Civilinė byla Nr. e2-832-852/2023

Teismo proceso Nr. 2-55-3-00729-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.1.6.1

(S)

 

 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

 

2023 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

sekretoriaujant Daivai Vasiliauskei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“, atstovui advokatui Karoliui Ušinskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TT Group“ atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TT Group“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Bajoras“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Simpatija“, patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2019-09-30 tarp BUAB „Bajoras“ ir UAB „TT Group“ sudarytą Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktą; 2) priteisti BUAB „Bajoras“ naudai 199 896,48 Eur; 3) priteisti iš atsakovės UAB „TT Group“ naudai 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2019-09-30 pardavėja, ieškovė BUAB „Bajoras“ ir pirkėja, atsakovė UAB „TT Group“ sudarė pirkimo–pardavimo sandorį, kurio pagrindu ieškovė pardavė atsakovei prekes (pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija BAJ Nr. 2015989), už kurias atsakovė įsipareigojo sumokėti 241 874,74 Eur kainą. 2019-09-30 tarp šalių buvo pasirašytas Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktas (toliau – Užskaitymo aktas), kurio pagrindu šalys atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 199 896,48 Eur sumai. Anot ieškovės, kaina buvo sumokėta įskaitymo būdu, o toks atsiskaitymo būdas pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises.

2.       Ieškovė teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu bei konstatuota, kad bendrovė tapo nemokia vėliausiai 2017 m. Taigi ieškovės ir atsakovės įskaitymo sandoris buvo sudarytas ieškovei būnant nemokiai ir tokiu būdu buvo suteiktas neteisėtas pranašumas vienam iš ieškovės kreditorių – atsakovei UAB „TT Group“. Iki ginčijamo įskaitymo sandorio ieškovės atžvilgiu buvo vykdoma 17 vykdomųjų bylų (išieškomos sumos sudarė 129 933,48 Eur sumą), todėl sandoris pažeidė kitų kreditorių teises, sumažindamas jų galimybes gauti pinigines lėšas iš ieškovės. O įskaitymas nebuvo naudingas ieškovei ir kitiems jos kreditoriams, nepadėjo išvengti bankroto. Pažymėjo, kad atsakovė buvo nesąžininga, sudarydama sandorį, kadangi ieškovė atsakovei buvo skolinga 201 955,14 Eur (skola susidarė nuo 2017-09-18 iki 2019-03-29), 2019 m. teismuose ieškovei buvo pareikšti turtiniai reikalavimai dėl daugiau kaip 270 000 Eur, todėl atsakovei pagrįstai turėjo kilti abejonių dėl ieškovės galimybių vykdyti turimus įsipareigojimus. Atsakovė, būdama verslininke, turėjo domėtis kitos šalies turtine padėtimi, prieš sudarant įskaitymo sandorį. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu papildomai pažymėjo, kad nei ieškovė, nei atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, kuris negali būti pateisinamas įprastine verslo praktika, kadangi sandoris pažeidė ieškovės kreditorių interesus. Šalims taip pat buvo žinoma apie įmonės finansinius sunkumus, o šio įskaitymo sandorio sudarymas niekaip nepagerino ieškovės finansinės padėties.

3.       Atsakovė UAB „TT Group“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti, ieškovės pirminį ieškinį palikti nenagrinėtą, priteisiant iš ieškovės visas atsakovės iki patikslinto ieškinio pateikimo patirtas bylinėjimosi išlaidas (4 582,39 Eur), šias išlaidas nukreipiant į BUAB „Bajoras“ administravimo išlaidoms skirtas lėšas; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė pradėjo bendradarbiauti dar 2016 m. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kai atsakovė tiekdavo ieškovei šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio bei nuotekų sistemas, kurias ieškovė montuodavo klientams. Ieškovė taip pat perparduodavo atsakovei tam tikras turimas medžiagas pagal poreikį. Tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika už tiekiamas prekes atsiskaityti įskaitant tarpusavio įsiskolinimus.

4.       Atsakovė pažymėjo, kad pradiniu ieškiniu nemokumo administratorius pareiškė ieškinį actio Pauliana pagrindu, prašant iš dalies pripažinti negaliojančiu 2019 m. gruodžio 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 241 874,74 Eur sumai bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 241 874,74 Eur. Tik po to, kai atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, nurodyta, kad atsakovei nėra žinoma apie jokį 2019 m. gruodžio 31 d. atliktą įskaitymą 258 695,69 Eur sumai, pasinaudojęs įrodymų išreikalavimo institutu, iš atsakovės gavo dokumentus, nemokumo administratorius pakeitė pradinio ieškinio dalyką bei faktinį pagrindą (prašė pripažinti negaliojančiu jau ne 2019 m. gruodžio 31 d. įskaitymą), o 2019 m. rugsėjo 30 d. Užskaitymo aktą 199 896,48 Eur sumai. Taigi nemokumo administratorius pareiškė naują ieškinį.

5.       Atsakovė nurodė, kad nėra pagrindo Užskaitymo akto pripažinti negaliojančiu, nes nėra CK 6.66 str. nustatytų sąlygų viseto. Visų pirma, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės kreditorių neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises, egzistavusias Užskaitymo akto pasirašymo metu. Anot atsakovės, Užskaitymo aktu nebuvo pažeistos ir kreditorių teisės. Patikslintu ieškiniu nemokumo administratorius neįrodinėja, kad Užskaitymo akto sudarymo metu ieškovės finansinė būklė buvo sunki, įmonė buvo faktiškai nemoki, po ginčijamo sandorio sudarymo neteko galimybės vykdyti ūkinę veiklą ir atsiskaityti su kitais kreditoriais, taip pažeisdama jų interesus.

6.       Pažymėjo, kad nemokumo administratorius patikslintame ieškinyje tik deklaratyviai teigia, jog ieškovė ir atsakovė neprivalėjo sudaryti Užskaitymo akto, tačiau šis sandoris jo sudarymo metu nebuvo draudžiamas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę 2017-2019 m. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarimas, kad atsakovė nesiims jokių priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, o skola bus sudengta ieškovei pardavus prekes atsakovei ir užskaičius tarpusavio skolas.

7.       Atsakovė nesutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovė nebuvo nesąžininga. Paaiškino, kad atsakovė nežinojo apie 2019 m. teismuose nagrinėjamas civilines bylas. Be to, vien ta aplinkybė, kad teisme yra pareikšti tam tikri reikalavimai (bylos nagrinėjimo stadijoje viešai konkretūs ieškinio reikalavimai nėra skelbiami) neturi jokios reikšmės vertinant atsakovės nesąžiningumą, kadangi pareikšti reikalavimai teisme reiškia ginčą, kas reiškia, jog nei vienas kreditorius, dėl kurio reikalavimo buvo sprendžiamas klausimas teisme, neturėjo į ieškovę neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Atsakovė taip pat negalėjo būti žinoma informacija apie vykdomus išieškojimus, kadangi ši informacija nėra vieša.

8.       Pažymėjo, kad praleido terminą reikšti ieškinį, kadangi ieškovei bankroto byla buvo iškelta 2019 m. gruodžio 19 d., nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. Nutartimi iškėlimo ieškovės vadovui buvo nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui ieškovės turtą ir dokumentus. Preziumuojant, kad nemokumo administratoriui ieškovės dokumentai buvo pateikti nustatytu terminu (t. y. iki 2020 m. vasario 21 d.), darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, nes jis buvo pareikštas 2022 m. birželio 6 d.

9.       Ieškovė ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu palaikė patikslintame ieškinyje ir atsiliepime į patiksliną ieškinį nurodytas pozicijas.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos aplinkybės

10.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4261-656/2019 (dabartinės bylos Nr. B2-41-656/2023) iškėlė BUAB „Bajoras“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-379-241/2020, kuria Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis palikta nepakeista.

11.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtino BUAB „Bajoras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 1 340 524,97 Eur sumai, kuris paskutinį kartą tikslintas 2022 m. sausio 19 d.

12.       2019 m. rugsėjo 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaitą-faktūra BAJ Nr. 2015989, pagal kurią BUAB „Bajoras“ atsakovei UAB „TT Group“ perdavė medžiagų komplektą už 241 874,74 Eur sumą.

13.       2019 m. rugsėjo 30 d. buvo sudarytas ir abiejų šalių pasirašytas tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktas, kuriuo buvo sumažinta atsakovės mokėtina suma ieškovei pagal PVM sąskaitą-faktūrą BAJ Nr. 2015989 iki 199 896,48 Eur ir atliktas užskaitymas 199 896,48 Eur sumai.

14.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1745-656/2021 BUAB „Bajoras“ bankrotą pripažino tyčiniu, nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 6 d.

15.       Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad šalys viena kitos atžvilgiu turėjo abipusių teisių ir pareigų. Remiantis byloje esančiais šalių buhalterinės apskaitos dokumentais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2019 m. tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika įskaityti tarpusavio įsiskolinimus už perduodamas prekes.

 

        Dėl actio Pauliana sąlygų

 

16.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

17.       Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), jei nustatomos visos tokio ieškinio tenkinimo sąlygos : 1) kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėję vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013).

 

        Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

 

18.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

19.       Kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), bet ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Jeigu visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado vėliau, nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris, tai nesant vienos iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana negalėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191/2016).

20.       Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė aktualiu laikotarpiu ieškovės atžvilgiu vykdytų vykdomųjų bylų suvestinę (t. 2, b. l. 11-39). Remiantis Elektroninės vykdomosios bylos portalo duomenimis ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais dėl ieškovės atžvilgiu taikomų priverstinio poveikio priemonių (t. 2, b. l. 42), dėl ieškovės susidariusio įsiskolinimo VSDFV Vilniaus skyriui (30 383,97 Eur) 2019 m. rugsėjo 5 d. vykdomojo dokumento pagrindu ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas išieškojimas. Iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-427-656/2020, kuria buvo patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas, matyti, kad VSDFV Vilniaus skyrius buvo patvirtintas kreditoriumi BUAB „Bajoras“ bankroto byloje su 64 191,60 Eur reikalavimu. Ieškovės pradelsta skola kreditoriui UAB „Statgera“ ir partneriai iki ginčijamo Užskaitymo akto buvo 293 042,69 Eur (t. 3, b. l. 104-109), o ieškovės bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi (CPK 179 straipsnis) buvo patvirtintas šios kreditorės reikalavimas 730 761,33 Eur, tai matyti ir iš į bylą pateiktos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties (e. bylos t. 1, b. l. 23). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki ginčijamo akto sudarymo, ieškovės pradelstas įsiskolinimas kreditorei UAB „Labbis“ sudarė 11 537,06 Eur (t. 3, b. l. 42) (ieškovės bankroto byloje patvirtintas 11 537,06 Eur šios kreditorės finansinis reikalavimas). Ieškovės kreditorei UAB IMI Hydronic Engineering 17 175,94 Eur pradelstas įsiskolinimas taip pat susidarė iki ginčijamo sandorio (t. 3, b. l. 411) (ieškovės bankroto byloje buvo patvirtintas17 175,94 Eur dydžio reikalavimas). Taigi vien šių BUAB „Bajoras“ kreditorių neginčytinų reikalavimų 352 139,66 Eur dydžio suma susidarė dar iki ginčijamo sandorio, o byloje esantys duomenys suponuoja, kad šių kreditorių reikalavimai nebuvo padengti nei iki šalių pasirašyto Užskaitymo akto, nei po to iki bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Priešingai, reikalavimų dydis išliko toks pat, o dalis reikalavimų tik didėjo.

 

        Dėl kreditorių teisių pažeidimo

 

21.       Kaip minėta anksčiau, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi vertinant aplinkybę, ar yra pagrindas nustatyti antrosios CK 6.66 straipsnio sąlygos (ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises) egzistavimą, svarbu atsižvelgti ir į tai, ar BUAB „Bajoras“ įskaitymo sandorio sudarymo momentu buvo faktiškai moki, t. y. ar turėjo galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais. Įrodyti kreditorių teisių pažeidimą privalo subjektas, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis), o teismas, kiekvienu atveju sprendžia, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas pripažinti kreditorių teisių pažeidimą.

22.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 203-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

23.       Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, paskutinius finansinės atskaitomybės duomenis ieškovė teikė tik už 2016 metus. Iš byloje pateikto 2021 m. gruodžio 2 d. BUAB „Bajoras“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimo akto Nr. A1853 (t. 2, b. l. 88-133) matyti, kad bendrovės nuosavas kapitalas dar 2017 m. gruodžio 31 d. buvo neigiamas ir sudarė – 192 501 Eur. Remiantis civilinėje byloje B2-1745-656/2021 esančiais BUAB „Bajoras“ finansinės atskaitomybės duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) dar 2017 m. bendrovės turimi įsipareigojimai kreditoriams viršijo turto vertę, o 2018 m. ir 2019 m. jų dydis tik augo: 2017 m. turimas bendrovės turtas sudarė – 877629 Eur, o turimi įsipareigojimai sudarė – 1070130 Eur. 2018 m. bendrovė turėjo turto už 1965860 Eur (2019 m. – už 2475392 Eur), o įsipareigojimai sudarė – 2329846 Eur (2019 m. – 2857666 Eur). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad Užskaitymo akto pasirašymo metu 2019 m. rugsėjo 30 d. BUAB „Bajoras“ nebuvo moki CK 6.66 straipsnio prasme, t. y. įmonė nebuvo ekonomiškai pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, kad sumažėja reali galimybė (ar jos nelieka) skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018).

25.       Kasacinio teismo nurodoma, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

26.       Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad sandorio sudarymo metu 2019 m. rugsėjo 30 d. BUAB „Bajoras“ nebuvo moki, konstatuotinas įskaitymu padarytas kitų bendrovės kreditorių teisių pažeidimas. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad ginčijamu Užskaitymo aktu šalims užskaičius tarpusavio skolas, buvo sumažinta bendra kreditorinių įsipareigojimų suma. Tačiau atsižvelgus į byloje esančius duomenis, ieškovės 2023 m. vasario 17 d. pateiktus paaiškinimus su rašytiniais įrodymais, teismas sprendžia, kad BUAB „Bajoras“ kreditorių teisės ginčijamu įskaitymu buvo pažeistos. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, ieškovei priklausančiam nekilnojamajam turtui (prekybos patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini)) dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos buvo taikyti 7 areštai, taip pat nekilnojamasis turtas buvo įkeistas priverstine hipoteka vienam iš BUAB „Bajoras“ kreditorių – VSDFV Vilniaus skyriui (61 400,00 Eur). O atsakovės nurodytas argumentas, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika įskaityti tarpusavio įsiskolinimus, savaime šios išvados nepaneigia. Teismo vertinimu, sandoris pažeidė ieškovės kreditorių teises, nes jie neteko galimybės gauti bent dalį atsiskaitymo iš atsakovei perduoto turto (medžiagų) arba lėšų, kurios būtų gautos atsakovei sumokant ieškovei perduotų medžiagų kainą, šiuo atveju išimtinė teisė gauti atsiskaitymą buvo suteikta atsakovei. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

 

        Dėl privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį

 

27.       Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, atspindinti proporcingumo principą bei verslo subjektų interesų derinimo poreikį, pagal kurią pripažįstama, kad privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės, kiekvienu konkrečiu atveju įvertintos teismo, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

28.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės finansinę būklę, aplinkybę, kad Užskaitymo akto pasirašymo metu ieškovė buvo nemoki ir įskaitė ieškovės ir atsakovės tarpusavio įsiskolinimus bei aplinkybę, kad iki Užskaitymo akto pasirašymo, iš ieškovės buvo vykdomi išieškojimai, atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo areštuotas antstolių, šiuo konkrečiu atveju įskaitymo sandorio sudaryti neprivalėjo. Tai, kad, kaip nurodo atsakovė, įskaitymo sandorį sudaryti buvo privaloma, nes atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę (2017-2019 m. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu) ir buvo suėję mokėjimo terminai bei šalys yra įskaitę tarpusavio įsiskolinimus ir anksčiau, ši verslo praktika ir siekis naudos įmonei, teismo vertinimu, nepateisina atsakovės pirmumo gauti reikalavimo patenkinimą ir nepagrindžia šio įskaitymo sandorio privalomumo. Teismas sutinka su teismo posėdžio metu ieškovės nurodytais argumentais, kad šalių pareigos sudaryti ginčijamą sandorį nenustatė ir įstatymas, ikisutartiniai ar sutartiniai santykiai, ar kiti imperatyvai.

29.       Kaip minėta aukščiau, byloje nustatyta, kad Užskaitymo akto pasirašymo momentu bendrovės kreditoriai turėjo galiojančių ir neginčijamų reikalavimų ieškovei, jos atžvilgiu buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, turimas nekilnojamas turtas buvo areštuotas, taip pat nekilnojamasis turtas buvo įkeistas priverstine hipoteka vienam iš BUAB „Bajoras“ kreditorių – VSDFV Vilniaus skyriui (61 400,00 Eur prievolės sumai), o suteikiant atsakovei pirmumą gauti savo reikalavimo patenkinimą buvo pažeisti kitų bendrovės kreditorių interesai. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad neretai įmonė, turėdama finansinių sunkumų ir siekdama išvengti bankroto, sandoriais prisiima įvairių įsipareigojimų, tačiau tai nelemia išvados, kad ji privalėjo šiuos prisiimti. Tam tikros faktinės aplinkybės, pvz., įmonei gresiantis bankrotas, sunki materialinė padėtis, skola kitam kreditoriui, pareiga išlaikyti tėvus, vaikus ir pan., kurios gali turėti įtakos skolininko elgesiui, negali būti traktuojamos kaip pareiga sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2001). Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendžia, kad ginčijamo sandorio šalys sudaryti neprivalėjo.

 

        Dėl šalių (ne)sąžiningumo

 

30.       Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013).

31.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo kontrahento veiklos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

32.       Byloje nustatyta, kad BUAB „Bajoras“ iki ginčijamo akto pasirašymo turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir kitiems kreditoriams, bendrovės atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, bendrovė buvo nemoki. Teismo vertinimu, juridinis asmuo, turintis įsipareigojimų daugeliui kreditorių, įskaitant ir VSDFV, neabejotinai žinantis apie savo finansinę būklę, elgdamasis sąžiningai ir atsakingai, gautais už parduotas medžiagas pinigais bandytų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir valstybės biudžetu, tačiau BUAB „Bajoras“ to nepadarė. Dėl to, teismo vertinimu, bendrovė sudarydama įskaitymo sandorį su vienu iš kreditorių gan ženkliai sumai buvo nesąžininga kitų kreditorių atžvilgiu.

33.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovė buvo nesąžininga, kadangi ieškovė atsakovei buvo skolinga 201 955,14 Eur (skola susidarė nuo 2017-09-18 iki 2019-03-29), 2019 m. teismuose ieškovei buvo pareikšti turtiniai reikalavimai dėl daugiau kaip 270 000 Eur, vykdomi išieškojimai, dėl to atsakovei turėjo kilti abejonių dėl ieškovės galimybių vykdyti įsipareigojimus. Be to, atsakovė, būdama verslininke, turėjo domėtis kitos šalies turtine padėtimi, prieš sudarant įskaitymo sandorį. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad tai, jog teisme ieškovei buvo pareikšti tam tikri reikalavimai ir yra kilęs ginčas dar nereiškia atsakovės nesąžiningumo, o atsakovei apie vykdomus skolų išieškojimus galėjo būti nežinoma, kadangi ši informacija nėra vieša. Tačiau teismo vertinimu, šalių sandorio sudarymo aplinkybės kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Užskaitymo akto sudarymo dieną (2019 m. rugsėjo 30 d.) teisme buvo gautas BUAB „Bajoras“ kreditorės UAB „Statgera“ ir partneriai pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, o jau po beveik trijų mėnesių ieškovei 2019 m. gruodžio 19 d. teismas iškėlė bankroto bylą, konstatuodamas bendrovės nemokumą. Vertinant kitos sandorio šalies (atsakovės) veiksmus, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad sandorio, kuriuo įskaityti tarpusavio įsiskolinimai, suma buvo ženkliai didesnė nei sumos, dėl kurių šalys yra sudariusios tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą anksčiau. Remiantis bylos duomenimis, šalių tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo sumos nesiekė 20 000 Eur (t. 2, b. l. 69-73). 2019 m. spalio 25 d. šalys sudarė Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį 41 978,26 Eur (e. bylos t. 1, b. l. 165-167), dėl ko teismo vertinimu atsakovei turėjo būti žinoma apie ieškovės piniginių lėšų trūkumą atsiskaitymams su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė, sudarydama tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą 199 896,48 Eur sumai neįprastinėmis nusistovėjusiai praktikai sąlygomis, prieš pat ieškovei iškeliant bankroto bylą, žinojo arba turėjo žinoti apie ieškovės finansinius sunkumus bei turėjo verslo subjektams kylančią didesnio atidumo pareigą pasidomėti, ar ginčo susitarimu nepažeidžiami kitų ieškovės kreditorių interesai, tačiau nagrinėjamu atveju šios pareigos neįvykdė.

 

        Dėl senaties termino

 

34.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovei bankroto byla buvo iškelta 2019 m. gruodžio 19 d., nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. Nutartimi iškėlimo ieškovės vadovui buvo nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui ieškovės turtą ir dokumentus. Taigi preziumuojant, kad nemokumo administratoriui ieškovės dokumentai buvo pateikti nustatytu terminu (t. y. iki 2020 m. vasario 21 d.), darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, nes jis buvo pareikštas 2022 m. birželio 6 d. Ieškovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškino, kad apie savo pažeistas teises ir interesus sužinojo iš bendrovės ūkinės-finansinės veiklos tyrimo akto, kuris buvo baigtas 2021 m. gruodžio 2 d. Be to, nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Vilniaus apygardos teismo buvo priimta 2021-12-28 ir įsiteisėjo 2022-01-04. O ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2022-06-03, taigi nebuvo praleistas nei įstatyme numatytas 6 mėnesių terminas, nei ieškinio senaties terminas reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu. Teismas ieškovės argumentus laiko pagrįstais.

35.       CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius nėra ir negali būti dalyvavęs įmonei sudarant sandorius, dėl kurių teisėtumo patikrinimo administratorius ir kreipiasi į teismą, taigi ir apie šių sandorių sudarymą iki jam tampant administratoriumi informacijos neturi. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (dabar – JANĮ 64 straipsnio 1 dalis) administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

36.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nemokumo administratorius per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), pripažinimo negaliojančiais. Nurodytu atveju laikoma, kad senaties terminai kreiptis į teismą yra nepraleisti (JANĮ 72 straipsnio 2 dalis).

37.       Byloje nustatyta, kad BUAB „Bajoras“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4261-656/2019 (dabartinės bylos Nr. B2-41-656/2023), nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi BUAB „Bajoras“ bankrotą pripažino tyčiniu, nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 6 d. Šioje byloje ieškinys pareikštas 2022 m. birželio 6 d. (patikslintas ieškinys – 2023 m. sausio 2 d.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, ieškinio senaties terminas nėra praleistas (JANĮ 72 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

38.       Apibendrinant, kas aukščiau išdėstyta, teismas sprendžia, kad egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiu  2019 m. rugsėjo 30 d. šalių sudarytą tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktą, kuriuo buvo atliktas užskaitymas 199 896,48 Eur sumai.

39.       Teismo vertinimu, kiti atsakovės argumentai neturi teisinės reikšmės, o sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Pavyzdžiui, 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

 

Dėl restitucijos taikymo ir procesinių palūkanų

 

40.       Reikalavimas taikyti restituciją pripažinus sandorį negaliojančiu nėra savarankiškas, todėl atskirai gali būti nepareikštas (2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, paprastai taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Actio Pauliana institutą reglamentuojančio CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas.

41.       Pasisakydamas dėl restitucijos taikymo ypatumų bankroto procese kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius, CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tokiais atvejais turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).

42.       Bylą nagrinėjant iš esmės atsakovė paaiškino, kad ieškovės atsakovei perduotos medžiagos buvo realizuotos, nurodė, kad negali paaiškinti, kokias konkrečiai medžiagas ieškovė buvo perdavusi atsakovei. Todėl teismas sprendžia, kad restitucija natūra nėra įmanoma.

43.       Atsižvelgiant į tai, kad sandoris dėl medžiagų įsigijimo nėra nuginčytas, nustačius, jog atsakovė už įsigytas medžiagas nesumokėjo, o buvo atliktas šalių tarpusavio įsiskolinimų įskaitymas pagal negaliojančiu pripažintiną 2019 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktą, taip pat, kad iki ginčijamo akto sudarymo ieškovės kreditorių neginčytinų reikalavimų suma sudarė bent 352 139,66 Eur bei šie reikalavimai nebuvo patenkinti nei iki šalių pasirašyto Užskaitymo akto, nei po to iki bendrovei buvo iškelta bankroto byla, teismas sprendžia taikyti dvišalę restituciją – atsakovė turi prievolę ieškovei bankrutuojančiai įmonei sumokėti už prekes mokėtiną sumą negaliojančiu pripažinto Užskaitymo akto apimtyje (199 896,48 Eur), o atsakovei grąžintina reikalavimo teisė į ieškovę minėtai sumai.

44.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą bei į aplinkybę, kad sudarius įskaitymo sandorį, atsakovė nebuvo perdavusi lėšų už perduotas medžiagas ieškovei, ieškovės reikalavimas dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkinamas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

45.       CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

47.       Ieškovė 2022 m. gruodžio 6 d. teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad patyrė 4189 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (ieškinio, dubliko parengimas, procesinių dokumentų rengimas, pasirengimas bylai ir atstovavimas), pateikė išlaidas pagrindžiančius ir jų apmokėjimą įrodančius dokumentus. 2023 m. vasario 2 d. prašyme nurodė, kad patyrė papildomai 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už patikslinto ieškinio parengimą ir 726 Eur – už atstovavimą teisme. 2023 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė nurodė, kad patyrė 968 Eur (už atstovavimą teisme, rašytinių paaiškinimų ir įrodymų teikimą), pateikė išlaidas pagrindžiančias sąskaitas-faktūras ir jų apmokėjimą įrodančius mokėjimo nurodymus. Viso ieškovė patyrė 6790,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžių, yra pagrįstos, todėl ieškinį tenkinus priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

48.       Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį. Todėl, ieškinį patenkinus, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis valstybės naudai priteisiamas iš atsakovės, kuri nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Priteistino žyminio mokesčio suma – 2474 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49.       Tenkinus ieškovės ieškinį, atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

50.       Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (5,90 Eur) buvo padengtos Lietuvos valstybės lėšomis. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės teismas priima palankų ieškovei teismo sprendimą, iš atsakovės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“, ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ (juridinio asmens kodas 303246202) ir uždarosios akcinės bendrovės „TT Group“ (juridinio asmens kodas  300598255) sudarytą 2019 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktą nuo jo sudarymo momento.

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ (juridinio asmens kodas 303246202) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TT Group“ (juridinio asmens kodas 300598255) 199 896,48 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt devyni tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt šeši eurai ir 48 ct) sumą, o atsakovei grąžinti reikalavimo teisę į ieškovę 199 896,48 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt devyni tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt šeši eurai ir 48 ct) sumai.

 Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Bajoras“  (juridinio asmens kodas 303246202) 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Bajoras“ (juridinio asmens kodas 303246202) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TT Group“ (juridinio asmens kodas 300598255) 6 790,50 Eur (šeši tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TT Group“ (juridinio asmens kodas 300598255) 2 474 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt keturi eurai) žyminio mokesčio valstybės naudai ir 5,90 Eur (penki eurai ir 90 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Lietuvos valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 5660, mokėjimo įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                  Andrius Verikas