Administracinė byla Nr. A⁶⁶²-999/2011

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00036-2010-8

                                           Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

 (S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,       

dalyvaujant pareiškėjui J. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas J. V. skundu (b. l. 2-6) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Paaiškino, kad 2008 m. vasario 27 d. jam buvo įteiktas Joniškio rajono policijos komisariato  (toliau – ir Institucija) 2008 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 30, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos įstatymo vardu, kaip Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta poveikio priemonė, jam buvo pareikštas oficialus perspėjimas, kuriuo jis buvo kaltinamas, kad tariamai remia nusikalstamų susivienijimų veiklą, teikia finansinę, materialinę paramą, informaciją, rengiasi padaryti nusikaltimus ar kitokią neteisėtą veiklą, keliančią žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. A⁷⁵⁶-425/2009 panaikino jam pareikštą oficialų perspėjimą. Pažymėjo, kad dėl Joniškio rajono policijos komisariato neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kadangi Joniškio laikraštyje buvo išspausdintas užsakomasis straipsnis apie jį, kuriame buvo parašyta, jog J. V. yra siejamas su nusikalstamomis grupuotėmis, gaujomis, narkotikų platinimu ir t. t. Po šios informacijos išplatinimo jis pusantrų metų negalėjo gauti darbo Joniškio mieste, nes vietos darbdaviai, žinodami, kad pareiškėjui yra pareikštas oficialus perspėjimas, jo atžvilgiu buvo nusiteikę neigiamai, laikė jį neaiškios reputacijos asmeniu. Nurodė, kad buvo užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau darbo niekas nesiūlė. Darbo biržoje registravosi vien dėl sveikatos draudimo, nes žinojo, kad išmoka jam nebus mokama. Pažymėjo, kad šiuo metu dirba profesinės sąjungos konfederacijos teisininku, tačiau žmonės vis tiek į jį žiūri įtariai, jis nėra visiškai reabilituotas. Pabrėžė, kad po pareikšto oficialaus perspėjimo ir užsakyto straipsnio laikraštyje draugai ir artimieji pradėjo jo šalintis, vengė su juo bendrauti, pagal juos pareiškėjas buvo ir dar tebėra nusikaltėlis. Pažymėjo, kad pareiškiant oficialų perspėjimą dalyvavo jis ir pareigūnas R. Š., tačiau, pareiškėjo manymu, apie jo pareiškimą informacija visuomenėje pirmiausia pasklido iš pareigūnų, po to pasirodė minėtas straipsnis laikraštyje, kurį pasirašė pseudonimu prisistatęs žmogus, straipsnio plotas apmokėtas nenustatyto asmens. Pareiškėjo nuomone, šį straipsnį užsakė atsakovo atstovo vadovybė. Neturtinę žalą vertino 50 000 Lt, nes tai yra dalis sumos, kurią galėjo užsidirbti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į skundą (b. l. 23-27) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyta prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas, buvo pritaikyta griežtai laikantis šio įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų principų ir 4 straipsnyje numatytų pagrindų. Nurodė Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnį ir pažymėjo, kad duomenys, dėl kurių pareiškėjui pritaikyta prevencinio poveikio priemonė, buvo gauti atliekant operatyvinius veiksmus ir užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka, kaip tai numatyta Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje. Operatyvinių veiksmų metu gauta informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktu ir 2 dalies 20 punktu sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį. Tokiai informacijai taikomos Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos. Nurodė, kad pareiškėjui įteikto oficialaus perspėjimo Lietuvos Respublikos įstatymo vardu forma yra nustatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.5-V-314 „Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklių patvirtinimo“ 3 priede. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad ribojant bei mažinant nusikalstamumą taikomos ne tik represinės, bet ir prevencinės priemonės. Pažymėjo, kad pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Nurodė Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, 4 straipsnį, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą ir darė išvadą, kad asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje išvardyti duomenys negali ir neturi būti pateikti. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A⁶³-1338/2008, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą. Teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-425/2009 nenustatė jokių Joniškio rajono policijos komisariato ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų faktų, nekonstatavo jokių procedūrinių pažeidimų, kuriuos Institucijos pareigūnai galėjo padaryti, taikant administracines procedūras pareiškėjui. Atsakovo manymu, pareiškėjo teiginys, kad dėl užsakyto straipsnio laikraštyje „Joniškis“ jam buvo padaryta neturtinė žala, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas prieš minėto straipsnio atspausdinimą laikraštyje savo iniciatyva kreipėsi į televizijos publicistinę informacinę laidą „Srovės“ ir pats žurnalistams pateikė visą informaciją, susijusią su jam pareikštu oficialiu perspėjimu. Laikraštyje „Joniškis“ atspausdintame straipsnyje iš esmės tik buvo pakartoti pareiškėjo asmenį apibūdinantys duomenys, kurie buvo retransliuojami per viešai prieinamą informacijos šaltinį – visuomenės informavimo priemonę – televiziją, kurią be jokių suvaržymų ar apribojimų matė daugelis ne tik Joniškio rajono savivaldybės gyventojų, bet ir visa Lietuva. Darė išvadą, kad tokie pareiškėjo veiksmai traktuotini kaip viešas sutikimas, kad jo minėti viešai paskelbti duomenys apie jo asmenį būtų tvarkomi be apribojimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsniu. Pažymėjo, kad minėto straipsnio autoriai nebuvo Joniškio rajono policijos komisariatas ar kokio nors kito policijos padalinio darbuotojai. Iš minėto straipsnio turinio matyti, kad straipsnio autorius yra vienas iš laikraščio „Joniškis“ darbuotojų, straipsnį ruošė V. S.. Ruošiant šį straipsnį autorius ėmė interviu ir iš policijos pareigūnų, kurie, vadovaudamiesi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-257 patvirtinto Informacijos teikimo viešosios informacijos rengėjams ir platintojams reglamento 14 punktu, viešosios informacijos rengėjui davė interviu įstatymų ribose. Pažymėjo, jog, vadovaujantis minėto įsakymo 19 punktu, policijos įstaigos savo parengtą informaciją žiniasklaidai teikia su žyma, kad ją skelbiant būtų nurodomas informacijos šaltinis, tuo tarpu prie straipsnio nėra jokios informacijos apie tai, kad jame minima informacija būtų parengta Institucijos ar jos darbuotojų informacijos šaltinio pagrindu. Nurodė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnį ir pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinę žalą neparemtas jokiais įrodymais. Nurodė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl kokių nors Joniškio rajono policijos komisariato ar jo pareigūno veiksmų, taip pat nepateikė įrodymų, kad jis negalėjo susirasti darbo, pablogėjo jo reputacija ir atsirado kiti neigiami padariniai jo asmeniui būtent dėl šių pareigūnų veiksmų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepimu į skundą (b. l. 29-32) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5, 6 straipsnius, paaiškino, kad 2008 m. vasario 27 d. Joniškio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo poskyrio viršininkas R. Š., vadovaudamasis įstatymu, atsižvelgdamas į Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis apie pareiškėjo elgesį, nutarė taikyti pareiškėjui prevencinę priemonę – oficialų perspėjimą. Pažymėjo, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. A⁷⁵⁶-425/2009 matyti, jog teisėjų kolegija nepasisakė dėl turimų įrodymų vertinimo. Nurodė, kad įstatymo nuostatos nedraudžia taikant įstatyme numatytą priemonę – oficialų perspėjimą, naudotis turima operatyvine informacija nustatyta tvarka. Ar užtenka tokios informacijos taikant įstatyme numatytą oficialų perspėjimą yra vertinimo dalykas ir neleidžia konstatuoti, kad policijos pareigūnai pažeidė įstatymų reikalavimus dėl operatyvinės informacijos panaudojimo ar oficialaus perspėjimo taikymo procedūrą. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, Joniškio laikraštyje informacija apie pareiškėją pasirodė po to, kai televizijos laidoje „Srovės“ dalyvavo pats pareiškėjas ir laidos tema buvo su juo susijusi. Atkreipė dėmesį, kad darbo biržoje pareiškėjui darbo niekas nesiūlė dėl ekonominės situacijos Lietuvoje, o bedarbio pašalpos negaudavo, nes paskutiniu metu dirbo užsienyje. Darė išvadą, kad reikalavimas dėl 50 000 litų kompensacijos už moralinę žalą yra nepagrįstas.

 

II.

 

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, 6.246-6.249, 6.271 straipsnius, nustatė, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš faktinių aplinkybių, kad Joniškio rajono policijos komisariatas neteisėtai ir nepagrįstai 2008 m. vasario 27 d. jo atžvilgiu pareiškė oficialų perspėjimą Lietuvos Respublikos įstatymo vardu. Pažymėjo, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Atkreipė dėmesį, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. Darė išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino pareiškėjo atžvilgiu pareikštą oficialų perspėjimą dėl įrodymų netinkamo vertinimo, jų stokos, tačiau sprendimu nekonstatavo jokių Joniškio rajono policijos komisariato neteisėtų veiksmų.

Nurodė Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4, 5, 6 straipsnius, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A⁶³-1338/2008 ir darė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Institucijos oficialus perspėjimas turinio prasme buvo surašytas tinkamai, o Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnai turėjo teisinį pagrindą pareiškėjui jį pareikšti remiantis tik vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu surinkta slapta medžiaga. Teismo manymu, byloje nėra nustatyta esminės viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti valdžios institucijos veiksmai. Be to, pareiškėjas teismui neįrodė, kad jo atžvilgiu kilusios pasekmės susijusios su atsakovo veikimu ar neveikimu, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktines aplinkybes, kad po oficialaus perspėjimo policijos pareigūnai apie šį faktą informavo Joniškio visuomenę, 2008 m. balandžio 4 d. laikraštyje „Joniškis“ išspausdinto straipsnio užsakovas ar autorius buvo Joniškio rajono policijos komisariato vadovybė. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomas faktines aplinkybes paneigia byloje esanti laikraštyje išspausdinto straipsnio kopija, iš kuriuos matyti, kad straipsnio autorius V. S., o byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad pats pareiškėjas apie jam taikomą poveikio priemonę pasakojo televizijos laidoje „Srovės“. Darė išvadą, kad tik dėl paties pareiškėjo veiksmų Joniškio visuomenė sužinojo apie jo atžvilgiu policijos pareigūnų taikytą oficialų perspėjimą, dėl ko galėjo pablogėti jo reputacija. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais aplinkybės, jog pablogėjus jo reputacijai Joniškio darbdaviai nepriėmė pareiškėjo į darbą. Liudytojo T. Č. parodymus, kad pareiškėjo nepriėmė į darbą dėl jo neigiamos reputacijos, teismas vertino kritiškai, kadangi jis yra pareiškėjo draugas, be to, teismui negalėjo nurodyti aplinkybės, iš kur sužinojo informaciją apie tai, kad pareiškėjui pareikštas oficialus perspėjimas.

 

III.

 

Pareiškėjas J. V. apeliaciniu skundu (b. l. 67-69) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Teigia, kad po paskirto perspėjimo vietinėje spaudoje pasirodžius užsakomajam straipsniui, pusantrų metų negalėjo gauti jokio darbo Joniškio mieste, jis vis dar turi įrodinėti, kad yra nekaltas, jo šalinasi draugai ir artimieji. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, Europos žmogaus teisių teismo 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą Buck prieš Vokietiją.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 79) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į  apeliacinį skundą (b. l. 80-83) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos viešojo administravimo subjekto bei jo tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴–619/2008). Neteisėtumui konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, pasireiškusią reputacijos pablogėjimu, negalėjimu susirasti darbo, didžiosios dalies socialinių ryšių praradimu, kildina iš aplinkybės, jog Joniškio rajono policijos komisariatas neteisėtai ir nepagrįstai 2008 m. vasario 27 d. jo atžvilgiu pareiškė oficialų perspėjimą Lietuvos Respublikos įstatymo vardu.

Pareiškėjo manymu, Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų neteisėtą veiką įrodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. A⁷⁵⁶-425/2009, kuriuo apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patenkino J. V. apeliacinį skundą, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjo skundą patenkino ir Institucijos kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo poskyrio viršininko 2008 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 30 panaikino.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. Tačiau apygardos administracinis teismas skundžiamu sprendimu darė išvadą, kad byloje nėra nustatyta esminės viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, net nevertinęs Institucijos veiksmų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles turi būti patikrinta, ar oficialus perspėjimas buvo paskirtas esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytiems pagrindams, tačiau tai skundžiamame teismo sprendime nebuvo padaryta. Teismas pacitavo teisės normas, reglamentuojančias oficialaus perspėjimo procedūrą, tačiau, kaip vėliau teisingai pažymėjo, ginčas šioje byloje dėl to nekilo. Apygardos administracinis teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendime Nr. A⁷⁵⁶-425/2009 nekonstatavo jokių Joniškio rajono policijos komisariato neteisėtų veiksmų. Tačiau minimame apeliacinės instancijos teismo sprendime ginčo nagrinėjimo dalyku nebuvo viešojo administravimo institucijos pareigūnų veikos pareiškiant oficialų perspėjimą pareiškėjui teisėtumo nustatymas. Būtent pirmosios instancijos teismas (o ne Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame sprendime) šioje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir turėjo nustatyti vienos iš viešosios atsakomybės privalomųjų sąlygų – šiuo atveju Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų pareiškiant oficialų perspėjimą pareiškėjui neteisėtumo, buvimą, vertindamas pareiškėjui taikyto oficialaus perspėjimo pagrįstumą Institucijos surinktų įrodymų visumos kontekste. Teismo konstatavimas, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nėra pakankamas argumentas patvirtinti viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumą. Apygardos administracinis teismas darė išvadą, kad Institucijos pareigūnai turėjo teisinį pagrindą pareiškėjui pareikšti oficialų perspėjimą tik vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu surinkta slapta medžiaga, tačiau neprašė jos pateikti, esant būtinybei – išslaptinti, netyrė jos turinio, kurio pagrindu buvo pareikštas oficialus perspėjimas pareiškėjui. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas duomenis dirbant operatyvinį darbą rinkęs R. Š., tačiau šiam liudytojui nebuvo pateikti klausimai, galintys padėti įvertinti Institucijos veiksmų pareiškiant oficialų perspėjimą pareiškėjui teisėtumą. Taigi pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Institucijos pareigūnų veiksmai, atsižvelgiant į turimų duomenų visumą, pripažintini neteisėtais, kas atitinka vieną iš privalomųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo akcentuota šio teismo posėdžio metu liudytojo R. Š. parodyta aplinkybė, kad slaptus duomenis jis surinko pats, dirbdamas operatyvinį darbą, nepagrindžia šių duomenų turinio ir jų pakankamumo sprendžiant dėl Institucijos veiksmų pareiškiant oficialų perspėjimą pareiškėjui teisėtumo.

Apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo atžvilgiu kilusios pasekmės susijusios su atsakovo veika. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiekė nustatyti straipsnio „Geriausia gynyba - puolimas“ laikraštyje „Joniškis“ išspausdinimo 2008 m. balandžio 4 d. aplinkybių, teismo posėdyje neapklausė tuometinės laikraščio redaktorės, kuri, pareiškėjo teigimu, jam tvirtinusi, jog straipsnį užsakė Joniškio rajono policijos komisariatas (b. l. 40), straipsnį parašiusio asmens, nevertino televizijos laidos „Srovės“ pateikiamos informacijos ir laiko minėtame laikraštyje išspausdinto straipsnio ir pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių kontekste.

Pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad teismas šios pareigos tinkamai neįvykdė. Sprendime konstatuodamas tik tam tikras aplinkybes, teismas nepateikė padarytas išvadas patvirtinančių įrodymų, jų neanalizavo, neišreikalavo ir neįvertino bylai reikšmingų įrodymų. Tik išsiaiškinus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, galimas teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                                                  Audrius Bakaveckas

                           

 

                                                                                                                        Laimė Baltrūnaitė

 

 

                                                                                                                     Arūnas Sutkevičius