Civilinė byla Nr. 3K-3-283/2013

                                            Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01915-2010-5

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 116.11 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ 2012 m. sausio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.        Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pirmosios instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo momentą, nutarties dalį apskundus apeliacine tvarka (CPK 279 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo.

Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Adreka” iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių restruktūrizavimo centras” (toliau – administratorius).

Kreditorius AB „Ūkio bankas“ pateikė bankroto administratoriui patikslintą 4 523 133,68 Lt reikalavimą.

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,Adreka“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, taip pat kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ 3 651 437,67 Lt reikalavimą.

AB „Ūkio bankas“ apeliacine tvarka apskundė Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta jo 3 651 437,67 Lt reikalavimo dalis. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi nurodytą teismo nutartį paliko nepakeistą.

Bankroto administratorius 2011 m. gruodžio 27 d. įteikė bankui pranešimą dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo ir darbotvarkės, o bankas informavo administratorių apie pateiktą atskirąjį skundą dėl 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties dalies, kuria patvirtinta kreditoriaus AB „Ūkio banko“ reikalavimo dalis, ir prašė atidėti BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkimą, nes, banko nuomone, nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, nebuvo įsiteisėjusi; administratoriui nusprendus neatidėti kreditorių susirinkimo, prašė į darbotvarkę įtraukti susirinkimo atidėjimo klausimą.

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi klausimą dėl AB „Ūkio bankas“ 871 696,01 Lt reikalavimo dalies išskyrė į atskirą bylą ir skyrė nagrinėti 2012 m. vasario 2 d. teismo posėdyje, vėliau sustabdė iki bus išnagrinėtas pareiškėjo (kreditoriaus) AB „Ūkio bankas“ atskirasis skundas šioje byloje.

2012 m. sausio 6 d. BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkimo metu nuspręsta, kad neįsiteisėjo tik skundžiama teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties dalis dėl banko reikalavimo, todėl kreditorių susirinkimas įvyko pagal administratoriaus pateiktą darbotvarkę – buvo svarstyti kreditorių susirinkimo pirmininko, sekretoriaus, kreditorių komiteto rinkimų, jų įgaliojimų, darbo reglamento tvirtinimo ir kreditorių susirinkimo (komiteto) šaukimo tvarkos, administratoriaus ataskaitos ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, įmonės pripažinimo bankrutavusia, turto pardavimo tvarkos, kainų nustatymo ir kiti klausimai. Kreditorius AB „Ūkio bankas“ šiame susirinkime dalyvavo be balsavimo teisės.

Pareiškėjas (kreditorius) AB „Ūkio bankas“ skundu prašė teismo pripažinti BUAB „Adreka“ 2012 m. sausio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimus negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos.    

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad banko reikalavimas prieštaravo ĮBĮ 22 straipsnio 1 daliai ir bankroto proceso esmei, nes būtų užvilkintos bankroto procedūros, nesprendžiami ĮBĮ 23 straipsnyje išvardyti klausimai. Teismas pažymėjo, kad bankas kreditorių susirinkimo sušaukimą nepagrįstai siejo tik su savo finansinio reikalavimo patvirtinimu. Kadangi bankas neskundė kitų kreditorių patvirtintų reikalavimų, tai teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties dalis dėl kitų kreditorių patvirtintų reikalavimų įsiteisėjo. Be to, teismas pažymėjo, kad neracionalu ir neekonomiška nustatyti draudimus šaukti kreditorių susirinkimus vien dėl to, jog nebuvo išspręstas potencialių kreditorių reikalavimų pagrįstumas. Teismas nurodė, kad banko atstovai dalyvavo BUAB „Adreka“ 2012 m. sausio 6 d. kreditorių susirinkime be teisės balsuoti ir buvo nuspręsta banko atstovą įtraukti į kreditorių komitetą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB „Ūkio bankas“ atskirąjį skundą, 2012 m. spalio 25 d. nutartimi jį tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, klausimą išsprendė iš esmės ir panaikino BUAB „Adreka“ 2012 m. sausio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimus nuo jų priėmimo momento. Kolegija nurodė, kad, šaukiant kreditorių susirinkimą, neįskaitant viso AB „Ūkio bankas“ reikalavimo, teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška sudarė daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos ir administratorius turėjo teisę šaukti kreditorių susirinkimą, juolab kad susirinkimo metu buvo kvorumas priimti nutarimus. Tačiau kolegija pažymėjo, kad, bankui skundžiant Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį tik dėl jo reikalavimo patvirtinimo, apeliacijos objektas buvo tik AB „Ūkio bankas“ nepalanki teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tvirtinti visą jo reikalavimą. t. y. apeliacijos objektą sudarė tik nepatvirtinta 871 696,01 Lt kreditorinio reikalavimo dalis, kuri pagal reiškiamus reikalavimus dėl delspinigių, palūkanų ir laidavimo galėjo būti pripažinta savarankiškais reikalavimais. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartyje, kuria atmestas banko atskirasis skundas, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino BUAB „Adreka“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, dėl kurių byloje nebuvo ginčo, taip pat AB „Ūkio bankas“ 3 651 437,67 Lt reikalavimą; taigi pirmosios instancijos teismo patvirtinto banko 3 651 437,67 Lt reikalavimo dydis nebuvo nagrinėjamo ginčo pagrindas. Kolegijos vertinimu, tiek teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas banko 3 651 437,67 Lt reikalavimas, tiek teismo nutarties dalys, kuriomis patvirtinti kitų BUAB „Adreka“ kreditorių reikalavimai, priimant ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus, buvo įsiteisėjusios, todėl AB „Ūkio bankas“, kaip ir kiti kreditoriai, turėjo teisę dalyvauti 2012 m. sausio 6 d. kreditorių susirinkime su balsavimo teise, kurią suteikė patvirtinta ir AB „Ūkio bankas“ neginčyta 3 651 437,67 Lt reikalavimo dalis.

 

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

 

Kasaciniu skundu bankrutuojanti UAB „Adreka“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 25 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl CPK 279 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir nurodoma, kad pagal nurodytos teisės normos prasmę bankui apskundus Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį tik dėl savo reikalavimų dalies, ši nutartis neįsiteisėjo tik dėl apskųstų reikalavimų, t. y. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas banko 3 657 437,37 Lt reikalavimas, įsiteisėjo 2012 m. gegužės 3 d., todėl pirmajame 2012 m. sausio 6 d. BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkime bankas neturėjo teisės balsuoti. Tokia kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūra atitiko CPK 279 straipsnio 1 dalį, nepažeidė ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad banko atskirojo skundo objektas buvo tik nepatvirtinta kreditoriaus 871 696,01 Lt reikalavimo dalis, nepagrįstai pakeitė banko atskirojo skundo objektą bei faktinį pagrindą, pažeidė CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, savavališkai peržengė atskirojo skundo nagrinėjimo ribas, apie tai nepranešė byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl jie negalėjo pareikšti argumentų dėl pakeisto atskirojo skundo objekto. Be to, skundžiamojoje teismo nutartyje nenurodyta jokių motyvų, patvirtinančių viešojo intereso buvimą bei pagrindžiančių būtinybę išeiti už atskirojo skundo ribų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 13 straipsnį ir 320 straipsnio 2 dalį.

Kasatorius nurodo, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi teisę balsuoti kreditorių susirinkime turi tik tie kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. BAUB „Auto 1“, bylos Nr. 3K-7-328/2012). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis dalis dėl banko 3 651 437,37 Lt reikalavimo patvirtinimo dar nebuvo įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 1 dalį bei teismų praktiką, neturėjo teisės pripažinti, kad banko reikalavimas BUAB „Adreka“ bankroto byloje buvo patvirtintas, todėl bankas turėjo teisę balsuoti šiame kreditorių susirinkime.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas AB „Ūkio bankas“ prašo atmesti kasacinį skundą. Jis nurodo, kad pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimas galėjo būti sušauktas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti kreditorių reikalavimus, t. y. kai yra paduotas apeliacinis skundas, nepriklausomai nuo to, ar skundžiamas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ar tik tam tikra jo dalis, jeigu sprendimas (jo dalis) nėra panaikintas, pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Linova” v. D. P. , bylos Nr. 3K-3-36/2004). Kasatoriaus teigimu, bankroto bylose pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą ir paskirti atitinkamą asmenį bankroto administratoriumi įsiteisėja tik tuo momentu, kai apeliacine tvarka yra išsprendžiamas klausimas dėl apskųsto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, kuris iš šių dviejų reikalavimų buvo apskųstas.

 

 

Teisėjų kolegija

 

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Dėl Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir CPK 279 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo

Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Teismas nutartimi, kuria patvirtinami neginčijami kreditorių reikalavimai, gali priimti sprendimą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams, nes patvirtinta reikalavimų dalis, nepriklausomai nuo likusios pareikštų reikalavimų dalies patvirtinimo (nepatvirtinimo), užtikrina vienam ar keliems kreditoriams balsų daugumą, reikalingą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti. Šiame susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Iki jo išrinkimo kreditorių susirinkimui pirmininkauja administratorius. Nurodytoje teisės normoje pabrėžiamas teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo momentas. Būtent įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinami neginčijami kreditorių reikalavimai, nes juos tvirtina teismas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

Kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimas gali būti sušauktas tik esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria patvirtinta neginčijama kreditorių reikalavimų suma, didesnė kaip pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, tai Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies taikymas yra susijęs su CPK 279 straipsnio 1 dalies aiškinimu.

CPK 279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas; teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priėmus teismo sprendimą, nebelieka teisinio ginčo ir byla baigiama, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimą ar nutartį ar jų dalį apskundus apeliacine tvarka, apskųsta teismo sprendimo dalis įsiteisėja, kai byla išnagrinėjama apeliacine tvarka.

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kreditorius AB „Ūkio bankas“ prašė teismo patvirtinti jo 4 527 736,20 Lt reikalavimą, tačiau Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtino šio kreditoriaus reikalavimo dalį (3 651 437,67 Lt). AB „Ūkio bankas“ apeliacine tvarka apskundė Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį dėl nepatvirtintos reikalavimo dalies (871 696,01 Lt), apie 2012 m. sausio 5 d. pateiktą atskirąjį skundą informavo kitus kreditorius 2012 m. sausio 6 d. sušauktame BUAB „Adreka“ susirinkime. BAUB „Adreka“ administratoriui ginčijant kreditorių AB „Ūkio bankas“ ir AB „Swedbank“ reikalavimus, klausimas dėl UAB „Ūkio bankas“ 871 696,01 Lt reikalavimo patvirtinimo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. B2-606-582/2012) buvo išskirtas į atskirą bylą ir paskirtas nagrinėti teismo posėdyje 2012 m. vasario 9 d. Tai reiškia, kad šis reikalavimas tapo savarankišku reikalavimu kitoje byloje, todėl laikytina, jog apeliacine tvarka 2012 m. sausio 11 d. atskiruoju skundu nebuvo skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties dalis dėl AB „Ūkio bankas“ 3 651 437,67 Lt reikalavimo patvirtinimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį visa teismo nutartis, ją apskundus apeliacine tvarka, neįsiteisėja, kol byla neišnagrinėjama apeliacine tvarka, tačiau, apskundus tik nutarties dalį dėl savarankiškų reikalavimų, kita teismo nutarties dalis įsiteisėja ir tampa privaloma vykdyti. Taigi nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad AB „Ūkio bankas“ apeliacine tvarka apskundus tik Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį dėl nepatvirtintos reikalavimo dalies, kita teismo nutarties dalis dėl jau patvirtinto bendrovės ir kitų kreditorių reikalavimų, pasibaigus nutarties apskundimo terminui, įsiteisėjo, todėl tapo privaloma kasatoriui bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 18 straipsnis). Dėl to 2012 m. sausio 6 d. vykusiame BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkime AB „Ūkio bankas“ turėjo būti leista dalyvauti susirinkime, turint balsavimo teisę, nes kitu atveju, atsižvelgiant į tai, kad AB „Ūkio bankas“ reikalavimai buvo išskirti į kelis savarankiškus reikalavimus, bankas yra vienas didžiausių kreditorių, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, buvo pažeistos šio kreditoriaus teisės, nes jis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių.  

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bankrutuojančios AUB „Adreka“ kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti, nes bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos  teismas tinkamai  taikė materialiosios ir proceso teisės normas pagal byloje nustatytas aplinkybes, nepažeidė pirmiau nurodytų teisės normų, todėl nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis). 

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 40,11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus bankrutuojančios UAB „Adreka“  kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą turėtų būti priteistos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), tačiau, atsižvelgus į tai, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą, UAB „Adreka“ iškelta bankroto byla, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos iš šio proceso dalyvio valstybės naudai nepriteistinos.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                    Birutė Janavičiūtė

 

 

                                                                                                Egidijus Laužikas

 

 

Juozas Šerkšnas