
Civilinė byla Nr. 2-82-884/2011
Teisminio proceso Nr.2-38-3-00488-2011
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
14.1.; 14.3.11.; 18.2.2.; 44.2.4.2.; 99.7.;
125.7.
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 16 d.
Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,
sekretoriaujant Editai Rimgailienei,
dalyvaujant ieškovui S. I.,
atsakovo atstovui direktoriui E. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. I. ieškinį atsakovui UAB „Guntinas“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo ir
n u s t a t ė:
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1781,63 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 13 mėnesių dydžio vidutinį darbo užmokestį, tai yra 13000 Lt skolą, nuo 2010 m. spalio 6 d. iki visiško atsiskaitymo, 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad tarp šalių 2010 m. kovo 31 d. buvo sudryta darbo sutartis, pagal kurią darbdavys įsipreigojo mokėti 1000 Lt algą, 2010 m. spalio 6 d. sutartis buvo nutraukta Darbo kodekso 127 str. 1 d. pagrindu, darbdavys liko skolingas už rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius, iš viso 1781,63 Lt. Kadangi darbdavys uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, privalo sumokėti ieškovui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Negavęs laiku darbo užmokesčio, neturėjo galimybės susimokėti už butą, sumažėjo šeimos pakamos, todėl turi būti priteista neturtinė žala.
Teismo posėdžio metu ieškovas savo reikalavimus palaikė, papildomai paaiškino, kad pas atsakovą pradėjo dirbti darbininku Darbo biržos siuntimu, kadangi nebebuvo mokamas atlyginimas, parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, iš jo išėjo ir užsiregistravo Darbo biržoje, gavo pašalpą, iš pradžių gavo didesnę pašalpą, vėliau sumos mažėjo, kokio dydžio pašalpą gaudavo, nežino, pinigai būdavo pravedami į jo sąskaitą banke, visų pinigų neišsiimdavo, neturtinę žalą prašo priteisti už tai, kad dirbdamas pas atsakovą ir negaudamas atlyginimo, neturėjo iš ko gyventi. Dabar jau yra pensininkas.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pareikštus reikalavimus pripažino, jų apimtį paliko spręsti teismui. Paaiškino, kad įmonė veiklą yra sustabdžiusi, nėra nė vieno darbuotojo, jis yra vienintelis akcininkas, įkūręs statybos įmonę, kreipėsi į Darbo biržą dėl darbininkų, šie nemokėdami dirbti pridarė broko, dėl ko už vieną objektą įmonė gavo pusę sumos, už kitus du objektus nebuvo visiškai atsiskaityta. Įmonė yra skolinga kitiems buvusiems darbuotojams, SODRAi, dėl nesumokėto atlyginimo darbuotojams yra gavęs baudą, tačiau įmonė neturi galimybės atsiskaityti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas 2010 m. kovo 31 d. darbo sutarties pagrindu nuo 2010 m. balandžio 1 d. pradėjo dirbti UAB „Guntinas“ darbininku, darbdavys įsipareigojo mokėti 1000 Lt darbo užmokestį, darbo sutartis nutraukta 2010 m. spalio 6 d. Darbo kodekso 127 str. 1 d. pagrindu (5 b.l.). Ieškovui už 2010 m. rugpjūčio mėnesį paskaičiuota 1000 Lt pareigybinis atlyginimas, už rugsėjo mėnesį – 909,09 Lt pareigybinis atlyginimas, už spalio mėnesį - 119,05 Lt pareigybinis atlyginimas ir 456,24 Lt už nepanaudotas atostogas, mokesčiai valstybei nesumokėti, sumos, atskaičius mokesčius, ieškovui neišmokėtos, šias aplinkybes pripažino pats atsakovo atstovas (29 b.l.). Taigi atleidimo dieną ieškovui iš viso priskaičiuota ir neišmokėta 2484,38 Lt (neatskaičius mokesčių), kuri priteistina.
Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Minimoje normoje, pirma, yra nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtojo Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, išaiškindamas, kad teisės principai reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, taip pat pažymėdamas, jog neadekvačios sankcijos taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008). Ieškovas pas atsakovą dirbo tik šešis mėnesius, išėjęs iš UAB „Guntinas“ iš karto, tai yra 2010 m. spalio 11 d., užsiregistravo Darbo biržoje ir, kaip pats pripažino, gavo bedarbio pašalpą, nuo 2011 m. gruodžio mėnesio yra pensininkas (16, 14, 29 b.l.). Teismas, atsižvelgdamas į paminėtus faktus bei į tai, kad ieškovas dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip metams, daro išvadą, jog ieškovo prašoma priteisti 13000 Lt kompensacija už uždelsimą atsiskaityti pagal šios bylos duomenis yra neproporcingai didelė, todėl už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo priėmimo priteistina 4500 Lt kompensacija (neatskaičius mokesčių).
Darbo kodekso 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Ieškovas prašo priteisti 4000 Lt dydžio neturtinę žalą, motyvuodamos tuo, kad, laiku negavęs darbo užmokesčio, neturėjo galimybės susimokėti už butą, sumažėjo šeimo pajamos. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus tas aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Darbo užmokesčio neišmokėjimas sukelia nemalonių išgyvenimų, tačiau ne bet kokio laipsnio teisės pažeidimas lemia neturtinės žalos priteisimą. Ieškovas pas atsakovą dirbo tik pusę metų, negavęs atlyginimo du mėnesius, išėjo iš darbo ir užsiregistravo Darbo biržoje, jam buvo mokama bedarbio pašalpa, esant tokioms aplinkybėms, prašomos neturtinės žalos priteisimas reikštų neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas - 210 Lt (CPK 93 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
priteisti iš UAB „Guntinas“, įmonės kodas 302493648, 2484,38 Lt (neatskaičius mokesčių), nesumokėto darbo užmokesčio, 4500 Lt (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo priėmimo S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Likusios ieškinio dalies netenkinti.
Priteisti iš UAB „Guntinas“, įmonės kodas 302493648, valstybei 210 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB banke „Swedbank“, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Valinskytė