Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-7-557/2021

Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00211-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

16.9.4; 21.1.5; 21.1.7; 21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria netenkintas P. M. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Tauragės apskrities VPK KPS, Institucija) 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2438-2020, kuriuo P. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       2020-07-24 P. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020-07-24 19.25 val. Tauragėje, Pramonės g., vairavo automobilį ir lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę (autobusą) sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ (Nr. 201), tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.1 punkto reikalavimus.

2.       Tauragės apskrities VPK KPS 2020-08-19 nutarimu Nr. 85-ANR_N-2438-2020 P. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą – ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams.

3.       Nesutikdamas su Institucijos 2020-08-19 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas P. M. kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

4.       Tauragės apylinkės teismas 2020-10-12 nutartimi P. M. skundo netenkino ir Tauragės apskrities VPK KPS 2020-08-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą. Teismas nesutiko su P. M. skundo argumentais, jog lenkimo manevras buvo atliktas ne sankryžoje, pažymėdamas, kad priešais kelių susikirtimą, kur buvo atliktas lenkimas, stovi kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, kuris, kaip nurodyta KET II skyriaus 3 punkte, žymi kelią, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas, taigi iš paties ženklo paaiškinimo sąvokos matyti, kad toks ženklas įspėja būtent apie būsimą sankryžą ir joje turimą pirmumo teisę. Tokioje sankryžoje galioja ir KET 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, ar lenkimas buvo atliktas kertant ištisinę liniją, ar punktyrines linijas, esančias priešais sankryžą ir už jos. Sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, draudžiama lenkti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, koks yra kelio ženklinimas. Be to, veikos kvalifikavimui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį taip pat neturi reikšmės, ar tokiais priešingais teisei veiksmais buvo sukelta grėsmė kitų eismo dalyvių saugumui, kadangi lenkimas neleistinoje vietoje laikytinas savaime pavojinga, užtraukiančia administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, veika.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas P. M. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

5.1.        Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria teismas netenkino jo skundo dėl Institucijos 2020-08-19 nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020-07-24 19.25 val. Pramonės g., Tauragės m., vairuodamas transporto priemonę, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę (autobusą) sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ (Nr. 201).

5.2.       Apelianto teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neišsamiai ir nevisiškai išanalizavus byloje surinktus įrodymus, netinkamai įvertinus byloje esančius duomenis.

5.3.       Teismas deklaratyviais teiginiais, nedalyvaujant policijos atstovui, kuris į teismo posėdį neatvyko, apsiribodamas tik Institucijos atsiliepimu, neatsižvelgdamas į jo, P. M., pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, formaliai vadovavosi aukštesniojo teismo nutartimi (Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-126-417/2018), kuri, apelianto nuomone, jo tariamo nusižengimo atveju yra netinkama. P. M. įsitikinimu, teismas visiškai nekreipė dėmesio į jo skunde nurodytą teisminę praktiką analogiškoje byloje (Tauragės apylinkės teismo 2018-02-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-799/2018).

5.4.       P. M. nuomone, teismas tendencingai vertino policijos darbą fiksuojant šio pobūdžio nusižengimus ir jį toleravo. Tauragės pareigūnai, atmesdami žmogiškuosius faktorius, stengiasi nubausti kuo daugiau piliečių, teigdami, jog teismas išspręs ginčytinas situacijas – tai rodo statistika. Daugiausiai asmenų, nubaustų už tariamą chuliganišką vairavimą (ANK 420 straipsnis) Lietuvoje, yra Tauragės apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje.

5.5.       Be to, teismui tiriant įvykio aplinkybes nekilo abejonių dėl kelio (horizontalaus, vertikalaus, sankryžų, šalutinių kelių (įvažiavimų ir išvažiavimų) ir kt.) ženklinimų teisėtumo pagal KET reikalavimus būtent aptariamame kelio ruože.

5.6.       P. M. teigimu, jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jis nepadarė. Teismas galbūt jo teiginius įvertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, o policijos pareigūnų pateiktą medžiagą priėmė neabejodamas jų objektyvumu. Apeliantas pažymi, kad, įrodinėjant kaltę, būtina objektyviai nustatyti visas nusižengimo aplinkybes, kurių policijos pareigūnai teismui nepateikė.

5.7.       Byloje privalo būti įrodymų, kad jo veiksmuose buvo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kurią sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: nenustačius bent vieno būtino požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Apelianto manymu, teismas paviršutiniškai, atmestinai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas nesivadovavo nuostata, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. P. M. įsitikinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir administracinio nusižengimo byla jam turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.       Apeliacinis skundas atmestinas.

7.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

8.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad P. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Pasak apelianto, teismas neišsamiai ir nevisiškai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, netinkamai įvertino byloje esamus duomenis, tendencingai vertino policijos darbą fiksuojant šio pobūdžio nusižengimus ir jį toleravo, neatsižvelgdamas į apelianto pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, formaliai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-20 nutartimi AN2-126-417/2018, kuri, apelianto nuomone, jo tariamo nusižengimo atveju yra netinkama, ir visiškai nekreipė dėmesio į jo skunde nurodytą teisminę praktiką analogiškoje byloje, t. y. Tauragės apylinkės teismo 2018-02-20 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-799/2018, tai, apelianto nuomone, lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.

9.       Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad Institucija, pripažindama P. M. kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, padarė teisingas išvadas dėl jo kaltės. Pirmosios instancijos teismas P. M. skundą išnagrinėjo išsamiai, skundžiama nutartis yra motyvuota ir, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, nėra priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

10.       Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

11.       Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

12.       Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netenkinti P. M. skundo dėl Institucijos 2020-08-19 nutarimo, įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – administracinio nusižengimo protokolą, filmuotą medžiagą, fotonuotraukas, P. M. 2020-08-18 rašytinį paaiškinimą ir jo parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu motyvuotai konstatavo, kad P. M. veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi jis lenkė priešais jį važiuojantį automobilį (autobusą) vietoje, kurioje pagal KET lenkti draudžiama.

13.       Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse.

14.       P. M. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto nuostatas, kurios numato, jog lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

15.       Bylos medžiaga nustatyta, kad P. M. atliko lenkimo manevrą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“.

16.       Ginčo, kad lenkimo manevras atliktas kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, nėra, tačiau, kaip matyti iš P. M. 2020-08-18 rašytinio paaiškinimo policijos įstaigai, jis nurodė, kad lenkti pradėjo per punktyrinę kelio ženklinimo liniją, o lenkimo manevrą privalėjo užbaigti jau per ištisinę liniją, pasikeitus lenkiamo autobuso greičiui, be to, nurodė, kad per autobuso gabaritus šioje kelio atkarpoje nesimatė kelio žymėjimo ženklo „Pagrindinis kelias“. Apklausiamas teisme P. M. jau teigė, kad lenkti pradėjo ir šį manevrą užbaigė kirsdamas punktyrinę liniją, be to, nesutiko, kad lenkė sankryžoje, nurodydamas, kad toje vietoje yra tik šalutinis kelias. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos P. M. skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

17.       Priešingai P. M. tvirtinimui, iš Institucijos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad autobusas, kurį lenkė P. M., nėra tokių gabaritų, kurie būtų galėję užstoti kelio ženklus ir tokiu būdu sutrukdyti juos pamatyti, juolab, važiuojant tiesiame kelyje bei laikantis protingo atstumo su priekyje važiuojančiomis transporto priemonėmis. Be to, pats P. M. savo pasiaiškinime policijos įstaigai nurodė, kad lenkimo manevrą jis atliko prieš tai įvertinęs paros laiką ir matomumą, autobuso greitį ir palankias lenkimo sąlygas. Taigi P. M., elgiantis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, esant geram matomumui, tiesioje kelio atkarpoje nebuvo jokių kliūčių pastebėti priekyje esantį kelio ženklą „Pagrindinis kelias“. Pažymėtina, kad P. M. kaip asmuo, kuriam privalomi KET reikalavimai, vairuodamas transporto priemonę privalo laikytis kelių eismo saugumo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taigi apelianto tvirtinimas, kad jis nepastebėjo kelio ženklo, dėl kurio nusižengimo vietoje jam buvo draudžiama lenkti, nepaneigia jo atsakomybės, nes jis, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis KET reikalavimų, būti itin atidus ir rūpestingas, t. y., nesant jokių objektyvių priežasčių, kurios galėjo sąlygoti / nulemti administracinio nusižengimo padarymą, P. M. turėjo ir galėjo pastebėti, jog ta vieta, kurioje jis lenkė, yra pažymėta kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, ir laiku padaryti išvadą, kad šioje kelio vietoje lenkti draudžiama. Neįsitikinęs, kad šioje kelio vietoje lenkti galima, ir atlikdamas lenkimo manevrą P. M. elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, pažeidė KET reikalavimus, nors pagal savo asmenines savybes ir situacijos aplinkybes jis turėjo ir galėjo numatyti, jog tokiu savo elgesiu gali padaryti administracinį nusižengimą. Be to, byloje paties P. M. pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašas patvirtina, jog minimame kelio ruože visi kelio ženklai yra neabejotinai aiškiai matomi (be kita ko, kelio ženklas „Pagrindinis kelias“, kaip matyti iš paties P. M. Institucijai pateikto vaizdo įrašo, tame kelio ruože stovi net keliose vietose sąlyginai nedideliu atstumu), todėl P. M. turėjo neabejotinai matyti, jog tame kelio ruože buvo vietų, kuriose lenkti draudžiama, ir būti itin atidus bei rūpestingas ir lenkdamas įsitikinti, kad tai daryti yra leidžiama. Tuo būdu administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. rašytiniame paaiškinime policijos įstaigai bei jo skunde apylinkės teismui nurodytos aplinkybės ir jo paaiškinimai bylos nagrinėjimo teisme metu, kad jis nematė kelio ženklo, draudžiančio lenkti, vertintini kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

18.       Be to, nors P. M. teigimu, lenkti jis pradėjo per punktyrinę liniją, tačiau, jeigu ir būtų tikima tokia jo versija (byloje Institucijos pateiktame vaizdo įraše nėra užfiksuotas momentas, kada ir kurioje konkrečiai vietoje P. M. pradėjo lenkimo manevrą, tačiau iš šio įrašo aiškiai matyti, kad lenkimo manevrą jis atliko sankryžoje, t. y. vaizdo įraše matosi, jog P. M. automobilis sankryžoje važiuoja kelio kairėje važiavimo juostoje, t. y. atlieka lenkimo manevrą išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą (be kita ko, šiame vaizdo įraše užfiksuotas P. M. vairuojamas automobilis, važiuojantis priešingoje eismo juostoje dar iki sankryžos esant ištisinei kelio ženklinimo linijai)), kaip matyti iš paties P. M. Institucijai pateikto vaizdo įrašo (kuriame jis po įvykio važiuodamas tuo pačiu keliu užfiksavo kelio ruožą, kuriame atliko lenkimo manevrą, komentuodamas, kurioje vietoje pradėjo lenkti, nurodydamas punktyrinę liniją), toje vietoje esantis kelio ženklinimas yra siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai yra tris kartus ilgesni už tarpus, kuri pagal KET 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.6. punktą yra pažymėta kaip „Artėjimo linija“, kuri įspėja, jog artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos ir kuri turėjo P. M. signalizuoti apie tai, jog lenkimo manevrą jis galbūt užbaigs neleistinoje vietoje, taip nagrinėjamu atveju, kaip jis pats pripažino savo 2020-08-18 rašytiniame paaiškinime policijos įstaigai, ir atsitiko. Galiausiai, nors P. M. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nesutiko, kad lenkė sankryžoje, nurodydamas, kad toje vietoje sankryžos nėra, yra tik šalutiniai keliai, kartu pažymėdamas, kad sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į šalia esančias teritorijos arba įvažiuojama į kelią iš šalia esančios teritorijos, tačiau pažymėtina, jog KET 1 priedo „Kelio ženklai“ II skyriaus „Pirmumo kelio ženklai“ 3 punkte, reglamentuojančiame pirmumo kelio ženklus, nurodančius vairuotojui važiavimo per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę, apibrėžta kelio ženklo Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ sąvoka, nurodant, kad šis kelio ženklas žymi kelią, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas. Taigi, atsižvelgiant į kelio ženklo Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ sąvoką, akivaizdu, jog šis kelio ženklas įspėja būtent apie būsimą sankryžą ir joje turimą pirmumo teisę. Šis kelio ženklas, inter alia (be kita ko), nurodytas KET 140.1 punkte, kuriame, kaip minėta, aiškiai reglamentuota, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą Tauragės apylinkės teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus P. M. skundo argumentus, jog lenkimo manevrą jis atliko ne sankryžoje. Be kita ko, ir policijos įstaigos pateiktame vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas priešpriešinio eismo juosta važiuojantis ir autobusą lenkiantis, kaip vėliau buvo nustatyta, P. M. vairuojamas automobilis, aiškiai matyti, kad pareigūnai, pastebėję neleistinoje vietoje lenkiantį automobilį, išvažiuoja iš šalutinio kelio, t. y. kelio, pažymėto kelio ženklu „Duoti kelią“, kuris KET 1 priedo „Kelio ženklai“ II skyriaus „Pirmumo kelio ženklai“ 3 punkte nurodytas kaip kelio ženklas Nr. 203 ir apibrėžtas taip: „Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu.“ Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus P. M. argumentus, jog jis lenkė ne sankryžoje.

19.       Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog P. M., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis KET, būti itin atidus ir rūpestingas, tačiau toks nebuvo, todėl Institucijos 2020-08-19 nutarimu pagrįstai buvo nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pasireiškusį KET 140.1 punkto reikalavimų pažeidimu.

20.       Dėl apelianto skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas formaliai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-20 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-126-417/2018, kuri, apelianto nuomone, jo tariamo nusižengimo atveju yra netinkama, ir visiškai nekreipė dėmesio į jo skunde nurodytą teisminę praktiką analogiškoje byloje, t. y. Tauragės apylinkės teismo 2018-02-20 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-799/2018, pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje paminėta Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-20 nutartis yra priimta iš esmės analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo byloje, t. y. ši ir paminėta Klaipėdos apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-126-417/2018 yra itin panašios ne tik tuo, kad jose asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už tokio paties pobūdžio veiką, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. už KET nustatyto draudimo lenkti pažeidimą, bet ir tuo, kad abiem atvejais minėti veiksmai buvo atlikti esant iš esmės vienodai situacijai, kai asmenys, pažeisdami KET 140.1 punkto reikalavimus, lenkė sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, todėl ši aukštesniojo teismo praktika, skirtingai apelianto tvirtinimui, nėra priešinga nagrinėjamai situacijai. Tuo tarpu P. M. apeliaciniame skunde nurodoma Tauragės apylinkės teismo 2018-02-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-799/2018, kuria, apelianto teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs Tauragės apylinkės teismas be pagrindo nesivadovavo, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nerasta, todėl neaišku, kokia teismine praktika apeliantas prašo vadovautis. Kita vertus, pažymėtina, kad žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimai nesaisto aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų. Priešingai, aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų bylose Nr. 2AT-23-303/2015, Nr. 2AT-33-489/2020).

21.       Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2020-10-12 nutartis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, kuriame, pažymėtina, nenurodyta konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, apelianto nuomone, neteisingo sprendimo priėmimui, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją P. M. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                Linas Pauliukėnas