Administracinė byla Nr. A-4411-552/2018

              Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00024-2018-5

              Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant užsieniečio atstovei advokatei Astai Astrauskienei,             

vertėjui Hung Nguen The,             

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. N. P. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) įgaliotas pareigūnas kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. N. P. sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras).
2. VSAT paaiškino, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Kontrolės skyrius 2018 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3)2U-1 sustabdyti Migracijos departamento Kontrolės skyriaus 2018 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. (15/5-3)1U-14 „Dėl asmens, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. P., išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ vykdymą.
3. VSAT nurodė, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams 2018 m. balandžio 18 d. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai perdavė (duomenys neskelbtini) pilietį K. N. P. Užsienietis naudojosi dokumentais (pasu ir asmens tapatybės kortele), priklausančiais kitam asmeniui, todėl buvo sulaikytas. K. N. P. su savimi turėjo Užsieniečių registracijos centro pažymą Nr. (21/26)-7K-254, išduotą 2018 m. kovo 16 d. Užsienietis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnų, kadangi negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje.

II.

4. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietis K. N. P. sulaikytas trims mėnesiams Užsieniečių registracijos centre, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
5. Teismas nustatė, kad užsienietis neteisėtai, be reikiamų kelionės dokumentų išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnų kaip neteisėtai esantis Lenkijos Respublikoje. Tokie veiksmai traktuojami kaip trukdymas priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečio išsiuntimo procedūros. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis dėl užsieniečio identifikavimo.
6. Teismas nurodė, jog užsienietis K. N. P. nededa pastangų įsiteisinti Lietuvos Respublikoje, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų darbuotojais, kad būtų nustatyta jo asmens tapatybė, neteikia papildomų duomenų apie save ir savo artimuosius, teikia melagingą informaciją apie savo asmens anketinius duomenis, kad bet kokiais būdais išvengtų išsiuntimo į (duomenys neskelbtini).
7. Teismas atsižvelgė į tai, jog užsienietis K. N. P. neturi dokumentų, kuriuose būtų nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos, įrodančios, kad jis teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, taip pat nėra galimybės skubiai gauti dokumentų dėl užsieniečio teisinės padėties nustatymo.

III.

8. (Duomenys neskelbtini) pilietis K. N. P. (toliau – ir apeliantas), atstovaujamas advokatės Astos Astrauskienės, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti VSAT teikimo dėl K. N. P. sulaikymo trims mėnesiams Užsieniečių registracijos centre. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Apeliantas 2016 m. rugsėjo 15 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre šešiems mėnesiams iki 2017 m. kovo 15 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimais apelianto sulaikymo terminas ne kartą buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 15 d., taigi, apelianto sulaikymas pasiekė maksimalų leistiną 18 mėnesių terminą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 114 straipsnio 5 dalyje.
2. Užsieniečių registracijos centras į Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje tarpininkauti (duomenys neskelbtini) ambasadai Lenkijos Respublikoje dėl Apelianto grįžimo į (duomenys neskelbtini) pažymėjimo išdavimo kreipėsi 2016 m. rugsėjo 23 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2017 m. sausio 18 d., 2017 m. balandžio 24 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2018 m. vasario 26 d., tačiau atsakymas negautas. Apelianto teigimu, negavus atsakymo iš (duomenys neskelbtini) ir palikus ginčijamą teismo sprendimą, ir toliau bus kreipiamasi dėl termino pratęsimo, kol bus pasiektas maksimalus 18 mėnesių sulaikymo terminas, kas vertintina, jog apelianto sulaikymo terminas tampa visiškai neapibrėžtas laike ir pažeidžia galiojantį teisinį reglamentavimą bei pamatinę apelianto teisę į laisvę.
3. Migracijos departamentas priėmė 2018 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (15/5-3)2U-1 sustabdyti 2018 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. (15/5-3)IU-14 „Dėl asmens, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. P., išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto sulaikymo terminas 2018 m. kovo 15 d. pasiekė maksimalią 18 mėnesių ribą, nei Migracijos departamento 2018 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. (15/5-3)IU-14 „Dėl asmens, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. P., išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“, nei kuri kita skundžiamame teismo sprendime įvardinta aplinkybė nesuteikė pagrindo pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą ar jį pakartotinai sulaikyti, pradedant skaičiuoti 18 mėnesių terminą iš naujo.
4. 2018 m. kovo 16 d. paleidus apeliantą, jam nebuvo išaiškinta, kad jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Apeliantas išvyko pas draugus prašyti pagalbos, kadangi be galiojančių dokumentų ir turėdamas tik išduotą VSAT Užsieniečių registracijos pažymą Nr. (21/26)-7K-254, jis neturi galimybės išsiimti pinigų pragyvenimui, gauti būtinos pagalbos ar paramos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

9. Šioje byloje kilo ginčas dėl užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Pirmosios instancijos teismas tenkino Varėnos pasienio rinktinės teikimą sulaikyti pareiškėją vadovaudamasis UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei to paties straipsnio 2 dalimi. K. N. P., pagal sutartį atstovaujamas advokatės, padavė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės taikymu,
11. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė (lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
12. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko ir jų sulaikymo, klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
13. Įstatymo 114 straipsnyje (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2080), reglamentuojančiame užsieniečio sulaikymą, nustatyta: užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui (Įstatymo 114 str. 5 d.). Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą
14. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115), kuri yra vienas iš Įstatymu įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų, 15 straipsnis, reglamentuojantis trečiosios šalies piliečio, kuriam taikoma grąžinimo tvarka, sulaikymą, 5 dalis numato, kad sulaikymas trunka tol, kol tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jis yra būtinas siekiant užtikrinti sėkmingą išsiuntimą. Kiekviena valstybė narė nustato sulaikymo laikotarpio ribą, kuri negali viršyti šešių mėnesių, o 6 dalis – kad valstybės narės negali pratęsti 5 dalyje nurodyto laikotarpio, išskyrus kai laikydamosi nacionalinės teisės gali pratęsti ribotam laikotarpiui, neviršijančiam dar dvylikos mėnesių, tais atvejais, kai tikėtina, jog nepaisant visų jų pagrįstų pastangų, išsiuntimo procedūra užtruks ilgiau dėl to, kad: a) suinteresuotasis trečiosios šalies pilietis nepakankamai bendradarbiauja, arba b) vėluojama gauti reikiamus dokumentus iš trečiųjų šalių. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendime byloje C-357/09 PPU Said Shamilovich Kadzoev (Huchbarov) buvo pažymėta, kad Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintas maksimalus sulaikymo išsiuntimo tikslu terminas.
15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 buvo išaiškinta, jog Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga valstybėms narėms nustatyti sulaikymo laikotarpio ribas, neviršijančias nurodytų terminų, t. y. valstybės narės gali pasirinkti įtvirtinti ir trumpesnius nei nurodyta sulaikymo terminus. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas pasirinko įtvirtinti palankesnes sąlygas užsieniečiams nei tai būtų galima padaryti pagal Direktyvas 2005/85 ir 2008/115, nustatydamas 18 mėnesių trukmės galimą ilgiausią užsieniečio sulaikymo laikotarpį, kai vyksta procedūra dėl jo išsiuntimo, į kurį patenka 6 mėnesių terminas, kai užsienietį galima sulaikyti ne tik pagrindais, susijusiais su išsiuntimu, bet ir kitais Įstatymo 113 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi (pagal 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakciją Nr. XII-2080 nuo 2015 m. gruodžio 1 d. šis reglamentavimas įtvirtintas Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje), suėjus maksimaliam 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminui, jis privalo būti nedelsiant paleistas (Įstatymo 119 str. 2 d.), išskyrus atvejus, kai užsienietis gali būti sulaikytas kitų įstatymų pagrindu. Pamatinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos – aiškinamos griežtai.
16. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimu užsienietis, prisistatęs K. N. P., gim. 1977 m. balandžio 9 d., buvo sulaikytas šešiems mėnesiams Užsieniečių registracijos centre iki 2017 m. kovo 15 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimais apelianto sulaikymo terminas ne kartą buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 15 d. Teismai sulaikymo pagrindu nurodė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ir buvo neteisėtai. Užsieniečių registracijos centras 2016 m. rugsėjo 23 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2017 m. sausio 18 d., 2017 m. balandžio 24 d., 2017 m. gegužės 17 d., o taip pat 2018 m. vasario 26  d. raštais kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje dėl tarpininkavimo (duomenys neskelbtini) ambasadai Lenkijoje dėl grįžimo pažymėjimo išdavimo K. N. P., tačiau atsakymo į šiuos raštus iki šiol negavo.
17. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, 2018 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3) IU-14 išsiųsti K. N. P. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), bet šio sprendimo vykdymas 2018 m. kovo 15 d. buvo sustabdytas iki bus gautas šio užsieniečio kelionės dokumentas
18. Suėjus maksimaliam 18 mėnesių sulaikymo terminui, 2018 m. kovo 16  d. užsienietis buvo paleistas iš Užsieniečių registracijos centro. 2018 m. kovo 20 d. K. N. P. Lenkijos Respublikoje buvo sulaikytas automobilyje, kuris vyko iš Lietuvos Respublikos. Kadangi užsienietis pateikė ne jam priklausančius lenkiškus asmens dokumentus ir Lenkijos Respublikoje buvo neteisėtai, jis buvo sulaikytas ir 2018 m. balandžio 18 d. perduotas Lietuvos Respublikos sienos apsaugos pareigūnams.
19. Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2018 m. balandžio 19 d. teikimu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus, prašydamas sulaikyti ir pasiųsti K. N. P. į Užsieniečių registracijos centrą, kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams. Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamu 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu VSAT teikimą patenkino ir K. N. P. sulaikė Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2018 m. liepos 20 d. Teismas sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, kad užsienietis į Europos Sąjungos šalių teritoriją atvyko nelegaliai, jo asmens tapatybė dar nėra nustatyta, todėl vertino, kad užsienietis gali bandyti išvengti išsiuntimo į savo kilmės šalį savavališkai išvykdamas (kaip jau kartą ir padarė) į kitą ES valstybę. Užsienietis K. N. P., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, prašydamas priimti naują sprendimą – VSAT teikimo netenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis jau buvo paleistas iš sulaikymo suėjus maksimaliam 18 mėnesių laikotarpiui, nuo to laiko jo teisinė padėtis nepasikeitė.
20. Nagrinėjamu atveju 2018 m. kovo 16 d K. N. P. buvo paleistas iš sulaikymo Užsieniečių registracijos centre, čia prabuvęs 18 mėnesių, t. y. pasibaigus Įstatymu nustatytam maksimaliam užsieniečio sulaikymo terminui. Įstatymas nenumato, kad pasibaigus maksimaliam sulaikymo terminui, užsienietis, kuris iki tol nebuvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, galėtų būti pakartotinai sulaikytas Įstatyme numatytu pagrindu, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą pradedant skaičiuoti iš naujo.
21. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad K. N. P., 2018 m. kovo 16 d. pasibaigus 18 mėnesių sulaikymo terminui, negalėjo būti pakartotinai sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.
22. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip ne kartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra minėta, sulaikymo pagrindu – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę (pilietybę) – gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsiaiškinti užsieniečio tapatybę. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Šios Chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Tai reiškia, kad kompetentingos institucijos, spręsdamos dėl pareiškėjo sulaikymo, negali neribotą laiką remtis vien tik ta aplinkybe, kad vis nėra gaunamas oficialus atsakymas iš užsieniečio kilmės valstybės ambasados apie asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tikrumo (žr., pvz. LVAT 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N822-70/2014).
23. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos Įstatymo 115 straipsnio normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008, 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-7196/2010). Šiuo atveju, kaip matyti iš priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, jis, skirdamas užsieniečiui sulaikymą, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybių klausimo iš esmės net nesvarstė.
24. Nors nagrinėjamu atveju užsieniečio tapatybė nėra neginčijamai nustatyta, tačiau jo atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento sprendimas jį išsiųsti iš Lietuvos, o tokio sprendimo vykdymas yra sustabdytas, kol bus gautas tam reikalingas kelionės dokumentas. Be to, užsienietis buvo savavališkai išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Įvertinusi šias byloje nustatytas specifines faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad poveikio priemonės (duomenys neskelbtini) piliečiui K. N. P. negali būti visiškai panaikintos. Šiuo atveju taip pat atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad byloje yra duomenų apie Lietuvos Respublikos piliečio sutikimą, kad užsienietis apsigyventų jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje Teisėjų kolegija nutaria užsieniečiui skirti įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti jį  nuo šios teismo nutarties paskelbimo iki 2018 m. liepos 20 d. kiekvieną pirmadienį registruotis Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje
25. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju alternatyvių priemonių taikymas užsieniečiui yra pakankamas tam, jog būtų pasiekti įstatymų numatyti tikslai – įvykdytas Migracijos departamento 2018 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. (15/5-3) IU-14 išsiųsti K. N. P. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) arba kitokiu būdu išspręstas užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas. Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytas faktines aplinkybes, spręsdamas dėl užsieniečio sulaikymo, ir iš esmės nepagrįstai nesprendė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo klausimo, todėl teismo sprendimas keistinas, taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą užsieniečiui registruotis teritorinėje policijos įstaigoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo K. N. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Teikimą tenkinti iš dalies.

Taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui K. N. P. alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti jį nuo šios teismo nutarties paskelbimo iki 2018 m. liepos 20 d. kiekvieną pirmadienį registruotis Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje.

Paleisti (duomenys neskelbtini) pilietį K. N. P. iš sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre“.

Nutarties kopiją nusiųsti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ramūnas Gadliauskas

                            Veslava Ruskan

                            Arūnas Sutkevičius