Civilinė byla Nr. e2A-607-945/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07449-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.3.1.20

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ ieškinį atsakovams M. V. ir V. V. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Kaunas“ (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų M. V. ir V. V. (toliau kartu – atsakovai) 3 479,83 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškovė teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiekvieną mėnesį ieškovė patalpų savininkams, taip pat ir atsakovams, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už šio namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Atsakovų skola už laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra 3 479,83 Eur.

3.       Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį. Atsakovai nurodė, kad, ieškovės teigimu, bendra kaupiamosios įmokos suma per mėnesį atsakovams sudaro 919,33 Eur. Tokia kaupiamoji įmoka negali būti taikoma, kadangi ji prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Maksimalus kaupiamosios įmokos dydis pagal atsakovų turimo buto plotą galėtų būti 87,50 Eur/mėn. Nesant visų butų ir kitų patalpų savininkų vienbalsio sprendimo dėl didesnės kaupiamosios įmokos dydžio nustatymo, didesnė už maksimalią kaupimo įmoka pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintą Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) negali būti nustatoma. Ieškovė, remdamasi 2021 m. gruodžio 17 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu, negali reikalauti mokėti didesnę kaupiamąją įmoką, nei yra nustatyta maksimali kaupimo įmoka pagal Aprašo 7 punktą, kadangi jame nėra visų butų ir kitų patalpų savininkų vienbalsio sprendimo dėl didesnės kaupiamosios įmokos nustatymo. Daugiabučio namo priežiūros ūkiniame ir finansiniame plane už 2021 m., 2022 m. nėra suplanuotos išlaidos daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų (fasado, balkonų) remontui, todėl pinigų rinkimas tokiems darbams yra neteisėtas. Atsakovai sutinka mokėti kaupiamąją įmoką, kurios maksimalų dydį reglamentuoja Aprašo 7 punktas, t. y. 87,50 Eur/mėn.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. sprendimu atmetė ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteisė po 3,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovui M. V. iš ieškovės – 700,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Teismas iš butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2021 m. gruodžio 17 d. protokolo Nr. BAL-026687 nustatė, kad buvo įteikti (išsiųsti) 9 biuleteniai, gauti 7 biuleteniai, kurių visi buvo galiojantys, suskaičiavus balsus paaiškėjo, jog butų ir kitų patalpų savininkai pritarė, kad būtų parengtas namo visų sienų (fasado, balkonų) techninis darbo projektas, kurio apmokėjimui būtų pradėtas tikslinių lėšų rinkimas po 1,46 Eur/m2 4 mėn. (po pritarimo projekto rengimui). Sprendžiant dėl antro klausimo, t. y. tikslinių kaupiamųjų lėšų kaupimo namo remontui 6 mėn. po 7 Eur/m2, pritarimą išreiškė 5, nepritarė 2, nepareiškė nuomonės 2 butų savininkai, todėl pasiūlymams dėl tikslinių kaupiamųjų lėšų papildomo kaupimo 4 mėn. po 1,46 Eur/m2 ir 6 mėn. po 7 Eur/m2 buvo pritarta balsų dauguma.

6.       Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog apie vykusį balsavimą atsakovai žinojo, tačiau jame nedalyvavo ir nebalsavo sąmoningai. Teismas konstatavo, kad namo bendrasavininkų priimtas sprendimas neapskųstas, yra laikomas galiojančiu, o jo pagrindu ieškovė skaičiavo kaupiamąsias įmokas, tačiau jo įpareigojamasis pobūdis atsakovų atžvilgiu gali būti kvestionuojamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 4 dalį.

7.       Teismas nusprendė, kad aplinkybę, jog reikalingų darbų kainos apskaičiuotos iš dalies laikantis Aprašo 3 punkto reikalavimų, įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2020 m. gegužės 25 d. statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 10 d. statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 15 d. statinio apžiūros aktas Nr. DA507180, iš kurių matyti, kad stogo čerpių danga susidėvėjusi ir nesandari, nuo sienų trupa tinkas, aptrupėjęs pastato cokolis, lietaus vanduo teka ant pastato karnizo, nuo kaminų ir balkonų sienelių trupa tinkas, parapeto apskardinimai paveikti korozijos ir nesandarūs. Teismo vertinimu, tai patvirtina ir UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai“ pateikta sąmatinė skaičiuojamoji kaina, reikalinga remonto darbams atlikti. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų duomenis, patvirtinančius tiek remonto darbų poreikį, tiek pateiktus skaičiavimus remonto darbams atlikti, o ieškovė pateikė 2022 m. balandžio 6 d. daugiabučio namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą Nr. MBKN-22-UP-000106, kuriuo yra grindžiamas kaupiamųjų lėšų dydžio nustatymo poreikis.

8.       Teismas konstatavo, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas turi būti tvirtinamas kartu su ilgalaikiu planu (kurio terminas 2 ir daugiau metų), o ilgalaikį planą rengia administratorius, kuris atsakingas už tinkamą jo pateikimą butų ir kitų patalpų savininkams. Kaupiamosios įmokos tarifo maksimalus dydis nustatytas pagal ilgalaikį planą turi atitikti Aprašo 7 punkto reikalavimus, o juos viršijus keičiamas ilgalaikis planas, ilginant lėšų kaupimo trukmę. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 4.4 punkto ir Aprašo 9 punkto reikalavimus, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ilgalaikis planas buvo parengtas, o atsakovams nustatyta lėšų kaupimo trukmė yra 4–6 mėnesiai.

9.       Teismas nusprendė, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos taikyti CK 4.83 straipsnio 4 dalį, kadangi byloje nustatyta, jog yra pažeistos atsakovų teisės, numatytos CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. nesilaikant Aprašo reikalavimų buvo nustatytas kaupiamosios įmokos dydis bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, įmoka buvo paskirstyta per 4–6 mėnesius, o ne du metus, ji viršijo Aprašo 7 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir atsakovai dėl jos nedavė savo sutikimo. Teismas taip pat įvertino, kad apie poreikį atlikti remonto darbus, rengti ilgalaikį planą bei organizuoti balsavimą ieškovė buvo informuota vėliausiai 2020 m. gegužės 25 d., kai buvo parengtas jos pačios į bylą pateiktas statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti pastato defektai iš esmės atitinka ir 2022 m. birželio 15 d. statinio apžiūros akte Nr. DA507180 fiksuotus defektus. Dėl to teismas iš esmės sutiko su atsakovų atstovės pozicija, kad įpareigojimas atsakovams mokėti 919,33 Eur/mėn. kaupiamąsias įmokas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2021 m. gruodžio 17 d. protokolo Nr. BAL-026687 pagrindu neegzistuoja. Teismas konstatavo, kad bendra kaupiamosios įmokos suma atsakovams 2021 m. gruodžio mėn. negalėjo viršyti 76,70 Eur, o 2022 m. – 87,50 Eur, t. y. iš viso atsakovai turėjo sumokėti 339,20 Eur (262,50 Eur + 76,70 Eur), kurios dalį (197,49 Eur) yra apmokėję, o likusią neapmokėtą sumą sudaro 141,71 Eur. Byloje atsakovų atstovės pateikti įrodymai (2022 m. gruodžio 15 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 252 150 Eur sumai) patvirtina, kad ir šią skolos dalį atsakovai padengė.

10.       Teismas nustatė, kad teikiant ieškinį atsakovų skola ieškovei sudarė 141,71 Eur, todėl už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2022 m. gegužės 24 d.) iki 2022 m. gruodžio 15 d. atsakovai turėtų sumokėti procesines palūkanas, kurių dydis yra 3,84 Eur. Kadangi atsakovų pervesta didesnė negu skolos suma padengė ir šį įsiskolinimą, teismas ieškinį atmetė ir dėl šio reikalavimo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nepagrįstai taikė CK 4.83 straipsnio 4 dalį. Papildomų kaupiamųjų lėšų suma nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu. Atsakovai žinojo apie balsavimą, žinojo apie jo metu priimtus sprendimus, tačiau dėl nenurodytų priežasčių atsisakė vykdyti namo daugumos gyventojų valią ir nemokėjo susirinkime nustatytos papildomos kaupiamųjų lėšų sumos.

1.2.                      Šiuo atveju yra taikomos ne sprendime nurodomos normos dėl ilgalaikio plano sudarymo ir lėšų kaupimo, o Nuostatų 12 ir 13 punktai, kuriuose reglamentuojami atvejai, kai įvyksta ir nustatomi statinio bendrojo naudojimo objektų defektai, kuriems pašalinti reikia atlikti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus būtinus, bet ilgalaikiame plane nenumatytus darbus. Tokiu atveju lėšos turi būti surenkamos ne Nuostatų 8 punkte nustatyta tvarka, o kaip įmanoma greičiau, kad būtų įgyvendintas reikalavimas tokį defektą pašalinti nedelsiant. Defektų šalinimas (ištaisymas) nagrinėjamu atveju apima ne tik fasado remonto darbų vykdymą, bet ir tokiems darbams privalomo projekto parengimą, taip pat visus kitus būtinus parengiamuosius darbus (projektuotojo ir statytojo atranką ir kt.).

1.3.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovų argumentais dėl maksimalios kaupiamosios įmokos sumos, kadangi tokia suma Nuostatose nustatyta planinio ilgalaikio kaupimo atvejams ir ši tvarka, kaip nesuderinama, negali būti taikoma pagal teisės aktus privalomai ir skubiai šalintinų defektų nustatymo atvejais, kai privalomi defektų šalinimo darbai turi būti atliekami nedelsiant.

12.       Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Tam, kad ieškovė galėtų reikalauti didesnės kaupiamosios įmokos, nei yra nurodyta maksimali kaupiamoji įmoka pagal Aprašo 7 punktą, turėjo būti vienbalsis visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, o ne butų ir kitų patalpų daugumos sprendimas.

2.2.                      Maksimalus kaupiamosios įmokos dydis atsakovams galėjo būti 76,70 Eur/mėn. 2021 m. ir 87,50 Eur/mėn. 2022 m., tačiau ieškovė, elgdamasi neteisėtai ir nesąžiningai, reikalavo sumokėti 10 kartų didesnę kaupiamąją įmoką (919,33 Eur/mėn.).

2.3.                      Iš 2021 m. gruodžio 17 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad ne visi butų ir kitų patalpų savininkai balsavo už didesnę kaupiamąją įmoką, todėl ieškovė negalėjo reikalauti mokėti didesnę kaupiamąją įmoką, nei yra nustatyta maksimali kaupimo įmoka pagal Aprašo 7 punktą.

2.4.                      Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė informavo atsakovus apie organizuojamą balsavimą raštu dėl kaupiamosios įmokos padidinimo, taip pat supažindino atsakovus su butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu padidinti kaupiamąją įmoką.

2.5.                      Aplinkybė, jog namo fasado defektai yra esminiai, keliantys grėsmę statinio ir asmenų saugumui, ieškovės nebuvo nurodyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje ieškovė nenurodė, kad defektų šalinimas yra itin skubus ir neatidėliotinas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo vertinamas tik kaupiamosios įmokos dydis, bet ne defektų pobūdis.

2.6.                      Nuostatų 12 ir 13 punkto pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti, kadangi jokių faktinių daugiabučio namo fasado remonto išlaidų šiai dienai nėra patirta. Nurodyti Nuostatų punktai reglamentuoja itin skubių ir neatidėliotinų defektų šalinimą ir jų išlaidų apmokėjimą. Jei defektų šalinimas nėra itin skubus ir neatidėliotinas, pinigai defektų šalinimui turi būti renkami ir kaupiami pagal Aprašo nuostatas ir surinkus atitinkamą kiekį pinigų naudojami defektams pašalinti.

2.7.                      Statinio apžiūros aktuose užfiksuoti daugiabučio namo fasado defektai gali būti pašalinti ir vėliau, t. y. sukaupus reikiamą pinigų sumą pagal Aprašo nuostatas. Tą patvirtina aplinkybė, kad daugiabutis namas su statinio apžiūros aktuose nurodytais defektais stovi jau ne vienerius metus ir dėl to žalos niekam neatsirado.

13.       Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 108,03 m2 ploto butas Nr. 5, bendrojo naudojimo objektų administratorė. 2021 m. gruodžio 17 d. butų ir kitų patalpų savininkai 7 balsais iš 9 pritarė, kad būtų parengtas namo visų sienų (fasado, balkonų) techninis darbo projektas, kurio apmokėjimui būtų pradėtas tikslinių lėšų rinkimas 4 mėn. po 1,46 Eur/m2, taip pat 5 balsais iš 9 pritarė tikslinių kaupiamųjų lėšų kaupimui namo remontui 6 mėn. po 7 Eur/m2. Atsakovai nebalsavo dėl šių sprendimų, nesutiko mokėti kaupiamųjų įmokų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovų. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju taikytina CK 4.83 straipsnio 4 dalis, o kaupiamąsias įmokas, neviršijančias Aprašo 7 punkte nustatyto maksimalaus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo, atsakovai sumokėjo ieškovei bylos nagrinėjimo metu. Dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovė pateikė apeliacinį skundą, jį grįsdama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 4.83 straipsnio 4 dalį ir netaikė Nuostatų 12 ir 13 punktų.

16.       Bendrosios nuosavybės teisę ir bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas.

17.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

18.       Minėtas reguliavimas reiškia ir tai, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

19.       Pažymėtina, kad išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Šiuos santykius, be kita ko, reguliuoja Nuostatai, įtvirtinantys bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, ir nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas).

20.       Nuostatuose gana detaliai aptariamos administratoriaus teisės, pareigos, atsakomybė. Pagal šiuos nuostatus namo administratorius, be kita ko, apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą. Patalpų savininkai (naudotojai) Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (Nuostatų 10 punktas). Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (Nuostatų 11 punktas). Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais (Nuostatų 12 punktas). Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (Nuostatų 13 punktas).

21.       Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog mokėjimo prievolės patalpų savininkams (naudotojams) ieškovės nurodytų Nuostatų 12 ir 13 punktų pagrindu gali atsirasti tik dėl konkrečių paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo. Prievolė atlyginti tokias išlaidas nėra abstraktaus pobūdžio, šios išlaidos turi būti susijusios su bendrojo naudojimo objektais ir pagrįstos konkrečiais duomenimis. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ieškovė yra atlikusi kokius nors bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, susijusius su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, prie kurių apmokėjimo turi prisidėti atsakovai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo Nuostatų taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti tokias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Tai reiškia, kad jeigu ieškovė būtų atlikusi darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, dėl šių darbų faktinių išlaidų apmokėjimo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka nebūtų priimamas, nes tokių ieškovės faktiškai turėtų išlaidų apmokėjimą nustato Nuostatų 12 ir 13 punktai. Šiuo atveju ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindė ne būtinybės sąlygotomis faktinėmis išlaidomis, bet būtent butų ir kitų patalpų savininkų priimtais sprendimais dėl kaupiamųjų lėšų, šią aplinkybę ieškovė akcentuoja ir apeliaciniame skunde.

22.       Pažymėtina, kad ieškovė, siekdama, kad jai būtų priteista skola, turėjo išsamiai nurodyti jos pagrindą, pateikti ją pagrindžiančius įrodymus, t. y. aiškiai nurodyti, kokią skolą yra siekiama prisiteisti, kokiu pagrindu ji susidarė, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovai turėjo teisę teikti savo atsikirtimus ir įrodymus, susijusius su prašoma priteisti skola. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, buvo saistomas pareigos įvertinti prašomos priteisti skolos pobūdį (t. y. kokio pobūdžio yra ši skola, kokiu pagrindu susiformavo), jos (ne)pagrįstumą.

23.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. gruodžio 17 d. butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu nustatytas kaupiamosios įmokos dydis viršija Aprašo 7 punkte nustatytą maksimalų mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendra kaupiamosios įmokos suma ieškovams 2021 m. gruodžio mėn. negalėjo viršyti 76,70 Eur, o 2022 m. – 87,50 Eur). Vadovaujantis Aprašo 8 punktu, jeigu Apraše nustatyta tvarka apskaičiuotas mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas viršija maksimalų mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, apskaičiuotą pagal Aprašo 7 punktą, keičiamas ilgalaikis planas, ilginant lėšų kaupimo trukmę. Apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka (Aprašo 9 punktas). Ieškovė taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ilgalaikis planas buvo parengtas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad, patvirtinus mėnesinį kaupiamosios įmokos dydį, viršijantį maksimalų mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, apskaičiuotą pagal Aprašo 7 punktą, buvo keičiamas ilgalaikis planas, kadangi su tuo susijusių duomenų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2021 m. gruodžio 17 d. protokole Nr. BAL-026687 nėra nurodyta, kitų ilgalaikio plano patvirtinimą ir/ar pakeitimą pagrindžiančių dokumentų į bylą nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentai, kad didesnė kaupiamoji įmoka nei maksimalus jos dydis pagal Aprašą galėjo būti nustatyta tik bendru visų namo patalpų savininkų susitarimu, t. y. CK 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka, pripažintini pagrįstais. Šiuo atveju sprendimas dėl kaupiamųjų įmokų nustatymo buvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, t. y. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl negali būti laikomas teisėtu pagrindu ieškovei reikalauti iš atsakovų sumokėti šias įmokas. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių su šiomis aplinkybėmis susijusių argumentų, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įgyvendintas Aprašo 8 punktas.

24.       Kaip minėta, vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, išlaidas galima atsisakyti mokėti tais atvejais, kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo arba kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų, jei šios išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors sprendimas dėl kaupiamųjų įmokų buvo priimtas, tačiau tai padaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sutikimo dėl šių įmokų nustatymo atsakovai nebuvo davę, išlaidų, susijusių su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ieškovė nėra patyrusi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog, vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, įpareigojimas atsakovams mokėti 919,33 Eur/mėn. kaupiamąsias įmokas butų ir kitų patalpų savininkų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo pagrindu negali būti taikomas. Šiuo atveju akcentuotina tai, kad butų ir kitų patalpų savininkų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimai atsakovų atžvilgiu netaikytini, nepaisant to, kad atsakovai šių sprendimų neginčijo teismine tvarka. Kitaip situacija būtų traktuojama tuo atveju, jeigu atsakovai atsisakytų vykdyti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtą sprendimą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis), kai tokia sprendimo priėmimo tvarka neprieštarautų teisės aktų reikalavimams. Visgi šiuo atveju butų ir kitų patalpų savininkų dauguma priėmė sprendimą, kuris galėjo būti priimtas tik vienbalsiai (CK 4.75 straipsnis), todėl toks sprendimas atsakovams negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

25.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytų argumentų visuma, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti arba pakeisti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, ji neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o atsakovo M. V. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Atsakovo M. V. turėtos 450 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 799 Eur × 1,3 = 2 338,70 Eur), todėl atsakovui M. V. iš ieškovės priteisiamas 450 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Marius Bartninkas

                Egidijus Tamašauskas

Lina Žemaitienė