Civilinė byla Nr. eB2-2925-1012/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01167-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.2.1;
3.4.3.2.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnybos“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „In Ace“.
Teismas
nustatė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „In Ace“. Siekdama įrodyti atsakovės nemokumą, ieškovė, be kita ko, nurodė, kad:
1.1. Atsakovė turi 12 100 Eur skolinį įsipareigojimą UAB „Primum Group“, kylantį iš UAB „Primum Group“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimo per nustatytus terminus neįvykdė, jai kilo pareiga mokėti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 proc. dydžio metines palūkanas už termino įvykdyti savo įsipareigojimus praleidimą. Taigi atsakovės įsiskolinimas nuolat auga. 2022 m. gegužės 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2022/05/30, įskaitant visus jos priedus, UAB „Primum Group“ visas reikalavimo teises į atsakovę perleido ieškovei.
1.2. Ieškovė, remdamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 16 straipsnio 1 dalimi kreipėsi į atsakovę siūlydama įvykdyti prievolę per JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą, sudaryti susitarimą dėl pagalbos, priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, tačiau atsakovė nereaguoja į jai siunčiamus pranešimus.
1.3. Iki pareiškimo teikimo dienos atsakovė įskolinimo nepadengė, nesudarė susitarimo dėl pagalbos sprendimo procesą vykdyti ne teismo tvarka, liko skolinga 12 580 Eur bei 501 Eur sumokėto valstybės nustatyto žyminio mokesčio. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, ilgą laiką negali padengti įsiskolinimo ieškovei ir kitiems kreditoriams, todėl prašoma atsakovei iškelti bankroto bylą.
2. Atsakovė UAB „In Ace“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, ieškovei skirti 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:
2.1. UAB „Primum Group“ pagal sudarytas su atsakove projektavimo sutartis atliko dalį darbų ir juos perdavė atsakovei. Susipažinus su pagal projektavimo sutartis perduotais darbais paaiškėjo, kad jie atlikti nekokybiškai su klaidomis. Atsakovė informavo UAB „Primum Group“, kad jos išrašytos PVM sąskaitos-faktūros galės būti apmokėtos tik tuo atveju, jeigu visi darbų defektai bus pašalinti, kaip tai nustato projektavimo sutartys bei teisės aktai. 2022 m. birželio 27 d. atsakovė gavo ieškovės pranešimą el. laišką su priedu, kuriame nurodoma, kad UAB „Primum Group“ turimą reikalavimą kylantį iš projektavimo sutarčių perleido ieškovei.
2.2. Atsakovė teismui yra pateikusi kreditorių ir debitorių sąrašus bei finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį laikotarpiui nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2022 m. rugsėjo 20 d., kurie patvirtina, kad: i) tiek 2021 m., tiek 2022 m. atsakovės veikla buvo pelninga. 2021 m. pelnas sudarė 13 275 Eur, kada per pirmus devynis 2022 m. mėnesius – 21 871 Eur; ii) atsakovės turimas turtas tris kartus viršija per vienerius metus mokėtinas sumas ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus; iii) atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų, kurie darytų reikšmingą įtaką atsakovės finansiniams įsipareigojimams ar trikdytų veiklą.
2.3. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės finansinė situacija ne blogėja, o gerėja, kadangi atsakovės pelningumas didėja, o įsipareigojimai mažėja.
2.4. Atsakovė neatitinka nė vieno Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodomo požymio, kuris leistų teigti, kad atsakovė yra nemoki: i) atsakovė nepertraukiamai vykdo veiklą daugiau kaip 15 metų, kuri yra be kita ko yra ir pelninga; ii) vien 2022 metais atsakovė dalyvavo 54 viešuosiuose pirkimuose, iš kurių 48 laimėjo; iii) atsakovė atsiskaito su kreditoriais, neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, sukuria darbo vietas 15 darbuotojų; iv) atsakovės turtas yra pakankamas, atsiskaityti su visais kreditoriais.
2.5. Ieškovė teisines priemones naudoja ne kaip priemonę apginti savo teises, o įrankį nesąžiningai terorizuoti kitą šalį, siekiant sukelti baimę ir daryti psichologinį spaudimą. Viešai prieinama informacija apie teisminius procesus, kuriuose dalyvauja ieškovė patvirtina, kad nepagrįstas kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra naudojama kaip priemonė daryti spaudimą skolininkams, o šiuo atveju ir atsakovei.
2.6. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė bei teikdama bankroto administravimo paslaugas, žino kokioms sąlygoms esant juridiniam asmeniui gali būti iškelta bankroto byla. Tačiau iki pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimo teismui ieškovė neatliko savo pareigos ir neįvertino viešai prieinamų duomenų apie atsakovės mokumą.
Teismas
konstatuoja:
Dėl bankroto sąlygų
3. Ieškovė, siekdama įrodyti bankroto iškėlimo atsakovei sąlygas, iš esmės nurodė, kad atsakovė pareiškimo teikimo dienai yra skolinga 12 580 Eur bei 501 Eur sumokėto valstybės nustatyto žyminio mokesčio. Taip pat tai, kad ieškovei yra žinoma, jog atsakovė turi finansinių sunkumų, ilgą laiką negali padengti įsiskolinimo ieškovei ir kitiems kreditoriams.
4. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis).
5. Atsakovė nesutiko su pareiškimu, nurodė, kad ieškovė dėl bankroto bylos kėlimo atsakovei į teismą kreipiasi nepagrįstai. Atsakovė paaiškino, jog nagrinėjamu atveju į bylą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovė pelningai veikia, užtikrina darbo vietas 15 darbuotojų ir neturi mokumo problemų, todėl pagrindo kelti jai bankroto bylą nėra.
6. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi siekiant juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą turi būti nustatomos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: pirma, juridiniam asmeniui neturi būti keliama ir iškelta restruktūrizavimo byla (negatyvioji prielaida); antra, juridinis asmuo yra nemokus (pozityvioji prielaida).
7. Nei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nei iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad atsakovei UAB „In Ace“ būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
8. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad siekiant atsakovei iškelti bankroto bylą būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto nustatyta, kad (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789): 1) skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.
9. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017).
10. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus dėl 2021–2022 m. rugsėjo 20 d., bendrovės kreditorių, skolininkų sąrašus bei kitus duomenis. Atsižvelgiant į tai, teismas, siekdamas nustatyti realią finansinės situacijos dinamiką vertina ir analizuoja atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų visumą, taip pat naudodamas duomenis iš viešų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad atsakovės finansinė padėtis vertintina tiek pagal likvidumo, tiek pagal balanso testus.
Dėl įmonės vertinimo pagal likvidumo testą
11. Analizuojant atsakovės mokumo galimybes pagal likvidumo testą pažymėtina, kad atsakovė yra pateikusi bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašą. Neįskaitant ieškovės, pagal šį sąrašą atsakovė turi 17 kreditorių, kurių skola sudaro 75 716,38 Eur. 2022 m. rugsėjo 20 d. pradelsta atsiskaityti su 6 kreditoriais, o pradelsta mokėjimų suma – 2 865,31 Eur. Pagrindinis neatsiskaitymas su kreditoriais pastebimas būtent 2022 m. rugsėjo mėnesį bei vienas nuo 2022 m. gegužės 25 d. dėl 786,50 Eur.
12. Teismui patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nenustatyta, kad prieš atsakovę pastaruoju metu būtų iškeltos naujos bylos. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu nėra vykdomų vykdomųjų bylų. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis UAB „In Ace“ nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. yra 15 asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu. Jau daugiau kaip metus įmonės darbuotojų skaičius iš esmės lieka pastovus ir nėra ženklių pokyčių. Pagrindinė atsakovės veikla laikytina projektavimo ir architektūros paslaugų teikimas. Sėkmingam šios veiklos vystymui, be kita ko, svarbus dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, kuriuos kartais atsakovei pavyksta laimėti. Tokiu būdu pozityviai vertinamos realios galimybės atsakovei atsiskaityti su esamais įsiskolinimais kreditoriams. Šios aplinkybės nesudaro teismui pagrindo spręsti, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, dėl ko finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas.
13. Vertinant atsakovės debitorių sąrašą nustatyta, kad atsakovė turi reikalavimo teises dėl 73 617,88 Eur sumos 5 skolininkams. Pastebėtina, kad į jį įtrauktas reikalavimas ieškovei dėl 12 488,65 Eur. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ginčija ieškovės nurodomą susidariusią skolą. Atsakovės teigimu, pirminis kreditorius UAB „Primum Group“ netinkamai ir pavėluotai atliko darbus pagal projektavimo sutartis, dėl ko atsakovei galutinis projektavimo paslaugų pirkėjas viešoji įstaiga „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ paskaičiavo 5 207 Eur delspinigius. Savo ruožtu atsakovė prašo šiuos nuostolius padengti ieškovės dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir priskaičiavo ieškovei 12 488,65 Eur dydžio delspinigius. Taigi, darytina išvada, kad dėl ieškovės nurodomos skolos yra kilęs ginčas, kuris nesietinas su atsakovės finansinės galimybėmis.
14. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovė naudojasi ne įprastais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz. reiškiant ieškinį dėl skolos priteisimo), o išimtiniu juridinių asmenų nemokumo procesu. Šios išvados nepaneigia ir ieškovės apylinkės teismui teiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, nes atsakovei pateiktus prieštaravimus, ieškovė ieškinio nereiškė, bet kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (lot. paskutine, kraštutine) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Šiuo atveju bankroto bylos iškėlimas vien formaliu požiūriu tik užkirstų kelią gyvybingai, veiklą plėtojančiai įmonei vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, su jais atsiskaityti bei toliau dalyvauti civilinėje apyvartoje.
15. Nors bendrovės turi praleistų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau jie neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, dėl ko ji neatitinka nemokios įmonės kriterijų. Įvertinus byloje esančius duomenis apie neįvykdytų prievolių kreditoriams apimtį, neatsiskaitymo laikotarpį bei šalių ginčo prigimtį, teismas sprendžia, jog atsakovė, vertinant jos finansinę būklę likvidumo aspektu, nelaikytina nemokia ir susiduriančia su ilgalaikiais finansiniais sunkumais.
Dėl įmonės vertinimo pagal balanso testą
16. Iš teismui pateiktų atsakovės 2022 metų balanso duomenų (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d.) nustatyta, kad atsakovė 2022 m. rugsėjo 26 d. turėjo iš viso 179 624 Eur vertės turto (69 384 Eur vertės ilgalaikio ir 106 775 Eur vertės trumpalaikio turto), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 108 940 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 67 193 Eur). Iš 2022 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2022 m. rugsėjo 20 d. atsakovė fiksavo 21 871 Eur grynąjį pelną.
17. Atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).
18. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus atsakovės finansinius duomenis laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2022 m. rugsėjo 20 d., nustatyta toliau pateikiama atsakovės finansinės situacijos dinamika. Ilgalaikio turto dalis per nurodytus metus sumažėjo nežymiai (2021 metais nuo 51 487 Eur iki 69 384 Eur 2022 m. rugsėjo 20 d.). Pagrindinį turtą visą laiką sudarė trumpalaikis turtas, iš esmės kitas trumpalaikis turtas, tačiau pastebimas jo mažėjimas nuo 184 062 Eur iki 106 775 Eur. Vis dėlto, kartu ženkliai mažėjo ir mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – nuo 186 736 Eur iki 108 940 Eur. Ypač sumažėjo per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – nuo 186 736 Eur iki 67 193 Eur. Tuo tarpu atsakovės pelningumas lyginant 2021 metus su 2022 m. rugsėjo 20 d. duomenis išaugo beveik dvigubai – nuo 13 275 Eur iki 21 871 Eur. Esant šioms aplinkybėms, teismas pažymi, kad vertinant vien balanse įrašytus duomenis, nėra pagrindo išvadai apie atsakovės nemokumą, nes formaliai atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės.
19. Ieškovės teigimu, atsakovė turi finansinių sunkumų ir ilgą laiką negali padengti įsiskolinimų ieškovei bei kitiems kreditoriams. Šiuo atžvilgiu teismas akcentuoja, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018). Dėl šios priežasties ieškovei, siekiančiai paneigti atsakovės finansiniuose dokumentuose nurodytus duomenis ir pagrįsti faktinę atsakovės finansinę padėtį, kilo pareiga įrodyti teiginius dėl įmonės realios finansinės padėties ir ilgalaikio neatsiskaitymo su kreditoriais. Šiuo atveju teismui jokie duomenys, patvirtinantys ieškovės teiginius, nepateikti, dėl to konstatuotina, jog ieškovė šių aplinkybių neįrodė.
20. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto nemokumo apibrėžimo. Atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto, įmonė šiuo metu vykdo veiklą, o iš byloje esančių duomenų tikėtina, kad atsakovė ateityje turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Teismas konstatuoja, kad šiuo metu teisinis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą nenustatytas.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu
21. Atsakovė atsiliepime pateikė prašymą skirti ieškovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos skiriant atsakovei. Prašymas dėl baudos skyrimo motyvuojamas tuo, kad ieškovė teisines priemones naudoja ne kaip priemonę apginti savo teises, o įrankį nesąžiningai terorizuoti kitą šalį, siekiant sukelti baimę ir daryti psichologinį spaudimą.
22. Sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
23. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad atsakovė laiko nepagrįstu ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, nepaisant to, kad teismas atsisakė iškelti bankroto bylą, nesudaro pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nepaisant to, teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo spręsti apie galimą draudimo ieškovei piktnaudžiauti procesu pažeidimą. Ieškovės pareiškimas nelaikytinas akivaizdžiai nepagrįstu, o byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, sąmoningai siekia veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kaip minėta, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės nurodomo įsiskolinimo, tačiau teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, nevertina šalių nurodomų vienos kitai įsiskolinimų. Aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su ieškovės pretenzija, neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Atsakovė prašo priteisti jos patirtas 949,56 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į pareiškimą, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos į bylą pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
26. Teismo vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, pagrįstos leistinais įrodymais, todėl priteistinos iš ieškovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „In Ace“ netenkinti.
Atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „In Ace“, juridinio asmens kodas 300935637, bankroto bylą.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „In Ace“ prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų priežiūros tarnyba“, netenkinti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „In Ace“, juridinio asmens kodas 300935637, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“, juridinio asmens kodas 303266450, 949,56 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 56 ct) atsakovės bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė