Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1017-383/2014

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05348-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. galutine subendrinta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad 2014 m. birželio 22 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį „Suzuki Grand Vitara XL-7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į esančią tvorą. Nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus.

A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-08-08 nutarimą: panaikinti jam pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams ir sumažinti paskirtą 3000 Lt piniginę baudą. Skunde nurodo, kad iš autoįvykio vietos nepasišalino, o išlipęs iš automobilio pasikalbėjo su bendrovės „Senukai“ priėjusiu atsakingu darbuotoju, apžiūrėjo autoįvykio vietą. Po apžiūros bendrovės „Senukai“ darbuotojas tiek žodžiu, tiek vėliau rankos gestais parodė, kad A. M. gali pasitraukti iš įvykio vietos. Iš autoįvykio vietos pareiškėjas nuvažiavo ne piktybiškai ar sąmoningai siekdamas išvengti atsakomybės, o dėl to, kad po kontakto su bendrovės „Senukai“ mobilia apsaugine tvorele, ją apžiūrėjus, nei A. M., nei bendrovės „Senukai“ darbuotojas pažeidimų nepastebėjo, todėl padarė išvadą, kad A. M. minėtam turtui žalos nepadarė. Pareiškėjo manymu, teismo paskirta nuobauda šiuo atveju yra neproporcinga ir nesąžiningai didelė atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarinius, pareiškėjo asmenybę, įstatyme numatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatyme nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, nuobauda pareiškėjui paskirta teismui neteisingai nustačius, kad byloje nesama pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjo padaryti administracinės teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis laikytinas mažareikšmiu. Atkreipiamas dėmesys, kad bylos medžiagoje nėra pateikta jokio per autoįvykį tariamai apgadintos tvoros apžiūros dokumento, dėl ko daroma išvada, kad tyrimą vykdę pareigūnai tvorai padarytos žalos fakto įvykio vietoje nesiaiškino. Dar daugiau: iš vaizdo įrašo (kelios pirmosios įrašo sekundės) matyti, jog iki aikštelėje pasirodant pareiškėjui ir jam priekabos galu atsiremiant į tvorą, tvoros segmentas jau buvo kažkiek įlenktas, kas patvirtina, jog nukentėjusiajam asmeniui priklausanti tvora buvo apgadinta dar iki 2014-06-22 autoįvykio. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiėmė priemonių bylos medžiagoje esantiems prieštaravimams dėl nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos fakto ir masto pašalinti ir žalos apimčiai nustatyti. Nagrinėjant bylą pareiškėjas tiek raštu (į bylą pateiktuose 2014-08-05 rašytiniuose paaiškinimuose), tiek žodžiu pažymėjo, kad dėl padaryto teisės pažeidimo (kliudant svetimą turtą ir nuvažiuojant iš autoįvykio vietos) labai gailisi. Kad pareiškėjas teismo posėdyje dėl įvykio gailėjosi, yra nurodyta ir skundžiamame teismo nutarime. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų trukdęs tyrimui, priešingai, jis visą laiką geranoriškai bendradarbiavo tiek su tyrimą vykdžiusiais pareigūnais, tiek apie autoįvykį teikė paaiškinimus nagrinėjant bylą teisme.

Teisė vairuoti A. M. reikalinga dėl suprastėjusios sveikatos būklės. Jo judėjimo funkcija yra apsunkinta, pareiškėjas yra nedarbingas. Būtent automobilis šiuo metu yra pagrindinė pareiškėjo susisiekimo priemonė - dėl stiprių skausmų ir ribotos judėjimo funkcijos pareiškėjui yra sudėtinga naudotis viešuoju transportu. Todėl, mano, yra pagrindas taikyti ATPK 301 str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taip pat yra pagrindas mažinti paskirtą 3000 Lt baudą, nes pareiškėjas yra garbaus amžiaus, ūkininkas, tad jo uždirbamos pajamos nestabilios, per 34 vairavimo stažo metus šiurkščių pažeidimų nepadaręs, laikosi įstatymų ir juos gerbia, dėl padaryto nusižengimo gailisi, pripažįsta savo kaltę. Be to, yra nevedęs, turi išlaikytinį – sūnų A. M., gim. 1999 m., kuris yra nepilnametis ir gyvena su pareiškėju, todėl paskirtoji bauda ženkliai apsunkina jo šeimos turtinę padėtį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad dėl paskirtos nuobaudos A. M. patiriami nepatogumai yra adekvatus neteisėtos veikos rezultatas. Taikyti jam ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo, nėra jokio teisinio pagrindo, nes bylos aplinkybės nėra išimtinės, teisingumo, proporcingumo principai nebuvo pažeisti.

A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. M. pripažintas kaltu dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Ginčo dėl pažeidimų kvalifikavimo nėra, nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. ar nebuvo teisėto pagrindo pažeidėjui taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti  mažesnę nei sankcijos minimali riba baudą be papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Sprendžiant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtos nuobaudos teisingumo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent ATPK 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2013).

Skundą nagrinėjantis apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas šiuo atveju neteisingai paskyrė pažeidėjui nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi ATPK 301 str. nuostatų taikymas yra pagrįstas byloje užfiksuotų duomenų visuma. Įvertinama tai, kad A. M. iš esmės savo kaltės neneigia, jis automobiliu atbuline eiga manevravo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, jo automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, iš įvykio vietos pasišalino, nes susidūrimo su bendrovės „Senukai“ mobilia apsaugine tvorele smūgio adekvačiai neįvertino, dvejojo, ar kliudė minėtą tvorelę, buvo išlipęs iš automobilio siekdamas įvertinti susidariusią situaciją, tačiau nepastebėjęs jokios rimtos žalos apsauginei tvorelei ir klaidingai suvokęs bendrovės darbuotojo neva duotą leidimą pasišalinti, iš įvykio vietos nuvažiavo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teismui pateiktos vaizdo medžiagos aiškiai nėra matyti, jog pažeidėjo kliudyta segmentinė tvora iki susidūrimo jau buvo apgadinta, viena tvoros dalis šiek tiek įgaubtesnė nei kita, tačiau akivaizdžių sulankstymo žymių nesimato. Apygardos teismas atmeta apelianto argumentą, kad jam galėjo būti sunku įvertinti eismo įvykio rezultatą. A. M. į segmentinę tvorą manevruodamas automobiliu atbuline eiga su priekaba atsitrenkė keletą kartų, ne kartą atsitrenkė ne tik į pačią tvorą, bet ir į tvoros apačioje esantį sutvirtinimo blokelį. Tik po kelių nevykusių manevrų A. M. išlipo iš automobilio, tačiau atidžiai neapžiūrėjęs nei priekabos, nei tvoros grįžo į automobilį ir dar kartą nesėkmingai bandė apsisukti. Tuomet vėl išlipo iš automobilio, šį kartą nuėjo iki priekabos, ją apžiūrėjo, į tvorą nekreipdamas dėmesio, ir toliau manevravo. Automobilio priekaba buvo apgadinta (b. l. 26) ir tai vairuotojas neabejotinai turėjo pastebėti, be to, buvo kliudyta ne tik segmentinė tvora, bet ir keli sutvirtinimo blokeliai, kurie nuo smūgio suskilo, vadinasi, smūgiai turėjo būti pakankamai stiprūs, tai matyti ir iš vaizdo medžiagos. A. M. neatsargūs veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir sukėlė žalingas pasekmes, kurios bendrovės „Senukai“ buvo įvertintos konkrečia 522,90 Lt turtine žala (b. l. 29). Vis dėlto, bendrovei priklausantis turtas apgadintas nežymiai, kitų eismo dalyvių saugumui didelė grėsmė nekilo, padaryta žala nėra didelė, o A. M. veikoje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino kaip lengvinančios atsakomybę aplinkybės tai, jog pažeidėjas dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d.). A. M. davė nuoseklius paaiškinimus tiek policijos pareigūnams, tiek pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu. Be to, nors pažeidėjas yra baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti pažeidimai nėra labai šiurkštūs, anksčiau skirtos piniginės baudos nėra didelės, jos visos sumokėtos, taigi, galima daryti išvadą, kad A. M. daro išvadas iš savo klaidų, jam taikytos nuobaudos pasiekia administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Nors apelianto nurodytos aplinkybės – pablogėjusi sveikatos būklė, nepilnamečio vaiko auginimas, nėra kažkuo išskirtinės ar ypatingos, tačiau, vertinant susidariusių aplinkybių visumą, matyti, jog pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas egzistuoja. Byloje nėra duomenų, kad pažeidėjas stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., priešingai, matyti, jog eismo įvykį sukėlęs A. M. nevengia administracinės atsakomybės, neginčija pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio - tokie duomenys rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo ar dėl kitų veiksnių. Kartu atsižvelgiama į pažeidėjo amžių (59 m.), solidų vairavimo stažą (34 m.), šeiminę padėtį (vienas augina nepilnametį sūnų), kitas aplinkybes, manytina, jog paminėtų aplinkybių pakanka švelnesnei nei įstatyme numatyta nuobaudai skirti pagal ATPK 301 str. nuostatas.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, konstatuoja, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą A. M., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejų metų terminui, kuris yra imperatyviai numatytas ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje ir paskirtas apylinkės teismo, šiuo atveju nėra proporcinga ir teisinga priemonė. Už tai, kad A. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria jis yra susijęs, analizuojamu atveju nuobaudos tikslams pasiekti pakanka paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešių mėnesių laikotarpiui su 1000 Lt pinigine nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, tačiau netinkamai individualizavo už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skirtiną nuobaudą, todėl nutarimas keistinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą pakeisti:

A. M. paskirtą nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą sušvelninti - vadovaujantis ATPK 301 str., skirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų, t. y. 289.62 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę nuobaudą paskirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų, t. y. 289.62 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                      Valdas Vitunskas