Administracinė byla Nr. A-478-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02085-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-478-525/2016 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui ir S. V. F. (S. V. F.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lietuvos rytas“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo (protokolo Nr. 20) dalį, kuria pripažinta, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Šešėlių virš „Snoro“ – kas dieną vis daugiau“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, patvirtinto 2005 m. balandžio 15 d. Žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkime, 3, 6, 37 ir 38 straipsniai. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Komisija atsiliepime prašė bylą nutraukti, nes skundas paduotas praleidus nustatytą terminą, arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. F. atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą bei jo naudai iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas UAB „Lietuvos rytas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Visuomenės informavimo etikos komisijos (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos) 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Šešėlių virš „Snoro“ – kas dieną vis daugiau“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 6, 37 ir 38 straipsniai. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. F. F. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ apeliacinį skundą dėl 2015 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundą tenkino. Panaikino Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo (protokolo Nr. 20) dalį, kuria pripažinta, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Šešėlių virš „Snoro“ – kas dieną vis daugiau“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 6, 37 ir 38 straipsniai. Priteisė pareiškėjui UAB „Lietuvos rytas“ iš atsakovo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 14,00 Eur žyminio mokesčio.

II.

Pareiškėjas UAB „Lietuvos rytas“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. A-478-525/2016, kuriame nurodo, kad šioje byloje turėjo 814 Eur bylinėjimosi išlaidų – 14 Eur žyminis mokestis ir 800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą administracinėje byloje. Kadangi žyminio mokesčio suma buvo priteista teismo sprendimu, prašo priteisti pareiškėjui 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime į prašymą prašo atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teigia, kad Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – ir Komisija), pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 461 straipsnio 1 dalį, nėra savarankiškas asmuo, o tik kolegialus, Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – ir Asociacija) sprendimus pagal to paties straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Asociacijos įstatų 17 punkte, todėl Komisija negali būti savarankiška proceso šalimi. Tinkama šalimi bet kurioje byloje, susijusioje su Įstatyme įtvirtinta Komisijos kompetencija, gali būti tik Asociacija.

Atkreipia dėmesį, jog nei Asociacija, nei Komisija nebuvo įtrauktos į administracinę bylą Nr. A-478-525/2016 nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, tad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Asociacijos ir (ar) Komisijos, turėtų būti atmestas.

Pareiškėjas teismui skundė ne Asociacijos, o Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, t. y. kitos institucijos priimtą sprendimą. Asociacija (kartu ir Komisija) nėra Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teisių ir (ar) pareigų perėmėja. Pastaroji institucija buvo ne reorganizuota, o likviduota. Asociacija yra naujas, kitų steigėjų įsteigtas savarankiškas juridinis asmuo, kuris, kaip numatyta Įstatyme, rūpinasi ne Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, o visiškai naujo savireguliacinio teisės akto – Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų laikymosi priežiūra, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Asociacija neturėtų materialiai atsakyti už Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimus.

Be to, Asociacija yra žiniasklaidos savireguliacinė institucija, turinti ribotą biudžetą, kas matyti iš jos pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitos. 2015 m. Asociacijos pajamos sudarė tik 81 384 Eur, tad teismui patenkinus pareiškėjo prašymą ir priteisus iš Asociacijos 800 Eur, Asociacija netektų beveik 1 proc. savo metinio biudžeto, dėl ko jos veikla ženkliai pasunkėtų, o kai kurių visuomenei ir žiniasklaidai skirtų šviečiamųjų projektų iš viso tektų atsisakyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nagrinėjamu atveju aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundas buvo atmestas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimu buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundą tenkinti. Taigi teismo sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į išlaidų atlyginimą.

Byloje yra atstovavimo sutarties Nr. S-P12/2014 nuorašas (II t., b. l. 25), iš kurio matyti, jog šioje byloje pareiškėją atstovavo advokatas Paulius Čelkis, pasirašęs pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 23). Iš kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. P26/2015 matyti, kad advokatas Paulius Čelkis pareiškėjui už apeliacinio skundo šioje byloje parengimą, suderinimą ir pateikimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 800 Eur sąskaitą (II t., b. l. 106), kurią pareiškėjas apmokėjo banko pavedimu (II t., b. l. 105).

Remiantis Rekomendacijų 8.10 ir 7 punktais, atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas surašytas 2015 m. balandžio mėnesį, maksimali suma, kurią pareiškėjui būtų galima priteisti už apeliacinį skundą yra 1 214,65 (1,7 x 714,50) Eur. Pareiškėjo sumokėta ir prašoma priteisti suma (800 Eur) minėtos sumos neviršija, yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose numatytas maksimalus dydis, todėl, atsižvelgiant apeliacinio skundo turinį, apimtį, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus pareiškėjui priteistina visa apimtimi.

Sprendžiant klausimą, kas faktiškai atlygins (iš ko bus išieškotos) pareiškėjui iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 2014 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 31, 41, 43, 46, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymu Nr. XII-1357, įsigaliojusiu 2015 m. sausio 1 d., vietoj pagal ankstesnės redakcijos Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnį veikusios kolegialios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucijos – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos – buvo numatyta Visuomenės informavimo etikos asociacija, savo veikla siekianti užtikrinti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. Asociacijos nariai Visuomenės informavimo įstatymu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatyta tvarka sudaro kolegialų Asociacijos sprendimų pagal šio įstatymo 461 straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priėmimo organą – Visuomenės informavimo etikos komisiją. Be to, minėto 2014 m. lapkričio 25 d. Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-1357 9 straipsnio 2 dalis nustatė, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija veikia tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus įsteigta ir pradės veikti Visuomenės informavimo etikos asociacija.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 3 dalies 3 punktą, Visuomenės informavimo etikos komisija nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas. Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje www.etikoskomisija.lt skelbiama, kad Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas buvo priimtas visuotiniame žurnalistų ir leidėjų susirinkime 2015 m. balandžio 15 d. Taigi šio kodekso nuostatos galioja tik į ateitį, o dėl etikos normų pažeidimų, padarytų anksčiau, vertinimas turi būti atliktas pagal iki šiol galiojusio Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso normas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 m. kovo 23 d. patvirtinto Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamento 2 punkte išvardijant šios komisijos veiklos teisinius pagrindus, be kita ko, nurodytas ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.

Taigi, 2014 m. lapkričio 25 d. redakcijos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-1357 Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai priskirta skundų nagrinėjimo funkcija iš esmės analogiška funkcijai, kurią atliko Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pagal Visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) 46 straipsnio 3 dalies 2 punktą, ir kurią įgyvendindama ji priėmė šioje byloje ginčytą 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą (protokolo Nr. 20). Todėl šiuo atveju pagal aptartą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad atsakovo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, kuris pagal įstatymų leidėjo valią nutraukė veiklą, teises ir pareigas materialiąja prasme perėmė Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-531-261/2016).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ naudai iš atsakovo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (teisių ir pareigų perėmėjo – Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos) 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.