Civilinė byla Nr. 2-4224-831/2024

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01959-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1;

3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3.3 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 20 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,

sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios mažosios bendrijos (toliau – UAB) „RTA grupė“ atstovei advokatei
Indrei Uždavinytei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „5P Holding“ atstovui advokatui Vidmantui Raviniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „RTA grupė“ ieškinį atsakovei UAB „5P Holding“  dėl skolos ir palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB ,,RTA grupė“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „5P Holding“ 14193,04 Eur skolos, 1699,89 Eur palūkanų, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 11,557 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 230,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pagal šį ieškinį iškelta civilinė byla Nr. 2-4224-831/2024 (buvęs bylos Nr. 2-3424-831/2024).

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė prašant atsakovei buvo apdraudusi atsakovei priklausančią transporto priemonę Mercedes - Benz, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis) KASKO transporto priemonių draudimu bei civilinės atsakomybės draudimu, kadangi pačiai atsakovei joks Lietuvoje veikiantis draudimas nesutiko drausti transporto priemonės KASKO transporto priemonių draudimu (Ieškovės turimomis žiniomis, Atsakovas siekė lizinguoti automobilį, o tam atsakovei buvo būtinas KASKO transporto priemonių draudimas, kaip būtinojo sąlyga sudaryti lizingo sutartį). Ieškovei apdraudus automobilį KASKO transporto priemonių draudimu ir civilinės atsakomybės draudimais ir atsakovei įsipareigojus ieškovei kompensuoti ieškovės sumokėtas KASKO transporto priemonių draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo įmokas, ieškovė sumokėjo įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmoką, o taip pat ieškovė mokėjo ir einamąsias KASKO draudimo įmokas už atsakovės automobilį iki tol, kol atsakovei nekompensuojant ieškovės sumokamų KASKO draudimo įmokų, KASKO draudimas AB „Lietuvos draudimas“ iniciatyva buvo nutrauktas. Ieškovė viso iki KASKO ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių nutraukimo už atsakovę sumokėjo 16 523,75 Eur sumą, kurių dalį, t. y. 2 330,71 Eur AB „Lietuvos draudimas“ grąžino ieškovei, tačiau šių ieškovė sumokėtų piniginių sumų už atsakovei priklausančio Automobilio draudimo įmokas ieškovei nebuvo kompensuota ir grąžinta. Ieškovė atliko šiuos nurodytus mokėjimus atsakovės naudai už atsakovės automobilį ir gavo vieną grąžinimą iš AB „Lietuvos draudimas“ nutraukus automobilio KASKO draudimo sutartį: 2022 m. birželio 22 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas 350,00 Eur; 2022 m. birželio 22 d. Transporto priemonės KASKO draudimo įmoka 5 391,25 Eur; 2022 m. rugsėjo 21 d. Transporto priemonės KASKO draudimo įmoka 5 391,25 Eur; 2023 m. vasario 2 d. 2022 m. rugsėjo 21 d. 5391,25 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ grąžinta pinigų suma 2 341,71 Eur. Viso skolos suma po Automobilio KASKO draudimo nutraukimo: 14 193,04 Eur. Ieškovė žodžiu ir raštu kelis kartus ragino atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą, taip pat informavo, kad atsakovei neatsiskaičius su ieškove, ieškovė imsis teisinių būdų bei priemonių dėl skolos ir palūkanų išieškojimo. Tačiau iki šio ieškinio pateikimo dienos atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Atsakovės automobilio draudimus neatsiskaitė su ieškove ir piktybiškai vengia atsiskaityti ir ieškinio parengimo dienai yra skolingas 14 193,04 Eur dydžio sumą (b. l. 56-61).

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2024 m. kovo 27 d. preliminariu sprendimu tenkintas ieškovės ieškinys ir priteista iš atsakovės 14 193,04 Eur skola, 1 699,89 Eur palūkanos, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidos, 11,557 procentų metines palūkanas už priteistą 15932,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 239,00 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai (b. l. 66-68).

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2024 m. balandžio 16 d.  gauti atsakovės prieštaravimai dėl ieškinio ir byloje priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodyta, kad ieškovė visiškai nepagrįstai ieškinyje nurodo, kad atsakovė prašė ieškovės sudaryti transporto priemonės Mercedes-Benz, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KASKO transporto priemonių draudimą bei civilinės atsakomybės draudimą. Ieškovė taip pat visiškai nepagrįstai nurodo, kad tariamai atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieškovei ieškovės sumokėtas KASKO transporto priemonių draudimo bei civilinės atsakomybės draudimo įmokas. Ieškovė taip pat visiškai nepagrįstai nurodo, kad neva atsakovė pažeidė savo prisiimtas prievoles, tokios ieškovės nurodomos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių ir teisiškai yra nepagrįstos. Atsakovė neprašė ieškovės apdrausti transporto priemonės Mercedes-Benz, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KASKO transporto priemonių draudimą bei civilinės atsakomybės draudimu, taip pat atsakovė neprisiėmė jokių įsipareigojimų ir neįsipareigojo kompensuoti Ieškovei jokių sumų, taip pat jokių prievolių prieš ieškovę atsakovė nepažeidė, kadangi jokių prievolių Ieškovės atžvilgiu neturėjo ir neturi. Ieškovė dėstydama ieškinyje faktines aplinkybes, nepateikia absoliučiai jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Iš ieškovės su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pridėtos Transporto priemonių draudimo liudijimo matyti, kad minėtos sutarties pagrindu draudėjas yra ieškovė ir naudos gavėjas yra AB „Šiaulių bankas“. Jokių duomenų apie atsakovę aplamai nėra, atsakovė tokios sutarties nėra sudariusi ir jos nei ieškovės, nei ko nors kito, sudaryti nėra įgaliojusi. Tuo labiau sudaryti sutartį AB „Šiaulių bankas“ naudai, kai transporto priemonė buvo įsigyta pačios atsakovės lėšomis ir buvo atsakovės nuosavybė. Atsakovė minėtą transporto priemonę (Mercedes-Benz, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigijo 2022 m. gegužės 5 d. ir iškarto tą pačią dieną užsiregistravo VĮ Registrų centre kaip savo nuosavybę. Šias aplinkybes pagrindžia pridedami rašytiniai įrodymai: 2022 m. gegužės 5 d. UAB „Prime Auto“ už transporto priemonę išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); bei transporto priemonės registracijos pažymėjimas. Tad transporto priemonė nebuvo lizinguojama bei buvo ir yra atsakovės nuosavybė. Atsakovei įsigijus transporto priemonę ji jau turėjo civilinės atsakomybės draudimą, kurį buvo išpirkęs transporto priemonės pardavėjas UAB „Prime Auto“. Atsakovei pradėjus eksploatuoti transporto priemonę, Atsakovė 2022 m. liepos 11 d. su BTA insurance company SE filialu Lietuvoje sudarė privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu, apdraudė transporto priemonę privalomuoju draudimu, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2023 m. liepos 10 d. sumokėdama 289,20 eur draudimo įmoką. Šias aplinkybes pagrindžia pridedamas 2022 m. liepos 11 d. BTA mokėjimo pranešimas, Atsakovės 2022 m. liepos 22 d. atliktas mokėjimas ir įprastinė TPVCAPD sutartis. Atsakovė, transporto priemonės KASKO draudimu nedraudė. Atsakovė domėjosi kokiomis sąlygomis ir už kokią sumą būtų galima apsidrausti transporto priemonę KASKO draudimu, tačiau draudimo įmoka atsakovės netenkino, dėl ko jis nusprendė transporto priemonės KASKO draudimu nedrausti. Atsakovė ieškovės neprašė, kad jis sudarytų KASKO ar privalomojo draudimo sutartį ir tokių įgaliojimų nebuvo suteikusi. Pažymėtina ir tai, kad tokiomis sąlygomis Atsakovė, aplamai net nebūtų sutikusi sudaryti KASKO draudimo sutarties. Kaip matyti iš ieškovės pateikto KASKO draudimo liudijimo, jame nurodyta, kad draudimo apsauga negalioja, jeigu transporto priemonė naudojama trumpalaikei nuomai. Transporto priemonė būtent ir įsigyta trumpalaikei ir/ar ilgalaikiai nuomai. Tad tokiomis sąlygom atsakovė net nebūtų draudusi, nes draudimo apsauga negaliotų. Kas liečia dėl ieškovės pateikto IF civilinės atsakomybės draudimo, tai aplamai net nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų atlikusi mokėjimą pagal jos pateiktą draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikia 2022 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. 351, kad IF draudimui sumokėta 997 Eur suma, paskirtyje nurodant, kad mokėta pagal: (duomenys neskelbtini). Tad minėtu mokėjimo nurodymu Ieškovas yra mokėjęs ne už pateiktą liudijimą, o už kitus draudimo liudijimus (poliusius). Ieškovas teismui pateikia 2022 m. birželio 22 d. mokestinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 21 d. mokestinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. vasario 2 d. mokestinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tokių pranešimų Atsakovė nėra ir niekada nebuvo gavusi. Atsakovė taip pat nėra gavusi ir Ieškovės prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pridėto 2023 m. liepos 18 d. rašto, taip pat iš Ieškovės nėra gavusi ir jokių kitų dokumentų ir/ar informacijos. Gana keistai atrodo, kad pagal Ieškovės pridėtą KASKO draudimo sutartį yra numatyta, kad draudimo įmoka turi būti sumokėta iki 2022 m. birželio 1 d., tačiau minėta įmoka iki minėtos datos, kažkodėl net nebuvo sumokama.         Ieškovė teismui yra pateikusi 2022 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymą, kuriame yra nurodyta kad minėto nurodymo pagrindu yra mokama pagal (duomenys neskelbtini). Taigi minėtu mokėjimo pavedimu, ieškovė mokėjimą atlikusi pagal tris skirtingas prievoles, kurios nėra identifikuotos, dėl ko nustatyti kokia suma sumokėta pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) net nėra jokios galimybės. Lygiai tas pats ir kas liečia 2022 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymą, jame yra išvardinta, kad mokama pagal 5 skirtingas prievoles, kurios nėra identifikuotos, dėl ko nustatyti kokia suma sumokėta pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nėra galimybės. Pagal Ieškovės pateiktus mokėjimo nurodymus, bendra suma sudaro 12 560,08 Eur. Kaip jau minėta į minėtą sumą įeina ir Ieškovės prievolių vykdymas pagal kitas prievoles, tad kiek šioje sumoje sudaro Ieškovės reikalavimas ne tik kad neaišku, tačiau Ieškovė teigia, kad yra sumokėjusi 16 523,75 Eur sumą, iš jos 2330,71 Eur jai yra grąžinta, dėl ko pasak Ieškovės reikalavimo suma sudaro 14 193,04 Eur, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Taigi, atsakovė neprašė ieškovės apdrausti transporto priemonės Mercedes-Benz, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KASKO transporto priemonių draudimu ir/ar civilinės atsakomybės draudimu, taip pat atsakovė neprisiėmė jokių įsipareigojimų prieš Ieškovę ir neįsipareigojo kompensuoti Ieškovei jokių sumų, taip pat jokių prievolių prieš ieškovę, atsakovė nepažeidė, kadangi jokių prievolių ieškovės atžvilgiu atsakovė neturėjo ir neturi. Kaip jau minėta, atsakovė neprašė ir neįgaliojo ieškovės sudaryti privalomojo draudimo ir/ar KASKO draudimo sutarties ir nė vienos iš ieškovės pateiktos sutarties nesudarė, tokio sąlygoms nepritarė, su jomis nesutiko ir jokių įsipareigojimų neprisiėmė. Jokios draudimo sąlygos su atsakove nebuvo derinamos ir nebuvo suderintos. Atsakovė neišreiškė savo valios ir sutikimo dėl ieškovės nurodomų sutarčių sudarymo, atsakovė neišreiškė savo valios ir/ar sutikimo su nurodytų draudimo sutarčių sąlygomis ir neprisiėmė jokių prievolių ir/ar įsipareigojimų. Vien tai, kad gal būt galimai ieškovė savo rizika ir savo sąskaita sudarė KASKO draudimo sutartį AB Šiaulių bankas naudai ir/ar privalomojo draudimo sutartį, nesukuria ir negali sukurti jokių įsipareigojimų atsakovei. Kiekvienas subjektas laisvai bei savo nuožiūra sprendžia tiek dėl atitinkamų įgalinimų kitai šaliai suteikimo, tiek dėl atitinkamo sandorio sudarymo (sudaryti sandorį ar ne), tiek ir dėl atitinkamų prievolių prisiėmimo. Šiuo atveju, kaip jau minėta, atsakovė neįgaliojo ieškovės sudaryti draudimo sutarties ir/ar veikti atsakovės vardu, ir/ar veikti kito asmens (AB Šiaulių bankas) naudai, atsakovė nesudarė jokios sutarties ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų (prievolių) ieškovės atžvilgiu. Taip pat kaip jau minėta KASKO sutartis net nebuvo sudaryta atsakovės naudai, o sudaryta kito asmens naudai. Atsakovė nuo pat įsigijimo dienos iki šios dienos transporto priemonės KASKO draudimu nebuvo ir nėra draudusi. KASKO draudimas yra laisvanoriškas ir pats subjektas sprendžia ar jis nori sudaryti tokio pobūdžio draudimo sutartį ar ne. Atsakovės valia buvo tokios sutarties nesudaryti ir ji tokios sutarties nebuvo ir nėra sudariusi.  Pažymėtina ir tai, kad per šį laikotarpį transporto priemonė turėjo įvykių, tačiau atsakovė niekada nesikreipė nei į ieškovę, nei į draudimo bendrovę dėl išmokos, kadangi KASKO draudimo sutarties nebuvo sudariusi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus ir argumentus atsakovė prašo 2024 m. kovo 27 d. preliminarų Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą šioje byloje panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą; Atsakovės naudai priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 71-73).

Papildomai teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad su ieškiniu ir priimtu preliminariu sprendimu nesutinka. Ieškinys yra nepagrįstas, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir ieškinys turėtų būti atmestas. Papildomai nurodė, kad visų pirma ieškovas pats pasirinko vesti procesą pagal dokumentinį procesą, grįsti savo reikalavimą rašytiniais įrodymais, tai reiškia, kad ieškovė įsipareigojo pateikti tik rašytinių įrodymų, kad teismas galėtų padaryti išvadą, kad ieškinį ieškovė pagrindė. Nors ieškovas ir bandė samprotaut, kad neva atsakovės finansinė padėtis ne tokia, tačiau teismas turi vertinti faktinius įrodymus.  Faktiniai įrodymai byloje patvirtina, kad šio automobilio savininkas yra atsakovas nuo 2022 m. gegužės 5 d., visą sumą savo lėšomis yra sumokėjęs atsakovas. Byloje ieškovas reiškia reikalavimą, kad jam būtų sumokėtos draudimo įmokos, tai natūralu, kad ieškovė nurodo, kad jai nebuvo jokio intereso drausti minėto automobilio, tačiau tarpininkas arba draudimo brokeris sudarydamas draudimo sutartį su bendrove natūralu, kad gauna iš draudimo bendrovės atitinkamą mokestį už sudarytą draudimo sutartį. Dėl to kalbėt, kad neva neturėjo kažkokio intereso apdrausti automobilį bėra teisinga. Paspėliojimas, kad šitoje vietoje ieškovas siekdamas gauti tokį mokestį ir sudarė būtent šią draudimo sutartį, tikėdamasis kad neva atsakovas sutiks kompensuoti draudimo įmokas, tačiau faktinės aplinkybės yra tokios jog atsakovas iš tikrųjų domėjosi ar yra galimybė apdrausti tokią transporto priemonę, kokios sąlygos, tačiau kadangi sąlygos netenkino, būtent draudimo įmokų tai atsakovas transporto priemonės ir nedraudė visus du metus. Kalbant apie šią draudimo sutartį atsakovė sužinojo tik prasidėjus procesui. Iki tol atsakovė net nežinojo, kad jo transporto priemonė yra apdrausta KASKO draudimu. Atsakovė draudimo polisuose net nefigūravo. Draudėjas nurodytas UAB RTA grupė, naudos gavėjas Šiaulių bankas. Apie pačią įmonę draudime nėra jokių duomenų. Tai, kad ieškovas sudarė tokią draudimo sutartį tai jis sudarė ne atsakovės naudai o savo naudai, kad matyti draudimo polise. Tai reiškia, kad jei būtų įvykęs kažkoks draudiminis įvykis, draudimo išmokos atsakovė nebūtų gavusi, nes draudimo sutartyje ji nėra nei naudos gavėja nei draudėja. Draudimo įmonė tokiu būdu išmoką išmokėtų arba naudos gavėjui, arba draudėjui, esant naudos gavėjo sutikimui. Šiuo atveju draudimo sutartis nebuvo sudaryta atsakovo naudai. Tokiomis sąlygom, kokios nurodytos draudimo sutartyje atsakovė net nebūtų draudusi, nes viena iš sąlygų yra ta, kad draudimas negalioja automobiliui esant trumpalaikei nuomai. Būtent šis automobilis yra pirktas trumpalaikei nuomai ir būtent konkrečiai šis automobilis yra nuomojamas ypatingoms progoms, renginiams. Tai taip išeitų, kad yra sudaroma KASKO draudimo sutartis, įmokos mokamos, tačiau atsitikus įvykiui išmokos gautų. Tai koks tikslas mokėti 20000 Eur sumos draudimo išmoką, jei atsitikus įvykiui išmokos negausi, nes tai yra nedraudiminis įvykis. Tai, kad ieškovė kažkodėl tai nusprendė sudaryti draudimo sutartį tikėjosi gauti išdraudimo tam tikrą mokestį už sutarties sudarymą, todėl šioje situacijoje nesąžiningai elgiasi ieškovė. Draudimo sutartis buvo sudaryta ieškovei siekiant lizinguotis automobilį, kadangi ieškovas nurodė, kad ketino sudaryti šio automobilio lizingo sutartį su jo paties pasirinkta lizingo kompanija, kuri paprašė ieškovę pateikti draudimo polisą, kad galėtų įvertinti . šiuo atveju jokių teisinių santykių nei su ieškovės nurodyta lizingo bendrove nei su kitom lizingo bendrovėm atsakovas neturėjo jokių santykių ir įsipareigojimų. Šiuo atveju pati ieškovė prisiėmė įsipareigojimus ketindamas sudaryti lizingo sutartį, kuomet buvo parašyta lizingo bendrovės turėti KASKO draudimą. Prieš nusprendžiant suteikti lizingą ar ne tai yra tų dviejų subjektų reikalas, kokias sąlygas susitarė, kadangi šiame susitarime atsakovas tikrai nefigūravo ir jokių sąlygų nesitarė. Kaistai atrodo situacija kai sprendžiant ar suteikt lizingą ar ne pirmiausia paprašoma apdrausti automobilį. Paprastai būna sąlygos, kad taip lizingą, paskolą galima suteikti tokiomis sąlygom – apdrausk, įkeisk ir pan. neįvykdei sąlygos, paskolos arba lizingo negauni. Kaistai atrodo ši situacija, kai pirma pasakyta apdrausk automobilį o mes pusė metų svarstysim, o galiausia neduosim lizingo. Tai yra paties ieškovės pasirinkimo reikalas su kuo jis nori sudaryti lizingo sutartis, su kuo jis nori bendradarbiauti ir tai atsakovės visiškai nesaisto, todėl ieškovės reikalavimas priteisti įmokas, kurias ieškovė pati prisiėmė sudarydama sutartį savo lizingui. Ieškovė yra verslininkė, profesionalė, verčiasi komercini, ūkine veikla, todėl yra natūralu, kad prisiima tam tikrą riziką. Ieškovė ketino iš atsakovės įsigyti automobilį ir jį lizinguotis, o tai yra rizika, verslo sandoris iš kurio ieškovė siekė galimai gauti pajamas ir per šio automobilio nuomą. Tos sąlygos, kurias ieškovė derino su kitais verslo partneriais siekdamas uždirbti savo pajamas yra ieškovės rizika. Kaip jau minėta, nei vieno byloje esančio mokestinio pranešimo, nei transporto priemonės draudimo liudijimo atsakovė nėra gavusi. Ieškovė nėra pagrindusi byloje jokiais rašytiniais įrodymais apie tai, kad atsakovė šiuos pranešimus ir draudimo polisus yra gavusi. Nors iš pašto galėjo gauti tokį įrodymą, kad dokumentai buvo atsakovei įteikti, tačiau to nepadarė. Šiai dienai, esant technologiniam laikotarpiui keistai atrodo, kad dokumentai nebuvo siųsti elektroniniu paštu, kas yra daug efektyviau ir greičiau. Darytina išvada, kad dokumentai atsakovei net nebuvo siųsti. Kaip jau minėta ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymus, kad atsakovei šie dokumentai buvo siųsti, o teismas vertina byloje esančius įrodymus, kurių šiuo atveju byloje nėra. Todėl ieškovė neįrodė, kad derino su atsakove sąlygas, nėra byloje duomenų, kad atsakovas būtų prašęs sudaryti būtent tokią draudimo sutartį. Į bylą yra pateikta atsakovės vardu sudaryta privalomojo draudimo sutartis. Keistai atrodo situacija, kai atsakovė yra sudariusi privalomojo draudimo sutartį, tačiau dar kartą prašo ieškovės sudaryti privalomą draudimo sutartį. Natūralu, kad atsakovę neprašė ieškovės apdrausti automobilio, nes pati jį apsidraudė. Nėra jokios logikos mokėti dar už vieną draudimą, kai automobilis jau apdraustas. Be to, ieškovė įrodinėdama aplinkybę, kad sumokėjo draudimo įmokas yra pateikęs tam tikrus duomenis. Tačiau pavedimuose nėra nurodyta jokių duomenų už ką sumokėta. Mokėjimo pavedime nurodyti visai kiti numeriai, jame nėra jokio numerio, kuris būtų susietas su „if“ draudimo polise nurodytu numeriu. Kyla klausimas pagal ką teismas turėtų padaryti išvadą už ką sumokėtas draudimas. Tokia pati situacija yra ir su KASKO draudimo įmokomis. Yra nurodyta eilė numerių, tačiau nėra jokios detalizacijos kiek yra sumokėta už vieną ar kitą polisą. Todėl negalima daryti išvados, kad pagal tokį ir tokį polisą yra sumokėta tam tikra konkreti suma. Identifikuoti kiek sumokėta už tam tikrą polisą neina. Ieškovė taip pat kalba, kad draudimo kompanija jam grąžino 2341,71 Eur, tačiau vėl jokių rašytinių įrodymų neturi, todėl vėl gaunasi, kad teismas turėtų pasikliauti ieškovo pasisakymais nesant rašytinių įrodymų. Jokio tiesioginio bendravimo, prašymo apdrausti transporto priemonę su pačiu ieškovu nebuvo. Ieškovė yra uždaroji akcinė bendrovė, kuo ji užsiima nežino. Atsakovė į ieškovę kreipėsi per pažįstamą asmenį, kurio paprašė pasidomėti, kas galėtų sudaryti draudimą. Tačiau tiesioginio bendravimo su atsakove nebuvo. Kiek jam žinoma atsakovės direktorius tiesiogiai su ieškovu nebendravo. 2022 m. rugpjūčio 18 d. į bylą pateikta transporto priemonės nuomos sutartis, kurią pasirašė ieškovės atstovas M. M. ir atsakovės atstovas V. P. parodo, kad ši sutartis parodo tikslą, ketinimus  pirkti ieškovė, o vėliau šį automobilį atsakovė būtų nuomavusi. Atsakovė turėjo tikslų parduoti transporto priemonę, tam kad galėtų už tas lėšas vėliau įsigyti kitų automobilių. Automobilį atsakovė pirko už savo pinigus, tačiau jau daug vėliau buvo domėjimasis šį automobilį parduoti ir jį nuomotis. Automobilį buvo tikslas parduoti ir vėliau nuomotis, o ne lizinguotis. Bendravimas su ieškove vyko per atsakovės pažįstamą T. L., kuris matomai kažkokius kontaktus su ieškove palaikė. Jokios pretenzijos atsakovas nėra gavęs. Transporto priemonė Mercedez atsakovo įsigyta už savo lėšas ir registruota Lietuvoje 2022 m. gegužės 5 d. šią transporto priemonę buvo planuota parduoti, bet nebūtinai ieškovei, buvo svarstomi įvairūs variantai. Su T. L. buvo tik žodinis pokalbis. Dėl transporto priemonės pardavimo ieškovei pats atsakovės savininkas su ieškovės atstovais nebendravo. Nuomos sutartis buvo sudaryta galbūt tuo tikslu, kad atsakovei buvo pasakyta, kadangi ieškovė ketina lizinguotis, jam buvo reikalinga pateikti duomenis, kad ji turi klientą ir galės nuomot t.y. pagrindimą, kad lizingui mokėt turės pajamų už nuomą. Buvo tikslas automobilį parduot, jį nuomotis, už tai gaut lėšas, pirkt kitą automobilį. Tačiau joks sandori neįvyko. O ką ieškovė derino dėl lizingo yra grynai jų reikalas. Atsakovė su lizingo bendrovėm nebendravo, jokių sąlygų nederino. Atsakovei nebuvo žinoma, kad ieškovė apdraudė jo transporto priemonę tiek civiliniu tiek KASKO draudimo. Tuo labiau, kad atsakovė pati apsidraudė privalomuoju draudimu automobilį, jei būtų žinojusi, kad automobilis jau apdraustas antrą kartą nebūtų draudusi. Į bylą šis įrodymas pateiktas. Atsižvelgiant į tai prašo ieškovės ieškinio netenkinti, preliminarų teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas (2024 m. birželio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo  6 min. 54 sek. – 6 min. 57 sek., 33.26 min. – 1 val. 4 min. 40 sek., 1 val. 7 min. 49 sek. - 1 val. 15 min. 46 sek.).

2024 m. gegužės 7 d. gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovės prieštaravimus, kuriuose nurodyta, kad atsakovė neteisingai nurodo, kad ji tik domėjosi kokiomis sąlygomis ir už kokią sumą būtų galima apsidrausti automobilį KASKO draudimu. Ginčo atveju yra visiškai priešingai, kadangi atsakovei KASKO draudimas buvo būtinas, kad automobilis galėtų būti lizingo sutarties objektas. Ieškovė pažymi, kad po nepagristų atsakovės prieštaravimų pateikimo ir neteisingų juose nurodomo aplinkybių, ji kreipėsi į buvusį potencialų Automobilio lizingo davėją, kad šis pateiktų paaiškinimą dėl automobilio lizingo. Gavus paaiškinimą matyti, kad atsakovei KASKO draudimas buvo būtinas, kad galėtų būti gautas automobilio lizingas ir kad jo gavimo klausimas būtų svarstomas lizingo įmonės valdyboje. Be to, ieškovė sutikrinusi ir visus dokumentus, kurie buvo teikiami lizingo bendrovei ir (ar) buvo gauti iš atsakovės po to, kai atsakovei netiko pradinis pasiūlymas dėl galimų lizingo sąlygų, rado ir atsakovės pasirašytą automobilio nuomos sutartį, kuri buvo pateikta ieškovei. Ši sutartis aiškiai numato, kad tuo atveju, jeigu lizingo sutartis būtų buvusi sudaryta ieškovės vardu, bet atsakovės interesais ir atsakovei nuomojant automobilį, tai atsakovė turėjo ieškovei kompensuoti visas su automobiliu susijusias išlaidas. Ieškovės įsitikinimu, aptartos aplinkybės ir pateikti įrodymai aiškiai patvirtina, kad šiuo metu atsakovė tiesiog nepagrįstai vengia apmokėti draudimo išlaidas, kurias ieškovė patyrė dėl atsakovės, ir nepagrįstai vengia vykdyti savo prievoles. Aptartos aplinkybės, taip pat aiškiai patvirtina irtai, kad visiškai priešingai, nei teigia atsakovė, tai ieškovė savo rizika ir savo sąskaita nesudarė KASKO draudimo sutarties ir automobilio civilinės atsakomybės sutarties, o tai darė išimtinai prašant atsakovei ir atsakovės interesais. Šiuo atveju būtų visiškai nelogiška, kad ieškovė pati susigalvotų drausti automobilį, kai juo nesinaudoja ir kai niekas jos to neprašo. Pateiktuose prieštaravimuose atsakovė nurodo, kad atsakovė neprašė ir neįgaliojo ieškovės sudaryti privalomojo draudimo ir/ar KASKO draudimo sutarties ir nė vienos iš ieškovės pateiktos sutarties nesudarė, tokioms sąlygoms nepritarė, su jomis nesutiko ir jokių įsipareigojimų neprisiėmė, todėl atsakovei nekyla pareiga sumokėti pinigines sumas ieškovei. Ginčo atveju ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad kiek jai yra žinoma, tai priešingai nei nurodo atsakovė, tai automobilis iš UAB „Prime Auto“ turėjo atsakovės būti įsigytas ne nuosavybės teise, o pagal lizingo sutartį ir tai nebuvo padaryta tik dėl to, kad nei atsakovė, nei UAB „Prime Auto“ negalėjo sudaryti KASKO draudimo sutarties, todėl atsakovė ir kreipėsi pagalbos į ieškovę, kad ieškovė padėtų sudaryti ir KASKO draudimo sutartį ir gal būt galėtų padėti sudaryti automobilio lizingo sutartį atsakovei palankesnėmis sąlygomis, ką Ieškovė ir padarė atsakovės naudai ir įvykdė savo įsipareigojimus, kurių prašė atsakovė, tiesiog šiuo metu dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių atsakovė siekia išvengti savo prievolių prieš ieškovę vykdymo. Be to, minėtas atsakovės argumentas yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad pati atsakovė prieštarauji pati sau. Šiuo atveju ieškovei yra visiškai nesupranta, kaip atsakovės veiksmai, kai ji vienok sako, kad domėjosi KASKO draudimu, tačiau vėliau teigia, kad nieko neprašė ieškovės koreliuoja tarpusavyje. Taigi, kad tokie atsakovės teiginiai ir pačios atsakovės atliekami veiksmai suponuoja tai, kad atsakovė savo pačios nesąžiningais veiksmais siekia išvengti skolos mokėjimo ieškovei, todėl atsakovės kaip nesąžiningo asmens teisės negali būti ginamos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta matyti, kad atsakovės teiginiai, kurie neva suponuoja tai, kad ji neprivalo atsiskaityti su ieškove yra visiškai nepagrįsti, todėl yra atmestini, o ieškovės prašomos priteisti piniginės sumos yra priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai. Be to, šiuo ginčo atveju akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų prašiusi, kad ieškovė apdraustų automobilį, tai atsakovė nebūtų po kelių mėnesių pasirašiusi kartu su šiuo atsiliepimu pateikiamų dokumentų, kurie susiję su automobiliu ir lizingo šiam automobiliui gavimu. Taigi atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi kompensuoti ieškovei visų |mokų, kurios yra susijusios su automobiliu, atsakovės prieštaravimuose išdėstyti argumentai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, o taip pat tokie atsakovės prieštaravimuose pateikiami argumentai laikytini tik deklaratyviais teiginiais, kuriuos naudojant atsakovė siekia išvengti atsiskaitymo su ieškove. Šios bylos kontekste nurodytos procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo taisyklės reiškia tai, kad yra privalu konstatuoti, kas labiau tikėtina, ar Ieškovo, ar atsakovės įrodinėjami faktai labiau buvo. Remiantis tokia įrodymų vertinimo teisine logika, konstatavus, kad atsakovė neįrodė, kad su ieškove neprivalo atsiskaityti už jos automobilio draudimą, o byloje esant priešingiems įrodymams, darytina išvada, kad akivaizdu, jog yra labiau tikėtina, jog ieškovės įrodinėjamas faktas, kad atsakovė privalo sumokėti Ieškovui pinigines sumas už automobilio draudimus, buvo. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovės nurodomi teiginiai dėl atsiskaitymo už automobilio draudimus nebuvimo privalo būti atmestini kaip visiškai nepagrįsti (b. l. 79-82).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė preliminarų sprendimą paikti nepakeistą. Papildomai nurodė, kad Atsakovė t.y. įmonė įsteigta 2022 m. kovo mėnesį po poros mėnesių pirko išskirtai prabangią transporto priemonę Mercedes Benz, kurios kaina 450000 Eur. Tai ypač prabangus automobilis ypač įmonei įsteigtai tik prieš kelis mėnesius. Įmonė planavo šį automobilį lizinguotis. Tokiai transporto priemonei lizinguotis yra reikalingas KASKO draudimas. Tokia įmonė, kuri įsteigta tik prieš pora mėnesių apskritai negalėjo gauti nė lizingo tokiai transporto priemonei įsigyti nei KASKO draudimo, todėl atsakovė kreipėsi į ieškovę UAB „RTA grupę“, kuri veikia jau ne vienerius metus, jos generuojamos pajamos ir pelnas kelis metus iš eilės viršija pora milijonų eurų, stabilios finansinės padėties, pati turinti ir lizinguojanti ne vieną transporto priemonę. Atsakovė prašė sudaryti transporto priemonės lizingavimo sutartį, kadangi ieškovė turi pati ne vieną lizinguojamą automobilį, dirba su brokeriais, gali gauti geresnes draudimo sąlygas. Ieškovė padėti sutiko, tai būtent ieškovės pagalba buvo sudaryta kasko draudimo sutartis atitinkamai ir sutiko padėti lizinguojant automobilį, buvo ieškoma įvairių variantų. Į bylą yra pateikti atsakymai iš įmonės FINPRO, kur taip pat siūlo įvairius finansavimo variantus, kad buvo svarstyti keli variantai. Kadangi atsakovė UAB 5P Holding buvo įsteigta nesenai ir jai buvo sunku gauti lizingą buvo svarstyta, kad ieškovė ima lizingą, o atsakovei duoda naudotis automobiliu aptartomis sąlygomis. 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės. Byloje yra daug įrodymų, visų pirma FINPRO pateiktas paaiškinimas kaip vyko bendravimas dėl lizingo, kur nurodyta, kad tokia transporto priemonė privalėjo būti apdrausta KASKO draudimu, kad apskritai būtų galima sudaryti lizingo pirkimą, nurodyta visa ta situacija, kad ieškovė tokiu atveju būtų lizingo gavėja. Taip pat į bylą yra pateikti FINPRO grafikai, kaip planuojama lizingo įmokas išdėstyti. Kaip matyti FINPRO pasiūlymai buvo tiek 2022 m. liepos mėn. tiek 2023 m. sausio mėn., kas įrodo, kad tas bendravimas tarp ieškovės ir atsakovės ieškant sprendimų dėl finansavimo, atitinkamos transporto priemonės lizingo, vyko. 2022 metų vasarą gegužės mėnesį prasidėjo planavimas įsigyti transporto priemonę. Į bylą taip pat yra pateikti draudimai, tai civilinės atsakomybės draudimas, kurį sudarė 2022 m. birželio 1 d. ieškovė dėl atsakovės transporto priemonės ir sumokėjo 350 Eur už šį draudimą, taip pat KASKO draudimo liudijimas, iš jo matyti, kad KASKO bendra įmoka turėjo sudaryti virš 21000 Eur ir buvo išdalinta keturiais mokėjimais. Tris mokėjimus ieškovė iš jų atliko, paskutinis mokėjimas atliktas 2023 m. pradžioje, toliau kadangi atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų kompensuoti ieškovei visas šitas išmokas KASKO draudimas buvo nutrauktas ir daugiau nebetęsiamas. Taigi visuma byloje pateiktų įrodymų patvirtina, kad vyko tarp ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimas, būtent, kad atsakovė kreipėsi dėl paslaugų suteikimo t.y. pagalbos apdraudžiant transporto priemonę ir sudarant lizingo sutartį. Deja, rašytinio susitarimo tarp šalių nebuvo, dėl ko dabar yra ta situacija, kad ieškovė kreipiasi į teismą, teikia visus turimus įrodymus ir įrodinėja tarp šalių egzistavusius santykius, kuriuos atsakovė nesąžiningai neigia. Jei pasižiūrėtume atsakovės poziciją, ji šioje byloje yra visiškai nelogiška, atsakovė teigia, kad ji nė neprašė ieškovės apdrausti transporto priemonės nei civiliniu draudimu nei KASKO draudimu. Tai tada kyla klausimas kam ieškovė draudė ir mokėjo tiek draudimo įmokų. Ieškovė neturėjo jokio intereso pati, savo naudai drausti svetimą transporto priemonę. To tikrai ieškovė nebūtų dariusi jei nebūtų susiklostę tokie santykiai su atsakove. Atsakovė taip pat ginčija transporto priemonės draudimo liudijime nurodytą naudos gavėją. Ji teigia kad gavėjas yra ne Šiaulių bankas. Čia vėl gi atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes jai viskas buvo puikiai žinoma ir jos interesais visi veiksmai buvo atliekami. Ir Šiaulių bankas buvo svarstytas kaip lizingo davėjas ir tiek FINPRO svarstė įvairius variantus, kur suteikti finansavimą šios transporto priemonės įsigijimui. Ji taip pat turi santykius su Šiaulių banku, todėl naudos gavėjas ir nurodytas AB Šiaulių Bankas. Kad draudėjas yra UAB RTA grupė logiškai paaiškinama, nes ir buvo planuota, kad ieškovė įsigys automobilį ir lizingo sutartyse ji bus nurodyta. Koki duomenys bus nurodyti sutartyse, atsakovei buvo puikiai žinoma, tačiau šiai dienai yra nesąžiningai neigimai interpretuojama ir siekiama vykdyti išvengti pareigos prisiimtus įsipareigojimus. Taigi ieškovė yra sumokėjusi tiek civilinės atsakomybės tiek KASKO draudimo įmokas už atsakovei priklausančią transporto priemonę, atsakovės prašymu. Atsakovė buvo įsipareigojusi šias sumas ieškovei kompensuoti. Nurodo, kad tiesiogiai iš ieškovo pusės su atsakove bendravo pats direktorius Michailas, tiek teisininkas, kuris teikė teisines paslaugas. Iš atsakovo pusės bendravo su pačiu direktoriumi ir M. P.. Bendravimas vyko ir telefonu, elektroniniu paštu, susirašinėjimo programėle. Atsakovei 2022 m. birželio 22 d. mokestinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas paprastu paštu ir įkeltas į programėlę. Kiti pranešimai buvo siųsti paprastu paštu ir tikėtina, kad buvo įkelti į susirašinėjimo programėlę. Elektroniniu paštu siųsta nebuvo. Tačiau tam įrodymų neturi, nes nesitikėjo, kad čia bus teisminė situacija. Atsakovui draudimo liudijimai buvo pateikti susirašinėjimo programėle ir galimai paštu. Tačiau įrodymų pateikti taip pat negali. Pačios transporto priemonės pačiai iškovei nereikėjo, jos reikėjo atsakovei, todėl atsakovė susirado ieškovės bendrovę, kad galėtų automobilį lizinguoti. Įsisteigusi įmonė nelabai sau gali leisti lizinguoti 450000 Eur vertės automobilį. Atsakovei reikėjo ieškovės pagalbos. Buvo svarsto visokie variantai. Greičiausia automobilį būtų pirkęs lizingas, buvo ieškoma variantų, kad lizingo bendrovė įsigytų šią transporto priemonę, tada lizinguotų ieškovui, kuri yra patikima sudaryti lizingo sutartis ir tada būtų nuomavusi automobilį atsakovei. Buvo svarstoma visokie variantai, tačiau atsakovei jie netiko. Paskui jau lizingo bendrovės nebenorėjo teikti lizingo ir bendradarbiauti. Greičiausia lizingo sutartį butų sudariusi ieškovė, nes atsakovė nebuvo tam tinkama. If draudimo polise matyti, kad ieškovė yra sumokėjusi 350 Eur draudimo įmoką už civilinį draudimą, KASKO draudimas buvo sumokėtas trimis pavedimais. Draudimo polisas atsakovei buvo siųstas, dėl draudimo sąlygų prieštaravimų nebuvo. Tačiau įrodymų, kad draudimo polisas buvo siųstas neturi. Šalių bendradarbiavimas dar tęsėsi pusė metų po draudimo poliso siuntimo. Automobilis draustas nebūtų, jei nebūtų derinama dėl automobilio lizingavimo. Labai daug dalykų buvo derinta žodžiu. Transporto priemonės nuomos sutartyje yra nurodyta, kad atsakovė turės kompensuoti visas išlaidas patirtas ir draudimo. Tokia sutartis buvo planuota, tačiau lizingo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau tai atspindi ką šalys planavo. Tam kad lizingo bendrovė svarstytų suteikti lizingą, transporto priemonė privalėjo būti apdrausta KASKO draudimu. Akivaizdu kad atsakovė norėjo automobilį lizinguotis, nes kaina automobilio labai didelė, o bendrovei veikiančiai tik pora mėnesių tokia suma yra per didelė, todėl mano, kad automobilio nusipirkimui atsakovė pinigų pasiskolino ir dėl to jai buvo reikalingas lizingas. Atsakovė prieš bandydamas automobilį lizinguotis jau buvo įsigijusi minėtą automobilį ir tik po to bandė jį lizinguotis. Nuo 2022 m. gegužės mėnesio transporto priemonė priklausė atsakovei.  Todėl prašo teismo palikti galioti teisingai priimtą preliminarų sprendimą, kuriuo buvo priteista iš atsakovės ieškovės naudai 14193,04 Eur skolą, kuri susidarė už ieškovei sumokėtą draudimą už atsakovės automobilį. Taip pat teismas pagrįstai priteisė palūkanas1699,89 Eur, jos paskaičiuotos remiantis mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymu, būtent tokio dydžio skaičiuojant tais terminais kada buvo išsiųsti pranešimai atsakovei dėl sumų kompensavimo, ji iki šiol elgėsi nesąžiningai ir sumų nekompensavo. Taip pat teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas, bei žyminio mokesčio kompensavimą. Mano kad preliminarus teismo sprendimas yra pagrįstas ir jį pakeisti ar panaikinti nėra jokio pagrindo, todėl prašo  preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.  (2024 m. birželio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 06.44 min. – 06.52, 07.01- 33 min. 23sek., 1 val. 6 min. 34 sek. – 1 val. 7 min. 48 sek.).  

Preliminarus sprendimas panaikintas ir ieškinys atmestinas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 430 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; preliminarų sprendimą pakeisti.

Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Nustatyta, kad ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovė paaiškino, kad ieškovė prašant atsakovei buvo apdraudusi atsakovei priklausančią transporto priemonę Mercedes - Benz, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) KASKO transporto priemonių draudimu bei civilinės atsakomybės draudimu, kadangi pačiai atsakovei joks Lietuvoje veikiantis draudimas nesutiko drausti transporto priemonės KASKO transporto priemonių draudimu. Ieškovei apdraudus automobilį KASKO transporto priemonių draudimu ir civilinės atsakomybės draudimais ir atsakovei įsipareigojus ieškovei kompensuoti ieškovo sumokėtas KASKO transporto priemonių draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo įmokas, ieškovė sumokėjo įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmoką, o taip pat ieškovė mokėjo ir einamąsias KASKO draudimo įmokas už atsakovės automobilį iki tol, kol atsakovei nekompensuojant ieškovo sumokamų KASKO draudimo įmokų, KASKO draudimas AB „Lietuvos draudimas“ iniciatyva buvo nutrauktas.

Ieškovė atliko šiuos nurodytus mokėjimus atsakovės naudai už atsakovės automobilį ir gavo vieną grąžinimą iš AB „Lietuvos draudimas“ nutraukus automobilio KASKO draudimo sutartį: 2022 m. birželio 22 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas 350,00 Eur; 2022 m. birželio 22 d. Transporto priemonės KASKO draudimo įmoka 5 391,25 Eur; 2022 m. rugsėjo 21 d. Transporto priemonės KASKO draudimo įmoka 5 391,25 Eur; 2023 m. vasario 2 d. 2022 m. rugsėjo 21 d. 5391,25 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ grąžinta pinigų suma 2 341,71 Eur. Viso skolos suma po Automobilio KASKO draudimo nutraukimo: 14 193,04 Eur.

Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodydama, kad ieškovė visiškai nepagrįstai ieškinyje nurodo, kad atsakovė prašė  ieškovės sudaryti transporto priemonės Mercedes-Benz, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KASKO transporto priemonių draudimą bei civilinės atsakomybės draudimą. Ieškovė taip pat visiškai nepagrįstai nurodo, kad tariamai atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieškovei ieškovės sumokėtas KASKO transporto priemonių draudimo bei civilinės atsakomybės draudimo įmokas. Ieškovė taip pat visiškai nepagrįstai nurodo, kad neva atsakovė pažeidė savo prisiimtas prievoles, tokios ieškovės nurodomos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių ir teisiškai yra nepagrįstos. Atsakovė neprašė ieškovės apdrausti transporto priemonės Mercedes-Benz, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KASKO transporto priemonių draudimą bei civilinės atsakomybės draudimu, taip pat atsakovė neprisiėmė jokių įsipareigojimų ir neįsipareigojo kompensuoti ieškovei jokių sumų, taip pat jokių prievolių prieš ieškovę atsakovė nepažeidė, kadangi jokių prievolių ieškovės atžvilgiu neturėjo ir neturi.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo šioje byloje teismas pagal CPK 185 straipsnyje įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais ( CPK 3 straipsnio 7dalis).Teismas įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas gali konstatuoti apie tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ieškovė privalo įrodyti jo reikalavimo pagrįstumą, t.y. privalo įrodyti, kad atsakovė pagrįstai nesumokėjo ieškovei pateiktų mokestinių pranešimų dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokos ir KASKO draudimo įmokų.

Ieškovė nurodo, kad ieškovė prašant atsakovei buvo apdraudusi atsakovei priklausančią transporto priemonę Mercedes - Benz, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) KASKO transporto priemonių draudimu bei civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovės turimomis žiniomis, atsakovė siekė lizinguoti automobilį, o tam atsakovei buvo būtinas KASKO transporto priemonių draudimas, kaip būtinojo sąlyga sudaryti lizingo sutartį.

CPK 6.716 straipsnio 1 dalis numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Atsakovė savo prieštaravimuose nurodė, bei jos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė neprašė ieškovės apdrausti transporto priemonės Mercedes-Benz, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie šią draudimo sutartį atsakovė sužinojo tik prasidėjus procesui. Iki tol atsakovė net nežinojo, kad jo transporto priemonė yra apdrausta KASKO draudimu. Atsakovė nurodė, kad neginčija fakto, kad  atsakovė planavo ieškovei parduoti savo automobilį, kad ieškovė galėtų jį lizinguotis, o atsakovė galėtų jį iš jos nuomotis, tačiau dėl to buvo tik derinamasi, jokių konkrečių sąlygų aptarta nebuvo. 

  Pasak atsakovės draudimo sutartis buvo sudaryta ieškovei siekiant lizinguotis automobilį, kadangi ieškovė nurodė, kad ketino sudaryti šio automobilio lizingo sutartį su jo paties pasirinkta lizingo kompanija, kuri paprašė ieškovę pateikti draudimo polisą, kad galėtų įvertinti. Šiuo atveju jokių teisinių santykių nei su ieškovės nurodyta lizingo bendrove nei su kitom lizingo bendrovėm atsakovė neturėjo jokių santykių ir įsipareigojimų. Šiuo atveju pati ieškovė prisiėmė įsipareigojimus ketindamas sudaryti lizingo sutartį, kuomet buvo parašyta lizingo bendrovės turėti KASKO draudimą.

Teismas sutinka su atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kad prieš nusprendžiant suteikti lizingą yra dviejų subjektų reikalas (ieškovo ir lizingo bendrovės), kokias sąlygas susitarė, kadangi šiame susitarime atsakovas tikrai nefigūravo ir jokių sąlygų nesitarė.

Teismas taip pat sutinka ir su atsakovės argumentu, kad ieškovė ketino iš atsakovės įsigyti automobilį ir jį lizinguotis, o tai yra rizika, verslo sandoris iš kurio ieškovė siekė galimai gauti pajamas ir per šio automobilio nuomą. Tos sąlygos, kurias ieškovė derino su kitais verslo partneriais siekdamas uždirbti savo pajamas yra ieškovės rizika.

Ieškovė į bylą yra pateikusi 2022 m. rugpjūčio 18 d. transporto priemonės nuomos sutartį (b. l. 92-92-93). Pasak ieškovės ši sutartis aiškiai numato, kad tuo atveju, jeigu lizingo sutartis būtų buvusi sudaryta ieškovės vardu, bet atsakovės interesais ir atsakovei nuomojant automobilį, tai atsakovė turėjo ieškovei kompensuoti visas su automobiliu susijusias išlaidas. Tačiau atsakovė nurodo, kad į bylą pateikta 2022 m. rugpjūčio 18 d. transporto priemonės nuomos sutartis, kurią pasirašė ieškovės atstovas M. M. ir atsakovės atstovas V. P. parodo, kad ši sutartis parodo tikslą, ketinimus pirkti ieškovei automobilį, o vėliau šį automobilį atsakovė būtų nuomavusi. Atsakovė turėjo tikslų parduoti transporto priemonę, tam kad galėtų už tas lėšas vėliau įsigyti kitų automobilių. Automobilį atsakovė pirko už savo pinigus, tačiau jau daug vėliau buvo domėjimasis šį automobilį parduoti ir jį nuomotis. Automobilį buvo tikslas parduoti ir vėliau nuomotis, o ne lizinguotis.

Ieškovė į bylą yra pateikusi 22022 m. birželio 21 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2022 m. gegužės 4 d. transporto priemonių draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė nurodė, kad šių draudimo liudijimų ji nėra gavusi. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad, atsakovei šie draudimo liudijimai buvo pateikti susirašinėjimo programėle ir galimai paštu. Tačiau įrodymų pateikti taip pat negali.

Taip pat ieškovė į bylą pateikė 2022 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad IF draudimui sumokėta 997,50 Eur suma, paskirtyje nurodant, kad mokėta pagal: (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Tačiau, iš šio mokėjimo nurodymo nėra aišku, kad ieškovė atliko mokėjimą būtent už jos pateiktą draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Galima daryti išvadą, kad  minėtu mokėjimo nurodymu ieškovė yra mokėjusi ne už pateiktą liudijimą, o už kitus draudimo liudijimus (poliusius).

 Be to, ieškovė teismui pateikė 2022 m. birželio 22 d. mokestinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 21 d.  mokestinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. vasario 2 d. mokestinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 11, 12). Ieškovė nurodė, kad ji žodžiu ir raštu kelis kartus ragino atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą, taip pat informavo, kad atsakovei neatsiskaičius su ieškove, ieškovė imsis teisinių būdų bei priemonių dėl skolos ir palūkanų išieškojimo. Tačiau atsakovė nurodė, kad šių pranešimų taip pat niekada nėra gavusi. Šios informacijos pagrįstos rašytiniais įrodymais nėra ir byloje.

Ieškovė teismui taip pat yra pateikusi 2022 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymą, kuriame yra nurodyta kad minėto nurodymo pagrindu yra mokama pagal (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Minėtu mokėjimo pavedimu, ieškovė mokėjimą atlikusi pagal tris skirtingas prievoles, kurios nėra identifikuotos, dėl ko nustatyti kokia suma sumokėta pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokios galimybės. Taip pat ieškovė į bylą yra pateikusi 2022 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymą (b. l. 15),  kuriame yra išvardinta, kad mokama pagal 5 skirtingas prievoles, kurios nėra identifikuotos, dėl ko nustatyti kokia suma sumokėta pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra galimybės.

Pagal ieškovės pateiktus mokėjimo nurodymus, bendra suma sudaro 12 560,08 Eur. Kaip jau minėta į minėtą sumą įeina ir ieškovės prievolių vykdymas pagal kitas prievoles, tad kiek šioje sumoje sudaro ieškovės reikalavimas ne tik kad neaišku, tačiau ieškovė teigia, kad yra sumokėjusi 16 523,75 Eur sumą, iš jos 2330,71 Eur jai yra grąžinta, dėl ko pasak ieškovės reikalavimo suma sudaro 14 193,04 Eur, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų byloje taip pat nėra.

Atsakovė į bylą yra pateikusi įrodymus, kad atsakovė minėtą transporto priemonę (Mercedes-Benz, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigijo 2022 m. gegužės 5 d. ir iškarto tą pačią dieną užsiregistravo VĮ Registrų centre kaip savo nuosavybę (2022 m. gegužės 5 d. UAB „Prime Auto“ už transporto priemonę išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); bei transporto priemonės registracijos pažymėjimas) (b. l. 7577). Atsakovei pradėjus eksploatuoti transporto priemonę, atsakovė 2022 m. liepos 11 d. su BTA insurance company SE filialu Lietuvoje sudarė privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu, apdraudė transporto priemonę privalomuoju draudimu, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2023 m. liepos 10 d. sumokėdama 289,20 Eur draudimo įmoką. ( 2022 m. liepos 11 d. BTA mokėjimo pranešimas, atsakovės 2022 m. liepos 22 d. mokėjimas ir įprastinė TPVCAPD sutartis (b. l. 77). Taigi iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovei įsigijus transporto priemonę ji jau turėjo civilinės atsakomybės draudimą, kurį buvo išpirkęs transporto priemonės pardavėjas UAB „Prime Auto“, todėl atsakovei dar kartą draustis civilinės atsakomybės draudimo nebuvo jokio tikslo.

Kaip jau minėta ieškovė privalėjo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, tačiau ieškovė nepateikė rašytinių įrodymus, kad atsakovei dokumentai buvo siųsti, o teismas vertina byloje esančius įrodymus, kurių šiuo atveju byloje nėra. Pati ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pranešimai buvo siųsti paprastu paštu ir tikėtina, kad buvo įkelti į susirašinėjimo programėlę. Elektroniniu paštu siųsta nebuvo. Tačiau tam įrodymų neturi, nes nesitikėjo, kad čia bus teisminė situacija. Todėl ieškovė neįrodė, kad derino su atsakove sąlygas, nėra byloje duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi sudaryti būtent tokias draudimo sutartis.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė neišreiškė savo valios ir sutikimo dėl ieškovės nurodomų sutarčių sudarymo, atsakovė neišreiškė savo valios ir/ar sutikimo su nurodytų draudimo sutarčių sąlygomis ir neprisiėmė jokių prievolių ir/ar įsipareigojimų, todėl yra pagrindas preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Kadangi ieškinys atmestinas ir pagrindinis reikalavimas netinkintinas, nėra jokio teisinio pagrindo nagrinėti kitus ieškinio reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas visa apimtimi, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai iš atsakovės nepriteistinos.

Atsakovės atstovas pateikė teismui 2024 m. birželio 4 d. klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, kurioje nurodė, jog atsakovė šioje byloje turėjo 1815,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir prašė jas priteisti iš ieškovės ( b. l. 105, 106, 107, 108, 109). Matyti, kad minėtos išlaidos yra detalizuotos kartu su prašymu pateiktose sąskaitose už teisines paslaugas, teismo vertinimu, yra pagrįstos, nėra užaukštintos, yra protingo dydžio. Ieškinį atmetus visa apimtimi, atsakovei UAB 5P Holding“ iš ieškovės  UAB „RTA grupė“ priteistinos visos jos patirtos ir teismui pateiktais dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš ieškovės.

Vadovaudamasis CPK 260, 268, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

n u s p r e n d ė :

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. kovo 27 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4224-831/2024 (buvęs bylos Nr. 2-3424-831/2024) panaikinti.

UAB „RTA grupė“  ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „RTA grupė“, juridinio asmens kodas 156902922 1815,00 Eur  (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų UAB „5P Holding“, juridinio asmens kodas 306030188, naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „RTA grupė“, juridinio asmens kodas 156902922, 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Teisėjas                                                                  Vitalijus Krivičius