Administracinė byla Nr. eAS-501-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00536-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (toliau – ir Kanceliarija) 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Kanceliariją iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžia Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atsakymą, teigdamas, kad ši institucija neatliko savo pareigų – neužkirto kelio, jo manymu, neteisėtiems Mažeikių rajono savivaldybės administracijos veiksmams.

Teismas konstatavo, kad iš Rašto turinio akivaizdu, kad raštas pats savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria, skundžiamu raštu pareiškėjas tik informuotas, jog Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija susipažino su jo kreipimusi ir pateikė bendro pobūdžio informaciją apie atitinkamų institucijų kompetenciją nagrinėjant savivaldybių veiklos teisėtumą. Atsakyme nėra priimtas joks individualus administracinis sprendimas, kuris nustatytų, pakeistų ar panaikintų pareiškėjo teises ar pareigas, todėl šis dokumentas laikytinas tik informacinio pobūdžio raštu.

Teismas akcentavo, kad iš Rašto turinio matyti, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija neįgaliota vykdyti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos veiksmų priežiūros ar vertinti jų teisėtumo, todėl pagrįstai nukreipė pareiškėją į kompetentingas institucijas, tokias kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai ar Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai. Tai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą kompetencijos principą, pagal kurį kiekviena institucija veikia tik jai priskirtoje srityje. Teismas pažymėjo, kad Raštas nėra administracinis aktas, kuriuo būtų sukurta, pakeista ar panaikinta kokia nors subjektinė teisė, jo panaikinimas neturėtų teisinės reikšmės pareiškėjo teisinei padėčiai.

Teismas pažymėjo, kad, nors Rašte nurodyta, jog jis gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba bet kuriems Regionų administracinio teismo rūmams, tačiau vien tai, kad sprendime pateikta apskundimo tvarka, savaime nereiškia, jog šis raštas laikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes ir galinčiu būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Raštą, nes jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, taip pat atsisakė priimti ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį ir pareiškėjo skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas pageidauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertina faktus / įrodymus, apriboja pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjas 2025 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas, todėl skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjo ginčijamas atsakovo raštas gali būti laikomas teisės aktu pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), taip pat negali būti teikiamas skundas dėl informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-113-502/2022).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Rašto turinio akivaizdžiai matyti, jog jis yra informacinio pobūdžio, jame pateikta bendro pobūdžio informacija apie valstybės institucijų ir konkrečiai Lietuvos Respublikos Prezidento kompetenciją nagrinėjant ir vertinant savivaldybių veiklos teisėtumą, pareiškėjui nurodyti kitų institucijų įgaliojimai šioje srityje,  tuo paaiškinant pareiškėjui, kaip jis gali ginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai liečiančių pareiškėjo teisinį statusą bei sukeliančių jam teisines pasekmes, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Atsakydama į pareiškėjo prašymą priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Šiuo aspektu pareiškėjo prašyme išsakyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą – atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1  punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                        Ramūnas Gadliauskas

                                        Arūnas Sutkevičius