PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo J. V. prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2A-491-425/2019 pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50-724/2019 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei I. B. dėl proceso palūkanų priteisimo, išaiškinimo,
n u s t a t ė:
1. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. priėmė nutartį, kuria nutarė Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą bei grąžino ieškovui permokėtą žyminio mokesčio dalį.
2. 2020 m. balandžio 28 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas ieškovo J. V. prašymas išaiškinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį, pasiūlyti apeliantui J. V., kur toliau jam kreiptis dėl aiškios materialiosios teisės normos taikymo klaidos ištaisymo, o būtent apelianto pareikštą reikalavimą priteisti procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2016-06-17 iki šios civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. 2018-02-20 perkvalifikavimą į reikalavimą už šį laikotarpį priteisti kompensuojamąsias palūkanas, taip pat paskirti Panevėžio apygardos teismo 3-jų teisėjų kolegiją civilinėje byloje Nr. e2S-397-755/2020 , į kurios sudėtį įeitų ir teisėjas L. Misiūnas, jog kruopščiai ir atidžiai būtų išnagrinėtas apelianto pateiktas 2020 m. kovo 17 d. atskirasis skundas dėl civilinėje byloje Nr. eA2-80-844/2020 priimtos 2020 m. kovo 10 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo dar ir kitoje byloje, t. y. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų civilinės bylos Nr. 2-348-724/2019 2019 m. kovo 25 d. sprendime nustatytos irgi aiškios materialiosios teisės normos taikymo klaidos, kad atsakovė N. B. savo prievolę apeliantui yra įvykdžiusi tinkamai, nors tikrumoje visos sutartyje nurodytos skolos sutartu laiku ir tvarka ji nėra įvykdžiusi dar iki šiol.
3. Ieškovas nurodo, kad 2020 m. balandžio 28 d. Panevėžio apygardos teismo priimtoje nutartyje yra padaryta aiški materialinės teisės normos taikymo klaida – nepriteistos kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį nuo 2016-06-17 iki ieškinio pateikimo į teismą dienos, t. y. iki 2018-02-19, nors ir buvo apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas dėl proceso palūkanų priteisimo. Apelianto apeliacinis skundas dėl byloje pareikšto savarankiško ieškinio dėl 320,16 Eur proceso palūkanų priteisimo už laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme dienos, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje buvo išnagrinėtas tik kaip apelianto reikalavimas priteisti proceso palūkanas visai už kitą laikotarpį, t. y. jau nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
4. Pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, asmens pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki civilinės bylos iškėlimo dienos yra perkvalifikuojamas į reikalavimą už šį laikotarpį priteisti kompensuojamąsias palūkanas, todėl ir nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovo reikalavimas turėjo būti perkvalifikuotas į reikalavimą už nurodytą laikotarpį priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Nepaisant to, civilinis procesas, atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka bei 2019 m. birželio 20 d. priimta nutartis, atnaujintas nebuvo, o ieškovas nežino, kur gali kreiptis dėl susiklosčiusios situacijos bei apginti savo interesus.
Teismo nutartį atsisakytina išaiškinti
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
6. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-183/2006; Nr. 3K-3-533/2007; Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012).
7. Nagrinėjamu atveju ieškovas J. V. pateiktu prašymu iš esmės prašo priimti naują procesinį sprendimą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje, be kita ko, ieškovo nurodytais argumentais taip pat nebuvo atnaujintas civilinis procesas, bei suteikti teisinę konsultaciją dėl, jo vertinimu, pažeistų teisių gynimo. Tačiau toks ieškovo prašymas neatitinka CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatų ir negali būti tenkinamas.
8. Šiuo atveju Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška, t.y. aiškiai nurodoma, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o ieškovui grąžinamas jo permokėtas žyminis mokestis.
9. Be to, prašomoje išaiškinti nutarties motyvuojamoje dalyje yra išdėstyti argumentai, kuriais remiantis teismas priima konkretų procesinį sprendimą. Kita vertus, pateiktame prašyme ieškovas ir pats nenurodo, jog apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties rezoliucinės dalies formuluotė jam yra neaiški ar netiksli, tačiau prašo iš esmės priimti jam palankų procesinį sprendimą bei civilinę bylą iš esmės išnagrinėti iš naujo. Taigi paties prašymo turinys bei ieškovo dėstomos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas J. V., pateikdamas prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, siekia teismo išdėstytų motyvų bei argumentų pakeitimo bei kito procesinio sprendimo priėmimo, kas, atsižvelgiant į CPK 278 straipsnio nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, neatitiktų šio instituto paskirties ir prieštarautų įtvirtintam reglamentavimui.
10. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis būtų neaiški, dėl ko šį procesinį sprendimą atsisakoma išaiškinti.
11. Papildomai pažymėtina, kad teismai neteikia teisinio pobūdžio konsultacijų, nekonsultuoja, kaip savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus gali ginti suinteresuoti asmenys, kaip elgtis ieškovo nurodytoje situacijoje. Ieškovas šiuo atveju turi teisę pasinaudoti teisinę pagalbą teikiančių subjektų paslaugomis, o, neturėdamas tam pakankamai lėšų, naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba.
12. Kartu pabrėžtina, kad pateiktame prašyme dėl teismo sprendimo išaiškinimo išdėstyti reikalavimas bei argumentai dėl kitų Panevėžio apygardos teisme bei Utenos apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų ar jų nagrinėjimo aplinkybių nėra ir negali būti susiję su teismo sprendimo išaiškinimu šioje civilinėje byloje ir neatitinka teismo sprendimo išaiškinimo instituto paskirties bei nagrinėjimo ribų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 278 straipsniu,
n u t a r i a :
atsisakyti išaiškinti Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-491-425/2019 priimtą 2019 m. birželio 20 d. nutartį.
Nutarties kopiją siųsti ieškovui ir įdėti į civilinę bylą.
Teisėjas Laimantas Misiūnas