Civilinė byla Nr. e2A-455-924/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15996-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2;
2.6.10.5.2; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Con turus“ ieškinį atsakovui G. D. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. C., uždaroji akcinė bendrovė „Turto plėtra“, Asociacija „Pilotai.lt“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Con turus“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. D. (toliau – ir atsakovas) 2 464,35 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso lėktuvas BRM AERO s.r.o. Bristell UL HD (lėktuvo serijos Nr. 333/2018, nacionalinis ir registracijos ženklai: LY-CON, toliau – ir lėktuvas, orlaivis), saugomas Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas“ lėktuvų angare. 2019 m. balandžio 5 d. ieškovė informuota, kad jos lėktuvas 2019 m. balandžio 5 d. buvo apgadintas, siekiant jį iš angaro išstumti. Atsakovas, bandydamas išstumti lėktuvą, tikslu paruošti skraidymui kitą, jį apgadino, kadangi stūmimo metu lėktuvo galinis stabilizatorius atsirėmė į angare stovinčio sraigtasparnio vertikalų stabilizatorių. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais – bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai neužtikrinimu, pažeidė ieškovės turtinius interesus, kadangi ieškovė patyrė išlaidas, susijusias su lėktuvo remontu ir taip ieškovei buvo padaryta turtinė žala. Atsakovas pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą ir to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Bendra ieškovės patirta žala dėl įvykio, kurio metu buvo apgadintas lėktuvas, sudaro 2 464,35 Eur. Atsakovas yra atsakingas už ieškovės patirtą žalą, todėl privalo ją atlyginti visiškai.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovei 2 464,35 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 464,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 835,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas, nesutikdamas su preliminariu sprendimu, pareiškė prieštaravimus, kuriuos patikslinęs prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 5 d. S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome eidamas pro angarą, kuriame buvo laikomas ieškovės lėktuvas, buvo paprašytas iš matymo pažįstamo V. C. padėti patraukti lėktuvą į priekį, kad būtų galima išsistumti iš angaro už jo esantį sraigtasparnį. Atsakovui buvo parodytas lėktuvas, kurį reikės patraukti, prie jo buvo pritvirtinta vilktė. Lėktuvo traukime V. C. nedalyvavo, jokių konkrečių nurodymų (palaukti, apžiūrėti situaciją, ir kt.) atsakovui nedavė. Atsakovas pieš pradėdamas traukti jokios kliūties nematė. Pradėjus tempti, lėktuvas pasipriešino. Atsakovas pažiūrėjo, ar nėra stabdžio po ratais, dar kartą bandė traukti, bet lėktuvas nesitempė. Atsakovas pamanė, kad užtrauktas rankinis stabdis. Atsakovas skubėjo į darbą, todėl nėjo apžiūrėti lėktuvo, jį paliko ir grįžo į darbą. Atsakovas apie žalos dydį sužinojo tik iš teismo gautų dokumentų. Ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų atsakovo atžvilgiu. Atsakovo kaltės dėl ieškovei padarytos žalos nėra. Už ieškovės orlaivio saugojimą atsakingas trečiasis asmuo Asociacija „Pilotai.lt“ (toliau – ir Asociacija), atsakovas su jokiomis angare orlaivių saugojimo taisyklėmis supažindintas nebuvo, dėl orlaivio sustatymo netinkamu tankiu kalta pati ieškovė. Nėra tiksli orlaivio stabilizatoriaus pažeidimo priežastis. Vaizdo įrašas neįrodo, kad būtent toks orlaivio pažeidimas buvo padarytas, o orlaivio apžiūroje atsakovas nedalyvavo, įvykio aplinkybės buvo vertinamos praėjus penkiems mėnesiams po įvykio ir jau esant lėktuvui suremontuotam, be to, turėjo būti apžiūrėtas ir sraigtasparnis. Prašomas priteisti žalos dydis nepagrįstas, kadangi Lietuvoje buvo galima padaryti nesudėtingą stabilizatoriaus remontą 200 Eur mažesne kaina, todėl ieškovei nebuvo būtinybės orlaivį skraidinti į Čekiją remontui pas gamintoją ir taip nepagrįstai padidinti orlaivio remonto išlaidas.
6. Tretieji asmenys V. C. ir UAB „Turto plėtra“ su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sraigtasparnis BELL 407 (toliau – ir sraigtasparnis), registracijos liudijimo Nr. 01815 nuosavybės teise priklauso UAB „Turto plėtra“. Pagal 2015 m. gruodžio 28 d. S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo naudojimo sutarties Nr. 20151228, sudarytos tarp UAB „Turto plėtra“ ir VšĮ „S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas“, 2.1.1 punktą aerodrome suteikta aikštelė trečiojo asmens UAB „Turto plėtra“ sraigtasparniui stovėti. Pagal 2017 m. birželio 1 d. sraigtasparnio priežiūros sutartį Bell/01, sudarytą tarp trečiojo asmens UAB „Turto plėtra“ ir Asociacijos 1 punktą trečiojo asmens sraigtasparnis buvo laikomas Asociacijos „Pilotai.lt“ valdomame angare, esančiame aerodrome. Ieškovės lėktuvas buvo priparkuotas taip, kad jo uodega buvo palindusi po sraigtasparnio galiniu vertikaliu stabilizatoriumi. Ieškovės lėktuvą bandė išvilkti atsakovas, todėl akivaizdu, kad nei trečiasis asmuo V. C., nei trečiasis asmuo UAB „Turto plėtra“, nei ieškovė nėra susiję su žalos padarymu ieškovei. Trečiasis asmuo UAB „Turto plėtra“ išvengė atsakovo darytos žalos tik dėl sraigtasparnio konstrukcijos tvirtumo.
7. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, iš atsakovo ieškovei priteistos 3 475,44 Eur, o trečiajam asmeniui V. C. – 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidos.
8. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-65-413/2022 Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. galutinį sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ieškovės ir trečiojo asmens Asociacijos 2018 m. gegužės 1 d. sudarytos Lėktuvo priežiūros sutarties Bristell/05/01 turinio, nenustatė angare laikomų orlaivių statymo ir asmenų, galinčių patekti į angarą, tvarkos. Taip pat teismas nesiaiškino, ar tinkamas ieškovės teisių gynimo būdas deliktinės atsakomybės pagrindu ir kas iš tikrųjų turi atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį, neišaiškino ieškovei netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesinių pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 5 314,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui V. C. 2 112 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nustatė, kad:
10.1. 2017 m. gruodžio 21 d. tarp ieškovės ir BMM AERO LTD sudaryta gamybos sutartis Nr. 2017-12/07 dėl orlaivio Bristell UL pagaminimo. Gamintojas pirkėjai suteikė 24 mėnesių garantiją (4.2 punktas). Pagal sutartį, garantija netaikoma orlaivio dalims ir pagalbiniams reikmenims, kurie nėra gaminami gamintojo (4.3 punktas). Pagal orlaivio registravimo liudijimą Nr. 02057, Orlaivis LY-CON, BRM AERO s.r.o. Bristell UL HD, serijos Nr. 333/2018, nuosavybės teise priklauso ieškovei.
10.2. 2019 m. balandžio 5 d. trečiojo asmens Asociacijos angare, esančiame Kaune, Veiverių g. 132 / Karo Aviacijos 3, atsakovui bandant išstumti (ištraukti) iš angaro ieškovei priklausantį lengvąjį lėktuvą BRM AERO s.r.o. Bristell UL HD, lėktuvas užkabino kitą angare stovintį orlaivį – trečiajam asmeniui UAB „Turto plėtra“ priklausantį sraigtasparnį BELL 407, prižiūrimą ir tuo metu ruošiamą skrydžiui bendrovės darbuotojo trečiojo asmens V. C.. Šio įvykio metu lėktuvas buvo apgadintas, todėl ieškovės skaičiavimais, ji patyrė 2 464,35 Eur žalą (lėktuvo stabilizatoriaus remontas – 1 444 Eur; išlaidos lėktuvo kurui skraidinant jį remontuoti į Čekiją – 186,30 Eur; du lėktuvo bilietai maršrutu Vilnius–Varšuva–Praha – 386,82 Eur; vietinio susisiekimo traukinio bilietas Čekijoje – 69,21 Eur).
10.3. Skraidymo aparatų draudimo liudijimas Nr. SAD 002038 patvirtina, kad ieškovės orlaivis įvykio metu buvo draustas savanorišku skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimu.
10.4. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens Asociacijos 2018 m. gegužės 1 d. sudaryta Lėktuvo priežiūros sutartis Bristell/05/01 dėl orlaivio Bristell, s.n 333/2018, registracijos Nr. LY-CON priežiūros, kurios pagrindu ieškovė užsakė, o Asociacija įsipareigojo vykdyti ieškovės orlaivio priežiūrą, remontą, atlikti būtinas patikras bei užtikrinti tinkamą saugojimą paslaugų teikimo metu (sutarties 1 punktas).
10.5. 2019 m. rugsėjo 10 d. UAB ,,Termikas“ (sertifikuota civilinių orlaivių ir jų komponentų techninės priežiūros įstaiga) rašte Nr. 52 nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. UAB „Termikas“ ekspertų ir specialistų grupė, kurią sudaro A. B. ir R. K., atvyko į VšĮ ,,S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas“ angarą, kuriame 2019 m. balandžio 5 d. sraigtasparnio išvarymo iš angaro metu buvo apgadintas orlaivis Bristell UL HD. Apžiūros metu ekspertai ir specialistai įvertino abiejų orlaivių konstrukcijas, jų tvirtumus, fotonuotraukas, vaizdo įrašą ir priėjo išvadą, kad orlaivio Bristell UL HD horizontalaus stabilizatoriaus pažeidimai buvo padaryti jo traukimo metu įvykus kontaktui su sraigtasparnio konstrukcija.
10.6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Kauno miesto centro policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 16 d. Nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-l-01-53927-19. Atsakovo 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašytiniame paaiškinime Kauno apskrities VPK nurodyta: ,,Prieš traukiant jokios kliūties nemačiau. Traukiant lėktuvą į priekį, jis atsirėmė į sraigtasparnio uodegą. Sustojęs traukti pastūmiau lėktuvą kelis centimetrus atgal, kad pasižiūrėti kur kliūna. Pamatęs, kad ant uodegos ties kontakto vieta yra pažeidimas informavau V. C.. Abu apžiūrėjome tiek lėktuvą, tiek sraigtasparnį – neradome jokių kontakto žymių ir jokių dažų likučių ant sraigtasparnio konstrukcijos. Apie įvykį V. C. iš karto telefonu informavo angaro savininką L. L., kuris vėliau informavo lėktuvo savininkus“.
11. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės ir trečiojo asmens Asociacijos 2018 m. gegužės 1 d. sudarytos Lėktuvo priežiūros sutarties Bristell/05/01 nuostatas, trečiasis asmuo be kita ko įsipareigojo užtikrinti tinkamą ieškovės lėktuvo saugojimą viso paslaugų teikimo laikotarpiu (sutarties 1, 3.3 punktai), už ką ieškovė įsipareigojo mokėti trečiajam asmeniui 120 Eur mėnesinį mokestį (sutarties 4.1 punktas). Sutarties šalių atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad sutartyje numatytas saugojimas apima saugojimą garaže nuo išorės poveikio (dulkių, lietaus), o ne nuo trečiųjų asmenų veiksmų, vagysčių; sutarties kainą 120 Eur sudaro ne tik saugojimas angare, bet ir priežiūra, remontas, todėl jei būtų susitarta ir dėl apsaugos nuo trečiųjų asmenų veiksmų, ši kaina būtų žymiai didesnė. Pažymėjo, kad aerodromo teritoriją saugo saugos tarnyba UAB „Likurgas“. Ieškovės teigimu, šiuo konkrečiu atveju ji negali reikalauti trečiojo asmens atsakomybės pagal sutartį, kadangi sutartyje dėl to nebuvo susitarta ir ji neturi galimybės įrodyti sutarties pažeidimo. Sutarties šalimis nurodžius joje numatytos apsaugos apimtį, įvertinus argumentus dėl jos kainos, teismas sprendė, kad neturi pagrindo aiškinti jos plečiamai, kaip to pageidauja nesantis sutarties šalimi atsakovas. Teismas konstatavo, kad sutarties šalims nesusitarus dėl orlaivio saugojimo nuo trečiųjų asmenų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo išsprendimui turėtų būti taikoma sutartinė atsakomybė ir pareiga atsakyti už orlaivio sugadinimą tektų trečiajam asmeniui Asociacijai.
12. Teismas nurodė, kad byloje keliamas deliktinės atsakomybės taikymo klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo turto sužalojimo atveju. Ieškovė žalą dėl jai priklausančio orlaivio apgadinimų prašo priteisti iš atsakovo. Teismas pažymėjo, kad įvykio metu šalių nesiejo jokie civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčo išsprendimui taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
13. Ieškovės teigimu, lėktuvas buvo apgadintas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, pasireiškusių bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimu, t. y. traukdamas ieškovės lėktuvą atsakovas neįsitikino dėl kliūčių (ne)buvimo ir kad traukiant lėktuvą nebus pažeistas ieškovės ir/ar kiti orlaiviai. Atsakovui traukiant lėktuvą buvo apgadintas lėktuvo galinis stabilizatorius pastarajam atsirėmus į sraigtasparnio vertikalų stabilizatorių. Šias aplinkybes ieškovė grindė vaizdo įrašu, patvirtinančiu paties įvykio faktą, ir lėktuvų remonto ir techninės priežiūros paslaugas teikiančios UAB ,,Termikas“ pažyma.
14. Trečiasis asmuo V. C. 2019 m. balandžio 5 d. rengė skrydžiui UAB ,,Turto plėtra“ priklausantį sraigtasparnį BELL 407. Tuo tikslu iš angaro reikėjo išvaryti sraigtasparnį užstojusį ieškovės lėktuvą Bristell UL HD, tada išvaryti sraigtasparnį į lauką ir vėl į angarą įstumti ieškovės lėktuvą. Šiems veiksmams atlikti trečiasis asmuo V. C. pasikvietė į pagalbą kitame angare dirbantį ir tuo metu šalia lėktuvų angaro buvusį atsakovą. V. C. teigimu, jis paprašė atsakovo palaukti, kol jis paruoš sraigtasparnį. Grįžęs prie lėktuvo jį rado toje pačioje vietoje, atsakovo neberado, tačiau apžiūrėjęs orlaivius pamatė stabilizatoriaus apgadinimą. Atsakovo tvirtinimu, V. C. paprašė jo patraukti lėktuvą į priekį, o pats nuėjo ir paliko atsakovą vieną. Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. C. nueina su daiktais, atsakovas kurį laiką laukia, tačiau dar negrįžus V. C., savarankiškai pradeda tempti lėktuvą vienas, t. y. atsakovas pasilenkia prie ieškovės lėktuvo priekinio rato, paima už tempimo lyno ir pradeda lėktuvą tempti iš angaro, pasilenkęs pažiūri į priekinį lėktuvo ratą, tada tempia toliau, atleidžia lyną, pastumia lėktuvą atgal į pradinę padėtį, ir lyną padėjęs ant žemės, nueina apžiūrėti ieškovės lėktuvo galinio dešinio stabilizatoriaus, jį perbraukia kairės rankos delnu (apžiūri tą vietą, kur jo temptas lėktuvas kliudė kitą orlaivį).
15. Teismas pažymėjo, kad V. C. paaiškinimai yra nuoseklūs ir tokie patys viso proceso metu. Atsakovo paaiškinimai nenuoseklūs, teismo posėdyje jis nenorėjo atpažinti savęs vaizdo įraše. Nors vaizdo įraše užfiksuota, kad V. C. nuėjus, jis kurį laiką laukia, po to vienas pradeda traukti orlaivį, tačiau teismo posėdyje teigia, jog suprato, kad tempimą vykdys iš karto. Nepaisant vėlesnės atsakovo pozicijos, atsakovas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog jis vienas tempė lengvąjį orlaivį ir tempimo metu užkliudė sraigtasparnį, o vėlesni jo paaiškinimai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.
16. Teismą įtikino V. C. paaiškinimai, kad nors lėktuvą iš angaro gali ištraukti ir vienas asmuo, tačiau šiuo atveju orlaiviai buvo pastatyti taip, kad saugiam jų ištraukimui reikėjo dviejų asmenų, iš kurių vienas trauktų orlaivį, o kitas ištraukimui vadovautų, prižiūrėdamas, kad tai būtų atlikta saugiai, neužkliudant angare esančių orlaivių ir pačio angaro konstrukcijų. Atsakovas pripažino, kad V. C. neliepė jam tempti orlaivio vienam, tačiau pastarajam nuėjus, jis nepalaukė, kol šis sugrįš, o ėmėsi iniciatyvos traukti orlaivį vienas, nelaukdamas, kol V. C. duos jam tikslius nurodymus, ką daryti, ir tokie jo veiksmai vertintini kaip didelis neatidumas ir neatsargumas.
17. Teismas padarė išvadą, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, vaizdo įrašo ir šalių paaiškinimų visumos labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo V. C. nurodymų, kad reikia nedelsiant traukti orlaivį, atsakovui nedavė, jis nuėjo su daiktais prie sraigtasparnio atlikti paruošiamuosius darbus, o atsakovas, nelaukdamas, kol V. C. pradės vadovauti orlaivio traukimui ir pasakys jam, ką daryti, savo rizika ėmėsi traukti orlaivį vienas, neįsitikinęs tokio veiksmo saugumu. Atsakovui savo iniciatyva traukiant ieškovės lėktuvą įvyko orlaivių kontaktas, kuris sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus bei pripažinti, kad žala atsirado dėl atsakovo veiksmų bei kad žala negalėjo būti trečiojo asmens V. C. veiksmų rezultatas, kadangi traukimo momentu jis nedalyvavo, tai yra civilinė atsakomybė, esant nustatytoms visoms kitoms jos taikymo sąlygoms, yra taikytina atsakovui asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 4 dalis).
18. Bylos duomenimis, sraigtasparnis priklauso UAB „Turto plėtra“, kurios darbuotojas įvykio metu buvo V. C.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. C. sraigtasparnį skrydžiui rengė vykdydamas darbo funkcijas ar darbdavio nurodymu, todėl teismas sprendė, kad pagrindo taikyti CK 6.264 straipsnio nuostatas nėra.
19. Atsakovas nesutinka su žalos dydžiu, argumentuodamas tuo, jog stabilizatoriaus remontą buvo galima suremontuoti mažesniais kaštais Lietuvoje. Teismas neturi pagrindo prieiti kitokios išvados, negu pirmą kartą bylą nagrinėjęs teismas. Bylos duomenimis, ieškovė lėktuvą remontuoti skraidino gamintojui į Čekiją. Remontuoti lėktuvo kitur, nei pas lėktuvo gamintoją ieškovė negalėjo remiantis 2017 m. gruodžio 21 d. Lėktuvo gamybos sutarties Nr. 2017-12/07 nuostatomis, kadangi galiojo gamintojo gamyklinė garantija (4.2, 4.3, 4.5 punktai). Atsakovas įrodymų, kad ieškovės lėktuvą suremontavus Lietuvoje, garantija būtų išlikusi, nepateikė. Bendra ieškovės patirta žala dėl įvykio, kurio metu buvo apgadintas lėktuvas, sudaro 2 464,35 Eur. Byloje duomenų, paneigiančių ieškovės pateiktus duomenis apie jos patirtas išlaidas atstatant sužalotą turtą nėra, todėl laikytina, kad ieškovė pagrindė prašomos priteisti žalos dydį.
20. Atsakovas prašo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, nuostatas. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo CK 6.282 straipsnio 1 dalies prasme pripažinti ieškovę kalta dėl orlaivio pastatymo netinkamu tankiu.
21. Atsakovas nurodo, kad nėra įrodyta, jog ieškovės orlaivio stabilizatoriaus pažeidimai kilo būtent 2019 m. balandžio 5 d. įvykio metu. Taip pat atsakovas mano, kad nebuvo išsaugota įvykio vieta, apie įvykį iš karto nebuvo pranešta policijai bei draudikui, įvykio pėdsakai neužfiksuoti laiku ir tinkamais įrodymais. Atsakovo teigimu UAB ,,Termikas“ turi teisę lėktuvus remontuoti, tačiau neturi teisės atlikti ekspertizės. Teismas šį rašytinį įrodymą, parengtą juridinio asmens, kuriam Civilinės aviacijos administracijos išduoti techninės priežiūros organizacijos patvirtinimo pažymėjimai, įvertinęs visų byloje esančių įrodymų kontekste – vaizdo įrašo ir nuotraukų, ikiteisminio tyrimo medžiagos, atsakovo, trečiojo asmens1 teismo posėdyje teiktų paaiškinimų, jog po įvykio lėktuvas buvo apžiūrimas, daromos fotonuotraukos, atsakovo pripažinimu, jog buvo ieškota žalos atlyginimo būdų, ir byloje nesant jokių duomenų, kad ieškovės lėktuvas po 2019 m. balandžio 5 d. būtų dalyvavęs dar kokiame nors kitame įvykyje, neturi pagrindo daryti labiau tikėtinos ar pagrįstos išvados, kad ieškovės lėktuvo dešiniojo stabilizatoriaus pažeidimai buvo padaryti ne 2019 m. balandžio 5 d. įvykio metu. Šios išvados, teismo vertinimu, nepaneigia ir atsakovo rėmimasis orlaivio draudiko priimtu sprendimu nemokėti ieškovei žalos atlyginimo, kadangi aplinkybė, jog ieškovė nesilaikė draudimo sutarties sąlygų ir dėl to draudimo išmoką atsisakyta išmokėti, nepaneigia ieškovės teisės savo pažeistas teises ginti teisme. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė įrodė reikalavimo pagrįstumą, todėl preliminarų sprendimą paliko nepakeistu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
22. Apeliaciniu skundu atsakovas G. D. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. galutinį sprendimą, išskyrus sprendimo dalį, kuria ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atmestas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-25460-429/2019 ir ieškovės ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės apeliantui patirtas bylinėjimosi išlaidas, grąžinti apeliantui 2021 m. lapkričio 8 d. permokėtą 27 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 424 straipsnio 1 dalyje nustatytą leistinumo taisyklę ir nepagrįstai bei neteisėtai priėmė spręsti ieškovės ieškinį dėl nuostolių, procesinių palūkanų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo dokumentinio proceso tvarka, nors ieškovė nepateikė prie ieškinio rašytinių ar kitų įrodymų, pagrindžiančių jos patirtus nuostolius ar žalą, nurodančių ieškovės sudarytus sandorius dėl orlaivio pasaugos.
22.2. Pirmosios instancijos teismas, pažeidęs CPK 424 straipsnio 1 dalies ir 427 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai išsprendė ieškovės ieškinį dokumentinio proceso tvarka, nors esminė rašytinių ir kitų įrodymų dalis jau vien iš pirminio vertinimo nepagrindė, kad nuostolius (žalą) ieškovei padarė atsakovas ir kad byloje yra bent vienas rašytinis ar kitas įrodymas, patvirtinantis neteisėtus atsakovo veiksmus ir jų ryšį su ieškovės orlaiviui padaryta žala.
22.3. Prie ieškinio pridėtas vaizdo įrašas rodo tolumoje asmenį, turintį išorinių panašumo požymių į atsakovą, kuris 2019 m. balandžio 5 d., apie 10 val. 39 min. truktelėjo orlaivį link atvertų angaro vartų. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti statinys, panašus į lėktuvų angarą, jame stovintys aštuoni orlaiviai (septyni lėktuvai ir vienas sraigtasparnis), asfaltuota aikštelė prie angaro, angare esantys du žmonės. Kam priklauso statinys, aikštelė šalia jo, kur tiksliai ir kaip buvo apibrėžta įvykio vieta, kas pagrindžia angare esančių asmenų tapatybę ir jų atliekamus veiksmus, byloje įrodymų, išskyrus ieškovės motyvus ieškinyje, su ieškiniu nebuvo pateikta. Vaizdo įrašas parodė, kad iš tokio atstumo neįmanoma nustatyti, ar atsakovas traukė ieškovės orlaivį, nes jokių orlaivio registracijos ženklų, markės ant orlaivio nematyti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino aplinkybę, kad patraukė ieškovės orlaivį, tačiau teismui priimant preliminarų ieškinį, tokių akivaizdžių įrodymų nebuvo.
22.4. UAB „Termikas“ 2019 m. rugsėjo 10 d. Pažyma Nr. 52 neatitinka pagrįstumo ir pakankamumo rašytiniam įrodymui reikalavimų (CPK 177 straipsnio 3 dalis), nes pažyma surašyta praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po ieškovės nurodomos žalos padarymo orlaiviui datos, nekvietus atsakovo ir jam nedalyvaujant. Šiame įrodyme nėra jokio betarpiško ryšio su ieškovės nurodoma žalos padarymo data, tarp pažymos surašymo ir paskelbto orlaivio pažeidimo praėjo ilgesnis kaip penkių mėnesių laikotarpis. Jokių rašytinių ar kitų įrodymų, kad ieškovės orlaivis buvo pažeistas 2019 m. balandžio 5 d. nėra, nes vaizdo įrašas orlaivių kontakto ir iš to galimai atsiradusio pažeidimo tokios apimties, kuri nurodyta UAB „Termikas“ pažymoje Nr. 52, nepatvirtina.
22.5. Ieškovės pateiktose nuotraukose nėra datų ir laiko, jose nematyti, koks orlaivis buvo nufotografuotas, kokiam orlaiviui priklauso pažeistas stabilizatorius, nes nenufotografuoti pažeisto orlaivio registracijos numeriai. UAB „Termikas“ nustatinėjant žalą, atsakovas ir UAB „Turto plėtra“ pilotas V. C. nedalyvavo. Abu orlaiviai per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. nebuvo laikomi toje pačioje vietoje. Visi pirminiai įvykio vietos pėdsakai nebuvo išsaugoti, orlaiviai buvo judinami, skraidė, buvo parkuojami įvairiose angaro vietose. UAB „Termikas“ pažymoje nurodyti ekspertai ir specialistai nepasirašė minėtos pažymos, be to nežinoma ir nepagrįsta jų kvalifikacija. Sugadinto ieškovės orlaivio stabilizatoriaus, įvykio situacijos ir išlikusių pėdsakų UAB „Termikas“ ekspertai ir specialistai, direktorius nematė. UAB „Termikas“ yra techninės priežiūros organizacija pagal Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1321/2014 II priedo (145 dalies) A skyrių ir yra patvirtinta atlikti patvirtinimo pažymėjimų prieduose išvardintų orlaivių, taip pat nekomerciniais tikslais naudojamų civilinių orlaivių jų komponentų ir prietaisų techninės priežiūros darbus bei išduoti atitinkamus atidavimo naudoti pažymėjimus, tačiau UAB „Termikas“ nebuvo eksperte. UAB „Termikas“ surašyta pažyma neatitiko ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnyje keliamų reikalavimų ekspertiniam tyrimui, specialistai nepagrindė turintys specialių žinių.
22.6. Ieškovės pateikti įrodymai – vaizdo įrašas, nuotraukos, UAB „Termikas“ pažyma yra akivaizdžiai netinkami įrodymai, neįrodantys jokio atsakovo veiksmų ryšio su ieškovės lėktuvo stabilizatoriaus sugadinimu.
22.7. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė civilinės bylos esmės, nenustatė visų esminių faktinių bylos aplinkybių ir visiškai klaidingai kvalifikavo bylos teisines aplinkybes, nors tam turėjo visus teisinius įgalinimus ir priemones.
22.8. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sutarties šalims, t. y. ieškovei ir trečiajam asmeniui Asociacijai, nesusitarus dėl orlaivio saugojimo nuo trečiųjų asmenų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo išsprendimui turėtų būti taikoma sutartinė atsakomybė ir pareiga atsakyti už orlaivio sugadinimą tektų Asociacijai. Ši teismo galutinio sprendimo išvada nepagrįsta, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir iškreipia susiklosčiusius sutartinius pasaugos teisinius santykius tarp ieškovės ir Asociacijos. Teismas, pažeisdamas sąžiningo sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), neteisingai ir siaurinamai galutiniame sprendime išaiškino tarp ieškovės ir Asociacijos sudarytos Lėktuvo priežiūros sutartį.
22.9. Sutarties tekste ieškovė ir Asociacija neapibrėžė Asociacijos susiaurintos pareigos saugoti ieškovės orlaivį garaže tik nuo išorės poveikio (dulkių, lietaus). Jeigu tik nuo tokio atmosferinio ar gamtinio poveikio Asociacija įsipareigojo ieškovei saugoti orlaivį, tai kam tada ieškovei ir kitiems panašiems klientams kaip trečiasis asmuo UAB „Turto plėtra“ rizikuoti laikyti orlaivius ir stumdyti juos niekur neįteisintame, savavališkos statybos neaiškios paskirties pastate. Akivaizdu, kad Asociacija pagal Lėktuvo priežiūros sutarties 1 ir 3.3 punktus įsipareigojo užtikrinti tinkamą orlaivio saugojimą viso paslaugų teikimo laikotarpiu be jokių išlygų, išimčių, įskaitant ir nuo vagysčių, turto sužalojimo ar sugadinimo.
22.10. Teismas nesiaiškino Lėktuvo priežiūros sutarties Bristell/05/01 teisinės prigimties, teisių, pareigų bei atsakomybės turinio, kurį šios sutarties šalims nustato prievolių teisės institutas. Lėktuvo priežiūros sutartis Bristell/05/01 1 punkto ir 3.3. punkto dalyje dėl tinkamo orlaivio saugojimo viso paslaugų teikimo laikotarpiu yra pasaugos sutartis. Kita paslaugų teikimo ar rangos sutarties instituto požymius turinti Lėktuvo priežiūros sutarties Bristell/05/01 1 punkto ir 3.1. ir 3.2. punktų dalis dėl orlaivio einamojo serviso, tinkamumo skraidymui leidimo pratęsimo, orlaivio remonto, nagrinėjamu momentu neaktuali, nes įvykio su orlaiviu 2019 m. balandžio 5 d. metu, nebuvo teikiamos šios paslaugos.
22.11. Pirmosios instancijos teismas tarp ieškovės ir Asociacijos susiformavusių pasaugos atlygintinių teisinių santykių nenagrinėjo CK 6.830 straipsnio 1 ir 2 dalių turinio atžvilgiu ir šias materialinės teisės nuostatas pažeidė. Teismas neįvertino kaip Asociacija vykdė sutartimis prisiimtą pareigą užtikrinti jai perduoto daikto (orlaivio Bristell/05/01) išsaugojimą. Angare įvykio metu nebuvo jokio Asociacijos darbuotojo ar atsakingo asmens. Asociacija pagal CK 6.832 straipsnio 2 dalį neturėjo teisės be davėjo (ieškovės) leidimo naudoti saugojamą daiktą ar leisti juo naudotis kitiems asmenims, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tuo tarpu žinoma, kad ieškovės orlaiviu naudojosi trečiojo asmens UAB „Turto plėtra“ pilotas V. C., kuris rengėsi orlaivį patraukti ir išvilkti iš angaro, vėliau, išsitraukęs savo orlaivį, grąžinti ieškovės orlaivį atgal į tą patį angarą, į tą pačią ar kitą vietą. Šių aplinkybių teismas savo galutiniame sprendime nenagrinėjo ir pažeidė CK 6.832 straipsnio 2 dalį. Teismas nurodė, kad aerodromo teritoriją saugo saugos tarnyba UAB „Likurgas“, tačiau jos neįtraukė trečiuoju asmeniu ir nesiaiškino jos atsakomybės pagrindo ir turinio.
22.12. Pagal CK 6.845 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai pasaugos sutartis atlygintinė, o Lėktuvo priežiūros sutartis Bristell/05/01 yra atlygintinė, saugotojas atsako už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. Kadangi Asociacija pretenduoja į profesionalaus saugotojo teisinį statusą, valdo Nekilnojamojo turto registre oficialiai neįteisintą, savavališkos statybos neaiškios paskirties pastatą, kuriame laiko orlaivius ir juos aptarnauja, vien iš ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Turto plėtra“ per mėnesį gaudama 360 Eur pajamų, tai pagal CK 6.485 straipsnio 3 dalies nuostatas, Asociacija kaip profesionalus saugotojas atsako visais atvejais, išskyrus, kai daiktas žuvo ar buvo sugadintas dėl nenugalimos jėgos. Teismas galutiniu sprendimu pašalino bet kokias abejones dėl Asociacijos net ir hipotetinės kaltės ir savo kaip saugotojo pareigų pagal Lėktuvo priežiūros sutartį Bristell/05/01 nevykdymo ir nukreipė atsakomybę atsakovui.
22.13. Skraidymo aparatų draudimo liudijimas Nr. SAD 002038 patvirtina, kad ieškovės orlaivis įvykio metu buvo draustas savanorišku skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimu, tačiau ieškovė kreipėsi į draudiką ir apie draudiminį įvykį pranešė 2019 m. gegužės 30 d. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu nusprendė neišmokėti ieškovei draudimo išmokos. Kadangi ieškovė per 3 darbo dienas neinformavo draudiko apie draudžiamąjį įvykį taisyklių nustatyta tvarka, neinformavo policijos, avarinių tarnybų ir kitų kompetentingų įstaigų apie įvykį, nesudarė galimybių draudikui apžiūrėti įvykio vietą, atlikti tyrimą bei apklausti liudytojus taip, kad draudikas galėtų nustatyti nuostolio dydį ir priežastis, neišlaikė įvykio vietos nepaliestos, kol atvyks draudiko atstovas, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybės bei nustatyta ar nurodytas lėktuvo sugadinimas buvo padarytas dėl šio įvykio.
22.14. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.245 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose Nr. 3K-3-327-687/2015, Nr. e3K-3-44-313/2021, neįvykdė Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties 30 punkte nustatytos preliminarios išvados, kad remiantis paminėtomis Lėktuvo priežiūros sutarties Bristell/05/01 (1998-05-01) nuostatomis, už žalą saugomam pagal sutartį ieškovės turtui visų pirma atsakingas yra šio turto saugotojas (Asociacija), kad bylą išnagrinėjęs teismas šios turto saugojimo paslaugų sutarties turinio nesiaiškino, nenustatė angare laikomų orlaivių statymo ir asmenų, galinčių patekti į angarą, tvarkos.
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Con turus“ prašo atmesti atsakovo G. D. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai priėmė ieškovės pareikštą ieškinį bei nepagrįstai jį nagrinėjo dokumentinio proceso tvarka, apelianto nuomone, su ieškiniu nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškiniu reiškiamus reikalavimus. Apeliantas neįvardina kaip konkrečiai bylos nagrinėjimas dokumentinio proceso tvarka pažeidė jo procesines teises ar teisėtus interesus. Apeliantas vardina ir analizuoja ieškovės su ieškiniu pateiktus įrodymus, tačiau aplinkybė, kad teismas šiuos įrodymus įvertino ne taip kaip siekė apeliantas, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinys nebuvo pagrįstas leistinais įrodymais.
23.2. Ieškovė, ieškiniu prašydama priteisti iš apelianto žalą, atsiradusią dėl orlaivio apgadinimo, kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius reikalavimo pagrįstumą. Visi su ieškiniu pateikti dokumentai atitinka CPK 177, 180, 197, 198, 202 straipsnių reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, formaliai įvertinęs šių rašytinių įrodymų turtinį ir nenustatęs jų akivaizdžių trūkumų bei padaręs išvadą, kad jie preliminariai pagrindžia ieškinio reikalavimus, turėjo teisę nagrinėjamu atveju priimti preliminarų sprendimą (CPK 183, 185 straipsniai, 428 straipsnio 1 dalis).
23.3. Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kurie buvo priimti. Ieškovei pateikus atsiliepimą į prieštaravimus, buvo paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka, t. y. teismo procesas toliau vyko pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi apeliantas ne tik kad turėjo teisę naudotis visomis įrodinėjimo priemonėmis, bet ir aktyviai šia teise naudojosi – teikė papildomus įrodymus, prašymus, tiek kartu su prieštaravimais, tiek bylos nagrinėjimo metu (CPK 177, 178 straipsniai). Darytina išvada, kad šalių rungimosi, lygiateisiškumo principai ir apelianto teisė būti išklausytam pažeisti nebuvo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto bylos nenagrinėjimo bendrąja ginčo teisena yra nepagrįsti.
23.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, aiškindamas tarp ieškovės ir Asociacijos sudarytos Lėktuvo priežiūros sutartį, pažeidė sąžiningo sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Apeliantas kvestionuoja sutarties šalių išdėstytą supratimą, kad saugojimą jos suprato kaip ieškovės orlaivio laikymą garaže (angare), tokiu būdu apsaugant jį nuo išorės poveikio (dulkių, lietaus).
23.5. Jei abi sutarties šalys, sudarydamos sutartį, saugojimą suprato būtent kaip laikymą angare, tai nebūtų sąžininga saugojimą aiškinti plečiamai, kaip to pageidauja apeliantas, primetant sutarties šalims sutartines pareigas, dėl kurių jos nebuvo sutarusios ir įvertinusios sudarant sutartį. Pažymėtina, kad sutartis įvardijama ne kaip pasaugos ar saugojimo, tačiau kaip lėktuvo priežiūros, kuri apėmė būtent su lėktuvo priežiūra (o ne apsauga) susijusias paslaugas – būtinąsias patikras, einamąjį servisą, tinkamumo skraidyti leidimo pratęsimą ir pan. Asociacija tokia veikla ir užsiima, taip pat valdo angarą, kuriame yra laikomi orlaiviai, tačiau ji nėra saugos tarnyba ar turto draudimo įmonė, kuri prisiimtų įsipareigojimus atlyginti ieškovei trečiųjų asmenų padarytą žalą.
23.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp ieškovės ir Asociacijos sudaryta Lėktuvo priežiūros sutartis yra pasaugos sutartis ir turi būti vertinama taikant CK 6 knygos XLII skyriaus „Pasauga“ straipsnių nuostatas.
23.7. Tiek iš sutarties pavadinimo, tiek iš jos turinio, tiek iš sutarties šalių paaiškinimų, akivaizdu, kad sutarties esmė buvo ne orlaivio pasauga, bet sutartimi buvo siekiama, kad Asociacija atliktų tai kas yra būtina, siekiant, kad orlaivis būtų tinkamas eksploatuoti, t. y. būtų tinkamas skraidyti – tai patvirtina ir sutarties turinys, kuriame numatyta tinkamumo skraidyti leidimo pratęsimas, būtinosios patikros, einamasis remontas ir pan. Apelianto, kuris nėra sutarties šalimi, interpretacijos sau palankia linkme dėl to ką šalys susitarė sudarydamos sutartį, negali pakeisti sutarties šalių tikrosios valios bei sutarties turinio ir esmės, kurią teismas teisingai įvertino.
23.8. Apeliaciniame skunde pateikiamos apelianto visiškai nepagrįstos interpretacijos apie tai, kodėl ieškovė nereikalauja nuostolių atlyginimo iš Asociacijos. Pažymėtina, kad ieškovės ir Asociacijos sudaryta Lėktuvo priežiūros sutartis yra neterminuota ir reikalavimo dėl žalos atlyginimo pareiškimas nebūtų teisėtu pagrindu nutraukti sutartį. Tačiau Asociacija nėra prisiėmusi sutartinės atsakomybės atlyginti ieškovei trečiųjų asmenų veiksmais (deliktu) padarytą žalą ieškovės orlaiviui, todėl ieškovė neturi pagrindo nuostolių atlyginimą kildinti iš sutartinių teisinių santykių su Asociacija.
23.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo principo. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadų, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo išsprendimui turėtų būti taikoma sutartinė atsakomybė ir pareiga atsakyti už orlaivio sugadinimą tektų Asociacijai ir kad pagal pareikštą ieškinį turi atsakyti atsakovas G. D.. Taigi nagrinėjamoje byloje neegzistuoja sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutaptis, todėl apelianto argumentai yra nepagrįsti.
24. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. C. prašo atmesti atsakovo G. D. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo trečiojo asmens apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Atsakovas, pateikdamas prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo šioje byloje, neteikė jokių argumentų dėl bylos nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka leistinumo. Tik teikdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. galutinio sprendimo, atsakovas išdėstė savo nuomonę, kad byla negalėjo būti nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka dėl įrodymų, kuriais ieškovė grindė reikalavimą, pobūdžio. Iš esmės analogiškus argumentus atsakovas teikia ir šiame savo apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. galutinio teismo sprendimo panaikinimo, minėtų atsakovo teiginių net nevertino, kaip argumentų, galinčių nulemti minėto galutinio sprendimo neteisėtumą.
24.2. Pažymėtina, kad atsakovas savo procesiniu elgesiu klaidino bylos šalis ir teismą, teikdamas nenuoseklius, prieštaringus paaiškinimus ir reikšdamas procesinius prašymus ir argumentus, visiškai nesusijusius su ginčo dalyku. Nors pirmosios instancijos teismas ir netenkino ieškovės prašymo dėl baudos atsakovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau tai nepaneigia atsakovo piktnaudžiavimo ir sąžiningo proceso principo reikalavimų neatitinkančio elgesio bei veiksmų šios bylos nagrinėjimo metu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
26. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas preliminarus sprendimas, tenkinant ieškovės ieškinį dėl žalos padarytos jos turtui atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
27. Nagrinėjamu atveju, ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas apgadino jai priklausantį lėktuvą, todėl privalo atlyginti tokiais veiksmais jai padarytą turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, pagrindė prašomos priteisti žalos dydį, todėl, įvertinęs tai, kad pagal pareikštą ieškinį turi atsakyti atsakovas G. D., Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei iš atsakovo buvo priteista 2 464,35 Eur žalai atlyginti, paliko nepakeistą.
28. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, tai iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei taikė materialines ir procesines teisės normas, bei nepagrįstai sprendė, kad jis yra tinkamas atsakovas byloje, be to ieškinys nebuvo pagrįstas pakankamais leistinais rašytiniais įrodymais, todėl negalėjo būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka.
Dėl dokumentinio proceso
29. Dokumentinis procesas reglamentuojamas CPK XXII skyriaus normomis. Šis ginčo teisenos institutas, atsižvelgiant į jo teisinio reguliavimo ypatumus, leidžia supaprastintai ir greičiau išnagrinėti civilinę bylą, jeigu tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių ir dėl teisės. Dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus CPK XXII skyriuje nustatytas išimtis (CPK 427 straipsnio 1 dalis).
30. Dokumentinio proceso instituto privalumas ir esmė yra tai, jog CPK 424 straipsnio 1 dalyje nurodyti ginčai, jeigu jie pagrindžiami pakankamais leistinais rašytiniais įrodymais, išnagrinėjami rašytinio proceso tvarka, teismui priimant preliminarų sprendimą per 14 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos, kuris įsiteisėja po 20 dienų nuo jo įteikimo dienos atsakovui, jeigu atsakovas per šį terminą nepateikia motyvuotų prieštaravimų (CPK 427 straipsnio 3, 8 dalys, 430 straipsnio 1 dalis). Be to, įsiteisėjęs preliminarus sprendimas nėra skundžiamas apeliacine ir kasacine tvarka. Taigi, dokumentinio proceso metu civilinė byla išnagrinėjama supaprastintai, žymiai greičiau ir operatyviau, netaikant pasirengimo bylai stadijos.
31. Tačiau jeigu ieškinys nėra pagrindžiamas pakankamais leistinais įrodymais, jis negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 2 dalis, 428 straipsnio 7 dalis), bet, primokėjus trūkstamą žyminio mokesčio dalį, ieškinys nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
32. Kai atsakovas pateikia motyvuotus ir pagrįstus CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio (CPK 430 straipsnio 1 dalis), ieškovui suteikiama teisė pateikti atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, įskaitant papildomų motyvų nurodymą ir naujų įrodymų pateikimą, tačiau byla nagrinėjama toliau pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles nuo nagrinėjimo iš esmės stadijos, išskyrus CPK XXII skyriuje įtvirtintus ypatumus, pvz., netaikant pasirengimo stadijos (CPK 430 straipsnio 2 dalis), draudžiama pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti ieškinio reikalavimus, o tam tikrais atvejais ir priimti sprendimą už akių (CPK 430 straipsnio 4 dalis).
33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravimuose (CPK 430 straipsnis) ir taip yra užtikrinama jo teisė būti išklausytam. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 80 punktas). Įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys ir priimamas preliminarus sprendimas (CPK 424, 425 straipsniai). Antrajame dokumentinio proceso etape, kai atsakovas, gavęs preliminaraus sprendimo nuorašą, pareiškia prieštaravimus, įrodinėjimo priemonės neribojamos (CPK 430 straipsnis). Šiame etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali teikti visas CPK 177 straipsnio leidžiamas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į dokumentinio proceso esmę ir į tai, kad dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su tam tikromis išimtimis, kurios nurodytos CPK XXII skyriuje, nesutinka su apeliantu, kad teismas negalėjo šios bylos nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Be to, atsakovui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ieškinio bei priimto preliminaraus teismo sprendimo, procesas toliau vyko pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, buvo užtikrinta atsakovo teisė būti išklausytam, nebuvo ribojamos įrodinėjimo priemonės, todėl apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ar, kad teismas pažeidė bendruosius civilinio proceso teisės principus.
35. Pažymėtina ir tai, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nors nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog padarytas proceso teisės normų pažeidimas, kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu būtu konstatuota, kad ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų pagrindo spręsti, kad toks pažeidimas turėjo įtakos skundžiamo sprendimo priėmimui.
Dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo bei atsakovo tinkamumo
36. Apeliantas iš esmės siekia, kad ieškovė savo pažeistas teises gintų remiantis sutarčių teisės normomis, nes ieškovė UAB „Con turus“ (užsakovė) ir trečiasis asmuo asociacija Pilotai.lt (vykdytojas) 2018 m. gegužės 1 d. yra sudarę Lėktuvo priežiūros sutartį Bristell/05/01, ar už patirtus nuostolis atsakytų aerodromo teritoriją saugojusi saugos tarnyba. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka.
37. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta atsakovo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinio, jog ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas gali būti taikomas šiuo atveju. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016,15 punktą).
38. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs dėl žalos, padarytos ieškovės turtui, atlyginimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nedraudžia ieškovei reikšti reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo savo sutartiniam kontrahentui ar reikalauti deliktinės atsakomybės taikymo subjektui, su kuriuo ieškovės nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Byloje ginčo, kad ieškovės ir atsakovo nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai nėra, ieškovė savo nuostolių atsiradimą nekildino iš netinkamo sutarties vykdymo, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas, prašant atsakovui taikyti deliktinę atsakomybę, negali būti taikomas.
39. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo vadovautis kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įsitvirtinta prancūziškosios tradicijos taisykle non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo), kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Tačiau nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa ir nėra panašios į bylų, kuriose nurodytas šios taisyklės taikymas, aplinkybes.
40. Apelianto cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015 ar Nr. e3K-3-44-313/2021, atsakovė žalą padarė vykdant su ieškove sudarytą sutartį, t. y. šalis siejant sutartiniams santykiams ir nesant įstatyme nustatyto pagrindo deliktinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp šalių, kurių nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovė savo nuostolių atsiradimą nekildino iš netinkamo sutarties vykdymo, todėl sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, taikytina ne sutartinė, o deliktinė atsakomybė. Taigi cituotų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra panašios ar tapačios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo aptartoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais bei netaikė CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo) taisyklės bei pagrįstai, be kita ko įvertinęs ieškovės su trečiuoju asmeniu (asociacija Pilotai.lt) sudarytos Lėktuvo priežiūros sutarties Bristell/05/01 nuostatas, sprendė, jog pagal pareikštą ieškinį turi atsakyti atsakovas G. D..
Dėl sąlygų, atsakovo civilinei atsakomybei kilti, egzistavimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo
41. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 35 punktą). Civilinio proceso šalis, prašydama taikyti deliktinę atsakomybę, turi pareigą įrodyti kitos civilinio proceso šalies veiksmų neteisėtumą (CPK 178 straipsnis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
42. Apeliantas tvirtina, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Nurodo, kad ieškovas byloje nepagrindė, kad nuostolius (žalą) ieškovei padarė atsakovas, neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir jų ryšio su ieškovės orlaiviui padaryta žala.
43. Įvertinusi tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą iš esmės kvestionuoja civiliniame proceso kodekse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir vertinimo normų pažeidimu, teisėjų kolegija pažymi ir šiuo klausimu aktualią kasacinio teismo praktiką, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Taigi, įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-78-686/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015 ir kt.). Taigi teisėjų kolegija nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, be kita ko, vadovausis ir paminėta kasacinio teismo jurisprudencija.
44. Byloje nustatyta ir ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo, kad trečiasis asmuo V. C. 2019 m. balandžio 5 d. rengė skrydžiui bei norėjo išvaryti iš angaro UAB ,,Turto plėtra“ priklausantį sraigtasparnį BELL 407, kurį buvo užstojęs ieškovės lėktuvas Bristell UL HD. Tam, kad išvaryti UAB ,,Turto plėtra“ priklausantį sraigtasparnį BELL 407, reikėjo pirma patraukti šį sraigtasparnį užstojusį ieškovės lėktuvą Bristell UL HD. Šiems veiksmams atlikti trečiasis asmuo V. C. pasikvietė į pagalbą kitame angare dirbusį ir tuo metu šalia lėktuvų angaro buvusį atsakovą G. D..
45. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš vaizdo įrašo matyti, kad V. C. nueina su daiktais, atsakovas kurį laiką laukia, tačiau dar negrįžus V. C., paima už tempimo lyno ir pradeda tempti lėktuvą iš angaro vienas. Po to, atleidžia lyną, pastumia lėktuvą atgal į pradinę padėtį, ir lyną padėjęs ant žemės, nueina apžiūrėti ieškovės lėktuvo galinio dešinio stabilizatoriaus, ji perbraukia kairės rankos delnu (apžiūri tą vietą, kur jo temptas lėktuvas kliudė kitą orlaivį). Trečiasis asmuo V. C. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovo paprašė palaukti, kol grįš, nes turėjo nueiti prie sraigtasparnio atlikti parengiamuosius darbus, tačiau grįžęs prie lėktuvo atsakovo neberado, tačiau apžiūrėjęs orlaivius pamatė stabilizatoriaus apgadinimą. Teismas pažymi, kad nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu neigė, jog jis apgadino ieškovei priklausantį sraigtasparnį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog 2019 m. balandžio 5 d. tempė ieškovės lėktuvą, kad traukiant lėktuvą jis atsirėmė į sraigtasparnio uodegą, kad kontakto vietoje matėsi pažeidimas. Todėl bylos nagrinėjimo metu pasikeitusi atsakovo pozicija, netgi nepripažįstant, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas būtent jis, kad tempimo metu buvo apgadintas ieškovės lėktuvas, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.
46. Civilinėje teisėje veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo įvykio metu nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei neįvertino aplinkybės ar angare stovintį orlaivį galima patraukti į kitą vietą, nepadarant kito asmens turtui žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsakovo turėjimas žinoti apie tai, kad tempiamas lėktuvas gali kliudyti kitą šalia stovintį orlaivį, laikytinas atsakovo kaltę patvirtinančia aplinkybe.
47. Kaip jau minėta, civilinei atsakomybei kilti turi būti įrodytos ir kitos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos atsiradimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje įrodytas ir šių sąlygų egzistavimas.
48. Ieškovės prašomus priteisti iš atsakovo nuotolius (išlaidas) sudaro 2 464,35 Eur: 1) lėktuvo stabilizatoriaus remontas 1 444,00 Eur; 2) išlaidos lėktuvo kurui BĮ UAB „BALTIJOS NAFTA“ 186,30 Eur; 3) lėktuvo bilietai 386,82 Eur (Polskie Linie Lotnicze LOT S.A bilietai (2 vnt.) maršrutu Vilnius-Varšuva-Praha); 4) vietinio susisiekimo Čekijoje traukiniu bilietas 69,21 Eur; 5) lėktuvo skraidinimas į BRM AERO s.r.o. gamyklą remontui 278,30 Eur; 6) apgyvendinimo viešbutyje paslaugos 99,72 Eur. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl ieškovės prašytų bei pirmosios instancijos teismo 2 464,35 Eur priteistų nuostolių dydžio. Ieškovė pateikė šias išlaidas (nuostolius) pagrindžiančius įrodymus (sąskaitas, mokėjimo pavedimus, transporto bilietus), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pagrindė prašomos priteisti žalos dydį ir teismas juos įvertino tinkamai.
49. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė, jog traukiant lėktuvą ieškovei buvo padaryta ieškinyje nurodoma žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos atsiradimo. Byloje esančioje UAB „Termikas“, kuri yra sertifikuota civilinių orlaivių ir jų komponentų techninės priežiūros įstaiga, 2019 m. rugsėjo 10 d. pažymoje Nr. 52 nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. UAB „Termikas“ ekspertų ir specialistų grupė, kurią sudaro A. B. ir R. K., atvykę į VšĮ ,,S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas“ angarą, įvertino abiejų orlaivių konstrukcijas, jų tvirtumus, fotonuotraukas, vaizdo įrašą ir padarė išvadą, kad orlaivio Bristell UL HD horizontalaus stabilizatoriaus pažeidimai buvo padaryti jo traukimo metu įvykus kontaktui su sraigtasparnio konstrukcija. Ši specialistų išvada, kuri įvertinta kaip paprastas rašytinis įrodymas, yra aiški, motyvuota, ją pirmosios instancijos teismas vertino visų civilinėje byloje surinktų įrodymų kontekste, ir tik išsamiai išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, spręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, pagrįstai konstatavo, jo ieškovės patirti nuostoliai yra atsakovo neteisėto elgesio rezultatas. Aplinkybė, kad ši pažyma surašyta praėjus 5 mėnesiams po apelianto ginčijamo įvykio nėra pakankamas pagrindas abejoti dėl orlaivio Bristell UL HD pažeidimo aplinkybių, t. y., kad buvo padaryti 2019 m. balandžio 5 d. jo traukimo metu įvykus kontaktui su sraigtasparnio konstrukcija. Pirmosios instancijos teismas šį rašytinį įrodymą įvertino visų byloje esančių įrodymų kontekste (vaizdo įrašą, nuotraukas, ikiteisminio tyrimo medžiagą, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus), ir pagrįstai padarė labiau tikėtiną išvadą buvus ieškovės įrodinėtoms įvykio aplinkybėms, kurio metu atsakovo neteisėtais veiksmais buvo apgadintas ieškovės lėktuvas. Jei nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų (bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo), ieškovė nebūtų patyrusi 2 464,35 Eur nuostolių, todėl konstatuotina, kad tarp šių neteisėtų veiksmų bei žalos yra priežastinis ryšys.
50. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, todėl žalą, padarytą ieškovės turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, t. y. atsakovas.
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
52. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
53. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, taigi, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
55. Ieškovė pateikė duomenis dėl patirtų 1 045,44 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus (toliau – Rekomendacijos) dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl priteistinos iš apelianto.
56. Trečiasis asmuo V. C. pateikė įrodymus dėl patirtų 4 514,21 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 2 338,70 Eur (1,3 x 1 799 Eur). Kadangi ieškovės prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai suma (4 514,21 Eur) viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, trečiajam asmeniui iš apelianto priteistina išlaidų advokato teisinei pagalbai suma, neviršijanti Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytos maksimalios priteistinos sumos – 2 338,70 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
57. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo jam grąžinti 27,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. lapkričio 8 d. už apeliacinį skundą, permoką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas 2021 m. lapkričio 8 d. už apeliacinį skundą (apeliacine tvarka bylą nagrinėjant pirmą kartą) sumokėjo 55 Eur, t. y. daugiau žyminio mokesčio, negu numatė įstatymai (CPK 80 straipsnio 1, 8 punktai, 7 dalis), todėl permokėta žyminio mokesčio 27 Eur dalis jam grąžintina (CPK 87 straipsnio 4 dalis). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. D. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Con turus“ 1 045,44 Eur (tūkstančio keturiasdešimt penkių eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo G. D. trečiajam asmeniui V. C. 2 338,70 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti atsakovui G. D. 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2021 m. lapkričio 8 d.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė