Civilinė byla Nr. e2S-699-524/2022

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00347-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.8

     (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys E. G., K. G., antstolis K. K..

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkui E. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. G. priklauso 1/2 sutuoktinės K. G. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų bei 1/2 sutuoktinės K. G. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

2.       Suinteresuoti asmenys skolininkas E. G., K. G., antstolis K. K., atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Tauragės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir nustatė, kad skolininko E. G. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su K. G. yra 1/2 sutuoktinės K. G. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų bei 1/2 dalis sutuoktinės K. G. banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

4.       Teismas nustatė, kad antstolis K. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0118/17/02081 dėl 200 Eur išieškojimo iš skolininko E. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis 2022 m. vasario 7 d. areštavo skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokas ir skolininko sutuoktinės vardu atidarytas banko atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, bei 2022 m. vasario 28 d. pasiūlė išieškotojai nukreipti išieškojimą į skolininko bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kreipiantis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Antstolis, 2022 m. vasario 7 d. surašęs turto arešto aktą dėl skolininko bendro su sutuoktine turto areštavimo, negavo pranešimo apie tai, kad skolininkas realizavo savo teises, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnio 1 dalyje (t. y. davė sutikimą dėl turto dalies nustatymo ir (ar) dėl turto pasidalinimo bendru susitarimu notarine tvarka), o išieškotoja pasinaudojo antstolio pasiūlymu per jo nustatytą terminą (iki 2022 m. balandžio 1 d.) kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su jo sutuoktine, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vedybų sutarčių registro duomenų bazėje esanti informacija leidžia spręsti, kad sutuoktiniai E. G. ir K. G. nėra sudarę vedybų sutarties (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl jų turtui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

5.       Teismas pažymėjo, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškimu prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jai prilygintų išmokų bei 1/2 dalis sutuoktinės banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Be to, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

6.       Teismas sprendė, kad šiuo atveju išieškotojos prašymas nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jai prilygintų išmokų bei 1/2 dalis sutuoktinės banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, atitinka CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, todėl šį prašymą tenkina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Suinteresuotas asmuo K. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį ir pareiškėjos pareiškimą atmesti ir priimti pateikiamus naujus įrodymus.

8.       Atskirajame skunde nurodoma, kad K. G. ir skolininkas E. G. nors ir yra susituokę, tačiau nuo 2014 metų negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Jų santuoka jau seniai yra iširusi ir tik santuokos nutraukimas nėra įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Jie abu gyvena atskirose vietose: K. G. gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, o skolininkas E. G. gyvena (duomenys neskelbtini), be to, gyvena atskirus gyvenimus. Vadovaujantis CK 3.67 straipsnio 1 dalimi santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Vadovaujantis įstatyme nustatytu reikalavimu šeimos ginčus spręsti ikiteismine tvarka K. G. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Todėl mano, kad šiuo atveju skolininko E. G. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su K. G. negali būti 1/2 jos gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų bei 1/2 jos banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, ir į jas negali būti nukreiptas skolininko asmeninės skolos išieškojimas. Ji nėra atsakinga už skolininko E. G. asmenines skolas ir neprivalo jų padengti. Be to, skolininkas E. G. gauna pajamas ir jo skolos turėtų būti dengiamos iš jo piniginių lėšų, o ne iš jos. Atsižvelgiant į tai mano, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta. Pateikiami papildomi įrodymai, kadangi jų būtinybė ir galimybė pateikti atsirado tik po skundžiamos teismo nutarties priėmimo.

9.       Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

10.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs vedybų sutarties, santuoka nėra nutraukta, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir preziumuojama, kad sutuoktinių dalys šiame turte yra lygios (CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo K. G. nepateikė į bylą papildomų įrodymų (pvz. vedybų sutarties, santuokos nutraukimas ir pan.), kurie patvirtintų, kad jos gaunamas darbo užmokestis laikytinas asmenine nuosavybe. Pareiškėjos vertinimu, antstolio K. K. patvarkyme nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl galimybių išieškoti skolas iš skolininko E. G. nebuvimo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

13.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą ir , kad skolininko E. G. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su K. G. yra 1/2 sutuoktinės K. G. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų bei 1/2 dalis sutuoktinės K. G. banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

14.       Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad sutuoktiniai nuo 2014 metų negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, be to, yra pradėtas santuokos nutraukimo procesas, todėl suinteresuotas asmuo K. G. nėra atsakinga už skolininko E. G. asmenines skolas ir neprivalo jų padengti.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15.       CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

16.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

17.       Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

18.       Suinteresuotas asmuo K. G. kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus – 2022 m. gegužės 26 d. prašymą vykdyti privalomąją mediaciją dėl santuokos nutraukimo bei kitų su tuo susijusiu klausimų ir įrodymus, jog 2022 m. gegužės 26 d. jis buvo išsiųstas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui. Kadangi nauji įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, byloje dalyvaujantys asmenys teikdami atsiliepimą į atskirąjį skundą turėjo galimybę pasisakyti dėl pateiktų įrodymų, laikytina, jog šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikti įrodymai bylos nagrinėjimo metu pirmojoje teismo instancijoje negalėjo būti pateikti, kadangi jie atsirado vėliau. Pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču ir gali turėti įtakos jį sprendžiant. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis K. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0118/17/02081 dėl 200 Eur išieškojimo iš skolininko E. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis 2022 m. vasario 7 d. areštavo skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokas ir skolininko sutuoktinės vardu atidarytas banko atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje. Antstolis K. K. išsiuntė pasiūlymą skolininkui E. G. iki 2022 m. vasario 27 d. pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas iki 2022 m. vasario 27 d. sutikimo nepateikė. Antstolis 2022 m. vasario 28 d. patvarkymu Nr. S-22-118-9999 pasiūlė išieškotojai nukreipti išieškojimą į skolininko bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kreipiantis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Pareiškėja 2022 m. kovo 4 d. kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir teismas šioje byloje skundžiama nutartimi prašymą tenkino.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

21.       CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

22.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo. Skolininkas tokia teise nepasinaudojo.

23.       Byloje nėra ginčo, kad suinteresuoto asmens K. G. ir skolininko E. G. santuoka sudaryta 1979 m. gegužės 11 d. Vedybų sutarčių registro duomenų bazėje esanti informacija leidžia spręsti, kad sutuoktiniai E. G. ir K. G. nėra sudarę vedybų sutarties. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisme byla dėl santuokos nutraukimo tarp suinteresuoto asmens K. G. ir skolininko E. G. nebuvo pradėta ir išnagrinėta. Teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto, kurio dalys buvo nustatinėjamos, teisinį režimą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

24.       CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio2 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

25.       Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: 1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; 2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; 3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); 4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; 5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; 6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; 7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

26.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). CK 4.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendraturčio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dydis nustatomas bendraturčių susitarimu. Jeigu jie nesusitaria, sprendžia teismas.

27.       Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo. Šio vertinimo nekeičia ir suinteresuoto asmens K. G. nurodytos aplinkybės, jog sutuoktiniai nuo 2014 metų negyvena kartu ir neveda bendro ūkio ar kad yra pradėtas santuokos nutraukimo procesas pateikiant prašymą vykdyti privalomą mediaciją, kadangi, kaip minėta, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai yra preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad minėtas prašymas vykdyti privalomą mediaciją pateiktas vėliau nei po dviejų savaičių – 2022 m. gegužės 26 d. nei priimta pirmosios instancijos teismo skundžiama 2022 m. gegužės 11 d. nutartis.

28.       Atsižvelgiant į tai, preziumuojama, kad suinteresuoto asmens K. G. ir skolininko E. G. bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios, t. y. 1/2. Remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad net jei nagrinėjamu atveju skolininko prievolė yra asmeninė, t. y. atsiradusi iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, vis tiek galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nustatė, jog skolininko E. G. turto dalis bendrojoje jungtinėje su sutuoktine K. G. nuosavybėje sudaro 1/2 dalį K. G. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų bei jos banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Taigi, nagrinėjamu atveju išieškojimas gali būti vykdomas ne iš viso bendro sutuoktinių turto ar suinteresuoto asmens K. G. asmeninio turto, o iš skolininko (jos sutuoktinio) 1/2 turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies. Pavyzdžiui, pajamos, gaunamos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos, yra priskiriamos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės kategorijai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadinasi, 1/2 dalis suinteresuoto asmens K. G. pajamų priklauso ir skolininku esančiam jos sutuoktiniui. Lygiai taip pat ir su kitu bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausiančiu turtu – 1/2 dalis jo priklauso kiekvienam iš sutuoktinių ir iš atitinkamo sutuoktinio dalies bendrame turte galima išieškoti pagal to sutuoktinio asmenines skolas. Tačiau pagal sutuoktinio asmenines skolas išieškojimas negalimas iš kito sutuoktinio 1/2 dalies turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat iš kito sutuoktinio asmeninio turto, pavyzdžiui, turto, kuris buvo paveldėtas ar dovanotas – CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

29.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad suinteresuoto asmens K. G. ir skolininko E. G. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (t. y. sutuoktinės K. G. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, taip pat kitų sutuoktinės K. G. banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas) 1/2 dalis yra skolininko E. G..

Dėl bylos procesinės baigties

30.       Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Atskirąjį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Erika Misiūnienė