Civilinė byla Nr. e2-667-566/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39135-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.1.; 2.2.2.3.1.8.; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,
sekretoriaujant Miglei Udraitei,
dalyvaujant ieškovams A. S., G. A., L. P., M. C., R. P., V. Š.,
ieškovų atstovui advokvatui G. B.,
atsakovo Vilniaus medžiotojų būrelio „Lukna“ atstovui K. B.,
trečiajam asmeniui D. S.,
vertėjai O. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. P., A. S., T. M., M. C., L. T., A. K., E. P., Z. B., L. P., G. A., V. Š., atstovaujamų advokato G. B., ieškinį atsakovui Vilniaus medžiotojų būreliui „Lukna“ dėl 2018 m. vasario 11 d. Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ visuotinio narių susirinkimo nutarimų ir dalies protokolo panaikinimo,
n u s t a t ė:
Ieškovai kreipėsi į teismą, nurodydami, jog 2018- 02-11 įvyko Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna" visuotinis narių susirinkimas. Susirinkimo metu buvo patvirtinta susirinkimo darbotvarkę:
1. Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna" prezidento rinkimai.
2. Finansinė metinė ataskaita už 2017 metus.
3. 2018 metų finansinės veiklos tvirtinimas.
4. Naujo nario priėmimo į Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna" narius svarstymas.
5. Dėl laisvų vietų Vilniaus medžiotojų klube „Lukna" stokos (šios dienos narių maksimalus limitas yra trisdešimt narių), esamų kandidatų kandidatūros svarstymas, dėl kandidatūros termino pratęsimo/nepratęsimo iki kol Vilniaus medžiotojų klube „Lukna" atsiras laisvų vietų.
0 6. Naujų įstatų redakcijos svarstymas ir tvirtinimas.
Susirinkimo metu atsakovo prezidentu buvo išrinktas K. B., buvo patvirtinta 2017 metų metinę finansinė ataskaita ir 2018 metų finansinę veiklą, be to, į klubo narius buvo priimtas D. S., buvo nutarta palikti galioti sprendimą, kad atsakovo klube yra trisdešimties narių limitas. Tame pačiame susirinkime buvo nutarta E. L. pratęsti kandidatavimo į klubo narius terminą iki to laiko, kol klube atsiras laisva vieta, šiai kandidatūrai buvo suteikta pirmumo teisė, bei buvo patvirtinta atsakovo naują Įstatų redakciją. Ieškovas nesutinka su atsakovo prezidento K. B. išrinkimu ir naujojo nario D. S. priėmimu į klubo narius bei nesutinka su protokolo įžanginėje dalyje nurodytu teiginiu, jog Vilniaus medžiotojų klube „Lukna" yra dvidešimt devyni nariai. Ieškovai nurodo, jog ginčo susirinkimo diena Vilniaus medžiotojų klube „Lukna" buvo ne dvidešimt devyni nariai, kaip nurodyta protokolo įžanginėje dalyje, o maksimaliai leistinas narių skaičius - trisdešimt narių. Ieškovai nurodo, jog susirinkimo metu K. B. suklaidino dalyvius dėl būrelio narių skaičiaus, nes pastarasis paaiškino, kad L. T. nėra būrelio narys, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-13 sprendimas, kuriuo L. T. buvo grąžintas į klubą, nebuvo įsiteisėjęs pateikus apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Ieškovas nurodo, jog L. T. yra ne kartą teismo sprendimais gražintas į klubo narius, todėl turėjo teisę dalyvauti ir balsuoti ginčo susirinkimo metu. Tuo tarpu L. T. nebuvo leista registruotis, dalyvauti ir balsuoti ginčo susirinkime. Ieškovų manymu, D. S. negalėjo būti priimtas į klubą, nes L. T. laikant klubo nariu, D. S. tampa trisdešimt pirmuoju klubo nariu, kas viršija nustatytą limitą ir prieštarauja klubo sprendimams dėl limito nustatymo. Ieškovai nurodo, jog K. B. neteisėtai tapo klubo prezidentu, nes susirinkimo dienai jis neturėjo privalomo pagal Įstatus dešimties metų medžiotojo stažo. Iš pridedamo K. B. medžiotojo bilieto Nr. 063775 matyti, kad K. B. medžiotojo stažas skaičiuojamas nuo 2009 metų, todėl susirinkimo dienas nesudarė dešimties metų. Be to, prieš renkant naują klubo prezidentą, nebuvo išspręstas ankstesnio prezidento R. S. atsistatydinimo iš pareigų klausimas.
Ieškovai atkreipia dėmesį, jog susirinkimo metu nebuvo leista dalyvauti ir balsuoti asmenims, kurie pateikė rašytinius įgaliojimus, tačiau, neturėjo notariškai patvirtintų klubo narių įgaliojimų. Ieškovai prašo teismo:
1. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus medžiotojų būrelio ,,Lukna“, 2018-02-11 visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolo nutarimą išrinkti klubo prezidentu K. B.;
2. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus medžiotojų būrelio ,,Lukna“ 2018-02-11 visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolo nutarimą priimti į klubo narius D. S.;
3. Pripažinti negaliojančia ir panaikinti Vilniaus medžiotojų būrelio ,,Lukna“ 2018-02-11 visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolo dalį, kuria nustatyta, kad Vilniaus medžiotojų klube ,,Lukna“ yra dvidešimt devyni nariai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, e.b.l. 2-7).
Ieškovai teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Prašė ieškinį tenkinti.
Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu ieškinyje išdėstytus argumentus palaikė, prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovas atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutiko. Prašė ieškinio reikalavimus dėl naujojo nario į klubą priėmimo ir klubo prezidento išrinkimo atmesti, o ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2018-02-11 visuotinio narių susirinkimo protokolo dalį, kuria nustatyta, kad atsakovo narių yra dvidešimt devyni – vertinti kaip nenagrinėtiną teisme ir šioje dalyje bylą nutraukti, nes yra prašoma ne pažeistos teisės gynimo, o juridinio fakto konstatavimo, kas nesukuria teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku civilinės bylos dalyku.
Nurodė, jog 2018-01-23 įvykusio atsakovo valdybos susirinkimo metu tuometinis atsakovo prezidentas R. S. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog dėl pablogėjusios sveikatos toliau negali eiti prezidento pareigų ir atsistatydina. Atsižvelgiant į tai 2018-01-23 valdybos protokolu (be kitų) buvo nuspręsta: 2018-02-11 (10:00 val.) organizuoti visuotinį narių susirinkimą, kurio metu būtų (buvo patvirtinta darbotvarkė) sprendžiama ne tik dėl D. S. priėmimo į tikruosius narius, tačiau, ir dėl naujo prezidento išrinkimo (numatyti prezidento rinkimai, atsistatydinus buvusiam prezidentui). Apie 2018-02-11 susirinkimą visiems nariams (įskaitant ir ieškovus) iš anksto buvo pranešta, nurodant darbotvarkę, tai patvirtina pačių ieškovų į bylą pateikti duomenys, taip pat viso susirinkime dalyvavo dvidešimt keturi nariai (iš buvusių dvidešimt devynių), t. y. daugiau nei pusė visų atsakovo narių.
Pažymėjo, kad K. B. buvo vienintelis kandidatas į prezidentus, kurio kandidatūrą buvo iškelta (kiti asmenys atsisakė kandidatuoti į prezidentus, atsistatydinus R. S.). Už K. B. išrinkimą į prezidentus balsavo penkiolika narių; prieš - nebalsavo nei vienas, t.y. absoliučios daugumos balsais K. B. buvo pagrįstai išrinktas atsakovo prezidentu. Už tai, kad D. S. taptų nuolatiniu (o ne nauju) atsakovo nariu (nes jis buvo klubo narys kandidatas, turintis visas nario teises, išskyrus teisę balsuoti susirinkime) balsavo trylika narių; prieš – keturi. Akivaizdu, jog daugiau nei 50 proc. plius vienu balsu susirinkimas nusprendė D. S. teisinį statusą asociacijoje iš nario kandidato pakeisti į nuolatinį, t. y. be kitų iki tol turėtų teisių, suteikti ir teisę balsuoti susirinkime (nes kitas teises minėtas asmuo turėjo iki tol). Tokiu būdu, daugumos atsakovo narių balsais buvo nuspręsta minėtą asmenį priimti į nuolatinius narius.
2018-02-11 susirinkimo metu dalyvavo daugiau, kaip pusė atsakovo narių (viso narių buvo dvidešimt devyni, dalyvavo dvidešimt keturi. Už K. B. (vienintelio kandidato) išrinkimą į prezidentus balsavo absoliuti dauguma (prieš balsavusių nebuvo), už D. S. išrinkimą į nuolatinius atsakovo narius balsavo daugiau, kaip 50 proc. plius 1 balsas narių (balsavusių) (trylika – „už“; keturi - „prieš“). Pažymėtina, jog dviejų asmenų, neturėjusių notariškai patvirtintų įgaliojimų, balsai iš esmės niekaip nebūtų pakeitę balsavimo rezultatų. Tuometinis atsakovo prezidentas gavo vieno iš ieškovų prašymą, kuriuo buvo prašoma paaiškinti dėl kokių priežasčių bus renkamas kitas prezidentas. Tuometinis atsakovo prezidentas savo atsakyme nurodė, kad jis atsistatydina ir pranešimą įteikė valdybai, kartu su minėti pranešimu buvo pateikta (be kitų) ir prezidento atsistatydinimo pranešimo kopija. Todėl neatitinkantys tikrovės tampa ieškinyje nurodomi samprotavimai, kad nebuvo nurodytos atsistatydinimo priežastys ir neva atsakovas turi du prezidentus.
2018-02-11 įvykusio atsakovo susirinkimo metu buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas protokolas ir nėra teisinio pagrindo minėto protokolo (ar jo dalių) panaikinti remiantis CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu. Atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimas neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymų, įskaitant Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatoms, atitinka CK nuostatas, taip pat buvo priimtas laikantis atsakovo Įstatuose įtvirtintos tvarkos, realizuojant išimtinę atsakovo visuotinio narių susirinkimo išimtinei kompetenciją išrinkti valdymo organą (prezidentą) bei tikrąjį atsakovo narį.
Pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant ginčus dėl juridinio asmens sprendimo (protokolo, nutarimo) pripažinimo negaliojančiu, esant argumentui, jog buvo pažeista balsavimo tvarka nurodoma, kad juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas pats savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiais susirinkimo priimtus nutarimus. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar asmenų, ginčijančių susirinkimo nutarimą, dalyvavimas susirinkime būtu pakeitęs balsavimo rezultatus, ar ne.
2018-02-11 atsakovo narių visuotiniame susirinkime iš viso dalyvavo 24 nariai: „už“ prezidento išrinkimą balsavo 15 narių; „prieš“ balsavusių nebuvo, „už“ D. S. tapimą tikruoju nariu balsavo 13 narių; „prieš“ - 4. Akivaizdu, jog dviejų asmenų balsas apskritai neturi ir neturėjo jokios reikšmės susirikimo protokolui priimti, kaip akivaizdu, jog protokole visi priimti sprendimai (įskaitant ginčijamus) buvo priimti absoliučios daugumos narių balsais ir netgi vertinant, kad abu asmenys, kurie neva nebalsavo, nes neturėjo notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų, būtų balsavę prieš (tiek prieš K. B. išrinkimą, tiek prieš D. S. tapimą tikruoju nariu) vis tiek sprendimai būtų priimti (vienu atveju apskritai nebuvo balsavusių „prieš“, o kitu atveju „prieš“ buvo tik 4 ir 13): būtų susidarę 50 proc. plius vienas balsas 2018-02-11 susirinkimo metu savo valią balsuojant išreiškusių narių dauguma.
Atsakovas pažymi, jog ieškovai nepaiso CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris numato, jog įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, turi būti patvirtintas notarine tvarka. Šiuo aspektu „veiksmai“ suprantami CK 1.63 straipsnio prasme - sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas bei atlikti bet kokius veiksmus. Pažymėtina, jog atstovauti asmenį juridinio asmens dalyvių susirinkime kitas juridinio asmens narys (dalyvis) turi (gali) notarine tvarka patvirtinus įgaliojimą atlikti veiksmus (balsuoti). Šiuo aspektu ieškovų teiginiai dėl neva nepriimtų asmenų balsų, nesant notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo (nors tokių asmenų balsai apskritai neturėjo jokios įtakos priimtiems sprendimams) neturi įtakos susirinkimo protokolo teisėtumui.
Remiantis CPK 18 straipsniu tik įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas (kaip pirmosios instancijos teismas) 2017-06-13 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti atsakovo sprendimą dėl L. T. pašalinimo iš atsakovo narių. Minėtas teismo sprendimas buvo apeliacine tvarka apskųstas Vilniaus apygardos teismui. 2018-02-11 nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl L. T. pašalinimo iš atsakovo narių neteisėtumo, todėl nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, galiojo atsakovo 2016-02-13 protokolas, kuriuo L. T. buvo pašalintas iš atsakovo narių. Be to, ieškovai į bylą nepateikė jokio įrodymo, kad apskritai kokiu nors atsakovo valdymo organo sprendimu buvo nustatytas maksimalus skaičius narių, kurie gali būti asociacijoje.
Atsakovo, kaip asociacijos veiklą iš esmės reglamentuoja CK ir Asociacijų įstatymas, o įstatų nuostatos gali būti taikomos tik tada, kada neprieštarauja Asociacijų įstatymo nuostatoms: įstatuose negali būti nustatyti papildomi reikalavimai vienasmeniam valdymo organui (tik kolegialiam); visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias asociacijos organas, kurio išimtinei ir absoliučiai kompetencijai priklauso tiek naujų narių priėmimas, tiek ir asociacijos vienasmenio valdymo organo rinkimas ir atšaukimas; įstatuose numatoma visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarka ir sprendimų priėmimo tvarka (kuri iš esmės neturėtų skirtis nuo įtvirtintos Asociacijų įstatyme. Atsakovas mano, jog šiame kontekste asociacijos visuotinis narių susirinkimas turi absoliučią (neribojamą) teisę išrinkti ir atšaukti tiek vienasmenį, tiek kolegialų asociacijos valdymo organą ar jo narį. Atsakovas mano, jog nėra pagrindo teigti, kad susirinkimo protokolas buvo priimtas pažeidžiant Įstatuose nustatytą tvarką. Visuotinio narių susirinkimo metu buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas protokolas, kuriuo (be kitų) buvo išrinktas asociacijos prezidentas (atsistatytinus buvusiam) ir į tikruosius narius priimtas vienas (klubo narys-kandidatas) narys. Dėl nurodytų priežasčių ieškovų reikalavimai atmestini kaip nepagrįstus(1 tomas, e.b.l. 96-106).
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškovų ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo D. S. savo prašyme dėl įstojimo į bylą ir atsiliepime, nurodė, jog klube nebuvo nustatytas maksimalus trisdešimties narių limitas. Be to, dalis ieškovų valdybos 2018-01-23 posėdžio metu tvirtindami ginčijamo susirinkimo darbotvarkę, patys siūlė spręsti susirinkimui jo priėmimo į klubo narius klausimą. Dėl nurodytų priežasčių D. S. laiko, jog jo priėmimas į klubą tikruoju nariu yra teisėtas (1 tomas, e.b.l. 149, 150, 164, 165).
Trečiasis asmuo D. S. teismo posėdžio metu ieškinio nepalaiko, prašo ieškinį atmesti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018-01-23 įvyko atsakovo valdybos susirinkimas, kurio metu tuometinis atsakovo prezidentas R. S. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog dėl pablogėjusios sveikatos toliau negali eiti prezidento pareigų ir atsistatydina (1 tomas, e.b.l. 140-142). 2018-01-23 valdybos protokolu (be kitų sprendimų) buvo nuspręsta: 2018-02-11 (10:00 val.) organizuoti visuotinį narių susirinkimą, kurio metu būtų (buvo patvirtinta darbotvarkė) sprendžiama dėl D. S. priėmimo į tikruosius narius, ir dėl naujo prezidento išrinkimo. Tvirtinant visuotinio susirinkimo darbotvarkės 5 punktą, valdybos surinkimo protokole nurodyta, jog klubo narių maksimalus limitas yra trisdešimt narių. Byloje pateiktas atsakovo tuometinio prezidento R. S. atsakymas klubo nariui A. S., kuriame nurodyta, jog jis atsistatydina ir apie tai pranešė valdybai, kartu su minėtu pranešimu buvo pateikta (be kitų dokumentų) ir prezidento atsistatydinimo pranešimo kopija (1 tomas, e.b.l. 145).
2018-02-11 įvyko Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna" visuotinis narių susirinkimas. Susirinkimo protokolo įžanginėje dalyje nurodyta, jog Vilniaus medžiotojų klube „Lukna" yra dvidešimt devyni nariai (1 tomas, e.b.l. 25-27). Protokole nurodyta, jog buvo pateikti du notariškai nepatvirtinti įgaliojimai, vienas balso perleidimo raštas. Susirinkimo metu buvo nuspręsta nepripažinti notariškai nepatvirtintų įgaliojimų („už“ balsavo 14, „prieš“ balsavo – 13). Dėl nurodytos priežasties protokole nurodyta, jog susirinkime dalyvavo dvidešimt septyni nariai.
Susirinkimo metu (be kitų sprendimų) buvo priimtas sprendimas atsakovo prezidentu išrinkti K. B. („už“ balsavo 15, „susilaikė“ 3, „prieš“ nebuvo), buvo patvirtinta 2017 metų metinę finansinė ataskaita ir 2018 metų finansinę veiklą, į klubo narius buvo priimtas D. S. („už“ balsavo 15, „prieš“ 1, „susilaikė“ 3), be to, buvo nutarta palikti galioti sprendimą, kad atsakovo klube yra trisdešimties narių limitas, ir vietų skaičiaus nedidinti („už“ balsavo 12, „prieš“ 6). Tame pačiame susirinkime buvo nutarta E. L. pratęsti kandidatavimo į klubo narius terminą iki to laiko, kol klube atsiras laisva vieta, šiai kandidatūrai buvo suteikta pirmumo teisė, bei buvo patvirtinta naują atsakovo Įstatų redakciją. Iš susirinkimo dalyvių sąrašo matyti, kad L. T. buvo pašalintas iš susirinkimo dalyvių, buvo pateikti tris įgaliojimai, iš kurių vienas buvo notariškai patvirtintas ir du įgaliojimai paprastos rašytinės formos, be to, už P. S. pateiktas balso perleidimo raštas (1 tomas, e.b.l. 29).
Byloje pateiktas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018-09-28 pranešimas, kuriame nurodyta, jog medžiotojo bilietas K. B. yra išduotas 2009-04-07, K. B. yra įrašytas į medžiotojų sąvadą nuo 2009-04-15, teisė medžioti K. B. yra suteikta 2009-04-02, t.y. jo medžiojimo stažas (atsakymo dienai) - 9 metai 5 mėnesiai (2 tomas, e.b.l. 26-28, 65).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-13 sprendimu atsakovo nario L. T. pašalinimas iš klubo narių buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas (1 tomas, e.b.l. 41-48). Minėtas sprendimas buvo apskustas apeliacine tvarka (1 tomas, e.b.l. 30-35). Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-08-02 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-13 sprendimą dalyje dėl L. T. pašalinimo paliko galioti.
Pagal Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna" Įstatų, 2014-06-11 įregistruotų Registrų centre, 62 punktą klubo prezidentu gali būti renkamas asmuo iki 65 metų amžiaus, tikrasis klubo narys, turintis ne mažesnį kaip 10 metų medžiotojo stažą. Klubo prezidentas išrenkamas paprasta balsų daugumą, kai visuotiniame klubo susirinkime dalyvauja ne mažiau kaip 50 proc. plius vienas visų klubo narių (Įstatų 57 punktas). Visuotiniame klubo narių susirinkime klubo narį gali atstovauti jo įgaliotas asmuo, kuriuo kompetencija apibrėžiama įgaliojime (Įstatų 53 punktas). Sprendimą dėl naujojo klubo nario priėmimo priima visuotinis klubo narių susirinkimas paprasta balsų dauguma (Įstatų 35 punktas). Kai klubo narys – kandidatas iš valdybos gauna teigiamą charakteristiką, visuotinis klubo narių susirinkimas paprasta balsų dauguma balsuoja dėl nario – kandidato galimybės tapti pilnateisiu klubo nariu (Įstatų 32 punktas)- (1 tomas, e.b.l. 107-123).
Pagal CK 2.82 str. 4 d. juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.
Pagal Asociacijos įstatymo 9 str. 5 d. kolegialaus valdymo organo nariais gali būti fiziniai asmenys – asociacijos nariai ir asociacijos narių – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys. Asociacijos įstatuose gali būti nustatyti papildomi reikalavimai kolegialaus valdymo organo nariui.
Asociacija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose (asociacijų įstatymo 11 str. 1d.). Sistemiškai vertinant šias įstatymo nuostatas, matyti, jog įstatymo leidėjas nenumatė jokio imperatyvaus draudimo nustatyti specialius reikalavimus vienasmeniui valdymo organui. Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Juose turi būti nurodyta, be kitų duomenų, valdymo organai, jų kompetencija, kolegialaus valdymo organo, jei toks organas sudaromas, narių ir pirmininko (prezidento) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialus valdymo organas sudaromas Asociacijų įstatymo 12 str. 1 d. 10 p.). Asociacijos įstatuose gali būti numatytos ir kitos asociacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ar kitiems įstatymams (Asociacijų įstatymo 12 str. 3d.). Darytina išvada, jog asociacijos Įstatuose gali būti numatyti specialus reikalavimai vienasmeniui valdymo organui. Nagrinėjamu atveju, atsakovo Įstatuose klubo prezidentui numatyti, be kitų reikalavimų, ir reikalavimas turėti dešimties metų medžiotojo stažą. Teismo vertinimu šis reikalavimas prezidento kandidatūrai neprieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, Asociacijų ar kitiems įstatymams, todėl minėta Įstatų nuostata laikytina teisėta. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, 2018-02-11 susirinkimo metu buvo susrinkęs būtinas pagal Įstatus narių kvorumas, K. B. buvo išrinktas klubo prezidentas paprasta balsų daugumą. Tačiau, visuotinio susirinkimo dienai 2018-02-11 K. B. neturėjo 10 metų medžiotojo stažo, todėl šioje dalyje jo kandidatūra neatitiko Įstatų reikalavimų. Dėl nurodytos priežasties K. B. išrinkimas klubo prezidentu prieštarauja klubo steigimo dokumentui (Įstatams) ir laikytinas neteisėtu, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus medžiotojų būrelio ,,Lukna“, 2018-02-11 visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolo nutarimą išrinkti klubo prezidentu K. B. tenkintinas.
Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004). Bylos nagrinėjimo metu ieškovai nurodė, jog Vilniaus medžiotojų būrelyje ,,Lukna“ narių susirinkimo ar valdybos sprendimu buvo nustatytas maksimalus trisdešimties narių skaičius. Byloje pateiktas netiesioginis įrodymas - 2018-01-23 atsakovo valdybos susirinkimas protokolas, kuriame nurodyta, jog klube yra trisdešimties narių limitas, be to, šiuo sprendimu buvo nustatyta 2018-02-11 visuotinio susirinkimo darbotvarkė, kurioje yra atkartota analogiška nuostata. Pažymėtina, jog 2018-02-11 visuotinio susirinkimo metu vienu iš priimtu sprendimu buvo nutarta nedidinti klubo narių skaičių paliekant nustatyta trisdešimties klubo narių limitą. Teismo vertinimu, šių įrodymų pakanka pripažinti aplinkybę, jog Vilniaus medžiotojų būrelyje ,,Lukna“ 2018-02-11 visuotinio susirinkimo dienai galiojo trisdešimties klubo narių limitas, įrodytą. Kiti byloje pateikti netiesioginiai įrodymai nėra pakankami paneigti nurodytą aplinkybę (CPK 178 str.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ginčo susirinkimo dienai L. T. atžvilgiu priimtas teismo sprendimas dėl jo išbraukimo iš klubo narių pripažinimo neteisėtu nebuvo įsiteisėjęs, ir tuo metu jis dar nebuvo klubo nariu, konstatuotina, jog ginčo susirinkimo dienai, galiojant trisdešimties klubo narių limitui, klube buvo dvidešimt devyni nariai. Dėl nurodytų priežasčių ginčo susirinkimo sprendimu dėl D. S. priėmimo į tikruosius klubo narius nebuvo viršytas klube nustatytas narių limitas, todėl šioje dalyje 2018-02-11 susirinkimo sprendimas yra teisėtas. Gi vertinant balsavimo dėl D. S. rezultatus susirinkimo metu nepriimti du rašytiniai narių įgaliojimai negalėjo turėti lemiamos reikšmės dėl jo priėmimo, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą nurodytoje dalyje.
Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).
Vienu iš reikalavimų, ieškovai prašo pripažinti negaliojančia ir panaikinti Vilniaus medžiotojų būrelio ,,Lukna“ 2018-02-11 visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolo dalį, kuria nustatyta, kad Vilniaus medžiotojų klube ,,Lukna“ yra dvidešimt devyni nariai. Vertinant minėto protokolo dalies turinį matyti, jog tai yra protokolo įžanginė dalis, kuri nėra priskirta susirinkimo darbotvarkei bei už kurią susirinkimo dalyviai nebalsavo. Konstatuotina, jog dėl minėtos protokolo dalies susirinkimo metu nebuvo priimti jokie sprendimai. Todėl, teismo vertinimu, nurodyta protokolo dalis nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Ieškovui pasirinkus netinkamą teisių gynimo būdą, ieškinys turi būti atmetamas, bet teismas negali pats pakeisti ieškovo pasirinkto netinkamo pažeistų teisių gynimo būdo į kitą tinkamą būdą, nes tai būtų nesuderinama su dispozityvumo ir rungimosi principais, kurių negali paneigti CPK įtvirtinti ekonomiškumo ir koncentracijos principai. Be to, tai būtų bylos nagrinėjimo ribų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 3d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3k-7-220-687/2016m). Teismo vertinimu, ieškovas šioje ieškinio reikalavimo dalyje tinkamai nepasinaudojo savo teise ir pasirinko netinkama savo teisių gynimo būdą. Esant nurodytoms priežastims, ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo Vilniaus medžiotojų būrelio ,,Lukna“ 2018-02-11 visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolo dalies, kuria nustatyta, kad Vilniaus medžiotojų klube ,,Lukna“ yra dvidešimt devyni nariai, atmestinas.
CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog suinteresuoto asmens prašymu grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis).
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1-6 punktais, žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų, kituose ginčuose – vieno šimto eurų. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovai, vadovaudamiesi CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 7 dalimi, už pareikštą ieškinį sumokėjo 150,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismo vertinimu, ieškovai iš esmės pareiškė vieną (kelių sudėtinių dalių) neturtinio pobūdžio reikalavimą, todėl už ieškinį (įvertinus tai, jog ieškinys teismui teikiamas elektroninėmis ryšio priemonėmis) turėjo būti sumokėtas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 87 straipsniu, ieškovams grąžintina žyminio mokesčio permoka, t. y. 75,00 Eur.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
Ieškovas bylos nagrinėjamu metu patyrė 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (e. b. l. 89). Atsakovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė. Ieškovų ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (patenkinti 2 iš 3 ieškovo pareikštų reikalavimų), todėl ieškovams iš atsakovo lygiomis dalimis priteistina proporcinga ieškovų patenkintų reikalavimų daliai 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (75,00 Eur x 2/3). Nesant duomenų apie šalių patirtas atstovavimo išlaidas, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,63 Eur. Kadangi nagrinėjamu atveju patenkinti 2 iš 3 ieškovų reikalavimų, remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 5,75 Eur (8,63 Eur x 2/3) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš ieškovų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, kadangi ieškovams tenkanti šių išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos.
Vadovaudamasis CPK 87 str., 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus medžiotojų būrelio ,,Lukna“ 2018-02-11 visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolo nutarimą išrinkti klubo prezidentu K. B..
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovams A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus medžiotojų būrelio "Lukna", j. a. k. 193277380, lygiomis dalimis 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Vilniaus medžiotojų būrelio "Lukna", j. a. k. 193277380, 5,75 Eur (penkis eurus 75 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Grąžinti ieškovui G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 31 d. per AB SEB banką sumokėtą 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) dydžio žyminį mokestį, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Butrimienė