Civilinė byla Nr. e2A-661-516/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01408-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.11; 2.1.6.5.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1295-567/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pasakiau – padariau“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „VIPC Vilnius“) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pasakiau – padariau“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 174 831,80 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nuo 2004 m. ieškovei nuosavybės teise priklausė pastatas–kultūros rūmai, esantys (duomenys neskelbtini). Pastatas buvo padalintas į dvi negyvenamąsias patalpas: kavinės patalpas ir kultūros paskirties patalpas. Pastatas buvo Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype. Nurodytą žemės sklypą ieškovė nuomojosi pagal 2007 m. birželio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1-1332 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams“ nusprendė prašyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) vadovą paimti visuomenės poreikiams nurodytą žemės sklypą, t. y. nutraukti naudojimosi juo teisę, kadangi žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams – socialinei infrastruktūrai plėsti, kultūros objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti.
3. NŽT direktoriaus 2018 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1P-123(1.17E) buvo pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. NŽT direktoriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1P-347-(1.17E.) nuspręsta nutraukti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi UAB „Pasakiau – padariau“ jai šiame žemės sklype nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui (pastatui–kultūros rūmams) eksploatuoti, naudojimo teisę. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4845-431/2018 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį dėl hipotekos turtui panaikinimo, leidimo paimti turtą visuomenės poreikiams bei atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą turtą nustatymo nutarė: 1) leisti įregistruoti NŽT 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakyme Nr. 1P-347-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), reikalingo visuomenės poreikiams (socialinei infrastruktūrai plėsti – kultūros objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti (Tautos namų projektui įgyvendinti)) naudojimo teisės nutraukimo“ nurodytą kultūros paskirties pastatą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį turtą NŽT sprendime nurodytiems tikslams, panaikinant hipoteką negyvenamajai patalpai–kavinės patalpoms ir negyvenamajai patalpai–kultūros paskirties patalpoms, esančioms pastate, adresu (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad UAB „Pasakiau – padariau“, atstovaujama bankroto administratorės UAB ,,Valeksa“, yra 5 996 000 Eur, kurie 2018 m. rugsėjo 24 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 6543 pervesti į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, savininkė. Nutartis įsiteisėjo.
4. Kilus ginčui dėl teisingo kompensacijos dydžio už paimtą turtą nustatymo, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 iš dalies tenkino Savivaldybės ieškinį ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype esantį UAB „Pasakiau – padariau“ nuosavybės teise priklausantį pastatą–kultūros rūmus bei visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimą dydį 7 781 000 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-328-241/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
5. Savivaldybė 2020 m. gegužės 19 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 vykdymo išdėstymo ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas dėl Savivaldybės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dėl 1 785 000 Eur dydžio kompensacijos dalies išmokėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1158-790/2020 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 atmetė Vilniaus miesto savivaldybės prašymą išdėstyti teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymą, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1260-553/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje susiklosčiusi situacija savaime nereiškia atleidimo nuo įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo ir negali paneigti teismo sprendimo privalomumo, o atsiskaitymas iš dalies su UAB „Pasakiau – padariau“ negali būti suprantamas kaip šalių interesų derinimas, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų laikymasis, nes UAB „Pasakiau – padariau“ du metus po turto nusavinimo laukia atlyginimo išmokėjimo, tuo tarpu Savivaldybė nusavintu turtu naudojasi, pradėjo įgyvendinti Nacionalinės koncertų salės statybos darbus, t. y. disponuoja nusavintu turtu.
6. UAB „Pasakiau – padariau“ 2020 m. spalio 15 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o Savivaldybė pateikė prašymą neišduoti vykdomojo rašto. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 16 d. išdavė vykdomąjį raštą. UAB „Pasakiau – padariau“ 2020 m. spalio 16 d. ir pakartotinai 2020 m. spalio 20 d. pareikalavo, kad Savivaldybė sumokėtų 1 785 000 Eur kompensaciją, tačiau Savivaldybė nurodytą sumą antstoliui, vykdančiam išieškojimą, sumokėjo tik 2020 m. spalio 26 d. Nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties paimti visuomenės poreikiams ieškovės turtą įsiteisėjimo iki 2020 m. spalio 26 d. Savivaldybė piktybiškai delsė sumokėti teisingą ir pagrįstą atlyginimą už nusavintą turtą. Vien fakto, kad teisinga atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams turto suma nebuvo sumokėta nedelsiant po teismo nutarties, kuria turtas paimamas iš savininko, įsiteisėjimo dienos, užtenka, kad visa apimtimi būtų patenkinti ieškovės reikalavimai dėl palūkanų už pavėluotą atsiskaitymo laikotarpį priteisimo. Savivaldybė nuo pat pradžių civilinėje byloje dėl leidimo paimti turtą visuomenės poreikiams nepagrįstai nesutiko su UAB „Pasakiau – padariau“ pozicija, kad nusavinamo turto vertė yra žymiai didesnė. Civilinėje byloje dėl didesnės kompensacijos priteisimo buvo paskirta teismo ekspertizė nusavinto turto vertei nustatyti, tačiau Savivaldybė prieštaravo ekspertizės išvadoms, o vėliau apskundė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą, prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, prieštaravo vykdomojo rašto išdavimui, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Akivaizdu, kad Savivaldybė dėjo visas įmanomas pastangas tam, kad teisingos ir pagrįstos kompensacijos už ieškovės turtą nustatymo ir išmokėjimo procesas būtų kuo ilgiau delsiamas ir vilkinamas. Ieškovė dėl nurodytų atsakovės veiksmų ilgą laiką negavo už paimtą pastatą priklausančios piniginės kompensacijos dalies, negalėjo naudotis šiomis lėšomis. Nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties įsiteisėjimo iki 1 785 000 Eur sumokėjimo 2020 m. spalio 26 d. praėjo iš viso 715 dienų, už kurias atsakovė privalo ieškovei sumokėti 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas, t. y. 174 831,80 Eur (244,52 Eur už dieną).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Pasakiau – padariau“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 174 831,80 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, 5 190 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainą ir išmokėta be nepagrįsto delsimo. Asmeniui ilgą laiką negavus jam už paimtą žemės sklypą priklausančios piniginės kompensacijos (ar jos dalies), šios jo nenaudojamos lėšos nuvertėja, taip pat negali generuoti papildomų pajamų, todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui kaip teisingo atlyginimo dalis pripažintina teisė į 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Sprendimą paimti turtą visuomenės poreikiams priėmusiai institucijai laiku nesumokėjus tinkamo dydžio kompensacijos, atsiranda pagrindas paimamo turto savininkui reikalauti palūkanų iš šios institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017). Visuomenės poreikiams paimamo turto savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti turtą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Tokios procesinės palūkanos sudaro pagrindą užtikrinti teisingą kompensavimą už visuomenės poreikiams paimtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018).
9. Teismas, remdamasis paminėta kasacinio teismo praktika ir teisiniu reglamentavimu, konstatavo, kad visuomenės poreikiams nusavinto turto savininkas kompensacijos savininku tampa tuo pačiu metu, kai įsiteisėja teismo nutartis paimti turtą visuomenės poreikiams. Vadinasi, teisė į teisingą kompensaciją, įskaitant kompensuojamąsias palūkanas, nusavinto turto savininkui priklauso nuo teismo nutarties leisti paimti nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams įsiteisėjimo dienos.
10. Teismas konstatavo, kad ieškovės UAB „Pasakiau – padariau“ reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas yra pagrįstas, nes 174 831,80 Eur palūkanos buvo apskaičiuotos nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties paimti ieškovės turtą visuomenės poreikiams įsiteisėjimo iki 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu priteistos 1 785 000 Eur kompensacijos sumokėjimo 2020 m. spalio 26 d. Teismo vertinimu, ieškovės pasirinkta palūkanų skaičiavimo pradžia yra pagrįstai siejama su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties įsiteisėjimu ir atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką.
11. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą nekilnojamąjį turtą ieškovei buvo sumokėtas pakankamai operatyviai nuo procesinių sprendimų dėl turto nusavinimo ir kompensacijos nustatymo įsiteisėjimo, taip pat, kad teisės aktuose nenustatytas konkretus terminas atsiskaityti už nusavintą turtą, nėra teisiškai reikšmingos. Teismas nustatė, kad ieškovei 1 785 000 Eur kompensacijos dalis sumokėta beveik po 2 metų nuo teismo nutarties leisti paimti ieškovės turtą visuomenės poreikiams įsiteisėjimo už atsakovės nustatytą ieškovės turto 5 996 000 Eur kainą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė ilgą laiką negavo už paimtą nekilnojamąjį turtą jai priklausančios didelės piniginės kompensacijos dalies, šių lėšų ieškovė negalėjo naudoti ir negavo papildomų pajamų.
12. Teismas sprendė, kad šalių nurodomos aplinkybės, dėl kurių jos kaltina viena kitą nesąžiningumu naudojantis procesinėmis teisėmis, neturi teisinės reikšmės ieškovės teisei į kompensuojamąsias palūkanas ar tokių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą. Byloje nėra duomenų, kad šalių nesąžiningumas ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis dėl sistemingo prašymų teikimo buvo konstatuotas kokiame nors teismo procesiniame sprendime.
13. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties įsiteisėjimo 2018 m. lapkričio 11 d. iki 1 785 000 Eur kompensacijos dalies sumokėjimo 2020 m. spalio 26 d. (už 715 dienų), t. y. iš viso 174 831,80 Eur palūkanų sumą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino visa apimtimi, neatsižvelgęs į apeliantės ne kartą procesiniuose dokumentuose akcentuotą aplinkybę, kad ieškinio reikalavimai dėl palūkanų priteisimo buvo reiškiami klaidingai interpretuojant teisės aktus, netinkamai pasirinkus palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, ignoruojant aplinkybę, jog galutinis ir nekvestionuojamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, t. y. iš esmės tesiekiant praturtėti Savivaldybės biudžeto sąskaita. CK 6.261 straipsnyje palūkanos yra apibrėžiamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai neįvertino, kad nagrinėjamu atveju joks įstatymas nenustato termino, per kurį turi būti sumokėtas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą turtą, be to, nėra praleistas ir joks prievolės įvykdymo terminas, už kurį galėtų būti skaičiuojamos palūkanos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo teismas akivaizdžiai tenkino nesant tam jokio teisinio pagrindo. Be to, nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai ieškovė, būdama visuomenės poreikiams reikalingo pastato savininke, nesutiko sudaryti sutarties dėl paėmimo visuomenės poreikiams, todėl ginčas dėl atlyginimo už paimtą turtą persikėlė į teismą, o teismas tik 2020 m. gegužės 29 d. įsiteisėjusiu sprendimu nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį – 7 781 000 Eur. Teismo sprendime jokių papildomų terminų ar tvarkos dėl 1 785 000 Eur atlyginimo dalies apmokėjimo taip pat nebuvo nustatyta.
14.2. Tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 46 straipsnio 9 dalyje, tiek ir CK 4.100 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą turtą nustato teismas, tuo tarpu teismo proceso trukmės Savivaldybė, būdama viena iš ginčo šalių civiliniame procese, neturėjo jokios galimybės paspartinti. Nesutikdama su Savivaldybės pasiūlyta visuomenės poreikiams reikalingo pastato kaina, ieškovė žinojo ir suprato, kad tokiu atveju ginčas dėl atlyginimo dydžio persikelia į teismą ir galutinį sprendimą dėl atlyginimo dydžio nustato būtent teismas. Taigi ieškovė turėjo suvokti ir prisiimti riziką, kad teismo sprendimas dėl atlyginimo dydžio bus priimtas ir įsiteisės po kurio laiko dėl objektyviai užtrunkančio teisminio proceso. Tai, kad už visuomenės poreikiams paimtą turtą Savivaldybė galutinai atsiskaitė su ieškove ne nuosavybės perėjimo dieną, o įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atlyginimo dydžio, savaime nereiškia nepagrįsto delsimo, už kurį Savivaldybė turėtų būti baudžiama, priteisiant iš jos buvusiai savininkei papildomas sumas palūkanų forma.
14.3. Ieškovė nėra pateikusi teismui jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad dėl kurį laiką negautos atlyginimo dalies būtų patyrusi kokius nors realius nuostolius.
14.4. Teismui nusprendus palūkanas priteisti, būtina tinkamai parinkti palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, kuris nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatytas tinkamai. ŽĮ 47 straipsnio 7 dalies nuostata leidžia daryti išvadą, kad į depozitinę sąskaitą sumokėtos pinigų sumos savininku paimamo turto savininkas tampa nuo nutarties paimti turtą įsiteisėjimo dienos, tačiau įstatymas pačios Savivaldybės pareigos atsiskaityti su visuomenės poreikiams paimto turto savininku nesieja nei su nutarties leisti registruoti paimamą turtą valstybės vardu priėmimu ar įsiteisėjimu, nei su nuosavybės perleidimo faktu. ŽĮ 47 straipsnio 8 dalies nuostata, vertinant ją viso teisinio reguliavimo dėl paėmimo visuomenės poreikiams kontekste, suponuoja, kad konkrečia suma apibrėžta Savivaldybės pareiga atsiskaityti su ieškove gali būti laikoma atsiradusia ne anksčiau, nei nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatytas konkretus atlyginimo dydis, įsiteisėjimo. Ne teismo nutartis leisti registruoti turtą valstybės vardu, o teismo sprendimas dėl atlyginimo dydžio nustatymo yra tas procesinis sprendimas, kuris nustato atlyginimo dydį ir sukuria konkrečią, tikslia pinigine suma apibrėžtą Savivaldybės prievolę atsiskaityti su paimto turto buvusiu savininku. Nors Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi leido paimti turtą visuomenės poreikiams, tačiau konkretus atlyginimo už paimamą žemės sklypą dydis buvo nustatomas teismo vėliau, todėl iki pat galutinio teismo sprendimo dėl atlyginimo dydžio nustatymo įsiteisėjimo dienos (šiuo atveju – 2020 m. gegužės 19 d.) nebuvo netgi objektyvios galimybės Savivaldybei tariamą prievolę įvykdyti. Savivaldybei žinoma atlyginimo dalis (5 996 000 Eur suma), nustatyta turto vertinimo metu, buvo pervesta į notarų biuro depozitinę sąskaitą dar iki kreipiantis į teismą dėl leidimo paimti turtą visuomenės poreikiams. Vilniaus apygardos teismui 2018 m. spalio 29 d. nutartimi nesukūrus atsakovės atžvilgiu prievolės apmokėti kokias nors papildomas sumas ieškovei, atitinkamai ir skaičiuoti palūkanas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos už tariamą vėlavimą įvykdyti prievolę nėra teisinio pagrindo.
14.5. Kasacinis teismas, pagal analogiją pritaikydamas palūkanas nustatančią CK normą, kartu aiškiai pabrėžė, kad teisė į 5 proc. dydžio palūkanas yra pripažįstama kaip teisingo atlyginimo dalis, tačiau teismų praktikoje nėra nei vienos nutarties, kurioje būtų priteisiamos tikrosios palūkanos (t. y. netesybos) buvusiam turto savininkui už tariamą vėlavimą atsiskaityti už visuomenės poreikiams paimtą turtą.
15. Ieškovė UAB „Pasakiau – padariau“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Savivaldybė rėmėsi iš esmės vieninteliu argumentu, kad joks įstatymas nenustato termino, per kurį turi būti sumokėtas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą turtą. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Įvertinus ŽĮ 47 straipsnio 6-7 dalis, tuo atveju, kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti. Tai reiškia, kad ieškovė teisingo atlyginimo už nusavintą turtą savininke tampa tuo pačiu metu, kuomet įsiteisėja teismo nutartis dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad visuomenės poreikiams nusavinto turto savininko teisė į teisingą kompensaciją, įskaitant kompensuojamąsias palūkanas, priklauso nuo teismo nutarties leisti paimti nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams įsiteisėjimo dienos.
15.2. Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktiką, akivaizdu, kad turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra turi būti įvykdyta maksimaliai greitai. Ilgą laiką negavus kompensacijos, nenaudojamos piniginės lėšos nuvertėja, tam tikslui ir yra taikomas kompensacinių palūkanų institutas, kurios skaičiuojamos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė (ir ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra), kad ieškovė ilgą laiką (beveik 2 metus) negavo už paimtą nekilnojamąjį turtą jai priklausančios žymios piniginės kompensacijos dalies ir šių lėšų negalėjo naudoti bei negavo papildomų pajamų. Remiantis kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017), aplinkybė, kad teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priėmus galutinį sprendimą, nekeičia fakto, kad institucija, paėmusi nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai atlyginti turto savininkui, ir pati savaime negali panaikinti jos pareigos kompensuoti turto savininkui už jo galimybių naudotis jam priklausančiomis lėšomis bei iš to gauti papildomų pajamų apribojimą.
15.3. Ieškovė nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė palūkanų skaičiavimo pradžios momentą. Ieškovės pasirinktą ir pirmosios instancijos teismo taikytą palūkanų skaičiavimo pradžios momentą pagrindžia tiek ŽĮ 47 straipsnyje įtvirtinta atlyginimo išmokėjimo tvarka nusavinto turto savininkui iki teismui priimant galutinį sprendimą dėl kompensacijos dydžio, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią palūkanos yra skaičiuojamos nuo laiku nesumokėtos sumos nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Savivaldybė ne tik galėjo, bet ir privalėjo apskaičiuoti teisingą atlyginimo dydį ieškovei dar iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties įsiteisėjimo. Tai, kad teisingas atlyginimo dydis buvo nustatytas ne pačios Savivaldybės, o galutiniu teismo sprendimu (t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą), savaime nereiškia, jog Savivaldybė nepažeidė savo pareigos teisingai kompensuoti ieškovei už visuomenės poreikiams paimtą turtą. Savivaldybė visais įmanomais būdais ir procesinėmis priemonėmis bandė vilkinti atsiskaitymą su ieškove.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
17. Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Pasakiau – padariau“ nuosavybės teise priklausė pastatas–kultūros rūmai, esantys (duomenys neskelbtini). Pastatas buvo padalintas į dvi negyvenamąsias patalpas – kavinės patalpas ir kultūros paskirties patalpas. Pastatas buvo Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, kurį ieškovė nuomojosi pagal 2007 m. birželio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį.
18. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1-1332 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams“ nusprendė prašyti NŽT vadovą paimti žemės sklypą, ant kurio stovi ieškovei priklausantis pastatas, visuomenės poreikiams, t. y. nutraukti naudojimosi juo teisę, nes žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams: socialinei infrastruktūrai plėsti, kultūros objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti. NŽT direktoriaus 2018 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1P-123(1.17E) buvo pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, o 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1P-347-(1.17E.) nuspręsta nutraukti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi ieškovė UAB „Pasakiau – padariau“ jai šiame žemės sklype nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui eksploatuoti, naudojimo teisę. Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. rugsėjo 24 d. pervedė į NŽT 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakyme Nr. 1P-347-(1.17E.) nurodytą Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą 5 996 000 Eur sumą.
19. Šalims taikiai nepavykus susitarti dėl visuomenės poreikiams reikalingo ieškovės nekilnojamojo turto paėmimo, Savivaldybė 2018 m. rugsėjo 25 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl leidimo paimti žemės sklypą su jame esančiais statiniais visuomenės poreikiams, hipotekos panaikinimo bei atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype esantį pastatą – kultūros rūmus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimą nustatymo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-4845-431/2018) leido įregistruoti NŽT 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakyme Nr. 1P-347-(1.17E.) nurodytą kultūros paskirties pastatą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį turtą NŽT sprendime nurodytiems tikslams, panaikino hipoteką negyvenamajai patalpai–kavinės patalpoms ir negyvenamajai patalpai–kultūros paskirties patalpoms, esančioms pastate, adresu (duomenys neskelbtini); nustatė, kad UAB „Pasakiau – padariau“, atstovaujama bankroto administratorės UAB ,,Valeksa“, yra 5 996 000 Eur, kurie 2018 m. rugsėjo 24 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 6543 pervesti į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą, savininkė. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 10 d.
20. Kilus ginčui tarp Savivaldybės ir ieškovės dėl teisingo kompensacijos dydžio už paimtą turtą nustatymo, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-282-431/2019) Savivaldybės ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio pastato, nuosavybės teise priklausiusio UAB „Pasakiau – padariau“, ir visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimo dydį – 7 781 000 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-328-241/2019) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
21. Nustatyta, kad Savivaldybė likusią 1 785 000 Eur sumą į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo 2020 m. spalio 26 d.
22. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl ieškovės reikalavimo priteisti palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, atsakovei nevykdžius pareigos tinkamai atlyginti už visuomenės poreikiams paimtą nekilnojamąjį turtą, t. y. tiek dėl reikalavimo priteisti palūkanas pagrįstumo, tiek dėl momento, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamos palūkanos.
23. Apeliantė (atsakovė) Vilniaus miesto savivaldybė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas buvo tenkintas nesant tam jokio teisinio pagrindo, nes joks įstatymas nenustato termino, per kurį turi būti sumokėtas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą turtą, nėra praleistas joks prievolės įvykdymo terminas, už kurį galėtų būti skaičiuojamos palūkanos. Be to, buvo netinkamai pasirinktas palūkanų skaičiavimo pradžios momentas.
Dėl reikalavimo priteisti palūkanas pagrįstumo
24. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami ŽĮ, kurio 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę; taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginami visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainą ir išmokėta be nepagrįsto delsimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Dėl tinkamos kompensacijos nustatymo įvairiais aspektais pasisakyta ir EŽTT praktikoje. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr. EŽTT 2002 m. lapkričio 28 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje Former King of Greece ir kiti prieš Graikiją, peticijos Nr. 25701/94, par. 78; kt.).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad asmeniui ilgą laiką negavus jam už paimtą žemės sklypą priklausančios piniginės kompensacijos (ar jos dalies), šios jo nenaudojamos lėšos nuvertėja, taip pat negali jam generuoti papildomų pajamų, todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir pagal analogiją taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui kaip teisingo atlyginimo dalis pripažintina teisė į 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017). Pažymėtina, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos (nagrinėjamos bylos atveju – iki visiškos kompensacijos (jos dalies) sumokėjimo dienos) skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
27. Taigi remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, atsakovei nuo žemės sklypo ir jame buvusio ieškovei nuosavybės teise priklausiusio pastato paėmimo visuomenės poreikiams kilo pareiga teisingai, visiškai ir operatyviai atlyginti UAB „Pasakiau – padariau“ už paimtą turtą. Kaip patvirtina prieš tai aptarti bylos duomenys, Savivaldybė 2018 m. rugsėjo 24 d. pervedė į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą 5 996 000 Eur atlyginimą už ieškovei priklausiusio turto paėmimą visuomenės poreikiams, kreipėsi į teismą ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi leido įregistruoti kultūros paskirties pastatą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, o kilus ginčui dėl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi paliko nepakeistą, nustatė, kad už visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančio pastato atlyginimo dydis – 7 781 000 Eur. Nepaisant to, likusi kompensacijos už ieškovei priklausiusio turto paėmimo visuomenės poreikiams dalis buvo sumokėta tik 2020 m. spalio 26 d., po teisminių ginčų, Savivaldybei teikiant prašymus išdėstyti likusios nesumokėtos kompensacijos dalies sumokėjimą, neišduoti vykdomojo rašto ir pan.
28. Taigi likusi 1 785 000 Eur kompensacijos dalis ieškovei buvo sumokėta po beveik 2 metų nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 20 d. nutarties leisti paimti ieškovės turtą visuomenės poreikiams įsiteisėjimo – 2018 m. lapkričio 10 d. Pažymėtina, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris nagrinėjamu atveju reiškia, kad ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus laiku nesumokėjus jai visos visuomenės poreikiam paimto nekilnojamojo turto vertės. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad ieškovė ilgą laiką negavusi už paimtą nekilnojamąjį turtą jai priklausančios ženklios piniginės kompensacijos dalies, šių lėšų negalėjo naudoti.
29. Apeliantė, teigdama, kad pati ieškovė turėjo suvokti ir prisiimti riziką, kad teismo sprendimas dėl atlyginimo dydžio bus priimtas ir įsiteisės tik po kurio laiko, nepagrįstai teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto ieškovei priklausiusio nekilnojamojo turto nustatymo pasekmes perkelia UAB „Pasakiau – padariau“. Priešingai, ieškovės nesutikimas su jai pasiūlytu atlyginimu ir atsakovės kreipimosi į teismą faktas patvirtina, kad institucija, priėmusi sprendimą paimti žemės sklypą ir jame buvusį ieškovei nuosavybės teise priklausiusį pastatą visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė turto rinkos vertės ir atlyginimo savininkui dydžio, kitaip tariant, tinkamai neįvykdė savo pareigos teisingai kompensuoti už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, sprendimą paimti turtą visuomenės poreikiams priėmusiai institucijai laiku nesumokėjus tinkamo dydžio kompensacijos, atsiranda pagrindas paimamo turto savininkui reikalauti palūkanų iš šios institucijos. Aplinkybė, kad teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priimant galutinį sprendimą, nekeičia fakto, jog institucija, paėmusi turtą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai atlyginti turto savininkui, ir pati savaime negali panaikinti jos pareigos kompensuoti paimamo turto savininkui už šio galimybių naudotis jam priklausančiomis lėšomis bei iš to gauti papildomų pajamų apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismo sprendimu nustatomas atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemę dydis neapima galimų paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams savininkų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų nulemto negalėjimo naudoti paimamo žemės sklypo pagal jo tikslinę naudojimo paskirtį, taip pat dėl užsitęsusio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams proceso. Todėl nustačius paimamo žemės sklypo vertę ir išmokėtinos kompensacijos dydį, paimamo žemės sklypo savininkams išlieka teisė reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo CK nustatyta tvarka iš žemės paėmimą visuomenės poreikiams neteisėtai vilkinusių institucijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018).
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, Savivaldybei tinkamai nevykdžius pareigos teisingai, visiškai ir greitai atlyginti ieškovei už paimtą visuomenės poreikiams turtą, UAB „Pasakiau – padariau“ įgijo teisę reikalauti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytų palūkanų nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies. Nors, kaip teigia apeliantė, įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti sumokėtas likęs atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą turtą (per kiek dienų, mėnesių ir pan.), tačiau, remiantis prieš tai paminėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, teisingo atlyginimo už paimamą turtą principas reikalauja, kad kompensacija turto savininkui būtų išmokama kaip įmanoma greičiau. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo sutikti, kad atsakovė, tik 2020 m. spalio 26 d. išmokėjusi likusią kompensacijos dalį, nepažeidė pareigos operatyviai atlyginti ieškovei už jos turto paėmimą visuomenės poreikiams.
31. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovė tinkamai nevykdė pareigos visiškai ir operatyviai atlyginti ieškovei už visuomenės poreikiams paimtą turtą ir sutikus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog ieškovė turi teisę reikalauti palūkanų nuo laiku neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies, toliau spręstina dėl priteistų palūkanų skaičiavimo pradžios momento.
Dėl palūkanų skaičiavimo pradžios momento
32. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį dėl palūkanų priteisimo, jų skaičiavimo pradžios momentą siejo su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties leisti registruoti visuomenės poreikiams paimtą turtą valstybės vardu įsiteisėjimo diena – 2018 m. lapkričio 10 d.
33. Apeliantė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė palūkanų skaičiavimo pradžios momentą. Pasak Savivaldybės, ne teismo nutartis leisti registruoti turtą valstybės vardu, o teismo sprendimas dėl atlyginimo dydžio nustatymo yra tas procesinis sprendimas, kuris konstatuoja faktą (atlyginimo dydį) ir sukuria konkrečią (tikslia pinigine suma apibrėžtą) Savivaldybės prievolę atsiskaityti su paimto turto buvusiu savininku. Kaip matyti iš skundo argumentų, priteistinų palūkanų pradžią apeliantė sieja su Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimas nustatyti visuomenės poreikiams paimto turto atlyginimo dydį, priėmimu.
34. ŽĮ 47 straipsnio 9 dalis nustato, kad jeigu išnuomotą arba perduotą neatlygintinai naudotis valstybinę žemę numatoma naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, o žemės sklype esančių statinių ir želdinių vertė bei dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami pagal ŽĮ 47 straipsnį. ŽĮ 47 straipsnio 7 dalis nustato, kad kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.
35. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, sistemiškai aiškinant ŽĮ nuostatas, ne teismo sprendimas dėl galutinio atlyginimo dydžio nustatymo, o nutarties leisti registruoti turtą valstybės vardu įsiteisėjimas sukuria prievolę Savivaldybei tinkamai ir laiku atsiskaityti su visuomenės poreikiams paimto turto buvusiu savininku. Kaip jau buvo minėta, vien nusavinamo turto savininko nesutikimas su jam pasiūlytu atlyginimu ir atsakovės kreipimosi į teismą faktas patvirtina tik tai, kad institucija, priėmusi sprendimą paimti nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė jo rinkos vertės ir atlyginimo savininkui dydžio, o ši aplinkybė, pagal jau minėtą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 59 punktas), negali panaikinti atsakovės pareigos kompensuoti paimamo žemės sklypo savininkui už šio galimybių naudotis jam priklausančiomis lėšomis bei iš to gauti papildomų pajamų apribojimą. Kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininkas turi teisę į palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Tokios palūkanos sudaro pagrindą užtikrinti teisingą kompensavimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 53 punktas).
36. Taigi tiek paminėtas teisinis reglamentavimas, tiek aptarta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad ne teismo sprendimas, kuriuo yra galutinai nustatoma paimamo turto vertė, o teismo nutarties leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams nekilnojamąjį turtą valstybės turtu įsiteisėjimas yra tas momentas, nuo kurio Savivaldybei kilo pareiga ir prievolė atsiskaityti su ieškove.
37. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytų palūkanų skaičiavimo pradžios momentą siejo su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties leisti registruoti turtą valstybės vardu įsiteisėjimo diena – 2018 m. lapkričio 10 d. Pirmosios instancijos teismas priteisęs ieškovei 174 831,80 Eur palūkanų nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki atsakovės visiško atsiskaitymo, t. y. likusios nesumokėtos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto dalies sumokėjimo 2020 m. spalio 26 d., priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Apeliantės Savivaldybės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
39. Ieškovė UAB „Pasakiau – padariau“, pateikusi atsiliepimą į skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2021 m. balandžio 12 d. sąskaita faktūra ir 2021 m. balandžio 13 d. AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą įrodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 1 161,60 Eur advokato pagalbos išlaidų.
40. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
41. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Pasakiau – padariau“ išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2021 m. balandžio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 524,20 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 981,46 Eur (1,3 x 1 524,20 Eur). Kadangi ieškovės UAB „Pasakiau – padariau“ prašomos priteisti 1 161,60 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į Savivaldybės apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pasakiau – padariau“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 161,60 Eur (tūkstantį šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Romualda Janovičienė