Administracinė byla Nr. I-1812-402/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00825-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, rašytinio peroceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde, kurį patikslino (b. l. 4, 9), nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2017 m. kovo 7 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namų gyvenamosiose patalpose netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Paaiškino, kad minėtu laikotarpiu gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Gyvenamųjų patalpų plotą dar labiau mažino jose įrengtų baldų užimamas plotas. Tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo mechaninės ventiliacijos, buvo drėgna ir šalta. Pažymėjo, kad nepakankamas patalpų apšvietimas kenkė regėjimui. Teigė, kad būnant drausmės grupėje neturėjo judėjimo laisvės, kadangi pasivaikščiojimo laikas - 2 val. per parą - buvo per trumpas, pareiškėjas nespėdavo pasimankštinti, nusiprausti. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, depresiją.
Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 42) pareiškėjas su atsakovo atsiliepimu nesutiko. Pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys apie miegamųjų vietų skaičių yra neteisingi, kadangi 10 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 18 miegamųjų vietų; 20 būrio gyvenamojoje patalpoje – 10 vietų; 16 būrio 5 patalpoje – 14 vietų; 16 būrio 4 miegamajame - 14 vietų; 11 būrio 2 patalpoje – 14 vietų; 11 būrio 3 patalpoje – 14 vietų; 20 būrio 3 miegamajame – 10 vietų.
Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 12-16, 47-52) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo užtikrinta. Akcentavo, jog galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigoje skaičiavimo su baldais ar be jų. Jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, jis galėjo kreiptis į įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar jo perkėlimo į kitą būrį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, šią aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Pažymėjo, kad pataisos namų gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Pataisos namų atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normos reikalavimus. Nors pareiškėjas skundžiasi, kad būnant drausmės grupėje jis nespėdavo nusiprausti ar atlikti kitų reikalų per dvi valandas, tačiau pagal Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnį, drausmės grupei paskirtiems nuteistiesiems pasivaikščioti skiriamos dvi valandos. Pažymėjo, kad pareiškėjas vartoja narkotines medžiagas nuo 2011 m., todėl skunde išdėstyti argumentai dėl pablogėjusios sveikatos atmestini. Mano, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas nenurodė, kuo yra grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2017 m. kovo 7 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo Alytaus pataisos namų gyvenamosiose patalpose pažeidžiant minimalią teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 26 d. – 10 būrio 5 miegamajame, kurio plotas 45,60 kv. m., įrengta 12 vietų, vienam asmeniui teko 3,8 kv. m. (45,60/12) ploto; nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. kovo 7 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. – 20 būrio 6 miegamajame, kurio plotas 30,31 kv. m., įrengta 8 vietos, vienam asmeniui teko 3,78 kv. m. (30,31/8) ploto; nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. – 16 būrio 5 miegamajame, kurio plotas 45,10 kv. m., įrengta 12 vietų, vienam asmeniui teko 3,75 kv. m. (45,10/12); nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. birželio 6 d. – 16 būrio 4 miegamajame, kurio plotas 44,57 kv. m., įrengta 12 vietų, vienam asmeniui teko 3,71 kv. m. (44,57/12); nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2016 m. birželio 21 d. – 11 būrio 2 miegamajame, kurio plotas 43,96 kv. m., įrengta 12 vietų, vienam asmeniui teko 3,66 kv. m. (43,96/12); nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. – 11 būrio 3 miegamajame, kurio plotas 44,39 kv. m., įrengta 12 vietų, vienam asmeniui teko 3,69 kv. m. (44,39/12); nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d.– 13 būrio 3 miegamajame, kurio plotas 34,46 kv. m., įrengta 11 vietų, vienam asmeniui teko 3,13 kv. m. (34,46/11); nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. – 9 būrio 1 miegamajame, kurio plotas 34,13 kv. m., įrengtos 8 vietos, vienam asmeniui teko 4,26 kv. m. (34,13/11); nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. - 20 būrio 4 miegamajame, kurio plotas 30,37 kv. m., įrengta 8 vietos, vienam asmeniui teko 3,79 kv. m. (30,37/8) ploto; nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. sausio 4 d. - 20 būrio 3 miegamajame, kurio plotas 31,56 kv. m., įrengta 8 vietos, vienam asmeniui teko 3,94 kv. m. (31,56/8) ploto; nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 24 d., nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 7 d., - 20 būrio 1 miegamajame, kurio plotas 29,53 kv. m., įrengta 8 vietos, vienam asmeniui teko 3,69 kv. m. (29,53/8) ploto; nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. vasario 14 d. - 20 būrio 5 miegamajame, kurio plotas 30,07 kv. m., įrengta 8 vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,75 kv. m. (30,07/8) ploto (b. l. 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24).
Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 42) pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys apie miegamųjų vietų skaičių neatitinka tikrovės. Nurodė, kad 10 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 18 miegamųjų vietų; 20 būrio gyvenamojoje patalpoje – 10 vietų; 16 būrio 5 miegamojoje patalpoje – 14 vietų; 16 būrio 4 miegamajame - 14 vietų; 11 būrio 2 patalpoje – 14 vietų; 11 būrio 3 patalpoje – 14 vietų; 20 būrio 3 miegamajame – 10 vietų. Pareiškėjas į bylą taip pat pateikė Alytaus pataisos namų nuteistųjų liudijimus raštu (b. l. 43, 44), tačiau, teismas pažymi, kad šie asmenys yra pareiškėjo pažįstami, laisvės atėmimo bausmę atlieka tuose pačiuose pataisos namuose ir jų parodymai negalėtų būti laikomi ir vertinami, kaip objektyvūs ir nešališki. Kitų duomenų, iš kurių būtų galimą spręsti, kad gyvenamosiose patalpose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodyta atsakovo atstovo atsiliepime bei išrašuose iš Alytaus pataisos namų kompiuterinės sistemos „Įskaita“ duomenų bazės, byloje nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių bei kamerų plotą. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2017 m. kovo 7 d., kalint Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. pinkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo mechaninės ventiliacijos ir kaupėsi drėgmė.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Higienos normos reikalavimus. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, tuo pačiu išvengiant ir drėgmės patalpose. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kad patalpų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), spręstina, jog šiuo atveju negalima konstatuoti atsakovo atstovo neteisėto neveikimo, nes šie apšvietimo įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 3 punktas).
Pareiškėjas neturtinę žalą, grindė aplinkybėmis, kad drausmės grupėje pasivaikščiojimai truko tik dvi valandas per dieną, tačiau jam šio laiko nepakako. Teismas pažymi, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnį, drausmės grupėse laikomiems nuteistiesiems kasdien suteikiama ne mažiau kaip dvi valandos pasivaikščiojimui. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamos pasivaikščiojimų trukmės atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad patalpose buvo šalta. Atsakovo atstovas nurodė, kad pataisos namų atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normos reikalavimus. Tačiau teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, depresiją. Tačiau į bylą pateikti medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad vartojo narkotines medžiagas nuo 2011 metų (b. l. 27), todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti negalavimai, sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl šių medžiagų poveikio ir abstinencijos po jų vartojimo.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Natalja Zelionkienė