Civilinė byla Nr. eB2-1553-436/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01552-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

3.1.3.4.1.; 3.2.7.1.; 3.4.3.4.; 3.4.3.5.1.; 3.4.3.5.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos S. M. individualiai įmonei iškėlimo,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teisme 2017 m. sausio 4 d. yra priimtas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos S. M. individualiai įmonei iškėlimo. Pareiškime nurodoma, kad atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. gruodžio 19 d. buvo 7060,64 Eur, iš jų 6864,80 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 195,84 Eur delspinigių. Įmonėje apdraustų valstybinio socialinio draudimu apdraustų asmenų nėra. Atsakovės įmonė ir jos savininkas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Ieškovės vertinimu, atsakovė yra nemoki, ji negali ir neketina atsiskaityti su kreditoriais, todėl jai keltina bankroto byla.

Atsakovei S. M. individualiai įmonei keltina bankroto byla.

Dėl įmonės nemokumo nustatymo.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įvardintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Teismas įmonės nemokumo klausimą sprendžia pagal aktualius įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią turimo turto vertę.

Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.48 straipsnio 1 dalį individuali įmonė turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise, todėl, kaip savarankiškas civilinių teisinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (IĮĮ 8 str.; CK 2.50 str. 1 d.). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (IĮĮ 3 str., 6 str. 1 d.); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymas bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (IĮĮ 6 str. 1, 4 d.). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (įskaitant ir individualios įmonės) įmonės turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). Taigi nurodytų teisės normų sisteminė analizė, teismui suponuoja išvadą, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu. Būtent individualios įmonės teisinė padėtis ir lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 str. 4 d.). Nesant pakankamai įmonės turto, bankroto procese gali būti realizuotas visas įmonės savininko turtas (išskyrus tą, į kurį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnį negali būti nukreipiamas išieškojimas) ir savininko kreditoriai prarastų bet kokią galimybę nukreipti išieškojimą į šį turtą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 11 punkte išaiškinta teismams, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, teismo paskirtam bankrutuojančios įmonės administratoriui turtas natūra nėra perduodamas. Įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą, išskyrus tą jo dalį, į kurią išieškojimas negali būti nukreiptas pagal CPK priedėlį Nr. 2 ”. Bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308. Teismų praktika. 2004, 22).

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad S. M. yra S. M. individualios įmonės savininkas, todėl jo turtas nėra atsietas nuo įmonės turto. Esant tokiai teisinei situacijai, laikytina, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos minėto asmens teisėms bei pareigoms, todėl remiantis suformuota teismų praktika S. M. įtrauktinas į šią bylą bendraatsakovu.

Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1124-381/2016). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad atsakovė S. M. individuali įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2000 m. lapkričio 22 d., adresu Alytaus m. sav., Alytaus m. Rato g. 7A, tačiau šiuo adresu siųsti teismo procesiniai dokumentai dėl dokumentų pateikimo grįžo neįteikti. Įmonės savininkas S. M. gyvena Lenkijos Respublikoje, iki paskirto teismo posėdžio teismui nėra pateikti jokie S. M. individualios įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl teismas bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendžia, vadovaujantis civilinėje byloje ieškovo pateiktais dokumentais ir teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais (CPK 179 str. 3 d. ).

Juridinių asmenų registrui atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenimis tokio asmens tarp mokesčių mokėtojų, turinčių deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką, nėra. VSDFV duomenimis valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsakovė yra skolinga 7060,64 Eur, apdraustųjų asmenų įmonėje nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovė ir įmonės savininkas S. M. savo vardu Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto neturi. Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad atsakovės ir jos savininko vardu Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių taip pat nėra. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teisme nagrinėjamų bylų, kuriose šalimi būtų atsakovė, nėra. Taigi, įvertinus visus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė S. M. individuali įmonė yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nemoka mokesčių valstybei, veiklos nevykdo, įmonėje dirbančių asmenų nėra. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia S. M. individualios įmonės būsena atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką.

Nustatęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pagrindai iškelti S. M. individualiai įmonei bankroto bylą, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, yra nemoki ir įmonė negali vykdyti įsipareigojimų.

Administruoti atsakovės S. M. individualios įmonės bankroto procedūrą skirtinas bankroto administratorius UAB „Reniva“. Paskirta administratoriaus kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 str. 2 d., 4 d.).

Iškėlus S. M. individualiai įmonei bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 10 straipsniu,

n u t a r i a:

Iškelti S. M. individualiai įmonei (juridinio asmens kodas 111719044, adresas Alytaus m. sav. Alytaus m. Rato g. 7A) bankroto bylą.

Administruoti S. M. individualią įmonę paskirti bankroto administratorių UAB „Reniva“ (sąrašo Nr. B-JA213 , adresas Konstitucijos pr. 12, Vilnius, tel. (8 5) 2734773, el. p. vejunas@administratorius.lt).

Į civilinės bylos nagrinėjimą bendraatsakovu įtraukti įmonės savininką S. M. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)).

Areštuoti S. M. individualiai įmonei (juridinio asmens kodas 111719044) priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad S. M. individualios įmonės kreditoriai per 40 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti, kad S. M. individualios įmonės valdymo organai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Turto areštų aktų registrui, VĮ Registrų centras, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Ukmergės g. 222, Vilnius), ieškovui, atsakovei, įmonės savininkui S. M., bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Pavesti administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                     Arūnas Rudzinskas