Civilinė byla Nr. e2S-116-431/2019

                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19878-2017-2

                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1;

 (S)

                                  3.3.2.5                                

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – advokatė A. R.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26441-861/2017 išnagrinėjo ieškovės A. I. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo nebuvo iškelta drausmės byla ieškovę atstovavusiai advokatei A. R., panaikinimo ir ieškovės ieškinį atmetė.

2.       Pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi paaiškėjo naujos aplinkybės, todėl baudos turi būti nedelsiant panaikintos, taip pat prašė atlyginti pareiškėjai padarytą žalą ir grąžinti jai nepilnametį vaiką.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą nutartyje nurodytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, tai yra nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą pagrindžiančias aplinkybes, motyvus ir pridėti proceso atnaujinimo prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus bei pateikti pasirašytą prašymą, nurodant proceso šalis, dėl proceso atnaujinimo.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi nebuvo pašalinti teismo nutartimi nurodyti ieškinio trūkumai.

5.       Teismas nustatė, jog nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjai buvo įteikta tinkamai. Gautas papildomas prašymas proceso atnaujinimo byloje. Taip pat gautas pareiškėjos nemotyvuotas prašymas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo (kuris buvo atmestas).

6.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111-115, 135 straipsniai). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Susipažinęs su naujo prašymo turiniu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neištaisė prašyme nurodytų trūkumų. Prie prašymo pridėti įrodymai yra visiškai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir reiškiamais reikalavimais. Teisme daugiau negauta jokių prašymų iš pareiškėjos.

II.                      Atskirojo skundo  argumentai

7.       Pareiškėja A. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį, įpareigoti institucijas nustatyti grėsmės lygį vaikui ir nedelsiant grąžinti vaiką pareiškėjai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.        Pareiškėja išsiuntė skundą Teisėjų tarybai dėl teisėjos D. K. šališkumo civilinėje byloje Nr. e2-26441-861/2017, taip pat pateikė peticiją Europos Komisijai dėl pažeisto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento EB Nr. 805/2004. Lietuvos Respublikos Konstitucija reglamentuoja saugoti gyvybę, vaikystę, šeimą, nekankinti žmogaus. Lietuvos advokatų tarybai, advokatei A. R. nerūpėjo pareiškėjos teisės, kadangi negalėjo surašyti paprasčiausio tarptautinės teisė skundo.

7.2.        Pareiškėja bandė apskųsti ne vieną kartą teisėjos D. K. sprendimą, todėl tai yra įrodymas, kad ji prieštarauja neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjai skirtoms baudoms. Advokatų tarybos 2018 m. spalio 12 d. pareiškimas, atnaujinus bylą, privalo būti atmestas. Teisėjos D. K. išduotas pareiškėją žeminantis dokumentas privalo būti atmestas, nes prieštarauja ES teisei.

7.3.        Advokatų taryba šioje byloje turi suprasti, jog advokatės A. R. žinios tarptautinėje teisės srityje yra arba labai menkos, arba advokatė tokį kasacinį skundą surašė tyčia. Advokatė A. R. neturi tarptautinės teisės kvalifikacijos, nesipraktikuoja tarptautinėje teisėje. Taigi, advokatė ir Advokatų taryba turėtų pareiškėjos bent atsiprašyti ir atlyginti moralinę žalą, skirti mokymus tarptautinės teisės srityje advokatei A. R. ir Advokatūrą atstovaujančiai advokatei B. V.. Dėl nekokybiško kasacinio skundo, kuriame visiškai nebuvo remtasi tarptautine teise, pareiškėja patyrė didžiulę žalą.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

8.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

9.       Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

10.       Proceso atnaujinimo pagrindai yra apibrėžti CPK 366 straipsnyje, o reikalavimai prašymo atnaujinti procesą turiniui yra nurodyti CPK 369 straipsnyje. Šių straipsnių nuostatas pareiškėjai tinkamai išaiškino pirmos instancijos teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje, kurioje taip pat pareiškėjai buvo nurodyti jos pareiškimo trūkumai. Pažymėtina, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą neištaisė teismo nurodytų trūkumų, taip pat ir atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios atitiktų bent vieną iš CPK 366 straipsnyje nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui.

11.       Pareiškime dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde pareiškėja dėsto aplinkybes, susijusias su kita civiline byla dėl jos nepilnamečio vaiko globos, kurioje pareiškėją atstovavo advokatė A. R.. Tačiau pareiškėja nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti atnaujinta civilinė byla, kurioje buvo sprendžiamas Lietuvos advokatų tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo pagrįstumo klausimas. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių ar teisinių argumentų, kurie galėtų patvirtinti pirmos instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

13.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. 

          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

n u t a r i a:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                  Laima Gerasičkinienė