Teikimas Nr. T-2303-865/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26140-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.14
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2926-865/2023, A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 6 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gruodžio 7 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gruodžio 7 d. pažyma dėl išlaidų, patirtų teikiant valstybės garantuojamos teisinę pagalbą nuteistajam A. G., atlyginimo. Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam A. G. advokatė D. D. teikė antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo teisme metu. Bendra išlaidų suma – 280,00 Eur.
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.
Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjas paskiriamas vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi nuteistajam A. G. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu remiantis BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindais – atsižvelgiant į tai, kad pastarasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu atliko laisvės atėmimo bausmę kitoje baudžiamojoje byloje.
Visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-2926-865/2023 gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Šios nuteistajam tenkančios teisės jis pats negalėjo tinkamai realizuoti tiek dėl to, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, bylos nagrinėjimo teisme metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę kitoje baudžiamojoje byloje, tiek dėl sunkios materialinės padėties.
Teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje aptartų aplinkybių visumą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį, kadangi gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl jo noro, o dėl privalomo teisinio reguliavimo. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant A. G., nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniais, 361 straipsniais, 364 straipsniu,
n u t a r i a :
netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irma Randakevičienė