Civilinė byla Nr. e2A-147-464/2023  

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00063-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4; 2.1.5.2; 2.6.1.5; 2.6.8.11.4; 2.6.11.1; 3.1.1.2.3; 3.1.1.2.12; 3.1.7.6; 3.2.4.9.6.2; 3.2.6.14; 3.3.1.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dauniškio prekyba“, atsakovės V. Š. individualios įmonės ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Borgalita“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dauniškio prekyba“ ieškinį atsakovei V. Š. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo ir atsakovės V. Š. individualios įmonės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dauniškio prekyba“ dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Borgalita“, M. įmonė ,,Girios“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Dauniškio prekyba“ 2019 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovės V. Š. individualios įmonės (toliau – ir IĮ) 13 169,23 Eur skolą, 216,46 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.     

2.       Nurodė, kad ją su atsakove IĮ siejo ilgalaikiai prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu 2019 m. gegužės 13 d. ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė 3 412 kv. m trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ pagamintos stogo dangos ir jos elementų. Atsakovė įsipareigojo iki 2019 m. birželio 2 d. sumokėti ieškovei 20 145,03 Eur už perduotas prekes bei iki 2019 m. birželio 17 d. sumokėti 24,20 Eur nuomos mokestį. Pagal išankstinio mokėjimo sąskaitą atsakovė sumokėjo ieškovei tik 7 000 Eur, o likusios 13 169,23 Eur sumos iki nurodytų terminų nesumokėjo. Todėl prašo šią skolą kartu su 216,46 Eur palūkanomis, kurios susidarė iki kreipimosi į teismą su ieškiniu, priteisti iš atsakovės.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. spalio 7 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė jai iš atsakovės 13 169,23 Eur skolą, 216,46 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 756 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose 2019 m. spalio 18 d. buvo gauti ir priimti atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo.

5.       Atsakovė V. Š. IĮ 2021 m. birželio 21 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Dauniškio prekyba“ ir prašė:

5.1.       nutraukti jos su UAB ,,Dauniškio prekyba“ 2019 m. gegužės 13 d. sudarytos sutarties dalį, kuria buvo susitarta dėl baltos spalvos profilio EKO18D (stogo dangos) pardavimo, ir priteisti sumokėtus už šią prekę 4 935,53 Eur, įpareigojant UAB ,,Dauniškio prekyba“ per 1 mėnesį pasiimti numontuotą stogo dangą;

5.2.       priteisti 81 130,02 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5.3.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.      

2.       Atsakovės teigimu, su ieškove sutarė dėl trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ pagamintos stogo dangos, kurios didžiąją dalį turėjo sudaryti baltos spalvos profilis BPD 18D P20, 0,45 mm storio, o likusią dalį – rudos spalvos profilis EKO18 DP 20, pirkimo. Nors UAB ,,Dauniškio prekyba“ įsipareigojo perduoti dangą, kurios plieno storis yra 0,45 mm, tačiau, jau pabaigus stogo dengimo darbus ir pradėjus kamino skardinimo 0,45 mm storio skarda darbus, buvo pastebėta, kad balta stogo danga yra plonesnė nei buvo susitarta su pardavėja (ieškove). Atlikus matavimus buvo nustatyta, kad plieno skarda yra 0,40 mm storio, t. y. ji neatitinka ir trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“  pateiktoje stogo dangos eksploatacinių savybių atitikties deklaracijoje Nr. BOR-Lt-S 12-2015-23 nurodyto 0,45 mm storio. Kadangi UAB ,,Dauniškio prekyba“ perdavė netinkamos kokybės ir reikalavimų neatitinkančią prekę, V. Š. IĮ prašo sutartį nutraukti dėl esminio jos pažeidimo, įpareigoti UAB ,,Dauniškio prekyba“ grąžinti už nekokybiškas prekes sumokėtus 4 935,53 Eur bei savo lėšomis pasiimti prekes.

3.       Atsakovės ieškinyje taip pat nurodyta, kad V. Š. IĮ privalės numontuoti sutarties sąlygų ir reikalavimų neatitinkančią stogo dangą, ją pakeisti tinkamos kokybės danga ir sumontuoti ją savo lėšomis ant trečiajam asmeniui M. įmonei ,,Girios“, su kuria ji 2019 m. balandžio 17 d. sudarė stogo dengimo sutartį, priklausančio pastato. Nekokybiškos stogo dangos išardymo ir numontavimo, naujos dangos uždengimo, kraigų ir vėjalenčių įrengimo darbai, pastolių nuomos kaina sudarys 69 731,72 Eur, o nauja tinkamos kokybės danga kainuos 11 398,30 Eur. Todėl prašo priteisti iš pardavėjos (ieškovės UAB) ,,Dauniškio prekyba“) iš viso 81 130,02 Eur (69 731,72 Eur + 11 398,30 Eur) žalos atlyginimą.

4.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi sujungė Panevėžio apygardos teismo civilinę bylą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų civilinę bylą, prijungiant pastarąją prie Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos. Gavęs prijungtą bylą, Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, be kita ko, išsprendė šalių procesinės padėties klausimą, nurodęs, kad  ieškove byloje yra UAB ,,Dauniškio prekyba“, atsakove – V. Š. IĮ, o jos pateiktas ieškinys laikytinas priešieškiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Dauniškio prekyba“ ieškinį patenkino iš dalies, o atsakovės V. Š. IĮ priešieškinį atmetė ir: (1) priteisė ieškovei iš atsakovės 3 498,60 Eur skolą, 216,08 Eur palūkanas (pastaba: motyvuojamojoje dalyje nurodyta kita palūkanų suma – 21,46 Eur), 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 264,87 Eur bylinėjimosi išlaidas; (2) kitą ieškinio dalį atmetė; (3) priteisė atsakovei iš ieškovės 4 080 Eur atstovavimo ir 39 Eur žyminio mokesčio išlaidas, o iš trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ – 500 Eur ekspertizės išlaidas; (4) priteisė trečiajam asmeniui UAB ,,Borgalita“ iš atsakovės 3 290,59 Eur atstovavimo išlaidas; (5) grąžino atsakovei jos sumokėtus 779,31 Eur, trečiajam asmeniui UAB ,,Borgalita“ – 100 Eur; (6) priteisė valstybei iš atsakovės 7,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė (pardavėja) su atsakove (pirkėja) 2019 m. gegužės 13 d. žodžiu sutarė dėl 3 412 kv. m trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ pagamintos stogo dangos pardavimo atsakovei, susidedančią iš baltos spalvos profilio BPD 18D P20, rudos spalvos profilio EKO18DP2, kurių storis – 0,45 mm, 22 vnt. sąlajų, 35 vnt. vėjalenčių, 64 vnt. kraigų ir 12 500 vnt. savisriegių. Ieškovė 2019 m. gegužės 30 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta 20 145,03 Eur mokėtina suma. Atsakovė ieškovei buvo sumokėjusi 7 000 Eur avansą. Teismas padarė išvadą, kad faktiškai šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Todėl ginčas spręstinas vadovaujantis pirkimo–pardavimo teisinius santykius bei sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.  

7.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pažeidė sutartį, perduodama atsakovei mažesnio storio, nei buvo sulygta, baltos spalvos skardą. Trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ į bylą pateiktoje eksploatacinių savybių atitikties deklaracijoje Nr. BOR-LT-S 12-2015-23 yra nurodoma, kad jos gamintoja deklaravo tokius šiam statybos produktui taikomus techninius reikalavimus: plieniniai lakštai, dengti polesteriu, 0,45 mm plieno storio, storio tolerancijos klasė LST EN10143:2006, plieninės dangos paskirtis – saugoti pastatą nuo atmosferos kritulių, temperatūrinių poveikių ir kitų aplinkos veiksnių. Teismas, įvertinęs tokius deklaracijos duomenis, kaip nepagrįstus atmetė trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ teiginius, kad joje nurodytas bendras dangos storis, į kuri įeina ne tik skardos, bet ir polesterio bei kitų sluoksnių storis. Teismo vertinimu, deklaracijoje aiškiai nurodytas reikalavimas būtent skardos, o ne kitų lakšto elementų storiui, ir kuris šiuo atveju turėjo būti ne mažesnis kaip 0,45 mm.

8.       Įvertinęs ir kitus šalių į bylą pateiktus įrodymus, t. y. UAB ,,Dekra Industrial“ 2019 m. spalio 23 d. bei 2021 m. gegužės 20 d. ataskaitas, kad, atlikus ginčo stogo dangos storio matavimus, buvo nustatytas skardos storio svyravimas nuo 0,34 iki 0,35 mm, teismo eksperto V. Ravnialičevo 2022 m. birželio 6 d. akto išvadas bei jas papildančias 2022 m. rugsėjo 5 d. išvadas, kad lakšto su visomis jo dangomis (sluoksniais) storis yra 0,423 mm, teismas konstatavo plonesnės nei deklaruota stogo danga perdavimo atsakovei faktą. Teismo vertinimu, ieškovė pardavė atsakovei trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ pagamintus baltos spalvos skardos profilius, kurie neatitinka gamintojo deklaruotų savybių, standarto LST EN10143:20069 reikalavimų, todėl nėra užtikrinami esminiai statinio charakteristikų dėl stogo konstrukcijos laikomosios galios ir ilgaamžiškumo, nustatytų STR 2.04.01:2018 reglamente ,,Pastato atitvaros, stogai, langai ir išorės įėjimo durys“ (11.1 ir 11.3 punktai), reikalavimai.

9.       Kita vertus, teismas nurodė, kad nors ieškovė pažeidė sutartį, tačiau toks pažeidimas negali būti pripažintas esminiu, todėl nėra ir pagrindo nutraukti sutarties dalies bei įpareigoti šalis grąžinti viena kitai viską, ką jos yra gavusios pagal sutartį. Atsakovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas – nutraukti sutartį, reikalauti stogo dangos nuardymo ir jos pakeitimo storesne danga, taip pat būsimų kaštų atlyginimo, susiklosčiusioje situacijoje yra neadekvatus, neekonomiškas ir nebūtinas. Baltos skardos profilis šiuo metu visiškai atlieka stogo dangos funkciją ir nėra duomenų, kad per tuos kelis metus nuo dangos uždėjimo ji neatliktų savo pagrindinės funkcijos – apsaugoti statinį bei jame esantį turtą nuo atmosferinių poveikių.

10.       Be to, nepateikta ir duomenų, kad dėl mažesnio storio pati stogo konstrukcija būtų nesaugi, nesandari ar pan. Tikėtina, kad dėl mažesnio plieno storio metalinė danga bus trumpaamžiškesnė, palyginus su 0,45 mm storio plieno danga, bet kiek yra reikšmingas šis pokytis ir ar danga tarnaus visą 10 metų garantinį terminą, kaip ir storesnė danga, negalima nustatyti. Teismas pažymėjo, kad nuėmus ginčo skardą jos tolesnis panaudojimas tokiai pačiai ar panašiai paskirčiai dėl skardos vientisumo pažeidimų (dėl tvirtinimų prie stogo konstrukcijų) mažai tikėtinas, taigi, atsakovės prašomas taikyti jos teisių gynybos būdas ne tik akivaizdžiai neekonomiškas, bet neatitinka ir protingumo kriterijaus.           

11.       Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės prašymas priteisti žalos, kurią sudarys esamo stogo skardos nuardymo ir pakeitimo kaštai, negali būti tenkinamas ir dėl tos priežasties, jog atsakovės įrodinėjamos žalos padarymo faktas dar nėra akivaizdus. Atsakovė neįrodė, kad būtina neatidėliojant pradėti darbus, kad jos turtinė padėtis nėra gera, o lėšų minėtiems darbams atlikti reikia nedelsiant. Stogo keitimo darbai nėra pradėti, atsakovė nepateikė jokių sutarčių, ketinimų protokolų ar pan., iš kurių būtų galima spręsti, kad atlikti realūs paruošiamieji darbai stogo dangai pakeisti. Atitinkamų įrodymų nepateikė ir stogo dangos pakeitimo paslaugos gavėja, užsakovė M. įmonė „Girios“. Nesant bent vienos iš būtinųjų žalos atlyginimo sąlygų, žalos atlyginimo mechanizmas iš viso negali būti taikomas. Dėl šios priežasties dėl kitų žalos atlyginimo sąlygų buvimo teismas nusprendė nepasisakyti.

12.       Teismas nepagrįstais pripažino ir ieškovės bei trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ argumentus dėl termino priešieškiniui pareikšti praleidimo, pažymėjęs, kad 10 m. garantijos terminas stogo dangai dar nėra pasibaigęs, todėl ir teisė reikšti priešieškinį nėra pasibaigusi.

13.       Su ieškovės pozicija, kad faktiškai atsakovei buvo perduotas didesnis, nei 2019 m. gegužės 28 d. važtaraštyje nurodytas prekių kiekis, t. y. ne 3 201,77 kv. m, o 121,86 kv. m daugiau – 3 412,19 kv. m, teismas nesutiko. Teismas pripažino deklaratyviais tokius ieškovės teiginius, kad važtaraštyje buvo nurodytas ne faktinis, o naudingas skardos plotas, nes dengiant stogą skardos lakštai persidengia. Skardos plotą skaičiuojant nurodytu būdu, t. y. įvertinant jos persidengimą, nėra aišku, kaip UAB ,,Borgalita“ tvarko pagamintos ir parduodamos produkcijos apskaitą, kaip apskaitoje paaiškinami šie skirtumai, nepateikta įrodymų, kokiu pagrindu jos darbuotoja galėjo išduoti prekių daugiau, nei tą nurodė transporto važtaraštyje. Be to, persidengimo taisyklė nebuvo taikyta rudai skardai. Teismas pripažino, kad atsakovė faktiškai gavo mažesnį skardos kiekį, todėl ji neturi pareigos sumokėti už tą kiekį skardos, kurio faktiškai negavo.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė faktiškai perdavė atsakovei 3 201,77 kv. m baltos spalvos skardos profilio ir 88,56 kv. m rudos spalvos profilio, iš viso – 3 290,33 kv. m. Pagal šalių susitarimą baltos skardos 1 kv. m kaina buvo 5,44 Eur. Kadangi ieškovė atsakovei perdavė blogesnės, nei buvo tartasi kokybės baltą skardą (plonesnę), ieškovė neturi teisės gauti sutarto dydžio užmokesčio. Dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė įrodymų, kokia būtų (yra) plonesnės nei 0,45 mm plieno storio skardos rinkos kaina, patikimesnių duomenų nepavyko rasti ir viešoje informacijoje, todėl, teismo nuomone, šiuo aspektu aktualūs yra ieškovės ir trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ paaiškinimai dėl galbūt 25 proc. mažesnės kainos. 

15.       Taigi, siekdamas greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką, teismas nusprendė, kad baltos spalvos skardos, plonesnės nei 0,45 mm, 1 kv. m kaina yra 2,72 Eur su PVM. Pagal tokią nustatytą kainą atlikus apskaičiavimus už 3 201,77 kv. m baltos spalvos skardą mokėtina suma yra 8 708,81 Eur (3 201,77 kv. m x 2,72 Eur su PVM), už 88,56 kv. m rudos skardos – 481,76 Eur, už kitus gaminius – 1 308,03 Eur, iš viso – 10 498,60 Eur (8 708,81 Eur + 481,76 Eur + 1 308,03 Eur). Atsakovė pagal išankstinio mokėjimo sąskaitą ieškovei yra sumokėjusi 7 000 Eur, taigi teismas padarė išvadą, kad atsakovė ieškovei liko skolinga 3 498,60 Eur (10 498,60 Eur – 7 000 Eur). Šią sumą kartu su 21,46 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, suma bei procesinėmis palūkanomis teismas ir priteisė ieškovei iš atsakovės.    

16.       Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas konstatavo, kad šiuo atveju teisę į tokių išlaidų atlyginimą turi tiek ieškovė, tiek ir atsakovė. Nors atsakovės priešieškinis ir buvo atmestas visiškai, tačiau tai lėmė atsakovės pasirinktas netinkamas jos, kaip pirkėjos, teisių gynimo būdas.   

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17.       Ieškovė UAB ,,Dauniškio prekyba“ apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis atmesta, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – jos ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.       Teismas neteisingai identifikavo pirkimo–pardavimo sutarties dalyką. Šalių teisinių santykių pagrindu yra 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad atsakovė įgijo stogo dangą, kurios storis (su visomis dangomis) yra 0,45 mm. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad šioje sąskaitoje yra nurodytas ne reikalavimas pačios stogo dangos su visais jos sluoksniais storiui, o tik jos dalies (t. y. metalo skardos) storiui. Atsakovės ir jos užsakovės M. įmonės ,,Girios“ 2019 m. balandžio 17 d. sudarytoje stogo dengimo sutartyje taip pat nurodyta, kad visos stogo dangos, o ne jos dalies, storis yra 0,45 mm. Be to, ir ekspertas savo išvadoje pasisakė, kad paprastai nurodomas visos stogo dangos, kaip konstrukcijos, storis, o ne jos atskiros dalies.

21.2.       Atsakovė prekių priėmimo metu pretenzijų dėl jų kokybės neturėjo. Pastatas, kurio stogui uždengti buvo panaudota danga, jau daugiau nei 2 metus naudojamas pagal paskirtį ir jokių pretenzijų dėl stogo dangos nebuvo reiškiama. Atsakovė pretenzijas dėl prekių kokybės pradėjo reikšti tik po to, kai ieškovė kreipėsi į ją dėl atsiskaitymo už prekes. Byloje nėra duomenų, kokių funkcijų neatlieka ginčo stogo danga ar kad ji negali būti naudojama pagal paskirtį.    

21.3.       Atsakovės į bylą pateiktos UAB ,,Dekra Industrial“ 2019 spalio 23 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. ataskaitos vertintinos kritiškai, kadangi iš jų turinio neįmanoma identifikuoti, kokia konkrečiai stogo danga buvo tiriama ir vertinama. Net jei ir buvo vertinama ginčo danga, turi būti atsižvelgta į tai, kad vertinimas atliktas po prekių perdavimo ir jų eksploatacijos pradžios praėjus 2 metams. Šiose ataskaitose taip pat nurodyta, kad nėra jokių nukrypimų nuo standartų. Be to, ieškovės užsakymu UAB ,,Dekra Industrial“ 2019 m. lapkričio 7 d. pateiktoje ataskaitoje tie patys specialistai yra konstatavę, kad ieškovės pateiktos skardos storis yra 0,44 mm be dangos ir 0,47 mm su danga.

21.4.       Teismas turėjo kritiškai vertinti teismo eksperto išvadas bei atsižvelgti į ieškovės užsakymu 2022 m. rugpjūčio 23 d. UAB ,,Statybos procesų valdymas“ parengtą ekspertinio tyrimo aktą, kuriame įvertintos teismo ekspertizės akto išvados bei nurodyti esminiai jos trūkumai. Teismas neįvertino tokios aplinkybės, kad atliekant šią teismo ekspertizę nebuvo atsižvelgta į matavimo prietaisų paklaidą, nenurodyta plieno skardos storio matavimo metodika, nebuvo matuojami kiekvieno stogo dangos atskiro elemento storiai, nebuvo atlikti laikomosios galios skaičiavimai ir kt.

21.5.       Teismo išvada, kad perduotos baltos stogo dangos kaina yra 2,72 Eur su PVM, yra ne tik nepagrįsta, bet ir šalims siurprizinė. Atsakovė nereiškė šioje byloje reikalavimo dėl prekių kainos sumažinimo, o pasirinko kitą pirkėjo teisių pažeidimo gynybos būdą, prašydama sutartį nutraukti ir grąžinti sumokėtus už prekes pinigus. Taigi teismas, spręsdamas kainos sumažinimo klausimą, pasisakė dėl atsakovės neprašyto taikyti jos teisių gynybos būdo ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Dėl šios priežasties šalys neturėjo galimybės teikti įrodymų, susijusių su ginčo stogo dangos kaina.

21.6.       Nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovė atsakovei pristatė mažesnį, nei nurodytas 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, stogo dangos kiekį. Gamintojos UAB ,,Borgalita“ dokumentuose įvardytas naudingas, o ne bendras dangos plotas. Be to, atsakovė sunaudojo gautą dangą ir jokių pretenzijų dėl jos kiekio nereiškė, o ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad jai buvo pateikta 3 412,19 kv. m ploto danga.

21.7.       Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą,  konstatuodamas pagrindą nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Atsakovės priešieškinis buvo atmestas visiškai, duomenų apie ieškovės piktnaudžiavimą procesu byloje nėra ir negali būti, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei atlygintina 50 proc. jos patirtų atstovavimo išlaidų.

18.       Atsakovė V. Š. IĮ apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis ieškinio, o priešieškinis atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o jos priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.       Atsakovė įrodė sutarties esminį pažeidimą, todėl egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis sutarties nutraukimo pagrindas. Teismas, ištyręs atsakovės pateiktas į bylą UAB ,,Dekra Industrial“ ataskaitas, teismo eksperto išvadas, pagrįstai nusprendė, kad atsakovei parduotos stogo dangos plieno storis neatitinka STR 2.04.01:2018 reglamento ,,Pastato atitvaros, stogai, langai ir išorės įėjimo durys“ 11.1 ir 11.3 punktų reikalavimų, tačiau padarė neteisingą išvadą, kad tokie neatitikimai nelaikytini esminiu sutarties pažeidimu.  

22.2.       Tiek Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 21 straipsnio 3, 17 dalyse, tiek 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 305/2011 11 bei 14 straipsnių nuostatos teikia pagrindą pripažinti, kad stogų danga yra svarbi teisinio reguliavimo sritis, kuriai turi būti taikomi privalomi reikalavimai. Be kita ko, stogo dangos gamintojai ir pardavėjai privalo užtikrinti, kad statybos produktų eksploatacijų savybių deklaracijoje nurodyti duomenys atitiktų faktinius duomenis. Šiuo atveju ieškovė pardavinėja stogo dangą, kurios techninės savybės neatitinka deklaruojamų, o toks pažeidimas yra esminis.

22.3.       Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ginčo stogo danga negalėjo patekti į rinką, todėl tokia prekė turėjo būti pašalinta iš pardavimo. Tokios stogo dangos pardavimas yra neteisėtas savaime, todėl teismas be jokio papildomo įrodinėjimo privalėjo konstatuoti esminį sutarties pažeidimą. Atsakovė negavo to, ką pagal paskirtį pagrįstai tikėjosi gauti, nepaisant viešai deklaruojamo ginčo dangos ilgaamžiškumo, jos kokybės ir patikimumo.

22.4.       Teismo išvada, kad baltos skardos profilis atlieka stogo dangos funkciją, yra deklaratyvi,  nepagrįsta byloje esančiais įrodymais ir net jiems prieštarauja. Teismo ekspertas konstatavo, kad dėl plonesnio nei gamintojo deklaruota stogo dangos storio pablogėjo dvi esminės statinio charakteristikos – stogo konstrukcijos laikomoji galia ir ilgaamžiškumas, o tai yra reikšmingas defektas. Padarydamas priešingą išvadą, teismas nepagrįstai susiaurino stogo dangos funkcijas iki apsaugos nuo atmosferinių poveikių.

22.5.       Vietoje to, kad nutrauktų ginčo stogo dangos pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio jos  pažeidimo, teismas savo iniciatyva sumažino jos kainą. Toks pirkėjo teisių gynybos būdas šiuo atveju yra nepakankamas ir neužtikrina atsakovės bei trečiojo asmens M. įmonės ,,Girios“ teisių apsaugos – ginčo stogo dangos trūkumų neįmanoma ištaisyti, neįmanoma pagerinti jo kokybės. Teismas, sumažindamas ginčo stogo dangos kainą, iš esmės neužtikrino pirkėjos (atsakovės) teisių bei sudarė prielaidas neprognozuojamoms neigiamoms pasekmėms dėl nekokybiškos ginčo stogo dangos atsirasti ateityje.    

22.6.       Šiuo metu yra susiklosčiusi specifinė situacija, kuomet ginčo stogo dangos numontavimas ir naujos sumontavimas, iki bus išspręstas klausimas dėl sutarties nutraukimo, būtų neprotingas ir sukeltų tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui papildomas turtines pasekmes. Todėl nepagrįsti ir tokie teismo argumentai, kad atsakovė privalėjo įrodyti realiai jau patirtas savo išlaidas (nuostolius), t. y. pareikalavo įrodyti tai, kas neįmanoma, juo labiau kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma ir už būsimą žalą. Neteisingai išsprendęs šalių ginčą dėl ginčo sutarties nutraukimo dėl jos esminio pažeidimo, teismas neteisingai išsprendė ir ginčą dėl nuostolių priteisimo. 

19.       Trečiasis asmuo UAB ,,Borgalita“ apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1.       Ieškovės išrašyta 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra yra vienintelis byloje esantis įrodymas apie ieškovės iš atsakovės įsigytas prekes. Toje sąskaitoje nurodytas profiliuotos baltos skardos profilio EK018D P20 storis yra 0,45 mm, neišskiriant plieno storio. Be to, stogo dengimo rangos sutartyje taip pat nėra išskirtas 0,45 mm plieno storis. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad šalys susitarė dėl ne mažesnio kaip 0,45 mm plieno storio stogo dangos pirkimo–pardavimo.

23.2.       Atsakovė neprašė pateikti jai stogo dangos deklaracijos prieš užsisakydama prekes, todėl šios deklaracijos duomenys neturėjo jokios įtakos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui.

23.3.       Byloje nėra jokių patikimų įrodymų apie ginčo stogo dangos storį, t. y. plieninės šerdies kartu su metalinėmis dangomis storį. Ieškovės pateiktos UAB „Dekra Industrial“ tyrimų ataskaitos duomenys neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės, nes nėra galimybės identifikuoti tirtos skardos. Be to, nebuvo matuojamas ir plieninės šerdies kartu su metalinėmis dangomis storis. Teismo eksperto išvados dėl stogo dangos sluoksnių storių yra nepatikimos, kadangi naudoti netikslūs ir nepatikimi matavimo prietaisai, nenurodytas matavimo metodas ir kt.

23.4.       Stogai turi būti atsparūs galimam eksploatacijos poveikiui, atmosferos poveikiui bei projektuojami, statomi ir naudojami taip, kad tenkintų STR 2.04.01:2018 reikalavimus. Kokybiška stogo danga turi būti paruošta taip, kad būtų išlaikytas optimalus balansas tarp formos, laikomosios galios ir pločio. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kokių stogo funkcijų neatlieka ir (ar) negali atlikti esama stogo danga, t. y. nėra įrodymų, kad skarda negali būti naudojama ar kad vien dėl jos storio stogas negali atlikti įstatymų jam keliamų reikalavimų. Faktas, kad stogo danga yra eksploatuojama pagal paskirtį jau daugiau nei 2 metus, įrodo jos tinkamumą naudoti pagal paskirtį.

23.5.       Stogo dangos ilgaamžiškumas, jos kokybė, naudojimas, atsparumas aplinkos veiksniams priklauso ne nuo stogo dangos storio, o nuo aliuminio cinko sluoksnio ir išorinių apsauginių polimerų. Stogo dangos plieno storis nėra vienintelis faktorius, kuris apsprendžia stogo dangos kokybę. Plieninio skardos lakšto storis yra tik viena stogo dangos savybė ir neturi lemiamos įtakos stogo dangos techninėms savybėms (kokybei). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės teiginius apie prekės netinkamą kokybę.    

23.6.       Nepagrįsta ir tokia teismo išvada, kad atsakovė gavo mažiau skardos nei buvo užsakiusi. Tiek ieškovė, tiek trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ direktorius 2022 m. rugsėjo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovei buvo parduotas ir perduotas tas prekių kiekis, kuris buvo jos užsakytas. Mažesnis skardos kiekis pervežimo dokumentuose nurodytas tik kaip naudingas skardos kiekis, atsižvelgiant į aplinkybę, kad stogo dengimo metu skardos lakštai persidengia, o bendras plotas yra skardos kiekis neįvertinant šio persidengimo.   

23.7.       Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovės reikalavimai kildinami būtent iš tariamų prekių kokybės trūkumų, t. y. siekiama pasinaudoti CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyta pirkėjo teisių gynybos priemone, tokio pobūdžio reikalavimams taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Byloje nėra ginčo, kad apie tariamus stogo dangos trūkumus atsakovė sužinojo dar rangos darbų atlikimo metu, t. y. 2019 m. gegužės mėn. Atitinkamai, ieškinio senaties terminas atsakovei ieškiniui (priešieškiniui) pateikti suėjo dar 2019 m. lapkričio mėn., jis buvo pateiktas 2021 m. birželio 21 d., bet pagrindo atnaujinti praleistą terminą nėra.

20.       Atsakovė V. Š. IĮ atsiliepime į trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, patenkinti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus: 

24.1.       Teismo eksperto išvadų turinys patvirtina, kad tirta buvo būtent ginčo stogo danga, kurią pagamino trečiasis asmuo UAB ,,Borgalita“. Teismo ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad paimant stogo dangos mėginius dalyvavo ir UAB ,,Borgalita“ atstovas. Tai, kad ir UAB ,,Dekra Industrial“ tyrė ir vertino būtent ginčo stogo dangą, patvirtina ir jos 2019 m. spalio 23 d. bei 2021 m. gegužės 20 d. pateiktų ataskaitų turinys. Šiose ataskaitose yra nuotraukos, kuriose užfiksuoti tyrimui paimti mėginiai, išpjovos iš ginčo stogo. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl aptariamų įrodymų nepatikimumo.    

24.2.       Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių konkrečių teisės aktų, kuriuos būtų pažeidęs teismo ekspertas, neįvardyti tyrimo būdai ir metodai, kurie turėjo būti, bet nebuvo pritaikyti. Teismo eksperto kandidatūrą pasiūlė pats trečiasis asmuo UAB ,,Borgalita“. Teismo ekspertas buvo iškviestas į teismo posėdį, kurio metu pateikė išsamius paaiškinimus dėl pateiktos išvados bei atsakė į bylos dalyvių klausimus.

24.3.       Stogo dangų ir gaminių standarto LST EN 14782:2006 4.8 punkte nurodyta, kad gamintojas privalo nurodyti metalo tipą, klasę ir storį, šiame standarte pateiktame stogo lakšto žymėjimo pavyzdyje taip pat nurodytas metalo, o ne bendras lakšto storis. Iš kitų gamintojų teikiamos informacijos apie jų gaminius taip pat matyti, kad nurodomas ne bendras lakšto storis, o tik jo metalinės dalies, nuo kurios ir priklauso stogo dangos kokybė bei klasė.   

24.4.       Teismas, vertindamas stogo dangos plieno lakšto storio sumažėjimo įtaką stogo dangos kokybei, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo UAB ,,Borgalita“ nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų tokią teismo padarytą išvadą. Be to, pagal standarto LST EN 14782:2006 4.3.1 punktą lakšto mechaninis atsparumas priklauso nuo vardinio metalinio lakšto storio. Todėl, priešingai nei teigia trečiasis asmuo, metalo sluoksnio trūkumas negali būti kompensuojamas kitais elementais.

24.5.       Vien tai, kad stogo dangos užteko uždengti stogą, nereiškia, kad buvo pristatytas sutartas jos kiekis. Atsakovė įprastai užsako didesnį stogo dangos kiekį, nes jis apskaičiuojamas apytiksliai pagal stogo dangos plotą. Be to, nei ieškovė (pardavėja), nei trečiasis asmuo UAB ,,Borgalita“ (gamintoja) negalėjo paaiškinti, kodėl jos abi skirtingai skaičiuoja parduotos stogo dangos plotą.

24.6.       Teismo išvados dėl senaties termino priešieškiniui pareikšti nepraleidimo yra teisėtos ir pagrįstos. Be to, šiuo atveju toks klausimas nėra aktualus, nes priešieškinis buvo atmestas kitu teisiniu pagrindu.

21.       Trečiasis asmuo UAB ,,Borgalita“ atsiliepime į apeliacinius skundus visiškai sutinka su ieškovės UAB ,,Dauniškio prekyba“ apeliaciniu skundu ir nesutinka su atsakovės V. Š. IĮ apeliaciniu skundu, prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

25.1.       Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji su ieškove susitarė dėl kitokių kokybės reikalavimų, nei standartinės profiliuotos skardos profilio EK018D P20 0,45 mm savybės. Vienintelis dokumentas, apibrėžiantis susiklosčiusius tarp šalių pirkimo–pardavimo teisinius santykius, yra 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra. Tačiau šiame dokumente nėra nurodyta, kad ieškovė parduoda, o atsakovė perka 0,45 mm plieno storio stogo dangą.   

25.2.       Atsakovė vien deklaratyviai teigia, kad jai buvo perduota nekokybiška, esminį defektą turinti, netvirta ir neilgaamžė stogo danga, tačiau jokių tai pavirtinančių įrodymų nėra į bylą pateikusi. Atsakovė neįrodinėjo ir aplinkybės, kokią neigiamą įtaką stogo dangai daro plieno šerdies storio tariamas neatitikimas. Atsakovė nepagrįstai suabsoliutina vieną iš stogo dangos charakteristikų – metalinės šerdies storį, kuris neturi esminės reikšmės stogo dangos kokybei.

25.3.       Byloje nėra duomenų, kokių stogo funkcijų neatlieka ir (ar) negali atlikti esama stogo danga, t. y. nėra įrodymų, kad ji negali būti ir toliau naudojama ar kad vien dėl jos storio stogas neatlieka jam keliamų reikalavimų. Priešingai, aplinkybė, kad stogo danga yra sumontuota ant trečiojo asmens M. įmonės ,,Girios“ pastato stogo ir jau 3 metus naudojama pagal tikslinę paskirtį, tik patvirtina, kad ginčo stogo danga atlieka savo funkciją tinkamai ir yra kokybiška.    

25.4.       Atsakovė neprašė taikyti jos teises pažeidžiančio gynybos būdo – kainos sumažinimo, taigi,  nesant tokio atsakovės reikalavimo teismas išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų, nesudarė šalims galimybės pareikšti savo pozicijų dėl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir priėmė siurprizinį sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir šios pareigos įvykdymo 

22.       Viena pagrindinių pardavėjo pareigų yra nustatyta CK 6.317 straipsnio 1 dalyje – pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

23.       Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, atsiradusį per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 33 punktas).

24.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės UAB ,,Dauniškio prekyba“ atsakovei V. Š. IĮ žodinio susitarimo pagrindu perduotos baltos stogo dangos – profilio BPD 18D P20 0,45 mm 9106 – kokybės. Atsakovė byloje siekė įrodyti, kad jai buvo perduoti plonesni, nei šalių susitarimu buvo sulygta, metaliniai stogo dangos lakštai, o ieškovė ir stogo dangos gamintoja, trečiasis asmuo UAB ,,Borgalita“, įrodinėdami tinkamą sutarties įvykdymą, teigia, kad atsakovė nepagrįstai tapatina bendrą stogo dangos lakštų storį, dėl kurio ir buvo šalys susitarusios, tik su vienos jos sudėtinės dalies (t. y. plieno) storiu.

25.       Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, atsakovė V. Š. IĮ, kuri yra statybos paslaugas teikianti įmonė, yra ilgametė ieškovės UAB ,,Dauniškio prekyba“, prekiaujančios statybinėmis medžiagomis, klientė. Šalys neginčija ir to, kad atsakovė, siekdama įvykdyti su trečiuoju asmeniu M. įmone ,,Girios“ 2019 m. balandžio 17 d. sudarytą rangos sutartį dėl stogo dengimo (žr. priešieškinio priedą Nr. 9), kuria atsakovė įsipareigojo 2019 m. balandžio 23 d. pradėti senos stogo dangos nurinkimo ir naujos uždengimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įsigijo iš ieškovės, prekiaujančios trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ gaminama stogo danga, plieninės stogo dangos lakštus. Aplinkybę, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2019 m. gegužės 30 d. dokumentas išankstiniam apmokėjimui (1 t., b. l. 12, 74); 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DPS0006190 (žr. atsakovės pateikto DOK-3343 priedą Nr. 1); 2019 m. gegužės 29 d. transporto važtaraštis Nr. BKV000020650 (žr. priešieškinio priedą Nr. 10).    

26.       Kadangi rašytinės prekių pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje individualiai būtų aptartos visos jų susitarimo sąlygos, šalys nebuvo sudariusios, siekiant nustatyti, dėl kokias technines charakteristikas atitinkančių prekių šalys visgi buvo susitarusios ir kokias konkrečiai prekes tikėjosi gauti atsakovė, kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais pirkimo–pardavimo santykių tarp šalių susiklostymą, įvertintini ir bendrieji (įprasti) techniniai reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti stogo danga. 

27.       Ieškovės išrašytuose dokumentuose – 2019 m. gegužės 30 d. sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui ir 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. DPS0006190 – yra nurodoma, kad ieškovės atsakovei parduodama prekė yra „profilis BPD 18D P20 0,45 mm balta 9106“. Ginčo plieninės stogo dangos eksploatacinių savybių atitikties deklaracijos (2 t., b. l. 10–11), kurią gamintoja pateikė tik kilus šalių ginčui dėl prekės kokybės, 3 punkte nurodoma, kad statybos produktui taikoma tokia techninė specifikacija: plieniniai lakštai, dengti polesteriu, 0,45 mm storio. Taigi, kaip matyti, nurodytuose dokumentuose nėra detalizuota, ar ginčo savybė (gamintojo deklaruojamas milimetrais išreikštas storis) priskiriama visam gaminiui (stogo dangos lakštui su visais jo sluoksniais), ar tik jo sudėtinei daliai (plienui).  

28.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. D1-601 ,,Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“, kuriame nustatyta statybos produktų atitikties vertinimo ir deklaravimo tvarka, patvirtintos techninės statybos produktų specifikacijos, kurių reikalavimus turi atitikti statybos produktai, patenkantys į Lietuvos rinką, bei šiame įsakyme nurodytus standartus, sprendžia, kad ginčo atveju aktualios yra darniojo standarto LST EN 14782:2006 ,,Savilaikiai metaliniai stogo dangų, išorinių ir vidinių apkalų lakštai. Gaminio specifikacija ir reikalavimai“ (toliau – LST EN 14782:2006 standartas) nuostatos, bei šiame LST EN 14782:2006 standarte nustatyti atitinkami reikalavimai.

29.       LST EN 14782:2006 standarto 4.8 punkte teigiama, kad stogo dangų gamintojas privalo nurodyti metalo tipą, klasę ir storį, esant būtinumui, dangos tipą ir storį (arba masę). Šio standarto 4.2 punkto 1 lentelėje nurodyta, kad mažiausias vardinis savilaikio plieno lakšto storis (atmetus bet kokią organinę ar neorganinę dangą) turi būti ? 0,4 mm, o 4.3.1 punkto c) papunktyje nurodyta, kad lakšto mechaninis atsparumas, be kita ko, priklauso nuo vardinio metalo lakšto storio, atsižvelgiant į storio leistinus nuokrypius.

30.       Darniojo standarto LST EN 10143:2006 ,,Plieno juostos ir lakštai su ištisine lydaline danga. Matmenų ir leidžiamosios nuokrypos“ (toliau – LST EN 10143:2006) 3.1 punkte nurodyta, kad vardinis storis – visas metaline danga padengto produkto storis. Vardinis storis apima ir pagrindą, ir dangą.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, tiek ir tokias aplinkybes, kad nuo stogo dangai naudojamo pagrindinio elemento (plieno) storio priklauso ne tik jo laikomoji galia, bet, labiau tikėtina, ir dangos kokybė, jos eksploatavimo terminas, patikimumas, prieina prie išvados, kad pagal galiojančius standartus gamintojo atitikties deklaracijoje turi būti nurodomas ne bendras viso gaminio storis, bet jo metalinės dangos dalies storis. Todėl, priešingai nei įsitikinusi ieškovė, atitikties deklaracijoje nurodytas matmuo – 0,45 mm, negali būti vertinamas ir suprantamas kaip dangos storis su visais, įskaitytinai ir nemetaliniais, jos sluoksniais.

32.       Nagrinėjamu atveju atitikties deklaracijoje yra nurodytas 0,45 mm rodmuo. Teismo eksperto V.  Ravnialičevo atliktos teismo ekspertizės 2022 m. birželio 6 d. akte bei papildomame 2022 m. rugsėjo 5 d. ekspertizės akte (3 t., b. l. 24–41; 4 t., b. l. 10–27) yra konstatuota, kad atliktais matavimais nustatytas teismo ekspertizei pateikto plieno lakšto su metaline danga vidutinis storis yra 0,36 mm (3 t., b. l. 28; 4 t., b. l. 14). Tokia aplinkybė teikia pagrindą sutikti su atsakovės pozicija dėl jai perduotos prekės, kuri neatitiko techninio reikalavimo, susijusio su plieninės gaminio dalies storiu, be kita ko, nurodyto ir gamintojo atitikties deklaracijoje, kokybės.

33.       Atmetant kaip nepagrįstus ieškovės ir trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ apeliacinių skundų argumentus, susijusius su teismo eksperto V. Ravnialičevo išvadų kritika, visų pirma atkreiptinas dėmesys į aktualią kasacinio teismo praktiką, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.

34.       Kita vertus, eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2021, 43 punktas).     

35.       Nagrinėjamu atveju eksperto išvadų teisingumą patvirtina bei jas papildomai pagrindžia ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovės užsakymu UAB ,,Dekra Industrial“ 2019 m. spalio 23 d. atliktos metalo makro (mikro) struktūros tyrimo ataskaita, trečiojo asmens M. įmonės ,,Girios“ užsakymu UAB ,,Dekra Industrial“ 2021 m. gegužės 21 d. parengta analogiška ataskaita (žr. priešieškinio priedus Nr. 4, Nr. 5). Šiose ataskaitose nurodyta, kad skardų storis yra nuo 0,34 mm iki 0,35 mm, t. y. beveik tapatus teismo eksperto nustatytam vidutiniam storiui. Apeliacinių skundų argumentai, kad ir šios ataskaitos vertintinos kritiškai, nes neįmanoma identifikuoti, kokia konkrečiai stogo danga specialistų buvo vertinta, aiškiai stokoja pagrįstumo. Prie 2021 m. gegužės 21 d. ataskaitos yra pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotos pastato stogo vietos, iš kurių buvo imami pavyzdžiai, ir pati stogo danga. Nuotraukose užfiksuoto pastato išorė yra identiška teismo eksperto išvadoje esančiose nuotraukose užfiksuotam pastatui (4 t., b. l. 20–22). Todėl nėra pagrindo manyti, kad buvo tiriama kita, nei ginčo objektu tapusi stogo danga.

36.       Ieškovės ir trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ teiginiai, kad 2021 m. gegužės 21 d. ataskaitos teisingumui galėjo turėti įtakos aplinkybė, jog matavimai atlikti praėjus 2 metams nuo stogo dangos uždengimo, jai esant kurį laiką eksploatuojamai, kitokios išvados dėl ekspertizės metu nustatyto metalinės dangos storio nesuponuoja. Šie argumentai atmetami kaip visiškai neįrodyti ir nepagrįsti, nes tokia byloje dalyvaujančių asmenų pozicija neparemta jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis. Menkai tikėtina, kad stogo danga per dvejus eksploatavimo metus suplonėtų nuo 0,45 mm iki 0,36 mm, o jeigu tai ir būtų tiesa, toks faktas sudarytų pagrindą dar labiau abejoti prekių kokybe. Šiame kontekste pažymėtina, kad į bylą pateikta garantija Borga profiliuotiems lakštams (1 t., b. l. 170–171) leidžia įsitikinti, kad garantinis periodas techninėms charakteristikoms produktams su polesterio P20 padengimu yra 10 metų.

37.       Nėra pagrįsti ir tokie apeliacinių skundų argumentai, kad UAB ,,Deka Industrial“ ataskaitos turėtų būti vertinamos kritiškai ir dėl kitos priežasties – ieškovės užsakymu 2019 m. lapkričio 7 d. ši bendrovė jau buvo pateikusi metalo makro (mikro) struktūros tyrimo ataskaitą (žr. atsakovės pateikto DOK-3343 priedą Nr. 5), kurioje nurodyta, jog profilio storis su danga yra 0,47 mm, o be dangos – 0,44 mm. Patys byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose siūlo kritiškai vertinti tas ataskaitas bei išvadas, iš kurių turinio neįmanoma identifikuoti tyrimo objektą sudarančių dangos mėginių paėmimo vietos. Šiuo atveju nei su pačia 2019 m. lapkričio 7 d. ataskaita, nei su kitais įrodymais nebuvo pateikta duomenų, kurių pagrindu būtų įmanoma identifikuoti, kokia konkrečiai danga buvo ištirta aptariamo tyrimo metu, t. y. ar šie dangos mėginiai tikrai buvo paimti iš trečiajam asmeniui M. įmonei ,,Girios“ priklausančio objekto, kuriame yra sumontuota ginčo stogo danga.

38.       Skirtingai negu yra įsitikinę ieškovė ir trečiasis asmuo UAB ,,Borgalita“, teismo eksperto išvados ydingumo nepagrindžia ir UAB ,,Borgalita“ užsakymu UAB ,,Statybos procesų valdymas“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. parengta ekspertinio tyrimo ataskaita (3 t., b. l. 72–95), kurioje yra kritikuojamas teismo eksperto 2022 m. birželio 6 d. akto turinys. Teismo ekspertas 2022 m. rugsėjo 5 d. savo išvadą papildė, be kita ko, pašalindamas ir UAB ,,Statybos procesų valdymo“ įvardytus akto trūkumus, susijusius su atliktais matavimais. Teismo ekspertas papildomai nurodė tiek stogo dangos bendrąjį, tiek ir jos sudedamųjų dalių storius. Be to, papildomame 2022 m. rugsėjo 5 d. ekspertizės akte teismo ekspertas nurodė identišką, kaip yra įvardyta UAB ,,Statybos proceso valdymo“ ataskaitoje, galimą matavimų paklaidą – 0,05 mm.

39.       Todėl nustačius, kad skardos storis yra 0,36 mm, net ir 0,05 mm paklaidos pritaikymo atveju stogo danga neatitiktų gamintojo deklaracijoje ir pirkimo–pardavimo teisinį santykį patvirtinančiuose dokumentuose nurodyto 0,45 mm storio. Kita vertus, pritaikius minėtą matavimų paklaidą, ginčo stogo dangos storis atitiktų LST EN 14782:2006 standarto 4.2 punkto 1 lentelėje nurodyto mažiausio privalomo 0,4 mm storio reikalavimą (0,36 mm + 0,05 mm = 0,41 mm), vadinasi, iš esmės tokia danga į Lietuvos rinką gali patekti ir gali būti naudojama (žr. šios nutarties 33, 34 punktus).     

40.       Apeliacinių skundų argumentai, kad teismo ekspertas nenurodė, kokį tyrimo metodą jis naudoja atlikdamas skaičiavimus ar kad matavimai galėjo būti atliekami su prietaisais, neįvertinus jų galimos paklaidos, taip pat stokoja pagrįstumo. Tiek su 2022 m. birželio 6 d., tiek su ja papildančia 2022 m. rugsėjo 5 d. išvada ekspertas V. Ravnialičevas pateikė bandymų protokolus, kuriuose nurodyti ne tik bandymų rezultatai, bet ir juos atliekant taikyti metodai – plieninės lakšto dalies storis pagal LST EN 10143:2006; polimerinės dangos storis pagal LST EN 2808:2019 [standarto]5.5 metodą, lydalinės (cinko dangos) storis pagal LST EN ISO 2808:2019 [standarto] 5.5 metodą (3 t., b. l. 37; 4 t., b. l. 23). Be to, ekspertas pateikė ir išsamius duomenis apie matavimo prietaisus, kurie buvo naudojami atliekant šiuos matavimus, bei aktualius jų kalibravimo duomenis (3 t., b. l. 40–41; 4 t., b. l. 26–27).

41.       Taigi, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė (pirkėja) įrodė jai ieškovės (pardavėjos) vykdant pirkimo–pardavimo sutartį perduotos baltos stogo dangos trūkumą – deklaruoto plieno storio neatitikimą faktiniam storiui, o ieškovė šių faktų kitais įrodymais nepaneigė.

Dėl netinkamos kokybės daiktą nusipirkusios pirkėjos teisių gynybos būdų 

42.       Atsakovė savo, kaip pirkėjos, teisių pažeidimą siedama su nustatytais prekių trūkumais, prašė teismo taikyti du jos pažeistų teisių gynimo būdus, t. y. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą būdą (sutarties atsisakymą ir sumokėtos kainos grąžinimą) bei CK 6.249 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį teisių gynimo būdą (būsimų nuostolių, kurie bus patirti pakeičiant netinkamos kokybės stogo dangą tinkamos kokybės, atlyginimą). Jau buvo minėta, kad pirkimo–pardavimo šalių nesiejo vartojimo teisiniai santykiai, todėl atsakovės įvardyta teisės norma (CK 6.363 straipsnio 7 dalis) netaikytina.    

43.       Panašių, kaip ir nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusios, faktinių aplinkybių kontekste kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai reikalavimas kildinamas iš netinkamo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo, aktuali ir turi būti taikoma bendrųjų bei specialiųjų teisės normų konkurencijos taisyklė, pagal kurią specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad materialiosios teisės bendrųjų ir specialiųjų normų prieštaravimas sprendžiamas vadovaujantis principu lex specialis derogat legi generali (specialioji norma turi viršenybę prieš bendrąją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005).

44.       Pirkimo–pardavimo sutartinius teisinius santykius, be kita ko – sutarties šalių pareigas ir atsakomybę už netinkamą sutarties vykdymą, reglamentuoja CK šeštosios knygos XXIII skyriaus normos; šio skyriaus antrajame skyriuje įtvirtintos bendrosios pardavėjo pareigos bei jų nevykdymo teisinės pasekmės. Šios teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami iš netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo; atitinkamai, atskirų rūšių prekių pirkimo–pardavimo ar atskirų pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus nustatantys įstatymai taikomi prioritetiškai bendrųjų nuostatų (CK šeštosios knygos XXIII skyrius) atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 21–22 punktai).

45.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokius kasacinio teismo išaiškinimus bei į aplinkybę, kad atsakovė (pirkėja) savo priešieškinio reikalavimus kildina iš netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, pripažįsta, kad šiuo atveju aktualios ir prioritetiškai taikytinos būtent specialiosios, o ne bendrosios civilinės atsakomybės normos, kuriomis vadovaudamasis  pirmosios instancijos teismas suklydo.

46.       CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Pavyzdžiui, suremontuojant daiktą, pakeičiant detales, sudedamąsias dalis ir pan. Kai daikto trūkumams pašalinti reikia neproporcingai didelių išlaidų, laikytina, kad trūkumus šalinti yra neprotinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010).

47.       Kitas alternatyvus pirkėjo teisių gynybos būdas yra numatytas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte – pirkėjo teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje aptariamos teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 22 punktas).  

48.       Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdo taikymo galimybės, svarbu yra tai, kad ginčo stogo danga bei su jos dengimu susijusios kitos medžiagos jau yra panaudotos pagal paskirtį – jomis uždengtas trečiajam asmeniui M. įmonei ,,Girios“ priklausantis pastatas. Tuo leidžia įsitikinti atsakovės ir trečiojo asmens M. įmonės ,,Girios“ 2019 m. gegužės 17 d. stogo dengimo sutarties turinys, kad darbai, pradėti 2019 m. balandžio 23 d., turi būti atlikti per 2–3 mėnesius (sutarties 1 papunktis), šių sutarties šalių 2019 m. liepos 8 d. pasirašytas baigiamasis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas (2 t., b. l. 30), o taip pat ir priešieškinio reikalavimai, atsakovei prašant atlyginti būsimus nuostolius dėl esamos stogo dangos nuėmimo ir naujos įrengimo.

49.       Duomenų, kad dėl nustatytų stogo dangos trūkumų, susijusių su lakštų plieno storiu, ji negalėtų būti naudojama pagal paskirtį ir būtent dėl to pastato savininkė reiškia (ar reiškė) pretenzijas atsakovei, nagrinėjamoje byloje nėra. Priešingai, šios bylos nagrinėjimo metu stogas buvo eksploatuojamas, o atsakovė iki bylos iškėlimo teisme dienos jokių pretenzijų iš pastato savininkės negavo. Dar daugiau, trečiojo asmens M. įmonės ,,Girios“ 2021 m. gegužės 14 d. pretenzijoje (žr. priešieškinio priedą Nr. 6) nurodyta, kad 2021 m. kovo mėn. su ja susisiekė UAB ,,Borgalita“ atstovė ir informavo apie galimus stogo dangos trūkumus. Taigi, pastato savininkė jokių stogo trūkumų nepastebėjo.

50.       Tokia aplinkybė, kad dėl nustatyto stogo dangos metalinės dalies storio neatitikimo pirkimo sutarties sąlygoms pati danga negali būti eksploatuojama, kad jos eksploatavimas gali kelti pavojų pastato konstrukcijoms arba aplinkiniams, nenurodyta ir teismo ekspertizės akte. Teismo ekspertas, atsakydamas į 7 klausimą, nurodė, kad nuo profiliuoto stogo dangos lakšto storio tiesiogiai priklauso dvi esminės statinio charakteristikos – stogo konstrukcijos laikomoji galia ir jos ilgaamžiškumas (3 t., b. l. 29). Duomenų, kad ginčo stogo danga normaliomis oro sąlygomis gali neišlaikyti apkrovų, į bylą nėra pateikta. Nepateikti ir tokie duomenys, kad per dabar jau daugiau nei 3 metus nuo stogo įrengimo būtų pakitusios kurios nors stogo savybės, stogo ar statinio konstrukcijos, arba dėl mažesnio nei deklaruota plieno storio danga būtų nusidėvėjusi ir nebeatitiktų paskirties.      

51.       Tam, kad netinkamos kokybės prekė būtų pakeista tinkamos kokybės preke, turėtų būti numontuoti ne tik netinkamos kokybės stogo elementai, bet ir tinkamos kokybės stogo danga, sąlajos, vėjinės, kraigai ir kt. Taigi, net ir tinkamos kokybės stogo elementų iš skardos pakartotinis panaudojimas šiuo atveju nebūtų galimas, todėl turėtų būti įsigyjami visi naujo stogo elementai, patiriami tiek senos, tiek naujos stogo dangos montavimo kaštai.

52.       Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismui, kad trūkumams šiuo atsakovės pasirinktu būdu pašalinti reiktų neproporcingai didelių išlaidų ir nebūtų protinga. Ir nors pirmosios instancijos teismas priešieškinio dalį dėl 81 130,02 Eur daikto trūkumų ištaisymo išlaidų atmetė pasisakydamas dėl bendrųjų, o ne specialiųjų materialiosios teisės normų taikymo galimybės, tačiau iš esmės šią ginčo dalį išsprendė teisingai.

53.       Teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo taikyti ir kito ekstraordinarinio pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdo – sutarties atsisakymo ir sumokėtos kainos grąžinimo, nes nustatytas sutarties pažeidimas nelaikytinas esminiu. Kaip buvo nurodyta pirmiau, šiuo atveju prekė jau yra naudojama pagal paskirtį, o duomenų, kad jos techninių charakteristikų neatitikimas gamintojo deklaruojamoms charakteristikoms turėtų įtakos jos naudojimui pagal paskirtį, byloje nėra. Todėl pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo šiam teisių gynybos būdui pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė.

Dėl ieškinio senaties

54.       Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties institutą. Nagrinėjamu atveju egzistavo ir kitas savarankiškas pagrindas priešieškiniui atmesti – praleista ieškinio senatis. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad šis terminas nėra praleistas, kadangi priešieškinis pareikštas nepasibaigus garantiniam 10 metų terminui, suklydo.

55.       Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). 

56.       Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.). Dėl jo eigos pradžios kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-638/2013).

57.       Kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Nuo šio atsisakymo pateikimo dienos ieškovui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė yra pažeista (atsakovas atsisakė tenkinti jo reikalavimą) ir kad nuo šio momento prasideda sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų teisme pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).

58.       Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl ieškovės ir trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ prašymo taikyti senaties terminą priešieškinio reikalavimams, turėjo būti atsižvelgiama ne tik į daiktui suteiktos garantijos terminą, kuris šiuo atveju yra 10 metų, bet ir į tai, ar atsakovė buvo pareiškusi pretenziją dėl savo pažeistų teisių gynimo ir ar nuo jos pareiškimo bei atsakymo į pretenziją gavimo (arba negavimo) iki kreipimosi į teismą su priešieškiniu 2021 m. birželio 21 d. nebuvo suėjęs 6 mėnesių terminas. Tuo atveju, jeigu šis terminas būtų praleistas, sprendžiama dėl jo atnaujinimo galimybės. 

59.       Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad paskutiniame stogo dengimo darbų etape, montuodama stogo skardos elementus, pastebėjo stogo dangos storio neatitikimus. Trečiasis asmuo UAB ,,Borgalita“ su atsiliepimu į atsakovės priešieškinį pateikė atsakovės 2019 m. spalio 28 d. prieštaravimus, adresuotus Vilniaus regiono apylinkės teismui, dėl 2019 m. spalio 7 d. preliminaraus teismo sprendimo (1 t., b. l. 100), kuriuose, be kita ko, yra nurodyta, kad atsakovė su 2019 m. rugpjūčio 29 d. pretenzija kreipėsi į ieškovę UAB ,,Dauniškio prekyba“ dėl nekokybiškos stogo dangos.

60.       Viena vertus, atsakovė minėtos 2019 m. rugpjūčio 29 d. savo pretenzijos į bylą nėra pateikusi, o byloje esančioje 2019 m. spalio 24 d. pretenzijoje (1 t., b. l. 101) nurodyta, kad ji teikiama dėl 2018 m. gruodžio 3 d. įsigytos analogiškos stogo dangos, dėl jos storio neatitikimo deklaruotam, prašoma taikyti CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nurodytus teisių gynimo būdus bei nurodyta, kad ši danga buvo įsigyta kitos, nei nagrinėjamoje byloje esančios PVM sąskaitos faktūros pagrindu. Kita vertus, atsakovė neginčija, kad ji kreipėsi į ieškovę su pretenzija ir dėl nagrinėjamoje byloje vertinamos stogo dangos kokybės. Todėl labiau tikėtina, kad arba atsakovė suklydo 2019 m. spalio 24 d. pretenzijoje nurodydama stogo dangos įsigijimo laiką, arba kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo pateikta analogiško, kaip ir 2019 m. spalio 24 d., turinio pretenzija.

61.       Be to, pretenzijų dėl daikto kokybės buvimo faktą patvirtina ir į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo turinys. Iš ieškovės ir atsakovės 2019 m. rugpjūčio 12–27 d. elektroninių laiškų (1 t., b. l. 166–167) matyti, kad atsakovė nurodė analogiškas, kaip ir jos 2019 m. spalio 24 d. rašytinėje pretenzijoje, aplinkybes dėl ketinimo ginti pažeistas savo, kaip pirkėjos, teises. Darytina išvada, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę su pretenzija dėl pirkėjos teisių, numatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalyje (CK 6.363 straipsnio 7 dalis, kurią įvardijo atsakovė, taikoma tik vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams) gynimo.

62.       Kaip minėta, nustatant ieškinio senaties eigos pradžią svarbu ne tik pats pretenzijos pateikimo faktas, bet ir tai, ar ją pateikęs asmuo galėjo ir turėjo sužinoti, kad pardavėjas nesutinka su pretenzija. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, sužinojimo momentas sietinas su ieškovės ir atsakovės veiksmais, atliktais po to, kai nagrinėjamoje byloje buvo priimti atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo.

63.       Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei 2019 m. gruodžio 6 d. buvo išsiųsta ir 2019 m. gruodžio 11 d. įteikta Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria priėmus atsakovės prieštaravimus ir ieškovės atsiliepimus į juos, byla dėl skolos priteisimo buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi, ieškovei neatsisakius nuo savo reikalavimų dėl skolos priteisimo, t. y. atmetant atsakovės pretenzijas dėl daikto trūkumų, atsakovei turėjo ir galėjo būti suprantama, kad ieškovė nesutinka su nė vienu iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų pirkėjo teisių gynimo būdų. Vadinasi, vėliausiai su priešieškiniu į teismą ji galėjo kreiptis 2020 m. birželio 11 d.

64.       Atsakovė su ieškiniu į Panevėžio apygardos teismą, kuris nagrinėjamoje byloje laikomas priešieškiniu, kreipėsi tik 2021 m. birželio 21 d., po pusantrų metų nuo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties gavimo, akivaizdžiai praleidusi ieškinio senaties terminą.

65.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebūtų jokio pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kaip minėta, ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo teisme buvo pradėtas nagrinėti 2019 m. rugsėjo 10 d., atsakovei apie šį procesą tapo žinoma nuo 2019 m. gruodžio mėn., nuo sužinojimo momento ji aktyviai naudojosi atsakovės procesinėmis teisėmis, nuo 2020 m. sausio 31 d. atsakovei atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Duomenų, kad šalys ikiteisminėje ginčo stadijoje arba prasidėjusio teisminio proceso dėl atsiskaitymo metu derėjosi dėl taikaus ginčo išsprendimo, byloje nėra. Todėl nėra ir pagrindo spręsti, kad atsakovės pasyvus elgesys buvo nulemtas kurių nors objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, tikėjimo, kad pavyks su ieškove susitarti, ar pan.

66.       Atsakovė dėl savo veiklos pobūdžio statybos sektoriuje neabejotinai turėdama ir tokiame procese reikalingų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo patirties, turėjo galimybę per nustatytą 6 mėnesių terminą pareikšti teisme reikalavimus pardavėjai. Vien pasyvus atsakovės elgesys, ilgą laiką nesiimant jokių teisinių veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti, negali būti laikomas svarbia priežastimi praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Tokioje situacijoje atsakovės atsikirtimai į ieškovės ir trečiojo asmens prašymą taikyti senatį jos reikalavimui, kad yra būtina užtikrinti pirkėjos teisių apsaugą, nėra savaime pakankami, nes atsakovė nėra silpnesniąja šių santykių šalimi (pirkimo–pardavimo sutartis nėra vartojimo sutartis). Priešingai, pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, siekiant ekonominės naudos gavimo ir turtinių interesų patenkinimo.

67.       Konstatuotina, kad šioje ginčo dalyje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį kaip nepagrįstą, iš esmės priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, juolab kad galėjo jį atmesti ir tik  tuo pagrindu, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas. Aptarti ir kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai teismo padarytų išvadų dėl būtent tokio jos pasirinkto savo teisių gynimo būdo ydingumo nepaneigia. Todėl ši skundžiama teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 328 straipsnis).    

Dėl skolos dydžio ir draudimo priimti siurprizinį sprendimą

68.       Visi apeliacinius skundus pateikę bylos dalyviai nurodė nesutinkantys su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės yra priteista tik dalis jos įrodinėtos skolos už ginčo prekes. Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB ,,Borgalita“ laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai nustatė perduotos dangos kiekį bei, savo iniciatyva sumažindamas stogo dangos kainą, priėmė jiems siurprizinį sprendimą ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytas pirkėjo teisių gynimo būdas, sumažinant stogo dangos kainą, nėra pakankamas ir neužtikrina jos bei trečiojo asmens M. įmonės ,,Girios“ teisių apsaugos. Todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl tokių apeliacinių skundų argumentų.

69.       Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, savo nuožiūra turi pasirinkti teisės gynimo būdą (būdus) bei atitinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus), t. y. gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos teisės gynimo būdo. Tą lemia dispozityvumo ir laisvo naudojimo savo teisėmis, įskaitytinai ir teise kreiptis (ar nesikreipti) į teismą principai (CPK 5,13 straipsniai; CK 1.137 straipsnio 1 dalis).

70.       Nepaisant to, kad būtent teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, taip pat ir ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus. Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (arba priešieškinio) pagrindas ir dalykas. Dėl to būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šis reikalavimas susijęs ir su draudimu teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismai negali priimti siurprizinio sprendimo tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek ir teisės taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 47–48 punktai).   

71.       Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą kasacinio teismo praktikoje siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą, pagal kurią šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 68 punktas). Taigi, teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas).    

72.       Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nuspręsdamas byloje taikyti ne atsakovės pasirinktus pirkėjo teisių gynimo būdus, kvalifikuotinus pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, bet CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą, kurio faktinio taikymo atsakovė nesiekė ir kurio taikymo pagrindo neįrodinėjo, peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir priėmė abiem šalims siurprizinį sprendimą. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė savo apeliaciniuose skunduose nurodė, kad toks teismo sprendimas joms buvo netikėtas. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimo dalį, kuria jos ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

73.       Kaip nurodo byloje dalyvaujantys asmenys savo apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas parduotų prekių kainos sumažinimo klausimas, vadinasi, ir aplinkybė, kokia galėtų būtų sutarties sąlygų neatitinkančios stogo dangos rinkos kaina, nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko. Bylos šalims nebuvo suteikta galimybė dėl to pasisakyti ir pateikti susitarimo neatitinkančių prekių kainos įrodymus. Atitinkamai, ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad stogo dangos kaina mažintina 25 proc., buvo padaryta neįvertinus pačių šalių pozicijos šiuo aspektu, neužtikrinus jų teisės teiki į bylą šią poziciją galinčius pagrįsti įrodymus. Pažymėtina, kad ginčas dėl atsiskaitymo yra kilęs tarp dviejų verslo subjektų (juridinių asmenų), dėl komercinio sandorio ir prekių, kurios buvo naudojamos atliekant statybos rangos darbus kitam verslo subjektui, juridiniam asmeniui, todėl pagrindo peržengti ieškinio ribas šiuo konkrečiu atveju taip pat nebuvo.       

74.       Konstatuotina, kad ginčas dėl atsiskaitymo už parduotas prekes, pirmosios instancijos teismui be atsakovės (pirkėjos) prašymo sumažinant pirkimo kainą ir ieškovei iš atsakovės priteisiant ne reikalautą 13 169,23 Eur, o 3 498,60 Eur sumą, yra išspręstas neteisingai.

75.       Pirmiau minėta, kad šalys nėra sudariusios rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, o skolos faktas bei dydis įrodinėjami 2019 m. gegužės 13 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui, 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra, 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaita faktūra ir 2019 m. gegužės 28 d. transporto važtaraščiu. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovė perdavė šiuose dokumentuose nurodytas prekes, o atsakovė jas be pastabų priėmė, tačiau ieškovei pareiškus teisme reikalavimą dėl neatsiskaitymo, atsakovė atsikirtimus grindė, be kita ko, ir tokia aplinkybe, kad pagal dalį aktualių dokumentų jai buvo perduotas mažesnis kiekis baltos spalvos stogo dangos. Kitaip tariant, ieškovė prašė atsiskaitymo už, jos teigimu, atsakovei perduotą išankstinio apmokėjimo sąskaitoje ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą dangos kiekį – už 3 412,19 kv. m, o atsakovė siekė įrodyti, kad jai buvo perduotas būtent tas kiekis dangos, kuris nurodytas transporto važtaraštyje, t. y. 3 201,77 kv. m.

76.       Ieškovės teiginiai, kad 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje ir transporto važtaraštyje nurodyti baltos spalvos kiekiai nesutampa, kadangi važtaraštyje nurodytas ne faktinis, bet naudingasis dangos plotas, į kurį neįskaitytos persidengiančios dangos dalys, jokiais kitais objektyviais bylos įrodymais nėra pagrindžiami. Be to, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į bylą nagrinėjant Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose trečiojo asmens UAB ,,Borgalita“ pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 000071115 ir tos pačios dienos transporto važtaraščio Nr. BKV000020650 (žr. DOK-4177 priedus Nr. 2, 4), turinį, kuriuose yra nurodoma, kad gamintoja UAB ,,Borgalita“ ieškovei perdavė 3 201,77 kv. m baltos spalvos stogo dangos, o ne didesnį jos kiekį.     

77.       Ieškovė, būdama apdairia ir rūpestinga pardavėja, privalėjo užtikrinti ne tik tinkamos kokybės ir (ar) asortimento prekių, bet ir šalių susitarimą atitinkančio jų kiekio perdavimą pirkėjai. Kadangi gamintoja pagamino ir ieškovei perdavė 3 201,77 kv. m ploto stogo dangos, pasirašydama transporto važtaraštį, o atsakovė būtent tokį kiekį priėmė, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad faktiškai buvo perduota ne 3 412,19 kv. m, o mažesnis kiekis stogo dangos – 3 201,77 kv. m.

78.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas užmokestis ne už visą PVM sąskaitoje faktūroje įvardytą 3 412,19 kv. m ploto stogo dangos kiekį, o tik už faktiškai perduotas pirkėjai prekes – 3 201,77 kv. m.

79.       Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitos faktūros, šalių susitarimu 1 kv. m baltos spalvos stogo dangos kaina be PVM yra 4,4959 Eur, taigi už 3 201,77 kv. m mokėtina suma yra 14 394,84 Eur be PVM (3 201,77 kv. m x 4,4959 Eur). Iš viso pagal šią PVM sąskaitą faktūrą už visas perduotas prekes, t. y. ginčo baltą stogo dangą, sąlajas, vėjinę, kraigą, varžtus (dėl jų kokybės, kiekio ir kainos ginčo nėra), mokėtina suma be PVM yra 15 702,51 Eur (14 394,48 Eur + 292,74 Eur + 260,33 Eur + 476,03 Eur + 278,93 Eur), o su PVM – 19 000,04 Eur (15 702,51 Eur + 21 proc. PVM). Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovės taip pat priteisti ir 24,20 Eur vibrokojos nuomos mokestį (2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaita faktūra), dėl to šios paslaugos suteikimo šalių ginčo nekilo. Atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 7 000 Eur avansą, taigi, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 12 024,24 Eur skola pagal pirkimo–pardavimo sutartį (19 000,04 Eur – 7 000 Eur + 24,20 Eur).

80.       Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už vėlavimą apmokėti 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaitas faktūras bei procesines palūkanas už priteistas sumas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie išvestiniai reikalavimai, vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, tenkintini. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus atsakovės pareigą sumokėti didesnę skolą, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atitinkamai turi būti patikslinta ir priteisiamų palūkanų suma.

81.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą 24,20 Eur nuomos mokestį atsakovė įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. birželio 17 d., tačiau iki ieškinio pateikimo dienos (2019 m. rugsėjo 19 d.) ji nebuvo apmokėta. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 24,20 Eur sumos už 95 dienas, t. y. 0,38 Eur ([24,20 Eur x 6 proc.] / 365 x 95 d.). Už vėlavimą 100 d. apmokėti 12 000,04 Eur (19 000,04 Eur – 7 000 Eur) sumą pagal 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurią ieškovė buvo įsipareigojusi apmokėti iki 2019 m. birželio 2 d., ieškovei iš atsakovės priteisiamos 197,26 Eur palūkanos ([12 000,04 Eur x 6 proc.] / 365 d. x 100 d.). Iš viso iš atsakovės priteistina 197,64 Eur (197,26 Eur + 0,38 Eur) palūkanų suma.

82.       Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 12 024,24 Eur skolą, 197,64 Eur palūkanas ir procesines 6 proc. dydžio metinės palūkanas už visą priteistą 12 221,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo   

83.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

84.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.  

85.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo bendrosios CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pirmosios instancijos teismo taikytos kitos, nei prašė atsakovė, pirkėjo teisių gynybos priemonės, dėl kurių neteisingumo buvo pasisakyta, iš esmės lėmė ir nepagrįstą teismo išvadą, kad atsakovei turi būti atlyginta dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl ir ši teismo sprendimo dalis pakeičiama.

86.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 13 385,69 Eur skolą ir palūkanas, todėl, apeliacinės instancijos teisme iš dalies pakeitus teismo sprendimą ir padidinus ieškovei pirmosios instancijos teismo priteistą sumą nuo 3 520,06 Eur iki 12 221,88 Eur, yra patenkinta 91 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta – 9 proc. (12 221,88 Eur / 13 385,69 Eur x 100 proc.). Teismo sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas, palikus nepakeistą, šio reikalavimo patenkinta 0 proc., o atmesta – 100 proc. Taigi, ieškovei, trečiajam asmeniui UAB ,,Borgalita“, nepareiškusiai savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, atsižvelgiant į patenkintas ir atmestas ieškinio bei priešieškinio dalis, atlygintina 95 proc. (91 proc. + 100 proc. / 2), o atsakovei – 5 proc. (9 proc. + 0 proc. / 2) bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptarta proporcija, toliau paskirsto šalims bylinėjimosi išlaidas.

87.       Ieškovė prašė priteisti 6 123,45 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateiktais įrodymais apie ieškovės patirtas išlaidas, pagrįstomis pripažįsta tik jų dalį.

88.       Ieškovės prašomos priteisti 605 Eur išlaidos, patirtos advokato padėjėjui rengiant ieškinį ([1 262,70 Eur x 2,5] x 80 proc.), 1 040,60 Eur išlaidos, patirtos advokatui rengiant atsiliepimą į priešieškinį (1 517,40 Eur x 2,5), 798,60 Eur išlaidos už dubliko parengimą (1 556,40 Eur x 1,5), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Kitos išlaidos, kurių bendra suma yra 3 679,25 Eur, viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už 13 val. konsultacijų, atstovavimo teismo posėdžiuose paslaugas galima maksimali priteistina suma yra 2 023,32 Eur ([1 556,40 Eur x 0,1] x 13 val.), o pagal 8.16 punktą už paaiškinimų parengimą – 505,08 Eur (1 262,70 Eur x 0,4).

89.       Todėl pagrįstomis pripažintinos 4 972,60 Eur (605 Eur + 1 040,60 Eur + 798,60 Eur + 2 023,32 Eur + 505,08 Eur) su atstovavimu susijusios ieškovės išlaidos. Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų proporciją, ieškovei atlygintina 4 723,97 Eur šių išlaidų dalis (4 972,60 Eur x 95 proc.). Be to, jai atlygintinas ir už patenkintą ieškinio, pradėto dokumentinio proceso tvarka, dalį mokėtinas žyminis mokestis – 138 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 8 dalis, CPK 425 straipsnio  dalis). Bendra ieškovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 4 861,97 Eur. 

90.       Atsakovės prašomos priteisti 6 370 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos rengiant prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, rengiant priešieškinį, dubliką, teikiant atstovavimo ir konsultavimo paslaugas, neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.5 ir 8.19 punktuose nurodytų maksimalių dydžių (1 317,60 Eur x 0,85; 1 521,20 Eur x 2,5; 1 524,20 Eur x 1,5; [1 524,20 Eur x 0,1] x 13 val.). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovei atlygintina 318,50 Eur šių išlaidų dalis (6 370 Eur x 5 proc.). Žyminis mokestis, sumokėtas už priešieškinį, jai neatlygintinas, kadangi priešieškinis buvo atmestas.

91.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (4 861,97 Eur –318,50 Eur), ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 543,47 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

92.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, UAB ,,Borgalita“ prašė iš atsakovės priteisti 8 893,50 Eur atstovavimo išlaidas. Trečiojo asmens prašomos priteisti 2 480,50 Eur išlaidos, susijusios su 8 prašymų, paklausimų parengimu ([1 317,60 Eur x 0,4] x 3; [1 566,40 Eur x 0,4] x 4), 1 025,80 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos (1 517,40 Eur x 2,5) neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 punktuose nustatytų jų apskaičiavimo kriterijų bei maksimalių dydžių. Tačiau pasirengimo bylai, atstovavimo teisme išlaidos, sudarančios 5 387,20 Eur, viršija Rekomendacijų 8.19 punktą, nes maksimali priteistina suma yra 1 981,46 Eur ([1 524,20 Eur x 0,1] x 13), o už rašytinius paaiškinimus pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali priteistina suma yra 527,04 Eur (1 317,60 Eur x 0,4). Taigi, pagrįstomis pripažintinos 6 017,50 Eur išlaidos (2 480,50 Eur + 1 028,50 Eur + 1 981,46 Eur + 527,04 Eur). Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų proporciją, trečiajam asmeniui atlygintina 5 716,63 Eur šių išlaidų dalis (6 017,50 Eur x 95 proc.). Be to, trečiajam asmeniui atlygintina ir 95 proc. ekspertizės išlaidų, t. y. 950 Eur (1 000 Eur x 95 proc.). Iš viso trečiajam asmeniui iš bylą pralaimėjusios atsakovės priteistina 6 666,63 Eur bylinėjimosi išlaidos (5 716,63 Eur + 950 Eur).    

93.       Procesinių dokumentų įteikimo 21,48 Eur išlaidos taip pat priteistinos iš bylą pralaimėjusios atsakovės.

94.       Teismo sprendimo dalis, kuria šalims grąžintos jų permokos už žyminį mokestį bei ekspertizę, paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 

95.       Bylos dalyviai prašo priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei padidinus priteistą bendrą sumą, yra patenkinta 88 proc. apeliacinio skundo reikalavimo. Apskaičiuojant šią proporciją atsižvelgiama į tai, kad ieškovė iš viso prašė jai priteisti 9 865,63 Eur didesnę, nei skundžiamu teismo sprendimu buvo priteista, sumą, o apeliacinės instancijos teisme priteista 8 701,44 Eur didesnė, nei buvo priteista, suma (8 701,44 Eur / 9 865,63 Eur x 100 proc.).

96.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 112,40 Eur išlaidas, patirtas rengiant apeliacinį skundą, kurios neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte numatytų maksimalių dydžių (1 780,50 Eur x 1,7). Todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteisiama 978,91 Eur šių išlaidų (1 112,40 Eur x 88 proc.). Be to, ieškovei iš atsakovės priteisiamas ir už patenkintą apeliacinio skundo dalį sumokėtas žyminis mokestis – 98 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 076,91 Eur (978,91 Eur + 98 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

97.       Trečiasis asmuo UAB ,,Borgalita“ prašė priteisti 1 936 Eur išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte numatytų maksimalių dydžių (1 780,50 Eur x 1,7), todėl, atsižvelgiant į aptartą proporciją (ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų dalykai sutapo), iš atsakovės trečiajam asmeniui priteisiama 1 703,68 Eur šių išlaidų dalis (1 936 Eur x 88 proc.). Be to, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisiamas ir už patenkintą apeliacinio skundo dalį sumokėtas žyminis mokestis – 98 Eur. Iš viso trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisiama 1 801,68 Eur bylinėjimosi išlaidos.  

98.       Atsakovės tik procesinio sprendimo paskelbimo dieną, t. y. 2023 m. kovo 23 d. 11.15 val., pateikto prašymo priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas pagrįstumas nevertinamas, kadangi pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikiami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju išlaidas patvirtinantys įrodymai pateikti bylą išnagrinėjus iš esmės. Žyminis mokestis atsakovei nepriteisiamas, kadangi jos apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dauniškio prekyba“ ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dauniškio prekyba“ (juridinio asmens kodas 302596534) iš atsakovės V. Š. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 12 024,24 Eur (dvylika tūkstančių dvidešimt keturis eurus ir 24 centus) skolos, 197,64 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus ir 64 centus) palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 221,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovės V. Š. individualios įmonės priešieškinį atmesti.     

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dauniškio prekyba“ (juridinio asmens kodas 302596534) iš atsakovės V. Š. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4 543,47 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 47 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui ,,Borgalita“ (juridinio asmens kodas 125516812) iš atsakovės V. Š. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6 666,63 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 63 centus) bylinėjimosi išlaidų.  

Grąžinti atsakovei V. Š. individualiai įmonei (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 779,31 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 31 centą) žyminio mokesčio permoką.

Grąžinti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Borgalita“ (juridinio asmens kodas 125516812) 100 Eur (vieno šimto eurų) permoką už ekspertizę.                                Priteisti valstybei iš atsakovės V. Š. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys nesklebtini)) 21,48 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 48 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.“        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dauniškio prekyba“ (juridinio asmens kodas 302596534) iš atsakovės V. Š. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 076,91 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt šešis eurus ir 91 centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui ,,Borgalita“ (juridinio asmens kodas 125516812) iš atsakovės V. Š. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 801,68 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus vieną eurą ir 68 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Dalia Kačinskienė

Žilvinas Terebeiza    

Alma Urbanavičienė