo vizualizacijose) 3 vnt. vaikų žaidimų aikštelių, 3 vnt. treniruoklių aikštelių, 2 vnt. sporto aikštelių ir 4 vnt. dviračių saugyklų; 2) visi kartu 415 237 Eur vertės žalą, kurią sudarytų 2 712,35 kv. m ploto žemės sklypo nustatyta kaina, kuri atspindi vidinių kiemų ploto, kurio gyventojai netektų, jeigu šiuo metu Statytojas, įgyvendindamas statybų projekto planą, vidiniuose kiemuose įrengtų 23 vienetus žaidimų aikštelių, kainą. Ši suma turėtų būti išskirstyta Gyventojams kaip kompensacija, nes pagal butų pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, vidiniai kiemai sklypuose yra išskirstyti naudotis atskirai kiekvienam butui, vadinasi, vaikų žaidimų aikštelių įrengimo atveju vidiniuose kiemuose, būtų pažeistos Kvartalo gyventojų Butų pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartys ir dėl to Gyventojai netektų asmeninėms reikmėms naudojamo žemės sklypo dalių (neįskaitant butų ir jiems priklausančių terasų užstatyto ploto), kuriuos jie yra įsigiję kaip nuosavybę ir šiuo metu naudoja pagal nustatytą tvarką asmeninėms reikmėms. Gyventojų nuostolis yra ne mažesnis nei 369 024 Eur, o galimai kolektyviai siektų net 415 237 Eur, jei būtų įrenginėjama infrastruktūra ne centralizuotai už gatvės pagal masto ekonomiją, bet individualiai – kiekviename sklype atskirai; 

5.13.       Atsižvelgiant į skirtingus žalos apskaičiavimo metodus, šiuo atveju Gyventojų interesai gali būti ginami dviem būdais: įpareigojant Statytoją neatlygintinai per protingą terminą pašalinti daikto trūkumus, t. y. įrengti rekreacinę erdvę, arba atlyginti pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; arba netenkinus nurodyto reikalavimo – priteisti Gyventojams kompensacijas už perleistą sutarties neatitinkantį daiktą, t. y. už žemės sklypo plotą, kuris bus užstatytas įrengiant vaikų žaidimo aikšteles, dviračių saugyklas ir kt. Gyventojų interesai gali būti ginami įpareigojant Statytoją įrengti rekreacinę erdvę arba įpareigojant Statytoją atlyginti Gyventojų išlaidas jiems ištaisyti (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.). Gyventojai turi teisę reikalauti Statytojo įrengti rekreacinę erdvę neatlygintinai. Jeigu Statytojas šios rekreacinės erdvės neįrengs pats – Gyventojai neabejotinai patirs rekreacinės erdvės įrengimo išlaidų, greta Kvartalo esančio žemės sklypo, kuriame turėjo būti įrengta rekreacinė erdvė, savininkas sutiko perleisti žemės sklypą. Vizualizacijų įgyvendinimas faktiškai yra galimas, sprendiniai gali būti įgyvendinti realiai, todėl Gyventojai reikalauja įpareigoti Statytoją neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą – 6 mėn. – terminą ir įrengti rekreacinę erdvę. Jeigu Statytojas neįvykdytų įpareigojimo neatlygintinai įrengti rekreacinę zoną, yra pagrindas Gyventojams priteisti būsimas rekreacinės erdvės įrengimo išlaidas; 

5.14.       Gyventojai aptariamo ieškinio reikalavimo kontekste yra solidarieji kreditoriai (CK 6.18 str. 1 d.), prievolė yra nedalomoji, jeigu jos dalykas dėl savo prigimties yra nedalus arba jeigu prievolės šalys susitarė dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma; prievolės nedalumas reiškia, kad ji negali būti padalyta nei kreditoriams, nei skolininkams, nei jų įpėdiniams CK 6.25 str.1 d., 2 d.). Taigi, Gyventojų reikalavimas dėl trūkumų ištaisymo arba būsimų išlaidų rekreacinės zonos įrengimo priteisimo yra nedalomas pagal savo prigimtį, kadangi teisė įsirengti rekreacinę zoną priklauso visiems Gyventojams ir ji negali būti išskaidyta jiems atskirai (įrengiant rekreacinę zoną, kaip bendrojo naudojimo objektą, naudą gauna visi Gyventojai kartu, o ne pavieniui). Jei trūkumai nebus ištaisyti, solidariai Gyventojams priteistinas 369 024 Eur dydžio išlaidų atlyginimas. Gyventojų interesai gali būti ginami priteisiant Gyventojams kompensaciją, atsižvelgiant į kiekvienam iš Gyventojų tenkančio Sklypo ploto sumažėjimą - jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (CK 6.334 str. 1 d. 2 p.); 

5.15.       Jeigu teismas netenkintų ieškinio reikalavimo dėl rekreacinės erdvės įrengimo, Gyventojai būtų priversti įsirengi vaikų žaidimo aikšteles, dviračių saugyklas ir kitus rekreacinėje erdvėje turėtus įrengti objektus jiems asmeniškai naudotis perduotose žemes sklypo dalyse, o įgyvendinus Projektų sprendinius, kurie nebuvo suderinti su Gyventojais, Gyventojai netektų teisės naudotis iš esmės visa pagal pirkimo pardavimo ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo sutartis jiems perduota išimtinai naudotis Sklypų erdve, todėl Gyventojai įgytų teisę į 415 237 Eur kompensaciją, kuri buvo apskaičiuota pagal kiekvieno Gyventojo žemės sklypo asmeninio naudojimo ploto netekimą, kiekvienam Gyventojui priteistina kompensacijos dalis (suma) nurodyta lentelėje. Taigi - Gyventojai reikalauja įpareigoti Statytoją per 6 mėn. neatlygintinai įrengti rekreacinę erdvę, o Statytojui neįvykdžius šio įpareigojimo priteisti Gyventojams 369 024 Eur dydžio šios rekreacinės erdvės įrengimo išlaidas, o jeigu teismas netenkins nurodyto reikalavimo – priteisti Gyventojams nurodytų dydžių kompensacijas;

5.16.       Dėl susisiekimo komunikacijų neįrengimo Gyventojai paaiškina, kad Statytojas yra atsakingas už normatyvinių statybos dokumentų, projektų sprendinių reikalavimų įgyvendinimą, įskaitant pareigą užtikrinti susisiekimą su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą. Taip pat, kaip buvo nurodyta anksčiau, Statytojas taip pat atsako Gyventojams už netinkamos kokybės daikto perleidimą (CK 6.334 str.). Iš Kelio įrengimo atitikties akto matyti, kad susisiekimo su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, klausimas buvo išspręstas 2015 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento UAB „GTJ Projects“ išduotomis prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygomis Nr. 9275. Šiose prisijungimo sąlygose nurodyta, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) teritorijos šiaurinės detaliuoju planu rengiamo „Gatvių ir inžinerinių tinklų, aptarnaujančių gyvenamųjų namų kvartalą tarp (duomenys neskelbtini): Savivaldybės vardu statybos projekto (toliau – TP) sprendiniais suprojektuoti ir įrengti dviejų eismo juostų pločio (duomenys neskelbtini) gatvės dalį tarp (duomenys neskelbtini) gatvių su želdynų juostomis, šaligatviais, dviračių takais, apšvietimo atramomis ir automobilių stovėjimo vietomis; Pagal rengiamo TP sprendinius įrengti dviejų eismo juostų pločio (duomenys neskelbtini) gatvės dalį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių su želdynų juosta, šaligatviu, dviračių taku, ir apšvietimo atramomis žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pusėje; (duomenys neskelbtini) gatvių dangų konstrukcijos ir jų pagrindiniai techniniai parametrai nurodyti rengiamo techninio projekto dalyje. Susisiekus su Vilniaus miesto savivaldybe buvo pateikta informacija, kad šios prisijungimo sąlygos neva buvo panaikintos, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamentas 2016 m. kovo 15 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos Nr. 16/218 buvo išduotos Statytojui, o vėliau ir pastarosios prisijungimo sąlygos neva buvo panaikintos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamentas 2016 m. balandžio 15 d. žemės sklypui išdavė 2016 m. balandžio 15 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 16/268. Galiausiai, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sąlygų rengimo darbo 2019 m. vasario 20 d. grupės protokolo Nr. A326-44/19(2.1.50-UK7) matyti, kad buvo svarstytas susisiekimo komunikacijos žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) , statytos projektas ir nutarta pritarti prisijungimo sąlygų pakeitimui, panaikinant įsipareigojimą įrengti (duomenys neskelbtini) g. (tarp (duomenys neskelbtini) gatvių) šaligatvį, dviračių taką ir apšvietimo atramas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pusėje. Sklypų susisiekimo su keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, klausimas buvo išspręstas gavus prisijungimo sąlygas ir numačius įrengti dviejų eismo juostų kelią (duomenys neskelbtini) g., tačiau vėliau, dėl Gyventojams nežinomų priežasčių, šis įpareigojimas galimai buvo panaikintas. Vis dėlto, net jei Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimas Statytojui įrengti kelią dėl neaiškių ir neteisėtų priežasčių galėjo būti panaikintas, tai nereiškia, kad Statytojas pagal sutartis neturi prievolės įrengti (duomenys neskelbtini) g. Pagal CK 6.193 str. sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Aplinkybę, kad Statytojas įsipareigojo ir ketino įrengti (duomenys neskelbtini) g. bei pažadėjo Gyventojams perleisti nekilnojamąjį turtą su sutvarkytomis prieigomis, patvirtina Statytojo elgesys: gautos prisijungimo sąlygos Statytojui (pagal jo paties pateiktą prašymą), sudaryta sutartis prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. 16/218, kuria Statytojas įsipareigojo savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas atlikti projektavimo ir tiesimo darbus, Statytojui buvo išduotas statybos leidimas; Topografinis planas M 1:500, kuriame yra numatyta, kad Susisiekimo ir inžinerinių tinklų teritorija, projektuojama kitu projektu. Projekto pavadinimas – Susisiekimo komunikacijos žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Užsakovas „Perpeta“, o šiame projekte yra pateiktos UAB „GTJ Projects“ išduotos prisijungimo sąlygos su įpareigojimu įrengti dviejų eismo juostų pločio (duomenys neskelbtini) gatvės dalį tarp (duomenys neskelbtini) g. su želdynų juosta, šaligatviu, dviračių taku, ir apšvietimo atramomis; Projekto vizualizacijose ir makete nurodyta įrengta (duomenys neskelbtini) g., su želdynais, takeliu, ir apšvietimo stulpais. Taigi, Statytojas buvo numatęs įrengti (duomenys neskelbtini) g. su eismo juostomis, šaligatviu, dviračių taku, želdiniais ir to siekė, o Gyventojai pagrįstai tikėjosi, kad šis kelias bus įrengtas, todėl darytina išvada, kad šalys susitarė, jog Gyventojams bus perduotas nekilnojamasis turtas, esantis Kvartale su įrengtais susisiekimo tinklais su kelių tinklu, tačiau šis įsipareigojimas neįvykdytas: iš viso Kvartale yra 23 daugiabučiai gyvenamieji namai, į visus Kvartale esančius Pastatus patenkama tik iš teritorijos, kurioje numatyta (duomenys neskelbtini) gatvė, tačiau (duomenys neskelbtini) gatvė su asfalto danga yra įrengta tik ties I etapu pastatytais Pastatais ir (duomenys neskelbtini) gatve su asfalto danga galima įvažiuoti tik į Kvartale esančią (duomenys neskelbtini) gatvės dalį. Į Kvartale esančias (duomenys neskelbtini) gatvių dalis galima patekti tik važiuojant (einant) teritorija, kuri yra be jokios dangos. Ši teritorija nelygi, duobėta, joje auga krūmai, žolės, yra primesta statybinių atliekų, stovi vandens balos. (duomenys neskelbtini) gatvė, kaip inžinerinis statinys – kelias, ties Kvartalu ((duomenys neskelbtini) gatvės dalis tarp (duomenys neskelbtini) gatvių) nėra įrengta. Nėra įrengta žemės sankasos, važiuojamosios dalies, kelkraščių ir kitų kelio elementų (kelio sudėtinių dalių), kaip tai numatyta Kelių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje. Dėl to nėra galimybės patekti į Kvartalo (duomenys neskelbtini) gatves ir Sklypus (duomenys neskelbtini) keliu (gatve), besijungiančiu su kitais keliais (gatvėmis), sudarančiais kelių tinklą, kaip tai numatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 p. ir Gyvenamųjų pastatų techninio reglamento 178.2 p. Statytojas, neįrengdamas (duomenys neskelbtini) g. su šaligatviais, dviračių taku, želdiniais ir apšvietimo stulpais bei parduodamas Gyventojams žemės sklypų dalis, kurios neturi susisiekimo su valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tinklu, pažeidė savo pareigas. Gyventojai, vadovaudamiesi CK 6.334 str. 1 d. 3 p., reikalauja per 6 mėn. neatlygintinai įrengti (duomenys neskelbtini) gatvę pagal UAB „GTJ Projects“ išduotas prijungimo sąlygas, o jeigu Statytojas neįrengs kelio, Gyventojai reikalauja priteisti iš Statytojo jiems šio kelio įrengimo išlaidas, kurios vadovaujantis Kelio įrengimo tyrimo aktu sudarytų 246 686 Eur su PVM. Gyventojai pažymi, jog nepaisant to ar nurodytos prisijungimo sąlygos buvo panaikintos, ar ne, kadangi, kaip Statytojas įsipareigojo Gyventojams įrengti (duomenys neskelbtini) g., veikdamas kaip verslininkas ir savo srities profesionalas, Statytojas privalėjo užtikrinti, kad būtų gauti visi būtini dokumentai, leidimai ir atlikti visi veiksmai, kad šį įsipareigojimą Statytojas vartotojams galėtų įvykdyti.

6.       Atsakovė UAB „Perpeta“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sutarčių pagrindu, visa komunikacija su ieškovais kaip potencialiais pirkėjais buvo vykdoma per pardavimų atstoves D. K. ir V. Ž., kurios savarankiškai ir savo nuožiūra ikisutartiniuose santykiuose teikė informaciją (potencialiems) pirkėjams, todėl ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl informacijos apie projektą „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo apimties ir tariamo ieškovų klaidinimo, turėtų būti teikiami tokią informaciją teikusiems ir už jos turinį atsakingiems asmenims: D. K., V. Ž., UAB „Capital Real Estate“, MB „VIP brokeriai“. Atsakovė į ieškinį atsikerta šiais esminiais argumentais:

6.1.        Pagal atsakovės su ieškovais sudarytas notarines pirkimo – pardavimo sutartis atsakovė nebuvo įsipareigojusi įrengti rekreacinės erdvės, priešingai – ieškovams aiškiai buvo nurodyta, kad tokia erdvė yra tik atsakovės idėja, todėl projekto „(duomenys neskelbtini)“ vizualizacijose pavaizduota erdvė nebūtinai bus įrengta, ieškovams nuolat buvo suteikiama informacija šiais klausimais. Dėl atskirų rekreacinės erdvės įrengimo elementų ir ieškovų reikalavimų dėl vaikų žaidimų aikštelių įrengimo pažymėtina, jog pagal projektą aikštelės buvo numatytos vidiniuose kiemuose ir, nors atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovus dėl šių darbų atlikimo, ieškovai neleido jų įrengti vidiniuose kiemuose bei nenurodė kitos projekto „(duomenys neskelbtini)“ vietos, kurioje vaikų aikštelės įrengimas atitiktų ieškovų interesus; 

6.2.        Ieškovams buvo atskirai siūloma įsigyti dviračių saugyklas, tačiau nei vienas iš ieškovų (ir gyventojų) to nepadarė, todėl buvo įrengtos atviro tipo dviračių saugyklos, o reikalavimas įrengti uždaras ir mokamas dviračių saugyklas, nors ieškovai už jas nemokėjo, yra nepagrįstas; 

6.3.        Ieškovai patys sutinka, jog reikalavimas dėl 369 024 Eur dydžio rekreacinės zonos įrengimo išlaidų atlyginimo yra reikalavimas dėl bendrojo naudojimo objekto sukūrimo, tačiau byloje nėra pateikta bendraturčių sprendimo šiuo klausimu, o reikalavimas sumą už bendrojo naudojimo objekto įrengimą priteisti išskirtinai tik ieškovams, neatitinka bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisės reguliavimo, protingumo bei sąžiningumo principų; 

6.4.        Ieškovai neįrodo kompensacijos už vidinių kiemų žemę dydžio, nes pateikti skaičiavimai yra grindžiami iš esmės klaidingomis prielaidomis, jog ieškovai neteks nuosavybės teisės į žemę (negalės ja naudotis) ir kartu kompensacijos dydis yra apskaičiuotas už visą šiuo metu neužstatytą vidinių kiemų žemės dalį, neidentifikuojant realių tariamai prarandamos žemės dalių; 

6.5.        Kadangi atsakovė yra įvykdžiusi visas 2016 m. balandžio 15 d. (su 2019 m. vasario 11 d. pakeitimais) prisijungimo prie susisiekimo komunikacijos sąlygas, pagal kurias atsakovė nebuvo įpareigota įrengti (duomenys neskelbtini) g., ieškovų reikalavimas įpareigoti atlikti darbus pagal panaikintas 2015 m. rugsėjo 29 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 9275, išduotas ne atsakovei, o UAB „GTJ Projects“, yra nepagrįstas; 

6.6.        Ieškovai neįgyvendino jiems nustatytos pareigos identifikuoti defektus, nes ieškovų pateikti įrodymai, kuriuose lietaus vandens nuotekų sistemos netinkamas įrengimas grindžiamas ant šaligatvio augančiomis samanomis, prašant sutvarkyti difuzinę plėvelę, nors pagal atsakovę tokia plėvelė net nebuvo įrengta, reikalaujant atlikti apželdinimo darbus, nors atsakovė yra pasodinusi želdynus ir kt., tokių defektų neįrodo; 

6.7.        Dalis ieškovų reikalavimų yra kildinami iš ikisutartinių santykių, t.y. ieškovai reikalauja, kad atsakovė įrengtų laisvalaikio zoną tokią, kokia ji „buvo žadama“ ir kokia ji buvo pavaizduota informacinėje medžiagoje apie projektą. Svarbu, jog iki sutartiniuose santykiuose, įskaitant ir komunikaciją plačiąją prasme, su ieškovais bendravo D. K., veikusi kaip pardavimų atstovė. Ieškinys, be kita ko, yra grindžiamas argumentais, kad atsakovė netinkamai veikė ikisutartiniuose santykiuose, ko pasėkoje ieškovai buvo suklaidinti dėl laisvalaikio zonos įrengimo koncepcijos, tačiau svarbi aplinkybė yra tai, kad ne atsakovė, o viena iš ieškovių (D. K.) ir kiti tretieji asmenys bendravo su potencialiais pirkėjais ir teikė jiems informaciją, Susitarimuose dėl tarpininkavimo ir pardavimo paslaugų pagrindu. 2015 m. spalio 13 d. atsakovė, UAB „Capital Real Estate“ ir D. K. (pardavimų atstovas) sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį (pardavimas) Nr. P.DK-0037, kurios 3.1 p. nurodyta, kad šia sutartimi Klientas paveda Paslaugos tiekėjams, o Paslaugos teikėjai įsipareigoja vykdyti objekto pirkėjų paiešką, o klientas įsipareigoja sumokėti už tarpininkavimo paslaugas; 4.1.4 p. paslaugos teikėjai įsipareigojo suteikti pilną ir teisingą informaciją apie objektą, jo pardavimo sąlygas potencialiems pirkėjams; 4.1.8 p. savo lėšomis vykdyti pilną ir kokybišką projekto reklamą pagal su klientu suderintą marketingo planą; 6.1.6 p. Atsakovė įsipareigojo šios sutarties galiojimo metu savarankiškai ir per kitus asmenis nereklamuoti objekto, išskyrus šiuos atvejus: a. projekto vystytojo logotipo talpinimas reklaminiame stende – statybvietėje; b. vystytojo tinklapyje talpinama informacija apie projektą nenurodant kainų. 2016 m. birželio 8 d. atsakovė, UAB „Capital Real Estate“, D. K., V. Ž. sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį (pardavimas) Nr. P.DK – 00053, kurioje iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis susitarė dėl šios sutarties priede Nr. 1 nurodytų objektų. 2018 m. rugsėjo 3 d. atsakovė ir MB „VIP brokeriai“ sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį (pardavimas) Nr. VB-0002 dėl šios sutarties priede Nr. 1 nurodytų būtų pardavimo. Šios sutarties 4.1.4 p. pardavimų atstovas įsipareigojo savo nuožiūra vykdyti Objekto pardavimo reklaminę kampaniją, suteikti pilną ir teisingą informaciją apie objektą, jo pradavimo sąlygas potencialiems pirkėjams. Nors sutartis buvo pasirašyta su kitu juridiniu asmeniu, tačiau paslaugas ir toliau teikė ieškovė D. K. (pateikiamas susirašinėjimas po 2018 m. rugsėjo 3 d). Tai, kad su potencialiais klientais, įskaitant ir ieškovus, bendravo D. K. patvirtina pateikiamas elektroninis susirašinėjimas

6.8.        Ieškovai taip pat reikalauja, jog atsakovė būtų įpareigota įrengti rekreacinę zoną arba kompensuoti 369 024 Eur dydžio šios zonos įrengimo išlaidas arba sumokėti ieškovams 415 236,97 Eur dydžio kompensaciją už žemės sklypo asmeninio ploto naudojimo netekimą. Kadangi rekreacinės zonos įrengimas nebuvo numatytas pirkimo-pardavimo sutartyse, o ieškovai buvo informuoti, jog rekreacinės zonos įrengimas yra tik atsakovės idėja, kurios įgyvendinimas yra galimas, tačiau neprivalomas, kartu ieškovams nuolat teikiant aktualią informaciją apie zonos įrengimo aplinkybes, reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti darbus, dėl kurių nebuvo susitarta, yra nepagrįstas, nepagrįsti ir reikalavimai yra priteisti kompensacijas už visą neužstatytą vidinių kiemų plotą; ieškovai nepagrįstai reikalauja, kad išskirtinai tik jiems būtų priteistos rekreacinės zonos įrengimo išlaidos, nors tokia zona būtų bendrojo naudojimo objektas. Dėl rekreacinės zonos (žaidimų aikštelės) įrengimo reikalavimo nepagrįstumo ieškovai nurodo, kad jų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, nes nebuvo įrengta žaidimų aikštelė apskritai ir konkrečiai – tokios žaidimų aikštelės, kokios buvo nurodytos projekto „(duomenys neskelbtini)“ vizualizacijoje. Atsakovė su reikalavimais, kuriuose projekto vizualizacija prilyginama imperatyvioms sutarčių nuostatoms, nesutinka, nes ieškovams buvo nurodyta, kad žaidimo aikštelės taip, kaip jos pavaizduotos, vizualizacijoje, bus įrengtos tik tuo atveju, jeigu pavyks suderinti šį klausimą su sklypo savininku. Pagal dokumentus (ir sutartis) tokio įsipareigojimo atsakovė neturėjo, o žaidimų aikštelės buvo numatytos įrengti ieškovams priklausančiuose sklypuose (Vidiniuose kiemuose). Sutartyse su ieškovais nebuvo įsipareigojęs įrengti rekreacinės zonos gretimame žemės sklype, todėl toks reikalavimas nepagrįstai kildinamas iš sutarčių pažeidimo;  

6.9.        Kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos sutarčių aiškinimo taisyklės, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu). Kartu su ieškiniu į bylą yra pateiktos ieškovų ir atsakovės sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose atsakovė ir ieškovai susitarė, kad atsakovė parduoda, o ieškovas (ieškovai) perka butą/patalpą, žemės sklypo dalį, taip pat pirkimo-pardavimo sutartimis pirkėjai (ieškovai) pareiškė ir garantavo, kad iki sutarčių pasirašymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktą buvimo vietoje, susipažino su daikto būkle, kokybe bei su nuosavybės teisę į parduodamą daiktą patvirtinančiais dokumentais, visa daikto dokumentaciją, ir jokių pretenzijų dėl parduodamo daikto būklės, kokybės bei dėl minėtų dokumentų neturi (sutarčių 8.2.1 p.). Su pirkimo-pardavimo sutartimis buvo pasirašytas priedas Nr. 1 Buto su pilna apdaila aprašymas. Pardavėjo atliekami darbai ir įranga“, kuriame buvo nurodyta: „Aplinkos sutvarkymas: teritorija aptveriama medine tvora, sumontuojami automatiniai teritorijos atitvarai bei varteliai su kodinėmis spynomis; garažo vartai įrengiami su automatiniu pakėlėju; trinkelių danga, šaligatviai, apželdinimas, gatvės ir kiemų apšvietimas; kiti gerbūvio elementai įrengiami pagal gen.Plano dangų ir apželdinimo projektą. Taigi, sutartimis atsakovė ieškovams įsipareigojo perduoti butus kartu su žemės sklypo dalimis bei konkrečius aplinkos sutvarkymo darbus ir ieškinyje nėra keliamas klausimas dėl minėtų atsakovės pareigų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo), todėl atsakovė tinkamai įvykdė pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatas, o ieškinyje pateiktas plečiamas sutartinių nuostatų aiškinimas, kuriuo yra grindžiamas reikalavimas dėl rekreacinės zonos įrengimo, įskaitant ir žaidimo aikštelių įrengimą, neatitinka realių sutartimi atsakovės prisiimtų įsipareigojimų ieškovų atžvilgiu. Formuojama pozicija, jog aplinkybė, kad atsakovą ir ieškovus sieja sutartiniai įsipareigojimai, yra prielaida ieškovams reikalauti to, ko sutartimi šalys nesusitarė, neatitinka kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuotų sutarčių aiškinimo principų. Atsakovės ir ieškovų pasirašytose pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo sulygta dėl rekreacinės („žaliosios zonos“ įrengimo), todėl šia apimtimi ieškinys, grindžiamas netinkamu sutarčių vykdymu, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Atsakovė ieškovams buvo atskleidusi informaciją apie aikštelių įrengimo aplinkybes kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame sklype, todėl ieškinys, kuriame vizualizacija, ieškovams suteiktos informacijos kontekste, laikoma teisiniu imperatyvu, yra nepagrįstas; 

6.10.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 str. 1 d. nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.). Ši prezumpcija yra nuginčijama. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog turto įgijėjo sąžiningumą ar nesąžiningumą lemiančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje byloje nustatomos individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, teisinių santykių šalių padėtį, elgesį ir kt. Sprendžiant dėl turto įgijėjo sąžiningumo visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką (pvz., verslininkas), įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 str. 3 d. nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais; 

6.11.       Atsakovė, priešingai nei teigiama ieškinyje, komunikacijoje su ieškovais ne kartą nurodė, kad vizualizacija yra tik idėja, tačiau tai nėra atsakovės įsipareigojimas ieškovams (pav. 2017 m. lapkričio 9 d. atsakovė laiške atsakydama į klausimą dėl rekreacinės zonos nurodė, kad Projekte rekreacines zonos nėra; taip pat projektas jai ruoštas nebuvo; Jūs matėte/matote idėją, kokia ji galėtu būti; aiškumas bus baigiant visa projektą ir jo gerbūvį, šis klausimas jau buvo atsakytas labai daug kartu; 2017 m. lapkričio 1 d. laiške atsakovė nurodė, kad Susirinkimo metu asmeniškai aš, taip pat daug kartu Capital atstovės minėjo, kad žemė, esanti šalia mūsu projekto yra ne mūsų nuosavybė, ji yra rekreacinės paskirties ir niekada nebus užstatyta, taip, kad ji jau dabar yra žalia zona; su esamu žemės savininku vedame derybas, pradėjus projektą jis žadėjo leisti tai padaryti, paskui persigalvojo, dabar atrodo vėl leidžia; situacija neprognozuojama, jei bus galimybė, mes šia zoną sutvarkysime; ir kiti laiškai). Tokią pat poziciją atsakovė nurodė ir kartu su ieškiniu pateiktuose atsakymuose į pretenzijas. Priešingai nei teigiama ieškinyje, atsakovė, tiek kiek ji tiesiogiai bendravo su potencialiais pirkėjais, įskaitant ir ieškovus, aiškiai ir nedviprasmiškai komunikavo ir aiškino, kad a) gretimas sklypas priklauso ne atsakovei, o trečiajam asmeniui, todėl visos taip vadinamos „žaliosios zonos“ įrengimas nėra atsakovės įsipareigojimas pirkėjams; b) projekte „(duomenys neskelbtini)“ rekreacinės zonos nėra, o projekto vizualizacijoje yra pateikiama tik idėja; c) rekreacinės zonos įrengimas, esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms yra įmanomas, tačiau atsakovė dėl to garantijų ar kitokio užtikrinimo negali suteikti. Taigi, ieškovai buvo informuoti apie visas šias aplinkybes, atsakovė negalėjo ir neįsipareigojo atlikti veiksmus su svetimu turtu ar svetiname žemės sklype, ieškovams suteikė pilną ir visapusišką informaciją apie tai, kas yra vaizduojama vizualizacijoje, ne kartą buvo atsakinėjama į Ieškovų klausimus apie minėtą erdvę, todėl atsakovė nesielgė nesąžiningai bei atskleidę visą informaciją ieškovams; 

6.12.       Nepagrįsti yra ieškinio argumentai apie tai, kad projekto „(duomenys neskelbtini)“ vizualizacijose pateikta informacija yra imperatyvus atsakovės įsipareigojimas. Turi būti vertinamas ne tik ieškovų vidinis įsitikinimas, tačiau ir kiti įrodymai, kurie patvirtina, jog atsakovė neslėpė informacijos - kokia situacija yra dėl žaliosios zonos, todėl įrodymų visumoje akivaizdu, kad ieškovai neturėjo jokio pagrindo suprasti, kad rekreacinė erdvė tikrai bus įrengta, o atsakovė negali būti pripažinta nesąžininga. D. K. (taip pat ieškovė) iš esmės nuo pat projekto „(duomenys neskelbtini)“ pradžios betarpiškiai, nuolatos ir intensyviai dalyvavo ne tik bendravime su potencialiais pirkėjais, derino gretimų žemės sklypų iš trečiojo asmens įsigijimo klausimus, žinojo visą situaciją ir informaciją dėl rekreacinės zonos įrengimo, todėl jei žinodamos apie realią rekreacinės zonos įrengimo situaciją, kitiems ieškovams jos (pardavimų atstovės) neatskleidė arba dar daugiau teigė, kad tokia zona bus, reikalavimai dėl nesąžiningumo ir neteisingos informacijos suteikimo, turi būti reiškiami būtent šiems asmenims. Projekto dokumentuose rekreacinės erdvės įrengimas nebuvo numatytas, o žaidimų aikštelės buvo numatytos įrengti vidiniuose kiemuose. Pagal statybą reglamentuojančius dokumentus (projektą „Susisiekimo komunikacijos žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus miesto statybos projektas) (ir atsakovė ne kartą tai ieškovams nurodė) rekreacinės zonos nėra ir toks projektas nebuvo ruoštas, informacija gyventojams apie vaikų žaidelių įrengimą vidiniuose kiemuose buvo teikta viso bendravimo metu. Kadangi sprendimas įrengti žaidimų aikšteles vidiniuose kiemuose, atitinka statinio projektą, todėl reikalavimas, grindžiamas šio sprendimo neatitiktimi statybą reglamentuojantiems dokumentams, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Apibendrinant - atsakovė neįsipareigojo ieškovams įrengti rekreacinės zonos gretimame sklype, tai buvo tik idėja, ieškovai apie tai buvo ne kartą informuoti, statybos dokumentuose buvo numatyta įrengti žaidimų aikšteles vidiniuose kiemuose ir toks sprendimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimas; 

6.13.       Byloje yra kilęs klausimas ir dėl vaikų žaidimo aikštelių įrengimo apskritai. Atsakovė iki šio momento projekte „(duomenys neskelbtini)“ nėra įrengusi aikštelės, nes ne kartą kreipėsi į ieškovus, prašydama nurodyti, kurioje pastatams priklausančioje žemės sklypo dalyje ieškovams būtų priimtiniausias aikštelių įrengimas arba nurodyti, kurie ieškovai pageidauja, kad jų vidiniuose kiemuose būtų įrengtos aikštelės, taip, kaip tai yra numatyta projekte, tačiau ieškovai į šiuos prašymus nereagavo. Pagal CK 6.200 straipsnio 2 d. numatyta, vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsakovė ne kartą ieškovams nurodė ir patvirtino, jog nevengia įrengti žaidimų aikštelių taip, kaip tai yra numatytą dokumentuose ir kartu ieškovams, siekdamas geriausiai sprendimo ieškovams ir suprasdama, jog būtent jie gyvena projekte „(duomenys neskelbtini)“, buvo nurodęs dvi alternatyvas: 1) laikytis statybos dokumentų, kuriuose yra numatytas sprendimas, kad žaidimų aikštelė yra įrengiama kiekvieno bendraturčio žemės sklypo dalyje (kaip pavaizduota dangų plane); 2) bet kurioje kitoje gyventojų nurodytoje kvartalo vietoje (ši alternatyva atsirado, kai gyventojai prašė neįgyvendinti dokumentacijoje nurodytų sprendinių). 2020 m. kovo 23 d. raštu „Dėl pretenzijos dėl sutarčių pažeidimo“ atsakovė nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad ne visi bendraturčiai pageidauja tokios žaidimų aikštelės, prašo kiekvieno sklypo bendraturčius, norinčius žaidimo aikštelės, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio atsakymo išsiuntimo dienos raštu informuoti statytoją dėl žaidimų aikštelės ir pateikti rašytinės formos susitarimą, nurodant, kurioje žemės sklypo vietoje turi būti įrengta 50 kv.m. žaidimų aikštelė, o per šį terminą negavus tokios informacijos ir rašytinių susitarimų, statytojas laikys, kad gyventojai savo veiksmais patvirtina, jog žaidimo aikštelių poreikio konkrečiam sklypui nėra ir vėlesnių pretenzijų ar pageidavimų dėl to – nepriims. Ieškovai neinformavo, kurioje žemės sklypo vietoje turi būti įrengta 50 kv.m. žaidimų aikštelė. Atsakovė 2020 m. gegužės 11 d. rašte informavo, kad atsižvelgdama į pasikeitusias faktines aplinkybes, atsakovė sutinka įrengti 50 kv. m. vaikų žaidimo aikšteles, tačiau tam, kad šios žaidimų aikštelės būtų įrengtos, Statytojui yra reikalingas nurodymas iš gyventojų, kurioje konkrečiai sklypo vietoje vaikų žaidimo aikštelės turi būti įrengiamos ir UAB „Puiki investicija“ sutikimas, jog vaikų žaidimų aikštelės būtų įrengtos konkrečioje vietoje. Statytojas informacijos kartu su UAB „Puiki investicija“ sutikimu apie konkrečią vietą, kurioje turi būti įrengta žaidimų aikštelė, laukia iki 2020 m. gegužės 29 d. Iki nurodytų terminų ieškovai nepateikė atsakovės prašytos informacijos, atsakovės manymu ieškovai nebuvo linkę spręsti susidariusios situacijos. Dėl to ieškinys, grindžiamas argumentais, kad aikštelės yra neįrengtos išskirtinai vien tik dėl atsakovės neveikimo, yra nepagrįstas; 

6.14.       Priešingai nei teigia ieškovai, žaidimų aikštelių įrengimas vidiniuose kiemuose niekaip nepažeis jų nuosavybės teisės, ieškinyje nėra atskleista, kaip konkrečiai galėtų pasireikšti toks pažeidimas. Teiginys, jog faktiškai vaikų žaidimo aikštelių įrengti Sklypų vidiniuose kiemuose yra neįmanoma, kadangi pagal Butų pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, vidinis kiemelis Sklype yra išskirtas naudotis atskirai kiekvienam butui (Ekspertinio tyrimo aktas Nr. 20-30), neįrodo, kaip konkrečiai bus pažeistos ieškovų teisės. Sutartys, įskaitant ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos gali būti koreguojamos; 

6.15.       Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad atsakovė žadėjo, tačiau neįrengė dviračių saugyklų. Ieškovams buvo nurodyta, kad dviračių saugyklos yra papildomai įsigyjama infrastruktūra, nei vienas iš ieškovų jų neįsigijo, todėl ieškinio reikalavimas, įrengti vizualizacijoje nurodytas dviračių saugyklas, yra nepagrįstas. Atsakovė projekte „(duomenys neskelbtini)“ yra įrengusi atviro tipo dviračių saugojimo vietas, todėl teisės aktų reikalavimai yra įgyvendinti tinkamai. Nei vienas iš ieškovų dviračių saugyklų neįsigijo, todėl atsakovė, jų neįrengdama, nepažeidė sutartinių įsipareigojimų. CK 6.305 str. 1 d. nurodyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Išanalizavus kartu su ieškiniu pateiktas pirkimo-pardavimo sutartis ir bendrai sutartis, sudarytas su projekto „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjais, konstatuotina, jog sutartimis nebuvo sulygta dėl dviračių saugyklų įsigijimo; nors potencialiems pirkėjams buvo sudaryta galimybė, dviračių saugyklas įsigyti papildomai, tačiau nei vienas iš ieškovų, ir nei vienas pirkėjų, neišreiškė noro įsigyti minėtas saugyklas, todėl ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę jas įrengti ar kompensuoti nesąžiningas, toks reikalavimas yra nepagrįstas pilna apimtimi. Pirkėjai bei ieškovai buvo informuoti apie dviračių saugyklas kaip papildomai įsigyjamą objektą; ieškovė D. K., kuri buvo pardavimų atstovė ir tiesiogiai bendravo su potencialiais klientais, ne tik žinojo, kad dviračių saugyklos yra papildomai įsigyjamas objektas, tačiau betarpiškai dalyvavo, derinant kainas (tai patvirtina el susirašinėjimas). Kadangi dviračių saugyklos potencialūs pirkėjai, įskaitant ir ieškovus, galėjo įsigyti papildomai, tačiau Ieškovai to nepadarė, reikalavimas neatlygintinai Atsakovo lėšomis įrengti objektus, už kuriuos patys ieškovai nusprendė nemokėti, yra nepagrįstas. Ieškovai, įskaitant ir ieškovę D. K., buvo informuoti apie dviračių saugyklų kainas, turėjo visą reikiamą informaciją sprendimui priimti, tačiau sprendė, kad toks objektas kaip dviračių saugykla jiems yra nereikalingas. Atsakovė yra įrengusi dviračių saugojimo vietas, ieškinio teiginiai neatitinka objektyvios tikrovės. Vizualizacijoje nurodytas dviračių saugyklas, ieškovai galėjo įsigyti už papildomą kainą, tačiau nei vienas to nepadarė, todėl atsakovė įrengė atviro tipo dviračių saugyklas, todėl argumentai, kad ieškovų teisės pažeistos, nes nėra įrengtos dviračių saugyklos, yra teisiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys objektyviai tikrovei; 

6.16.       Ieškinyje pateikti reikalavimai, tuo atveju, jeigu atsakovė neatliktų anksčiau nurodytų darbų, priteisti būsimas rekreacinės zonos įrengimo išlaidas 369 024 Eur arba priteisti 415 236,97 Eur dydžio kompensaciją, nepagrįsti. Minėta, jog Ieškovų reikalavimas sukurti naują bendrojo naudojimo objektą, neatspindi daugumos butų ir kitų savininkų valios. Ieškovai prašo, jog teismas atsakovę įpareigotų įrengti rekreacinę zoną kaip bendrojo naudojimo objektą. CK 4.85 str. 1 d. nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų sukūrimo, turi būti priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, tačiau ieškovai nėra pateikę tokio sprendimo. Įstatymų leidėjas priimdamas nuostatą dėl to, kad bendrojo naudojimo objektų sukūrimui reikalinga savininkų balsų dauguma, siekė, jog būtų išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra – bendrojo naudojimo objektų sukūrimas yra neatsiejamas ir nuo sukurtų objektų išlaikymo (priežiūros) išlaidų. Ieškinyje yra akcentuojama tik tai, kad kiti gyventojai galės naudotis rekreacine zona, tačiau nutylima, jog, tenkinus ieškovų reikalavimą, kitiems gyventojams prieš jų valią bus numatyta pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Hipotetiškai svarstant toks reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik esant daugumos butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimui kaip to reikalauja teisės aktai. Kadangi nėra daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo kaip jų valios patvirtinimo dėl bendrojo naudojimo objekto (rekreacinės zonos) sukūrimo, ieškovų reikalavimas ne tik yra be pagrindo, tačiau kartu nepagrįstai siekiama kitiems asmenims sukurti rekreacinės zonos išlaikymo prievolę. Priešingai nei teigiama ieškinyje, toks reikalavimas nėra nedalomas, todėl nėra suprantama, kodėl ieškovai, kurie sudaro mažiau nei pusę projekto „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų, reikalauja jiems priteisti visą tariamą rekreacinės zonos įrengimo kainą. CK 6.25 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė yra nedalomoji, jeigu jos dalykas dėl savo prigimties yra nedalus arba jeigu prievolės šalys susitarė dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog gyventojai susitarė, kad tai yra nedalomoji prievolė, kartu teiginiai apie tai, jog tai yra nedalomoji prievolė iš prigimties, yra nepagrįsti, nes ieškovai turi teisę reikšti reikalavimą įrengti rekreacinę zoną jų reikalavimo apimtyje. Tačiau ieškovai siekia, kad būtent jiems, o ne visiems gyventojams būtų priteistos 369 024 Eur rekreacinės išlaidos. Toks reikalavimas yra ydingas, nes, priteisus visą sumą išskirtinai ieškovams, nėra jokios garantijos, kad minėtos lėšos bus panaudotos rekreacinės erdvės įrengimui – neįrengus tokios erdvės, bus nepagrįstai apribotos kitų gyventojų teisės. Kartu, ieškovai turi teisę reikšti reikalavimus dėl jų pažeistų teisių įgyvendinimo (CPK 5 str. 1 d.), o šiuo atveju ieškovai reiškia reikalavimą ir dėl trečiųjų asmenų teisių gynimo. Kadangi ieškovai nepagrįstai reikalauja priteisti visą galimą rekreacinės aikštelės įrengimo kainą, nors ieškovai nesudaro net pusės visų gyventojų, toks reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas, o argumentai dėl reikalavimo kaip nedalomos prievolės neatitinka šio instituto esmės (nėra įrodytas prievolės nedalomumas); 

6.17.       Atsakovė nesutinka su UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ pateiktais skaičiavimais dėl 369 024 Eur sumos dėl šių priežasčių: UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ Konsultacinė išvada dėl kompensacijos už „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų kvartalo žaidimų aikštelių įrengimą (toliau – Konsultacinė išvada) yra atlikta turto vertintojo, tačiau nėra pateikta jo turto kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, tai kelia pagrįstų abejonių dėl Konsultacinėje išvadoje atliktų skaičiavimų pagrįstumą; Konsultacinėje išvadoje yra nurodyta, kad ji yra parengta, remiantis tik ieškovų pateiktais duomenimis ir tai patvirtina Konsultacinės išvados kaip dokumento bei gautų rezultatų subjektyvumą; Konsultacinės išvados dalis, kurioje yra apskaičiuota rekreacinės zonos įrengimo kaina, yra nepagrįsta: pav., apskaičiuojant 3 vnt. vaikų žaidimų aikštelių plotą skaičiuojama, kad jų plotas yra 100 kv. m., kodėl - nėra pagrįsta, kai tuo tarpu Reglamento 242 p. nurodyta, jog minimalus leistinas projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 kv.m., Konsultacinėje išvadoje yra imamas 6 kartus didesnis plotas nei Reglamente; žaidimų aikštelės, sporto aikštelių kaina yra apskaičiuota remiantis tik UAB „EUROSPORTAS LT“ pateiktu komerciniu pasiūlymu, o vienintelio subjekto kainos bet kuriuo atveju neatspindi rinkos vertės; kartu, yra skaičiuojama kaina už krepšinio ir futbolo aikštes, nors jos nebuvo numatytos šiame projekte; ir kt.; dviračių saugyklų kaina yra apskaičiuota, remiantis hipotetiniais teiginiais („vienas tūris <...> galėtų būti apie“); nėra atsižvelgta į tai, kad dviračių saugyklas ieškovai galėjo įsigyti papildomai, tačiau nei vienas iš ieškovų už tokias saugyklas nemokėjo bei į tai, kad, kaip patvirtinta aukščiau, atsakovė yra įrengusi dviračių saugyklas; Konsultacinėje išvadoje skaičiuojama, kad sklypo kaina yra lygi 181 500 Eur, o ieškovų pateiktame 2020 m. balandžio 6 d. UAB „Puiki investicija“ sutikime nurodyta, kad „Nuosavybės perleidimo atveju sklypą vertiname 150 000 Eur sumai“. Lieka neaišku, kodėl iš atsakovės reikalaujama 31 500 Eur daugiau nei nurodyta. Tai tik dar kartą patvirtina, jog Konsultacinės išvados įrodomoji reikšmė yra abejotina. Nors būtent ieškovai turi pareigą įrodyti, kokia galėtų būti rekreacinės zonos įrengimo kaina, tačiau Konsultacinė išvada kaip kainą pagrindžiantis įrodymas vertintinas kritiškai, nes jis yra parengtas išskirtinai ieškovų pateiktos informacijos pagrindu, neatsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, paremta hipotetiniais skaičiavimais, kurių kaina yra grindžiama vienintelio subjekto komerciniu pasiūlymu. Reikalavimas dėl kompensacijos dydžio neįrodytas, nes ieškovų prašoma priteisti kompensacija yra apskaičiuota remiantis iš esmės klaidingomis šių skaičiavimų prielaidomis: tuo atveju, net jeigu ir būtų vidiniuose kiemuose įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, ieškovai neprarastų nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, todėl reikalavimas priteisti kompensaciją už žemės sklypo ploto sumažėjimą, iš esmės yra klaidingas. Be to, būtent ieškovų naudai ir jų poreikių tenkinimui būtų sukuriama infrastruktūra, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu yra reikalauja kompensacijos. Konsultacinėje išvadoje yra pateiktas „Neužstatyto žemės sklypo ploto (butų vidiniuose kiemuose) apskaičiavimas“, kurio pagrindu yra apibrėžtas ieškovams reikalaujamos priteisti kompensacijos dydis. Pažymėtina, kad kompensacijos dydis yra apskaičiuotas už visą neužstatytą vidinio kiemo plotą, nevertinant, kokį plotą de facto užimtų konkreti žaidimų aikštelė. Kitaip tariant, ieškovai prašo priteisto kompensaciją už visą šiuo metu neužstatytą vidinio kiemo plotą, tačiau toks reikalavimas dargi prieštarauja ieškinyje formuojamai pozicijai, kad „Gyventojų interesai gali būti ginami priteisiant Gyventojams kompensaciją, atsižvelgiant į kiekvienam iš Gyventojų tenkančio Sklypo ploto sumažėjimą.“ Kadangi ieškovų prašomų kompensacijų dydžio skaičiavimai turi esminių trūkumų, prieštaraujančių net ir pačių ieškovų pozicijai, Konsultacinė išvada nėra tinkamas įrodymas kompensacijos dydžio apskaičiavimui, o bendrai – toks reikalavimas, kad atsakovė mokėtų už žemės sklypo dalį, kuri ir toliau priklausys ieškovams, yra nepagrįstas. Ieškovai reikalauja, kad būtų priteistos kompensacijos už 53 sklypus, tačiau iki atsiliepimo teikimo dienos, nėra įvertinę aplinkybių, jog dalis ieškovų yra atsisakę savo reikalavimų į atsakovę, todėl keliamas reikalavimas dėl 415 237 Eur yra netikslus; 

6.18.       Ieškinyje taip pat keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovę per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai įrengti (duomenys neskelbtini) g. pagal 2015 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento UAB „GTJ Projects“ išduotas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 9275, o atsakovei neįvykdžius nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą įpareigoti atsakovę atlyginti 46 686,81 Eur trūkumų šalinimo išlaidas ir priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitaip tariant, ieškovai prašo, kad atsakovė būtų įpareigota atlikti kelio darbus pagal panaikintas susisiekimo komunikacijų sąlygas ir kartu nepaisyti galiojančių atsakovei taikomų dokumentų. Toks reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė laikėsi jai galiojančių prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų, todėl reikalavimas atlikti darbus pagal senas (panaikintas) prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, yra nepagrįstas ir teisiškai ydingas. Lietuvos Respublikos statybų įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 str. 44 d. nustatyta, kad prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos (toliau – prisijungimo sąlygos) – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose. To paties straipsnio 99 d. nurodyta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Statybos įstatymo 24 str. 15 d. numatyta, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu, o 17 d. – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė 2016 m. vasario 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentą su prašymu išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas ir 2016 m. kovo 15 d. atsakovei buvo išduotos komunikacijos sąlygos, kuriose, be kita ko, buvo nurodyta atsakovei įrengti dviejų eismo juostų pločio (duomenys neskelbtini) g. dalį tarp (duomenys neskelbtini) gatvės dalį su želdynų juosta, šaligatviu, dviračių taku, ir apšvietimo atramomis. Kadangi toks įpareigojimas buvo didelis finansinis įpareigojimas atsakovei (atsižvelgiant į tai, kad šalia kiti statytojai vysto žymiai didesnius nekilnojamojo turto objektus, todėl būtent jiems turėtų būti numatytas įpareigojimas įrengti minėtą gatvę), 2016 m. kovo 17 d. atsakovė paprašė pakeisti išduotas sąlygas ir atitinkamai 2016 m. balandžio 15 d. atsakovei buvo išduotos naujos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, kuriose buvo paliktas įpareigojimas įrengti (duomenys neskelbtini) g. šaligatvį, dviračių taką ir apšvietimo atramas, o įpareigojimas dėl gatvės buvo išbrauktas (toks įpareigojimas dėl gatvės įrengimo liko Vilniaus miesto savivaldybės administracijai). Atsakovei baigiant statybas, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei kiti tretieji subjektai nebuvo įrengę (duomenys neskelbtini) g. gatvės dalies tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl atsakovė, nesant įrengtos gatvės, negalėjo įrengti ir šaligatvio (pagal visą statybų eigą, pirma įrengiama gatvė, nustatomas jos aukštingumas ir pan.) ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl šio įpareigojimo panaikinimo, nes kitu atveju nebūtų galima priduoti viso projekto. Atitinkamai, 2019 m. vasario 11 d. buvo priimtas sprendimas išbraukti sakinį „Pagal TP sprendinius įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės (tarp (duomenys neskelbtini) gatvių) šaligatvį, dviračių taką ir apšvietimo atramas.“ Atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi jai kaip statytojai išduotas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos yra išduodamos konkrečiam statytojui ir su konkrečiu statytoju yra pasirašoma sutartys prie susisiekimo komunikacijų sąlygų, todėl ieškinio reikalavimas, kad atsakovė atliktų darbus pagal kitam asmeniui - UAB „GTJ projets“ išduotas prisijungimo prie komunikacijų sąlygas ir sutartį, reiškia reikalavimą įvykdyti veiksmus, dėl kurių atlikimo susitarė kiti nei atsakovė subjektai, todėl ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas. Atsakovė yra atlikusi visus veiksmus ir įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus, kurie jai buvo nustatyti pagal išduotas prisijungimo prie komunikacijų sąlygas pilna apimtimi. 2016 m. balandžio 15 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijos sąlygos nėra panaikintos, todėl atsakovė turėjo laikytis būtent jai, o ne tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodytų ir vėliau panaikintų įpareigojimų (2016 m. kovo 15 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 16/218 nurodyta: „Pastaba. Išduotas 2015-09-29 prisijungimo sąlygas Nr. 9275 ir sutartį prie jų laikyti negaliojančiomis.“). Ieškovai nėra pareiškę reikalavimo panaikinti 2016 m. kovo 15 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, tai reiškia, jog šios sąlygos yra galiojančios, taip pat galioja jomis priimti sprendimai, įskaitant ir sprendimą panaikinti tas prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygas, kurių įgyvendinimo yra reikalaujama iš atsakovės. Ieškinyje nėra suformuotas reikalavimas pripažinti negaliojančiomis 2016 m. balandžio 15 d. sąlygas (su vėlesniais pakeitimais), nėra pateikta motyvų, kuo yra grindžiamas atsakovei išduotų sąlygų neteisėtumas, todėl vien vidinis ieškovų įsitikinimas, kad atsakovė turi atlikti darbus, kurie numatyti negaliojančiose sąlygose, nepanaikinus galiojančių sąlygų, yra teisiškai neįmanomas. Be to, ieškovai neįrodo (net nenurodo iš viso), kuo yra grindžiamas 2016 m. balandžio 15 d. sąlygų (su vėlesniais pakeitimais) neteisėtumas ir kodėl jos turi būti panaikintos. Atitinkamai tokio reikalavimo tenkinti nėra pagrindo, o 2020 m. rugsėjo 2 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 20-31 (toliau – Kelio aktas), kuriuo ieškovai grindžia savo reikalavimą, padaryta išvada, kad: „kad (duomenys neskelbtini) gatvės dalis tarp (duomenys neskelbtini) gatvių neįrengimą lėmė Statytojo neveikimas (darbų, numatytų 2015-09-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento išduotose prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygose Nr. 9275, neatlikimas)“ nepagrįsta, aktas neišlaiko įrodymams keliamo sąsajumo testo (jame yra vertintos tik UAB „GTJ Projects“ 2015 m. rugsėjo 29 d. prisijungimo prie komunikacijų sąlygos Nr. 9275); 

6.19.       Ieškinyje yra keliamas reikalavimas dėl tariamų inžinerinių statinių statybos darbų kokybės trūkumų, tačiau atsakovė su ieškinius šioje dalyje nesutinka, nes iš esmės nurodyti defektai atsirado dėl ieškovų netinkamos priežiūros, o dalis reikalavimų, įskaitant ir reikalavimus dėl apželdinimo, yra grindžiami netinkamu teisės aktų aiškinimu. Ieškovai sutinka, kad būtent jiems yra nustatytas teisinis imperatyvas įrodyti defektų egzistavimo faktą ir aplinkybę, kad tam tiktas faktas yra laikomas defektu; 

6.20.       Reikalavimą dėl neįrengto lietaus nutekėjimo ieškovai grindžia 2020 m. liepos 2 d. Ekspertinio tyrimo aktu Nr. 20-28 (toliau – Tyrimo aktas) bei 2020 m. liepos 3 d. Papildomo ekspertinio tyrimo aktu Nr. 20-28 A (toliau – Papildomas aktas), tačiau neįrodo paties defekto fakto: ieškovai neįrodo defektų fakto bei apimties. Kadangi ieškovai šį reikalavimą išskirtinai grindžia ir įrodinėja Tyrimo aktu, svarbu įvertinti, ar Tyrimo aktas gali būti kvalifikuojamas šį reikalavimą pagrindžiančiu dokumentu. Atsakovės vertinimu, toks aktas neįrodo defektų ir aplinkybių, kaip tokie tariami defektai turėtų būti šalinami. Viena vertus Akte nurodoma, jog „Apžiūros metu nelijo, tačiau apžiūrėjus lietaus vandens nuvedimą nuo automobilių stoginių matosi, kad ties lietvamzdžiu trinkelių siūlėse auga samanos (kitoje trinkelių pusėje samanų nėra), ant trinkelių matosi vandens tekėjimo žymės (vandens tekėjimo kryptis) (žr. 2.2, 2.3 pav.). Lietaus vanduo nėra organizuotai nuvedamas nuo trinkelių dangos.“ 102.2. „Normatyviai statybos techniniai dokumentai nenustato reikalavimų vandens nuvedimui nuo stoginių. Tačiau įprastai keliamas reikalavimas, kad vanduo būtų organizuotai nuvedamas į lietaus nuotekų tinklus arba į vietą, kurioje galėtų susigerti į dirvožemį.“ Išvada, kad vanduo nėra organizuotai nuvedamas nuo trinkelių dangos, padaryta, vertinant samanų augimo ypatumus ir pagal vandens tekėjimo žymes (nors koks konkrečiai ir kada toks vanduo galėjo tekėti nėra atskleista). Atsakovės vertinimu, samanų augimas nėra aplinkybė, patvirtinanti netinkamą lietaus vandens nutekėjimo įrengimą, o išvada, kad vanduo nenubėga yra padaryta remiantis vienintele pačių ieškovų padaryta nuotrauka, nors apžiūros metu net nelijo, dėl ko abejotina, ar ekspertas vien tik apžiūrint iš išorinės, galėjo konstatuoti sistemos netinkamumą. Kartu pačiame Tyrimo akte konstatuota, kad nėra nustatyta reikalavimų vandens nuvedimui nuo stoginių, o teiginiai apie „įprastai keliamus reikalavimus“ iš viso nėra niekaip pagrįsti. Atsakovė įrengė lietaus nuvedimo į bendrus tinklus sistemą, pagal kurią paviršinis vanduo nubėga į lietaus nuotekų šulinius, kurie yra prijungti prie įrengtų lietaus nuotekynų (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g., kurie savo ruožtu yra prijungti prie anksčiau suprojektuotų lietaus nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) g. šuliniuose L1A-14, L1A-16, L1A-15. Atsakovė yra įrengusi tinkamą lietaus vandens nuotakų surinkimo sistemą, o įrengtos sistemos netinkamumas, grindžiamas išoriškai apžiūrėjus stogines, kai nelyja, ir darant prielaidas dėl samanų augimo aplinkybių, neįrodo įrengtos sistemos netinkamumo, todėl defektai neįrodyti. Tyrimo akte teigiama, kad „Defektų ištaisymui reikalingų atlikti darbų kiekis – 4 m.“ (tikėtina, kad čia turima omenyje ne metrai, o vienetai), tačiau nei pačiame Tyrimo akte, nei ieškinyje nėra atskleista, kurios konkrečiai iš 5 stoginių turi būti tvarkomas. Net ir darant prielaidą, jog tokia informacija yra užfiksuota nuotraukose, tačiau iš viso Tyrimo akte yra pateikta viena ankščiau ieškovų daryta nuotrauka (neaišku nei kada, nei kokiomis meteorologinėmis sąlygomis) ir dvi paties akto rengėjo darytos nuotraukos (viso 3). Taigi, ieškovai savo reikalavimą „įrengti latakus trinkelių dangoje arba suformuoti trinkelių dangos nuolydį taip, kad vanduo būtų nuvedamas į šalia stoginių esančius vejos plotus, kuriuose galėtų susigerti į dirvožemį“ yra suformavę netiksliai, nes, Tyrimo akte nustatytas 4 vnt. defektas, o reikalaujama neapibrėžtoje teritorijoje įrengti latakus; 

6.21.       Dėl fasado, fasado tinko trūkumų, nepritvirtintos difuzinės plėvelės bei laiko durų trūkumų pažymėtina, kad taip pat būtent ieškovams tenka pareiga įrodyti, kad atsakovės atlikti darbai yra defektai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškinyje reikalavimai dėl fasado tinko trūkumų yra grindžiami Tyrimo akte, kuriama teigiama, kad: „Įprastai fasado tinkui yra keliami tokie reikalavimai <...>“, „Apžiūros metu nustatyta, kad faktiškai įrengta fasadų tinko apdaila neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų. Nustatyti defektai matomi vizualiai, gadina estetinį fasadų vaizdą“ ir iš nurodytų teiginių yra padaryta išvada, kad: „Nustatytų defektų atsiradimo priežastis – netinkamai atlikti statybos darbai.“ Tyrimo akte padarytos išvados, kurios savo esme labiau yra atskiri teiginiai, yra grindžiamos abstrakčiomis formuluotėmis apie „įprastus reikalavimus“, tačiau tokie teiginiai nėra niekaip patvirtinti ir įrodyti, o estetinis vertinimas yra individualus dalykas, kuris nėra pagrindas defektų konstatavimui. Remiantis minėtais teiginiais apie nežinia iš ko kildinamus įprastus reikalavimus ir estetinį vaizdą, konstatuota, kad tai bet kuriuo atveju yra atsakovės kaltė. Padaryta išvada neišplaukia iš Tyrimo akte pateiktų teiginių, todėl nepatvirtina atsakovės atsakomybės. Nesuprantamas ieškovų sprendimas dėl defektų šalinimo kreiptis į teismą, nes iki šio momento visi garantiniai defektai būdavo pašalinimai, o dėl dalies defektų atsakovė yra susirinkusi informaciją, tačiau jų nespėjo pašalinti dėl netinkamų sąlygų. Ieškovai nusprendė, apeidami atsakovę, tiesiogiai reikalauti defektų pašalinimo teisme; 

6.22.       Ieškinyje keliamas reikalavimas dėl fasado medinių lentelių, tai grindžiant estetiniu vaizdu, „įprastais reikalavimais“ ir atsakovės kalte. Tyrimo akto kritika dėl abstrakčių ir nesusijusių teiginių, yra nurodyta, todėl nekartojama. Pažymėtina, kad lentelių išblukimas atsirado dėl natūralaus dėvėjimosi, medinės lentelės nuolatos yra veikiamos įvairių gamtos faktorių (saulė, lietus, temperatūrų svyravimai), medis yra susidėvinti medžiaga, kurios ilgaamžiškumui pailginti ar užtikrinti yra naudojamos specialios priemonės. Visi mediniai pastatų fasadai buvo nudažyti (padengti) dekoratyvine medinių paviršių apdailos ir apsaugos nuo atmosferos poveikio priemone – Pinotex Ultra EU. Pasirašant notarines pastatų pirkimo-pardavimo sutartis su Ieškovais nebuvo jokių pretenzijų kad pastatų mediniai fasadų elementai (lentelės) yra nedažyti (nepadengti nurodyta medžiaga). Pinotex Ultra EU gamintojas rekomenduoja šia medžiaga dažytą medinį fasadą kas 2 metai valyti, o kas 3-5 metai – atnaujinti perdažant, taip fasadas tarnaus ilgiau nei numatytas laikotarpis. Blukimas pietinėje pusėje ir tamsėjimas šiaurinėje, ar mažai apšviestoje, yra natūralus, jog jis pasidengia ir samanomis; 

6.23.       Tyrimo aktas dėl „difuzinės plėvelės“ yra grindžiamas ieškovų pateiktu vaizdo įrašu, tuo tarpu, kaip matyti iš šio akto, buvo atliekama apžiūra vietoje, tačiau Tyrimo akto rengėjai jokių garsų neužfiksavo, be to, išvada dėl difuzinės plėvelės pritvirtinimo poreikio grindžiama hipotetiniais ir nepagrįstais samprotavimais („Labiausiai tikėtina, kad už medinių dailylenčių yra įrengtas difuzinės plėvelės sluoksnis ir ši plėvelė nėra tinkamai pritvirtinta <...>“), tačiau atsakovės žiniomis, šiose fasadų vietose difuzinė plėvelė įrengta nebuvo, todėl ieškovai, tvirtinantys priešingai, turi tai įrodyti bei kartu konkrečiai identifikuoti, koks defektas turi būti šalinamas; 

6.24.       Teiginiai apie labiausiai tikėtiną versiją, nėra laikytini tinkamu defekto identifikavimu. Dėl durų defektų šalinimo pažymėtina, kad ieškovai dėl šių defektų nėra kreipęsi į atsakovę, nes, kaip buvo nurodyta aukščiau, visi garantiniai defektai iš atsakovės pusės visada buvo šalinami gera valia ir tarpusavio susitarimu; 

6.25.       Neaišku kuo yra grindžiamas reikalavimas atlyginti 100 Eur durų defektų šalinimo išlaidas; 

6.26.       Dėl želdynų ir suoliukų, priešingai nei teigia ieškovai, atsakovė yra įgyvendinusi Reglamento reikalavimą dėl želdynų, o reikalavimo dėl suoliukų teisės aktuose iš viso nėra įtvirtinta. Pirkimų-pardavimų sutarčių prieduose Nr. 1 priedas Buto su pilna apdaila aprašymas; pardavėjo atliekami darbai ir įranga, kuriame buvo nurodyta: Aplinkos sutvarkymas. Teritorija aptveriama medine tvora, sumontuojami automatiniai teritorijos atitvarai bei varteliai su kodinėmis spynomis. Garažo vartai įrengiami su automatiniu pakėlėju. Trinkelių danga, šaligatviai, apželdinimas, gatvės ir kiemų apšvietimas. Kiti gerbūvio elementai įrengiami pagal gen. Plano dangų ir apželdinimo projektą. LR želdynų įstatymo (toliau – Želdynų įstatymas) 2 str. 22 d. želdynu yra apibūdinamas ne mažesnis kaip 0,05 hektaro, t.y. bent 500 m2 ploto želdinių žemės sklypas, kai tokiame plote gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. To paties įstatymo 2 str. 23 d. yra nurodyti, kad želdiniais yra laikomi žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai, o pagal 35 d. – žolinis augalas yra augalas, kurio antžeminės dalys nesumedėjusios ir žiemą paprastai nunyksta. Želdynų įstatymo 2 str. 20 d. veja yra apibrėžta kaip lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Taigi pagal numatytą teisinį reguliavimą, kad veja yra žolinis augalas, kuris yra vienas iš galimų želdinių elementų. Parduodant visus butus ir sklypo dalis, visur buvo pasėta veja, kuri ir iki šiol žaliuoja. Kadangi kvartale kaip viena iš galimų želdinių variantų buvo įrengta veja (atsakovė yra pasėjusi veją kaip vieną iš želdynų variantų), sutartyse nebuvo sulygta dėl konkrečių želdynų kiekio ir rūšies, o buvo bendras įsipareigojimas dėl apželdinimo, todėl ieškinys, kuriuo reikalaujama įrengti daugiau želdynų (atlyginti nuostolius), yra nepagrįstas. Atsakovė dėl vizualizacijos kaip teisinio imperatyvo yra pasisakiusi aukščiau, todėl ieškinio reikalavimas, jog iš vizualizacijos nustatyta, kad nepasodinta 38 vnt., medžių, 54 vnt. tujų, neįrengtas 21 vnt. suoliukų, neturi teisinio pagrindo, atsakovė nebuvo įsipareigojusi ir neturi pareigos įrengti konkrečius medžių, tujų, suoliukų ir pan. kiekius, tuo labiau mokėti kompensacijos už tai. Teisės aktuose apskritai nėra numatyta įpareigojimo statytojui įrengti suoliukus; 

6.27.       Dėl konteinerių įrengimo pažymėtina, jog konteinerių kiekio apskaičiavimo taisyklės yra nustatytos teisės aktuose, ieškovai neįrodinėja, kad atsakovės įrengtų konteinerių kiekis neatitinka minėtų reikalavimų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų 10 p. nustatyta, kad atliekų surinkimo priemonių talpa ir atliekų surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių dažnumas gali būti nustatomi individualiai, atsižvelgiant į tai, ar atliekos rūšiuojamos ir kompostuojamos jų susidarymo vietoje. Atliekų surinkimo konteinerių talpa ir atliekų paėmimo (arba jų tuštinimo) minimalus dažnumas aptariami Sutartyje. Jei nėra Sutarties, surinkimo priemonių talpą ir atliekų surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių dažnumą nustato savivaldybė atliekų tvarkymo taisyklėse. Atitinkamai, Vilniaus miesto savivaldybė yra patvirtinusi Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, kuriuose yra numatyti konteinerių kiekių reikalavimai. Statybos projektuose buvo nurodyta, kad aikštelės dydis ir laikomas konteinerių skaičius nustatomas, įvertinant pastato projektuojamą butų ir gyventojų skaičių, pagal savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus buitinių atliekų surinkimo sistemai (konteinerių tipai, dydžiai, rūšiavimo prievolė, išvežimo būdai. Ieškovai savo reikalavimą kildina iš viešai prieinamos „(duomenys neskelbtini)“ vizualizacijose pateiktų konteinerių kiekių, kitaip tariant, vizualizacijoms suteikia teisinį imperatyvą, tačiau neįrodo, kaip 3 konteinerių pastatymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, iš principo reikalauja, kad būtų įrengti 4 konteineriai, nes būtent 4 konteineriai buvo nupiešti, tačiau visiškai ignoruoja aplinkybę, kad konteinerių kiekis yra nustatomas pagal teisės aktų reikalavimus, tam kad būtų užtikrinti gyventojų poreikiai. Ieškovų argumentais, kad turi būti įrengti 4 konteineriai, nes būtent toks konteinerių skaičius buvo grafiškai pavaizduotas, nepaisant teisės aktų reikalavimų ir nepagrindžiant, kad 3 konteineriai neužtikrina tinkamo atliekų tvarkymo, yra teisiškai nepagrįstas; 

6.28.       Ieškovų reikalavimas dėl tariamai netinkamai įrengto takelio yra nepagrįstas, nes reikalavimai, kuriais remiasi ieškovai dėl takelio pločio yra skirti takeliams, esantiems sklypuose, o ieškovai sąmoningai nutyli, jog šis takelis yra Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje žemėje, o atsakovė nebuvo įsipareigojusi šio takelio įrengti, šiam takeliui nėra taikomi ieškinyje nurodyti pločiai. Nei statybos dokumentuose nei kituose dokumentuose ar sutartyse, atsakovė nebuvo įsipareigojusi įrengti šio takelio – plytelės buvo sudėtos, siekiant pagerinti gyventojų, įskaitant ir ieškovų gyvenimo sąlygas, kol Vilniaus miesto savivaldybės administracija (ar kiti tretieji subjektai) sutvarkys už kvartalo esantį gerbūvį, todėl atsakovė su reikalavimu nesutinka ir laiko ją teisiškai nepagrįsta;  

6.29.       Ieškinyje yra minimas netinkamų apšvietimo stulpų įrengimas. Atsakovė, pažymi, kad UAB „Vilniaus apšvietimas“ 2020 m. balandžio 22 d. apšvietimo įrengimo apžiūros aktu patvirtino, kad, susipažinus su pateikta dokumentacija, dokumentacijos, statybos ir montavimo darbų trūkumų nerasta. Atsakovė tinkamai įrengė apšvietimą, įskaitant ir stulpus, būtent ieškovams, teigiantiems priešingai, tenka pareiga pagrįsti savo argumentus; 

6.30.       Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, jog atsakovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, įrengė projektą „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai, o ieškovų reikalavimai yra nepagrįsti ir ieškinio reikalavimų tenkinimui pagrindo nėra.

7.       Tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, J. B., E. V., R. M., S. Š., R. D., Ž. B., J. R., M. K., M. U., K. B., T. M., E. R., A. K., E. Š., G. J., D. S., S. J., O. A., R. V., R. B., M. K., V. P. O., R. U. – M., R. P., I. A., J. S., V. B. – M., S. P., K. M., L. O., A. D. – J., V. D., R. K., V. D., atstovaujami advokato L. D., atsiliepimu į ieškovų ieškinį nurodė, jog jie sutinka su ieškovų ieškiniu ir prašė jį patenkinti.

8.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra. Nurodė, jog 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas statytojo UAB „Perpeta“ prašymas Nr. A348-162/16 išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. 2016 m. kovo 15 d. UAB „Perpeta“ prašomos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos Nr. 16/218 buvo išduotos ir statytojas įpareigotas įrengti dviejų eismo juostų pločio (duomenys neskelbtini) gatvės dalį tarp (duomenys neskelbtini) gatvių su želdynų juosta, šaligatvių, dviračių taku ir apšvietimo atramomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pusėje. 2016 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gautas UAB „Perpeta“ prašymas Nr. A50-9326/16, kuriuo prašomas 2016 m. kovo 15 d. išduotas prisijungimo sąlygas Nr. 16/218 pakeisti, kadangi bendrovė bus nepajėgi jų įvykdyti. Atsižvelgiant į gautą prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2016 m. balandžio 15 d. statytojui UAB „Perpeta“ išdavė prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 16/268. Statytojas įpareigotas įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės (tarp (duomenys neskelbtini)) šaligatvį, dviračių taką ir apšvietimo atramas sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pusėje. 2016 m. gegužės 18 d. UAB „Perpeta“ įgaliotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (IS) „Infostatyba“ pateikė prašymą išduoti statybos leidimą, suteikianti teisę statyti naujus statinius, t. y. susisiekimo komunikacijas (duomenys neskelbtini) vandens nuotekų šalinimo tinklus ir kt. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal kompetenciją išnagrinėjusi gautą prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu bei kitų galiojančių statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais 2016 m. birželio 28 d. statytojui UAB ,,Perpeta“ išdavė statybos leidimą Nr. LNS-01-160628-00496 pagal projektuotojo UAB „NG architects“ parengtą statinio projektą „Susisiekimo komunikacijos žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), įvadiniai tinklai sklypams (duomenys neskelbtini) statybos projektas, Nr. 15/NG45, parengtas 2015 m.“. 2019 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, gautas UAB „Perpeta“ prašymas Nr. A50-2604/19 pakeisti 2016 m. balandžio 15 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 16/268. Minimame prašyme statytojas nurodė, prašantis panaikinti reikalavimą pagal teritorijų planavimo sprendinius įrengti (duomenys neskelbtini) g. (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g.) šaligatvį, dviračių taką ir apšvietimo atramas sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pusėje. Statytojas paaiškino, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdo mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. <...> Kadangi šiuo metu statytojas yra įdėjęs dideles investicijas į šių mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, stokojant apyvartinių lėšų, UAB „Perpeta“ nurodė negalinti įvykdyti reikalavimo dėl (duomenys neskelbtini) g. įrengimo, todėl prašė atsižvelgti į šias aplinkybes ir pakeisti 2016 m. balandžio 15 d. išduotas prisijungimo sąlygas dalyje dėl (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 8 d. vyko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sąlygų rengimo darbo grupės pasitarimas, kuriuo metu buvo sprendžiamas UAB „Perpeta“ 2019 m. sausio 25 d. pateikto prašymo klausimas. Pasitarimo metu, darbo grupės nariai nusprendė pritarti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 16/268 pakeitimui, išbraukiant sakinį „Pagal TP sprendinius įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės (tarp (duomenys neskelbtini) gatvių) šaligatvį, dviračių taką ir apšvietimo atramas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pusėje.“. Vienas iš ieškovų pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų yra pripažinti, kad UAB „Perpeta“ turi pareigą įrengti (duomenys neskelbtini) g. su želdynų juosta, šaligatviu, dviračių taku, ir apšvietimo atramomis (CK 1.138 str. 1 p.). Taip pat ieškovai, vadovaudamiesi CK 6.334 str. 1 d. 3 p., prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per 6 mėn. įrengti (duomenys neskelbtini) g. pagal susisiekimo komunikacijų sklypo projekto sprendinius. Atitinkamai, ieškovai prašo įpareigoti UAB „Perpeta“ per nustatytą terminą neatlikus įpareigojimų, atlyginti susisiekimo komunikacijų sklypo projekto sprendinių įgyvendinimo išlaidas – 246 686 Eur su PVM. Vykdant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, UAB „Perpeta“ suprojektavo ir įrengė (duomenys neskelbtini) gatvių susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūrą. Įvertinus padarytas investicijas ir atsižvelgus į UAB „Perpeta“ prašymą dėl apyvartinių lėšų stokos, minėtos darbo grupės pasitarime buvo priimtas sprendimas (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimą išbraukti iš prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškinio tenkinimo klausimą išspręsti vadovaujantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir aktualia teismų praktika.

9.       Trečiasis asmuo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyrius) atsiliepimu į ieškinį prašė sprendimą dėl ieškovų ieškinio pagrįstumo priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) 2019 m. spalio 3 d. gavo R. K. prašymą „pateikti paaiškinimus dėl buto ir su juo susijusio namo esančio numeriu: (duomenys neskelbtini), namo užbaigimo aktas: ACCA-100-180417-00163 informaciją <...> ar projekte buvo suplanuotos vaikų žaidimo aikštelės ir/ar kita rekreacinė zona“. Departamentas 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. (23.17)-2D-876 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ atsakė ieškovui R. K., kad pastato projekte, kuris buvo pateiktas statybos užbaigimo komisijai vaikų žaidimo aikštelė numatyta pastatui priklausančio žemės sklypo ribose, taip pat nurodė, kad statinio statybos defektų šalinimo tvarka nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas (toliau – Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 106 p. ir informavo, kad statytojas UAB „Perpeta“ yra informavęs Departamentą, jog suderinęs su ieškovu nedelsiant įrengs pastatui priklausančią žaidimų aikštelę. Nagrinėjamoje byloje ieškovai įrodinėja, kad atsakovė pažeidė CK 6.333, 6.663, 6.684 straipsnių nuostatas, Sutartis, sąžiningumo pareigą ikisutartiniuose santykiuose, todėl reiškiami reikalavimai atsakovui dėl darbų, daikto kokybės trūkumų pašalinimo, šių trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo arba kompensacijų priteisimo. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 str. Teismų praktikoje pažymima, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką (CK 6.335 str.). Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str. 2 d.). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 str. 4 d., 6.333 str. 3 d. pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos; pagal CK 6. 327 str. 5 d. pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Jeigu pardavėjas savo atsakomybę dėl netinkamos perduoto daikto kokybės neigia remdamasis CK 6.327 str. 5 d. nuostata, tai jam tenka pareiga įrodyti CK 6.348 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, taip pat kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog perduodami daiktai neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 str. 3 d.). Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 str. 1 d. nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties atveju CK 6.334 str. taisyklės taikomos su išimtimi – pirkėjas neturi teisės reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (CK 6.399 str.). CK 6.334 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš pirmiau įvardytų jo atsakomybę šalinančių pagrindų. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, kad su atsakove UAB „Perpeta“ sudarė nekilnojamojo turto įsigijimo Sutartis (butų ir žemės sklypų, esančių Kvartale). Sutartyse be kita ko numatyta, kad „jeigu po pastato užbaigimo procedūros, daikte bus nustatyti statybos darbų defektai, dėl šių defektų ištaisymo pirkėjas įsipareigoja kreiptis tiesiogiai į pardavėją, kaip pastato statytoją, kuris savo atliktiems darbams ir pastatui suteikė CK, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytą garantiją. Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo Statybos užbaigimo akto išdavimo dienos. Ši nuostata neriboja pirkėjo teisių, esant poreikiui dėl garantijos taikymo kreiptis tiesiogiai į projektuotoją, rangovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog parduoto nekilnojamojo turto kokybės garantais tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas yra pardavėjas (byloje – atsakovė), todėl atsakovės pareigos ir atsakomybė atsiranda pirmiau nurodytų teisės nuostatų pagrindu. Vadinasi, šalis siejant pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka atsakovei, kaip pardavėjui, o ne kitiems asmenims. Ieškovai pagal Sutarčių sąlygas kreipėsi tiesiogiai į pardavėją dėl įsigyto nekilnojamojo turto nustatytų statybos darbų defektų šalinimo. Analizuojant pardavėjo UAB „Perpeta“ atsakomybės klausimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad parduoto nekilnojamojo turto trūkumų faktą, t. y. jo neatitikimą sutartyje numatytų reikalavimų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktas yra netinkamas, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkantį sutartį daiktą. Šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal anksčiau aptartas civilinio proceso įrodinėjimo normas, teismas daro išvadą, ar parduoto daikto trūkumų faktas įrodytas. Ieškovai teismui pateikė penkis UAB Statybų tyrimo instituto ir UAB Turto ir verslo tyrimo centro atliktus ekspertinio tyrimo aktus, kuriais įrodinėjami statybos darbų defektai ir kiti teisės aktų reikalavimų neatitikimai. Nors eksperto išvados teismui nėra privalomos, tačiau sprendžiant dėl ieškovų ieškinio pagrįstumo turėtų būti vertinamos kartu su kitais įrodymais pagal CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje ieškovai be kita ko nurodo, kad atsakovė įsipareigojo šalia Kvartalo esančiame žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Puiki investicija“, įrengti rekreacinę erdvę su vaikų žaidimų aikštelėmis, dviračių saugyklomis, želdynais, suoliukais, sporto aikštelėmis, tačiau jos neįrengė. Šias aplinkybes, pasak ieškovų, įrodo ieškovams ikisutartiniuose santykiuose atsakovo pristatytas Kvartalo projektas, Kvartalo maketas, vizualizacijos, tačiau atsakovė pažeisdama CK 6.163 str. 1 d. numatytą pareigą elgtis sąžiningai ir 2 d. numatytą pareigą atskleisti jai žinomą informaciją turinčią reikšmės Sutarčių su ieškovais sudarymui, informavo ieškovus, kad minėta rekreacinė erdvė bus įrengta šalia Kvartalo esančiame žemės sklype, bet nuo ieškovų nuslėpė informaciją, kad pagal savivaldybės institucijoje patvirtintą projektą vaikų žaidimų aikštelės ir dviračių saugyklos turi būti įrengtos ieškovams perleistuose žemės sklypuose. Inspekcijos Departamentas, gavęs R. K. prašymą pateikti paaiškinimus dėl buto ir su juo susijusio namo esančio numeriu: (duomenys neskelbtini), namo užbaigimo aktas: ACCA-100-180417-00163 informaciją <...> ar projekte buvo suplanuotos vaikų žaidimo aikštelės ir/ar kita rekreacinė zona“, 2020-01-21 raštu Nr. (23.17)-2D-876 „Dėl (duomenys neskelbtini)) atsakė, kad pastato projekte, kuris buvo pateiktas statybos užbaigimo komisijai vaikų žaidimo aikštelė numatyta pastatui priklausančio žemės sklypo ribose“, taip pat nurodė, kad statinio statybos defektų šalinimo tvarka numatyta Reglamento 106 p. ir informavo, kad statytojas UAB „Perpeta“ (atsakovė) yra informavusi Departamentą, jog suderinusi su ieškovu nedelsiant įrengs prašyme nurodytam pastatui priklausančią žaidimų aikštelę. Reglamento 106 p. nurodyta, kad statinio garantiniu laiku išryškėję statybos defektai šalinami vadovaujantis CK šeštosios knygos XXIII skyriaus, Statybos įstatymo 41 straipsnio ir Reglamento nuostatomis: 106.1 statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą; jei rangovo įgaliotas atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas; 106.2. jei rangovas nepašalina statybos defektų akte nurodytu terminu, statytojas apie tai raštu informuoja Inspekciją ir kreipiasi į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei statytojas juos pašalino savo lėšomis; 106.3. Inspekcija, gavusi statytojo informaciją apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, teikia VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras medžiagą ir pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir (ar) dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo. Taigi remiantis aukščiau nurodytu reglamentavimu, Priežiūros įstatymo 8 str. nuostatomis, Inspekcija netikrina atliktų statybos darbų kokybės, nes tai yra statytojo ir rangovo funkcijos.

10.       Tretieji asmenys V. Ž. ir MB „Vip brokeriai“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog neprieštarauja ieškinio tenkinimui. Nurodė, jog pagal tarpininkavimo sutartis su atsakove UAB „Perpeta“ teikė tarpininkavo paslaugas parduodant turtą „(duomenys neskelbtini)“ projekte, potencialiems klientams teikė visą informaciją, kuria suteikė projekto vystytojas UAB „Perpeta“. Nesutinka su atsakovės teiginiais, kad neva nesuteikė tinkamos informacijos pirkėjams.

11.       Trečiasis asmuo UAB „Capital Real Estate“ pareiškė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nurodė, jog niekaip nėra susijęs su nagrinėjamu ginču, pozicijos dėl ieškinio nepateikė.

12.       Trečiasis asmuo UAB „LOZA“ pareiškė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, pozicijos dėl ieškinio nepateikė.

13.       Trečiasis asmuo UAB „Puiki investicija“ pareiškė prašymą pašalinti jį iš bylos dalyvių (teismas šio prašymo netenkino), nurodė, jog atsakovei nebuvo ir nėra suteikęs teisės įrengti ieškinyje minimos rekreacinės formos UAB „Puiki investicija“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tai pripažino ir atsakovė, kuri atsiliepime nurodė, jog tai tebuvo vizija, o ne įsipareigojimas ieškovų atžvilgiu, UAB „Puiki investicija“ sutikimo atsakovei realizuoti jo viziją nebuvo suteikusi ir nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų, taip pat ir nei vieno iš ieškovų atžvilgiu. Ieškovai jokių teisių UAB „Puiki investicija“ neturi.

14.       Trečiasis asmuo UAB „Puiki investicija“ pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (2022 m. gegužės 13 d. DOK-18210) ir nurodė patvirtinanti, kad jos ieškovų atstovui 2020 m. gegužės 4 d. išduotas sutikimas yra galiojantis, nėra atšauktas ar panaikintas: UAB „Puiki investicija“ neprieštarauja, kad jai priklausančiame sklype būtų įrengta rekreacinė zona ir tokia galimybė būtų įgyvendinta. Norint realizuoti šią galimybę būtina suderinti projektą bei konkrečias jo įgyvendinimo sąlygas, taip pat suderinti ir užtikrinti neatlygintinę, neterminuotą, neatšaukiamą teisę įrengta rekreacijos zona naudotis visų sutikime nurodytų namų gyventojams, o tokio rekreacinės zonos įgyvendinimo sąlygų ir jos naudojimo sąlygų susitarimo kol kas nėra sudaryto, todėl trečiasis asmuo neturi jokių vykdytinų įsipareigojimų nei vieno proceso dalyvio atžvilgiu.

15.       Teismui 2021 m. birželio 17 d. nutartimi pakeitus pradinius ieškovus V. D. ir A. D. jų teisių perėmėjais D. J. ir V. J., Jie nesudarė atstovavimo sutarties su ieškovų atstovu advokatu L. D., į teismo posėdį neatvyko, 2021 m. gruodžio 1 d. pareiškimu informavo teismą, jog su bylos medžiaga yra susipažinę, teismo posėdžiuose dalyvauti nepageidauja ir prašo civilinę bylą nagrinėti jiems nesant remiantis procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis. Taigi, ieškovai D. J. ir V. J. nenurodė, jog palaiko ieškinį po procesinių teisių perėmimo.

16.        Teismo posėdžių metu ieškovai D. K., M. Ž., A. J., R. B., R. P., V. B. M., T. M., N. M., K. M. prašė ieškinį tenkinti, davė žodinius paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, atsakė į klausimus.

17.       Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, pateikė raštu išdėstytą baigiamąją kalbą.

18.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. 

19.       Trečiojo asmens UAB „Puiki investicija“ atstovas advokatas ankstesniame teismo posėdyje nurodė, jog trečiasis asmuo sutinka, kad jo sklype rekreacinė zona būtų įrengta, tačiau reikia sutarti iki galo ir pasitvirtinti projektą dėl konkrečių įrengimo sąlygų, reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, sudaryti sutartį – kas naudosis ta zona. Paaiškino, jog trečiasis asmuo šalia taip pat stato namus. Kokios tos rekreacinės zonos įrengimo sąlygos galėtų būti dabar pasakyti negalima, nes joks susitarimas nebuvo pasiektas. Pokalbiai su atsakovės atstovais buvo, bet šalys nesusitarė dėl kažkokių detalių įgyvendinimo sąlygų, kada derybos nutrūko tiksliai pasakyti negali, pokalbiai vyko ir prieš statybas ir statybų metu, derybose dalyvavo atsakovės vadovas Ž. A.. Kas projektą turėtų paruošti dabar nurodyti negali, nes derybos nebuvo baigtos. Vizualizacijos kažkokios buvo paruoštos – kaip galėtų atrodyti ta teritorija, į klausimą – ar sutinka kad pagal ieškovų ieškinio reikalavimą viskas būtų įrengta, atstovas nurodė, kad tai nėra projektas, turi būti gauti statybą leidžiantys dokumentai, kadangi susitarimas nebuvo sudarytas, įskaitant ir finansavimo klausimus, tai nėra padaryta. Ta zona yra skirta ne tik atsakovės pastatytiems namams, bet ir trečiojo asmens įgyvendinamiems projektams ir statomiems namams. Kas būtų tokių objektų savininkas – taip pat būtų susitarimo reikalas. „(duomenys neskelbtini)“ gyventojai po to kreipėsi į trečiąjį asmenį su klausimais – kas čia bus tame sklype, kadangi derybos su atsakove buvo nutrūkusios, nurodė, jog dėl konkrečių įgyvendinimo sąlygų galima kalbėtis. Dėl konkrečių sąlygų ar buvo kalbėta nurodyti negali, jos susitarimas nei su atsakove, nei su ieškovais nėra sudarytas.

Ieškinys atmestinas

20.       Šalys – ieškovai (Gyventojai) ir atsakovė UAB „Perpeta“ nurodė, jog jas siejo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, o taip pat statybos rangos teisiniai santykiai.

21.       Ieškovai V. J. ir D. J. turtą įgijo iš buvusių ieškovų V. D. ir A. D., o ieškovai V. B. ir A. B.-B. turtą įsigijo iš buvusio ieškovo R. K. (ieškovų atstovo advokato prašymu teismo nutartimi pradiniai ieškovai pakeisti tinkamais ieškovais). Tarp šalių nėra ginčo, jog kiti ieškovai nekilojamąjį turtą įsigijo iš atsakovės UAB „Perpeta“, į bylą taip pat yra pateiktos ieškovų L. Š., R. M., E. B., M. V., D. B., E. B., S. O., A. O., M. M., T. Š., D. D., L. M.-L., R. B., V. R., D. K., A. U., L. B., J. M., V. R., D. M.-K., A. Š., K. J., L. U., P. U., R. A., A. S., A. P., V. J., G. A., M. V., N. B., A. K., L. O., N. M., R. P., A. A., A. S., T. M., A. P., L. B., P. P., M. Ž., A. Ž., M. M., J. O., A. J., L. B., L. B., R. D., N. K., V. D., S. Z. ir atsakovės UAB „Perpeta“ sudarytos Pirkimo-pardavimo sutartys, kurios patvirtina, jog ieškovai (pirkėjai) iš atsakovės (pardavėjas) įgijo gyvenamosios paskirties Butus/Patalpas, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėse (Daiktas2) bei sutartyse nurodytas tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), paskirtis – Kita, Naudojimo būdas – Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (sutartyse dar vadinamo - Žemės sklypas1 žemės sklypas, kuriame yra pastatas) (Daiktas1) dalis, bei sutartyse nurodytas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), paskirtis – Kita, Naudojimo būdas – Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (sutartyse dar vadinamas Žemės sklypas2 – suformuotas kaip Kvartalo vidinis kelias) (Daiktas3), dalis. Šalių Pirkimo – pardavimo sutartyse 1 p. nurodytos sąvokų reikšmės, kur sąvoka Kvartalas reiškia - „(duomenys neskelbtini)“ projekto pastatai/butai, kurie pardavėjo planuojami statyti ir/ar jau statomi ir/ar pastatyti žemės sklypuose, besiribojančiuose su Žemės sklypu2.

22.       Tarp šalių taip pat nėra ginčo, jog atsakovė UAB „Perpeta“ yra Pastatų – butų statytoja ir pardavėja (su šio sprendimo 21 p. nurodyta išimtimi), Kvartalo „(duomenys neskelbtini)“ vystytoja. Ginčo Pastatų statyba yra užbaigta, iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės ištraukų matyti, jog išduoti statybos užbaigimo aktai įgyvendinus statybos projekto sprendinius (Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto). Tarp šalių taip pat nėra ginčo, jog statytojo (rangovo) garantiniai terminai nėra pasibaigę.

23.       Ginčas tarp šalių šioje byloje kilo dėl atsakovės kaip pardavėjos ir statytojos sutartinių pareigų vykdymo – ieškovai nurodo, jog atsakovė sutartimis įsipareigojo perduoti jiems (pirkėjams) tinkamos kokybės daiktus, sutvarkyti Kvartalo prieigas, kad patekimas į Kvartalą būtų saugus, patogus ir estetiškas, įrengti tvarkingą kelią (duomenys neskelbtini) gatve bei žaliąją rekreacinę zoną gretiname su Kvartalu besiribojančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame trečiajam asmeniui UAB „Puiki investicija“, su visais Kvartalo vizualizacijoje (Kvartalo makete) pavaizduotais statiniais – dviračių saugyklomis, vaikų žaidimų aikštelėmis ir kitais elementais rekreacinėje zonoje (gretimame sklype), tačiau šių sutartinių pareigų neįvykdė. Ieškovai nurodo, jog atsakovė ikisutartiniuose santykiuose buvo nesąžininga. Atsakovė su ieškovų reikalavimais nesutinka visoje apimtyje, nurodo, jog ieškovams kaip preliminariems pirkėjams per pardavimo agentus tinkamai suteikė visą informaciją, informavo apie pokyčius, daiktų trūkumai šalinami sutartyse numatyta tvarka, o ieškiniu reikiami ieškovų reikalavimai nepagrįsti ir neįrodyti.

24.       Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais teismo posėdžių metu nustatyta, kad Kvartalo vystymo ir projektinės bei reklaminės medžiagos rengimas prasidėjo 2015 m., kada buvo išduodamos projektavimo sąlygos. 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo išduotos Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos statytojui (užsakovui) UAB „GTJ Projects“ Nr. 9275, Projekto pavadinimas Susisiekimo komunikacijos žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos projektas. Santykis tarp pirminio statytojo UAB „GTJ Projects“ ir atsakovės UAB „Perpeta“ byloje šalių nebuvo atskleistas.

25.       Nustatyta, jog 2015 m. spalio 13 d. atsakovė UAB „Perpeta“ (Klientas) ir ieškovė D. K. (Pardavimų atstovė) sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį (pardavimas) Nr. P.DK-0037, kuria susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų parduodant turtą - apie 80 butų (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, jog UAB „Capital Real Estate“ veikia kartu su Pardavimų atstove (ieškove D. K.); Klientas (atsakovė) už atlygį pavedė Pardavimų atstovei vykdyti objekto pirkėjų paiešką, konsultuoti atsakovę pardavimų klausimais, periodiškai informuoti apie pardavimų eigą, suteikti pilną ir teisingą informaciją apie objektą potencialiems pirkėjams, dalyvauti derybose su potencialiu pirkėju derinant objekto pirkimo – pardavimo sąlygas, esant poreikiui organizuoti preliminarių ir pagrindinių pirkimo – pardavimo sutarčių parengimą, bei savo lėšomis vykdyti pilną ir kokybišką objekto reklamą pagal suderintą su atsakove marketingo planą (Sutarties priedas Nr. 3) bei nustatytu terminu Sutarties Priede Nr.2 numatytomis kainomis parduoti visą projektą (Sutarties 3 – 4 p.). Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo perduoti Pardavimų atstovui visus reikalingus dokumentus (ir/ar kopijas), pilną ir teisingą informaciją apie objektą, informuoti Pardavimų atstovą ir UAB „Capital Real Estate“ apie visas aplinkybes, turinčias reikšmės Paslaugos teikėjų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymui (5 p.), sumokėti už paslaugas, bei savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti objekto per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis, informuoti paslaugos teikėją apie tiesiogiai besikreipiančius asmenis ir nukreipti juos pas Paslaugos teikėją, savarankiškai ar per kitus asmenis nereklamuoti objekto (išskyrus projekto vystytojo logotipą stende ir savo tinklapyje nenurodant kainų). Vėliau analogišką Tarpininkavimo paslaugų sutartį (pardavimas) Nr. P.DK-0053 atsakovė UAB „Perpeta“ (Klientas) ir ieškovė D. K. ir V. Ž. (Pardavimų atstovės) sudarė dėl kitų objektų - apie 80 butų (duomenys neskelbtini) (2016 m. birželio 8 d. Sutartis). Analogišką Tarpininkavimo paslaugų sutartį (pardavimas) Nr. VB-0002 dėl objektų – 20 vnt butų (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB „Perpeta“ (Klientas) ir UAB VIP brokeriai“ sudarė 2018 m. rugsėjo 3 d.

26.       Iš pateikto atsakovės UAB „Perpeta“ atstovų elektroninio susirašinėjimo su ieškove D. K. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ikisutartiniuose santykiuose su potencialiais pirkėjais bendravo ir informaciją apie projektą tarpininkavimo sutarčių pagrindu jiems teisė pardavimų atstovai; taip pat matyti tai, kad pardavimų atstovai parengė užsakomuosius reklaminius straipsnis („Defi“), užsakė vizualizacijas, reklaminius stendus, sukūrė FB (Facebook) puslapį, derino maketo gamybą, šūkį ir kt. projekto pardavimų reklamos dalis (2015 m. lapkričio 1 d. el laiškas atsakovės vadovui M. V.), parduodamus objektus rodė potencialiems pirkėjams (taip pat kvietė į biurą demonstruoti ir paaiškinti vietoje), sudarinėjo kainodarą, teikė informaciją už kokius darbus mokama papildomai (pav. dėl pertvarų įrengimo), su atsakove derino kokia galėtų būti nustatyta papildomų statinių kaina – pav. sandėliuko kaina (iki 2 300 Eur), dviračių saugyklos kaina (apie 2 500 Eur) (2016 m. sausio 7 d. atsakovės vadovo el laiškas, 2016 m. kovo 16 d. D. K. el laiškas atsakovei); siuntė sąskaitas pirkėjams. Atsakovės vadovo M. V. laiške D. K. nurodoma, jog reikia pasidaryti planą dėl parkingų ir stoginių (sandėliukai ir dviračių saugyklos), kad žmonės galėtų pasirinkti (2016 m. kovo 15 d. laiškas, kt. laiškai).

27.       2016 m. rugsėjo 22 d. portale 15min buvo publikuotas straipsnis (publikacija) „Konkursas „Už darnią plėtrą“: sėkmę bando projektas (duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) mikrorajone bendrovė „Perpeta“ stato mažaaukščius sublokuotus namus <...> Projektas „(duomenys neskelbtini)“ <...> čia bus įrengti suoliukai, pasodinti dekoratyviniai želdiniai <...> taip pat planuojama įrengti elektromobilių įkrovimo ir žmonėms su negalia pritaikytas automobilių stovėjimo vietas <...> Komplekso šiaurinėje dalyje bus įrengtas bendro naudojimo parkas, jame numatytos poilsio vietos, vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštelės, modernios dviračių parkavimo vietos, dviračių ir pėsčiųjų takai. Publikuotos Projekto „(duomenys neskelbtini)“ vizualizacijos, kurias ieškovai pateikė į bylą. Minima publikacija parengta interviu forma su Projekto vystytoju (M. V.).

28.       Atsakovė neneigia, jog Kvartalo projektavimo metu buvo vystoma idėja gretimame žemės sklype, priklausančiame trečiajam asmeniui, išvystyti rekreacinę zoną, buvo vedamos derybos su gretimo žemės sklypo savininku. Šią idėją galima įžvelgti ir Statybos projekto dalyje Susisiekimo komunikacijos žemės sklypui Bendrosios dalies Bendrajame aiškinamajame rašte, kur nurodyta, jog kartu bus vystoma žalia zona besiribojanti su teritorija - šiaurinėje teritorijos dalyje numatoma bendro naudojimo kiemo atvira jungtis su parku ir pėsčiųjų alėja. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Kvartalo statinių statybos projekte ir atsakovės gautame leidime statybai minima ginčo teritorija nebuvo projektuojama.

29.       Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog žemės sklypas, kuriame vizualizacijoje buvo pavaizduota rekreacinė zona - vaikų žaidimų aikštelės, dviračių saugyklos ir sandėliukai, suoliukai, sporto aikštelės ir kuriame ieškovai ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę įrengti rekreacinę zoną (erdvę) ir minimus statinius pastatyti, yra 0,6875 ha ploto, jos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: Kita, naudojimo būdas: bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo), vidutinė rinkos vertė 132 000 Eur, nuosavybės teisė UAB „Puiki investicija“, juridiniai faktai – nuo 2019 m. spalio 14 d. registruota Hipoteka, Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini).

30.       Šio žemės sklypo savininkas - trečiasis asmuo UAB „Puiki investicija“ 2020 m. balandžio 6 d. raštu ieškovams patvirtino savo sutikimą, jog jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų sutvarkytas neatlygintinai bendro naudojimo reikmėms, įrengiant jame laisvalaikio ir poilsio zoną su takeliais, suoliukais, vaikų žaidimo aikštelėmis ir kt. įranga, pagal iš anksto su UAB „Puiki investicija“ suderintą projektą. Šiuo sutikimu taip pat įsipareigojant suteikti neterminuotą teisę siekiant naudotis atitinkamomis žemės sklypo dalimis rekreacijai išvardintų daugiabučių (duomenys neskelbtini) gyventojams. Rašte nurodyta, jog nuosavybės perleidimo atveju, sklypą Bendrovė vertina 150 000 Eur sumai.

31.       Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai kaip bendraturčiai teisės aktų nustatyta tvarka būtų priėmę sprendimą įsigyti trečiajam asmeniui UAB „Puiki investicija“ nuosavybės teise priklausantį besiribojantį sklypą.

32.       Tiek atsakovė UAB „Perpeta“, tiek trečiasis asmuo UAB „Puiki investicija“ patvirtino, jog tarp šalių vyko derybos dėl rekreacinės zonos trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame su Kvartalo teritorija šiaurinėje pusėje besiribojančiame žemės sklype įrengimo, tačiau abiem pusėm priimtinas susitarimas nebuvo pasiektas. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas advokatas nurodė, jog trečiasis asmuo šalia vysto teritoriją - stato namus. Atstovas nurodė, jog šalys nesusitarė dėl detalių įgyvendinimo sąlygų, kada ir dėl ko derybos nutrūko pasakyti negali, nurodė, jog pokalbiai vyko ir prieš statybas ir statybų metu, derybose iš atsakovės UAB „Perpeta“ pusės dalyvavo Ž. A..  Atsakovė nurodo, jog trečiasis asmuo „užsiprašė milijono“, tokios sumos vizijai išvystyti bendrovė negalėjo skirti. Panašias aplinkybes nurodė liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas T. Š.. 

33.       Byloje esantis Statybos projektas, Dangų planas – kvartalo schema, Aiškinamasis raštas, kur nurodoma, jog kiekviename (Kvartalo) sklype numatoma dviračių saugyklos, vaikų žaidimų aikštelės, gyventojų poilsiui skirta zona rengiamos sklypo ribose – vidiniame kieme; šiukšlių surinkimas – projektuojami šiukšlių konteineriai numatomi (duomenys neskelbtini) gatvių galuose – konteneriuose su uždaromais liukais, konteineriams saugoti įrengiama aikštelė du kieta danga ir pastoge, aikštelė aptverta, aikštelės dydis ir konteinerių skaičius nustatomas įvertinant pastato projektuojamą butų ir gyventojų skaičių, pagal savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus buitinių atliekų surinkimo sistemai (konteinerių tipai, dydžiai, išvežimo būdai); lietaus nuotekynės tinklai numatomi kitu projektu anksčiau suprojektuoti (SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJOS ŽEMĖS SKLYPUI (KAD. NR. (duomenys neskelbtini)), VILNIAUS M. STATYBOS PROJEKTAS, projekto nr. 15/NG45-TDP), kuriame pateikiama visa reikalinga dokumentacija. Apšvietimo įrengimas – proj. „Susisiekimo komunikacijos, (duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 22 d. UAB Vilniaus apšvietimas Apšvietimo įrenginio apžiūros aktu konstatavo, jog dokumentacijos bei statybos ir montavimo trūkų nerasta.

34.       Susisiekimo komunikacijos žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), įvadiniai tinklai sklypams (duomenys neskelbtini) statybos projekto (2015 m.) Bendrosios dalies Bendrajame aiškinamajame rašte nurodyta, jog nagrinėjama teritorija apima 23 sklypus bei infrastruktūrai skirtą sklypą tarp jų, taip pat kartu bus vystoma žalia zona besirojanti su teritorija. Remiantis detaliuoju planu šioje teritorijoje planuojama kompleksiškai vystyti vientisą daugiabučių namų kvartalą, čia projektuojami 23 daugiabučiai gyvenamieji namai. Numatomas butų skaičius – 80. Pastatai komponuojami perimetru pagal gatves formuojami 3 bendro naudojimo vidiniai kiemai. Pastatų tūriais bendro naudojimo kiemai atitveriami nuo gatvių. Šiaurinėje teritorijos dalyje numatoma bendro naudojimo kiemo atvira jungtis su parku ir pėsčiųjų alėja. Kiekvienam butui numatomos privačios erdvės – terasos, kurios jungiasi su bendro naudojimo kiemo erdve. Visi formuojami butai turi išėjimą į vidiniame kieme esančią terasą, kai kurie butai projektuojami su garažu, taip pat terasa ant stogo. Projektiniai sprendiniai: Projekte numatytas (duomenys neskelbtini) g. tęsinys nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g., įrengiamos dvi eismo juostos po 3,5m pločio, šaligatviai abiejose gatvės pusėse po 3,38m ir 1,5m pločio, dviračių takas 2,5m pločio, techninis šaligatvis 0,5m pločio, želdynų juosta 3,84m. Ties (duomenys neskelbtini) gatve organizuojama pėsčiųjų perėja, Rytinėje gatvės pusėje suprojektuotas 4,35m pločio statmenas parkavimas ir 3m pločio įvažos į projektuojamų pastatų garažus. (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamoji dalis suprojektuota 5,5m pločio, numatytas statmenas parkavimas abiejose gatvės pusėse po 4,35m pločio įvažos ir šaligatviai iki projektuojamų pastatų. (duomenys neskelbtini) važiuojamoji dalis 5,5m pločio, numatytas statmenas parkavimas abiejose gatvės pusėse po 4,35m pločio, 3m pločio įvažos ir šaligatviai iki projektuojamų pastatų. Projektuojamoms gatvėms taikomi D kategorijos reikalavimai. Lietaus nuotekynės tinklai projektuojami prisijungiant prie anksčiau suprojektuotų nuotekynės tinklų (duomenys neskelbtini) g. šuliniuose. Elektros tinklai – projektas praengtas vadovaujantis AB LESTO prisijungimo sąlygomis.

35.       Statinio projekto pavadinimas: GATVĖS IR INŽINERINIAI TINKLAI, APTARNAUJANTYS GYVENAMŲJŲ NAMŲ KVARTALĄ TARP (duomenys neskelbtini) GATVIŲ. STATYBOS PROJEKTAS. TECHNINIS PROJEKTAS. 2015 M. PROJEKTO NUMERIS INŽ-30-TP. statytojas – Vilniaus miesto savivaldybė.

36.       Nurodytos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos Nr.8744, UAB „GRINDA“ išduotos techninės sąlygos techninės sąlygos Nr.15/058 lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) Vilniaus mieste, UAB „VILNIAUS GATVIŲ APŠVIETIMO ELEKTROS TINKLAI“ 2015 m. kovo 19 d. išduotos prisijungimo prie Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų sąlygos Nr.48-15; Želdynų planas. Projektuojama 4 eismo juostų (duomenys neskelbtini) g. dalis tarp (duomenys neskelbtini) g. su betoninių plytelių techniniais ir pėsčiųjų šaligatviais, želdynų juosta, lietaus nuotakynu ir apšvietimu (INŽ-30-TP-BD-RAR), objekto suinteresuotas rengėjas yra UAB „Vilmestos projektai“ pagal pasirašytą sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe. Projektuojama važiuojamosios dalies asfalto danga (V konstrukcijos klasė), betoninių plytelių šaligatvis ir dviračių takas. Minėtą projektą parengė projektuotojas UAB „NG Architects“, projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovas I. V..

37.       Atsakydama į vieno iš Kvartalo gyventojų rašytinį prašymą suteikti informaciją,

38.       Byloje taip pat nustatyta, kad statytojui UAB „Perpeta“ (atsakovei) 2016 m. kovo 15 d. buvo išduotos Prisijungimo sąlygos Nr. 16/218, kuriose, be kita ko, buvo nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) teritorijos šiaurinės dalies detaliuoju planu rengiamo statybos projekto „Gatvių ir inžinerinių tinklų, aptarnaujančių gyvenamųjų namų kvartalą tarp (duomenys neskelbtini)“ sprendinius Statytojas turi įrengti dviejų eismo juostų pločio (duomenys neskelbtini) gatvės dalį tarp (duomenys neskelbtini) gatvių su želdynų juosta, šaligatviu, dviračių taku ir apšvietimo atramomis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pusėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Statytojas 2016 m. kovo 15 d. pasirašė sutartį Nr. A326-48116(2.9.4.1-UK4) prie Prisijungimo sąlygų Nr. 16/218. Statytojas 2016 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trumpinama – Administracija) pateikė prašymą pakeisti Prisijungimo sąlygas Nr. 16/218, išduotas 2016 m. kovo 15 d.

39.       2016 m. balandžio 15 d. Statytojui buvo išduotos Prisijungimo sąlygos Nr. 16/268, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad Statytojas pagal parengto techninio projekto „Gatvės ir inžineriniai tinklai, aptarnaujantys gyvenamųjų namų kvartalą tarp (duomenys neskelbtini)“ techninio projekto sprendinius turi įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės (tarp (duomenys neskelbtini) gatvių) šaligatvį, dviračių taką ir apšvietimo atramas žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pusėje. Suprojektuoti ir įrengti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) projektuojamų gatvių įsijungimus į (duomenys neskelbtini) gatves pagal detaliojo plano sprendinius.

40.       Taip pat minėtų Prisijungimo sąlygų pastaboje nurodyta, kad 2016 m. kovo 15 d. išduotas Prisijungimo sąlygas Nr. 16/218 ir sutartį prie jų laikyti negaliojančiomis.

41.       Statytojas 2019 m. sausio 25 d. Administracijos Departamento Susisiekimo komunikacijų skyriui pateikė prašymą pakeisti 2016 m. balandžio 15 d. Prisijungimo sąlygas Nr. 16/268, kuriame nurodė, jog prašo panaikinti reikalavimą įrengti (duomenys neskelbtini) g. (tarp (duomenys neskelbtini) gatvių) šaligatvį, dviračių taką ir apšvietimo atramas žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pusėje.

42.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sąlygų rengimo darbo grupės 2019 m. vasario 20 d. Protokolu nutarta pritarti Prisijungimo sąlygų pakeitimui, panaikinant įsipareigojimą įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės (tarp (duomenys neskelbtini) gatvių) šaligatvį, dviračių taką ir apšvietimo atramas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pusėje. Nurodyta, kad atsakoma raštu: 2019 m. vasario 11 d. raštu Nr. A51-13879/19(2.9.4.9E-UK7) Statytojas UAB „Perpeta“ informuotas, kad išnagrinėjus prašymą 2019 m. vasario 8 d. Departamento Sąlygų rengimo darbo grupės pasitarime, pritaria Prisijungimo sąlygų Nr. 16/268 pakeitimui, išbraukiant sakinį „Pagal TP sprendinius įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės (tarp (duomenys neskelbtini) gatvių) šaligatvį, dviračių taką ir apšvietimo atramas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pusėje“.

43.       Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, Prisijungimo sąlygos Nr. 16/218, kuriomis vadovaujantis buvo parengtas statybos projektas ir Statytojui išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nenumato ieškovų nurodomos (duomenys neskelbtini) gatvės su želdynų juosta, šaligatviu, dviračių taku ir apšvietimo atramomis atkarpos įrengimo.

44.       Nustatyta, kad ieškovai V. B. ir A. B. – B. bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškė skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Perpeta“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento išduotų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų ir protokolo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-950-860/2022 ieškovų (pareiškėjų) V. B. ir A. B. – B. skundą dėl išduotų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų ir protokolo panaikinimo atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, jog ieškovų teiginiai dėl viešosios teisės aktų (Gyvenamųjų pastatų techninio reglamento 175.3 ir 178.3 p.p., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 42 punkto ir kt.) reikalavimų pažeidimo priimant skundžiamus sprendimus nepagrįsti. Skundžiamais sprendimais nebuvo panaikinta galimybė į Kvartale esančius žemės sklypus įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą. Minėtais sprendimais buvo panaikinta tik pareiga Statytojui įrengti dviejų eismo juostų pločio (duomenys neskelbtini) gatvės dalį tarp (duomenys neskelbtini) gatvių su želdynų juosta, šaligatviu, dviračių taku ir apšvietimo atramomis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pusėje (dangas projektuoti ir įrengti: šaligatvio – betoninių plytelių, važiuojamosios dalies – asfalto, dviračių tako – asfalto, raudonos spalvos ir kt.). (duomenys neskelbtini) gatvė kaip buvo taip ir lieka. Skundžiamais sprendimais nebuvo sprendžiami jokie (duomenys neskelbtini) gatvės projektavimo darbai. Kvartalo gyventojams kaip buvo numatyta galimybė įvažiuoti į sklypą (duomenys neskelbtini) gatve, taip ir lieka. Pareiškėjams galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves skundžiamais sprendimais niekaip nėra varžoma. Teisėjų kolegija nurodė, jog pareiškėjai akivaizdžiai perdeda teigdami, kad (duomenys neskelbtini) gatve negali patekti į gatves (kelius), besiribojančius su kitais keliais (gatvėmis), sudarančiais kelių tinklą. Byloje esantys duomenys, taip pat viešai prieinami ir teismui žinomi duomenys neginčijamai paneigia minėtus pareiškėjų teiginius. (duomenys neskelbtini) gatvė (pareiškėjų nurodomoje atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) yra su žvyro danga, kuria be jokių trukdžių galima naudotis, patekti į pareiškėjų nuosavybę ir pan. Joks teisės aktas nenumato nei pareiškėjams, nei kitiems asmenims, jog patekimas į jų sklypus turi būti užtikrinamas asfaltuota kelio danga, trinkelėmis grystu šaligatviu ar pan. Šiame kontekste taip pat pažymėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija netolimoje ateityje ketina asfaltuoti (duomenys neskelbtini) gatvę, gerinti ten kitą infrastruktūrą ir pan. (informacija pateikiama internete www.citify.lt; šią informaciją taip pat patvirtino ir atsakovės atstovė teismo posėdyje). Tad kalbėti apie pareiškėjų teisės pažeidimą skundžiamais sprendimais nėra jokio pagrindo.

45.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje nustatyta, kad prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Statybos įstatymo 24 straipsnio 14 dalyje nustatyta, jog prisijungimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti šių tinklų ar komunikacijų savininkas ar naudotojas. To paties straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos (24 straipsnio 17 dalis). Už prisijungimo sąlygų <...> reikalavimų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako juos parengę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka (24 straipsnio 18 dalis). Taigi, nei Statybos įstatymas, nei kiti teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja išduotų prisijungimo sąlygų keitimo ar naikinimo tvarkos. Kita vertus, ir nepaneigia, kad Statytojui paprašius, ta pačia tvarka gali būti išduodamos naujos prisijungimo sąlygos. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendė, kad, priešingai negu teigia pareiškėjai, gavusi atitinkamus Statytojo prašymus Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo teisinį pagrindą išduoti Prisijungimo sąlygas Nr. 16/268 bei pritarti šių Prisijungimo sąlygų pakeitimui, panaikinant įsipareigojimą įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės (tarp (duomenys neskelbtini) gatvių) šaligatvį, dviračių taką ir apšvietimo atramas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pusėje.

46.       Teismas daro išvadą, kad šios nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė Kvartalo statybą vykdė be esminių nukrypimų nuo projekto (byloje tokių duomenų nėra). 

47.       Analizuodamas ieškovų argumentus dėl nesąžiningų ikisutartinių santykių, teismas pažymi, jog ieškovai netvirtina, kad preliminariose pirkimo – pardavimo sutartyse (dalis ieškovų preliminarias sutartis buvo sudarę) ar pagrindinėse pirkimo – pardavimo sutartyse buvo įtvirtintas atsakovės įsipareigojimas pastatyti (įrengti) ir ieškovų nuosavybės ar valdymo teise perduoti daugiau daiktų, nei šiose sutartyse nurodyta (pirkimo – pardavimo sutarčių 14.5 p. nustatyta, jog šalių pasirašyta preliminarioji sutartis dėl daikto pirkimo-pardavimo galioja iki įsipareigojimų pagal ją įvykdymo dienos).

48.       Rašytiniais bylos įrodymais (elektroniniais laiškais), ieškovės D. K. paaiškinimais ir liudytojo T. Š. paaiškinimais nustatyta, jog preliminarios sutartys buvo sudaromos su atsakovės pardavimų atstovais (brokeriais), kurie su pirkėjais ir notarinės kontoros darbuotojais taip pat derino pagrindinių pirkimo – pardavimo sutarčių turinį, sutartie sudarymo laiką ir vietą.

49.       Pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, kad sudarant pagrindines sutartis pardavėją (atsakovę) UAB „Pepeta“ atstovavo T. Š.. Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovų šiomis sutartimis iš atsakovės (pardavėjos) įsigytų žemės sklypų dalių naudojimosi tvarkos – sutartyse nurodytos atskiros žemės sklypo dalys, kurias ieškovai naudoja individualiai (kaip vadina šalys - Vidiniai kiemeliai) ir bendro naudojimo paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), skirto bendriems Kvartalo gyventojų poreikiams (vidiniam keliui ir kt.) dalys. 

50.       Pirkimo – pardavimo sutarčių 7.9 p. nurodyta, jog sudarant pirkimo-pardavimo sutartį šalys buvo pasirašiusios apžiūros aktą (raktai perduoti pirkėjui); Sutarčių 8.2.1 p. nurodyta, jog  pirkėjai apžiūrėjo daiktą buvimo vietoje, susipažino su būkle, susipažino su pardavėjo nuosavybės dokumentais ir visa daikto dokumentacija ir jokių pretenzijų dėl daikto būklės, kokybės bei dėl minėtų dokumentų neturi, daiktas atitinka jo kaip pirkėjo keliamus reikalavimus bei mokamą kainą; pirkėjai nenustatė akivaizdžių daikto būklės ar kokybės trūkumų (dalyje sutarčių - išskyrus ne iki galo atliktą apdailą), turėjo galimybę pasitelkti ekspertus daikto kokybei ir būklei įvertinti ja pasinaudojo, prisiima visą su tuo susijusią riziką (pirkėjo garantija ir pareiškimai). Sutarčių 8.2.3 p. nurodyta, jog pirkėjas pareiškia, kad pardavėjo prievolė tinkamai perduoti daiktą yra laikoma įvykdyta nuo šios sutarties pasirašymo momento.

51.       Pirkimo – pardavimo sutarčių 9.2 p. numatyta, jeigu po pastato užbaigimo procedūros daikte bus nustatyti statybos darbų defektai, dėl jų ištaisymo pirkėjas įsipareigoja kreiptis tiesiogiai į pardavėją, kaip pastato statytoją, kuris suteikė teisės aktuose nustatytą garantiją. Garantija pradedama skaičiuoti nuo statybos užbaigimo akto išdavimo dienos. Ši nuostata neriboja pirkėjo teisės dėl garantijos taikymo kreiptis tiesiogiai į projektuotoją, rangovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją (rangovas UAB „Dolitas“ j.a.k. 302921561, architektas I. V., projekto dalies vadovas D. B., techninis prižiūrėtojas M. B.).

52.       Pirkimo – pardavimo sutarčių 17.1 p. nurodyta, jog pasirašydamos sutartį šalys pareiškia ir patvirtina, kad ėmėsi visų priemonių šios sutarties esmei ir iš jos atsirandančioms teisėms bei pareigoms suprasti ir kad sutarties pasirašymo metu nėra nei vienos aplinkybės (neinformuotumo, nepatyrimo, neapdairumo), dėl kurių galėtų atsirasti esminė sutarties šalių nelygybė, visos šios sutarties sudarymo aplinkybės šalims žinomos; o pasirašydamos sutartį 17.2 p. šalys patvirtina ir garantuoja, kad visos iki sutarties sudarymo vykusios derybos buvo sąžiningos, visi dokumentai, kuriuos šalys pateikė notarui ar kitai šaliai yra teisingi, nebuvo pakeisti ar anuliuoti.

53.       Prie Pirkimo – pardavimo sutarčių kaip jos priedas pridedama Daikto2 (Buto) dalinės apdailos aprašymas, žemės sklypo1 plano kopija, naudojimosi žemės sklypu1 tvarkos nustatymo plano kopija, žemės sklypo2 plano kopija, naudojimosi žemės sklypu2 tvarkos nustatymo plano kopija. Buto su daline apdaila aprašymas – pardavėjo atliekami darbai ir įranga – aplinkos sutvarkymas: teritorija aptveriama medine tvora, sumontuojami automatiniai teritorijos atitvarai bei varteliai su kodinėmis spynomis; Garažo vartai įrengiami su automatiniu pakėlėju; Trinkelių danga, šaligatviai, apželdinimas, gatvės ir kiemų apšvietimas, kiti gerbūvio elementai įrengiami pagal gen. Plano dangų ir apželdinimo projektą. 

54.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šio sprendimo 53 punkte nurodytų aplinkos ir teritorijos sutvarkymo darbų pagal minimą dokumentaciją arba pagal dangų planą neatliko.

55.       Duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovė D. K. patvirtino, jog ji ir V. Ž. buvo pardavimų agentės (brokerės), teikė atsakovei pardavimo ir reklamos paslaugas, paklausta nurodė, jog Kvartalo projektinę dokumentaciją jos buvo gavusios. Nurodė turinti išsilavinimą komunikacijos mokslų srityje ir paaiškino, kad jų pačių (brokerių) pasamdytas dizaineris darė Vizualizaciją ir Kvartalo maketą, kuriuos atsakovės vadovas apžiūrėjo, davė pastabas, į pastabas buvo atsižvelgta. Taip pat patvirtino, jog preliminarūs pirkėjai bendravo su brokeriais. Nurodė, kad vizualizacijose vaikų žaidimų aikštelės buvo vaizduojamos gretimame sklype. Dviračių saugyklos pirkėjams buvo siūlomos įsigyti už papildomą mokestį, preliminariose pirkimo – pardavimo sutartyse kai kas norėjo jas įsigyti, mokėjo avansus, bet pagrindinėse pirkimo – pardavimo sutartyse jų neliko, o avansai buvo įskaityti į pirkinius. Atsakovės vadovas maždaug nuo 2 etapo vidurio pasakė, kad rekreacinės zonos gali nebūti, nes nėra iki galo susitarta su kito sklypo savininku, sakė – jei bus susitarta – tada padarys. Dėl statybų eigos ir kitų aplinkybių nurodė bendravusi su atsakovės vadovu M. V., taip pat su Ž. A. ir su T. Š.. Dėl (duomenys neskelbtini) g. asfaltavimo paaiškino, kad paruošimą turi padaryti atsakovė, o išasfaltuos savivaldybė.

56.       Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. Š. nurodė, jog jis turi aukštąjį išsilavinimą, verslo vadyba, finansinės rinkos, teko dirbti statybų vadybiniame organizavime, dirbo statybos įmonėje UAB „Dolitas“ direktoriaus pavaduotoju, UAB „Dolitas“ buvo atsakovės rangovas - koordinavo darbus, dirbo su subrangovais, jo kontaktai buvo duoti (preliminariems pirkėjams) bendrauti jei kiltų techninių klausimų, kad patekti į statybvietę apžiūrai. Atsakovė UAB „Perpeta“ taip pat jam buvo išdavusi įgaliojimą pirkimo – pardavimo sutarčių pasirašymui. Dėl preliminarių sutarčių sudarymo paaiškinti negalėjo, jas tvarkė (tikslindavo) brokeriai, jie siųsdavo ir pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis perskaityti prieš einant pas notarą, derindavo pasirašymo datas, liudytojas nurodė tų klausimų nesprendęs. Jo užduotis pasirašant pirkimo – pardavimo sutartis buvo - atsakyti į klausimų iš techninės pusės, sutikrinti pirkimo sumas, terminus dėl šilumos siurblių ir vėdinimo įrenginių įrengimo, nes jie buvo montuojami vėliau. Į klausimą atsakė, jog pirkimo metu pasirašydami sutartis pirkėjai jo neklausė dėl Vizualizacijos įgyvendinimo, klausimų kad perkama kažkas ne taip kaip preliminariose sutartyse, tuo metu nebuvo nekilo. Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltavimo nurodė, jog pagal projektą statytojas turėjo tik įvažas padaryti, žemėlapiuose žmonėms rodė kur atsakovės ir savivaldybės (darbų) riba, mano, kad gyventojai gaudavo aiškų atsakymą. Dėl dviračių saugyklų buvo nurodoma atskira kaina, tačiau buvo per mažai norinčių įsigyti asmenų (preliminariose sutartyse jas buvo įsirašę 2 ar 3 žmonės), todėl pirkimo – pardavimo sutartyse jų neliko, dėl to buvo sumažinta kaina. Sandėliukų niekas nepageidavo ir nepirko, o automobilių stoginės buvo perkamos. Nurodė, jog kvartalo statyba vyko keliais etapais, 2017 m. vasarą buvo baigtas pirmas etapas (ir gerbūvis) ir antro etapo dalis, visas antras etapas baigtas 2018 m., o 2019 m. baigtas trečias etapas, dviračių takas (duomenys neskelbtini) gatvėje iki Kvartalo ribų buvo baigtas trečio etapo pabaigoje. Trečiam etape techninių klausimų kilo mažiausiai, buvo priduodami inžineriniai tinklai; dėl suoliukų, augalų – medžių ar krūmų nebuvo pretenzijų, gal pasikalbėjimų tik kad gėlių trūksta. Apie 2019 – 2020 m. kilo klausimai kur bus žaidimų aikštelės. 2017 m. kai buvo susirinkimas su gyventojais buvo komunikuojama dėl gerbūvio, dalyvavo atsakovės vadovas, buvo tariamasi su gyventojais, kad žaidimų aikšteles įrengti už kvartalo ribų, buvo pateikta informacija, kad gretimo sklypo savininkas buvo davęs tokį leidimą. Po to (po metų) brokerės informavo, kad ir takelių neįrenginės tenai, buvo informacija, kad su to sklypo savininku nebuvo susitarta. Po to vėl buvo susitarę kad leis įrenginėti, pačioje pabaigoje, kai jis (savininkas) pinigų užsiprašė per daug, nurodė, kad nebus daroma, apie tai pranešė D. K.. Gyventojams buvo pasiūlyta žaidimo aikšteles įrengti jų kiemuose, dėl to vyko susirašinėjimas su gyventojais. Papildomai paaiškino, kad UAB „Perpetos“ interesais jis dirbo nuo 2017 m. iki 2019 m. ir iki priduodant inžinerinius tinklus, tačiau pirkėjai ir dabar jam paskambina; liudytojas nurodė, kad neseniai jo paties iniciatyva mieste buvo susitikęs su D. K., nes žinojo, kad yra kilęs ginčas teisme ir norėjo apie tai sužinoti.

57.       Atsakovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas su ieškove / pardavimų agente D. K. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog ikisutartiniuose santykiuose su potencialiais pirkėjais bendravo ir informaciją apie projektą tarpininkavimo sutarčių pagrindu jiems teisė pardavimų atstovai; taip pat matyti tai, kad pardavimų atstovai parengė užsakomuosius reklaminius straipsnis („Defi“), užsakė vizualizacijas, reklaminius stendus, sukūrė FB (Facebook) puslapį, derino maketo gamybą, šūkį ir kt. projekto pardavimų reklamos dalis (2015 m. lapkričio 1 d. el laiškas atsakovės vadovui M. V.), pardavimų agentės parduodamus objektus taip pat rodė potencialiems pirkėjams, taip pat kvietė į biurą demonstruoti ir paaiškinti vietoje, o taip pat sudarinėjo kainodarą bei teikė informaciją už kokius darbus mokama papildomai.

58.       Iš laiškų turinio (2016 m. sausio 7 d. atsakovės vadovo el laiškas, 2016 m. kovo 16 d. D. K. el laiškas atsakovei) matyti, jog D. K. su atsakove derino kokia galėtų būti nustatyta sandėliuko kaina (iki 2 300 Eur), dviračių saugyklos kaina (apie 2 500 Eur); pardavimų agentės taip pat siuntė sąskaitas pirkėjams. Atsakovės vadovo M. V. laiške D. K. nurodoma, jog reikia pasidaryti planą dėl parkingų ir stoginių (sandėliukai ir dviračių saugyklos), kad žmonės galėtų pasirinkti (2016 m. kovo 15 d. laiškas).

59.       Vienas iš ieškovų (P. J.) savo 2016 m. kovo mėn. domėjosi parkingų, dviračių saugyklos bei sandėliukų kainomis, atsakovės vadovo 2016 m. kovo 25 d. laišku pateiktas atsakymas, jog parkingo kaina – 2 000 Eur, parkingo su stogine kaina – 4 000 Eur, dviračių saugyklos kaina – 2 500 Eur, sandėliuko kaina – 2 300 Eur. Pastebėtina, jog čia nurodytos kainos atitinka pardavimų atstovės / ieškovės D. K. 2016 m. kovo 16 d. laiške atsakovės vadovui nurodomas kainas (kainodara). Gavęs atsakymą ieškovas P. J. atsakovės vadovui laišku nurodė, jog nori rezervuoti parkingus, tačiau dėl sandėliuko ir dviračių saugyklos nėra nusprendęs. 2016 m. birželio 16 d. el laiške pardavimo agentėms (D. K., V. Ž.) atsakovės vadovas taip pat pateikė analogiškas papildomų objektų (parkingo, stoginės sandėliuko, dviračių saugyklos kainas, taip pat atskirai nurodyta terasos ant stogo įrengimo kaina – 11 000 Eur).

60.       Atsakovės įgaliotas atstovas T. Š. 2018 m. gegužės 7 d. laiške pardavimų atstovei A. Ž. (duomenys neskelbtini) atsakydamas į jos 2018 m. balandžio 27 d. laišką dėl gerbūvio sutvarkymo nurodė, jog pagal dangų planą žalios juostos apsodinimas medžiais nėra numatytas, šviestuvai / stulpai įrengti pagal Vilniaus gatvių apšvietimo tinklų reikalavimus, jie pareikalavo, kad apšvietimo stulpai būtų tokie pat kaip gatvės pradžioje; dėl laisvalaikio zonos (žaidimo aikštelių, sandėliukų, sporto aikštelių) nurodė, jog aiškumas bus baigiant projektą; laiške taip pat nurodoma dėl konkrečių statybos defektų šalinimo būdų ir terminų.

61.       Atsakydamas į ieškovo A. O. laišką atsakovės vadovas M. V. 2017 m. lapkričio 1 d. laišku nurodė dėl defektų šalinimo (durų ir langų reguliavimo, slenksčio apžiūros), o dėl keliamų gerbūvio klausimų laiške nurodė, jog gyventojų susirinkimo metu tiek jis, tiek pardavimų atstovės minėjo, kad žemė, esanti šalia projekto, yra ne atsakovės nuosavybė, ji yra rekreacinės paskirties ir nebus užstatyta, kaip ir dabar yra žalia zona. Su esamu sklypo savininku vedamos derybos, pradėjus projektą jis žadėjo leisti tai padaryti, bet paskui persigalvojo, dabar atrodo vėl leidžia; situacija neprognozuojama, jei bus galimybė – zoną sutvarkys.

62.       Atsakovės įgaliotas atstovas T. Š. 2019 m. gegužės 15 laišku (duomenys neskelbtini) taip pat informavo atsakovės vadovą apie laišką – atsakymą gyventojams, jog žaidimų aikštelės pagal pirminį projektą buvo projektuojamos vidiniuose namų kiemuose, tačiau gyventojams pageidaujant turėti daugiau erdvės kiemuose buvo paprašyta aikštelių neįrenginėti, jei gyventojai pareikš apsisprendimą – aikštelės jų kiemuose bus įrengtos; taip pat nurodyta, jog žaliosios zonos įrengimui (gretimame sklype) galimybių šiuo metu nėra, gal būt su gyventojų pagalba ši idėja galėtų būti plėtojama; paaiškino, jog idėjos dėl dviračių saugyklų atsisakyta esant itin mažam pirkėjų susidomėjimui; dviračių saugyklos įgyvendinimo galimybei (vystyti) reikia atlikti preliminarų saugyklų poreikį ir biudžetą, kurį gyventojai gali skirti saugykloms įsirengti; o (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltavimą įsipareigojusi įrengti savivaldybė.

63.       2020 m. sausio 30 d. laišku vienam iš gyventojų (R. K.) atsakovės administracijos vardu pateiktas atsakymas dėl esančios galimybės žaidimų aikštelę įrengti vidiniuose kiemuose, o taip pat tai, kad gretimo sklypo savininkas (UAB „Puiki investicija) atsisako parduoti gretimą sklypą, todėl, nesant savininko valios, žalios zonos įrengimo galimybės nėra.

64.       Teismo vertinimu, šie sprendimo 57 - 63 punktuose  aptarti rašytiniai įrodymai neprieštarauja liudytojo T. Š. parodymams ir ieškovės, kuri taip pat buvo atsakovės pardavimų agentė, D. K. paaiškinimais ir faktiškai sutampa su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis, jog pirkėjams informacija apie projekto (Kvartalo „(duomenys neskelbtini)“) vystymo eigą, esamas aplinkybes, pokyčius, paduodamų daiktų kainą teikė pardavimų atstovai, kurie komunikavo su pardavėju (vystytoju) (atsakove).

65.       Šie aptarti įrodymai o taip pat neginčijamai patvirtina, kad dviračių saugyklos, sandėliukai, lauko parkingai (stoginės), terasos ant stogo - pardavėjo (atsakovės) pirkėjams (taip pat ir ieškovams) buvo siūlomos įsigyti už atskirą mokestį (už papildomą kainą).  

66.       Kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovai tokius papildomus daiktus įsigijo (už juos apmokėjo), nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, jog ieškovai pagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovę sukurti (pastatyti, įrengti) tokius daiktus jos sąskaita ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir neatlygintinai perduoti ieškovams remiantis vien vizualizacija ar priteisti ieškovų nurodytas pinigų sumas kad jie patys tokius daiktus (aplinką) susikurtų (CPK 178 straipsnis).  

67.       Svarbu pažymėti, jog toks ieškovų reikalavimas negali būti tenkinamas dar ir dėl to, kad pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, nuo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami tokių objektų (butų ir kitų patalpų) savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip. Minėta, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog tokį sprendimą - dėl gretimo sklypo, kuris priklauso trečiajam asmeniui UAB „Puikioji investicija“, tvarkymo, apsodinimo medžiais ar naujų statybų tame sklype (vaikų žaidimų aikštelių, sporto aikštelių ir kitų ieškovų nurodomų elementų), tuo labiau dėl minimo sklypo pirkimo bendraturčiai bendru sutarimu būtų priėmę.  

68.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

69.       Teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu aptartų bylos įrodymų visetu, nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškovų argumentus, jog atsakovė ikisutartiniuose santykiuose buvo nesąžininga ar tam tikrą informaciją tyčia nuslėpė. 

70.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Šalys privalo bendradarbiauti.

71.       Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Sutiktina, kad CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį ir kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti ne tik sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės.

72.       Byloje nėra ginčo, jog ieškovų ir atsakovės sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys vertintinos kaip vartotojo ir verslininko sudarytos sutartys, tačiau vien šis faktas savaime nesudaro pagrindo sutartis dėl nupirktų daiktų (turto) aiškinti kitaip – nei sutartyse nurodyta ir spręsti, kad ieškovai nupirko daugiau daiktų, nei sutartyse nurodyta. Teismas sutinka, kad sudarydami nekilnojamojo turto (Pastatų/ Butų ir žemės sklypų dalių) pirkimo - pardavimo sutartis pirmo etapo statybos metu ieškovai galimai galėjo tikėtis, jog aplinka vystytojo (atsakovės) bus panaši į tokią kaip reklaminėse vizualizacijose ar makete, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pakankamo pagrindo teisėtam lūkesčiui pagrįsti, o antro ir trečio etapų statybos metu ieškovams jau aiškiai buvo komunikuojama, jog vystytojas (atsakovė) rekreacinės zonos įrengimo gretimame sklype negali garantuoti dėl to, kad susitarti su sklypo savininku (trečiuoju asmeniu) nepavyksta, jis keičia nuomonę. Toks susitarimas ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo sudarytas (nei atsakovės, nei ieškovų).

73.       Šalys nebuvo nustačiusios sutarties sąlygos, jog rekreacinė zona gretimame sklype ar (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa bus įrengti. Minėta, jog šie darbai projekte nebuvo numatyti, o ieškovai reikalavimą grindžia vien pardavimo agentų parengta vizualizacija ir maketu. Iš šalių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose bei jų ir jų atstovų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, ieškovų parodymų teismo posėdžio metu (į teismo posėdį atvyko ir paaiškinimus davė tik aštuoni ieškovai bei pardavimų agente taip pat buvusi ieškovė), kurie patvirtino, jog turi aukštąjį išsilavinimą, turi sutarčių sudarymo patirties, todėl, teismo vertinimu, būdami atsakingi asmenys, jie turėjo suvokti sudaromų sutarčių bei atskirų jų nuostatų teisę reikšmę. Minėta, jog pasirašydami sutartis ieškovai patvirtino, jog prieš sudarydami sutartis jie susipažino pirkinių (Pastatų, žemės sklypų) dokumentacija, apžiūrėjo perkamus daiktus, turėjo galimybę pasitekti atitinkamus specialistus (ekspertus), pripažino, jog pardavėjo prievolė tinkamai perduoti daiktus pasirašant sutartis yra laikoma tinkamai įvykdyta. Kadangi byloje nenustatyta tokių trūkumų, dėl kurių parduotų daiktų apskritai nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė iš esmės pažeidė sutartis.

74.       Teismui padarius tokias išvadas, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovų pateiktas rašytinis įrodymas - UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2020 m. liepos 7 d. parengtas Ekspertinio tyrimo aktas Nr. 20-30, ieškovų reikalavimus kaip nors pagrindžia. Akte pateiktos išvados atsakant į ieškovų suformuluotus klausimus, jog Sklypų faktinis įrengimas neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų, projektų, pagal kuriuos jie buvo įrengiami, sprendinius ir vizualizacijose parodytus sprendinių, kadangi sklypuose nėra įrengtos vaikų žaidimų aikštelės (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10 p. ir 242 p. reikalavimai) dviračių saugyklos (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10 p.) ramaus poilsio vietos vyresnio amžiaus žmonėms (suoliukai) (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10 p.), o sklypų faktinis įrengimas neatitinka šių projektų, pagal kuriuos jie buvo įrengiami, sprendinių. Teismo vertinimu tokia padaryta išvada nėra pagrįsta. Pirma – ieškovai aiškiai nurodo, jog jie nepageidauja, kad vaikų žaidimų aikštelės ar dviračių saugyklos būtų įrengtos jų Vidiniuose kiemuose, kaip projekte buvo numatyta. Antra, išvadoje nurodyta, jog Projektuose numatyti suoliukai ir dekoratyviniai želdiniai kiekviename sklype, o faktiškai Sklypuose nėra įrengti suoliukai ir dekoratyviniai želdiniai, tačiau tokia išvada neatitinka nei projekto (dangų plano), nei sutarčių sąlygų (Sutarčių priedo - pardavėjo atliekami darbai, aplinkos sutvarkymas. Trečia, išvadoje nurodyta, jog pagal projektą trūksta vieno šiukšlių konteinerio, tačiau byloje nėra ginčo, kad įrengtų konteinerių skaičius atitinka esamą STR reikalavimą, byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad vizualizacijose parodyti sprendiniai dėl statinių ar augalų (vaikų žaidimo aikštelių, dviračių saugyklų ar augalų) už Kvartalo esančiame kitame sklype nebuvo įgyvendinti, tačiau teismas neturi pagrindo atsakovę įpareigoti atlikti statybą jai nuosavybės ar kita valdymo teise nepriklausančiame svetimame žemės sklype. Akte taip pat nurodyta, kad įrengtų gatvių apšvietimo šviestuvų forma vizualiai neatitinka parodytos vizualizacijose, tačiau kaip jau buvo minėta, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, jog pagal prisijungimo sąlygas atsakovė turėjo pareigą įrengti tokius šviestuvus, kokie yra gretimose gatvėse (vientisumas). Akte nurodoma, jog vaikų žaidimo aikštelių ir dviračių saugyklų įrengti Sklypų vidiniuose kiemuose yra neįmanoma, kadangi pagal Butų pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, vidinis kiemelis Sklype yra išskirstytas naudotis atskirai kiekvienam Butui, tačiau tokia išvada visiškai nepagrįsta. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi to nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kitas sąlygas. Bendraturčiai laisvi nuspręsti ar jie nori naudojimosi bendru daiktu tvarką pakeisti. Minėta, jog ieškovai tokios valios neišreiškia.

75.       Teismas kaip neturintį esminės įtakos ginčo sprendimui vertina ieškovų į bylą pateiktą UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2020 m. liepos 7 d. Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 20-31 ir jame pateiktas išvadas. Išvadose atsakant į ieškovų suformuluotus klausimą - ar tinkamai yra įrengtas patekimas (važiuojamoji dalis, pėsčiųjų takas, užkardai, inžineriniai tinklai ir kt.) į Kvartalą iš (duomenys neskelbtini), pusės nurodyta - netinkamai, nėra įrengta (duomenys neskelbtini) gatvės dalis ties Kvartalu kaip inžinerinis statinys – kelias, tačiau aktą pasirašęs ekspertas padėtį vertino ne pagal galiojančias Prisijungimo sąlygas, o pagal netekusias galios (apie tai nurodyta šio sprendimo 38 – 44 punktuose), o eksperto padaryta išvada, kad nėra galimybės patekti į Kvartalo (duomenys neskelbtini) gatves ir keliu (gatve) besijungiančiu su kitais keliais (gatvėmis), paneigta rašytiniais įrodymais (apie tai jau nurodyta šio sprendimo 44 punkte). Atsakovė negali būti įpareigota atlikti statybos darbus (įrengti kelią su visais jos elementais) be statybą leidžiančio dokumento.

76.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovų reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo atlikti papildomus darbus (įrengti) ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vieną papildomą šiukšlių konteinerį, papildomus želdynus, suoliukus (antro ieškovų ieškinio reikalavimo (2) b, c dalys), įrengti trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype už Kvartalo ribų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekreacinę erdvę pagal vizualizacijas (antro ieškovų ieškinio reikalavimo (2) d dalis), pripažinti pareigą ir įpareigoti įrengti dviejų eismo juostų (duomenys neskelbtini) gatvės dalį su želdynų juosta ir kitais nurodytais elementais (trečio ieškovų ieškinio reikalavimo (3) nėra įrodyti ir tenkinti jų nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis).

77.       Analogiškais pagrindais netenkintinas  ieškovų alternatyvus reikalavimas (penkto ieškovo ieškinio reikalavimo (5) nuo a iki tt dalys), kadangi byloje nėra įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245 - 6.249 straipsniai).

78.       Papildomai pažymėtina, jog ieškovai byloje taip pat neįrodė, jog jie patyrė žalą, o ieškovų ieškinio reikalavimų penktame reikalavime (5) nurodomas žalos dydis objektyviais kriterijais nepagrįstas. Žalą ieškovai įrodinėjo jų pateikta UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ 2020 m. Konsultacine išvada dėl kompensacijos už „(duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo žaidimų aikštelių įrengimą, kurioje pateikta Išvada (I) Kvartalo gyventojai patirtų 369 024 Eur vertės žalą (jiems turėtų būti sumokama minėto dydžio kompensacija), jeigu jie savo lėšomis įsigytų šalia Kvartalo esantį sklypą ir jame įrengtų (kaip Statytojo vizualizacijose) 3 vnt. vaikų žaidimų aikštelių, 3 vnt. treniruoklių aikštelių, 2 vnt. sporto aikštelių ir 4 vnt. dviračių saugyklų; Išvada (II) Kvartalo gyventojai patirtų 415 237 Eur vertės žalą (jiems turėtų būti išmokėta minėto dydžio kompensacija), kurią sudarytų 2712,35 kv.m. ploto žemės sklypo nustatyta kaina, kuri atsispindi vidinių kiemų ploto, kurio gyventojai netektų, jeigu šiuo metu Statytojas, įgyvendindamas statybų projektų planą, vidiniuose kiemuose įrengtų 23 vnt. žaidimų aikštelių, kainą. Tai įvardijama kaip žala, kadangi pagal butų pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, vidiniai kiemai sklypuose yra išskirstyti naudotis atskirai kiekvienam butui, vadinasi, vaikų žaidimų aikštelių įrengimo atveju vidiniuose kiemuose, būtų pažeistos Kvartalo gyventojų butų pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartys ir dėl to gyventojai netektų savo asmeninėms reikmėms naudojamo žemės sklypo dalių (neįskaitant butų ir jiems priklausančių terasų užstatyto ploto), kuriuos jie yra įsigiję kaip nuosavybę ir šiuo metu naudoja pagal nustatytą tvarką asmeninėms reikmėms. Teismas minimą konsultacinę išvadą vertina kritiškai, nes joje išdėstyta žalos paskaičiavimo metodika grindžiama ydinga prielaida, jog ieškovai netenka jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalių. Teismo vertinimu taip pat nepagrįsta išvadoje daroma prielaida, jog ieškovai negalėtų naudotis visomis jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalimis, minėta, jog ieškovai nepareiškė reikalavimo atsakovei įrengti kokius nors papildomus statinius jų Vidiniuose kiemeliuose (priešingai – prašė to nedaryti), ieškovai ir kiti bendraturčiai nepriėmė sprendimo dėl žaidimų aikštelių įrengimo bendro naudojimo žemės sklype (kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ar trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo įgijimo ir rekreacinės zonos už Kvartalo ribų vystymo. Sutiktina ir su atsakovės argumentu, jog ne visi bendraturčiai tokį ieškinio reikalavimą pareiškė, todėl visos minėtiems poreikiams skirtinos sumos būtent ieškovams priteisimas neatitinka teisėtumo, teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis).

79.       Teismas atskirai pasisako dėl pirmojo ieškovų ieškinio reikalavimo (1) a ir nuo c iki x dalių) kuriuo ieškovai prašo įpareigoti atsakovę per šešių mėnesių terminą neatlygintinai pašalinti statinių trūkumus – dėmes ir spalvos neatitikimus bei vandens tekėjimo žymes ir druskų dėmes susibangavimus, įtrūkimus ir atšokusias tinko dalis Pastatų fasaduose, angokraščiuose lodžijų plokščių dalyse, pašalinti fasado medinių lentelių trūkumus, kauko durų trūkumus arba pakeisti duris, įpareigoti atsakovę viename Pastate tinkamai pritvirtinti difuzinę plėvelę atsakovės lėšomis arba atsakovei neįvykdžius nurodytų įpareigojimų nustatyti, jog ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovės lėšomis bei priteisti procesines palūkanas. Antrojo ieškovų ieškinio reikalavimo (2) a dalimi ieškovai taip pat prašo įpareigoti atsakovę pašalinti lietaus nuotekų sistemos dalies trūkumus (įrengti latakus trinkelių dangoje arba suformuoti trinkelių dangos nuolydį taip, kad vanduo būtų nuvedamas į šalia esančius vejų plotus, o b dalimi - pašalinti takelio trūkumus.

80.       Tarp šalių nėra ginčo, jog minimi ieškovo reikalavimai kildinami tiek iš pirkimo – pardavimo, tiek iš rangos teisinių santykių. Statybos rangos sutartis reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

81.       Svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis). Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

82.       Tarp šalių nėra ginčo, jog rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). 

83.       Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė sutartimis yra įsipareigojusi ištaisyti nustatytus statybos defektus, o garantinis terminas nėra pasibaigęs. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, šalių sudarytose Pirkimo – pardavimo sutartyse (9.2 p.) šalys susitarė, jog tuo atveju, jei po pastato užbaigimo procedūros daikte bus nustatyti statybos darbų defektai, dėl jų ištaisymo pirkėjas įsipareigoja kreiptis tiesiogiai į pardavėją, kaip pastato statytoją, kuris suteikė teisės aktuose nustatytą garantiją. Atsakovė nurodo, jog kai ieškovai pagal sutartis kreipiasi į atsakovę, atsakovė defektus šalina, kaip ir yra įsipareigojusi, bylos nagrinėjimo metu atsakovės pripažįstami defektai taip pat buvo šalinami, tačiau akte nurodytų trūkumų atsakovė nelaiko įrodytais.

84.       Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Taigi, ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Ieškovai privalo įrodyti defektų faktą (neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos). Atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

85.       Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovai reiškia reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo statybos darbų trūkumus pašalinti per protingą terminą, o atsakovei to neatlikus - leisti jiems darbus atlikti atsakovės sąskaitą.

86.       Šio sprendimo 78-79 punktuose nurodomus reikalavimus ieškovai iš esmės grindžia jų užsakymu UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2020 m. liepos 2 d. atliktu Ekspertinio tyrimo aktu Nr. 20-28, kuriame pateiktos išvados atsakant į ieškovų suformuluotus klausimus: 1. Klausimas: Kokie yra Pastatų ir Pastatų sklypuose esančių inžinerinių statinių statybos defektai? Atsakymas: (1) Netinkamas lietaus nuvedimas nuo automobilių stoginių: trinkelių dangos paviršius ties stoginėse įrengtais lietvamzdžiais nėra suformuotas taip, kad lietaus vanduo būtų organizuotai nuvedamas į lietaus nuotekų tinklus arva į vietą, kurioje galėtų susigerti į dirvožemį; (2) Fasado tinko defektai: • fasado tinke vietomis matosi rausvos dėmės, kurių spalva skiriasi nuo fasado tinko spalvos (Pastatai (duomenys neskelbtini)); • dviejuose pastatuose vietomis tinkas atšokęs nuo sienos, tinko susibangavimas matomas vizualiai (Pastatai (duomenys neskelbtini)); • fasaduose matosi vandens tekėjimo žymės, druskų dėmės angokraščiuose, lodžijų plokšččių vertikaliose dalyse ir plokščių apačioje (Pastatai (duomenys neskelbtini)); • vietomis matosi įtrūkiai fasadų tinke (Pastatai (duomenys neskelbtini)); • vienoje vietoje fasado tinkas pažeistas mechaniškai, ištrupėjęs (Pastatas (duomenys neskelbtini) vidiniame kiemelyje); • vienoje vietoje fasade matosi šviesesnė, nei viso fasado spalva, dėmė (Pastato (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme); (3) Fasado medinių lentelių defektai: • medinės lentelės yra nevienodai paveiktos atmosferos poveikio, išblukusios (Pastatai (duomenys neskelbtini)); • vietomis matosi skirtingo atspalvio lentelės palyginus su šalia esančiomis (Pastatai nenurodyti); • tarp lentelių vietomis matosi skirtingi horizontalūs tarpai (nuo 1,5 cm iki 0) (Pastatai nenurodyti); kai kurios lentelės yra išsigaubusios (Pastatai nenurodyti); vietomis matosi atšokusios nuo tvirtinimo pagrindo lentelės (Pastatai nenurodyti); (4) Nepritvirtinta difuzinė plėvelė, įrengta Pastate (duomenys neskelbtini) už medinių lentelių fasado apdailos; 2. Klausimas: Kieno veiksmai (neveikimas) lėmė defektų atsiradimą? Atsakymas: visų defektų atsiradimo priežastis – netinkamai atlikti statybos darbai; 3. Klausimas: Kokiu būdu galėtų būti ištaisomi nustatyti statybos defektai? Atsakymas: •  ties stoginių lietvamzdžiais įrengti latakus trinkelių dangoje arba suformuoti trinkelių dangos nuolydį taip, kad vanduo būtų nuvedamas į šalia stoginių esančius vejos plotus, kurie galėtų susigerti į dirvožemį; • pertinkuoti fasadų vietas, kuriose tinkas atšokęs, sutrūkinėjęs; • perdažyti fasadus kuriuose yra druskų, kitokios spalvos, nei visas fasadas, dėmės, taip pat fasadų dalis, kuriose taisomi įtrūkiai, tinklo atšokimai • nuvalyti medinių lentelių paviršių ir tinkamai padengti impregnantu; • atsukti lentelių tvirtinimo varžtus ir suvienodinti tarpus tarp lentelių; • pakeisti išsigaubusias lenteles naujomis; • nuardyti medinių lentelių fasadą Pastate (duomenys neskelbtini), tinkamai pritvirtinti plėvelę ir atstatyti medinių lentelių apdailą. Ekspertas pažymėjo, kad labiausiai tikėtina, jog vandens tekėjimo dėmės, druskų dėmės yra atsiradusios dėl netinkamų (netinkamai suprojektuotų ir (arba) netinkamai atliktų) vandens nuvedimo sprendinių; siekiant nustatyti konkrečius kiekvieno iš nustatytų defektų priežastis reikėtų atlikti papildomą statinių projektų ir atliktų konstrukcijų tyrimą; nustačius priežastis – jas pašalinti, nes nepašalinus priežasčių labai tikėtina, kad nustatyti defektai po jų ištaisymo vėl atsiras. UAB „Statybos tyrimų instituto“ 2020 m. liepos 3 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 20-28A, pateiktos išvados atsakant į ieškovų suformuluotus klausimus: 1. Klausimas: Kokia yra 2020 m. liepos 2 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 20-28 nustatytų statybos defektų ištaisymo vidutinė kaina? Atsakymas: (1) viso 7 952,15 Eur su PVM; t. y. dėl lietaus nuvedimo nuo stoginių – 500 Eur su PVM • dėl fasado tinko - I etapo statybos Pastatuose - 960,43 Eur su PVM, II etapo statybos Pastatuose – 2 192,13 Eur su PVM, III etapo statybos pastatuose – 1 743,73 Eur su PVM; • dėl fasado medinių lentelių – I etapo Pastatuose 1 246,93 Eur, II etapo statybos Pastatuose – 35,08 Eur su PVM; • dėl difuzinės plėvelės – 1 273,85 Eur.

87.       Analizuodamas ieškovų argumentus bei pateikto Ekspertinio tyrimo Akto Nr. 20-28 tiriamąją dalį, bei teismo posėdyje liudytoju apklausus aktą parengusį S. M., teismas daro išvadą, jog ieškovai tinkamai neįvykdė procesinės pareigos įrodyti visų ieškinyje nurodomų defektų buvimo faktą ir apimtį, kadangi Akto išvados nuosekliai neišplaukia iš tiriamosios dalies, o konkrečių matavimų aktą surašęs liudytojas nurodė neatlikęs, vertinęs vizualiai. Dėl to teismo vertinimu nepatikima Akte nurodyta išvada, jog netinkamai įrengtas lietaus nutekėjimas nuo automobilių stoginių. Ekspertas nurodė, jog apžiūros metu nelijo ir vandens tekėjimo jis nematė (akte patalpino ieškovų pateiktą fotonuotrauką). Akto tiriamojoje dalyje pateikti trinkelių nuolydžio reikalavimai, tačiau nuolydis matuojamas nebuvo. Vien tai, kad atitinkamose vietose matomos samanos ar kerpės, savaime nepatvirtina netinkamų nuolydžių buvimo ar nebuvimo. Nurodant, jog pastatų fasaduose netinkamai atlikti darbai, taip pat apsiribota apžiūra, nustatyta, jog vietomis matosi fasado dėmės, įtrūkimai ar atšokęs tinkas, skiriasi spalva, o tinkuoto dažyto fasado spalva turi būti vienoda. Teismo vertinimu minimas aktas yra itin neišsamus, nenurodant defektų aiškios apimties, nevertinant ir priežasčių, sudarytas atsakovei nepranešus ir nesudarius galimybių dalyvauti. Minėta, jog Akte nurodoma, jog fasado lentelės vietomis yra išblukusios, keletas lentelių išsigaubusios, tačiau koks išblukusių lentelių kiekis taip pat nenurodoma. Pateikiama išvada, jog viename pastate difuzinė plėvelė galimai nėra pritvirtinta, girdimas šalutinis garsas, tačiau apklaustas teisme S. M. nurodė, kad garso negirdėjo, apdailos lentelių neatsuko ir ar yra įrengta difuzinė plėvelė nežino.

88.       Taip pat minėta, jog įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktas yra netinkamas, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Teismo vertinimu, įrodymai, kuriais ieškovai grindė defektų šalinimo reikalavimą, nėra pakankamai pagrįsti, nuotraukose ir lakoniškame tiriamajame akte nepakanka duomenų trūkumų buvimo faktui bei apimtims aiškiai identifikuoti (ieškovai bylos skirti ekspertizės teismo taip pat neprašė), o ieškovų reikalavimai šioje dalyje yra itin abstraktaus pobūdžio, todėl negali būti tenkinami atsakovę įpareigojant atlikti neaiškios apimties darbus, o suteikus tokius darbus teisę ieškovams atlikti atsakovės sąskaita, dėl jų nekonkretumo ginčai programuojami ir ateityje. 

89.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytomis Civilinio kodekso normomis bei šalių sutartimis, kurias šalys susitarė, teismas ieškinį šioje dalyje taip pat atmeta kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).

90.       Teismas pažymi, jog šis sprendimas neužkerta kelio ieškovams kreiptis į atsakovę dėl defektų šalinimo Sutartyse nustatyta tvarka.

91.       Minėta, jog ieškovai V. J. ir D. J. yra buvusio ieškovo V. D. procesinių teisių perėmėjai pagal teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį ir, teismui nutartimi įtraukus dalyvauti juos byloje, atstovavimo sutarties su visus kitus ieškovus atstovaujančiu advokatu šie ieškovai nesudarė. Kadangi ieškovai V. J. ir D. J. neprašė ieškinio tenkinti (prašė spręsti bylą pagal joje esamus įrodymus), darytina išvada, jog jie buvusio ieškovo V. D. pareikštų reikalavimų nepalaiko, todėl tenkinti jų taip pat nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti. 

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                       Eglė Surgailienė