Civilinė byla Nr. e2-10214-918/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05738-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.4; 3.2.6.1                                (S)

26.       Civilinis procesas vyksta pagal įstatymų nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio reikalavimų, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas turi atitikti civilinio proceso principus: šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (bendradarbiavimo) (CPK 8 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises, 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys), 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį, 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius), 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

27.       CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo – prevencinio ieškinio – tikslas yra neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, pagrindinės prevencinio ieškinio sąlygos yra šios: neteisėti veiksmai, kurie gali pasireikšti tiesioginiu teisės pažeidimu, arba, nebūdami tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, gali sudaryti objektyvią galimybę pažeisti asmens teises, ir realus žalos atsiradimo pavojus. Tokiu prevenciniu ieškiniu reikalaujama ne atlyginti jau patirtą žalą ar nuostolius, o siekiama užkirsti kelią, kad ateityje jų vėl neatsirastų. Todėl reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti dar nepadaryta arba jau padaryta, tačiau abiem atvejais turi būti reali jos atsiradimo grėsmė ateityje, o ieškovo siekis – pašalinti tokią grėsmę. Taigi prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant ir pan. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip vienas iš svarbių bylos aspektų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015 ir 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018 bei jose nurodytą teismo praktiką). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022). Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019). Toks ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022). Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra esminė prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga

28.       Apibendrinant, ieškovė, pareiškusi prevencinį ieškinį, turi įrodyti tiek aplinkybę, kad atsakovė atlieka neteisėtus veiksmus (nevykdo teisinės pareigos ar ją vykdo netinkamai), tiek aplinkybę, jog dėl šių neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė – galinti ieškovei atsirasti reali žala. 

29.       Leidimas įrengti išorinę reklamą suteikia teisę leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės (Reklamos įstatymo 6 straipsnis). Leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija (atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija), vadovaudamasi Reklamos įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis (Reklamos įstatymo 7 straipsnis).

30.       Įstatymas teisės eksploatuoti išorinės reklamos pateikimo priemonės pabaigą susieja su leidimo galiojimo pabaiga. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punktas nustato, kad kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas, leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką per leidimą išduodančios institucijos nustatytą <...> terminą, kuris nurodomas leidime ar leidimą išduodančios institucijos pranešime apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė neturi galiojančio leidimo, reiškia teisės eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius leidimo pagrindu neturėjimą. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą, neturint leidimo įrengti išorinę reklamą.

31.       Ieškovė nurodo kaip neteisėtus atsakovės veiksmus nurodo atsisakymą išduoti naują leidimą anksčiau galiojusio leidimo pagrindu, taip pat tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1595/22 patvirtintus Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatus, kuriuos Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023-03-30 sprendimu byloje Nr. eI4-1083-1064/2023 pripažino prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams.

32.       Ieškovė nurodo, kad atsakovės neteisėtus veiksmus pagrindžia tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023-03-30 sprendimu byloje Nr. eI4-1083-1064/2023 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1595/22 patvirtintus Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatus pripažino prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs (dėl sprendimo yra priimtas apeliacinis skundas, byla perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui). Kita vertus, net ir įsiteisėjus minimam Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui, neaišku, kaip ši aplinkybė susijusi su leidime ir jo prieduose išvardytų reklaminių įrenginių eksploatavimo termino pasibaigimu ir galimai atsirasiančia žala dėl tariamai atsakovo neteisėtų veiksmų.

33.       Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad ieškovė Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra inicijavusi administracinę bylą Nr. eI3-4165-631/2023, kurioje prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 9 d. sprendimą neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A51-4322/23(3.3.18.1E-AD24), ši byla nėra išnagrinėta. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad minimoje administracinėje byloje UAB „Clear Channel Lietuva“ buvo pateikusi prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama išardyti (demontuoti) ar priversti UAB „Clear Channel Lietuva“ išardyti (demontuoti) reklaminius įrenginius, dėl kurių pateikta 2023 m. sausio 3 d. paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Šis prašymas 2023 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmestas (pastaroji nutartis palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė su prevenciniu ieškiniu kreipėsi 2023 m. balandžio 20 d., t.y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo termino, kuriam buvo išduotas leidimas, galiojimo pabaigos ir praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo momento, kai ieškovei tapo žinoma, kad jos prašymas išduoti leidimą ankstesnio leidimo pagrindu yra atmestas.

34.       Be to, LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Clear Channel Lietuva“ Vilniaus apygardos teisme inicijavo civilinę bylą Nr. e2-1900-340/2023, kurioje pateiktu ieškiniu prašė pripažinti jos teisę eksploatuoti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, įgytą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-586 patvirtinto Reklaminių inžinerinių statinių (labai didelio, didelio ir vidutinio formato reklaminių skydų) įrengimo ir eksploatavimo ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų operatoriaus parinkimo konkurso būdu, iki galutiniu ir neginčijamu sprendimu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija konkurso būdu suteiks teisę įrengti ir eksploatuoti nurodytus reklaminius inžinerinius statinius pakeičiančius reklaminius inžinerinius statinius kitam subjektui, mokant konkurso sąlygose nustatytą rinkliavą; priteisti ieškovei UAB „Clear Channel Lietuva“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. liepos 14 d. sprendimu ieškovės reikalavimai atmesti, dėl nurodyto teismo sprendimo priimtas apeliacinis skundas. 

35.       Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų ir teismo posėdyje atstovų nurodytų aplinkybių, ieškovė yra padavusi skundą administraciniam teismui, kuriuo nesutinka su atsakovės atsisakymu pratęsti ieškovei pasibaigusį leidimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo teismui metu atsakovės atsisakymas pratęsti pasibaigusį leidimą yra galiojantis, nors ir skundžiamas ieškovės Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje. Skundo pateikimo administraciniam teismui faktas savaime nepatvirtina, jog atsakovės veiksmai yra neteisėti, nes ieškovas dar tik siekia (kitoje byloje) sukurti prielaidas atsakovės veiksmų neteisėtumui bei žalos grėsmei kilti. Administracinėje byloje reiškiami reikalavimai nepaneigia to, kad leidime nustatytas galiojimo terminas yra pasibaigęs, nebegaliojančiame leidime nėra įtvirtintos sąlygos dėl ieškovės veiklos pratęsimo. Dar daugiau, įvertinus ieškovės procesinį elgesį, ieškiniu formuluojamus reikalavimus, jų pagrindimą tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad pateiktu ieškiniu yra siekiama iš esmės procesinio pobūdžio tikslų – administracinėje byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimo. Tokią teismo išvadą patvirtina ir ieškovės atstovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai dėl ieškinio reikalavimų apimties ir pagrindo. Ieškovės reikalavimas dėl draudimo atsakovei imtis priemonių, kad būtų įgyvendintos leidime nustatytos leidimo galiojimo pasekmės, pasibaigus galiojimo terminui, gali būti vertinamas ir kaip išvestinis iš ginčo dėl atsakovės atsisakymo pratęsti leidimą teisėtumo, todėl toks draudimas gali būti vertinamas ir kaip reikalavimo užtikrinimo priemonė pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 1, 4 punktus, bet ne kaip pagrindas prevenciniam ieškiniui. Taigi ieškovei neužkirstas kelias reikšti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje. Iš byloje surinktų įrodymų visumos nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, kad ieškovė šiuo metu teisėtai teikia (gali teikti) reklamos paslaugas leidimo pagrindu.

36.       Iš 2013 m. leidimo turinio, jame įtvirtintų sąlygų nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė, 2013 metais išduodama terminuotus leidimus reklamos įrenginiams, būtų įsipareigojusi, esant ieškovės pageidavimui, neribotą laiką tęsti leidimo galiojimą. Leidimo 2.7 punkte įtvirtinta, kad konkurso laimėtojas (šiuo atveju ieškovė) pasibaigus leidimo galiojimo terminui, per vieną mėnesį nuo šio leidimo galiojimo termino pabaigos privalo savo lėšomis išardyti, išvežti RIS ir ADNS, sutvarkyti jų įrengimo vietas ir jas perduoti savivaldybei pagal priėmimo-perdavimo aktą. Jei konkurso laimėtojas per nustatytą terminą neišardo ir neišveža, savivaldybė turi teisę juos realizuoti ir (ar) kitaip panaudoti. Be to, leidimo 9 punkte nustatyta, jog leidimas įrengti ir eksploatuoti reklaminius skydus galioja iki jo priede nurodytų reklaminių skydų eksploatavimo terminų pabaigos, o pačiame leidime teisė ieškovei pratęsti leidimo terminą nenumatyta. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovė būtų įgijusi neterminuotą teisę (pagal leidimą ar kitų teisės aktų pagrindu) eksploatuoti ginčo reklaminius įrenginius 2013 m. leidimo priede nurodytose vietose. Dar daugiau, ieškovei išduotame leidime yra aiškiai nurodyta, kad leidimas nėra pratęsiamas. Aplinkybė, kad atsakovė buvo pratęsusi leidimo terminą nereiškia, kad ieškovė galėjo turėti pagrįstą lūkestį, jog leidimas ir toliau, nepaisant jame numatytų sąlygų, bus tęsiamas. Iš byloje pateiktų duomenų bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad pagal išduotą leidimą teisė eksploatuoti ginčo objektu esančius reklaminius įrenginius ieškovei buvo pratęsta dėl to, kad nebuvo patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas. Leidimo termino pasibaigimas sukelia įprastas leidimo galiojimo pasekmes, kurios yra įtvirtintos ir ieškovei išduotame leidime. Atsakovės nepratęsimas tarp šalių sudaromų susitarimų pasibaigus leidime nurodytų reklaminių įrenginių eksploatavimo terminui, savaime nesuponuoja neteisėtų atsakovės veiksmų. Ieškovė yra verslo subjektas, kuris sutikdamas gauti terminuotą leidimą su konkrečia jo galiojimo pabaigos data, žinojo, kad pasibaigus leidimo galiojimo terminui, turės išmontuoti reklaminius įrenginius tokiu būdu ir tvarka, kaip yra numatyta leidime.

37.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad prevencinio ieškinio padavimo ir nagrinėjimo metu atsakovės atliekami veiksmai, kuriuos uždrausti siekia ieškovė, nėra neteisėti.

38.       Byloje nėra ginčo dėl to, tą patvirtina ir byloje surinktų įrodymų visuma, kad reklaminiai skydai pasibaigus eksploatavimo terminui nebuvo išardyti, todėl atsakovas pareikalavo ieškovo vykdyti leidime nustatytus ir teisės aktuose įtvirtintus įpareigojimus.

39.       Kaip minėta, atsakovo ieškovui suteiktas leidimas buvo terminuotas, terminą susiejant su konkrečia data. Nors leidimo galiojimo terminas kelis kartus atsakovės buvo pratęstas dėl to, kad naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas dar nebuvo patvirtintas, tai nesudaro prielaidos vertinti, kad leidime nustatyta ieškovo teisė eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius buvo susieta ne su leidime nurodyta konkrečia data, o su leidime nenustatyta sąlyga – pratęsti leidime nurodytų įrenginių eksploatavimo terminą iki tol, kol įvyks naujas viešas konkursas ar kita. Taigi teisės eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius neturint galiojančio leidimo ieškovas neturi, nes toks reklaminių inžinerinių statinių eksploatavimas pažeistų imperatyviąsias teisės normas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą viešojo administravimo subjektai (nagrinėjamu atveju atsakovė) savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Ieškovė, toliau eksploatuodama reklaminius inžinerinius statinius pasibaigus leidimo galiojimo terminui, pažeistų Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatytą imperatyvaus pobūdžio teisės normą, nustatančią, kad pasibaigus leidimo galiojimo terminui, leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką.

40.       Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sutinka su atsakovės argumentais, kad atsakovė leidime nebuvo įsipareigojusi ieškovei užtikrinti teisinių santykių tęstinumą, t. y. nei leidime, nei kitame teisės akte nėra numatytos sąlygos, kad asmeniui, kuriam išduotas leidimas, gali būti suteiktos išskirtinės teisės tęsti veiklą iki naujo viešo konkurso paskelbimo, laimėtojo išrinkimo ar pan.

41.       Sutiktina su atsakovės argumentais, jog atsisakymo pratęsti leidimą teisėtumas, kaip ir paskelbtų konkursų sąlygų taikymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas – šie klausimai ieškovės valia yra sprendžiami kitose bylose Pažymėtina ir tai, kad 2023 m. sausio 9 d. atsisakymas pratęsti leidimą yra įvykęs faktas, kurio teisėtumas yra ginčijamas administracinėje byloje, o reiškiant prevencinį ieškinį turėtų būti orientuojamasi į ateityje galimai įvyksiančius neteisėtus veiksmus, t. y. ieškovė, reikšdama prevencinį ieškinį, turėtų įrodyti, kad atsakovė siekia atlikti neteisėtus veiksmus ateityje. Nagrinėjamu atveju ieškovė šios įrodinėjimo pareigos nevykdė. Dėl nurodytų aplinkybių, vertinant pareikšto prevencinio ieškinio pagrįstumą, teisinės reikšmės neturi, kokiu pagrindu atsakovė atsisakė pratęsti leidimą (išduoti naują anksčiau galiojusio pagrindu), kadangi, kaip jau minėta, šis atsisakymas yra įvykęs faktas, o ne ateityje galimai būsiantys atlikti atsakovės veiksmai.

42.       Ieškovės teisė eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (reklaminius skydus), kurią ji įgijo atsakovės jai išduoto leidimo pagrindu, baigėsi pasibaigus leidime (įsakyme) numatytam terminui, kuris nebuvo pratęstas, o ieškovė į teismą su prevenciniu ieškiniu kreipėsi jau suėjus nurodytam terminui. Ieškovė savo reikalavimų patenkinimą sieja su iš esmės su kita bylos išnagrinėjimu ir joje pareikštų reikalavimų patenkinimu, o ši aplinkybė patvirtintina procesinį šioje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punktu, leidimo 2.8 punktu, ieškovui atsirado pareiga demontuoti įrenginius, sutvarkyti aplinką ir eksploatuotas teritorijas perduoti atsakovei. Reklamos įstatymo 21 straipsnis „Priežiūros institucijų teisės ir pareigos“ reglamentuoja, kokius veiksmus turi atlikti reklaminės veiklos priežiūros institucijos (atsakovė), įskaitant reikalavimą nutraukti šiame įstatyme neatitinkančios reklamos naudojimą, informuoti raštu reklaminės veiklos subjektus, kad jų atliekami veiksmai gali turėti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo požymių, ir siūlyti jiems nutraukti tokios reklamos naudojimą arba ją pakeisti, įstatymų nustatytais atvejais skirti baudas (5, 6, 7 punktai). Ieškovė neįrodė, kad atsakovės veiksmai, kuriais atsakovės reikalauja įvykdyti teisės aktų numatytus įpareigojimus ir leidime nustatytus ir ieškovo prisiimtus įsipareigojimus yra neteisėti. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus.

43.       Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, kaip nepagrįsti atmestini ieškovės argumentai, kad iš atsakovės nepagrįsto atsisakymo pratęsti leidimo galiojimą kyla (ateityje kils) kiti atsakovės neteisėti veiksmai – reikalavimai demontuoti reklaminius skydus (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kaip buvo minėta, terminuotas susitarimas sudaro pagrindą atsakovei nepratęsti šalių sudaromų susitarimų, o tai savaime nesuponuoja atsakovės būsimų neteisėtų veiksmų reikalaujant demontuoti reklaminius skydus, o ieškovės patirtini kaštai, susiję su prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, minėta, yra natūrali leidimo galiojimo pabaigos pasekmė. Ieškovės pateikti skaičiavimai, kiek kainuotų reklaminių skydų demontavimas, sandėliavimas, sumontavimas, negautinos pajamos, nekeičia šių išlaidų pobūdžio ir fakto, kad ieškovė turėjo tokias išlaidas planuoti. Nenustačius, kad atsakovė, esant pasibaigusiam ir nepratęstam leidimo galiojimui ir reikalaudama, kad ieškovė laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų demontuoti reklamos įrenginius, pažeistų teisės normas, nėra pagrindo iš nesančio pažeidimo kylančių pasekmių traktuoti kaip galimos žalos (ar grėsmės tokiai žalai kilti).  

44.       Pažymėtina ir tai, kad uždraudimas atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų ribojama ieškovės galimybė naudoti 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą ir jo prieduose nurodytus reklaminius įrenginius, tol, kol bus išspręstas ieškovės teisės gauti išorinės reklamos leidimą nebegaliojančio 2013 m. vasario 1 d. leidimo pagrindu klausimas, būtų akivaizdus imperatyvaus pobūdžio Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimas. Sutiktina su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais, kad ieškovės nurodomas rinkliavos sumokėjimas už laikotarpį, kai reklamos įrenginių eksploatavimo terminas jau yra pasibaigęs, neturi įtakos nagrinėjamu klausimu, nes ne rinkliavos sumokėjimas, bet galiojantis leidimas suteikia teisę ieškovei eksploatuoti reklaminius įrenginius.

45.       Pareikštu ieškiniu ieškovė siekia ginti, visų pirma, savo, kaip verslo subjekto, privačius interesus gauti finansinės naudos kuo ilgesnį laiką eksploatuojant reklaminius įrenginius. Tai yra ieškovas siekia kuo ilgiau išvengti prievolės demontuoti savo reklaminius įrenginius pasibaigus jų leidimo galiojimui iš esmės iki tol, kol, kaip paaiškino ieškovo atstovas teismo posėdyje, bus išspręstas viešo konkurso sąlygų teisėtumo, neteisėtumo klausimas civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, o per tą laiką papildomai gauti finansinę naudą naudojant reklaminius skydus. Teismo vertinimu, leidus ieškovei toliau eksploatuoti turimus reklaminius įrenginius pagal atsakovės išduotus terminuotus leidimus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, ir nesant tam jokio teisinio pagrindo toliau naudoti savivaldybei priklausančius ar valdytojo teise valdomus objektus, viešasis interesas būtų pažeistas.

46.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

47.       Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų prevenciniam ieškiniui tenkinti, todėl jis atmestinas (CPK 185 straipsniai, CK 6.255 str.).

48.       Atmetus ieškinį ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė nepateikė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 93, 98 straipsniai).

49.       Teismas šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė(visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis), todėl šioje byloje tokių išlaidų galimo paskirstymo klausimas neaktualus (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį  atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                       Aistė Petrevičienė