Civilinė byla Nr. e2A-2637-803/2021

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ir atsakovo V. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. L. dėl avanso ir baudos priteisimo, nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 20 000 Eur avansą, 5 000 Eur baudą, 3 950 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. sudarė su atsakovu (būsimu pardavėju) preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), pagal kurią joje aptartomis sąlygomis šalys įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies su jame esančiu nebaigtu statyti namu pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal preliminariąją sutartį ieškovė atsakovui sumokėjo 20 000 Eur avansą, atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. gegužės 1 d. parduoti ieškovei žemės sklypo dalį su jame esančiu nebaigtu statyti namu (namo baigtumas turi būti ne mažiau kaip 85 proc.). Tiek sutarties sudarymo metu, tiek sutarties vykdymo metu šalys buvo ne kartą aiškiai aptarusios, kad namo, atitinkančio sutartyje nurodytas sąlygas (ne mažiau kaip 85 proc. baigtumo), įsigijimas per sutartyje numatytą terminą ieškovei yra esminė sąlyga, kadangi ieškovė gyvena nuomojamame būste. Sutartyje nurodyto žemės sklypo dalies ir namo pagrindinė notarinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki sutartyje numatyto termino, t. y. 2020 m. gegužės 1 d., kadangi atsakovas iki numatyto pagrindinės sutarties pasirašymo termino neįvykdė sutarties 7.7.2 punkte nurodytos pareigos – iki šio termino atlikti statybos darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 4. Ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. raštu informavo atsakovą, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis laiku nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės bei pareikalavo per 3 darbo dienas, t. y. iki 2020 m. gegužės 6 d., grąžinti ieškovės pagal sutartį sumokėtą avansą (iš viso 20 000 Eur) ir sumokėti sutartyje numatytą 5 000 Eur baudą. Taip pat nurodė, jog yra patyrusi ir papildomų nuostolių, kuriuos sudaro atsakovo įmonei MB „Archimodulis“ sumokėta 3 950 Eur suma už namo interjero projektą bei išlaidos nuomai, kurią ieškovė neišvengiamai bus priversta tęsti neapibrėžtą laikotarpį. Atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos nėra sumokėjęs ieškovei sutarties neįvykdymo pagrindu atsiradusio įsiskolinimo. Ieškovės teigimu, sutartis neįvykdyta dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir su ieškove elgėsi nesąžiningai. 

3.       Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sudarant sutartį, atsakovui nebuvo akcentuota, kad ieškovė siekia įsigyti namą kuo skubiau. Pasirašius preliminariąją sutartį ieškovė 2020 m. sausio 2 d. užsakė namo interjero projekto parengimo paslaugas, kas iš esmės lėmė atsakovo atliekamų pagal preliminariąją sutartį statybos darbų pasikeitimą bei jiems atlikti reikalingą terminą (keitėsi namo išplanavimas, santechnikos, šildymo, elektros sistemų išplanavimas ir kt.; namas buvo planuojamas pagal individualius ieškovės pageidavimus). Ieškovė pageidavo pirkti ne neužbaigtos statybos namą, o pabaigtą iki dalinės apdailos. Tai sąlygojo darbų atlikimo ir pagrindinės sutarties sudarymo terminų pasikeitimą. Parengus namo interjero projektą, ieškovės prašymu buvo parengta ir 2020 m. balandžio 21 d. ieškovei išsiųsta darbų sąmata pagal parengtą interjero projektą. Gavus sąmatą ir pamačius, kokia bus statybos darbų pagal ieškovės pageidaujamą interjero projektą kaina, ieškovės noras pirkti namą dingo.

4.       Atsakovas nurodė, jog dėl paskelbto karantino objektyviai negalėjo vykdyti sutarties ir atlikti statybos darbų iki to momento, kai buvo pradėta švelninti karantino sąlygas. Tik balandžio pabaigoje atsakovas galėjo pradėti planuoti ir atnaujinti statybos darbus. Ieškovei šios nenumatytos aplinkybės buvo puikiai žinomos ir atsakovo apribojimai atlikti suplanuotus darbus suprantami. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti ne atsakovas, o ieškovė.

5.       Atsakovas nurodė, kad šalys preliminariojoje sutartyje buvo numatę, kad ieškovės sumokėtas avansas (20 000 Eur) bus naudojamas išimtinai remontui ir statybai. Taigi ieškovės sumokėtas avansas buvo naudojamas ne atsakovo nuožiūra, o ieškovės individualiems poreikiams pritaikyto namo statybos darbams ir remontui. Šiam tikslui atsakovas panaudojo apie 2 400 Eur sumokėto avanso (santechnikos perdarymas). Be to atsakovas, yra sumokėjęs 3 000 Eur nekilnojamojo turto brokeriui/tarpininkui, ieškodamas pirkėjo statomam namui. Ieškovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, ši suma tapo atsakovo tiesioginiais nuostoliais.

6.       Atsakovo nuomone, 5 000 Eur bauda šiuo atveju, įvertinus faktinį šalių elgesį, yra neprotingai didelė ir turėtų būti mažinama. Atsakovas pažymėjo, kad preliminariojoje sutartyje šalys nebuvo susitarę dėl namo interjero projekto parengimo. Sutartis dėl namo interjero projekto parengimo buvo sudaryta tarp šalių ieškovės iniciatyva 2020 m. sausio 2 d. Šios atskiros sutarties pagrindu šalys susitarė, jog atsakovas ieškovei parengs namo interjero projektą. Ši sutartis buvo įvykdyta ir namo interjero projektas buvo parengtas bei pateiktas ieškovei 2020 m. balandžio 3 d. Taigi atsakovas pilnai įvykdė sutartį ir atliko tą darbą, dėl kurio buvo susitarta sutartyje. Ieškovė nepateikė atsakovui jokių priekaištų dėl galimai netinkamai atlikto darbo, darbas pagal sutartį buvo atliktas ir rezultatas perduotas ieškovei, todėl ieškovei kilo pareiga už atliktą darbą sumokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo ieškovei 20 000 Eur avansą, 5 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (25 000 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 524,37 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. tarp bylos šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią jos šalys susitarė iki 2020 m. gegužės 1 d. sudaryti pagrindinę dalies žemės sklypo ir nebaigto statyti namo, (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo iki pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dienos atlikti statybos darbus, nurodytus šios sutarties priede Nr. 4, taip pat įsipareigojo, kad iki 2020 m. gegužės 1 d. namo baigtumas bus ne mažiau kaip 85 proc. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis preliminarioje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta, kadangi atsakovas iki nustatyto termino (2020 m. gegužės 1 d.) neįvykdė sutarties 4.7.2 punkte numatytos pareigos – neatliko sutarties priede Nr. 4 numatytų darbų; namo baigtumas 2020 m. gegužės 1 d. datai buvo mažesnis nei 85 proc. (53 proc.). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

9.       Teismas nurodė, kad atsakovas savo prievolę grąžinti ieškovei jos sumokėtą 20 000 Eur avansą pripažįsta iš dalies, sutikdamas grąžinti 13 177 Eur avanso dalį. Atsakovo teigimu, likusi avanso dalis ieškovei neturi būti grąžinta, kadangi dėl ieškovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį atsakovas patyrė tiesioginių nuostolių (atliko darbus pagal ieškovės individualius pageidavimus; sumokėjo brokeriui už nekilnojamojo turto pirkėjo suradimą).

10.       Teismas pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 17 d. preliminarios sutarties pakeitimai nebuvo padaryti. Per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ir ginčo byloje dėl to nėra.

11.       Teismo vertinimu, byloje neturi esminės teisinės reikšmės klausimas, ar preliminarioje sutartyje nurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas (2020 m. gegužės 1 d.) buvo esminė sutarties sąlyga ieškovei. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020 m. gegužės 1 d. Šis terminas šalių susitarimu nebuvo pratęstas, o nustatytu terminu atsakovas nebuvo pasirengęs sudaryti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties, kadangi neįvykdė preliminarioje sutartyje nurodytų darbų. Atsakovo nurodytos aplinkybės – pandemija dėl Covid-19, nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje įvestas karantino režimas, priešingai nei teigia atsakovas, nėra nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės.

12.       Teismas sprendė priteisti ieškovei iš atsakovo ieškovės sumokėtą atsakovui 20 000 Eur avansą, kadangi pagrindinė nekilnojamojo turto sutartis nebuvo sudaryta. Tai, jog atsakovas, vykdydamas preliminarią sutartį, patyrė išlaidų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo šiomis išlaidomis mažinti ieškovei grąžintino avanso dydį, kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Juo labiau, kad atsakovas nepatyrė nuostolių, susijusių su atitinkamų darbų, atliktų ieškovės pageidavimu, atlikimu, kadangi ginčo nekilnojamasis turtas 2020 m. spalio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi buvo perleistas kitam pirkėjui už didesnę kainą nei būtų perleistas ieškovei.

13.       Teismo vertinimu, mažinti šalių sutartų netesybų (5 000 Eur), kurios tokio paties dydžio numatytos abiejų šalių atžvilgiu, pagrindo nėra. Netesybų suma palyginti su parduodamo turto verte nelaikytina neprotingai didele (sudaro 3,4 proc.), be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė patyrė ir realių nuostolių, pavyzdžiui, sumokėjo už ginčo namo interjero projektą, kuris suprojektuotas konkrečiam namui.

14.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl 3 950 Eur nuostolių priteisimo, kurios sudaro ieškovės sumokėta suma UAB ,,Archimodulis“ už namo interjero projekto parengimą. Pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinta, kad kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jos faktiškai patirti nuostoliai būtų didesni nei priteista bauda. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad nuomos sutartis sudaryta ne tik su ieškove, bet ir su jos mama, kaip nuomininke, todėl negalima teigti, kad visas nuomos mokestis, mokėtinas po 2020 m. gegužės 1 d., laikytinas ieškovės patirtais nuostoliais. Ieškovės argumentą, kad jai neįsigijus būsto iki 2020 m. gegužės 1 d., ji prarado teisę, remiantis nuomos sutarties 3.1 punktu, atgauti 3 600 Eur vienkartinį įsikraustymo mokestį, sumokėtą nuomotojui, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą, kadangi nuomos sutarties 3.1 punktas reglamentuoja tokią situaciją, kai nuomos sutartis nutraukiama anksčiau termino nuomotojui pardavus nuomojamą būstą.

15.       Teismas atmetė atsakovo prašymą nepriteisti procesinių palūkanų, atsižvelgiant į tai, kad byla užsitęsė dėl ieškovės kaltės (ieškovės atstovas nesutiko dėl 2021 m. sausio 11 d. posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu, todėl minėtas posėdis buvo atidėtas). Teismas išaiškino, kad procesinių palūkanų priteisimui būtinos ir pakankamos dvi sąlygos – ieškovės piniginio reikalavimo tenkinimas ir ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Šiuo atveju abi sąlygos egzistuoja. Pažymėjo, kad atsakovas finansinių nuostolių, susijusių su procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, priteisimu, galėjo iš dalies išvengti sumokėdamas neginčijamą avanso dalį ieškovei, tačiau to nepadarė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi, kuria areštuotas atsakovo turtas ieškinio sumai, atsakovui buvo leista areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su ieškove.

16.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad jas sudaro 12 265,04 Eur, iš kurių – 11 222,75 Eur tik išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 800 Eur, kurios skirtos advokato pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių bendra suma 11 222,75 Eur, neatitinka atliktų procesinių veiksmų pobūdžio ir bylos sudėtingumo, todėl mažintinos iki 7 000 Eur (CPK 98 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė turėtų teisę į 8 042,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos pagal pirmiau nurodytą proporciją: ieškovei iš atsakovo 6 916,37 Eur (8 042,29 Eur x 86 proc.); atsakovui iš ieškovės 392 Eur (2 800 Eur x 14 proc.). Įskaičius šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas tarpusavyje, ieškovei iš atsakovo priteistina 6 524,37 Eur (6 916,37 Eur - 392 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

17.       Ieškovė D. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą dalyje dėl 3 950 Eur nuostolių, viršijančių baudos dydį, atlyginimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 3 950 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų dalį (4 222,75 Eur), kuria ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos buvo sumažintos, t. y., ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:

17.1.                      ieškiniu buvo įrodinėjama, kad prašoma priteisti 5 000 Eur bauda kompensuoja tik ieškovės patirtas išlaidas (nuostolius) gyvenamojo būsto nuomai pagal byloje pateiktą 2019 m. gruodžio 6 d. namo nuomos sutartį. Tuo tarpu, ieškovės sumokėta 3 950 Eur suma už namo interjero projekto parengimą yra papildomi ieškovės nuostoliai, viršijantys netesybas, todėl taip pat turi būti ieškovei atsakovo atlyginti;

17.2.                      teismas visiškai netyrė bei neaptarė jokių byloje pateiktų ieškovės patirtų nuomos išlaidų įrodymų, apskritai neanalizavo šių išlaidų dydžio. Todėl teismo išvada šiuo klausimu yra nepagrįsta bei nemotyvuota. Priimdamas sprendimą šioje dalyje teismas pažeidė įrodymų vertinimą ir sprendimo motyvavimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir jas aiškinant suformuluotas taisykles, taip pat visiško nuostolių atlyginimo principą;

17.3.                      bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė teismui 2020 m. lapkričio 3 d. išrašą iš ieškovės banko sąskaitos SEB banke apie atliktus mokėjimus pagal 2019 m. gruodžio 6 d. gyvenamojo būsto nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad per šį laikotarpį ieškovė patyrė iš viso 17 910 Eur išlaidų gyvenamojo būsto nuomai. Akivaizdu, kad ieškovė patyrė ne mažiau kaip 5 000 Eur (t. y. netesybų dydžio) nuomos išlaidų;

17.4.                      teismas pasisakė tik dėl 3 600 Eur vienkartinio įsikraustymo mokesčio, t. y., kad ieškovei neįsigijus būsto iki 2020 m. gegužės 1 d., ji neva neprarado teisės šio mokesčio atgauti. Vis dėlto, ieškovė dar papildomai patyrė 14 310 Eur nuomos išlaidų, kurių teismas visiškai nevertino. Be to, 3 600 Eur dydžio vienkartinis negrąžinamas įsikraustymo mokestis, taip pat turi būti įskaitomas į ieškovės nuostolius, patirtus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų;

17.5.                      nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties dėl atsakovo kaltės, ieškovės nuostoliais laikytinos ne tik išlaidos nuomai, patirtos po 2020 m. gegužės 1 d., bet ir išlaidos, patirtos per visą nuomos laikotarpį iki 2020 m. gegužės 1 d. Per šį laikotarpį ieškovė patyrė 10 510 Eur dydžio nuomos išlaidų, kurias sudaro 3 600 Eur vienkartinis negrąžinamas įsikraustymo mokestis ir 6 910 Eur nuomos mokestis;

17.6.                      jei priimdamas sprendimą teismas būtų tinkamai taikęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, ištyręs byloje esančius įrodymus, vadovavęsis visiško nuostolių atlyginimo principu, teismas turėjo nustatyti, kad tiek ieškovės patirtos nuomos išlaidos preliminariosios sutarties vykdymo metu, tiek po preliminariosios sutarties neįvykdymo sudaro ne mažesnę sumą nei 5 000 Eur dydžio sutartinės netesybos (patirtos nuomos išlaidos daugiau ne kelis kartus viršija sutartines netesybas). Taigi 3 950 Eur nuostoliai, kuriuos sudaro ieškovės sumokėta suma UAB „Archimodulis“ už namo interjero projekto parengimą, kurio ieškovė negalėjo panaudoti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovei atlygintini iš atsakovo kaip papildomi nuostoliai, kurių sutartinės netesybos nepadengia. Priimdamas sprendimą teismas nustatė šių nuostolių patyrimo faktą ir dydį;

17.7.                      teismas nenurodė visiškai jokių motyvų, kodėl ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti, teismo vertinimu, neatitinka atliktų procesinių veiksmų pobūdžio ir bylos sudėtingumo bei yra mažintinos net 4 222,75 Eur suma. Teismas neįvertino, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos bylos dalykui bei teiktų teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms bei neviršija maksimalių Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių;

17.8.                      teismas nevertino šalių elgesio proceso metu, neanalizavo priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, taip pat teismas neanalizavo byloje atliktų procesinių veiksmų pobūdžio. Ieškovė inicijavo teisminį procesą atsakingai, pareiškė pagrįstus reikalavimus atsakovui, dėl kurio neteisėtų veiksmų buvo priversta kreiptis į teismą bei naudotis advokato pagalba. Vadinasi, ieškovės procesinis elgesys buvo sąžiningas, į ką teismas nepagrįstai neatsižvelgė, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų adekvatumo. Teismas neįvertino, kad byloje buvo rengiama eilė procesinių dokumentų, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, reaguodama į nesąžiningą atsakovo elgesį ieškovė teikė 3 papildomus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reaguodama į atsakovo poziciją byloje, ieškovė į bylą teikė papildomus įrodymus, teikė užklausas valstybės institucijoms dėl įrodymų pateikimo, rengė rašytinę baigiamąją kalbą, byla nagrinėta iš viso 4 žodiniuose teismo posėdžiuose. Visi šie procesiniai veiksmai reikalavo advokato darbo laiko sąnaudų. Be to, bandydama išspręsti ginčą neteismine tvarka ieškovė patyrė papildomų išlaidų advokato pagalbai. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra racionalios, proporcingos bylos dalykui bei teiktų teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms.

2.                      Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:

18.1.                      ieškovė neįrodinėjo jos patirtų nuostolių gyvenamojo būsto nuomai, o apsiribojo sutartyje numatytų netesybų dydžiu. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad dėl sutarties neįvykdymo ji yra priversta nuomotis gyvenamąjį būstą, dėl ko patiria išlaidas. Be to, kadangi neįsigijo nuosavo būsto iki 2020 m. gegužės 1 d., t. y. dar nesuėjus nuomos sutarties terminui, ji negalės atgauti įsikraustymo mokesčio. Taigi ieškinyje ieškovė kaip savo nuostolius nurodė gyvenamojo būsto nuomos mokestį po 2020 m. gegužės 1 d. ir įsikraustymo mokestį. Ieškovė neįrodinėjo patirtų nuostolių iki 2020 m. gegužės 1 d.;

18.2.                      nuomos sutartį sudarant ir nuomotame name gyvenant dviem asmenims, nuomos mokestis turi būti dalinamas tiems asmenims, kurie naudojasi namu. Atsakovas neturi jokių sutartinių santykių su ieškovės mama, todėl nėra jokio teisėto pagrindo, kodėl atsakovas turėtų būti atsakingas už šio asmens nuomos mokesčio dalies kompensavimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog jos mama būtų neveiksni ar reikalinga išlaikymo ir ieškovė būtų įpareigota rūpinti mama finansiškai. Todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nuomininkė buvo ne tik ieškovė, bet ir jos mama, atitinkamai nuomos mokestis turi būti dalinamas tarp abiejų nuomininkų;

18.3.                      jei ieškovė būtų nusipirkusi namą 2020 m. gegužės 1 d. ir nutraukusi nuomos sutartį anksčiau laiko, ji nebūtų atgavusi vienkartinio įsikraustymo mokesčio. Todėl teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovės argumentas yra teisiškai nepagrįstas;

18.4.                      preliminarioje sutartyje pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo numatytas 2020 m. gegužės 1 d. Atsakovas gali būti laikomas atsakingu tik dėl tų nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė nuomodamasi gyvenamąjį būstą, negalėdama įsikelti į planuotą pirkti namą. Ieškovės išlaidos gyvenamajam būstui iki 2020 m. gegužės 1 d. yra išlaidos, už kurias atsakovas nėra atsakingas. Ieškovė, neturėdama nuosavo būsto, bet kokiu atveju būtų turėjusi sudaryti nuomos sutartį ir nuomotis būstą bei patirti nuomos išlaidas. Šios išlaidos nėra sąlygotos atsakovo veiksmų, nesusiję priežastiniu ryšiu. Todėl teismas sprendime visiškai pagrįstai vertino ieškovės nuostolius po 2020 m. gegužės 1 d.;

18.5.                      ieškovė sudarė nuomos sutartį dar nepasirašiusi preliminariosios sutarties. Ieškovė, sudarydama nuomos sutartį joje nustatytomis sąlygomis, veikė savo rizika, prisiimdama finansinius įsipareigojimus, kurie rinkos sąlygomis yra labai dideli. Ieškovė nenurodė, kad tai buvo vienintelis įmanomas nuomos variantas, taigi tai buvo subjektyvus ieškovės apsirinkimas, kokiomis sąlygomis nuomotis būstą;

18.6.                      šalių susitarimu buvo numatytos 5 000 Eur dydžio netesybos. Šiuo atveju ieškovė prašo ir netesybų ir nuostolių atlyginimo, teigdama, kad netesybos nepadengia jos patirtų nuostolių. Tačiau įvertinus ieškovės nurodytas po 2020 m. gegužės 1 d. patirtas gyvenamojo būsto nuomos išlaidas bei tai, jog nuomos sutartį sudarė ir nuomotame name gyveno du asmenys, akivaizdu, kad sutartinės netesybos yra didesnė nei ieškovės nurodomos patirtos išlaidos. Todėl teismo visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad jos faktiškai patirti nuostoliai dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, viršija 5 000 Eur, todėl papildomi 3 950 Eur nuostoliai nepriteistini;

18.7.                      faktas, kad ieškovės aptirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai neviršija nustatytų maksimalių dydžių, nereiškia, kad tokios išlaidos automatiškai turi būti priteisiamos pilna apimtimi. Byla nėra sudėtinga, nėra didelės apimties, atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, byloje esančių įrodymų apimtis nėra didelė ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės. Todėl teismas pagrįstai sumažino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, būtų reiškęs nepagrįstus prašymus, vilkinęs procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojęsis (piktnaudžiavęs) savo procesinėmis teisėmis. Atsakovo teikti prašymai buvo patenkinti, įrodymai prijungti prie bylos, prašyti iškviesti liudytojai buvo apklausti. Teismas nekonstatavo, kad atsakovas teikia nepagrįstus prašymus. Tai, kad teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą, nereiškia, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

2.                      Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo, prašo skundžiamą sprendimą dalyje dėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisto 20 000 Eur avanso ir 5 000 Eur baudos pakeisti ir iš atsakovo V. L. ieškovei D. K. priteisti 13 177 Eur avanso. Nurodo šiuos esminius argumentus:

19.1.                      atsakovas neatsisakė ir nevengė sudaryti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties. Atsakovas nuolat komunikavo ir bendradarbiavo su ieškove, siekdamas tęsti ikisutartinius santykius ir sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovo veiksmai rodo, kad atsakovas buvo motyvuotas ir aiškiai išreiškė ketinimus sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, šaliai kyla atsakomybė ir pareiga atlyginti nuostolius tada, kai ji nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas niekada tokios pozicijos neišreiškė. Sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė ieškovė;

19.2.                      byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys be 2019 m. gruodžio 17 d. sudarytos preliminariosios sutarties priede Nr. 4 nurodytų darbų, susitarė ir dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovės laiškai patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl namo baigtumo iki 100 proc., kuris atliekamas pagal ieškovei parengtą namo interjero projektą, t. y. su pilna apdaila. Ieškovei buvo aišku, jog namo įrengimo darbų ir pagrindinės sutarties sudarymo terminas ilgėja;

19.3.                      atsakovas dėjo visas pastangas vykdyti preliminariąją sutartį pagal ieškovės pageidavimus, ruošėsi pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymui. Akivaizdu, kad sutartų statybos darbų atlikimas buvo viena iš sąlygų pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl sprendžiant dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių, turi būti vertinama šalių veiksmų įtaka statybos darbų atlikimo nustatytu terminu galimybėms. Nustačius, kad statybos darbų atlikimo terminus įtakojo ieškovės veiksmai, galima daryti išvadą, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl pačios ieškovės elgesio;

19.4.                      teismas sprendime nevertino šalių elgesio sąžiningumo aspektu, neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės elgesį preliminariosios sutarties sudarymo metu ir veiksmus iki numatyto pagrindinės sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad darbai nebuvo pabaigti atlikti iki preliminarioje sutartyje numatyto termino ne dėl atsakovo kaltų veiksmų, o sprendimą atsisakyti pagrindinės sutarties sudarymo iš esmės lėmė subjektyvus ieškovės sprendimas nebepirkti pastatyto namo, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir turi atlyginti ieškovei patirtus nuostolius/netesybas;

19.5.                      atsakovas pripažįsta ieškovės teisę atgauti 13 177 Eur dydžio avansą. Tačiau likusi sumokėto avanso dalis turėtų būti skirta atsakovo patirtų nuostolių padengimui. Atsakovas, vykdydamas ieškovės individualius pageidavimus dėl papildomų statybos/remonto darbų, patyrė papildomų išlaidų (3 823 Eur) bei išlaidas nekilnojamojo turto brokeriui (3 000 Eur).

20.1.                      Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo dalį dėl 20 000 Eur avanso ir 5 000 Eur baudos priteisimo ieškovės naudai iš atsakovo palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:

20.1.                      byloje esantys įrodymai patvirtina būtent atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas (pardavėjas) 2019 m. gruodžio 17 d. preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2020 m. gegužės 1 d., nebuvo pasirengęs sudaryti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove (pirkėja). Atsakovas pažeidė preliminariosios sutarties 7.7.2 punkte nurodytą pareigą, t. y., dėl savo kaltės nebuvo atlikęs preliminariojoje sutartyje (priede Nr. 4) numatytų darbų, namo baigtumas buvo mažesnis nei 85 proc., dėl ko šalių sutartu terminu pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Taigi būtent atsakovas nebuvo pajėgus įvykdyti preliminariosios sutarties. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nepagrįstas atsisakymas nustatytu terminu sudaryti pagrindinę sutartį;

20.2.                      ieškovė ne atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, o nesutiko su atsakovo siūlymu pakeisti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, pratęsiant jį iki 2020 m. birželio 1 d. Ieškovės nesutikimas buvo teisėtas, pagrįstas ir sąžiningas, kadangi jį nulėmė paties atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį nevykdymas, dėl ko ieškovė prarado pasitikėjimą atsakovu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis įrašas apie namo 91 proc. baigtumą (t. y., ne mažiau nei 85 proc.) registre įregistruotas tik 2020 m. rugsėjo 10 d.;

20.3.                      teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, ir, nustatęs atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, pagrįstai taikė atsakovui civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį;

20.4.                      atsakovas laiku neįvykdė preliminarioje sutartyje nurodytų darbų dėl priežasčių, nesusijusių su ieškovės veiksmais, bet dėl priežasčių, už kurias atsakomybė tenka išimtinai pačiam atsakovui. Atsakovo pozicijos nenuoseklumas ir loginiai prieštaravimai suteikia pagrindą vertinti, kad atsakovo bandymas perkelti ieškovei kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra tik gynybinė taktika, nepagrįsta nei teisės, nei fakto požiūriu;

20.5.                      byloje nėra įrodymų, kad preliminariosios sutarties vykdymo metu dėl ieškovės veiksmų pasikeitė darbų apimtys bei terminai. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad preliminariosios sutarties vykdymo metu jokių šalių tarpusavio susitarimų dėl papildomų darbų nebuvo sudaryta;

20.6.                      tiek interjero projekto paslaugų suteikimas, tiek šio projekto įgyvendinimas yra kitų teisinių santykių su trečiaisiais asmenimis objektas. Nėra jokio pagrindo vertinti, kad namo interjero projekto parengimo paslaugų užsakymas, kurį atliko ieškovė, taip pat ieškovės domėjimasis šio projekto įgyvendinimo galimybėmis (namo įrengimu iki 100 proc. baigtumo) lėmė atsakovo atliekamų pagal preliminariąją sutartį statybos darbų pasikeitimą bei įtakojo jiems atlikti reikalingą terminą. Apelianto nurodyta ieškovės ir atsakovo komunikacija elektroniniais laiškais buvo susijusi su namo interjero projekto įgyvendinimo galimybėmis ir savarankiškais teisiniais santykiais;

20.7.                      apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės nesąžiningumo, nebendradarbiavimo su atsakovu yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė aktyviai ir sąžiningai bendradarbiavo su atsakovu, siekė sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau tai nebuvo padaryta išimtinai dėl atsakovo kaltės. Būtent atsakovas ne tik neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, tačiau ir buvo nesąžiningas ieškovės atžvilgiu. Atsakovas tikino, kad namo statybos darbai bus baigti laiku, o apie įsipareigojimų neįvykdymą informavo ieškovę likus tik savaitei iki šalių sutarto termino pabaigos, nors jam buvo žinoma, jog šis terminas yra esminis ieškovei. Faktas, kad 2020 m. birželio 10 d. ieškovė įsigijo žemės sklypą, įvyko praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po preliminariosios sutarties pasibaigimo 2020 m. gegužės 1 d. Taigi toks ieškovės sprendimas nėra susijęs su preliminariosios sutarties vykdymu;

20.8.                      2020 m. spalio 15 d. atsakovas ginčo namą su žemės sklypo dalimi perleido kitiems pirkėjams didesne kaina (150 000 Eur) nei buvo numatyta preliminariojoje sutartyje (149 000 Eur). Akivaizdu, kad atsakovas nepatyrė jokių nuostolių, susijusių su atitinkamų darbų, atliktų ieškovės naudai, atlikimu. Nors atsakovas teigia, kad turėjo vėl mokėti nekilnojamojo turto brokeriui už naujo pirkėjo suradimą, todėl atsakovo nuostoliai nebuvo visiškai padengti, tačiau tokių teiginių neįrodo jokiais leistinais įrodymais. Teismo išvada, kad atsakovas nuostolių nepatyrė, yra teisėta bei pagrįsta;

20.9.                      atsakovo nurodyti santechnikos darbai pateko į preliminariosios sutarties priede Nr. 4 nurodytų statybos darbų sąrašą, t. y. buvo įtraukti į preliminariąją sutartį ir į namo statybos kainą su daline apdaila (žr. 22 p.), taigi net negali būti laikomi papildomais darbais, dėl kurių atsakovas „patyrė nuostolių“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.                      Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės preliminariosios sutarties šalims taikymo nesudarius pagrindinės sutarties.

3.                      Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

4.                      Teisėjų kolegija nurodo, kad 2019 m. gruodžio 17 d. tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kurios nuostatos atitiko nurodytų teisės aktų reikalavimus. Preliminaria sutartimi šalys susitarė iki 2020 m. gegužės 1 d. sudaryti pagrindinę dalies žemės sklypo ir nebaigto statyti namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį (Sutarties 2.1, 2.3 punktai). Šia sutartimi atsakovas (būsimas pardavėjas) įsipareigojo iki pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dienos atlikti statybos darbus, nurodytus šios sutarties priede Nr. 4 (Sutarties 4.7.2 punktas), taip pat įsipareigojo, kad iki 2020 m. gegužės 1 d. namo baigtumas bus ne mažiau kaip 85 proc. (Sutarties 4.7.1, 4.1, 3.3, 43, 4.4 ir kt. punktai).

5.                      Pagal Sutarties 3.1 punktą šalys sutarė, kad „Daikto su nebaigtu statyti namu bendra pardavimo kaina yra 149 000 Eur“. Sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 sąlygos numatė ieškovei pareigą sumokėti 2 000 Eur Sutarties sudarymo dieną (3.1.1 punktas), o 18 000 Eur – ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną po Sutarties įregistravimo Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (3.1.2 punktas). Ieškovė, vykdydama sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktus, sumokėjo atsakovui 20 000 Eur avansą (2019 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. mokėjimo pavedimai).

6.                      Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis preliminarioje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta, kadangi atsakovas iki nustatyto termino (2020 m. gegužės 1 d.) neįvykdė sutarties 4.7.2 punkte numatytos pareigos – neatliko sutarties priede Nr. 4 numatytų darbų, tai yra namo baigtumas 2020 m. gegužės 1 d. datai buvo mažesnis nei 85 proc. (53 proc.).

7.                      Byloje nustatyta, kad atsakovas 2020 m. balandžio 25 d. atsiuntė ieškovei 2020 m. balandžio 24 d. prašymą pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, nurodydamas, kad sutartyje numatytų darbų nepavyko atlikti dėl nepalankaus oro pastato šiltinimui ir paskelbto karantino. Ieškovė atsisakė pratęsti terminą, nurodydama, kad ji prarado pasitikėjimą atsakovu.

8.                      Taigi pagrindinė pirkimo – pradavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovas 2020 m. spalio 15 d. ginčo namą su žemės sklypo dalimi už 150 000 Eur perleido kitiems pirkėjams.

Dėl sumokėto avanso grąžinimo

9.                      Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams

10.                      Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).

11.                       Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

12.                      Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Preliminarios sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 sąlygos numatė avanso sumokėjimą, kurios paskirtis – dalies kainos sumokėjimas už daiktą. Vadinasi, nesudarius pagrindinės sutarties, nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį.

13.                      Atsakovas (apeliantas) V. L. mano, kad teismas nepagrįstai priteisė 20 000 Eur avansą, nes ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas pripažįsta ieškovės teisę atgauti 13 177 Eur.

14.                      Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

15.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Sutarties 2.3 punktą būsimas pardavėjas įsipareigojo ne vėliau kaip iki du tūkstančiai dvidešimtųjų metų gegužės mėnesio pirmos dienos (2020-05-01) parduoti būsimam pardavėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį daiktą. Byloje nustatyta aplinkybė, kad apeliantas pasiūlė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Tai faktas, kuris įrodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta per joje apibrėžtą terminą. Tai sudarė ieškovei teisinį pagrindą reikalauti grąžinti avansą, kuris atliko mokėjimo už daiktą paskirtį. Pasibaigus prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, šalių kaltės klausimas yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, todėl teisėjų kolegija netiria ir nevertina šio apeliacinio skundo argumento, nes tai neturi poveikio teisinio santykio kvalifikavimui.

16.                      CK 6.33 straipsnio 3 dalis numato, kad prievolė su naikinamuoju terminu yra prievolė, kurios trukmę apibrėžia įstatymai ar šalių susitarimai ir kuri pasibaigia šiam terminui suėjus. Pasibaigus naikinamiesiems materialiojo teisinio pobūdžio terminams pasibaigia ir pati subjektinė teisė arba pareiga. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje suėjus Sutarties 2.3 punkte numatytam terminui (2020-05-01) šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį baigėsi. 

17.                      Apeliantas pabrėžė, kad šalys be 2019 m. gruodžio 17 d. sudarytos preliminariosios sutarties priede Nr. 4 nurodytų darbų susitarė ir dėl papildomų darbų atlikimo, o tai nulėmė, kad nebuvo galima sudaryti pagrindinės sutarties 2020 m. gegužės 1 d.

18.                      Teisėjų kolegija dar kartą pakartoja, preliminarioje sutartyje nustatytas terminas yra esminis sutartinių santykių pabaigą apibrėžiantis kriterijus. Pastebėtina, kad visi apelianto skunde cituojami ieškovės el. laiškai neįrodo susitarimo dėl rangos darbų, kurie turėjo būti atlikti pagal preliminarią sutartį. Preliminariosios sutarties priede Nr. 4 numatyta, kad į namo dalinę apdailą (koks namas yra parduodamas) yra įskaičiuota vidinių sienų tinkavimas, santechnikos stovai su vidaus tinklų išvedžiojimų iki prietaisų be santechnikos, elektros instaliacija, grindinė šildymo sistema išvedžiota patalpose, cementinis grindų išlyginamasis sluoksnis, trinkelės žemės sklype prie įvažiavimo į sklypą ir po automobilių stogine. Apelianto 2020 m. gegužės 5 d. el. laiškas ieškovei patvirtina, kad iki 2020 m. gegužės 1 d. nebuvo padaryti namo apšiltinimo darbai ir neįvykdyti visi kiti preliminarioje sutartyje numatyti įsipareigojimai. Be kita ko, el. laiške nurodytos ir neatliktų darbų priežastys: neigiama temperatūra žiema ir įvestas karantinas. Aplinkybė, kad žiemą dėl neigiamos temperatūros negali būti vykdomi tam tikri rangos darbai, verslininkui nėra siurprizinė. Byloje nėra įrodymų, kad dėl įvesto karantino nevyko prekyba statybinėmis medžiagomis (CPK 12, 178 straipsniai).

19.                      Taigi laiškai, ieškovės parašyti po preliminarios sutarties sudarymo, neįrodo, kad preliminarios sutarties priede Nr. 4 numatyti darbai buvo atlikti ir buvo galima sudaryti pagrindinę sutartį (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas dalyje dėl nepagrįstai priteistos sumokėtos avanso sumos atmetamas (CK 6.165 straipsnis).

Dėl nuostolių, įrodinėjant susitarimą dėl papildomų darbų,

20.                      Apeliantas V. L. įrodinėja, kad ieškovė išreiškė individualius pageidavimus atsakovui kaip turi būti įrengtas parduodamas namas bei pakeitė jo baigtumo procentą (pageidavo ne preliminarioje sutartyje numatytos dalinės apdailos, o pilnos apdailos, 100 proc. baigtumo). Šią aplinkybę, kaip teigia apeliantas, pagrindžia ieškovės 2019 m. gruodžio 12 d. laiškas brokeriui, kurio turinys: „Turi būti pažymėta, kad šalių susitarimu bus sudaroma atskira sutartis 100 proc. baigtumui. Ir sutartis interjero dizaino paslaugoms. <...> 15. Kadangi mes darysime papildomą susitarimą likusiems 20 proc. darbų, man reikia garantijos, kad bus galima tverti tvorą.“ (I t. 157 1. DOK-75520). 2020 m. balandžio 6 d. ieškovės laiškas: „Kaip ir sakiau, norėčiau, kad jūs pabaigtumėte namą iki 100 proc. baigtumo. Gal galim tuomet susidaryti kažkokį planą ir darbų sąmatą. Pagal tai jau bus galima orientuotis ir užsakinėti prekes. Jas jau reikėtų užsakyti, tik tam reikėtų žinoti ir datą, kada jau galima būtų pristatyti į objektą“ (I t. 38 1. DOK-126904, atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1). Anot apelianto, šie ieškovės laiškai patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl namo baigtumo iki 100 proc., kuris atliekamas pagal ieškovei parengtą namo interjero projektą, t. y. su pilna apdaila. Be to, tai lemia, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas ilgėja, kadangi ieškovė teiraujasi atsakovo apie naują datą, o ne konstatuoja, jog viskas turi būti atlikta iki 2020 m. gegužės 1 d.

21.                      Byloje nėra įrodymų, kad šalys sudarė susitarimą dėl preliminarios sutarties nuostatų keitimo ar kitą savarankišką sutartį, kurioje būtų sutarta dėl namo iki 100 proc. baigtumo ar namo statybos darbų kainos keitimo. Ieškovės 2019 m. gruodžio 12 d. el. laiškas įrodo, kad šalys buvo susitarusios dėl nežymių išorės/vidaus išplanavimo pakeitimų dar iki preliminariosios sutarties sudarymo: dujų spintos perkėlimo (prie įvažiavimo į namo parkingą), atitinkamų vidaus pertvarų nugriovimo/sumūrijimo ir su tuo susijusio grindinio šildymo paskirstymo dėžės perkėlimo darbų. Dėl šių darbų šalys susitarė ne kaip dėl papildomų darbų, bet įtraukė šiuos darbus į preliminariąją sutartį (į namo statybos kainą su daline apdaila). Kitaip tariant, 2019 m. gruodžio 12 d. laišku ieškovė derino preliminariosios sutarties sąlygas, todėl jame aptarti darbai nelaikytini papildomais. Tai, kad ieškovė norėjo, kad atsakovas baigtų darbus iki 100 proc. įrengimo, nereiškia, kad dėl to šalys susitarė (CK 6.156 straipsnis). 2020 m. balandžio 6 d. ieškovės laiškas nurodyta, kad jei būtų atliekami darbai, ji šį klausimą spręstų atskiru susitarimu ir darbai vyktų pagal dizainerio parengtą projektą. 2020 m. sausio 2 d. ieškovė sudarė savarankišką projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį dėl namo interjero projekto parengimo. Taigi ieškovės el. laiškai įrodo, kad apdailos statybos darbai turėjo būti numatyta atskiroje sutartyje ir jie nėra siejami su preliminariosios sutarties dalyku.

22.                      Teisėjų kolegija nurodo, kad šiame teisiniame santykyje ieškovė yra vartotoja, o apeliantas – verslininkas. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo verslininkas, tai jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutarties su verslininku išskirtinumas pasižymi tuo, kad verslininkas, vykdydamas komercinę veiklą, siekia pelno, todėl turi prisiimti visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Tai pažymima ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015).

23.                      Atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija pažymi, kad jei atsakovas nesudarė rašytinio susitarimo, kuriame būtų apibrėžti, kaip jis nurodė, sutarti atlikti kiti darbai ir jų atlikimo terminas, tai tokio neveikimo teisinius padarinius apeliantas ir turi pats prisiimti. Apeliantas apeliacinio skundo 12 punkte pripažino, kad 2020 m. balandžio 21 d. išsiuntė ieškovei papildomų darbų sąmatą, kai pagrindinės sutarties sudarymo terminas – 2020 m. gegužės 1 d. Jei apeliantas pasibaigus preliminarios sutarties terminui atlikinėjo darbus, kai ieškovė aiškiai atsisakė pratęsti sutartinius santykius, nėra teisinio pagrindo priteisti apelianto išlaidas, pripažįstant tai nuostoliais (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuostolių pagal Sutarties 4.7.2 punktą

24.                      Apeliantas mano, kad Sutarties 4.7.2 punktas, kuriame nurodyta, kad sumokėtas avansas bus išimtinai naudojamas remontui ir statybai, suteikia jam teisę į 3 823 Eur išlaidų kompensavimą, nes išlaidas apeliantas patyrė įgyvendindamas ieškovės individualius pageidavimus.

25.                      Teisėjų kolegija nurodo, kad apelianto anksčiau nurodytas sutartinio santykiai aiškinimas neatitinka preliminarios sutarties sąlygų turinio. Jau nurodyta, kad Preliminarios sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 sąlygos numatė avanso sumokėjimą, kurios paskirtis – dalies kainos sumokėjimas už daiktą. Pagal preliminarią sutartį avanso įmoka galėjo būti panaudota namo statybos ir įrengimo darbams, numatytiems pagal priedą Nr. 4, apmokėti. Bet tokiu finansavimo būdu buvo baigiamas kurti pats daiktas, kuris buvo numatytos ateityje sudaryti pagrindinės sutarties objektu.

26.                      Pagal CK 6.676 straipsnio 2 dalį užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku. Taigi apeliantui teisinis reguliavimas nesuteikia teisės reikalauti 3 823 Eur papildomų išlaidų, jei tokios ir buvo pairtos.

27.                      Apeliantas mano, kad iš ieškovės sumokėto avanso turi būti kompensuotos 3 000 Eur išlaidos, kurios buvo patirtos nekilnojamojo turto brokerio paslaugoms apmokėti. Apeliantas įrodinėja, kad tokią reikalavimo teisę turi pagal Sutarties 3.4. punktą, kuriame šalys susitarė, kad jeigu būsimasis pirkėjas nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, būsimasis pardavėjas turi teisę grąžindamas sumokėtą avansą iš jo išskaičiuoti 5000 Eur (nuostoliai).

28.                      Teisėjų kolegija nurodo, kad pasibaigus preliminarioje sutartyje nustatytam terminui sudaryti pagrindinę sutartį nebuvo sukurtas daiktas, kurio baigtumas ne mažiau kaip 85%, dėl kurio pardavimo ateityje šalys susitarė. Įrašas apie namo 91% baigtumą (t. y., ne mažiau nei 85%) registre įregistruotas 2020 m. rugsėjo 10 d. Vadinasi, tiek 2020 m. gegužės 1 d., tiek atsakovo pasiūlytu papildomu terminu – 2020 m. birželio 1 d., registre buvo nurodyti duomenys apie namo 53% baigtumą. Tokiu atveju nėra faktinio pagrindo išskaičiuoti 5 000 Eur baudos pagal Sutarties 3.4. punktą.

29.                      Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas mano, kad ieškovė yra nesąžininga, todėl ji neturi teisės į visišką nuostolių atlyginimą dėl nesudarytos pagrindinės sutarties. Anot apelianto, ieškovės nesąžiningumą parodo tai, kad ieškovė 2020 m. birželio 10 d. įsigijo 9 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalių įsipareigojimai pagal preliminarią sutartį baigėsi 2020 m. gegužės 1 d., todėl vėlesnis ieškovės sudarytas sandoris, kai ji aiškiai nurodė, kad neketina paręsti preliminarios sutarties galiojimo termino, neįrodo ieškovės nesąžiningo elgesio. CK 6.158 straipsnyje yra numatyta pareiga elgtis sąžiningai, jei ji turi sutartinių santykių.

Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius

30.                      Minėta, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos sumokėtą 20 000 Eur avansą, 5 000 Eur baudą, taip pat priteisti 3 950 Eur nuostolius, kurie, ieškovės teigimu, viršija prašomos priteisti baudos dydį. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės 3 950 Eur reikalavimą.

31.                      Byloje nustatyta, kad ieškovė gavo atsakovo namo reklaminį lankstinuką, kuriame buvo nurodyta: „Galime pasiūlyti šį namą ir su pilna apdaila ar pasirinktu apdailos lygiu, interjero stiliumi, kurie neapsiriboja renkantis tik medžiagų spalvas ar apdailos medžiagas. Ieškovė 2020 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų sutartį su MB „Archimodulis“, kurios vadovu yra atsakovas. Ieškovės 2020 m. balandžio 6 d. el. laiškas įrodo, kad ji vedė derybas su atsakovu dėl namo baigtumo iki 100 proc. pagal MB „Archimodulis“ parengtą namo interjero projektą. Ieškovė buvo atsakovo informuota, kad, esant poreikiui, atsakovas galėtų organizuoti ir namo vidaus interjero projekto parengimo paslaugas pagal atskirą tokių paslaugų sutartį su MB „Archimodulis“, taip pat organizuoti namo pilnos apdailos darbų atlikimą pagal atskirą sutartį su atsakovo nurodyta statybų bendrove UAB „Termohaus“.

32.                      Pagal Sutarties 3.3 punktą, jeigu būsimas „Pardavėjas iki du tūkstančiai dvidešimtųjų metų gegužės mėnesio pirmos dienos neparduotų Daikto su nebaigtu statyti namu (baigtumas ne mažiau kaip 85%) Būsimam Pirkėjui, Būsimas Pardavėjas įsipareigoja per 3 (tris) darbo dienas grąžinti Būsimam Pirkėjui visą jo sumokėtą Kainą (sumą) ir papildomai turi sumokėti 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą. Ši bauda yra laikoma iš anksto Šalių nustatytais nuostoliais. Šalys laiko, kad ši bauda atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus“.

33.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad bauda nekompensuoja jos nuostolių, patirtų nuomai ir sumos, 3 950 Eur išlaidų, patirtų apmokant už paslaugas MB „Archimodulis“.

34.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažymi, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 46 punktą).

35.                      Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktą). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 21 punktas).

36.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 42 punktą).

37.                      Ieškovė paaiškino, kad ji nusprendė nepratęsti preliminarios sutarties galiojimo termino, nes 2020 m. balandžio 25 d. namo vidus buvo beveik toks, koks buvo dar jį renkantis prieš 5 mėnesius, t. y., iki preliminariosios sutarties sudarymo. Namo išorėje buvo pradėti fasado apšiltinimo darbai. Nors iki šalių sutarto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo likusi savaitė laiko, tačiau jokie esminiai namo statybos darbai, nurodyti preliminariosios sutarties priede Nr. 4, nebuvo pradėti (namo vidaus ir išorės apdaila, apskardinimas, trinkelės, kiti gerbūvio sutvarkymo darbai). Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos 2020 m. balandžio 25 d. nuotraukos (ieškinio priedas Nr. 7).

38.                      Byloje nustatyta, kad ieškovė taip pat 2020 m. balandžio 28 d. nuvyko prie statomo namo, kurį ketino pirkti, tačiau statybos vietoje darbininkų nebuvo, ir situacija iš esmės buvo nepasikeitusi. Šią aplinkybę ji pagrindė 2020 m. balandžio 28 d. nuotraukomis (ieškinio priedas Nr. 9).

39.                      Ieškovė nurodė, kad preliminarios sutarties sąlygoje numatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo esminė sąlyga, nes ji nuomojosi būstą, todėl vėlesnis ketinamo pirkti namo užbaigimo terminas jai tapo nenaudingas. Byloje konstatuota, kad šalims nesusitarus dėl Preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, pratęsiant pagrindinės sutarties sudarymui skirtą terminą, ieškovė nebeturėjo pareigos vykdyti preliminarios sutarties sąlygas. Byloje yra įrodyta, kad ieškovė neatsisakė preliminariosios sutarties ir nevengė sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau dėl atsakovo kaltės, neužbaigus pastatyti namo iki sutarto 85 proc. baigtumo, nebuvo sudaryta sutartis. 

40.                      Sutarties 3.3 punkte numačius, kad pardavėjas įsipareigoja per 3 (tris) darbo dienas papildomai sumokėti 5 000 Eur baudą, kuri yra laikoma iš anksto šalių nustatytais nuostoliais, pagal anksčiau nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką ieškovei nereikia įrodinėti nuostolių dydžio dėl sutartos netesybų sumos.

41.                      Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad pagal 2019-12-06 gyvenamojo būsto nuomos sutartį nuo 2019-12-02 iki 2020-11-03 ji patyrė iš viso 17 910 Eur išlaidų gyvenamojo būsto nuomai. Ieškovės išlaidas sudaro 10 510 Eur dydžio nuomos išlaidos (3 600 Eur vienkartinis negrąžinamas įsikraustymo mokestis ir 6 910 Eur nuomos mokestis), sumokėtos nuo nuomos sutarties sudarymo iki 2020 m. gegužės 1 d., kuomet turėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, o taip pat 7 400 Eur dydžio nuomos išlaidos, patirtos per laikotarpį po 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nuomos sutartis sudaryta ne tik su ieškove, bet ir su jos mama, todėl sprendė, kad ne visos nuomai patirtos išlaidos yra apeliantės nuostoliai.

42.                      Teisėjų kolegija, vertindama įrodinėjamą nuostolių dydį, viršijantį Sutarties 3.3 punkte nustatytą sumą, atkreipia dėmesį, kad apeliantė byloje nurodė, kad ji neturėjo nuosavybės teise būsto. Nuomos sutartis sudaryta 2019 m. gruodžio 6 d., t. y. iki preliminarios sutarties sudarymo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė buvo priversta dėl kokių tai nuo preliminarios sutarties sudarymo aplinkybių nuomotis namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kitaip tariant, byloje nėra įrodyta, kad apeliantė patyrė nuomai ir įsikraustymui į nuomojamą namą išlaidas dėl to, kad pvz., norėdama išvystyti projektą pagal preliminarią sutartį dėl būsimo namo pirkimo ir jo statybos užbaigimui būtinumo, kurios tikslas sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėdama 20 000 Eur, turėjo atsisakyti iki tol nuomoto būsto, parduoti kitą turtą, patiriant nuostolius ir pan.

43.                      Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad visas nuomos mokestis, mokėtinas po 2020 m. gegužės 1 d., nelaikytinas ieškovės patirtais nuostoliais. Iš tokios sprendimo formuluotės, anot apeliantės, matyti, kad iš esmės teismas vertino, jog ieškovės patirtais nuostoliais gali būti laikomas nuomos mokestis, mokėtinas po 2020 m. gegužės 1 d., tačiau plačiau nuostolių dydžio neanalizavo.

44.                      Teisėjų kolegija nurodo, kad negali pripažinti pirmosios instancijos teismo motyvų tinkamais, kuriais pasisakyta dėl nuomos mokesčio, kaip nuostolių. Pastebėtina, kad šalys preliminaria sutartimi susitarė dėl 85 proc. baigtumo statinio, kuris turėjo tapti pagrindinės sutarties objektu. Preliminarios sutarties priedas Nr. 4 įrodo, kad pagal numatytus atlikti darbus toks statinys nebuvo tinkamas gyventi. Taigi, net ir po preliminarios sutarties pabaigos, jeigu būtų buvusi sudaryta pagrindinė sutartis, ieškovė nebūtų galėjusi nutraukti 2019 m. gruodžio 6 d. nuomos sutarties, nes suvokė, kad tokio baigtumo statinys nėra tinkamas gyventi. Tokiu atveju sieti preliminarioje sutartyje numatytą baudą su nuostoliais dėl būsto nuomos nėra faktinių prielaidų.   

45.                      Nuomos sutarties 4.1 punkte numatyta, kad namas išanuojamas nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. birželio 7 d. (su galimybe pratęsti nuomos teisinius santykius). Kaip galima spręsti iš susitarimo sąlygos dėl nuomos termino pabaigos, ieškovė pagrįstai tikėjosi, 2020 m. gegužės 1 d. sudariusi pagrindinę daikto pirkimo sutartį, pasiekti namo baigtumą iki 100 proc. per mėnesį. Tačiau ieškovė tam, kad galėtų pagrįsti teisėtą lūkestį ir remtis baudos argumentu, privalėjo pateikti į bylą sutartį, kurioje būtų susitarta dėl namo įrengimo iki 100 proc. nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 7 d. Bet kuriuo atveju, skaičiuoti nuostolius atsirastų teisinis pagrindas tik tuo atveju, jei būtų pratęsta preliminari sutartis dėl atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų, ir apeliantė patirtų nuostolius dėl sutarties nevykdymo, kurioje būtų susitarusi dėl namo baigtumo iki 100 proc. 2020 m. birželio 7 d., ir tos sąlygos nebūtų galima įgyvendinti dėl atsakovo kaltės, o ieškovė turėtų tęsti gyvenamojo būsto nuomą.

46.                      Pastebėtina ir tai, kad apeliantė nepagrindė, kodėl atsakovas turėtų būti atsakingas už jos sumokėtus mokesčius nuomai iki 2020-11-03, jei apeliantė nusprendė po 2020 m. gegužės 1 d. pirkti ne kitą gyvenamosios paskirties statinį, jei jai buvo svarbu kuo greičiau užbaigti nuomos sutartį, o 2020 m. birželio 10 d. įsigyti 9 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (CK 6.258 straipsnis, CPK 12, 178 straipsnis). Taigi apeliantės valia tęsti nuomos teisnius santykius nebuvo susijusi su atsakovo sutartinių santykių pažeidimu iki 2020 m. lapkričio 3 d.

47.                      Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis yra organizacinio pobūdžio, ji nesukuria subjektinių teisių į daiktą. Ieškovei atsirastų subjektinė daiktinė reikalavimo teisė ir dėl jos pažeidimo iš prievolių teisės kylanti teisė reikalauti atlyginti nuomos mokestį, įsikėlimo mokestį, jei šalys būtų susitarusios dėl statinio, kuriame būtų galima iš karto apsigyventi, pardavimo. Tokiu atveju, jei pardavėjas pažeistų pareigą parduoti namą, skirtą tinkami gyventi, dėl ko ieškovė turėtų nuomotis būstą, tuomet ji galėtų remtis nuostolių aplinkybe dėl neįgyvendintos teisės į būstą ir dėl to prašyti atlyginti nuostolius, patirtus kito būsto nuomai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė įrodė 7 400 Eur nuostolius, apskaičiuotus nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d., dėl pažeistos prievolės sudaryti pagrindinę statinio ir žemės dalis pirkimo sutartį.

48.                      Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantės išdėstytos aplinkybės dėl visiško nuostolių atlyginimo, t. y. per se sumokėto nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. nuomos mokesčio priteisimo, galėtų būti laikytinos įrodytomis, jei būtų nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys dėl poreikio sudaryti nuomos sutartį dėl sudarytos preliminarios sutarties (CK 6.247 straipsnis). Tokiu atveju atsirastų prielaidos remtis apeliantės nurodyta teismų formuojama praktika dėl bendros pareigos elgtis atsakingai pažeidimo ir dėl to nepasiekto komercinio rezultato iš sutarties. Nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė ir iki preliminarios sutarties sudarymo nuomojosi gyvenamąjį būstą, o preliminaria sutartimi, kuri yra organizacinė, susitarė dėl statinio, kurio baigtumas nėra tinkamas gyventi, ateityje pardavimo.

49.                      Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl nepriteisto 3 950 Eur nuostolių dydžio, viršijančio sutartą netesybų dydį, kuriuos sudaro ieškovės sumokėta suma UAB ,,Archimodulis“ už namo interjero projekto parengimą, yra atmetamas. Ieškovė neįrodė, kad tai papildomi nuostoliai, kurių nepadengia sutartinės netesybos (CPK 12, 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

50.                      Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai.

51.                      Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

52.                      CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

53.                      Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje nenurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą jam pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.S. v. K.M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).

54.                      Apeliantė įrodinėja, jog teismo sprendimu nepagrįstai buvo sumažintos jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Anot apeliantės, teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kokios konkrečios išlaidos už kokius procesinius veiksmus yra patirtos, neanalizavo konkrečių advokato suteiktų paslaugų, nevertino jų santykio su Rekomendacijose nustatytais priteistinoms teisinės pagalbos išlaidoms apskaičiuoti taikomais maksimaliais dydžiais. 

55.                      Byloje nustatyta, kad advokato parengtoje Pažymoje nurodoma, kad už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui patirta 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus kriterijus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Minimos išlaidos grindžiamos 2020-11-06 PVM sąskaita faktūra Nr. 20/110601 ir 2020-11-06 mokėjimo nurodymu. Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, užpraėjusio ketvirčio (t. y. 2020 m. balandžio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1398,5 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodoma, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas koeficientas – 2,5. Taigi rekomenduojamas maksimalus priteistinas užmokestis už ieškinio parengimą sudarė 3 496,25.

56.                      Vadinasi, advokato užmokestis (2541 Eur) už ieškinio parengimą neviršijo rekomenduojamo maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio.

57.                      Pažymoje nurodoma, kad už dubliko parengimą ir pateikimą teismui patirta 1694 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos taip pat grindžiamos 2020-11-06 PVM sąskaita faktūra Nr. 20/110601 ir 2020-11-06 mokėjimo nurodymu. Už dubliką pagal Rekomendacijas taikomas koeficientas yra 1,5 ir šiuo atveju rekomenduojamas maksimalus priteistinas užmokestis už dubliko parengimą sudaro 2 097,75 Eur. Taigi akivaizdu, kad advokato užmokestis (1694 Eur) už dubliko parengimą neviršijo rekomenduojamo maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio.

58.                      Pažymoje nurodoma, kad už 2020-06-09, 2020-08-17, 2020-10-23 prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą bei pateikimą teismui patirta po 544,5 Eur išlaidų. Šios išlaidos taip pat grindžiamos 2020-11-06 PVM sąskaita faktūra Nr. 20/110601 ir 2020-11-06 mokėjimo nurodymu. Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai pagal Rekomendacijas taikomas koeficientas yra 0,4 ir šiuo atveju rekomenduojamas maksimalus priteistinas užmokestis už tokio prašymo parengimą sudaro 559,4 Eur. Vadinasi, advokato užmokestis (544,5 Eur) už prašymo parengimą neviršijo rekomenduojamo maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio.

59.                      Pažymoje nurodoma, kad už rašytinės baigiamosios kalbos parengimą patirta 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Rekomendacijų 8.19 punkte nurodoma, kad už kiekvieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, taikomas koeficientas 0,1. Minimos išlaidos grindžiamos 2021-04-27 PVM sąskaita faktūra Nr. 21/042701 ir 2021-04-27 mokėjimo nurodymu. Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, užpraėjusio ketvirčio (t. y. 2020 m. spalio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1524,2 Eur. Vadinsi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už šias advokato paslaugas sudaro 152,42 Eur už vieną valandą. Rašytinei baigiamajai kalbai parengti buvo sugaišta 8 val., o advokato užmokestis (121 Eur už valandą) neviršijo rekomenduojamo maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio. Advokato užmokestis už ieškovės atstovavimą teisme paskaičiuotas pagal mažesnį valandų skaičių, nei truko bylos nagrinėjimas teismo posėdyje. Pažymoje nurodoma, kad užmokestis už atstovavimą 2021-04-27 teismo posėdyje sudaro 363 Eur (3 val.), nors faktiškai posėdis truko 3 val. 25 min.. Pažymoje nurodoma, kad užmokestis už atstovavimą 2021-06-03 teismo posėdyje sudaro 242 Eur (2 val.), nors faktiškai posėdis truko 3 val. 46 min.

60.                      Atsakovas mano, kad faktas, kad ieškovės aptirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai neviršija nustatytų maksimalių dydžių, nereiškia, kad tokios išlaidos automatiškai turi būti priteisiamos pilna apimtimi. Pažymėjo, kad pažymoje apie suteiktas teisines paslaugas nurodomas įkainis už tris prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (po 544,50 Eur). Tačiau du kartus ieškovės prašymai buvo atmesti. Taip pat nurodoma, kad sumokėta 968 Eur už rašytinės baigiamosios kalbos parengimą. Tačiau CPK nenumato tokio procesinio dokumento kaip rašytinė baigiamoji kalba, jis nėra privalomas pateikti, rengiamas tik subjektyviu advokato pasirinkimu. Nurodoma, kad baigiamoji kalba buvo rengta 8 val. 2021-04-27 posėdžiui, tuo pačiu pateikimas įkainis už ruošimąsi tam pačiam 2021-04-27 teismo posėdžiui 3 val. Pažymoje nurodoma, kad pasirengimas teismo posėdžiams truko viso 11,75 val., įkainotas 1 421,75 Eur.

61.                      Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, joje nenagrinėti nauji teisės aiškinimo klausimai, todėl nėra prielaidų maksimalių rekomenduotinų sumų priteisimui.

62.                      Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

63.                      Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos lėšų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (nutarties 60 punkte nurodyta kasacinio teismo nutartis).

64.                      Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

65.                      Pastebėtina, kad ieškovė prašo atlyginti teisinės pagalbos išlaidas, kurios patirtos ir tuo atveju, kai nepasiektas procesinis rezultatas, dėl kurio buvo suteikta paslauga. Kitaip tariant, ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi nuspręsta atmesti ieškovės D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė 2020 m. birželio 10 d. pakartotinai teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neviršijant 28 950 Eur sumos, arešto, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, taikymo. Ieškovė prašyme nurodė, kad atsakovas nekilnojamojo turto pardavimo portale www.aruodas.lt 2020 m. birželio 6 d. paskelbė apie parduodamą jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio pardavimo su ieškove buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Ieškovės teigimu, kad atsakovo siekis parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą yra pripažįstamas pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant šį turtą išsaugoti iki ginčo išsprendimo iš esmės. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas neturi kito nekilnojamojo turto, kurio pakaktų ieškinio reikalavimui įvykdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taip pat buvo atmestas dar vienas ieškovės D. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vadinasi, netenkinus ieškovės prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė neįgijo teisės į jų atlyginimą, nes klausimas išspręstas ne jos naudai (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

66.                      Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti tokias išlaidas, kaip susipažinimas su preliminaria sutartimi, konsultacijos ikiteisminėje stadijoje, gautų raštų vertinimas. Iš esmės ieškovė daugeliu atveju atskirai prašo priteisti išlaidas, kurios yra susijusios su po to pateikiamais dokumentais. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga ir už pasirengimus teismo posėdžiui pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2011).

67.                      Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, „negali būti priteisiamos pareiškėjos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su kliente, pokalbį su specialistais, skambutį į teismą, pasiruošimą teismo posėdžiui, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 p.), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas; pasiruošimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis; ir pan.)“ (Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011).

68.                      Taigi, remiantis anksčiau nurodytais teismų išaiškinimas ir nustatytomis aplinkybėmis, kad prašoma priteisti išlaidas už parengtus procesinius dokumentus, atskirai skaičiuojant jų parengimui skirtą laiką, taip pat už parengtus procesinius prašymus, kurie buvo atmesti (išspręsti ne ieškovės naudai), nenustačius, kad taikant Rekomendacijos nuostatas ieškovei būtų priteista akivaizdžiai per maža advokato pagalbos išlaidų dalis, palyginus su realiai atliktu pasirengimo tinkamam bylos išnagrinėjimui darbu, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės apeliacinį skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų (PK 12, 178 straipsniai).

69.                      Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

70.                      Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismas

n u t a r i a :

ieškovės D. K. ir atsakovo V. L. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Vaclovas Paulikas

                                                         Rūta Petkuvienė

                                                         Inga Staknienė