Baudžiamoji byla Nr. e1-1069-1109/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04488-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.5.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje 

M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1)       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 28 parų arešto bausme,

2)       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2019 m. rugsėjo 30 d. bausmę atliko,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

M. G. 2020 m. sausio 30 d. apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su močiute M. P. metu, elgdamasis agresyviai, spardė baldus ir grasino ją nužudyti šaukdamas: „dabar tu negyvensi, aš tave užmušiu”, nukentėjusiajai paklausus ar jis jai grasina, jis atsakė: „negrasinu, tai faktas, nes aš taip ir padarysiu”, taip grasino nukentėjusiąją M. P. nužudyti, esant pakankam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis M. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo mama D. G., močiute M. P. ir dėde R. P.. 2020 m. sausio 30 d. dienos metu gėrė degtinę, išgėrė 0,7l talpos butelį. Vakare apie 18.00 val. tarp jo ir močiutės kilo žodinis konfliktas, neprisimena dėl ko, tikriausiai dėl jo gėrimo. Kas toliau vyko neprisimena dėl neblaivumo, tačiau galėjo močiutei grasinti ją nužudyti žodžiais, kurie nurodyti įtarime. Dėl to jog močiutei grasino, jis labai gailisi ir pasižada jos atsiprašyti. Geria jau apie mėnesį laiko, todėl visų įvykio aplinkybių negali nurodyti, tačiau neneigia savo kaltės ir dėl to gailisi (b. l. 61–62).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji M. P. parodė, kad 2020 m. sausio 30 d. apie 18.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus anūkas M. G. buitinio konflikto metu grasino ją užmušti, nes ji pareikalavo jo išsikraustyti iš buto, kadangi jis bute neregistruotas, o butas priklauso jai. Tai ne pirmas kartas, kuomet anūkas grasina jai susidorojimu. Kadangi šį kartą jis elgėsi ypač agresyviai, ji išsigando dėl savo saugumo. Maždaug prieš du metus M. G. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, išėjo iš darbo, alkoholį pradėjo vartoti vienas namuose beveik kiekvieną dieną. Iš namų anūkas ne kartą yra išnešęs ir pardavęs jos dukrai priklausančius daiktus, todėl yra teistas dėl vagysčių. Maždaug prieš mėnesį jis pradėjo kasdien vartoti alkoholį. Pinigų alkoholiui įsigydavo pardavęs lombarde jos dukrai priklausančius daiktus. Už gautus pinigus įsigijo alkoholio ir grįžęs namuose vienas gėrė. Apie 18.00 val. tarp jos ir anūko namuose įvyko konfliktas, nes ji, pavargusi nuo jo girtuokliavimo ir vagysčių, eilinį kartą paprašė jo išsikraustyti. Tai išgirdęs, M. G. pradėjo elgtis agresyviai, spardyti baldus ir grasinti jai, šaukdamas „dabar tu negyvensi, aš tave užmušiu“. Ji jo paklausė „ką tu man grasini?“, o jis atsakė „negrasinu, tai faktas, nes aš taip ir padarysiu“. Pasakė, kad susidoros su jais visais. Ji išsigandusi, kad jo grasinimai gali būti realūs, paprašė sūnaus iškviesti policijos pareigūnus. Ankščiau M. G. jai taip pat grasindavo, kad susidoros su ja, tačiau paskutiniu metu ji pradėjo jo labiau bijoti, nes nuo nuolatinio alkoholio vartojimo jis pasidarė labai agresyvus ir mano, kad savo grasinimus gali įvykdyti. Visus jo grasinimus girdėjo ir jos sūnus su dukra. Dėl anūko grasinimo patyrė didelę moralinę žalą, turėjo išgerti ir raminamųjų vaistų (b. l. 6–7).

Liudytojas R. P. parodė, kad gyvena Geležinio Vilko g. 17-26, Kaune, kartu su mama M. P., sese D. G. ir jos sūnumi M. G.. Marijus maždaug porą mėnesių vartojo alkoholinius gėrimus, niekur nedirbo. 2020 m. sausio 30 d. visi šeimos nariai buvo namuose. Marijus kaip visuomet buvo neblaivus. Maždaug apie 18 val. tarp Marijaus ir jo mamos kilo žodinis konfliktas dėl jo girtuokliavimo. Mama paprašė, kad jis netriukšmautų arba teks išsikraustyti iš jos namų. Tada Marijus pasidarė agresyvus, kambaryje pradėjo spardyti įvairius daiktus, baldus. Konflikto metu M. G. pagrasino liudytojo mamai, kad užmuš, kažką sakė, kad mama ilgai negyvens. Mama jo labai išsigando, susinervavo ir liepė kviesti policiją. Jis iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė pareigūnus. Matė, jog mama gėrė raminamuosius vaistus (b. l. 46–47).

  Liudytoja D. G. parodė, kad 2020 m. sausio 30 d. jos sūnus M. G. buvo išgėręs, vakare tapo agresyvus, pradėjo spardyti namų apyvokos daiktus, baldus. Tada pagrasino jos mamai M. P., kad ją užmuš, žodžiais: „dabar tu negyvensi“. Mama paklausė, ar jis jai grasina, o jis atsakė: „aš negrasinu, bet taip bus, taip padarysiu“. Labai tikslių žodžių neprisimena, bet buvo kažkas panašaus. Matė, kad mama išsigando ir paprašė R. P. iškviesti policiją. Taip pat matė, jog po to mama gėrė raminamuosius vaistus (b. l. 52).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–15).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Byloje nukentėjusiosios M. P., liudytojų R. P., D. G. bei kaltinamojo parodymais, kurie vienas kitam neprieštarauja ir visiškai tarpusavyje sutampa, nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis, 2020 m. sausio 30 d., apie 18 val., namuose, esančiuose Geležinio Vilko g. 17-26, Kaunas, žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja M. P., elgdamasis agresyviai grasino ją nužudyti, šaukdamas: „dabar tu negyvensi“, o nukentėjusiajai paklausus, ar tai yra grasinimas, jis atsakė: „negrasinu, tai faktas, nes aš taip padarysiu“. Kaltinamasis patvirtino, kad galėjo grasinti nukentėjusiajai, tačiau dėl girtumo visko neprisimena. Įvertinus tai, jog M. G. buvo išgėręs, elgėsi agresyviai ir aiškiai patvirtino, kad ne tik grasina, bet ir ketina nužudyti nukentėjusiąją, įvertinus ir tai, jog praeityje jau yra nustatytas fizinio smurto vartojimo atvejis šeimos nario atžvilgiu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu M. G. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 93)), tai buvo ne pirmas kartas, kuomet kaltinamasis grasino nukentėjusiajai, sudarė nukentėjusiajai M. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas yra realus. Kaltinamojo veiksmų pobūdis rodo, jog jis norėjo ir siekė, kad jo žodžiai turėtų grasinantį, gąsdinantį poveikį, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji grasinimo nužudyti požymiai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei vieną sunkinančią aplinkybę, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau teistas už fizinį smurtą artimojo giminaičio atžvilgiu (bausmę atliko 2019 m. rugsėjo 30 d.), administracine tvarka nebaustas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neregistruotas, nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad taip bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis). Šiuo atveju prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūlomo dydžio laisvės apribojimo bausmė. 

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 30 d. 19 val. 20 min. iki 2020 m. sausio 31 d. 13 val. 55 min. (1 para).

Siekiant padėti užtikrinti bausmės tikslus ir paskirtį, vadovaujantis BK 722 straipsnio nuostatomis, M. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Taip pat,  vadovaujantis BK 71 straipsnio nuostatomis kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu M. G. įpareigojamas viso bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kaltinamajam M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina. 

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

M. G. (M. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 19 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. G. skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (,,Luminor“ bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Nesumokėjus įmokos per nustatytą terminą, ji išieškoma priverstinai.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti M. G., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

M. G. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                 Jolanta Ramonienė