Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-922-2014].docx
Bylos nr.: 2-922/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija 188603472 atsakovas
MILDENTA 125309728 atsakovas
" BTA Insurance Company" SE filialas Lietuvoje 300665654 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
dėl žalos atlyginimo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Užstatas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. 2-922/2014

Teismo proceso Nr. 2-55-3-00951-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 100.; 122.4.

(S)

 

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. gegužės 22 d.

Vilnius

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mildenta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties, kuria paskyrė ekspertizę ir sustabdė bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2313-567/2014 pagal ieškovės T. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Mildenta“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, tretiesiems asmenims M. K., „BTA Insurance Company“ SE dėl sprendimo apie žalos atlyginimą panaikinimo ir žalos atlyginimo.

 

            Teisėja

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

              Ginčas byloje yra kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo.

              Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties dalies, kuria bylos šalys įpareigotos lygiomis dalimis sumokėti avansą būsimoms ekspertizės išlaidoms padengti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

              Ieškovė T. J. pareikštu ieškiniu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 56-18 „Dėl T. J. pareiškimo“; priteisti iš atsakovo UAB „Mildenta“ 4 456 Lt dydžio turtinę žalą ir 50 000 Lt dydžio neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

              Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui prašymą skirti medicininę odontologinę ekspertizę.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

                           

              Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir paskyrė byloje deontologinę ekspertizę, taip pat sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė. Užstatą ekspertizės išlaidoms apmokėti teismas įpareigojo sumokėti lygiomis dalimis ieškovę ir atsakovą UAB „Mildenta“.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

              Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Mildenta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį dalyje dėl UAB „Mildenta“ įpareigojimo įmokėti 1 321,50 Lt užstatą; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį – įpareigojant ieškovę įmokėti visą užstatą už ekspertizės atlikimą.

              Skunde teigiama, kad atsakovas UAB „Mildenta“ aiškiai išdėstė savo poziciją dėl ekspertizės neskyrimo. Teismo ekspertizę prašė skirti ieškovė, todėl ji ir turi būti įpareigojama įmokėti užstatą (CPK 101 straipsnio 1 dalis).

 

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir nurodo, jog atsakovo UAB „Mildenta“ nesutikimas su ieškiniu yra savotiškas prašymas, kad ekspertizė būtų padaryta jo pozicijos patvirtinimui. Visi klausimai dėl bylinėjimosi išlaidų bus išspręsti teismo sprendimu.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

              Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju apeliacinio proceso objektu atskirajame skunde nurodoma pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria šalys įpareigotos lygiomis dalimis sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą avansą būsimoms ekspertizės išlaidoms padengti. Šio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybė buvo numatyta atsakovo skundžiamos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje. Iš nutarties motyvuojamosios dalies spręstina, kad pirmosios instancijos teismas procesinius sprendimus dėl avanso mokėjimo pagal CPK 90 straipsnį priskyrė prie reglamentuojamų CPK IX skyriaus nuostatų.

CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog avansas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į būsimų išlaidų dydį, sumokamas į teismo sąskaitą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Elektros instaliacija“ v. A. A., A. A., bylos Nr. 3K-3-322/2010, išaiškino, kad CPK 90 straipsnio pagrindu priimama nutartimi sprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas, todėl tokios nutarties negalima laikyti nutartimi, kuria pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Taigi tokia nutartis nepriskiriama ir prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje.

Nepaisant to, kad cituota kasacinio teismo nutartis priimta dėl CPK 90 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2011 m. spalio 1 d., tačiau joje suformuluota nurodytos proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo taisyklė aktuali ir šiai dienai. Tą patvirtina ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję CPK pakeitimai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (Valstybės žinios, 2011 m. liepos 13 d., Nr. 85-412) 45 straipsniu CPK 90 straipsnis modifikuotas pakeičiant jo normose vartotą užstato apibrėžtį į avansą. Tokiu būdu įstatymų leidėjas aiškiai išskyrė, kad CPK 90 straipsnio pagrindu priimamomis nutartimis sprendžiamas galimų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo klausimas, t. y. šalių pagal CPK 90 straipsnį mokamas avansas atlieka išankstinio atitinkamų procesinių veiksmų būsimų išlaidų apmokėjimo, bet ne procesinio veiksmo atlikimo, užtikrinimo funkciją. Pagal CPK 90 straipsnio 1 dalį avanso sumokėjimas yra bylos šalies, pateikusios prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, pareiga, kurios nustatymas nepriklauso teismo diskrecijai, t. y. šalis pateikusi prašymą atlikti vieną iš nurodytų procesinių veiksmų prisiima ir prievolę iš anksto apmokėti jo išlaidas. Taigi CPK 90 straipsnis de jure reglamentuoja nurodytų procesinių veiksmų atlikimo išlaidų apmokėjimo tvarką, remiantis kuria galimos išlaidos pagal bendrą taisyklę turi būti apmokamos avansu.

Pagal CPK 101 straipsnio 1 dalį, CPK numatytais atvejais teismas, siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, gali įpareigoti teismui sumokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą. CPK nurodyti konkretūs atvejai, kai teismas gali pareikalauti sumokėti užstatą, o būtent: kai svarstomas procesinio termino pratęsimo klausimas (CPK 77 straipsnio 1 dalis), prašoma užtikrinti įrodymus (CPK 223 straipsnio 2 dalis), kai ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo, jeigu to prašo atsakovas - galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 794 straipsnio 1 dalis). Taigi užstato pagrindinė paskirtis – užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, o atskirais atvejais šalutinė - galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad užstatas, mokamas CPK 794 straipsnio 1 dalies pagrindu – užtikrinant galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pagal CPK 795 straipsnio 1 dalį realiai atlieka procesinių veiksmų atlikimo užtikrinimo funkciją. Taipogi svarbu tai, kad įpareigojimo sumokėti užstatą nustatymas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai (CPK 101 straipsnio 1 dalis, 102 straipsnio 1 dalis).

CPK 102 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nutartis paskirti užstatą gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tikslo ir paskirties požiūriu ši norma apima tik tas teismo nutartis, kuriomis paskiriamas užstatas – kaip procesinio veiksmo atlikimo užtikrinimo priemonė (pvz., teismas gali įpareigoti sumokėti užstatą šalį, prašančią skirti ekspertizę, tam, kad būtų užtikrinta, jog šalis realizuos nurodytą teisę), tačiau ne nustatoma bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo tvarka. Vadinasi, teismo nutartis, kuria sprendžiami avanso, skirto CPK 90 straipsnyje numatytų procesinių veiksmų išlaidoms apmokėti, sumokėjimo klausimai, nepriskiriama ir prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 102 straipsnio 4 dalyje.

              Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi, nepaisant to, kad ekspertizę skirti prašė tik ieškovė, nustatė šalims terminą lygiomis dalimis sumokėti būsimoms ekspertizės išlaidoms apmokėti skirtą užstatą, nors de facto sprendė avanso mokėjimo klausimą (CPK 90 straipsnio 1, 2 dalys). Iš nurodytų motyvų aišku, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis CPK IX skyriaus nuostatomis nurodė nutartį dalyje dėl avanso sumokėjimo esant skundžiama. Gavęs atsakovo atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti jį priimti, tačiau to nepadarė ir, priėmęs skundą, jį su byla persiuntė apeliacinės instancijos teismui. Paaiškėjus šiam trūkumui (kad nutartis negali būti apeliacijos objektas) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo UAB „Mildenta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties dalies, kuria šalys įpareigotos lygiomis dalimis sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą avansą būsimoms ekspertizės išlaidoms padengti, nutraukiamas.

Esant tokiai situacijai, atskirajame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a:

             

              nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mildenta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties dalies, kuria šalys įpareigotos lygiomis dalimis sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą avansą būsimoms ekspertizės išlaidoms padengti.

 

Teisėja                                                                                    Rasa Gudžiūnienė


Paminėta tekste:
  • CPK 101 str. Užstatas
  • CPK 301 str. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka
  • CPK 334 str. Teisė paduoti atskirąjį skundą
  • CPK
  • CPK 90 str. Liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms išmokėtinų sumų, vietos apžiūros bei vertimo išlaidų paėmimas iš šalių
  • 3K-3-322/2010
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 77 str. Procesinių terminų pratęsimas
  • CPK 223 str. Įrodymų užtikrinimo tvarka
  • CPK 794 str. Ieškovo pareiga užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą
  • CPK 795 str. Užstato dydžio nustatymas
  • CPK 102 str. Užstato dydis