Civilinė byla Nr. 2-1662-798/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00160-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-334-781/2018, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Verslo konsultantai“ atstatydinta iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ bankroto administratorės pareigų, įpareigota grąžinti lėšas, panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi iškėlė kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) kredito unijai „Nacionalinė kredito unija“ (toliau ir – Unija, atsakovė) bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Verslo konsultantai“. 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Unija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutavusios Unijos antrosios eilės kreditorės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimas – 16 538 712,12 Eur.
2. Atsakovės kreditorė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė teismui pareiškimą dėl atsakovės bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinimo, prašė įpareigoti atsakovę grąžinti be pagrindo išmokėtas 10 255 Eur administravimo išlaidas.
3. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nurodė, kad UAB „Verslo konsultantai“ nevykdė Unijos kreditorių susirinkimų nutarimų, t. y. išsimokėjo didesnes nei kreditorių susirinkimo patvirtintos faktinės administravimo išlaidos. Unijos kreditorių patvirtintos sąmatos viršijimo faktą nustatė tiek Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2017 m. lapkričio 3 d. išvadoje Nr. D4-1628 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ veiksmų, administruojant bankrutavusias KU „Vilniaus taupomoji kasa“, KB „Nacionalinė kredito unija“, KB KU „Švyturio taupomoji kasa“, KB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ (toliau – Išvada), tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-188-790/2018. Atsakovės bankroto administratorė netinkamai tvarko Unijos buhalterinę apskaitą, veikia neefektyviai ir vilkina Unijos turto (paskolų portfelių) pardavimo procesą, tokiu būdu pažeisdama nešališkumo bei kompetencijos principus. Susiklosčiusi komplikuota situacija su Unijos kreditoriais ir vykstantys teisminiai ginčai su bankroto administratore trikdytų sklandų Unijos bankroto proceso administravimą. Teismai, kitose bylose spręsdami dėl bankroto administratoriaus skyrimo naujose kredito unijose, jau pripažino šiame pareiškime nurodytas aplinkybes kaip pakankamas nušalinti administratorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-465-370/2018). Administratorės patirtis ir darbų apimtis, kurie buvo svarbūs skiriant administratorę, yra reikšmingai sumažėję, nes sumažėjo administruojamų įmonių skaičius, darbuotojų skaičius, pasikeitė vadovas ir akcininkas. Tarnyba yra pradėjusi mažiausiai antrą neplaninį administratorės veiklos administruojant kredito unijas vertinimą.
4. Atsakovė bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ atsiliepimu į pareiškimą prašė atmesti VĮ „Investicijų ir indėlių draudimas“ pareiškimą.
5. UAB „Verslo konsultantai“ nurodė, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bankroto administratorės veiksmų nevertina kaip iš esmės pažeidžiančių Unijos bankroto procesą, nes kreditorė į teismą dėl atstatydinimo kreipėsi tik 2018 metų antroje pusėje, nors pareiškime nurodomos aplinkybės vyko 2015-2017 m. Konfliktas tarp VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankroto administratorės vyksta būtent VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ iniciatyva. Bankroto administratorės atstatydinimas tik dėl to, kad to nori didžioji atsakovės kreditorė, netoleruotinas.
6. Dėl Unijoje susiklosčiusios ydingos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo praktikos (kiekvienam metų ketvirčiui) egzistuoja rizika viršyti konkrečiam metų ketvirčiui suplanuotas lėšas, tačiau faktiškai patirtos būtinos administravimo išlaidos pasibaigus tam ketvirčiui anksčiau būdavo patvirtinamos. Jei būtų patvirtintos bankroto administratorės prašytos būtinos administravimo išlaidos, sąmata viršyta nebūtų. Lyginant du ketvirčius, kai viename išlaidos sutaupytos, o kitame – viršytos, kreditorių susirinkimo numatyta išlaidų rekomendacija pusmečiui (dviem ketvirčiams) yra viršyta nežymiai. Bankroto administratorė pagrįstai tikėjosi, kad ir toliau bus patvirtinamos faktiškai patirtos būtinos administravimo išlaidos. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nurodytos išlaidos, kurios viršijo 2015 m. IV ketv. suplanuotą sąmatą, susidarė dėl Unijai teiktų teisinių paslaugų, tačiau pirkdama šias paslaugas, bankroto administratorė veikė Unijos interesais. Be to, vertinant ilgesnį laikotarpį (nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.), bankroto administratorė sutaupė daugiau kaip 76 000 Eur Unijos lėšų, nes faktiškai patirtos išlaidos buvo mažesnės už planuotas išlaidas. Taigi šis pažeidimas nėra esminis, kuris trukdytų bankroto proceso eigai.
7. UAB „Audito tikslas“ pateiktoje išvadoje yra prieštaravimų ir reikšmingų neapibrėžtumų, galinčių kelti didelių abejonių dėl konstatuotų galimų Unijos buhalterinės apskaitos trūkumų. Net jeigu buvo padaryti neesminiai buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, tai nesudaro pagrindo atstatydinti bankroto administratorę. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kaltinimai dėl Unijos paskolų portfelio pardavimo proceso vilkinimo yra visiškai nepagrįsti, nes bankroto administratorė iki tol, kol buvo nuspręsta jį parduoti per tarpininką, veikė aktyviai ir nuosekliai, įvykdė visus įmanomus šiuo klausimu kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Optimalų bankroto administratorės veikimą ir tinkamą lėšų panaudojimą patvirtina tai, kad jau yra patenkinta 51,74 proc. visų finansinių reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi tenkino Unijos kreditorės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymą, atstatydino UAB „Verslo konsultantai“ iš Unijos bankroto administratorės pareigų, nauja bankroto administratore paskyrė J. K., įpareigojo UAB ,,Verslo konsultantai“ per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo grąžinti atsakovei 9 255 Eur be pagrindo faktiškai išmokėtų administravimo išlaidų, priteisė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ naudai 340,32 Eur iš atsakovės bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kreditorius (kreditoriai) turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Teismas nustatė, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ patvirtintas finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje vertine išraiška sudaro gerokai daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (sudaro daugiau kaip 96 proc.).
10. Teismas kreditorės pateiktas UAB „KPMG Baltics“ ir UAB „Audito tikslas“ ataskaitas / išvadas vertino kaip rašytinius įrodymus, bet ne kaip ekspertines išvadas, nes nepateikta duomenų ar ataskaitas atlikusios bendrovės įtrauktos į ekspertų sąrašus, taip pat kokiais duomenimis disponavo šios bendrovės atlikdamos patikrinimus. Tačiau iš šių ataskaitų teismas nustatė, kad atsakovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant visų teisės aktų reikalavimų, tokių pažeidimų fakto neginčijo ir bankroto administratorė.
11. Teismo vertinimu, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neįrodė, kad bankroto administratorė vilkino turto pardavimą (CPK 12, 178, 185 straipsniai), tokių aplinkybių nenustatė ir Tarnyba 2017 m. lapkričio 3 d. išvadoje, atlikusi neplaninį bankroto administratorės patikrinimą. Šioje Išvadoje nurodyta, kad bankroto administratorei paskirta nuobauda – įspėjimas už viršytas jos administruojamose KB „Nacionalinė kredito unija“, KB KU „Švyturio taupomoji kasa“, KB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ patvirtintas administravimo išlaidų sąmatų ribas. Išvadoje konstatuota, jog bankroto administratorė nepagrįstai viršijo 2015 m. IV ketv. Patvirtintą išlaidų sąmatą 10 255 Eur, šios aplinkybės neginčijo, o 2017 m. sausio 27 d. raštu patvirtino ir pati bankroto administratorė.
12. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad tarp VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankroto administratorės yra susiklostę konfliktiniai santykiai; pareiškėja, kaip pagrindinė kreditorė, yra praradusi pasitikėjimą administratore; šiuo metu iš esmės visi klausimai, susiję su administravimo išlaidomis, sprendžiami tik teisminiu keliu, teikiant skundus. Pagrindinei kreditorei praradus pasitikėjimą bankroto administratore sklandus bankroto procesas yra iš esmės negalimas, atsakovės administravimas savaime užsitęsia – vien dėl minėtų pastovių skundų teikimo teismui, jų nagrinėjimo. Vienas iš pagrindinių bankroto proceso principų yra ekonomiškumo bei operatyvumo principai, tačiau kylant nuolatiniams ginčams tarp bankroto administratorės ir pagrindinės kreditorės, šių principų įgyvendinimas tampa sunkiai pasiekiamas. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad susiklosčiusi konfliktinė situacija tarp VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei bankroto administratorės trukdo Unijos bankroto procesui, užkerta kelią tinkamai ir operatyviai įgyvendinti pagrindinius bankroto proceso tikslus, nusprendė UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinti iš bankroto administratorės pareigų ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu.
13. Teismas, nustatęs aplinkybę, jog bankroto administratorė viršijo 2015 m. IV ketv. patvirtintą Unijos administravimo išlaidų sąmatą bendrai viršijo 10 255 Eur suma, tačiau pagal bankroto administratorės pateiktus įrodymus dalį šios sumos – 1 000 Eur jau grąžino atsakovei, įpareigojo grąžinti administratorę likusią 9 255 Eur (10 255 Eur - 1000 Eur) be pagrindo faktiškai išmokėtų administravimo išlaidų sumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovės Unijos bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymo dėl Unijos bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinimo, naujo bankroto administratoriaus paskyrimo ir įpareigojimo grąžinti lėšas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, netinkamai taikė teisės normas bei aiškino teismų praktiką bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimu. Nors teismas pažymėjo, kad UAB ,,KPMG Baltics“ ir UAB ,,Audito tikslas“ ataskaitos kaip įrodymai nėra patikimi, tačiau jomis rėmėsi ir sprendė, kad administratorė netinkamai vykdė pareigas. Byloje nėra pateikta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ataskaitose nurodytus teiginius. Tokios ataskaitos negali būti laikomos išsamiomis, patikimomis, o jų pagrindu padarytos teismo išvados – pagrįstomis ir vienareikšmiškomis. Teismas šiuo atveju nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakoma dėl būtinumo įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų.
14.2. Teismas, vertindamas administratorės veiksmus tvarkant Unijos buhalterinę apskaitą, nurodė prieštaringus argumentus. Teismas konstatavo, kad administratorės atlikti buhalterinės apskaitos pažeidimai yra tik formalūs, paremti forma, ne esme. Pagal teismų praktikos išaiškinimus administratoriaus atstatydinimui turi būti surinkta pakankamai informacijos, įrodymų dėl netinkamo pareigų vykdymo, formalūs, nežymūs teisės aktų pažeidimai, nesuponuoja teismo pareigos pakeisti administratorių, taip pat turi būti nustatyta, jog dėl administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo kilo neigiamų padarinių (trukdoma proceso eigai, pažeidžiami kreditorių interesai). Tuo tarpu teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė jokių dėl pažeidimų kilusių padarinių, taip pat nevertino administratorės pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad buhalterinėje apskaitoje nustatytos klaidos yra ištaisytos. Todėl teismas neturėjo pagrindo atstatydinti administratorės.
14.3. Teismas, pažeisdamas CPK nuostatas dėl pareigos motyvuoti sprendimą, nepateikė Tarnybos Išvados vertinimo, nepasisakė dėl administratorės atlikto pažeidimo įtakos Unijos bankroto procesui, nekonstatavo, jog ĮBĮ pažeidimas buvo esminis. Teismas neatsižvelgė į administratorės pateiktus paaiškinimus, įrodymus, jog Tarnyba skyrė švelnesnę nuobaudą, sprendė, kad atliktas pažeidimas nėra esminis ar esmingai kliudantis bankroto proceso eigai, o tai pagal teismų praktiką nėra pagrindas bankroto administratoriaus atstatydinimui. Be to, teismas neįvertino aplinkybių, jog administratorė iš dalies padengė viršytą išlaidų sumą, jog sąmatos viršijimas buvo vienkartinis, nesisteminis, atsiradęs dėl Unijos bankroto procese susiklosčiusios situacijos, kuri buvo paaiškinta atsiliepime. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas Tarnybos Išvadoje nurodytą administratorės elgesį kitose jos administruojamose bankrutavusiose kredito unijose, formuoja ydingą praktiką, kuomet tiriami nesantys bylos dalyku bankroto administratoriaus veiksmai kitose jo administruojamose įmonėse.
14.4. Teismas nepagrįstai išskyrė didžiausios Unijos kreditorės ir bankroto administratorės konfliktinių santykių aplinkybę, kaip sudarančią savarankišką pagrindą pakeisti bankroto administratorę, nors pagal teismų praktiką bankroto administratorius, esant konfliktiniams jo ir kreditorių santykiams, atstatydintinas tik tuo atveju, jei yra konstatuotas ir netinkamas administratoriaus pareigų vykdymas. Tačiau teismas nevertino bankroto administratorės veiksmų Unijos bankroto procese, išskyrus jos teiktus skundus dėl Unijos kreditorių susirinkimų nutarimų.
14.5. Teismo motyvai dėl operatyvumo trūkumo Unijos bankroto procese yra nepagrįsti, nes VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepateikė įrodymų, o teismas nemotyvavo, kuo remdamasis sprendė dėl proceso neoperatyvumo, nenurodė kokie konkrečiai veiksmai dėl administratorės teikiamų skundų Unijos bankroto procese buvo ar gali būti atlikti neoperatyviai.
14.6. Teismas, pažeisdamas civilinio proceso lygiateisiškumo principą, nesudarė galimybės administratorei pasisakyti dėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateiktų naujų argumentų dėl administratorės atstatydinimo.
14.7. Teismas, įpareigodamas administratorę grąžinti Unijos kreditorių susirinkimo patvirtintą lėšų sumą, nenustatinėjo pareiškime nurodytos sumos dydžio, netyrė su tuo susijusių aplinkybių. Teismas nenurodė, kuo remdamasis nustatė konkrečią grąžintiną sumą. Kreditorė, pateikdama prieštaraujančius įrodymus (UAB ,,KPMG Baltics“ ataskaitoje nurodyta, kad sąmata viršyta 6 352 Eur, o Tarnybos Išvadoje – 10 255 Eur), nepagrindė pareiškime nurodytos sumos. Administravimo išlaidų sąmatų ir faktiškai Unijos bankroto procese patirtų išlaidų santykis turėtų būti apskaičiuotas tik Unijos bankroto proceso pabaigoje ir lėšos administratorės gali būti grąžintos tik tuo atveju, jei bendros administravimo išlaidos faktiškai viršytų kreditorių susirinkimo patvirtintą sąmatą.
14.8. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių esminius Unijos bankroto proceso eigos trūkumus ar reikšmingus procedūrų vykdymo pažeidimus. Teismas pagrįstai įžvelgė esant konfliktišką situaciją tarp administratorės ir Unijos didžiausios kreditorės, tačiau pagal teismų praktiką vien kreditoriaus ar grupės kreditorių konfliktiškumas su bankroto administratoriumi nėra pagrindas pakeisti administratorių. Administratorius gali būti atstatydintas tik esant įstatyme nustatytam pagrindui, šiuo atveju kreditorės pareiškime nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo konstatuoti, jog administratorė sąmoningai ar dėl aplaidumo netinkami vykdė ĮBĮ numatytas pareigas, neužtikrina sklandaus bankroto proceso, yra šališka.
15. Atsakovės kreditorė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Priešingai nei teigė bankroto administratorė, teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas neturėjo pagrindo nesiremti UAB ,,KPMG Baltics“ bei UAB „Audito tikslas“ ataskaitomis, todėl jose nustatyti administratorės veiklos pažeidimai (kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis) teismo buvo tinkamai įvertinti kaip pagrindas administratorę atstatydinti. Teismas nekonstatavo, jog nurodytos ataskaitos yra nepatiki įrodymai, tik nurodė, kad jos nelaikytinos ekspertinėmis išvadomis, todėl jomis rėmėsi kaip rašytiniais įrodymais, taigi prieštaringumo, kaip teigė bankroto administratorė, nutartyje nėra. Be to, nesant kitų ataskaitose nurodytus duomenis paneigiančių įrodymų, teismas pagrįstai rėmėsi ataskaitomis.
15.2. Teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Priešingai nei teigė bankroto administratorė, teismas nelaikė buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų neesminiais, nesukeliančiais jokių neigiamų pasekmių Unijai, kreditoriams. Teismų praktikoje, priešingai nei nurodė administratorė, yra išaiškinta, jog administratoriaus atstatydinimo pagrindas nustatomas tuo atveju, jei aplaidus administratoriaus veikimas / neveikimas sukelia kreditoriams žalą ar tokios žalos atsiradimo grėsmę. Akivaizdu, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas neigiamai įtakoja tiek Uniją, tiek jos kreditorius, kuriems dėl tokio apskaitos tvarkymo kyla abejonės dėl įvairių administravimo išlaidų pagrįstumo. Be to, pati administratorė pripažino padariusi pažeidimus.
15.3. Teismas tinkamai įvertino ir rėmėsi Tarnybos Išvada, ne tik konstatavo Išvadoje nustatytas aplinkybes – atliktą pažeidimą – tačiau ir tai, kad administratorė iki šiol negrąžina sumų, kurias kreditoriai jau ne kartą prašė grąžinti. Akivaizdu, jog po tokio pažeidimo ir vengimo grąžinti pinigus nepaisant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kreditoriai nebegali pasitikėti administratore bei jos siūlomomis tvirtinti administravimo išlaidų sąmatomis. Priešingai nei nurodė administratorė, teismas įvertino tai, kad ji Unijai grąžino 1 000 Eur. Teismas teisingai nustatė, kad bankroto procesai visose nurodytose kredito unijų bankroto bylose yra neatsiejamai susiję, todėl aplinkybės, kad administratorė atliko pažeidimus administruodama ir kitas unijas, yra neatsiejamai reikšmingos visoms bankroto byloms.
15.4. Teismas pagrįstai įpareigojo administratorę grąžinti lėšas Unijai. Administratorės argumentai apie neva netinkamai atliktą įrodymų tyrimą bei vertinimą ir grąžintinos sumos nustatymą deklaratyvus ir nepagrįsti. Teismas pagrįstai kritiškai vertino administratorės teiginius apie reikalaujamų grąžinti lėšų panaudojimo paskirtį ir neva ilguoju laikotarpiu sutaupytas administravimo išlaidas, nes administratorė nevykdė ĮBĮ nustatytų pareigų, užtikrinant administravimo lėšų tinkamą naudojimą, kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą. Administratorės padarytas pažeidimas yra konstatuotas Tarnybos, už padarytą pažeidimą paskirta nuobauda.
15.5. Teismas teisingai įvertino aplinkybes dėl administratorės ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ konfliktinių santykių. Administratorė yra praradusi pasitikėjimą ne tik šios kreditorės, bet ir VĮ Turto bankas, kuri palaiko poziciją dėl administratorės atstatydinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant konfliktinei situacijai tarp įmonės kreditorių bei bankroto administratoriaus, tai trukdo įmonės bankroto procesui ir užkerta kelią tinkamai bei operatyviai įgyvendinti pagrindinius bankroto proceso tikslus.
15.6. Bankroto proceso neoperatyvumą teismas siejo su VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir administratorės santykiais, dėl kurių tolesnis sklandus bankroto procesas nėra įmanomas, jokių prieštaraujančių išvadų nenurodė. Administratorės argumentai apie lygiateisiškumo principo pažeidimą yra deklaratyvūs, neaktualūs šiuo atveju.
16. Bankroto administratorė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1575-381/2018 pasisakyta dėl aplinkybių bei rašytinių įrodymų, kurie teisiškai reikšmingi šiai nagrinėjamai bylai, todėl kreditorės vertinimu, šioje byloje priimant procesinį sprendimą, turėtų būti vadovaujamasi išnagrinėtoje byloje 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartyje pateiktais aiškinimais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinta iš Unijos bankroto administratorės pareigų bei ji įpareigota grąžinti Unijai 9 255,00 Eur be pagrindo faktiškai išmokėtų administravimo išlaidų, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Verslo konsultantai“ buvo paskirta bankroto administratore ne tik KB „Nacionalinė kredito unija“, bet ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“, KB KU „Švyturio taupomoji kasa“ ir KB KU „Laikinosios sostinės kreditas“. UAB ,,Verslo konsultantai“ iš bankroto administratorės pareigų atstatydinta ne tik skundžiama nutartimi, bet ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-345-781/2018 (KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje), Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-77-826/2018 (KB KU „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto byloje). Apeliantė pateiktuose paaiškinimuose laikosi pozicijos, kad šioje byloje teismas priimdamas procesinį sprendimą turėtų vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1575-381/2018 bei joje pateiktais išaiškinimais.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos duomenis bei nustatytas faktines aplinkybes. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1575-381/2018, byloje buvo nagrinėjamas savo aplinkybėmis ir pobūdžiu glaudžiai susijęs klausimas (kai kurios bylos aplinkybės nustatytos tais pačiais įrodymais, naudojami tie patys argumentai ir atsikirtimai), todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgs į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus.
20. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalį administratorių teismas atstatydina motyvuota nutartimi. Ta pačia nutartimi išsprendžiamas kito administratoriaus paskyrimo klausimas. Teismas administratorių iš pareigų atstatydina šiais atvejais: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas, ar ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas; 3) kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas; 4) kai teismas, gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių; 5) teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę; 6) kai ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos.
21. Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ar teisėtus interesus, ir kai teismas turi pakankamai informacijos bei įrodymų, jog šis asmuo neatlieka savo funkcijų, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1666-241/2017; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717-241/2018). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą, turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su įstatymo keliamais reikalavimais administratoriui, įtvirtintais draudimais tam tikrą asmenį skirti konkrečios įmonės administratoriumi, bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu. Formalūs, nežymūs teisės aktų pažeidimai arba kreditorių nurodomi teiginiai apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais, nesuponuoja teismo pareigos pakeisti administratorių. Bankroto administratoriaus atstatydinimas net ir tais atvejais, kai to pageidauja didžiausias ar didžiausi kreditoriai dėl šių kreditorių konfliktiškų santykių su administratoriumi, netoleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, tai neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1705-370/2017).
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškime dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo teismas iš esmės vertino tiek pagrindą atstatydinti bankroto administratorių pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktą, tiek pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 4 punktą, o tiesiog apibendrinančioje išvadoje teismas nurodė, jog bankroto administratorių atstatydina pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorius atstatydintas pagal Unijos didžiausios kreditorės AB „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiškimą, nes jos patvirtintas reikalavimas vertine išraiška sudaro gerokai daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (daugiau kaip 96 proc.). Vadinasi, byloje taip pat turi būti vertinama, ar bankroto administratoriaus atstatydinimas nepažeis mažųjų kreditorių interesų bei viešojo intereso (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas atstatydinti bankroto administratorių, nes Tarnybos 2017 m. lapkričio 3 d. išvadoje nurodyta, jog bankroto administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą ir jam už tai buvo paskirta nuobauda – įspėjimas (nuobauda skirta už administravimo išlaidų sąmatų ribų viršijimą). Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad nuo 2017 m. birželio mėn. buvo skundžiami iš esmės visi nutarimai, kurie buvo susiję su administravimo išlaidų sąmatų ar jau faktiškai patirtų administravimo išlaidų patvirtinimu, todėl sprendė, jog tarp didžiausios Unijos kreditorės ir bankroto administratoriaus yra susiklostę itin konfliktiški santykiai. Kadangi didžiausia Unijos kreditorė yra praradusi pasitikėjimą bankroto administratoriumi, tai sklandus bankroto procesas iš esmės yra negalimas. Neoperatyvus bankroto procesas prieštarautų viešajam interesui, todėl bankroto administratorius atstatydintas iš Unijos administratoriaus pareigų.
23. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad šiuo atveju VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, pateikusi pareiškimą dėl atsakovės bankroto administratorės atstatydinimo, atitinka ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą reikalavimą, nes teismo patvirtinti jos reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, todėl ši kreditorė turėjo teisę kreiptis su motyvuotu prašymu į atsakovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto administratorės atstatydinimo pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktą. Visgi, nagrinėjant bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą šiuo įstatyme įtvirtintu pagrindu turi būti vertinama, ar bankroto administratoriaus atstatydinimas nepažeis mažųjų kreditorių interesų ar viešojo intereso. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog aplinkybė, kad tarp didžiausio (-ių) kreditoriaus (-ių) ir bankroto administratoriaus kilo konfliktinė situacija, taip pat savaime nesuteikia pagrindo atstatydinti bankroto administratorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2116-330/2015). Apeliacinės instancijos teismas pa-pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vienasmeniškai didžiausio kreditoriaus pateiktą atstatydinimo pareiškimą bankroto administratoriui dėl mažųjų kreditorių interesų bei viešojo intereso galimo (ne-)pažeidimo atstatydinant bankroto administratorių, iš esmės nepasisakė bei nevertino, ar bankroto administratoriaus pasikeitimas vėlyvoje bankroto proceso stadijoje, kas neabejotinai pareikalaus didelių laiko ir finansinių sąnaudų naujajam bankroto administratoriui, nepažeis mažųjų kreditorių interesų ir viešo intereso.
24. Antra, kreditorė atstatydinimo pareiškimą grindžia aplinkybėmis, kad bankroto administratorius netinkamai vykdo jam pavestas funkcijas. Vienintelis administratoriaus atstatydinimo pagrindas, kuriuo remiantis administratorius gali būti atstatydintas už tai, kad jis netinkamai atlieka jam įstatymo pavestas funkcijas, yra ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2155-381/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas gali pakeisti administratorių ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1832-370/2017). Bankroto administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015). Teismas neturi teisės keisti administratoriaus dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-278-370/2016).
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors teismas nutarė atstatydinti bankroto administratorių pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktą, tačiau nutartyje nėra aiškiai identifikuoti grubūs pažeidimai ir / ar pareigų nevykdymai, kurie būtent sudarė teismui pagrindą padaryti išvadą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Pažymėtina, kad teismas netyrė kokio pobūdžio buhalterinės apskaitos pažeidimai buvo nustatyti UAB „Audito tikslas“ ataskaitoje, tiesiog deklaratyviai ir neišsamiai nurodė, jog net ir formalūs pažeidimai gali apsunkinti bankroto procedūras. Teismas iš esmės deklaratyviai pasisakė ir dėl kitų kreditorės įrodinėtų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenurodė, ar kreditoriaus nurodytos aplinkybės dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo gali būti laikomomis esminėmis, t. y. tokiomis, kuriomis yra padaromi esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ir teisėtus interesus.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamas klausimas dėl bankroto administratorės atstatydinimo turi būti grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes būtent bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas turėtų pagal ĮBĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką atskleisti klausimo dėl bankroto administratorės atstatydinimo esmę, detaliai išnagrinėdamas ir įvertindamas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiškime dėl bankroto administratorės atstatydinimo nurodytas aplinkybes bei bankroto administratoriaus atsikirtimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad šias aplinkybes įvertinus vien tik apeliacinės instancijos teisme, galėtų būti pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją, nes tokio pobūdžio apeliacinės instancijos teismo nutartis kasacine tvarka negali būti skundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad klausimą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos turi būti įvertina, ar kreditorės nurodytos aplinkybės gali būti laikomos esminės; turi būti įvertinti galimų pažeidimų pobūdžiai ir jais galimai sukeltos pasekmės, taip pat įprastinė būtinų administravimo išlaidų tvirtinimo praktika bankroto procese. Be to, atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, ar nėra tikslinga kreditorės reikalavimą dėl lėšų iš bankroto administratoriaus priteisimo išskirti į atskirą bylą bei nagrinėti kaip netiesioginį kreditoriaus ieškinį ne bankroto byloje.
28. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad klausimas dėl bankroto administratorės atstatydinimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą pareikštas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ atstatydinimo iš atsakovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ bankroto administratorės pareigų, lėšų grąžinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Antanas Rudzinskas