Civilinė byla Nr. e2A-737-618/2023

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00724-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.3.1.18.4

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir A. B. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė 

1.       Pareiškėjai S. B. ir A. B. patikslintu prašymu prašė rašytinio proceso tvarka nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti patikslintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti ikisantuokinę pavardę – K., pareiškėjui –  B.. Prašyme nurodė, kad gyvendami kartu bei santuokoje susilaukė dviejų dukrų: E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusios (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje paaiškėjo, kad jie yra skirtingų charakterių, labai skiriasi jų pomėgiai, noras bendrauti su kitais žmonėmis, požiūris į šeimą. Po santuokos sudarymo jų bendras gyvenimas buvo pakankamai stabilus. Tačiau per pastaruosius metus santuokiniai santykiai nutrūko dėl požiūrio į gyvenimą, žmogiškąsias vertybes, pomėgius, noro bendrauti tarpusavyje, su kitais žmonėmis. Faktinio santuokinio gyvenimo nebeveda, bendro gyvenimo klausimų nesprendžia nuo 2018 metų. Abu yra galutinai apsisprendę santuoką nutraukti, nurodė, kad netikslinga nustatyti terminą sutuoktinių susitaikymui. Sudarė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurioje yra aptarę visus klausimus su santuokos nutraukimu. Konstatuoja, kad jokių skolų niekam neturi ir niekas į juos kreditinių reikalavimų neturi. Kreditorei „Swedbank“, AB kreditą ir palūkanas grąžino, kreditorė yra informuota apie bylos iškėlimą. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB apie santuokos nutraukimą yra informuotas tinkamai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Tauragės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino iš dalies. Panaikino santuokos, sudarytos 2013 m. spalio 5 d. Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, tarp S. B. (ikisantuokinė pavardė – K.) ir A. B., apskaitos akto įrašą Nr. 243, įregistruotą 2013 m. spalio 7 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjai paliko iki santuokos turėtą pavardę – K., pareiškėjui – santuokinę pavardę – B.. Patvirtino patikslintą S. B. ir A. B. 2023 m. kovo 20 d. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį tokiomis sąlygomis: „1. A. B. vardu registruota 1 transporto priemonė: lengvasis automobilis „Volvo V60“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7 000 Eur, po santuokos nutraukimo lieka asmenine A. B. nuosavybe, neprieštaraujant sutuoktinei S. B.. 2. Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 900 Eur., lieka asmenine S. B. nuosavybe. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 900 Eur, bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 850 Eur, lieka asmenine A. B. nuosavybe. Nekilnojamasis turtas – patalpa/butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 12 000 Eur, lieka asmenine S. B. nuosavybe. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir kurių bendra šio turto rinkos vertė 100 000 Eur, lieka asmenine S. B. nuosavybe. S. B. įsipareigoja sumokėti 43 500 Eur kompensaciją už paliekamą A. B. namo dalį jai, sutuoktiniui A. B. neprieštaraujant ir neturint pretenzijų dėl mažesnės kompensacijos sumos nei 50 proc. Nustatomas pereinamasis laikotarpis sumokėti aukščiau minimą kompensaciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir A. B. išsikraustyti iš aukščiau minimo namo – iki 2024 m. kovo 10 d.; 3. Nepilnamečių vaikų E. B., g. (duomenys neskelbtini) ir A. B., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. B. jos gyvenamojoje vietoje; 4. A. B. nuo išsikraustymo (atsiskyrimo) iš namo, adresu (duomenys neskelbtini)  momento įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams  po 200  Eur kiekvienam, periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės. Periodines išmokas skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui A. B. kiekvieną mėnesį perveda į vaikų motinos S. B. asmeninę banko sąskaitą. Nepilnamečiams vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama vaikų motina S. B.; 5. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka – kas antras savaitgalis skiriamas bendravimui su tėvu arba dažniau, bendru sutarimu. Abu tėvai turi teisę netrukdomai dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime, atsižvelgiant į vaikų interesus. Abu tėvai įsipareigoja keičiantis nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai apie tai informuoti vienas kitą raštu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų prieš pakeičiant gyvenamąją vietą; 6. Santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą – namų apyvokos ir apstatymo reikmenis – S. B. ir A. B. pasidalija bendru sutarimu; 7. Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančiose ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos lieka tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos; 8. A. B. ir S. B. vardu sudaryta 2016 m. liepos 8 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito paskirtis – asmeninė paskola) su „Swedbank“ AB 15 000 Eur sumai, kurios nesumokėtas likutis 2023 m. balandžio 14 d. buvo 6 503,87 Eur, 2023 m. balandžio 17 d. buvo pilnai padengta iš S. B. asmeninės banko sąskaitos. S. B. vardu ,,Swedbank‘‘ AB kreditas 1 150 Eur, kurio likutinė mokėjimo suma 0 Eur, lieka S. B. asmeniniu įsipareigojimu, kadangi tai kreditinė kortelė, kuri suteikia papildomas apsaugas keliaujant ir draudimą visai šeimai. 9. Šalys patvirtina, kad jokio kito bendro turto ar kreditorinių įsipareigojimų, dėl kurių pasidalijimo turėtų būti išspręsta santuokos nutraukimo metu, nėra; 10. S. B. ir A. B. nutraukus santuoką vienas iš kito išlaikymo nereikalauja; 11. Po santuokos nutraukimo šalys pasilieka tokias pavardes: pareiškėja – K., pareiškėjas – B.“. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai:

2.1. Teismas laikė, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjų santuoka yra iširusi ir nėra galimybės ją išsaugoti.

2.2. Teismas nustatė, kad gyvendami santuokoje pareiškėjai susilaukė dviejų vaikų, kurie nutraukiant santuoką yra nepilnamečiai. Pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymo ir bendravimo tvarka aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2.3. Teismas nustatė, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarė ir klausimus dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, visą kitą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą yra pasidaliję gera valia. Pažymėjo, kad pareiškėjai nurodo neturintys bendrų kreditinių įsipareigojimų.

2.4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio, 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia sutuoktinių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Todėl nusprendė tvirtinti šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Pareiškėjas A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1.        Nurodė, kad asmeninės pareiškėjo nuosavybės padalijimas pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Sutartyje buvo numatyta pareiškėjui mokama 43 500 Eur dydžio kompensacija „už paliekamą A. B. namo dalį“. Sutartyje net ir numačius pareiškėjui išmokėtiną kompensaciją, toks jo asmeninės nuosavybės padalijimas esmingai apribojo jo teises į jo turimą asmeninę nuosavybę – sutartyje numatyta tvarka padalijus asmeninį pareiškėjo turtą buvo sukurta situacija, kai pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo perleistas jo buvusiai sutuoktinei tik už dalį šio turto vertės atitinkančią kompensaciją.  Pažymi, kad toks pareiškėjui asmenine nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas buvo atliktas pareiškėjui iš esmės suklydus. Pareiškėjas sudarė sutartį ir sutiko su jo asmenine nuosavybės teise esančio turto padalijimu dėl esminio suklydimo. Pareiškėjas suklydo dėl jo turimų nuosavybės teisių į turtą. Pareiškėjas neturi praktiškai jokių teisinių žinių. Sutartis buvo rengiama buvusios sutuoktinės pasitelktų teisininkų, o tuo tarpu pareiškėjas, pasitikėdamas buvusia sutuoktine, jokios kvalifikuotos teisinės pagalbos nepasitelkė. Pareiškėjo buvusi sutuoktinė S. B. pareiškėjui nurodė, kad turtas yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Visiškai pasitikėdamas savo buvusia sutuoktine ir žinodamas, kad ji yra konsultuojama profesionalių teisininkų, kurie ir parengė sutartį, nė neįtardamas poreikio valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenų bazėje patikrinti turto įsigijimo momentą ir savo nuosavybės teisės formą, pareiškėjas patikėjo S. B. tvirtinimais ir sutiko dalyti minimą turtą kaip neva jų bendrąją jungtinę nuosavybę. Žinodamas, kad i) minimas turtas yra jo asmeninė nuosavybė ir ii) tokia asmeninė nuosavybė nutraukiant santuoką neturi būti dalijama, pareiškėjas nebūtų sutikęs su sutarties 2 punkto formuluote, kuria padalijamas abiem sutuoktiniams pareiškėjo asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas. Pareiškėjas suklydo dėl sutarties elemento, buvusio sutarties sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jos. Tai yra pareiškėjas dėl jo asmenine nuosavybės teise valdomo turto dalijimo poreikio buvo suklaidintas prieš sudarant sutartį ir sutartį pasirašė būdamas suklaidintas. Tuo tarpu tikroji situacija pareiškėjui buvo paaiškinta tik po sutarties sudarymo pasitelkus kvalifikuotus teisininkus.

3.2.        Pažymi, kad sudarydamas sutartį pareiškėjas neteisingai išreiškė savo valią. Pareiškėjas siekė pasidalyti bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą. Tačiau pareiškėjas nesiekė atiduoti buvusiai sutuoktinei jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Tokį pareiškėjo suklydimą sąlygojo neteisingai suvoktos sutarties sudarymo aplinkybės, kurias tokia neteisinga linkme suformavo, tikėtina, nepagrįstos naudos siekusi S. B.. Pareiškėjas niekada nebūtų sutikęs su tokia sutarties 2 punkto formuluote, kokia buvo numatyta pasirašytoje sutartyje. Pareiškėjas sutartį sudarė būdamas esmingai suklaidintas.

3.3.        Nurodė, kad teismas padalijo tik dalį pareiškėjų turto, tačiau dalies bendrų turtinių teisių, atsiradusių jau santuokos metu, nepadalijo. Nebuvo nurodytos pareiškėjų turtinės nuomos teisės ir buvo nepadalyti pareiškėjų turtiniai įsipareigojimai. 

4.       Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

4.1.        Nurodė, kad nors padalytas turtas ir yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė, tačiau turtas buvo pagerintas abiejų sutuoktinių lėšomis ir darbu, gyvenamasis namas buvo rekonstruotas, nekilnojamojo turto vertė žymiai padidėjo. Turtą abu sutuoktiniai laikė bendrąja nuosavybe, tai patvirtino pasirašydami ir teismui teikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pareiškėjui tuo metu nekilo minčių, kad turtas galėtų būti laikomas jo asmenine nuosavybe. Turto padalijimas atitiko abiejų interesus, norus, kadangi pareiškėjas pats nebenorėjo gyventi name, siekė apsigyventi arčiau miesto, susitarta dėl kompensacijos išmokėjimo. Buvo įvertinta, kad su pareiškėja lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai.

4.2.        Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jis suklydo dėl jo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą. Dėl santuokos nutraukimo buvo tariamasi nuo 2022 metų pabaigos, buvo taikoma mediacija, susitarti pavyko mediacijos metu.

4.3.        Nesutinka, kad asmeninė nuosavybė santuokos nutraukimo metu neturi būti dalijama. Nekilnojamasis turtas buvo laikomas bendrąja nuosavybe, jį kartu santuokoje kapitaliai remontavo, pritaikė šeimos gyvenimui.  Nors ir įgytas iki santuokos toks turtas gali būti pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktinas į dalytino turto balansą.

4.4.        Pareiškėjas galėjo konsultuotis su teisininkais, to nedarė, nes visiškai suprato savo veiksmus ir jų siekė. Pasirašydamas pareiškėjas sutiko su sąlygomis. Aplinkybė, kad pareiškėjas persigalvojo, nėra tinkama priežastis sprendimui panaikinti.

4.5.        Nurodė, kad su pareiškėju niekada nebuvo ginčo dėl teisių ir pareigų pagal nuomos sutartis, jos sudarytos apelianto vardu ir jis vienas naudojasi nuomos teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjų santuoka nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8.       Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras 2023 m. gegužės 30 d. išrašus apie nekilnojamąjį turtą, t. y. (duomenys neskelbtini).

9.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

10.       Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

11.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esantis kartu su pradiniu pareiškimu pateiktas 2021 m. gruodžio 28 d. išrašas apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), yra nuasmenintas. Išraše įvardijant nuosavybės teisę, nurodyta, kad šis turtas asmenine nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų apie šio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausymą pareiškėjui asmenine nuosavybės teise.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų apelianto įrodymų turinį, aplinkybes, kurias jais siekiama pagrįsti, mano, kad šie įrodymai yra susiję su ginčo klausimu, todėl, atsižvelgdamas į teismo aktyvų vaidmenį bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, tai, kad šių įrodymų pateikimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, siekdamas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, apelianto pateiktus įrodymus priima ir vertina jį kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

13.       Pareiškėja kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia susirašinėjimo tarp mediatorės ir pareiškėjų medžiagą, kuri, pareiškėjos teigimu, patvirtina, kad su pareiškėju buvo derinamos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nekelia ginčo dėl to, kad su juo nebuvo derinamos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos. Priešingai, apeliantas nurodo, kad buvo suklaidintas dėl jam asmenine nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo ir sudarė sutartį dėl esminio suklydimo. Taigi pareiškėjos teikiami nauji įrodymai – elektroninio susirašinėjimo medžiaga – nėra aktualūs nagrinėjamu klausimu ir apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus.

14.       Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. liepos 19 d. gauti apelianto papildomi rašytiniai paaiškinimai kartu su rašytiniais įrodymais. Šie rašytiniai įrodymai apeliacinės instancijos teismo buvo priimti 2023 m. rugpjūčio 23 d. ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. išsiųsti pareiškėjai, jos atstovei ir suinteresuotam asmeniui.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

15.       Nagrinėjamu atveju teismui pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią prašoma teismo patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjų pareiškimą rašytinio proceso tvarka ir jį tenkino: nutraukė pareiškėjų santuoką bendru sutarimu, patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš byloje pateiktos pareiškėjų pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta, jog 2 punktu buvo aptarti nekilnojamojo turto ir kompensacijos išmokėjimo klausimai. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, prašo panaikinti jį ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas nesutinka su nekilnojamojo turto padalijimu, nurodo, kad padalytas jam asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas. Nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padalijo ne visą pareiškėjų turimą turtą, t. y. nepadalijo turtinių nuomos teisių.

16.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje įtvirtinta, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieni metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šiame straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.

17.       Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant taip pat užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).

18.       Kilus ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu ir visos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos turi atitikti įstatymų reikalavimus.

19.       Pažymėtina ir tai, kad CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.). Įstatymų leidėjas numato galimybę gauti kompensaciją iš kito sutuoktinio, kai yra pagerinamas kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas.

20.       Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka ir šalims pateikus teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei teismui sprendimu šį prašymą patenkinus ir patvirtintinus pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vienas iš sutuoktinių (pareiškėjas) dėl priimto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai susiję, kai minėta, su tuo, kad teismas į dalytino turto balansą įtraukė pareiškėjo asmenine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir neišsprendė klausimo dėl pareiškėjų nuomos teisių.

21.       Bylos duomenys patvirtina, kad nuo pirminės santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutarties pasirašymo dienos iki teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjų santuoka buvo nutraukta, apeliantas tikslingai siekė santuokos nutraukimo – 2023 m. kovo 20 d. pasirašė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Tačiau įvertinus tai, kad būtent išreikšta sutuoktinių valia tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl jos nutraukimo padarinių yra viena iš esminių CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų, leidžiančių bylą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka, nesant sutuoktinių valios, santuoka supaprastinto proceso tvarka negali būti nutraukiama. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, susijusių su pareiškėjų valios nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka tikrumu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, nes byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

22.       Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nėra procesinės teisės normų pažeidimas, kadangi CPK numato teismui teisę prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau šiuo atveju iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas šis prašymas, neatitinka tikrosios apelianto valios, kurią patikrinti yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

23.       Apeliantas nurodo, jog buvo suklaidintas sutuoktinės, akcentuoja savo turtinę padėtį, kurios jis neįvertino (buvo suklaidintas) pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Atitinkamai byloje kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių vertintina kaip galbūt pažeidžianti sutuoktinių teises ir teisėtus interesus ir negali būti laikoma sudaryta. Išspręsti nurodytus klausimus turi pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kadangi tik esant abiejų pareiškėjų suderintai valiai jų santuoka gali būti nutraukiama aptariamu pagrindu. Esant ginčui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). 

25.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tai, kad, apelianto teigimu, buvo padalytas jam asmenine nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, be to, pirmosios instancijos teisme neišsprendė visų pareiškėjų turtinių teisių padalijimo, turėtų būti įvertinta, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia apelianto teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti patvirtinta. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad jis nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jo nesutikimo motyvus. Apelianto nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad sudaryta sutartis turi trūkumų, apeliacinio teismo vertinimu, ginčas dar neįsiteisėjus sprendimui kyla turto padalijimo klausimu, keliami klausimai dėl neišspręstų neturtinių klausimų, dėl kurių pirmosios instancijos teismui nebuvo ir žinoma.

26.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tikroji pareiškėjų valia dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turinio šiuo atveju nebuvo nustatyta. Dėl to, kas nurodyta, yra pakankamas pagrindas manyti, kad apeliantas iš tiesų galėjo neįvertinti sutarties sudarymo pasekmių. Pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta tikroji sutuoktinių valia, ir nors iš esmės šalys gali susitarti dėl tokios nekilnojamojo turto padalijimo tvarkos, byloje iš esmės, kaip matyti iš apelianto argumentų, kyla ginčas dėl nekilnojamojo turto padalijimo, apelianto nurodomų neišspręstų turtinių teisių (nuomos) padalijimo. Taigi teigtina, kad patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali neatitikti pareiškėjo valios, pažeisti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, darančius įtakos ir pareiškėjų vaikų interesams, apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas naikintinas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

27.       Pažymėtina, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių nutraukimo pasekmių. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

28.       Nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir iš naujo suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Nesutariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.

29.       Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šiuo atveju nesprendžiami, kadangi ginčas nėra išspręstas iš esmės, bylą perduodant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja          Larisa Šimanskienė